IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ … · 2020. 10. 10. · Lietuvos edukologijos...
98
VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS Ieva Lebedevaitė - Bučienė IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMOSI IŠŠŪKIAI Challenges for improving the qualification of pre-school educators Magistro baigiamasis darbas Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021 Edukologijos studijų kryptis Vadovas (-ė) Prof.,Habil. Dr. Margarita Teresevičienė _______ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2018
Transcript of IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ … · 2020. 10. 10. · Lietuvos edukologijos...
-
VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
Ieva Lebedevaitė - Bučienė
IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMOSI IŠŠŪKIAI
Challenges for improving the qualification of pre-school educators
Magistro baigiamasis darbas
Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021
Edukologijos studijų kryptis
Vadovas (-ė) Prof.,Habil. Dr. Margarita Teresevičienė _______ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2018
-
2
SANTRAUKA
Ieva Lebedevaitė Bučienė, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos
tobulinimosi iššūkiai“.
Darbo vadovas : Prof.habil.dr. Margarita Teresevičienė Vytauto Didţiojo universitetas,
Švietimo vadybos studijų programa, Edukologijos institutas, Kaunas, 2018 m.
Tyrimo aktualumas. Šiuolaikinis pedagogas, turi jausti ne tik pašaukimą šiam darbui, bet ir būti
iniciatyvus, aktyvus, drąsus naujovėms, sugebantis dirbti komandoje, spręsti iškilusias problemas,
konfliktus tarp kitų kartu dirbančių pedagogų, vaikų tėvų bei pačių vaikų. Sparti kaita
pedagoginiame pasaulyje verčia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus išsikelti
tikslą – kokybišką savo ugdomųjų galių tobulinimą, mokymąsi visą gyvenimą ir savo ţinių
pritaikymą praktikoje. Tačiau pedagogai susiduria su tam tikrais iššūkiais siekiant profesinio
tobulėjimo.
Tyrimo objektas. Teorinėje dalyje nagrinėjamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srities
studijos, karjeros galimybės, motyvacija, kvalifikacijos tobulinimas bei pristatomi teisės aktais
kvalifikacijos tobulinimui. Tačiau šio tyrimo svarbiausias objektas ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimąsis.
Tyrimo tikslas. Nustatyti kvalifikacijos tobulinimosi iššūkius ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogams.
Tyrimo metodika. Teorinėje dalyje nagrinėta bei naudota mokslinė, edukologinė, metodinė,
psichologinė literatūra bei valstybiniai dokumentai. Empirinei kiekybinio tyrimo duomenų analizei
buvo taikoma internetinė anketinė apklausa ir statistinė tyrimo duomenų analizė, naudojant
Microsoft Excel programą. Tyrimui pasirinktas kiekybinis metodas.
Išvados. Atlikus literatūros šaltinių analizę, paaiškėjo, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi ypatumus mokymosi visą gyvenimą kontekste sieja
labai daug skirtingų ir bendrų dalykų. Siekiant, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
pedagogai nuolat tobulintųsi, būtų profesionalūs savo veikloje, reikia visiem susijusiem su švietimo
sritimi veikti išvien dėl bendro tikslo, nes viskas priklauso nuo daugelio sudedamųjų dalių.
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, pedagogų nuomonė apie kvalifikacijos tobulinimosi galimybes
yra gera, jei patys pedagogai yra motyvuoti tobulėti ir išlikti profesionalūs. Tačiau kartais trūksta
finansinių išteklių seminarų apmokėjimui, rengimui.
Atlikus tyrimą, jis parodė, kad pedagogai didţiausiu kvalifikacijos tobulinimosi iššūkiu laiko
seminarų laiko suderinimą su darbo grafiku bei asmeniniu laisvu laiku, nes daţnai negali nuvykti į
seminarus arba tenka papildomai atidirbti uţ išvykimą į juos.
-
3
Tyrimo metu išryškėjo pedagogų nuomonė, jog svarbiausios kompetencijos jų darbe yra ugdytinių
skirtybių ir galimybių atpaţinimo, asmeninio tobulėjimo ir mokėjimo mokytis, ugdymo(si) aplinkų,
ugdymosi turinio ir situacijų įvairovės kūrimo kompetencijos. Didesnį išsilavinimą turintys
pedagogai turi ir didesnę motyvaciją tobulinimuisi.
Reikšminiai ţodţiai. Ikimokyklinis ugdymas. Priešmokyklinis ugdymas. Kvalifikacija.
Tobulinimasis. Trukdţiai.
-
4
SUMMARY
Ieva Lebedevaitė Bučienė, „Challenges for improving the qualification of pre-school
educators“. Darbo vadovas : Prof.habil.dr. Margarita Teresevičienė Vytauto Didţiojo universitetas,
Švietimo vadybos studijų programa, Edukologijos institutas, Kaunas, 2018 m.
Relevance of the research. A contemporary educator must feel not only vocation for this work, but
also be proactive, active, courageous for innovation, having a bunch of ideas, able to work in a
team, solve problems that are encountered, conflicts between other working teachers, parents of
children and children themselves. The rapid change in the pedagogical world forces the pre-school
and pre-school educators to reach the goal of high-quality improvement of their educational powers,
lifelong learning and the application of their knowledge in practice. However, teachers face some
challenges for professional development.
Research object. The theoretical part examines pre-school and pre-primary education studies,
career opportunities, motivation, improvement of qualification and introduces them to the
legislation for improvement of qualification. However, the main objective of this study is to
improve the qualification of pre-school and pre-primary education teachers.
The aim. Identify the challenges of qualification development for preschool and pre-primary
education teachers.
Methods of the analysis. The theoretical part examines and uses scientific, educational,
methodological, psychological literature and state documents. An empirical analysis of quantitative
survey data was conducted using an online questionnaire survey and a statistical analysis of survey
data using the Microsoft Excel program.
The quantitative method is chosen for the study, because in order to find the answer to the research
problem, the aim is to determine the universality of the laws, the calculation of the elements - the
output.
Conclusions. After analyzing the literature, it became clear that the peculiarities of qualification
improvement of pre-school and pre-school education teachers in the context of lifelong learning
link very many different and common subjects. In order to continuously improve pre-school and
pre-primary education teachers, they should be professional in their activities; all those involved in
the field of education need to work together for a common goal, because everything depends on
many components.
Based on the results of the survey, the opinion of educators on the possibilities of qualification
improvement is good if the educators themselves are motivated to improve and remain professional.
However, sometimes there is a lack of financial resources for the payment of workshops.
-
5
Through the study, he showed that teachers find that the greatest challenge of qualification is the
timing of workshops with work schedules and personal free time, as they often can not go to
seminars or have to work extra for their departure.
In the course of the study, the opinion of educators revealed that the most important competences in
their work are the competences of identifying the differences between learners and their
possibilities, their personal development and their ability to learn, the educational environment (s),
the content of educational content and the diversity of situations. Teachers with higher education
also have greater motivation for improvement.
Key words. Preschool education. Pre-primary education. Qualification Upgrade Interruptions.
-
6
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2
SUMMARY ........................................................................................................................................ 4
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8
SĄVOKŲ ŢODYNAS ...................................................................................................................... 10
1. PAGRINDINĖ TEORINĖ DALIS ................................................................................................ 11
IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ RUOŠIMO IR
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMOSI YPATUMAI ....................................................................... 11
1.1. Pedagogų karjeros galimybės po studijų baigimo .................................................................. 11
1.2. Reikalavimai ir įstatyminė bazė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kvalifikacijos
tobulinimuisi .................................................................................................................................. 19
1.3. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi iššūkiai ... 22
1.3.1. Projektinės veiklos galimybės ..................................................................................... 24
1.3.2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi
motyvacinis aspektas ............................................................................................................. 29
2. TYRIMO METODOLOGIJA. ...................................................................................................... 34
Tyrimo metodologija ir organizavimas ............................................................................................. 34
2.1. Tyrimo projektas ir metodika ................................................................................................. 34
2.1.1. Tyrimo problema ......................................................................................................... 35
2.1.2. Tyrimo objektas ........................................................................................................... 35
2.1.3. Tyrimo tikslas, klausimai, hipotezė ............................................................................. 35
2.1.4. Tyrimo metodai ........................................................................................................... 36
2.1.5. Tyrimo dalyviai ........................................................................................................... 37
2.1.6. Tyrimo etiškumas ........................................................................................................ 42
2.1.7. Duomenų rinkimas ...................................................................................................... 42
2.1.8. Tyrimo apribojimai ...................................................................................................... 42
2.1.9. Tyrimo reikšmingumas ................................................................................................ 42
-
7
3. IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS
TOBULINIMOSI IŠŠŪKIŲ TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ .................................................. 43
3.1. Tyrimo rezultatai .................................................................................................................... 43
3.1.1. Pedagogų nuomonė apie kvalifikacijos tobulinimąsi ir patirtis apie sudaromas sąlygas
............................................................................................................................................... 44
3.1.2. Pagrindiniai trugdţiai pedagogų tobulinimuisi............................................................ 47
3.1.3. Sėkmingai dirbančio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo savybės . 50
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 59
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 61
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 68
-
8
ĮVADAS
Pedagogikos mokslų virsmas XXI amţiuje yra ryškus procesas. Jame pastebima ne tik
visuomenės nuomonės bei suopračio kaita vaikų ugdymo atţvilgiu, bet ir keičiasi supratimas, koks
turi būti šiuolaikinis pedagogas. Dabartiniam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogui
nebeuţtenka vien mylėti vaikus ir norėti su jais dirbti. Pasak Leono Jovaišos (2007), pedagogas - tai
asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją (2007, p. 208), tačiau
šiuolaikinis pedagogas, turi jausti ne tik pašaukimą šiam darbui, bet ir būti iniciatyvus, aktyvus,
drąsus naujovėms, turintis krūvą idėjų kaip praplėsti bei paįvairinti ugdymo(si) procesą, sugebantis
dirbti komandoje, spręsti iškilusias problemas, konfliktus tarp kitų kartu dirbančių pedagogų, vaikų
tėvų bei pačių vaikų. Sparti kaita pedagoginiame pasaulyje verčia ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogus išsikelti dar vieną tikslą – kokybišką savo ugdomųjų galių tobulinimą,
mokymąsi visą gyvenimą ir savo ţinių pritaikymą praktikoje.
UNESCO visą gyvenimą trunkančio mokymosi instituto Hamburge puslapyje, yra
nurodyta1 kas yra mokymąsis visą gyvenimą, kuo grindţiamas jo principas. „Mokymosi visą
gyvenimą principas grindţiamas integravimu moksluose ir gyvenime. Tai apima mokymą visų
amţiaus grupių ţmonėms (vaikams, jaunimui, suaugusiems ir vyresnio amţiaus ţmonėms,
mergaitėms ir berniukams, moterims ir vyrams) įvairiuose švietimo lygiuose (ikimokyklinės,
pradinės ir vidurinės mokyklos, profesinis mokymas, aukštasis ir tęstinis mokymas) visose gyvenimo
kontekstuose (šeima, mokykla, bendruomenė, darbo vieta) ir įvairiais būdais (formaliais,
neformaliais ir neoficialiais), kurie kartu patenkina įvairius mokymosi poreikius ir poreikius.“
Labai daug kalbama apie mokinių mokymosi motyvaciją, bet dabar vis svarbesnė
tema tampa ir pedagogų mokymosi motyvacija, noras tobulėti. Tačiau kyla klausimas – ar
pedagogai turi ir ar nori tobulėti bei būti geresniais specialistais savo darbe? Bei kas susideda į jų
norą – nenorą kelti savo kvalifikaciją? Galbūt noro yra, bet iškyla tam tikrų įvairių iššūkių. Šiame
darbe bus analizuojama, nagrinėjama su kokiais iššūkiais susiduria ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogai, norėdami kelti savo kvalifikaciją.
Darbo tikslas – Nustatyti kvalifikacijos tobulinimosi iššūkius ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogams.
Tema – Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi iššūkiai.
1Unesco Institute for lifelong learning. Prieiga per internetą: http://uil.unesco.org/lifelong-learning/lifelong-learning-
policies
http://uil.unesco.org/lifelong-learning/lifelong-learning-policieshttp://uil.unesco.org/lifelong-learning/lifelong-learning-policies
-
9
Problema – Su kokiais kvalifikacijos tobulinimosi iššūkiais susiduria ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogai ?
Uţdaviniai :
1. Aptarti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi
ypatumus mokymosi visą gyvenimą kontekste.
2. Išryškinti pedagogų nuomonę apie kvalifikacijos tobulinimosi galimybes; nustatyti
pagrindinius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
trukdţius.
3. Išryškinti kompetencijų svarbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbe.
Darbo metodai:
•Literatūros analizė.
•Anketinė apklausa.
-
10
SĄVOKŲ ŢODYNAS
Ikimokyklinis ugdymas - Ikimokyklinis ugdymas yra švietimas, kurio pagrindinis tikslas - ugdyti
vaikus nuo kūdikystės iki šešerių metų. Ikimokyklinio ugdymo sistemos daţnai skiriasi, skirtingi
pedagogų poţiūriai, teorijos ir praktika skirtingose ugdymo įstaigose. Terminas "ikimokyklinis
ugdymas" apima ir priešmokyklinį ugdymą. (New world encyclopedia, 2017).
Ikimokyklinis ugdymas – tai įvairiapusis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, skirtas
vaikams nuo vienerių metų laiko iki 5-6 metų. Šis ugdymas nėra privalomo pobūdţio, tačiau jo
nauda neabejotina. Ikimokyklinis ugdymas svarbus tuo, kad vysto vaikų psichologinį ir emocinį
intelektą, paţintinius poreikius, moko socialinių santykių su kitais ţmonėmis.
Priešmokyklinis ugdymas – tai ugdymas koncentruotas į pagalbą vaikui ruošiantis mokyklos
lankymui. Trunka tik vienus metus bei yra kompensuojamas valstybės. Privalomas nuo 2016 metų
rugsėjo 1 dienos. Ugdymas vyksta pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.
Kvalifikacija – „kvalifikacija yra ţinių įgijimo organas, sudarytas iš daugelio disciplinų bei, jog
kompetencijos yra sudarytos iš darbo praktikos, o tai yra svarbu darbo vietoje“ (Keating, 2008, p.
7).
Kategorija – „fil. bendriausia loginė sąvoka, išreiškianti pagrindines objektyviosios tikrovės
formas, laipsnius ir santykius: Laiko, erdvės, prieţastingumo kategorija“ (Terminų ţodynas, © 2009
– 2018)
Iššūkis – „gluminantis, netikėtas poelgis. Iššūkio vartojimas reikšme „išbandymas, sunkumas“
vertinamas kaip stiliaus štampas. Atsiţvelgiant į kontekstą, pirmenybė teikiama daiktavardţiams
sunkumai, išbandymai, uţdaviniai, tikslai ir pan.“ (Dabartinės lietuvių kalbos internetinis ţodynas,
© 2015).
-
11
1. PAGRINDINĖ TEORINĖ DALIS
IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO
PEDAGOGŲ RUOŠIMO IR KVALIFIKACIJOS
TOBULINIMOSI YPATUMAI
1.1. Pedagogų karjeros galimybės po studijų baigimo
Lietuvoje studijuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą galima
Lietuvos edukologijos universitete, Šiaulių universitete, Vilniaus bei Kauno kolegijose ir Klaipėdos
universitete. Pedagoginės krypties studijos 2– tai pedagogų rengimo dalis, apimanti 120 ECTS
kreditų, būtinų teoriškai ir praktiškai pasirengti tapti pedagogu. Koleginės studijos trunka 3 metus
(dieninės), neakivaizdinės – 4 m. Universitetuose dieninės studijos 4, neakivaizdinės 4 – 5 m.
Lietuvos valstybėje pripaţintos profesijos, kurioms yra reikalinga profesinio mokymo sistemoje
įgyti kvalifikacijas, yra apibrėţiamos Lietuvos profesinio rengimo standartuose. „Profesinio
rengimo standartai aprašo: kvalifikacijų įgijimą iki aukštojo mokslo; studijų krypčių reglamentai
reglamentuoja aukštojo mokslo pirmosios pakopos studijų turinį (universitetuose – bakalauro,
kolegijose – profesinio bakalauro), profesinių kompetencijų vertinimo kriterijus bei profesinių
kompetencijų ribas” (2008, p. 107).
Studentai, baigę šias studijas, gali dirbti ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogais tiek
valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose, darţeliuose – mokyklose, kūdikių bei vaikų globos
namuose, vaikų socialinės globos namuose bei neformaliojo ugdymo centruose. Norintys gali toliau
studijuoti edukologijos krypties arba kitos srities magistro studijas. Jei studijuojama kolegijose ir po
to planuojamos magistro studijos, po kolegijos baigimo reikia vienerius metus mokytis
išlyginamųjų dalykų universitetuose. Po magistro galimos doktorantūros studijos. LR įsakyme dėl
pedagogų rengimo koncepcijos (2004), 7 skyriuje yra aptariamas pedagogų rengimas bei
licenzijavimas – „Pagal neuniversitetinių studijų programas, taikant lygiagretųjį pedagogų
rengimo modelį, rengiami ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinio ar pradinio
ugdymo pedagogų studijų apimtis – nuo 120 iki 160 kreditų. Baigę studijų programą asmenys
gauna edukologijos taikomojo bakalauro laipsnį ir pedagoginių studijų baigimo paţymėjimą.”
3Švietimo ir mokslo ministerija turi galimybę ištirti pedagogų poreikį darbo rinkoje ir tuomet gali
2https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG%C5%B2%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-
VDU.pdf 3LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas. „Dėl pedagogų rengimo koncepcijos“ 2004 m. rugsėjo 16 d. Nr. ISAK-1441
Vilnius. Prieiga per internetą: https://www.e-
tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.ECA27829903B
https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG�%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdfhttps://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG�%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdfhttps://www.e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.ECA27829903Bhttps://www.e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.ECA27829903B
-
12
uţsakyti “pagrindinio ugdymo dalyko pedagogų skaičių parengti pagal neuniversitetinių studijų
programas”. 4Taipogi, tiek po bakalauro, tiek po magistro studijų galima įkurti savo privatų vaikų
darţelį arba grupę. Tiesiog tam reikia investuoti asmeninių lėšų, nes valstybė nesuteikia finansinės
paramos norintiems atidaryti savo ugdymo įstaigą.
Net jei studentas puikiai mokėsi studijų metu ir įsidarbino pagal savo pedagoginę
specialybę (kvalifikaciją), laikui bėgant jam privaloma atnaujinti turimas ţinias, kad nuolat
tobulėtų, prisitaikytų prie švietimo pokyčių, naujovių, tendencijų. Tam ir skirtas kvalifikacijos
kėlimas bei kompetencijų tobulinimas. Profesorius Jack Keating 2008 metais spalio 31 d. Švietimo
ir mokymo metinėje konferencijoje Melburne pristatė savo darbą5 apie “Kvalifikacijų sistemas ir
nacionalinių kvalifikacijų rėmus” (Qualifications Systems and National Qualifications
Frameworks). Profesorius teigia, jog kvalifikacija yra ţinių įgijimo organas, sudarytas iš daugelio
disciplinų bei, jog kompetencijos yra sudarytos iš darbo praktikos, o tai yra svarbu darbo vietoje
(2008, p. 7). Michael Young ir Jeanne Gamble mano, jog profesinėje kvalifikacijoje reikia teikti
pirmenybę kompetencijos vertinimui arba tai ką darbuotojas galės išmokti darbo vietoje, bet ne
ţinias įgytas studijuojant šią specialybę. (2006, p. 107). Ţodis “Kvalifikacija” yra visuma ţinių,
įgūdţių, patirties, bendrųjų gebėjimų, kurie reikalingi bet kuriam asmeniui gerai atlikti tam tikrą
uţduotį ar darbą (2003, p. 8). Švietimo sistemos viena iš svarbiausių funkcijų, turėtų būti jaunų
ţmonių kvalifikacijos įgijimas bei jos tobulinimas (2003, p. 9). Tai svarbu todėl, kad švietimas
apskritai yra naudingas visuomenei, dėl to, kad parengia asmenybes, kurios turi savo tvirtą poţiūrį į
gyvenimą, sugeba jį argumentuotai apginti, supranta bei vertina etines bei moralines vertybes,
suvokia aplinkui esantį pasaulį (kultūrą, istoriją, darbo bei tobulėjimo svarbą ir pan.). O šitie dalykai
ir sukuria pamatą ţmogaus tolesniam gyvenimui, profesiniam mokymuisi bei kokybiškam darbui.
2008 metais lapkričio 24d. „Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus
psichologus) atestacijos nuostatų patvirtinimo“ įsakyme (Nr. ISAK-3216, Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerija, 2008) nurodoma6, kaip pagal šiuos nuostatus reglamentuoti
pedagogų, dirbančių kaip ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas pareigas,
kompetencijas ir kokia tvarka numatoma dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo.
Nuostatuose (p. 2) yra iškelti trys pagrindiniai tikslai :
1. Raginti pedagogus nuolatos tobulinti savo kompetenciją.
4 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas. „Dėl pedagogų rengimo koncepcijos“ 2004 m. rugsėjo 16 d. Nr. ISAK-
1441Vilnius. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.ECA27829903B 5Jack Keating “Qualifications Systems and National Qualifications Frameworks” p. 7, 2008 University of Melbourne.
Prieiga per internetą: http://www.monash.edu/education/non-
cms/centres/ceet/docs/conferencepapers/2008jackkeating.pdf 6LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus)
atestacijos nuostatų patvirtinimo“. 2008 m. lapkričio 24 d. Nr. ISAK-3216 Vilnius. Prieiga per internetą:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6B394D036999
https://www.e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.ECA27829903Bhttp://www.monash.edu/education/non-cms/centres/ceet/docs/conferencepapers/2008jackkeating.pdfhttp://www.monash.edu/education/non-cms/centres/ceet/docs/conferencepapers/2008jackkeating.pdfhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6B394D036999
-
13
2. Sudaryti reikalingas sąlygas pedagogui, kuris nori siekti karjeros ir privalo tobulėti, tam kad
įgytų kompetenciją ir praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją.
3. Skatinti vidinę atsakomybę uţ būsimus ugdymo rezultatus bei savianalizę darbo
profesionalume.
Yra nustatytos keturios pedagogų kvalifikacinės kategorijos (p. 2-3) 7:
1. Mokytojo – kategorija suteikiama darbuotojui, kuris turi įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį
išsilavinimą atitinkamoje ugdymo įstaigoje (universitete, kolegijoje).
2. Vyresniojo mokytojo – kategorija suteikiama darbuotojui, kuris turi įgijęs aukštąjį ar
aukštesnįjį išsilavinimą, turi sukaupęs ne maţiau kaip keturių paskutinių metų šio darbo
staţą. Asmuo turi sugebėti organizuoti, analizuoti, modeliuoti ugdymo(si) procesą, nuolat
atnaujinti ţinias, aktyviai dalyvauti metodinėse veiklose bei skleisti gerąją pedagoginę darbo
patirtį savo ir kitose institucijose.
3. Mokytojo metodininko - kategorija suteikiama darbuotojui, kuris turi įgijęs aukštąjį ar
aukštesnįjį išsilavinimą, turi sukaupęs ne maţiau kaip penkių paskutinių metų šio darbo
staţą. Asmuo turi sugebėti puikiai organizuoti, analizuoti, modeliuoti ugdymo(si) bei
mokymo procesą, savo darbe diegti šiuolaikiškus mokymo principus bei įvairius metodus,
rengti įvairius projektus ugdymo paįvairinimui, dalyvauti metodinėse veiklose bei skleisti
gerąją pedagoginio darbo patirtį ne tik institucijose, bet ir regione.
4. Mokytojo eksperto - kategorija suteikiama darbuotojui, kuris turi įgijęs aukštąjį ar
aukštesnįjį išsilavinimą, turi sukaupęs ne maţiau kaip šešių paskutinių metų šio darbo staţą.
Asmuo turi profesionaliai organizuoti, analizuoti, modeliuoti ugdymo(si) bei mokymo
procesą, tirti pedagogines situacijas, naujas mokymo(si) strategijas bei taikyti jas. Ekspertas
turi sugebėti rašyti projektus, kurti metodines priemones ugdymui, dalintis geraja
pedagoginio darbo patirtimi.
Besiatestuojančiąjam pedagogui, kuris pretenduoja įgyti kurią nors ikimokyklinio
ugdymo auklėtojo ar priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacinę kategoriją ir prieš tai dirbo
ikimokyklinio ugdymo auklėtoju arba priešmokyklinio ugdymo pedagogu keliose ugdymo
įstaigose, yra įskaitoma visų pedagoginių pareigų bendras darbo staţas.
Tuose pačiuose nuostatuose8, yra apibrėţti ir atestacijos dokumentų parengimo bei teikimo
atestacijos komisijai nurodymai, jog vertintojas maţiausiai kaip dvi savaites ankščiau nei
numatomas komisijos posėdis, komisijos sekretoriui pateikia atestuojamo mokytojo pamokų –
7 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-3216 “Mokytojų ir
pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai”.
8 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-3216 “Mokytojų ir
pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai”.
-
14
veiklos vertinimo lenteles; mokytojo veiklos ir kompetencijų įsivertinimo bei vertinimo ir
įvertinimo lenteles. Šiuose nuostatuose esančiuose prieduose, lentelių formos pridėtos 5-9
puslapiuose.
Taipogi, dokumente yra aptariama ir tai, kad : įgijus tam tikrą kvalifikacinę kategoriją,
bet nebedirbant to pedagoginio darbo, ji nutraukiama praėjus penkeriems metams; jei pedagogas
pradėjo dirbti ugdymo įstaigos vadovu ar pavaduotoju ugdymui, jo kvalifikacinė kategorija išlieka;
jei pedagogas tam tikrą laiko tarpą dirbo ugdymo įstaigoje, bet nėjo konkrečių pareigų (pavyzdţiui,
neturi savo grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bet dirba kaip nekontaktinių valandų pedagogas
toje įstaigoje) ir vėl pradėjo eiti buvusias pareigas (tačiau gali būti nustatoma, kad pedagogas
nebeatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos nurodytų reikalavimų, jis pačios darbovietės gali
būti privalomai atestuotas iš naujo).
„Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše“ (Nr. V-774, Lietuvos Respublikos
Švietimo ir mokslo ministerija, 2014) nurodoma, jog jei ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo
pedagogui trūksta 60 valandų kursų apie specialiąją pedagogiką, jis privalo išklausyti tokį kursą per
metus nuo darbo pradţios.
Įstaigos, kurios kuria arba naudoja integralias švietimo ir mokslo informacines
sistemas bei registrus turi naudoti „Kvalifikacinių kategorijų klasifikatorių“. Kaip nurodo9 Švietimo
informacinių technologijų centras, Švietimo ir mokslo institucijų registre yra kaupiami duomenys
apie įvairius objektus, pvz.: įvairias švietimo įstaigas, tokias kaip aukštosios, bendrojo ugdymo,
neformaliojo švietimo mokyklas, kitas švietimo įstaigas, mokslinių tyrimų institutus ir pan. Šio
registro paskirtis yra registruoti, apdoroti, kaupti, rinkti duomenis apie registre esančius objektus.
Kalbant apie Kvalifikacinių kategorijų registratorių, jis buvo patvirtintas 2008 m. spalio 28 d. Nr.
ISAK-2889 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl kvalifikacinių
kategorijų klasifikatoriaus patvirtinimo“. Jo paskirtis klasifikuoti specialistų, vadovų, jų
pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijų metu įgytas ir turimas
kvalifikacines kategorijas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Klasifikatoriaus duomenyse nurodomi ir
ikimokylinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų kategorijos:
Auklėtojas – Tutor;
Vyresnysis auklėtojas – Senior Tutor;
Auklėtojas metodininkas – Tutor-supervisor;
Auklėtojas ekspertas – Tutor-expert.
UAB „Peritus sprendimai" teisininkas-ekspertas Andrius Šiaudinis pataria, ką
auklėtoja/as turėtų išklausyti, jei pirmą kartą rengiasi atestacijai:
9Švietimo ir mokslo institucijų registras. Prieiga per internetą: http://www.itc.smm.lt/registrai-pagrindinis-
puslapis/svietimo-mokslo-instituciju-registras/
http://www.itc.smm.lt/registrai-pagrindinis-puslapis/svietimo-mokslo-instituciju-registras/http://www.itc.smm.lt/registrai-pagrindinis-puslapis/svietimo-mokslo-instituciju-registras/
-
15
1. Valstybinės kalbos kultūros kursus.
2. Kompiuterinio raštingumo kursus.
3. Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kursus (jei neturi spec.
pedagogo kvalifikacijos).
Nors kasmet yra paruošiama daug ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo
pedagogų, tačiau Europos komisijos (2016) atliktame Lietuvos švietimo vertinime atkreipiamas
dėmesys, jog Lietuvos moksleivių lygis pakilo, bet mokymo kokybė nėra aukšta ir reikia šiuo
klausimu stipriai padirbėti dėl pasaulinės kaitos švietimo kontekste. Lietuvos mokslininkai
nusprendė pateikti konkrečius pasiūlymus „Pedagogų rengimo koncepcijos projektui“.
Koncepcijoje (2016) nurodoma kaip:
galima tiksliai apibrėţti pedagogų rengimo tobulinimo gaires,
ugdomos pedagogų kompetencijos,
kokios kvalifikacijos įgijimo reikmės,
profesinio tobulėjimo reikmės ir jų galimybės bei formos,
kokie pedagogų rengimo kokybės uţtikrinimo būdai bei priemonės.
Ši pedagogų rengimo koncepcija (2016) siūlo pakeisti šiuo metu esančius
dokumentus, kuriuose yra nurodomi pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo bei atestacijų
dokumentus 10
:
Pedagogų rengimo reglamentą.
Mokytojų kompetencijų aprašą.
Gretutinės krypties studijų vykdymo ir dvigubo kvalifikacinio laipsnio teikimo tų
studijų krypčių, kuriose nevykdomos akredituotos laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ar
vientisųjų studijų programos, tvarkos aprašą papildyti punktu: „Aukštoji mokykla, siekianti, kad
programa būtų akredituota, Studijų kokybės vertinimo turi pateikti įgaliotos institucijos pritarimą
dėl numatomos teikti profesinės kvalifikacijos (jeigu ji bus teikiama)“.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją.
Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą.
Švietimo ir ugdymo krypčių studijų grupės aprašo III skyrių.
Tikima, jog pakeitus šiuos nurodytus dokumentus, pavyks įgyvendinti koncepciją.
Buvo atliktas Laimos Norvaišienės (2010) „Ikimokyklinių įstaigų pedagogų karjerą
įtakojančių veiksnių vertinimas“ ir padarytos šios išvados 11
:
10
„Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projektas ir jo pagrindimas”. 2016 m. birţelis. Prieiga per internetą : https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG%C5%B2%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-
VDU.pdf
https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG�%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdfhttps://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG�%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdf
-
16
Profesinės karjeros planavimas yra nuolatinis procesas, kurį skatina individo motyvacija,
inspiruota objektyvių (išorinių) ir subjektyvių (vidinių) veiksnių.t
Didţioji dalis ikimokyklinio ugdymo pedagogų mano, jog darbą darţelyje galima sieti su
karjeros galimybėmis. Nors karjeros galimybes dirbant darţelyje daţniau mato vidutinio
amţiaus ir didesnį pedagoginio darbo staţą turintys pedagogai, tačiau karjeros galimybių
projektavimas nepriklauso nuo turimos pedagogų darbo patirties, amţiaus, kvalifikacijos ir
uţimamų pareigų.
Ikimokyklinių įstaigų pedagogai daţniausiai mano, jog karjera tai visapusiškas ţmogaus
tobulėjimas arba kylančios uţimamos pareigos, atsakomybė bei valdţios augimas. Tačiau
mokytojai, daţniau nei vadovai yra linkę manyti, jog karjera - tai kilimas hierarchiniais
karjeros laiptais.
Šiuo metu yra išryškinami šie reikalavimai pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistemai -
komunikacijos ir informacijos valdymo, tiriamosios veiklos, informacinių technologijų
naudojimui, bendravimo ir bendradarbiavimo, organizacijos tobulinimo bei pokyčių
valdymo kompetencijos ir ne visada lengva įvertinti šiuos rodiklius, nes patys pedagogai
negali visapusiškai savęs įvertinti.
Pasaulinė kaita švietimo kontekste paliečia ir Lietuvą, nesvarbu, jog mūsų šalis yra
buvusi sovietinė valstybė ir mūsų dar laukia ilgas kelias norint pasivyti visą Europą įvairiose
srityse. Internetiniame Tarptautinių ţodţių ţodyne (© 2009 - 2017 www.zodynas.lt) ţodis „karjera“
apibūdinamas kaip sėkmė profesionalioje veikloje - „greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje“.
Karjera Lietuvoje yra nulemta dviejų veiksnių : pereinamojo laikotarpio bei nacionalinių ypatumų ir
mūsų asmeninės šalies patirties. Stanišauskienė (2004) apibendrina įvairių autorių tekstus, tyrimus
apie Lietuvos specifinių bruoţų keliamą aplinką ţmogaus karjerai bei ypatingai nori atkreipti
dėmesį į mintį, jog sovietinė patirtis bei nacionalinis charakteris didina atotrūkį tarp ţmogaus
galimybių bei pasaulinės kaitos reikalavimų (2004, p. 52):
Lietuvių tautai būdingas sėslumas, kas prieštarauja mobilumui.
Kartos yra susipriešinusios viena su kita, todėl sunkiau perimti-priimti vyresniųjų patirties
ţinias.
Atsakomybės uţ savo gyvenimą perkėlimas valstybei iš esmės prieštarauja globalios ir
individualios atsakomybės būtinumui.
11
Norvaišienė L. “Ikimokyklinių įstaigų pedagogų karjerą įtakojančių veiksnių vertinimas”. Prieiga per internetą :
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2010~1367173647215/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
http://www.zodynas.lt/http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367173647215/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/contenthttp://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367173647215/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
-
17
Polinkis į individualizmą nedera su pasaulio susietumo tendencija ir bendradarbiavimo
galimybe.
Mentaliteto ir veiklos koncervatyvumas apsunkina karjeros vyksmą šiuolaikiniame darbo
pasaulyje, kuriame nuolatos tenka priimti novatoriškus sprendimus.
Tad galima daryti išvadą, jog mūsų savita šalies patirtis kuria specifines sąlygas ţmogaus karjerai
siekti bei motyvacijai ugdyti.
2000 metais buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kaip Lietuvos ţmonės supranta
karjerą bei ar ten nors dalelėje atsispindi pasaulio samprata šiam ţodţiui. Išvadose paţymima, jog
atlikus tyrimo analizę galima teigti, kad edukacinėje praktikoje egzistuoja trys poţiūriai į karjerą:
biurokratinis, šiuolaikinis ir neigiamas. (2004, p. 57). Taip pat knygos autorė teigia, kad Lietuvą
yra ištikusi ekonominė, vadybinė bei moralinė krizė ir tai trugdo ţmogaus, šiuo atveju pedagogo,
karjeros galimybėms. Dargi kelia prielaidą, jog visuomenėje bręsta naujos teorijos poreikis, kurį
turėtų patenkinti mokslas. Uţsienio mokslininkų darbuose, Phillip Brown ir Richard Scase (1997)
bei John Arnold (1997) karjeros sampratą ištyrė ir atskyrė į du modelius – biurokratinę bei
šiuolaikinę. Bei aprašė tų modelių sampratos skirtumus lentelėje nr. 1 (2004, p. 37) :
1 lentelė Biurokratinė ir šiuolaikinė karjeros samprata (pagal Brown ir Scase, 1997 bei
Arnold, 1997).
Karjeros sampratos analizės
kriterijai
Biurokratinės karjeros
samprata
Šiuolaikinė karjeros samprata
Karjeros modelis Vientisa hierarchinė struktūra
įtvirtinta organizacijoje
Lanksti nevientisa struktūra,
neįtvirtinta organizacijoje
Karjeros sėkmės matas Individualūs pasiekimai tam
tikrame amţiuje lyginami su
kitų tokio pat amţiaus ţmonių
pasiekimais
Savirealizacijos, asmens
laisvės, individualaus poţiūrio
į sėkmę tenkinimas
Karjeros ateitis Numatoma, aiški, susijusi su
organizacija
Sunkiai nuspėjama, susijusi su
ţmogaus kompetencija
pasirinktų tikslų atţvilgiu
Socialinis (materialinis)
saugumas
Stabilus aiškios ateities
progresijos kontekste
Reliatyvus, priklauso nuo
daugelio personalinių ir
socialinių veiksnių
-
18
Ţmogui keliami reikalavimai Paklusnumas, sugebėjimas
gerai atlikti įprastą uţduotį;
būtini specifiniai profesiniai
įgūdţiai
Novatoriškumas,
iniciatyvumas, kūrybiškumas
neapibrėţtoje darbo aplinkoje;
būtinas karjeros „portfelis“,
kai derinami ir specifiniai ir
universalūs įgūdţiai.
Šių bei kitų mokslininkų darbuose pastebima tendencija nuo biurokratinės karjeros link
šiuolaikinės.
M. Barkauskaitė (2001) tyrinėjo mokytojų kvalifikacijos kėlimo pagrindą. Jos
padarytos išvados yra tokios:
Jei pedagogai nuolat tobulinasi, jie daro tiesioginę įtaką vidinei ir išorinei ugdymo įstaigos
kultūrai.
Tam, kad pedagogai pereitų nuo kvalifikacijos kėlimo į savaiminį nuolatinį tobulėjimą,
reikia juos skatinti būti ţingeidţiais švietimo naujovėms.
Ugdymo įstaigos priklauso nuo to kaip jų pedagogai suvokia savo atsakomybę, kalbant apie
ugdymo rezultatus, ugdymo veiklą, bendravimą ir bendradarbiavimą – tiek su kolegomis,
tiek su tėvais, tiek prieš visuomenę.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo individualioji patirtis, savęs
suvokimas yra viena iš sąlygų tobulėti savo profesijoje. „..atsiveria galimybės, kai savikontrolė ir
refleksija tampa priemone pedagoginiams barjerams įveikti, tiek sąlyga individualiai raiškai“
(Juodaitytė, Šedţiuvienė, 2004, p. 15.). Atrodo paprastas dalykas, jog kiekvienas pedagogas turėtų
suprasti, ţinoti ką apskritai reiškia ugdymo filosofija arba kitaip – filosofinė pedagogika. Filosofinė
pedagogika apibrėţiama kaip „klasikinė pedagogika, grindţiama filosofiniu mąstymu apie ţmogų,
jo paskirtį, vystymąsį bei ugdymą“. (2007, p. 74). Ji padeda apmąstyti ugdymo tikslus, uţdavinius,
susikurti būdų ir priemonių įvairovę tiems tikslams , uţdaviniams pasiekti bei susikurti savą, bet tuo
pačiu panašią į ugdymo įstaigos ugdymo filosofijos koncepciją. Romanas Vasiliauskas (2006)
straipsnyje „Ugdymo filosofijos integravimas į pedagoginę praktiką“ iškelia šiuos klausimus apie
pedagogo ugdymo filosofiją:
Kokiais motyvais vadovaudamasis mokau šito ugdytinius?
Kokių rezultatų tikiuosi pasiekti?
Iš ko sprendţiu, kad ugdau tinkamai?
-
19
Kokie mano įgūdţiai, gebėjimai, paţiūros ar metodai leidţia pasiekti geriausių ugdymo
rezultatų?
Apskritai ugdymo filosofija kuria svarbų vaidmenį dirbant ugdomąjį darbą. Tai svarbu, nes dirbant
su vaikais turi mokėti interpretuoti ir modeliuoti ugdymo teorijų, mokymo rezultatų ir mokinių
poreikių. (R.Vasiliauskas, 2006, p. 55).
1.2. Reikalavimai ir įstatyminė bazė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
kvalifikacijos tobulinimuisi
Vienas iš švietimo tikslų, nurodytų Lietuvos švietimo įstatyme (2011), yra sudaryti
sąlygas bet kuriam asmeniui tobulėti mokantis visą gyvenimą, padėti atskleisti kūrybiškus
sugebėjimus ir kartu padėti įgyti tam tikrą kvalifikaciją ar pasitobulinti trūkstamą kompetenciją, kas
jam padėtų įsitvirtinti bei konkuruoti besikeičiančioje darbo rinkoje. Darbo rinkoje svarbiausia yra
darbo pasiūla ir paklausa, darbo jėgos kaina, konkurencija bei infrastruktūra. Atsiţvelgiant į tai, šie
dalykai ir turėtų būti sudėti į Lietuvos švietimo įstatymą. Taipogi jame apibrėţiami ir Lietuvos
švietimo sistemos principai : lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo bei tęstinumo.
Apskritai, Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį, neformalųjį švietimą, savišvietą,
kompetencijų vertinimą bei švietimo pagalbą. Knygoje „Kvalifikacijų analizės vadovas“ (2003)
pabrėţiama, jog darbuotojo kompetencijos vertinimas yra svarbus ţingsnis jo tobulėjimo link. Ten
nurodomi keli (2003, p. 73) galimi kompetencijos vertinimo etapai :
„Išsami pradinė profesijų ir lygių klasifikacija“.
„Laipsniškai pagal profesijos standartą derinama įgyta kompetencija“.
„Kompetencijos spragų nustatymas“.
„Asmens pasiekimų ir pripaţinimo galimybių nustatymas“.
„Asmens tobulinimo plano parengimas“.
Ţmogaus kompetencijų vertinimas, kai asmuo gali suţinoti ko jam trūksta iki profesionalaus
darbuotojo, gali jam padėti pakilti karjeros laipteliu ir suteikti galimybes gauti didesnį darbo
uţmokestį.
Pati “mokymosi visą gyvenimą” idėja yra aptariama ne tik Lietuvos respublikos
švietimo įstatyme, bet ir Lietuvos respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme,
Valstybiniuose švietimo 2013 – 2022 metų strategijos nuostatuose, „Mokymosi visą gyvenimą
uţtikrinimo strategijoje“ bei „Mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategijos įgyvendinimo
veiksmų plane“ ir kituose teisiniuose aktuose.
-
20
Taipogi, 2012 metais buvo sukurta „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija“. Joje
pabrėţiama koks pagrindinis tikslas yra šios koncepcijos (2012, p. 1) :
Teikti pasiūlymus, kokia galėtų būti šiuolaikinė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
samprata.
Teikti teisinius ir administracinius mechanizmus, kurie leistų įtvirtinti pedagoginių
darbuotojų nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo asmeninę ir institucinę motyvaciją.
Uţtikrinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę ir skaidrų lėšų, skiriamų iš
biudţeto pedagogų kvalifikacijai tobulinti, naudojimą.
„Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje“ taip pat yra numatytos „pedagogų kvalifikacijos
reguliavimo priemonės bei ribos“ (2012, p. 4) :
Padėti pedagogui, ugdymo įstaigai suderinti asmeninius poreikius su kvalifikacijos
tobulinimosi kryptimis, tikslais bei uţdaviniais.
Stebėti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę.
Periodiškai tikrinti, spręsti pedagogų bei įvairių švietimo įstaigų organizacinius bei
finansinius sprendimus (kalbant apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimą).
Stebėti ar nėra, nesidaro trukdţių, kurie keltų problemas motyvuotiems pedagogams atlikti
įvairias naujų ţinių įgijimo praktikas.
Taip pat mūsų šalis turi ir „Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą“. Pagal Lietuvos švietimo ir
mokslo ministerijos dokumentą – Lietuvos kvalifikacijų sandarą12
, šia sistema yra siekiama:
„Uţtikrinti kvalifikacijų nustatymo, įgijimo, vertinimo ir pripaţinimo procesų aiškumą bei
prieinamumą“.
Suteikti informaciją, kokių kompetencijų jiems reikėtų įgyti, pasitobulinti arba pakeisti,
norint įgyti kvalifikaciją.
Skątinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant pereiti iš vieno kvalifikacijos lygio į kitą.
Koordinuoti šalies ekonominę bei socialinę politiką ir sudaryti sąlygas su tuo derinti
kvalifikacijas.
Rimantas Lauţackas (2008) išsamiai supaţindina su Lietuvos nacionaline
kvalifikacijų sistema. Ši sistema kuriama padedant įvairiems Europos Sąjungos ţmogiškųjų išteklių
plėtros strateginiams bei programiniams dokumentams. Pvz, Lisabonos strategija, Kopenhagos
12
Lietuvos kvalifikacijų sandara. Prieiga per internetą : https://www.smm.lt/web/lt/smm-studijos/kvalifikaciju-sandara
https://www.smm.lt/web/lt/smm-studijos/kvalifikaciju-sandara
-
21
deklaracija dėl Europos šalių bendradabiavimo profesinio rengimo srityje plėtros, Bolonijos
aukštojo mokslo deklaracija, Europos Aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikatas.
Lietuvos Respublikos švietimo strategijos 2013-2022 metams dokumente didelis
dėmesys skiriamas pedagogų rengimui, jų mokymuisi bei kvalifikacijos tobulinimui. Jame
išskirti 13
keturi pagrindiniai tikslai, iš kurių trys akcentuoja nuolatinį pedagogų mokymą(si):
Pirmasis – stengtis siekti, kad pedagogų bendruomenes sudarytų nuolat tobulėjantys ir
rezultatyviai dirbantys profesionalūs darbuotojai.
Antrasis – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą.
Ugdymo įstaigoms bus suteikiama daugiau laisvės lanksčiau organizuoti ugdymą, taikyti
inovacijas, nusimatyti veiklos tobulinimo kryptis.
Trečiasis – stengtis garantuoti švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti vienodų sąlygų
mokytis visą gyvenimą sistemą, suteikti galimybių paţinti save ir rinktis kelią veiklos
pasaulyje. Svarbu stiprinti motyvaciją mokytis nuolat, paisyti asmenų pasirinkimo, tam
teikti finansinę pagalbą. Mokymąsi sieti su darbu ypač per praktikas, profesinį mokymą.
“Mokytojo profesijos kompetencijos apraše” yra aptariamos mokytojo profesinės
veiklos pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų švietimo programų kompetencijų grupes,
pedagogo kompetencijas. Šis aprašas padeda nusistatyti mokytojų rengimo bei kvalifikacijos
tobulinimo kriterijus, kurie yra reikalingi jo profesiniame darbe.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme “Dėl mokytojo profesijos
kompetencijos aprašo patvirtinimo” yra išskirtos14
trys pagrindinės kompetencijos:
bendrakultūrinė, profesinė ir bendrosios kompetencijos.
Bendrakultūrinę kompetenciją sudaro: mokytojo sugebėjimai dalyvauti kuriant
pilietinę visuomenę; supratimas apie mūsų šalyje vykstančius demokratizavimo ir
decentralizavimo procesus; sugebėjimas įvertinti ugdytinių namų aplinkos įtaką bei
šeimų vertybių skirtumus; skatinti ugdytinius laikytis bendraţmogiškųjų vertybių.
Profesinę kompetenciją sudaro: mokytojo sugebėjimai naudotis informacinėmis
technologijomis; ugdymo(si) aplinkos kūrimas; veiklos turinio planavimas; ugdytinių
pasiekimų vertinimas; ugdytinių savivokos bei savigarbos stiprinimas –
motyvavimas; profesinio tobulėjimo ieškojimas.
13
LR Seimo nutarimas dėl Valstybės švietimo 2013 – 2022 metų strategijos. 2013 m. gruodţio 23 d. Nr. XII-745
Vilnius. Prieiga per internetą : https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1fb6cc089d911e397b5c02d3197f382 14
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo“. 2007 m.
sausio 15 d. Nr. ISAK-54Vilnius. Prieiga per internetą : https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291726
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1fb6cc089d911e397b5c02d3197f382https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291726https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291726
-
22
Bendrąsias kompetencijas sudaro: mokytojo gebėjimai komunikacijos ir informacijos
valdyme; bendravime bei bendradarbiavime su ugdytiniais, jų šeimomis, kolegomis;
ėmimąsis tiriamosios veiklos; reflektavimo ir mokymosi mokytis.
1.3. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos
tobulinimosi iššūkiai
Mokymasis – tai ţmogaus vidinis procesas, skatinamas vidinių ir išorinių veiksnių, kai
mokantis keičiasi ţmogaus elgesys, nuostatos ir vertybės (2000, p. 18). Dviems, keturiems ar
didesnėje grupelėje bendraujantiems ţmonėms, vidiniai arba išoriniai veiksniai suteikia paskatą
mokymo ir mokymosi procesui. Taip kaip darţelio grupėje yra svarbūs vaikų bei auklėtojų
santykiai, tarpusavio ryšiai bei ugdomasis procesas, taip ir pedagogo bei darţelio vadovybės
tarpusavio darbiniai santykiai, palaikymas, motyvacijos suteikimas daro įtaką pačio pedagogo
kvalifikacijos kėlimo norui, procesui.
Dr. Aistė Dromantaitė (2012), savo darbe apie „Pasitenkinimo karjera veiksnius“
teigia, jog jos padaryta karjeros vadybos analizė rodo, jog asmens savęs paţinimas yra vienas
svarbiausių individo socialinio ir psichinio gyvenimo aspektų bei pateikia profesinio orientavimo ir
profesinio konsultavimo specialistų nuomonę, kad karjerą reikia pradėti planuoti nuo savęs
paţinimo, tuomet bus tinkamai pasirinkta profesija ir bus susitelkiama į karjerą. Pedagogo profesinė
karjera yra glaudţiai susijusi su jo darbo vieta. Nijolė Petkevičiūtė (2013) tvirtina, jog
organizacijoje turi vyrauti įvairios darbuotojų karjerų planavimo strategijos, nes viena iš
organizacijos uţduočių - padėti darbuotojams, siekiantiems karjeros ir suteikti reikiamos
informacijos, mokymų bei konsultacijų. (2013, p. 7). Ugdymo įstaiga, kurioje dirba pedagogas,
turėtų sudaryti sąlygas ţmogaus tobulėjimui ir kompetencijų plėtojimui. Kiekvienas ţmogus,
daugiau ar maţiau, nori pasiekti tam tikrą karjeros tašką, kuriame jis jaustųsi stabiliai finansiškai ir
emociškai. Bet tai yra individuali karjera, ir tik pats ţmogus yra atsakingas uţ ją. Ugdymo įstaigos
turėtų būti suinteresuotos savo darbuotojų karjeros vystymu bei turėtų daryti teigiamą įtaką
pedagogams dirbantiems pas juos, nes tik suvienydami pedagogo ir ugdymo įstaigos tikslus,
uţdavinius bei vertybes gali pasiekti svarbiausio tikslo – laimingų, kokybiškai ugdomų lietuvos
vaikų.
Knygoje „Karjeros valdymas : organizacinė perspektyva“ autorė išskiria, kas padeda sėkmingam
karjeros planavimui įstaigoje (2013, p. 12):
Darbuotojų ugdymo(si) ir profesinių poreikių tenkinimas.
Stengimąsis vardan to, kad daugėtų kvalifikuotų specialistų.
Veiksmingai išnaudoti progas, kuomet darbuotojai gali parodyti savo profesionalumą.
-
23
Padidinti darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis.
Stengtis, kad tarp įstaigos vadovybės ir darbuotojų atsirastų pagarbūs ir kartu šilti
santykiai.
Ugdymo įstaigoje ugdomi turi būti ne tik ugdytiniai (vaikai), bet ir darbuotojai, nes darbuotojų
ugdymo planas yra organizacijos plėtros plano pagrindas (2013, p. 12).
Erika Masiliauskienė ir Akvilė Bagdonaitė, savo darbu „Ikimokyklinio ugdymo pedagogų
profesinės kvalifikacijos tobulinimas(is) institucijos veiklos strateginio plano kontekste“ (Nr. 19 (2)
93-112) padarė šias išvadas (2012, p. 110) :
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacijos tobulinimuisi labai
svarbu vidinės ugdymo įstaigos sąlygos bei finansiniai ištekliai.
Pedagogų iniciatyvos trūkumui skiriamas per maţas dėmesys. Kvalifikacijos kėlimo formos,
būdai bei renginiai nelaikomi reikšmingais kalbant apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimąsi.
Ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų noras, motyvacija ir galimybės
mokytis mokyti visą gyvenimą yra sugretinama su ugdymo įstaigos tobulėjimo pokyčiais.
Mokymosi procesą skatina tam tikri veiksniai, kurie kelia susidomėjimą, smalsumą
arba nepasitenkinimą. (2000, p. 18), tad kaip jau minėta skyrelyje aukščiau, ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacijos kėlimas priklauso nuo įvairių dalykų. Ţvelgiant į
švietimo raidą Lietuvoje, pedagogų rengimas, perkvalifikavimas, kvalifikacija visuomenei tapo
aktualesnis nuo 1990m. Nuo 1990 iki 2016 metų parengta nemaţai švietimo dokumentų, kurie
reglamentuoja pedagogų kvalifikaciją ir perkvalifikaciją Lietuvoje. Pedagogų rengimo koncepcijoje
(2004) pateiktas pedagogų rengimo programos pagrindas. Koncepcijoje ne tik minimos aktualios
švietimo sistemos kaitos, bet ir pakitęs pedagogo vaidmuo ugdymo(si) procese. Pedagogų rengimo
nuostatos aptartos ir Pedagogų rengimo koncepcijoje bei jos pagrindime (2016). Šiame
pagrindime15
siūloma rengiant pedagogus, vadovautis šiomis nuostatomis :
pedagogų rengimas turi atitikti Bolonijos strategijos direktyvas ir suteikti pedagogui
galimybes gilintis į mokslinių tyrimų sritį bei gauti kvalifikaciją, atitinkančią nacionalinius
ir Europos Sąjungos teisės aktus;
kvalifikuoti pedagogai gali padėti realizuoti valstybės ir švietimo strateginiuose
dokumentuose projektuojamą ateities visuomenės viziją, kurti švietimo sistemą, kuri taptų
tvariu pagrindu kelti valstybės gerovę, sudarytų sąlygas ugdytis savarankiškam ir verţliam
ţmogui, atsakingaikuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį;
15
“Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projektas ir jo pagrindimas” 2016 m. birţelis. Prieiga per internetą : https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG%C5%B2%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-
VDU.pdf
https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG�%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdfhttps://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/PEDAGOG�%20RENGIMO%20KONCEPCIJA-LEU-VDU.pdf
-
24
pedagogų ruošimas turi padėti įgyti kuo daugiau kompetencijų –tyrėjo, mokinio paţinimo,
ugdymosi sąveikos ir inovatyvaus turinio kūrėjo globalių pokyčių kontekste, ugdytinio galių
puoselėtojo, mokinio patarėjo ir konsultanto, pedagoginės pagalbos teikėjo įtraukiojo
ugdymo sąlygomis7ar kt.;
pedagogų rengimo programos turi būti orientuotos į atvirumą visuomenės poreikiams,
studijų turinio kontekstualumą, mokymosi kultūros kūrimą;
pedagogų rengimo teorinės studijos tikslingai ir sistemingai derinamos su praktinių
pedagogo kompetencijų ugdymusi edukacinėje praktikoje.
Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programos nuostatuose detaliai
aprašyta kaip praktiškai parengti šių laikų pedagogą, ir kaip įgyvendinti tas nuostatas nurodoma
Pedagogų rengimo reglamente, data 2012 05 15.
Knygoje „Pedagogų perkvalifikavimo programų metodologija ir realizavimo
metodika“ (2007) yra atlikta ir apibendrinta pedagogų perkvalifikavimo dokumentų analizė ir
išskirtos šios problemos:
Kadangi mūsų šalyje pedagogų kvalifikaciją ir perkvalifikaciją gali ir vykdo ne tik specialiai
įkurtos testinių studijų institucijos, bet ir aukštųjų mokyklų fakultetai, galima neišlaikyti
kokybės šioje srityje.
Ilga studijų programų tvirtinimo eiga ir kiti darbai neleidţia ugdymo institucijoms lanksčiai
reaguoti į susidariusius rinkos pokyčius.
Neturime patvirtintos pedagogų įvadinės programos.
Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti paţymėjimai galioja tik tuo atveju, jei pedagogas
dirba ne aukštesnėje nei vidurinė mokykla švietimo pakopoje. O uţsienio šalyse toks
paţymėjimas neretai prilyginamas magistro diplomui ir išduodamas visiems dirbantiems
visoje bendrojo lavinimo mokykloje.
Bei padaryta išvada, jog Lietuvoje nėra sukurtos pedagogų perkvalifikavimo sistemos, yra tik
pavieniai fragmentai. Tokia situacija stabdo mūsų šalies pedagogų asmeninius siekius keisti savo
kvalifikaciją. (2007, p. 62).
1.3.1. Projektinės veiklos galimybės
Lietuvoje įsigali naujas poţiūris į pedagogą, jo darbo kokybę, turimas bei ugdytinas
kompetencijas. Nors pedagogas visuomet turėjo stengtis būti profesionalus, bet šiuo metu, kai
vyksta tiek pasikeitimų pasaulio sampratoje apie šiuolaikinį pedagogą, sąvoka „profesionalus“ turi
dar svarbesnę reiškmę. Ţodis „profesionalus“ reiškia „esantis profesionalas, pvz., revoliucionierius;
būdingas profesionalui; darantis ką nors, kaip profesionalas; nemėgėjiškas, pvz., sportas” (© 2009
-
25
- 2017 www.zodynas.lt). Vlado Rajecko nuomone, pedagoginis meistriškumas – tai pagarbos vaikui
ir pedagoginių kompetencijų kokteilis, kurį lemia asmeninių mokytojo savybių, jo ţinių ir gebėjimų
sintezė (2004, p. 331). Visas pedagoginis darbas yra kūryba. Kūryba suderinti teoriją su praktika.
Literatūroje galima rasti minčių apie tai, kaip svarbu, kad tarp pedagogo teorinių ţinių ir praktinės
veiklos nebūtų ribos, kuri stipriai skirtų šiuos du dalykus. Elena Jurašaitė – Harbison (2004) nustatė,
jog pedagogų dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą pedagogų
profesinę kaitą skatina profesinio tobulėjimo poreikis, naujos pedagoginės idėjos, švietimo sistemos
kaita. (Stankevičienė ir kt. 2009). Nors kartą pabuvojus kurioje nors ikimokyklinio ugdymo
įstaigoje, galima pastebėti, jog ugdymo įstaigos labiau vertina tuos pedagogus, kurie sugeba ir
pasireiškia įvairiose veiklose, ne tik numatytuose savaitiniuose – mėnesiniuose planuose, bet ir uţ
darţelio ribų. Kaip išskyrė Jūrašaitė – Harbison (2004, p. 60) kas yra pedagogo dermė:
Vertybės slypinčios ikimokyklinio ugdymo kokybės kriterijų sampratoje.
Poţiūris į geros auklėtojos bruoţus bei savybes.
Poţiūris į profesinės veiklos kaitą.
Gebėjimas įţvelgti kaitos veiksnius.
Gebėjimas rasti tinkamas kvalifikacijos tobulinimo formas.
Gebėjimas pasirinkti naudingiausius kursus bei seminarus rengiančias organizacijas.
Visa tai labai puikiai ir nusako kas yra pedagoginio kokybiško darbo darna bei visuma.
J. Dewey (Teresevičienė, Gedvilienė, 2000) manymu, reikalingi keturių tipų gebėjimai, jei norima
pasiekti gerų mokymo(si) rezultatų (p.21) :
Konkrečios patirties.
Reflektyvaus stebėjimo.
Apibendrinimų, sampratų,koncepcijų formulavimo.
Aktyvaus pritaikymo.
Būsimojo/esamojo pedagogo ţinios turi būti susijusios su praktine veikla. Nijolė
Borusevičienė (2004, p. 6) skiria du paţinimo lygius, kurie sudaro sąlygas susiformuoti naujoms
darbinėms teorijoms, sąvokoms bei vaizdiniams :
Jutiminis (empirinis) – tai susiję su mūsų suvokimais, pojūčiais ir dėsniais.
Racionalusis (teorinis) – tai susiję su mūsų mąstymu, įvairiais proto veiksmais,
formuluojamomis sąvokomis, argumentų kūrimu ir t.t.
Joks pedagogas negali kryptingai tobulinti savo darbo metodikos, jei nebus susipaţinęs ir netaikys
įvairių mokslinių teorijų ir ţinių, kurias turėtų norėti/planuoti įgyti. O tam jam reikia palaikymo iš
savo darbovietės - komandos. Komandinis darbas skatina mokytis pasitikėjimo vienas kito
atţvilgiu, susitelkti į bendrą tikslą, moko informacijos perdavimo tarpusavyje.
http://www.zodynas.lt/
-
26
Komandinis darbas16
– kordinuotos pastangos veikiančių kartu asmenų kaip komanda, bendram
tikslui (Collins English Dictionary - Complete & Unabridged 2012 Digital Edition). Komandinis
darbas yra tai, kai visi jos nariai (šiuo atveju - ugdymo įstaigos darbuotojai) suvokia savo
atsakomybę ir pridėtinę vertę tame darbe, toje situacijoje ir t.t.
Dr. Aušrinė Gumuliauskienė ir Evaldas Taputis savo straipsnyje padarė šias išvadas (p. 209) :
Jei ugdymo įstaigose, pedagogai dirba komandiškai – petys petin, tokioje įstaigoje vyrauja
draugiškumas ir teigiama atmosfera darbui.
Komandinį darbą pedagogai daţniausiai renkasi dalyvaudami projektinėje veikloje ir
organizuodami renginius.
Atlieka komandoje daugiau vaidmenų ir jaučia didesnę atsakomybę uţ veiklos rezultatus.
Rimantas Ţelvys mano, jog motyvavimas – tai ţmogaus aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį
lemiantis procesas. (2003, p.77).
XXI amţiuje pedagogai stengiasi prisitaikyti prie pokyčių ugdymo pasaulyje. Jie supranta, kad tam,
jog kuo labiau įtrauktų ugdytinius į ugdymo(si) procesą, turi būti kūrybiški. Kembridţo universiteto
internetiniame ţodyne17
ţodis „kūrybingas“ apibūdinamas kaip „ gaminantis arba naudojantis
orginalias ir neįprastas idėjas (menininkas, artistas, dailininkas) ir asmuo, kuris į savo darbą
įtraukia orginalius darbo pateikimo – atlikimo būdus“ (Cambridge University Press 2017). Vienas
iš orginaliausių būdų yra naudoti projektinę veiklą ugdymo procese. Mokytojai Gediminas
Jonauskas ir Saulius Rudelis (2014), savo pristatyme apie “Projektinė veikla – galimybė ugdyti
kūrybiškumą ir XXI amţiaus įgūdţius” projektinę veiklą apibūdina kaip komandinę, grupinę veiklą,
kuri :
Skatina mokinius mokymąsi sieti su tikroe.
Ieškoti sąsajų tarp daiktų ir reiškinių.
Pratintis dirbti grupėje kartu su kitais, sprendţiant tą pačią problemą.
Literatūroje minimas ir toks apibrėţimas - Projektinė veikla yra svarbus produktyvaus švietimo
komponentas, kurį sudaro nestandartinis, netradicinis ugdymo procesų organizavimo būdas, pagal
aktyvios veiklos priemones, pedagoginio vadovavimo priemones – nukreiptas realizuoti asmens
poreikius ugdymo srityje (S. Neifachas, 2005, p. 7).
Lietuvoje pedagogai gali dalyvauti įvairiuose švietimo įstaigų, savivaldybių, ugdymo
centrų projektuose. Pavyzdţiui Lietuvos vaikų ir jaunimo centras organizuoja šiuos projektus18
:
16
teamwork. (n.d.). Dictionary.com Unabridged. Retrieved April 14, 2018 from Dictionary.com website
http://www.dictionary.com/browse/teamwork 17
(Definition of “creative” from the Cambridge Advanced Learner‟s Dictionary & Thesaurus © Cambridge University
Press). Prieiga per internetą : http://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/creative 18
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Projektai. Prieiga per internetą : http://lvjc.lt/projektai/
http://www.dictionary.com/browse/teamworkhttp://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/creativehttp://lvjc.lt/projektai/
-
27
vasaros edukacijos; globalaus švietimo; pilietiškumo; vystomojo bendradarbiavimo; IT
kompetencijų ugdymo; patyčių prevencijų; sporto; kultūriniai.
Nuo 2012 metų sausio 5 dienos iki 2015 metais rugpjūčio 31 dienos, Švietimo ir
mokslo ministerija (tiksliau – Švietimo aprūpinimo centras) pabaigė įgyvendinti Europos Sąjungos
struktūrinių fondų projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (IPUP)“. Projekto
autorių išsikeltas tikslas – padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (IPU) prieinamumą ir
įvairovę, maţinti socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių; uţtikrinti lanksčias ir kokybiškas
IPU paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsiţvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius.
(šaltinis – ikimokyklinis.lt 19
© 2009-2011 UPC, © 2012-2014 ŠAC, © 2015 ŠAC ir UPC ). Išsamūs
projekto rezultatai skelbiami šiame internetiniame puslapyje
http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/ipup-projektas/projekto-rezultatai/11677. Remiantis šio
projekto rezultatais, įvykdytomis uţduotimis, 2015 metais buvo parengtos Ikimokyklinio ugdymo
metodinės rekomendacijos20
.
Taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos gali prisijungti prie
„Sveikatiados“ projekto. Kaip skelbiama jų tinklapyje http://sveikatiada.lt/#sveikatiada, šis
projektas tai „ilgalaikė sveikos gyvensenos ugdymo programa, kuri suteikia vaikams ţinių ir
praktinių įgūdţių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Organizuojami vaikams įdomūs ir
patrauklūs renginiai, kurių metu moksleiviai plečia savo ţinias ir supratimą sveikos mitybos ir
fizinio aktyvumo srityse. Veiklose dalyvauja ne vien moksleiviai, bet ir mokytojai, mokyklų ir
darţelių administracijos darbuotojai ir tėvai.“ Projekte dalyvauja daugelis Lietuvos mokyklų ir
ikimokyklinių bei priešmokyklinių ugdymo įstaigų. Šį projektą remia net 9 partneriai, kurie
susivienijo kartu su valstybinėm institucijom, socialiai atsakingu verslu bei nevyriausybiniu
sektoriumi dėl kokybiškesnio ir įvairiapusiškesnio vaikų ugdymo ir „įkvėps glaudesnį
nevyriausybinių organizacijų, socialiai atsakingo verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimą
sprendţiant visuomenines problemas“ (http://sveikatiada.lt/#sveikatiada/#partneriai-10) .
Be šių išvardintų respublikinių projektų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
pedagogai gali dalyvauti bei patys organizuoti daugybę projektinių veiklų, kurie vyksta tiesiog jų
darţelyje, jų mieste/gyvenvietėse veikiančiuose darţeliuose. Ugdymas kuo toliau tuo labiau
akcentuojamas per patirtį, per įvairius projektus, renginius, ţaidimus, tad nėra oficialių dokumentų,
kurie nurodytų, kokie projektai gali būti vykdomi darţeliuose, o kurie - ne. Kiekvienas darţelis gali
19
Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (IPUP)“. Prieiga per
internetą : http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/naujienos/ipup-projektas/baigtas-igyvendinti-europos-sajungos-
strukturiniu-fondu-projektas-ikimokyklinio-ir-priesmokyklinio-ugdymo-pletra-ipup/20553 20
„Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“. 2015. Prieiga per internetą :
https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/knyga%20-%20rekomendacijos.pdf
http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/ipup-projektas/projekto-rezultatai/11677http://sveikatiada.lt/#sveikatiadahttp://sveikatiada.lt/#sveikatiada/%23partneriai-10http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/naujienos/ipup-projektas/baigtas-igyvendinti-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-projektas-ikimokyklinio-ir-priesmokyklinio-ugdymo-pletra-ipup/20553http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/naujienos/ipup-projektas/baigtas-igyvendinti-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-projektas-ikimokyklinio-ir-priesmokyklinio-ugdymo-pletra-ipup/20553https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/knyga%20-%20rekomendacijos.pdf
-
28
atsiţvelgti į pvz., miesto Savivaldybės siūlomas šventes, renginius ir pagal tą temą susikurti, rengti
projektą.
Internetiniuose ikimokyklinių bei priešmokyklinių ugdymo įstaigų puslapiuose
galima rasti kiekvienos ugdymo įstaigos vykdyti ar sudalyvauti projektai. Pavyzdţiui:
Šiaulių lopšelis - darţelis „Dainelė“ vykdo kasmetinį meninį projektą „Po pasakos sparnu“
(http://dainele.mir.lt/po-pasakos-sparnu-2017/), piešinių konkursas-projektas „Laisva
Lietuva - 27“ (http://dainele.mir.lt/laisva-lietuva-27/).
Klaipėdos rajono savivaldybės darţelis „Priekulė“ labai aktyvus projektų dalyvavime. Nuo
2009 metų iki 2014 šios įstaigos pedagogai ir vaikai sudalyvavo net 24 projektuose. Visi
projektai aprašyti ir paminėti jų internetiniame puslapyje
http://priekulesdarzelis.lt/veikla/projektine-veikla/.
Šiaulių lopšelis – darţelis „Ţiogelis“ stengiasi patys rengti projektus ir kviesti kitus
darţelius sudalyvauti. Keli jų projektai : „Seku seku pasaką“, „Siuva, mezga, pina mūsų
darbščios rankos“, „Spalvotų kibirėlių istorijos“, „Ţaisdami mokomės“ ir kiti.
(http://www.darzelis.lt/projektai/grupiu-projektai).
Jonavos miesto darţelis „Saulutė“, dalyvavo respublikiniame prevenciniame projekte
„Ţaidimai moko“, taip pat dalyvavo tarptautiniame projekte „Meškučio Kubuš gamtos
mylėtojų klubas“, „Ekologinis projektas – Ţalias pasaulis“ bei su kitomis Jonavos miesto
metodinėmis grupėmis vykdė projektą „Rudens festivalis 2013“.
(http://jonavossaulute.lt/ugdomoji-veikla/projektai/).
Klaipėdos lopšelis - darţelis „Ţiburėlis“ dalyvavo ekologinio ugdymo projekte „Aš ir
gamta“ (http://www.szelmeneliai.lt/failai/patirtis/klaipedos_konf_medz_2010-
05/ekologinis_ugd_proj_as_ir_gamta.pdf).
Vilniaus miesto darţelis „Klevelis“, dalyvavo respublikiniame projekte „Saulėto oranţinio
traukinio kelionė per Lietuvą“, ilgalaikiame projekte „Etnokultūros versmės“, „Gamta –
visų namai“, „Kodėl šiuolaikiniam vaikui pasaka turi būti įdomi“
(http://www.klevelis.vilnius.lm.lt/?page_id=218).
Raseinių rajono „Girkalnio“ darţelis vykdė visos bendruomenės kūrybinių darbų projektą
„Metų laikų gėlė“, „Nuo grūdo iki duonos kelio“, „Lipdymo dţiaugsmas“
(http://girkalniod.weebly.com/projektin279-veikla.html).
Lentvario „Šilo“ lopšelis – darţelis vykdė šiuos projektus : „Vandens lašelio kelionė“,
„Šachmatų karalystė“, „Ţmonių darbai mums padeda gyventi“, „Augalai ir jų nauda“
(http://www.lentvariosilas.lt/projektine-veikla/).
Tai tik keli pavyzdţiai iš viešai prieinamų internetinių ugdymo įstaigų svetainių. Kaip
galima pastebėti, darţeliuose vykdomi projektai įvairialypiai, ugdantys vaikų bei auklėtojų
http://dainele.mir.lt/po-pasakos-sparnu-2017/http://dainele.mir.lt/laisva-lietuva-27/http://priekulesdarzelis.lt/veikla/projektine-veikla/http://www.darzelis.lt/projektai/grupiu-projektaihttp://jonavossaulute.lt/ugdomoji-veikla/projektai/http://www.szelmeneliai.lt/failai/patirtis/klaipedos_konf_medz_2010-05/ekologinis_ugd_proj_as_ir_gamta.pdfhttp://www.szelmeneliai.lt/failai/patirtis/klaipedos_konf_medz_2010-05/ekologinis_ugd_proj_as_ir_gamta.pdfhttp://www.klevelis.vilnius.lm.lt/?page_id=218http://girkalniod.weebly.com/projektin279-veikla.htmlhttp://www.lentvariosilas.lt/projektine-veikla/
-
29
kūrybiškumą, bendradarbiavimą, loginį mąstymą, gebėjimą įsigilinti į problemą ir pan. Kiekvienas
Lietuvos lopšelis – darţelis dalyvauja vienokiuose ar kitokiuose projektuose. Galimybių auklėtojos
turi tam daug, tačiau svarbiausia pedagogo noras ir darţelio darbuotojų palaikymas.
Neifachas (2005) pateikia trumpą schemą (lentelė nr 2.) apie pedagogo ugdomus
įgūdţius per projektinę veiklą (p. 15)
2 lentelė Pedagogo ugdomi įgūdţiai per praktiką (pagal Neifachą, 2005).
Įvertinti savo jėgas, siekti savo veiklos kokybės
Bendradarbiauti, planuoti savo veiklą
Kaupti ir atsirinkti tinkamą informaciją, faktus, įvairią
projektui reikalingą medţiagą
Kryptingai siekti tikslo
Mokytis Bloomo taksonomijos : analizės, sintezės,
apibendrinimo
Mokytis Bloomo taksonomijos : analizės, sintezės,
apibendrinimo
Galima daryti išvadą, jog pedagogams projektų metodas padeda praturtinti savo kompetencijas
dirbti, nes skatina motyvaciją, kuria vis naujus tikslus bei uţdavinius, padeda įtraukti ugdytinius, jų
tėvus bei kolegas į bendrą darbą.
1.3.2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi
motyvacinis aspektas
Vaikai gerai jaučiasi ugdymo įstaigoje, kai juose dirba mylintys, atsidavę ir nuolat
tobulėjantys pedagogai. Kvalifikacija susideda iš mokymo ir mokymosi.
M. Fullanas (2006, p. 201) siūlo naują pedagogo profesionalumo sampratą. Šiuolaikinis pedagogas :
Turi savo vizija.
Nuolatos domisi pokyčiais.
Išsiskiria meistriškumu.
Moka bendradarbiauti.
Tikėjimas savo sugebėjimais, jėgomis, viltis ir optimizmas yra efektingas, kai jis
padeda asmenybei atidaryti duris galimybėms ir profesiniams keliams. (2001, p. 53) Ši nuostata,
susiejant su pedagogo gebėjimais ir aplinką, kuri supa pedagogą, sustiprina jo motyvaciją siekti tam
-
30
tikrų tikslų. M. E. Fordas remiasi tuo poţiūriu ir išskyrė (1992, p. 134) 10 skirtingų modelių, kurie
susiję su pačio individo asmeninėmis nuostatomis į asmeninius profesinius gebėjimus ir aplinką:
3 Lentelė Individo asmeninės nuostatos į asmeninius profesinius gebėjimus ir aplinką.
(Fordas, 1992).
Nuostata į aplinką
Nuostata į gebėjimus
Stipri Vidutinė Silpna
Teigiama Tvirtas Kuklus Trapus
Neutrali (kintama) Atkaklus Silpnas (paţeidţiamas) Abejojantis
Neigiama Susitaikantis arba
priešiškas
Nusivylęs Beviltiškas
Šiuos modelius gali pakeisti kintantys asmeniniai individo gebėjimai, aplinkos reakcija arba
nereagavimas į individą.
Mokymąsis iš patirties yra kitoks negu mokinio mokymąsis. Besimokantieji iš patirties pradeda nuo
konkrečios patirties ir paskui, stebėdami savo bei kitų elgesį, formuluoja sąvokas ir principus,
kuriuos galės pritaikyti naujoms situacijoms. (1994, p. 487).
Pedagogo savirealizacija ir jo karjera yra persipinantys procesai. Savirealizacija, kaip
aukščiausias ţmogaus poreikis, neatsiejamas nuo vertybinių orientacijų, yra stimulas jo veiklai.
Karjera yra erdvė asmenybės sklaidai (2004, p. 67).
Trimakas (1996, p. 96) pristato aštuonis Abraomo Maslow išskirtus kelius kaip asmuo save
realizuoja karjeroje, darbe:
1. Tikro susikaupimo patirtis.
2. Rinktis augimą.
3. Kreipti dėmesį į savo polinkius.
4. Imtis atsakomybės uţ pasirinkimas.
5. Atvirai stebėti savo vidinę būseną ir laikytis įsitikinimų.
6. Ugdyti savo sugebėjimus.
7. Viršūnių išgyvenimai.
8. Atsiţadėti ţalingų savigynų.
A. Bartkevičienė, V. Ţydţiūnaitė (2011, p. 21-26) atliko „Savaiminio mokymosi
charakteristikos“ tyrimą. Jame atskleidţiamos šešios savaiminio mokymosi charalteristikos:
1. Savaiminis mokymasis, kaip procesas ir (ne)sąmoninga veikla.
2. Savaiminis mokymasis, kaip poreikių tenkinimo būdas.
-
31
3. Savaiminis mokymasis. Kaip sąveikų ar (ir) santykių kontekstas.
4. Savaiminis mokymasis, kaip balansavimas tarp asmeninio mokinio ir ugdytojo dalyvavimo.
5. Savaiminis mokymasis, kaip savarankiškas mokymasis pasitelkiant adekvačius išteklius.
6. Savaiminis mokymasis, kaip integrali veikla, inkorporuojanti (ne)sąmoningumo ir
(ne)tikslingumo komponentus.
Šiuo tyrimu padarė išvadas, jog savaiminis mokymasis nėra profesionaliai organizuojamas, bet
vyksta atsitiktinai, spontaniškai, kai kinta praktikos reikalavimai bei savaiminis mokymasis sudaro
sąlygas įgyti ţinių, gebėjimų, praktinių įgūdţių, nukreiptų į problemą,atsirandančių įvairiuose
gyvenimo kontekstuose sprendimą. (2011, p. 26).
J. Smilgienė, E. Matienė, R. Ţiauberytė (2013-2014) atliko tyrimą „Ikimokyklinio
ugdymo pedagogų nuomonė apie mokymą(si) ir jo reikšmę“ ir padarė tokias išvadas :
Pedagogai mokymo(si) procesą vertina kaip itin svarbų reiškinį, kuris neatsiejamas nuo
pedagogo profesinės veiklos.
Didţioji dalis pedagogų mokymą(si) suvokia kaip natūralų, kasdieninį procesą.
Pedagogams nuolatinis mokymas(is) yra labai svarbus ir reikšmingas procesas, siejamas su
butinybe.
Dauguma tiriamųjų mokymo(si) procesą sieja su naujomis ţiniomis, elgesio ir mąstymo
pokyčiais, asmeniniu tobulėjimu bei paţintimis su naujais ţmonėmis.
Pagal Richard I. Arends parengtos knygos „Learning to teach“, motyvacijos sampratą sudaro trys
pagrindinės idėjos (1994, p. 125) :
1. Poreikių teorija – aktyviai veikti ţmones skatina noras laimėti, noras priklausyti kam nors ir
noras daryti įtaką kaţkam kitam.
Pavyzdţiui, noras laimėti pedagogui būtų kuomet jie stengiasi įvykdyti savo išsikeltą tikslą
pedagoginiame darbe bei stengiantis būti savo darbą išmanančiais profesionalais (1994, p. 125).
Priklausymo motyvacija tampa svarbi, kai pedagogui neleidţiama pasijusti kompetetingu
ţiniose/darbuose ugdant vaikus, vertinant jų pasiekimus.
2. Prieţasčių aiškinimo teorija - dar vadinama atribucijos teorija – kai ţmogus suvokia ir
sugeba bei aiškinasi savo sėkmių ir nesėkmių prieţastis (1994, p. 126).
Ši teorija tyrinėja kaip ţmonės sugeba paaiškinti savo bei kitų asmenų elgesį, kokias prieţastis
priskiria tam tikriems įvykiams ar reiškiniams ir pan. Vikipedijoje21
aprašomi du atribucijos
prieţasčių tipai:
Išorinis – kai tam tikros prieţastys priskiriamos įvairiems išoriniams veiksniams.
21
Vikipedija. Prieiga per internetą : https://lt.wikipedia.org/wiki/Atribucijos_teorija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Atribucijos_teorija
-
32
Vidinis – kai tam tikros prieţastys priskiriamos asmenybei (asmens intelektiniam lygiui,
asmeninėms vertybėms, kompetencijoms ir t.t.).
3. Pakilumas – kai asmenybei pavyksta atlikti tam tikras uţduotis, išmokti uţsibrėţto naujo
dalyko, jaučiamas pakilumas ir pasitik asmenybei pavyksta atlikti tam tikras uţduotis,
išmokti uţsibrėţto naujo dalyko, jaučiamas pakilumas ir pasitikėjimo savimi jėgų antplūdis.
Mokymosi patirtis ir veikla, kuriai būdingi aiškūs tikslai ir grįţtamasis ryšys, skatina iš vidaus –
vidinę motyvaciją. (1994, p. 127). Pasak Leono Jovaišos (2009) motyvacijas galima susikirstyti į
kelis pagrindus :
Biologinius – tai, kai asmenybės elgesio tikslas nukreiptas į biologinius poreikius (pvz.:
alkis, šaltis-karštis, troškulys).
Socialinius – tai, kai asmenybės elgesio, veiksmų tikslas nukreiptas į įvairius santykius tarp
ţmonių.
Asmeninius - tai, kai asmenybės elgesys ir veiksmai nukreipti patenkinti savo egoistinius bei
egocentrinius poreikius (savirealizacijos, pripaţinimo, pasitenkinimo ir pan.).
Šie trys pagrindai vistiek susiveda į vieną - kokie bebūtų poreikiai, jie suteikia pedagogui
kryptingumo.
Pedagogų motyvacijos vystymuisi įtakos gali turėti galimybė pačiam išsirinkti kaip jis
galėtų kelti savo kvalifikaciją. Šie būdai plačiau apibrėţti „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
koncepcijoje“ (2012, p. 5) :
individualus tobulinimasis;
kolegialus dalijimasis patirtimi;
specializuoti renginiai (kursai, seminarai, mokymai, praktikos);
akademinis lavinimasis;
viešoji nedarbinė veikla.
Erika Masiliauskienė ir Akvilė Bagdonaitė (2012) teigia, jog „Pedagogo profesinė
veikla yra neatsiejama nuo jo noro patenkinti poreikį būti įvertintam kaip asmenybei ir kaip
pedagogo profesijos atstovui – bet norint patenkinti tą poreikį, būtina nuolat tobulinti kvalifikaciją“
(2012, p. 95).
Ţmonės suvokiantys savo „pareigą“ tobulintis, kelti savo kvalifikaciją, išspręsti problemas, kurios
trugdo jam kuo kokybiškiau dirbti savo darbą, visuomet yra gerbiami ir mylimi savo darbe, nes
motyvuotas pedagogas – tai vienas iš sraigtelių, be kurio negalėtų tinkamai funkcionuoti darni
ugdymo įstaiga.
Apibendrinant teorinę dalį, galima teigti, jog pagrindiniai ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimosi iššūkiai yra pačių pedagogų
-
33
asmeninė motyvacija (arba jos nebūvimas) , darbo kolektyvo palaikymas bei motyvavimas,
finansinės lėšos (tiek asmeninės, tiek skiriamos darbovietės), praktinės galimybės parodyti ką jie
sugeba, ko išmoko bei visa Lietuvos švietimo sistema – ji nusako įstatyminę bazę, kuria remiantis
pedagogai gali, nori, turi kelti savo profesinę kvalifikaciją. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogai, jų darbovietės vyresnieji, kolegos, asmenys atsakingi uţ Lietuvos Respublikos
švietimą ir su juo susijusius įstatymus, turėtų siekti bendro tikslo – padėti vieni kitiems tapti
lygiaverčiais partneriais, kurie kryptingai siekia kokybiško Lietuvos vaikų ikimokylinio bei
priešmokyklinio ugdymo bei skątinti pedagogus kelti savo profesinę kvalifikaciją.
-
34
2. TYRIMO METODOLOGIJA.
TYRIMO METODOLOGIJA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo projektas ir metodika
Siekiant ištirti Lietuvoje dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų
kvalifikacijos tobulinimosi iššūkius, buvo analizuojama edukologinė, metodinė, psichologinė
literatūra bei įvairūs valstybiniai dokumentai bei kiti internetiniai šaltiniai, savo tematika susiję su
pedagogų karjeros galimybėmis ikimokyklinėse įstaigose po studijų baigimo, reikalavimais bei
įstatymais susijusiais su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kvalifikacijos tobulinimu,
projektinės veiklos galimybėmis ir pedagogų motyvacija kelti savo kvalifikaciją bei kitais iššūkiais,
su kuriais susiduria pedagogai. Jau buvo atlikta nemaţai darbų panašiomis temomis: 2010 metais
D. Nešukaitienės „Ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės atitiktis
pedagogų profesinio tobulinimosi poreikiams“, 2006m. N. Mickevičienės „Ikimokyklinės įstaigos
auklėtojų kvalifikacijos kėlimo poreikiai“, 2015m. R. Mališkaitės „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų
vadovų pozicija pedagogų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kontekste“, 2015m. A.
Vaškevičienės „Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų mokymasis organizacijoje“, 2010m. I.
Borusevičiūtės „Pradinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo empirinis tyrimas Mokymosi
visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste“ bei 2013m. I. Stankūnaitės „Pedagogų
kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu – poreikio analizė“. Tačiau būtent apie iššūkius, su
kuriais susiduria ikimokylinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai nebuvo, todėl ir pasirinkta ši
tema.
Tyrimo uţdaviniams pasiekti buvo pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas. Atlikus teorinę
analizę bei remiantis surinkta informacija, buvo pasirengta tyrimui : išsikeltas tyrimo tik
