1

Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tvarkymo pagrindiniai sprendiniai ir

įgyvendinimo perspektyvos

Pranešėjas:dr. Mindaugas RimeikaVilniaus Gedimino technikos universitetas

Pristatymas

Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame projekte: Rain and surface water drainage systems in the frame of the project entitled „Improvement in water purity of the Baltic

through development of water management systems – I stage” (RAINNET I)“Baltijos jūros vandens kokybės gerinimas, plėtojant vandens išteklių valdymo sistemas – I etapas”

Klaipėda2011-12-06

Darbo tikslai

• Esamos situacijos įvertinimas;• Tinklų hidraulinio pralaidumo skaičiavimai;• Teršalų kiekio ištekančio su paviršinėmis

nuotekomis įvertinimas;• Paviršinių nuotekų valymo įrenginių poreikio

nustatymas;• Investicijų skaičiavimas.

2

3

Klaipėda

Bendra informacija: Įkurta 1252 m. Trečias pagal dydį Lietuvos miestas; 190 000 gyventojų; Teritorija - 9835 ha, iš jų 2029 ha žalieji

plotai;

4

Paviršiniai telkiniai (miesto teritorijoje) Baltijos jūra; Kuršių marios; Danės upė; Smiltelės upelis; Karaliaus Vilhelmo kanalas; Mumlaukio ežeras; Trinyčių tvenkinys; Kiti maži telkiniai.

5

Klaipėdos lietaus nuotakynas Lietaus nuotekų tinklų ilgis – 382 km, iš jų:

AB “Klaipėdos vanduo” eksploatuoja – 262 km; Pramonės įmonės arba “bešeimininkiai” tinklai – 120 km.

46 išleistuvai: 32 - eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo”; 14 - pramonės įmonės arba niekas.

6

Lietaus nuotakynas Klaipėdoje

16%

23%

28%

23%

10%

iki 10 metų 10-20 metų 21-30 metų31-40 metų virš 40 metų

22%

22%19%

14%

23%

300-400mm 500-650mm 700-800mm1000mm daugiau 1000mm

53%32%

10% 3% 2%

keramika gelžbetonis PE, PVC betonas kitos medžiagos

7

Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo sistemų principinės schemos

Klaipėdoje: Nei vienos

baseininės lietaus nuotekų valyklos;

69 lokalios lietaus nuotekų valyklos

415 įmonių kurios moka mokesčius už lietaus šalinimo paslaugą

a) c)

Nuotėkiobaseinas

Nuotakynas

Paviršinių nuotekųvalykla

Nuopyla

b)Lokalinė paviršiniųnuotekų valykla

8

Miesto teritorija

Bendras miestoplotas 9835 hektarai;

Apie 2800 ha, teritorijoje yra lietaus nuotakynas;

Planuojama plėtra apie 1900 ha.

Žaliosios teritorijos55%

Naujos terotorijos, planuojama plėtra

16%

Teritorija, kurioje yra paviršinių nuotekų

tinklai29%

9

Lietaus nuotekų išleistuvai Klaipėdoje

10

Mokesčiai (už lietaus vandens pašalinimą)

Gyventojai – nieko NEMOKA!

Visuomeninės institucijos – nieko NEMOKA!

Pramonės įmonės: 0,50 lito/m3; Papildomai taršos mokestis – potencialiai pavojingoms įmonėms (120 įmonių).

Iš viso Klaipėdoje yra 415 pramonės įmonės, užimančių 438 ha teritorijos arba 4,5% bendro miesto ploto.

Nemokamos paslaugos nebūna ...

11

Įvertintas tinklų hidraulinis pralaidumas

Paruoštas skaitmeninis Klaipėdos miesto tinklų žemėlapis;

Surinkti duomenys apie tinklo įgilinimą, nuolydžius;

Įvertintas užstatymo pobūdis; Skaičiuota pagal STR 2.07.01:2003 nurodyta

metodą, 9 ir 10 priedai; Nuotakyno ištvinimo tikimybė 1 metai (tikrinta

tikimybei 0,5 metai); Skaičiuoti 28 baseinai;

12

Kiekvienas baseinas skaičiuotas atskirai, įvertinti esami tinklai, esamas tinklo nuolydis, užstatymo pobūdis.

Baseinas Nr. 5

13

Pralaidumaspaskutiniamebaseinotaške, priešišleistuvą

Eil. Nr.

Lietaus nuotekų išleidėjo numeris

Skaičiuotinias debitas, l/s

Esamas pralaidumas, l/s

Skirtumas Pralaidumas

1 1 1090 650 -68% Blogas

2 10 424 370 -15% Blogas

3 11 11240 6700 -68% Blogas

4 2 470 400 -18% Blogas

6 13 1830 610 -200% Blogas

7 14 500 410 -22% Blogas

8 15 780 280 -179% Blogas

9 16 1250 1500 17% Geras

10 16a 993 420 -136% Blogas

11 17 1040 500 -108% Blogas

12 18 240 700 66% Geras

13 18a 120 180 33% Geras

14 19 670 550 -22% Blogas

15 2a 2700 1100 -145% Blogas

16 2b 2670 2250 -19% Blogas

17 20 1200 1700 29% Geras

18 23 230 200 -15% Blogas

20 26 1280 1600 20% Geras

21 3 1730 1000 -73% Blogas

22 4 4290 5500 22% Geras

23 4a 1500 260 -477% Blogas

24 5 1900 4500 58% Geras

25 6 1990 1070 -86% Blogas

26 6a 700 650 -8% Blogas

27 7 1400 1800 22% Geras

28 8 3550 7000 49% Geras

12 1150 2400 52% Geras

14

Tinklų būklė Skaičiavimuose įvertinti 114 km tinklų.

Hidrauliškai netinkami yra daugiau kaip 26 km nuotekų tinklo arba 23% analizuoto nuotekų tinklo.

Iš jų apie 11 km tinklų yra daugiau kaip 2 kartus mažesnio hidraulinio pajėgumo negu turėtų būti.

Apie 6 km nuotekų tinklų yra daugiau negu tris kartus mažesnio hidraulinio pajėgumo negu turėtų būti.

Tačiau yra baseinų kurie turi rezervo ir prie jų gali būti pajungti nauji vartotojai.

15

Naujų vartotojų pajungimas

Jei visa rytinė Klaipėdos pusė bus pajungta į esamus tinklus, tai bus tragedija.

Būtina riboti lietaus nuotekų debitą iš naujųjų rajonų. Sprendimo būdai:

Infiltracija; Debito reguliavimo įrenginiai; Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai su akumuliuojančiomis

talpomis. Naujų vartotojų pajungimas prie paviršinių nuotekų tinklo

turi būti techniškai pagrįstas, sąlygas išduoda tinklus eksploatuojanti organizacija.

16

Nuosėdos lietaus nuotekų tinkle Tyrimo duomenys:

Nuosėdos atitinka I kategoriją dumblą; Visuomeninės paskirties baseinai – nėra didesni taršos žindiniai; Reikia kontroliuoti padidintos taršos žininius;

17

Lietaus nuotekų valymas

Reikalavimai į aplinką išleidžiamoms lietaus nuotekoms: SM – 30 mg/l vidutinė metinė ir 50 mg/l momentinė; Naftos pr. - 5 mg/l vidutinė metinė ir 7 mg/l momentinė; BDS5 - 25 mg/l vidutinė metinė ir 50 mg/l momentinė;

Paviršinių nuotekų užterštumai Klaipėdoje:2006 m vidurkis Max Min

Skendinčios medž., mg/l 32 253 3,2BDS7, mgO2/l 13,5 96 1,9ChDS mgO2/l 81 412 20

Naftos produktai, mg/l 0,3 2,7 0

18

Siūlomi valymo įrenginiai

Iš viso planuojamos 83 paviršinių nuotekų valyklos: 50 esamuose baseinuose; 33 naujose teritorijose.

Esamo užstatymo baseinuose siūloma taikyti tik smėlio gaudytuvus: Valykla ant kiekvieno išleistuvo; Trys esami baseinai suskaidyti i smulkesnius baseinus, nes per didelis

debitas, nėra vietos įrenginiams ir didelė sanitarinė apsaugos zona.

19

Siūlomi valymo įrenginiai(2)

Naujai statomose ir vystomuose baseinuose siūloma naudoti: akumuliacines talpas ir smėlio gaudykles; išleidžiamus arba neišleidžiamus tvenkinius; infiltracinius įrenginius.

Akumuliaciniai įrenginiai siūlomi todėl, kad būtų galima garantuoti išvalymo efektyvumą ir sumažinti esamų tinklų hidraulinę apkrovą.

20

Įrenginių vietos parinkimas

Nėra vietos, ypač senamiestyje ir Kuršių marių krantinėse (pramonės įmonių teritorijoje);

Visos nuotekų valyklos esamuose baseinuose turės būti žemiau marių vandens lygio;

Dalis griovių mieste yra “sukanalizuoti” ir dirba kaip kito baseino tinklo kolektoriai. Todėl vienas baseinas įtakoja kito baseino nuotekų kokybę.

21

Lietaus tinklų plėtra

Naujuose rajonuose formuojami 33 nauji baseinai;

Projektuojama taip, kad nebūtų siurblinių; Visi baseinai turės išleidimus į esamus griovius; Reikės pastatyti 33 naujus lietaus nuotekų

valymo įrenginius; Dalyje esamų tinklų reikalinga plėtra, nes apima

tik nedidelę dalį.

22

Esamuose baseinuose siūloma

Specialiajame plane rezervuoti vietas visiems nuotekų baseinams, tačiau jų statyba laikinai atidėti. Įstatymai keičiasi per daug dažnai, kad būtų galima investuoti dideles lėšas;

Įrengti hidraulinius SM šalinimo įrenginius tinkle, taip sumažinant poreikį baseininiams valymo įrenginiams.

Skatinti vietinių smėlio-naftos gaudyklių statymą – ypač galimai padidintos taršos vietose;

Gerinti gatvių priežiūros lygį;

Gerinti teritorijų gerbūvio tvarkymą, mažinti eroziją.

23

Tikslus valyklos vietos parinkimas Naujuose rajonuose sudėtingas, nes didžioji dalis teritorijų

dar turi žemės ūkio paskirties statusą ir bus atliekami detalieji planai;

Teritorijose su išvystyta infrastruktūra, vietą valyklai galima parinkti tik bendrojo naudojimo arba infrastruktūros teritorijose, bei visuomeninės paskirties žemės sklypuose (aikštės, skverai, žalieji plotai, gatvių apsaugos zonos ir pan.).

Baseinams, kurie turi išleistuvus į Kuršių marias, reikia parinkti vietas valykloms prieš jiems patenkant į privačias teritorijas;

24

Mokestis už paslaugą

Lietaus nuotekų šalinimas yra paslauga.

Kodėl daugelis paslaugos gavėjų nemoka už suteiktas paslaugas (gyventojai, biudžetinės institucijos ir kt.)?

Turi būti įvesta nauja mokesčių tvarka už lietaus nuotekų šalinimą nuo visų teritorijų.

25

Etapai Pirmas (2007-2012):

kritinių taškų pašalinimas; trijų nuotėkio baseino sutvarkymas; lietaus nuotekų tinklo plėtra; lietaus nuotekų tinklo renovacija; nuotekų valymo įrenginių statyba;

Antras etapas (2013-2017): keturių nuotėkio baseino sutvarkymas; lietaus nuotekų tinklo plėtra; lietaus nuotekų tinklo renovacija; nuotekų valymo įrenginių statyba;

Trečias etapas (2018-2022): penkių nuotėkio baseino sutvarkymas; lietaus nuotekų tinklo plėtra; lietaus nuotekų tinklo renovacija; nuotekų valymo įrenginių statyba;

26

Investicijų poreikis

I etapas – 106 mln. Lt II etapas – 94 mln. Lt III etapas – 100 mln. Lt Viso: 300 mln. Lt.

Renovuoti 26 km esamų tinklų; Pastatyti 54 naujas nuotekų valyklas; Išplėsti esamus tinklus 34 km esamuose gyvenamuose

rajonuose; Atvirus griovius rekonstruoti į požeminį nuotakyną; Pakloti 48 km tinklų naujuose teritorijose;

27

Pagrindiniai koncepcijos sprendiniai

1. Renovuoti esamus magistralinius paviršinių nuotekųvamzdžius, neatitinkančius reikalingo hidraulinio pralaidumo, mažo skersmens arba netinkamo nuolydžio tinklų ruožus.

2. Plėsti paviršinių nuotekų tinklą esamuose užstatymo ir naujuose rajonuose.

3. Inventorizuoti “bešeimininkius” paviršinių nuotekų šalinimo tinklus.

4. Nauji paviršinių nuotekų tinklai turi būti projektuojami savitakiniai.

5. Projektuojant naujus paviršinių nuotekų tinklus turi būti naudojamas kartą per metus pasikartojančio lietaus intensyvumas.

28

Pagrindiniai koncepcijos sprendiniai (2)

6. Paviršinių nuotekų tinklai miesto gyvenamuose rajonuoseturi būti vystomi atsižvelgiant į prioritetinį miestogyvenamųjų rajonų vystymo sąrašą.

7. Teatro aikštės apsaugai nuo patvenkimo lietaus nuotekomis,rekomenduojama įrengti lietaus nuotekų siurblinę,nutiesiant naują išleistuvą į Danės upę.

8. Pirmiausiai turi būti tvarkomi ir rekonstruojami esamųpaviršinių nuotekų tinklų probleminiai taškai.

9. Tinklus eksploatuojanti organizacija privalo turėti nuotekųišleidimo į aplinką uždarymo (nutraukimo) priemones,kuriomis avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymosistemą atveju galėtų greitai nutraukti nuotekų patekimą įaplinką.

29

Pagrindiniai koncepcijos sprendiniai (3)

10. Numatyti ekonomines priemones, kad gyventojai neišleistų jųprivačiose valdose susidarančių paviršinių nuotekų į buitinionuotekų tinklą.

11. Pakeisti esamą paviršinių nuotekų šalinimo paslaugos surinkimoir apmokėjimo metodiką.

12. Savivaldybė turi paskirti instituciją, kuri būtų atsakinga užpaviršinių nuotekų tinklo eksploataciją, plėtrą ir vystymą.Paskirtoji įmonė turi būti atsakinga ne tik už požeminius nuotekųtinklus, bet ir už atvirų griovių priežiūrą miesto teritorijoje.

13. Esamuose paviršinių nuotekų baseinuose statyti smėliogaudykles, kurių projektinis našumas atitinka 15% skaičiuotinąbaseino debitą.

14. Naujuose baseinuose statyti akumuliacines talpas viso baseinesusidarančių paviršinių nuotekų valymui. Naujų paviršiniųnuotekų valymo įrenginių teritorijai turi būti rezervuota iki 0,5%nuotėkio baseino teritorijos ploto.

30

Pagrindiniai koncepcijos sprendiniai (4)15. Projektuojant akumuliacines lietaus nuotekų valyklas naudoti

vidutinį kritulių sluoksnį 9,5 mm.16. Įrengti paviršinių (lietaus) nuotekų debito apskaitos matavimo

prietaisai kiekvieno baseino išleistuve.17. Skatinti paviršinių nuotekų infiltravimo į gruntą įrenginių

statybą.18. Naujų vartotojų pasijungimą į esamą paviršinių nuotekų tinklą

atlikti tik įvertinus esamo nuotekų tinko hidraulinį pralaidumą.19. Skatinti paviršinių nuotekų debito reguliavimo įrenginių statybą

vartotojams prisijungiantiems.20. Specifinės taršos objektuose paviršinės nuotekos turi būti

valomos papildomai, kad būtų sumažinta galima taršaspecifinėmis medžiagomis.

21. Skatinti lokalių paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybą.

31

Pagrindiniai koncepcijos sprendiniai (5)22. Skatinti atvirų griovių rekonstrukciją į požeminius vamzdynus.23. Valstybinio jūrų uosto teritorijoms turi būti taikomi pramonės

įmonių teritorijų tvarkymui keliami reikalavimai. Turi būtistatomi lokalūs valymo įrenginiai.

24. Savivaldybė savo lėšomis turi pakloti magistralinius paviršiniųnuotekų tinklus naujuose baseinuose, o privatūs investuotojaituri pakloti tinklus nuo savo teritorijos iki magistralinių tinklų.

25. Paviršinių nuotekų mėginių ėmimas turi būti atliekamas tik lietausmetu. Danės upės vandens kokybės tyrimai turi būti priderinti supaviršinių nuotekų mėginių paėmimu, siekiant įvertinti jų įtakąupės vandens kokybei.

26. Koncepcijoje nurodyti sprendiniai yra preliminarūs, todėl rengiantbaseinų lietaus nuotekų tinklų ir valymo įrenginių detaliuosiusplanus ir techninius projektus, jie gali būti koreguojami irtikslinami.

32

Diskusija

33

Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tvarkymo pagrindiniai sprendiniai ir

įgyvendinimo perspektyvos

Pranešėjas:dr. Mindaugas RimeikaVilniaus Gedimino technikos universitetas

Pristatymas

Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame projekte: Rain and surface water drainage systems in the frame of the project entitled „Improvement in water purity of the Baltic

through development of water management systems – I stage” (RAINNET I)“Baltijos jūros vandens kokybės gerinimas, plėtojant vandens išteklių valdymo sistemas – I etapas”

Klaipėda2011-12-06