iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ...
Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi
-
Upload
truongkhue -
Category
Documents
-
view
257 -
download
21
Transcript of Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi
![Page 1: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/1.jpg)
marine RuduSauri
Tbilisis ekonomikuri
ganviTareba XIX saukuneSi
@`teqnikuri universiteti”@
![Page 2: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/2.jpg)
saqarTvelos teqnikuri universiteti
m. RuduSauri
Tbilisis ekonomikuri
ganviTareba XIX saukuneSi
registrirebulia stu-s
saredaqcio-sagamomcemlo sabWos
mier. 02.07.2009, oqmi #6
Tbilisi
2009
![Page 3: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/3.jpg)
naSromis _ “Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi” kvlevis obieqtia XIX s. da XX s. dasawyisis Tbilisis guberniisa da uSualod qalaq Tbilisis ekonomika, romelic saqarTvelosa da ara mxolod saqar-TveloSi yovelTvis gansakuTrebul interess iwvevda. aRniSnuli perio-dis saqarTvelos qalaqebis, gansakuTrebiT ki Tbilisis ekonomikuri cxov-reba arnaxul dinamizms iZens, Camoyalibebas iwyebs kapitalisturi warmo-eba. saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri procesebic swored Tbilisis magaliTzea ganzogadebuli.
warmodgenil naSromSi asaxulia is ZiriTadi Taviseburebebi da ekono-mikuri ganviTarebis tendenciebi, romliTac xasiaTdeba saqarTveloSi kapi-talisturi warmoebis warmoSoba. Seswavlilia sabazro urTierTobebis Camoyalibebis periodSi TbilisSi arsebuli im samrewvelo obieqtebis ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebi, Sromisa da dasaqmebis pirobebi, romlebmac ZiriTadad gansazRvres ara mxolod Tbilisis, aramed zogadad saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebi.
warmodgenilia xelosnuri warmoebis transformacia, wvrili sawarmo-ebis warmoqmna da ganviTareba, vaWrobis gaaqtiureba da safinanso insti-tutebis aRmoceneba.
naSromSi gansakuTrebuli yuradReba eTmoba ucxouri kapitalis da zogadad ucxoelTa rols Tbilisis ekonomikur ganviTarebaSi. sakvlev periodSi xelisuflebis mxridan gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ucxo-uri (gansakuTrebiT evropuli) kapitalis rols qveynis ekonomikis aRorZi-nebisaTvis. es sakiTxi, aqtualuri iyo, radgan xelisufleba kargad acno-bierebda, mwiri adgilobrivi kapitalis pirobebSi ekonomikis swrafi dawinaureba ver moxerxdeboda.
avtors damuSavebuli da gamoyenebuli aqvs mdidari saarqivo da statistikuri dokumentacia, aseve masalebi ekonomikis istoriidan.
wigni gankuTvnilia ekonomistTa sazogadoebisTvis, ekonomikuri profi-lis studentTaTvis da zogadad, yvela dainteresebuli mkiTxvelisTvis.
recenzenti saqarTvelos teqnikuri universitetis humanitarul-socialuri fakultetis ekonomikisa da biznesis departamentis asocirebuli profesori z. vaSakiZe
© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009
ISBN 978-9941-14-772-2 http://www.gtu.ge/publishinghouse/
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto, ilustracia Tu sxva) aranairi
formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis
werilobiTi nebarTvis gareSe. saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.
![Page 4: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/4.jpg)
3
Sinaarsi
Sesavali --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 4
Tavi I kapitalizmis ganviTareba saqarTveloSi ---------------------------------------------- 6
1.1 kapitalizmis warmoSobis Taviseburebani saqarTveloSi --------------------------- 6
1.2 Tbilisis ekonomikuri ganviTareba reformamdel periodSi ----------------------- 29
1.3 reformisSemdgomi saqarTvelis ekonomikuri ganviTareba --------------------------- 51
Tavi II adgilobrivi kapitali Tbilisis ekonomikaSi
XIX s. bolosa da XX s. dasawyisSi --------------------------------------------------- 64
Tavi III ucxouri kapitali Tbilisis guberniaSi XIX s.-
sa da XX s. dasawyisSi ------------------------------------------------------------------------ 115
3.1 germanuli kapitali Tbilisis guberniaSi -------------------------------------------------- 115
3.2 sxva evropuli qveynebis kapitali TbilisSi ------------------------------------------------ 140
daskvna -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 154
gamoyenebuli literaturis nusxa -------------------------------------------------------------------- 160
![Page 5: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/5.jpg)
4
Sesavali
warmodgenili kvlevis obieqtia XIX s. da XX s. dasawyisis
Tbilisis guberniisa da uSualod qalaq Tbilisis ekonomika, romelic
saqarTvelosa da ara mxolod saqarTveloSi yovelTvis gansakuTrebul
interess iwvevda. XIX saukunesa da XX saukunis dasawyisis
saqarTvelos qalaqebis, gansakuTrebiT ki Tbilisis ekonomikuri
cxovreba arnaxul dinamizms iZens. saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri
procesebic swored Tbilisis magaliTzea ganzogadebuli.
am naSromSi Seswavlilia sabazro urTierTobebis Camoyalibebis
periodSi TbilisSi arsebuli im samrewvelo obieqtebis ekonomikuri
ganviTarebis Taviseburebebi, Sromisa da dasaqmebis pirobebi, romlebmac
ZiriTadad gansazRvres ara mxolod Tbilisis, aramed zogadad
saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba.
cnobilia, rom XX s. dasawyisSi komunisturi gatarialebis
Sedegad Camoyalibebis stadiaze myofi saqarTvelos ekonomikis
kapitalisturi ganviTareba Sewyda da sabazro urTierTobebi Secvala
sruliad axalma, ase vTqvaT, eqsperimentulma ekonomikurma modelma,
romelic uaryofil iqna Cvens epoqaSi da ekonomikuri ganviTarebis
procesebi kvlav sabazro urTierTobaTa CarCoebSi dabrunda _ amjerad
damoukidebeli saxelmwifoebriobis pirobebSi. Aam mxriv, Tbilisis,
rogorc saqarTvelos ekonomikis flagmanis, ekonomikur warsulSi
CaRrmaveba, gamocdilebis gaTvaliswineba da Tanamedrove pirobebSi
ekonomikuri procesebis swori gziT warmarTva friad aqtualuria.
naSromSi ganxiluli periodis saqarTveloSi savaWro kapitali
gacilebiT Zlieri iyo, vidre samrewvelo, XIX saukunis meore naxevridan
adgilobrivi msxvili savaWro kapitali TandaTan iWreba mrewvelobaSi,
misma samrewevelo kapitalad gardaqmnam ki Zlieri biZgi misca
saqarTvelos da gansakuTrebiT Tbilisis ekonomikas. amasTan, sakvlev
periodSi iseve, rogorc Tanamedrove etapze, xelisuflebis mxridan
gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ucxouri (gansakuTrebiT evropuli)
kapitalis rols qveynis ekonomikis aRorZinebisaTvis. xelisufleba
kargad acnobierebda, rom mwiri adgilobrivi kapitalis pirobebSi
ekonomikis swrafi dawinaureba ver moxerxdeboda.
kvlevisas dadginda, rom kapitalistebi, gansakuTrebiT ki msxvili
kapitalistebi, yovelTvis kargad uRebdnen alRos ekonomikuri
politikis cvlilebebs, da TiTqmis yovelTvis poulobdnen bazarze
warmoqmnili dabrkolebebis, an gamZafrebuli konkurenciis daZlevis
![Page 6: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/6.jpg)
5
gzebs. mewarmeebi warmoebuli produqciis asortimentsa da xarisxs
mosaxleobis msyidvelobiTunarianobis gaTvaliswinebiT, misi gemovnebiTa
da tradiciebisadmi erTgulebiT gansazRvravda, ramac didad ganapiroba
maTi warmatebebi ara mxolod saqarTvelos bazarze, aramed ruseTis
saimperio sivrceSic. kvlevisas gamovlinda, rom ekonomikuri viTarebis
gaTvaliswinebiT kvalificiuri kadrebis momzadebis, profesiuli da
zogadi ganaTlebis sferoSi momxdari cvlilebebi, drouli da
aucilebelic iyo, radgan specialistebisa da kvalificiuri muSaTa
kadrebis deficitma didad Seaferxa msxvil sawarmoTa sruli
datvirTviT muSaoba, amasTan, sawarmoebSi ZviradRirebuli ucxoeli
muSebisa da specialistebis daqiravebiT izrdeboda sawarmoo xarjebi
da mcirdeboda mogeba.
sagangebo yuradReba eTmoba ucxoelebis samewarmeo saqmianobis
analizs. imJamindeli xelisuflebis varaudiT, TbilisSi ucxouri,
gansakuTrebiT ki germanuli kapitalis (rogorc safinanso, aseve
adamianuri) Semosvlas adgilobrivi meurneobis transformacia da
sameurneo winsvla unda mohyoloda. Tu gaviTvaliswinebT xelisuflebis
mxridan ucxoelTa dasamkvidreblad gaweul saxazino xarjebs da
samewarmeo xelSewyobas. vTvliT, rom es molodini Sedegiani aRmoCnda,
magram naklebad efeqtiani.
miuxedavad imisa, rom saqarTveloSi sabazro ekonomikas safuZveli
koloniur mdgomareobaSi yofnis pirobebSi eyreboda, sworad
ganxorcielebuli menejmentisa da marketingis meSveobiT arasaxarbielo
politikursa Tu socialur viTarebaSic ki SesaZlebeli gaxda mieRwiaT
Sedegebis maqsimizaciisaTvis.
aRniSnuli naSromis samecniero-praqtikul Rirebulebas
warmoadgens is, rom gamovlinda samewarmeo da administraciuli
xarvezebi da problemebi, romlebic dRemde erT uwyvet zolad gasdevs
qarTul politikursa Tu ekonomikur sinamdviles; upiratesad ki
warmoCinda is dadebiTi samewarmeo gamocdileba, romelic dRemde
inarCunebs aqtualobas.
![Page 7: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/7.jpg)
6
Tavi I
kapitalizmis ganviTareba saqarTveloSi
1.1 kapitalizmis warmoSobis Taviseburebani saqarTveloSi
saqarTvelos ekonomikasa da kerZod, burJuaziuli urTierTobebis
ganviTarebisaTvis saTanado pirobebi XIX s.-Si iqmneba. ekonomikis saerTo
aRmavlobis pirobebSi TandaTan rRvevas iwyebs feodalur-batonymuri
urTierToba, viTardeba vaWroba, soflis meurneoba da mrewveloba.
warmoebis feodaluri urTierTobis wiaRSi Cndeba wvrili
kapitalisturi saxelosnoebi, manufaqturebi, aseve safabriko-saqarxno
tipis samrewvelo sawarmoebi.
20-iani wlebidan saqarTveloSi SesamCnevi gaxda saqalaqo
cxovrebis SedarebiT gaaqtiureba. yvelaze metad es Tbiliss daetyo,
romelic im periodSi ara marto saqarTvelos, aramed amierkavkasiis
politikur centradac iqca. qalaqis mosaxleobis ZiriTad masas
warmoadgendnen xelosnebi da vaWrebi. vaWar-xelosnebi iyvnen
Tavisufalnic (moqalaqeebi) da araTavisufalnic. qalaqebSi aseve iyo
mcdeloba, rom daenergaT kapitalisturi warmoeba, magram batonymuri
urTierTobis simtkicis gamo es mcdelobebi xSirad marcxiT
mTavrdeboda.
ruseTTan SeerTebis pirvelive wlebidan ruseTis xelisuflebam
daiwyo saqarTveloSi ekonomikuri politikis gatareba, romelic mis
interesebs Seesabameboda, kerZod, mas surda saqarTvelo gadaeqcia iafi
nedleulis wyarod, rusuli saqonlis gasaRebis bazrad da misive
saqonlis aRmosavleTis qveynebSi gasatan satranzito gzad.
ruseTis ekonomikuri miznebis ganxorcielebas saqarTveloSi xels
uSlida aq tradiciulad dakanonebuli sabaJo sistema. adgilobriv
![Page 8: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/8.jpg)
7
xelisuflebas hqonda mcdeloba, rom qarTuli Sida baJebi gauqmebuliyo,
amasTanave gavrcelebuliyo saerTo-saimperio kanonebi, Tumca sabolood
maT sakmarisad miiCnies baJebis akrZalva saqarTveloSi Semotanil
rusul saqonelze, xolo Sida baJebi gaauqmes samxedro da samoqalaqo
moxeleTa interesebidan gamomdinare mxolod kvebis produqtebze.
ruseTisTvis SemoerTebuli qveynis ekonomikuri ganviTarebis interesebi,
romlisTvisac SidabaJebis sistema erT-erTi ZiriTadi xelSemSleli
garemoeba iyo, dRis wesrigSi arc ki yofila dasmuli.
rusul saqonelze baJebis gauqmebas diskriminaciuli xasiaTi
hqonda, vinaidan aseTive RonisZieba ar gatarebula ruseTSi
importirebul qarTul saqonelze. miuxedavad amisa, qveynis ekonomikis,
kerZod, vaWrobis mniSvnelovani aRmavloba SeimCneva XIX s.
dasawyisidanve, rac ZiriTadad ganpirobebuli iyo qveyanaSi mSvidobis
damyarebiT. am ganviTarebis mniSvnelovan Semaferxebel garemod
kvlav rCeboda Sida baJebis tradiciuli sistema, romelic ruseTis
xelisuflebam maSinRa gaauqma, roca am sistemam mis axal ekonomikur
politikas XIX s. 20-ian wlebSi dabrkoleba Seuqmna.
amierkavkasiis bazarze rusuli saqoneli Zalze mcire rols
TamaSobda. amas Sedegad mosdevda mmarTvelobisa da aq ganlagebuli
jaris Sesanaxad gamoyofili fulis niSnebis gadineba iransa da
osmaleTSi. osmalebma, Caketes ra Savi zRva, saqarTvelo mowyvetili
aRmoCnda evropisagan. amave dros irani gabatonda aRmosavleT
amierkavkasiaSi da saqarTveloSi iranisa da osmaleTis savaWro
monopolia damyarda. evropuli saqoneli aq iran-osmaleTis gziT
Semodioda. XIX s-is pirveli 20 wlis ganmavlobaSi ruseTma ver SeZlo
amierkavkasiis bazris momarageba pirveli moTxovnilebis sagnebiT da
saqarTvelos bazarsac kvlav aRniSnuli qveynebidan Semosuli saqoneli
avsebda. fulis niSnebic sxvadasxvagvari iyo. amgvar viTarebis Sedegi is
iyo, rom amierkavkasiaSi ganlagebuli jaris da mmarTvelobis Sesanaxad
gamoyofili fuli iran-osmaleTSi gaedineboda. es ra Tqma unda didad
![Page 9: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/9.jpg)
8
azianebda ruseTis politikur-ekonomikur miznebs axlo aRmosavleTSi,
romlis bazaric im periodSi ingliss epyra xelT. amis gamo ruseTis
xelisufleba cdilobda saqarTvelosa da mTlianad amierkavkasiaSi gza
gaexsna frangul-germanuli saqonlisaTvis da amiT Seesustebina yarsi-
arzrumis gziT momavali tranziti, romelic inglisis xelT iyo.
1821 wels ruseTis xelisuflebam amierkavkasiaSi SeRavaTiani
tranziti daawesa. kanoni tranzitis Sesaxeb 1822 wlidan Sevida ZalaSi.
am kanoniT ucxoeTidan saqarTveloSi Semotanili yovelgvari saqoneli
SeRavaTiani _ 5%-iani baJiT ibegreboda.1 vaWrebs ki, romlebic aTi wlis
ganmavlobaSi saqarTveloSi savaWro saxlebs moawyobdnen da biTumad
ivaWrebdnen, Sesabamisi gadasaxadisagan Tavisufldebodnen. tranzitis
mTel gzaze _ Savidan kaspiis zRvamde transportirebis usafrTxoebas
mTavroba kisrulobda. amave dros, kanonis ZaliT biTumad movaWreebi
Tavisufldebodnen gildiuri gadasaxadebisagan da sabinao begarisagan.
SeRavaTebi eZleodaT adgilmamulis SeZenaSi, savaWro da samrewvelo
dawesebulebebis mowyobaSi.
aRniSnuli tranzitiT ruseTis xelisufleba varaudobda, rom
amierkavkasiis gziT moaxerxebda kontinenturi evropis fabrikuli
saqonlis iranSi mizRvavebas, iq konkurenciul brZolaSi inglisis
saqonlis damarcxebas da amave dros amierkavkasiis bazris gawmendas
adgilobrivi da aRmosavluri saqonlisagan.
1822 w. saqarTveloSi ucxouri saqonlis Semotana wina welTan
SedarebiT daaxloebiT 120%-iT gaizarda, xolo 1823 wels 1821 welTan
SedarebiT daaxloebiT 217%-iT. miuxedavad amgvari gaaqtiurebisa,
ucxoel komersantebs am satranzito magistralisadmi ndoba
uneldebodaT, vinaidan xSiri iyo Zarcva-yaCaRoba, garda amisa, maT mier
Semotanil saqonels dakanonebulze gacilebiT maRali baJiT begravdnen;
kerZod, ucxoeli vaWrebi iranSi Casvlamde ibegrebodnen: navsadgurSi _
1 guguSvili p. kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi, gv.12, Tb. 1941
![Page 10: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/10.jpg)
9
5%-iT, samegrelosa da imereTSi _ 3%-iT da bolos TbilisSi _ 3%-iT.2
amgvarma damokidebulebam ucxoel vaWarTa interesi gaanela, Tumca
amasobaSi evropasTan vaWrobiT dainteresda adgilobrivi, qarTuli
savaWro kapitali. garda amisa, imis gamo, rom ucxoelebs saqarTvelos
teritoriaze akrZaluli hqondaT sacalo vaWroba, es sfero
adgilobrivi vaWrebis xelSi rCeboda da maTi mniSvnelovani mogebis
wyarodac gadaiqca. sacalo vaWrobaSi miRebulma gamocdilebam qarTvel
vaWrebs ufro farTo komerciisken ubiZga. Tbiliseli vaWrebi evropis
bazarze gavidnen. mag. 1828 w. 23 Tbiliseli vaWris mier evropidan
Semozidulma produqciam 4 400 000 maneTs miaRwia da mTlianad
saqarTveloSi Semotanili saqonlis 67% Seadgina.3 tranzitma
adgilobrivi vaWrebi rusul bazars Camoacila. qarTveli vaWrebi rusul
bazarze adgilobriv saqonels yiddnen, xolo amoRebuli fuliT
rusul saqonels ki ar yidulobdnen, aramed liTonis fuli
gahqondaT sazRvargareT da iqidan evropuli produqcia SemohqondaT.
amierkavkasiis gziT iranSi Sesulma didZalma evropulma
iaffasianma da xarisxianma saqonelma Seaviwroa rusuli da ara
anglisuri saqoneli, rogorc amas ruseTis xelisufleba varaudobda.
inglisuri saqoneli ki, aramcTu iranis bazridan ar idevneboda, aramed
amierkavkasiis bazarsac ipyrobda. 1831 wels ruseTis savaWro-samrewvelo
burJuaziis moTxovniT SeRavaTiani tranziti vadaze 6 TviT adre
gauqmda.4
XIX s. pirvel naxevarSi saqarTveloSi samrewvelo kapitali
Canasaxovan mdgomareobaSi imyofeboda. am periodSi da gansakuTrebiT XIX
s. meore naxevarSi mniSvnelovnad ganviTarda vaWroba, mowinave
qveynebidan mza produqciis importma didad gazarda masze adgilobrivi
mosaxleobis moTxovna. garda amisa, 30-ian wlebSi saqarTveloSi da
zogadad amierkavkasiaSi SemoRebul iqna zoma-wonisa da fulis rusuli 2 iqve, gv.15 3 guguSvili p., fulis niSnebi da triali saqarTvelosa da amierkavkasiaSi me-19 saukuneSi, Tb. 1937 4 sexniaSvili c. ekonomikis istoria, naw. I, Tb. 2000 w., gv.342.
![Page 11: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/11.jpg)
10
sistema, romelic erTis mxriv, ruseTs uadvilebda erTiani bazris
formirebas, aTvisebas da amierkavkasiaSi damkvidrebas; meores mxriv ki
saqarTveloSi xeli Seewyo fulad-sasaqonlo urTierTobebisa da
vaWrobis gaaqtiurebas. mimoqcevis ganviTarebam da amasTanave sasoflo-
sameurneo produqciis gasaRebis sferos gafarToebam gazarda glexobis
fulze moTxovnac. soflis meurneoba sul ufro Rebulobda sasaqonlo
warmoebis xasiaTs. Sedegad glexebi sul ufro metad gaxdnen
damokidebulni gasaRebis pirobebze da Sesabamisad vaWrobasa da
vaWrebze. am viTarebaSi, kerZod, kreditis ararsebobisa da qveyanaSi
susti kooperaciis pirobebSi mevaxSeobas gansakuTrebiT xelsayreli
pirobebi eqmneboda. mevaxSeebisagan sesxs ZiriTadad arasawarmoo
mizniT iRebdnen. xelosnebi fuls sesxulobdnen ZiriTadad
gadasaxadebis gasastumreblad da sakuTari minimaluri moTxovnebis
dasakmayofileblad. e.i. iRebdnen dasaxarjad da ara warmoebaSi
dasabandeblad. savaWro kapitalic savaxSo kapitalis gavlenas
ganicdida. saqarTveloSi ganviTarebis am etapze savaxSo operaciebSi
dabandebul kapitals ufro maRali mogeba hqonda uzrunvelyofili,
vidre qalaqis, an soflis warmoebaSi, an Tundac vaWrobaSi moTavsebul
kapitals, radgan sesxze arsebobda sargeblis SedarebiT maRali done.
mevaxSeoba aRniSnul periodSi fuladi kapitalis dagrovebis da
koncentraciis erT-erTi mTavari saSualeba iyo, magram rogorc ukve
aRiniSna, mevaxSis kapitali warmoebaSi ar midioda, an TiTqmis ar
midioda. am mxriv raime TvalsaCino progresi warmoebis wesSi, an
mrewvelobasa da soflis meurneobaSi ar SeiniSneba.
miuxedavad imisa, rom mevaxSeoba im periodis uaxles movlenad ver
CaiTvleba (saqarTveloSi mevaxSeoba manamdec arsebobda), savaxSo
kapitals arasodes hqonia saqarTveloSi aseTi usazRvro da TviTneburi
TareSis SesaZlebloba. qalaqis xelosanTa garda maT xelSi vardebodnen
glexebic; mevaxSeebi sakuTriv mevaxSeobis garda vaWrobasac misdevdnen.
magaliTad, Tbilisis sirajebs `erTmaneTTan SeTanxmebuli moqmedebis
![Page 12: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/12.jpg)
11
mizniT Seqmnili hqondaT gildia. isini inawilebdnen Rvinis warmoebis
raionebs . . . . xSir SemTxvevaSi isini glexebs fuls windawin aZleven;
yiduloben agreTve momavali wlis yurZnis mosavals maT mierve
dawesebuli fasiT. produqciis udides nawils Rebuloben zomagadasuli
sargeblis saxiT”5
saqarTveloSi burJuaziis mxridan klasobrivi brZola ar
warmarTula. amis mTavari mizezi ki savaraudod savaWro kapitalis
warmomadgenlebis erovnuli siWrele unda yofiliyo, aq sakmaod didi
adgili erovnebiT Tu religiiT somxebs eWiraT. es faqti imiT iqcevs
yuradRebas, rom qarTveli feodaluri zedafena maT mimarT aSkarad
mtrulad iyo ganwyobili. isini somxuri burJuaziisadmi Seurigebel
mtrobas iCendnen ara mxolod ekonomikuri xasiaTis antagonizmis gamo,
aramed imis gamoc, rom savaWro kapitalis warmomadgenlebi _
axladwarmoqmnili burJuazia _ ukve aqtiurd imkvidrebda feodaluri
aristokratiis adgils. brZola feodaluri SezRudulobis winaaRmdeg ki
erovnul samosSi iyo gaxveuli.
aqve aRsaniSnavia, rom vaWrebi popularobiT da simpaTiebiT verc
mosaxleobis danarCen fenebSi sargeblobdnen. am periodis araerTi
savaWro-samrewvelo punqtis aRweraSi xazgasmiT aris aRniSnuli, rom
qarTvelebi muSaoben, amzadeben produqcias, somxebi ki maTi nawarmiT
vaWroben, anu ewevian maTs eqsploatacias; rom qarTvelebi Raribebi arian
da somxebi mdidrebi. miuxedavad imisa, rom mravali sarwmunoebiT
marTlmadidebeli da kaTolike qarTvelic iyo vaWrobaSi Cabmuli, TviT
somxuri warmoSobis burJuaziis nawili ki TiTqmis gaqarTvelebuli iyo,
es gaRvivebul nacionalur grZnobebs ver anelebda.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, saqarTvelos vaWarTa burJuaziul
klasad Camoyalibebis procesSi, maTi klasobrivi interesebis
dacvisaTvis aqtiur brZolas niadagi hqonda gamoclili, radgan rogorc
ukve aRvniSneT, vaWarTa erovnuli siWrele da aseve qveynis mZime
5 gaz. `iveria,” #146, 1899
![Page 13: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/13.jpg)
12
politikuri mdgomareoba ganapirobebda imas, rom maTi socialuri
interesebi xSirad ar emTxveoda qarTul erovnul interesebs.
aRniSnul sakiTxTa irgvliv polemikaSi aqtiurad iyo Cabmuli sxva
qarTuli perioduli gamocemebic. gaz. “droebis” erT-erT
korespondenciaSi qarTvel inteligencias mimarTaven: “gaumarTeT xalxsa
imisTana sazogado rameebi, sadac is yidulobdes yvelafers, rac misTvis
Seadgens usaWiroes sagansa da rasac TiTon akeTebs! gaumarTeviT
imisTana rameebi, sadac is sargebeli, romelic exla miaqvs somexs,
uriasa, nemecsa, frangsa da sxvas, darCes TviTon xalxsa!”6
cxadia, rom saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki sazogadoebis
ganaTlebul wreebSi mevaxSeoba safuZvlian guliswyromas iwvevda. isini
cdilobdnen, rom am problemas gamsesxebeli salaroebis da gamsaRebeli
amxanagobebis daarsebiT SebrZolebodnen. am guliswyromas is ufro
amZafrebda, rom rogorc aRvniSneT, mevaxSeobas umTavresad ucxo tomis
warmomadgenlebi eweodnen.
saqarTvelos sinamdvileSi inteligenciis meoxebiT daarsda kidec
sxvadasxva amxanagoba, magram isini naklebad sicocxlisunarianni
aRmoCndnen. amgvari proeqtebiT nacionalur ekonomikas rom bevrs
verafers uSvelidnen, kargad hqondaT gacnobierebuli im periodis
qarTvel moRvaweTa did nawils da presis furclebze qilikobdnen
kidec. mag. igive “droebis” furclebze st. WrelaSvili abuCad igdebs
amgvari amxanagobis ideas da ususurobad miiCnevs: “gamarTeT qalaqelebo,
didi Zmuri sazogadoeba qarTvelebisa, SeadgineT Tanxa, gaxseniT
tfilisSi didi savaWro bina, gamoiwereT evropis fabrikebidgan da
qarxnebidgan saqoneli iafad, hyideT zogi tfilisSive da zogic
gamogvigzavneT sxva qalaqebis da soflebis depoebSi, sadac gavaCaRebT
saamxanago vaWrobasa da amiT bolos movuRebT ucxo Temis uRmerTobas,
Zarcvasa da glejas.”7
6 gaz. “droeba”, # 110, 1875. 7 gaz. “droeba”, # 42, 1883.
![Page 14: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/14.jpg)
13
im periodis gazeTi “droebis” azriT, amgvar safuZvelze
damyarebuli amxanagobebi sicocxlisunarianobas iyo moklebuli. muSa
kvlav mepatroneze rCeboda mijaWvuli da amitomac isini darwmunebulebi
iyvnen, rom amxanagobebi, romlebic materialur sikeTes qmnian,
sargebloba kapitalistebisTvis moaqvs. “droeba” aRniSnavs, asociaciis
pirobebSi, rac unda iyos, muSa damokidebulia mepatronezeo, mepatrone
dRes aZlevs muSas mogebaSi monawileobas, xval SeuZloa waarTvas, muSas
fexi magrad ar udgas, rac kargad esmiT muSebso. Semdeg iqve
vkiTxulobT, rom bevr muSas dauwesebia amxanagoba, romlis patronebic
Tavadve yofilan. amisTana asociacia pirvelad 1830 w. durglebs
dauarsebiaT buSes xelmZRvanelobiT. “droebas” sityva-sityviT mohyavs
maTi statusi: “qvemo xelis momwerni SeverTdiT asociaciaSi kapitalis
uqonlobis gamo da damoukideblobisaTvis. mepatroneebi, ra saqmec unda
iyos, yovelTvis sCagraven muSa kacebs. Cveni Sroma imaT miaqvT. Sromis
gancalkeveba yvelaze mometebulad avnebs muSebis interess da
mepatroneebs umonavebs. am gancalkevebas Seudgeba konkurencia muSebisa,
da maSasadame is amcirebs samuSao fass. araviTari imedi ar aris saqmis
gaumjobesebazed, muSebisagan fulis SeZinebazed, rom iman sneulebaSi da
moxucebaSi xeli Seuwyos.”8
kapitalizmis ganviTarebis procesSi kapitalistur sawarmoTa done
ar iyo Tanabari. kapitalizmi viTardeboda samuSao Zalis “sasaqonlo
formis” CamoyalibebiT. samuSao Zalis sasaqonlo formas ki,
OganviTarebis procesSi gaaCnda sxvadasxva safexuri da xarisxi. amis
mixedviT erTmaneTisgan gansxvavdebodnen kapitalisturi sawarmoebi. am
ganviTarebis safexurebisa da xarisxis dones gansazRvravda
kapitalistur sawarmoebSi Cabmuli muSaxelis socialur-ekonomikuri
mdgomareobis sxvadasxvaoba, anu, sawarmoebi Tavisi ganviTarebis
doniT gansxvavdebodnen erTmaneTisgan imis mixedviT, Tu ra kategoriis
samuSao Zala hyavda mas: miwerili yma-glexi, batonisgan gaqceuli
8gaz. “droeba”, #17 1866.
![Page 15: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/15.jpg)
14
nebiTdaqiravebuli yma-glexi, batonis nebarTviT wasuli daqiravebuli
yma-glexi, damokidebulebisgan Tavdaxsnili daqiravebuli glexi,
romelic jer kidev ar iyo mowyvetili sakuTar meurneobas, Tu savsebiT
eqsproprirebuli, Tavisufali muSa.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, daqiravebul Sromas gaaCnda
ganviTarebis sxvadasxva done da xarisxi iseve, rogorc kapitalistur
sawarmoebs gaaCndaT ganviTarebis sxvadasxva xarisxi, anu, sawarmos
(manufaqturis, fabrikis) kapitalisturi xarisxis sidide damokidebuli
iyo samuSao Zalis sasaqonlo formis, daqiravebuli Sromis xarisxze.
batonymuri damokidebulebisagan Tavdaxsnili, Tavisufali glexebis da
xelosnebis nebiTdaqiravebul Sromaze damyarebuli sawarmos
kapitalisturi xarisxi ufro maRali iyo, vidre yma-glexebis
nebiTdaqiravebul Sromaze dafuZnebuli sawarmosi. magaliTad, TbilisSi
arsebuli zubalaSvilis Saqris qarxnis kapitalisturad mowyobis
xarisxi ufro maRali iyo, vidre Tbilisis abreSumsaxvevi sawarmosi, an
igive alaverdis, axtalis da SambluRis samTo qarxnebis, radgan
zubalaSvilebis qarxanaSi mxolod nebiTdaqiravebuli Sroma iyo
gamoyenebuli, xolo abreSumsaxvev, aseve axtalis, alaverdisa da
SambluRis qarxnebSi nebiTdaqiravebul SromasTan erTad, iZulebiT
Sromasac iyenebdnen. Tumca aqve unda aRvniSnoT, rom es garemoeba
warmoebas ar ukargavda Canasaxovani kapitalisturi sawarmos xasiaTs,
radgan kapitalisturi warmoeba ar gamoricxavda iZulebiTi Sromis
gamoyenebas. magaliTad, iZulebiTi Sromis gamoyenebisgan kapitalisturi
warmoeba mis klasikur qveyanaSi _ inglisSic ki ar yofila Tavisufali.
iZulebiT Sromas manufaqturul periodSi _ XVII-XVIII ss-Si farTod
iyenebdnen rogorc inglisSi, aseve safrangeTSi, germaniaSi, ruseTSi (XX
s-mde) da sxva qveynebSic.
warmoebis is struqtura, romelic XIX s-is saqarTveloSi
arsebobda, gansakuTrebiT safeiqro warmoebaSi, yvela im niSnis
matarebelia, riTac manufaqtura xasiaTdeba. amgvarad, am periodSi
![Page 16: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/16.jpg)
15
manufaqturebi ara marto arsebobda, aramed mniSvnelovnadac iyo
gavrcelebuli.
zogierTi mkvlevari uaryofs saqarTveloSi kapitalisturi
mrewvelobis manufaqturul safexurs, mag. prof. g. baqraZe. misi
mosazrebiT, “wvrili kapitalisturi sawarmosgan da wvrili mrewvelis
saxelosnosgan manufaqtura gansxvavdeba ara marto Sromis danawilebiT,
aramed warmoebaSi dasaqmebuli muSebis raodenobiTac.”9 kapitalistur
manufaqturas igi akuTvnebs iseT sawarmos, sadac dasaqmebulia 15 da
meti muSa.
prof. d. gogolaZis mosazrebiT, manufaqturul sawarmod SeiZleba
CaiTvalos iseTi sawarmoc, sadac daqiravebuli muSebis raodenoba
4-5 kacs, an mets aRwevs da arsebobs Sromis danawileba. e.i. manufaqturis
gansazRvrebisTvis aucilebeli aris is, rom arsebobdes Sromis
danawileba da amis Sedegad damzadebuli produqcia gadiodes bazarze;
xolo muSebis raodenoba damokidebulia imaze, ramdenad msxvilia
manufaqtura. amgvari midgoma ufro marTebulia, vinaidan sxvadasxva
saxis manufaqturuli sawarmosaTvis ganisazRvreba muSaTa raodenobis
sxvadasxva minimumi, rac damokidebulia Sromis danawilebaze _
warmoebis fazaTa raodenobaze, e.i. muSaTa raodenoba da am raodenobis
minimumi ganisazRvreba Sromis arsebuli danawilebis (sadetalo
operaciebis odenobis) intensivobiT.
prof. g. baqraZe miuTiTebs saqarTveloSi “warmoebis mraval dargSi
fabrikebis erTbaSad gaCenis Sesaxeb wvrili saqonluri warmoebisa da
manufaqturis safexuris winaswar gavlis gareSe”10 es procesi mas miaCnia
masobriv movlenad.
saqarTveloSi manufaqturebis SedarebiT mcire nawili gadaiqca
fabrika-qarxnebad, ra Tqma unda, yvela wvrili kapitalisturi sawarmo
ver gardaiqmneboda fabrikad, an qarxnad da es arc iyo savaldebulo.
9 g. baqraZe _ saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis ganviTarebis zogierTi sakiTxis swori gagebisaTvis _ Tsu Sromebi. t. 100, gv. 243, 1963. 10 iqve _ gv. 249.
![Page 17: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/17.jpg)
16
manufaqturebis nawilSi inergeboda orTqlis Zravebi da manqanuri
sistemebi da amgvarad gardaiqmneboda fabrika-qarxnebad; xSirad ki
fabrikebis mowyoba-daarseba xdeboda ara arsebuli manufaqturuli
sawarmoebis gardaqmniT, aramed sruliad damoukideblad. mrewvelobis
ganviTarebis manqanuri periodi ukanaskneli safexuria misi xangrZlivi
ganviTarebis procesSi. ase, rom mrewvelobis axali dargi, an qvedargi
bunebrivia, unda mowyobiliyo axal teqnikur, anu manqanur bazaze, da ar
iyo aucilebeli, rom igi maincdamainc manufaqturis evoluciis
momdevno safexuri yofiliyo. sxvagvarad rom vTqvaT, manufaqturuli
warmoebis arsebobis mtkicebisaTvis sruliad ar aris aucilebeli
yoveli manufaqturuli sawarmo fabrika-qarxnebad gadaqceuliyo.
unda aRiniSnos, rom manufaqturuli stadia, iseve, rogorc
kapitalisturi warmoeba da zogadad kapitalizmi yvela qveyanaSi
erTnairi simZlavriT ver viTardeba da sxvadasxva qveyanaSi igi
ganviTarebis met-naklebi doniT da TaviseburebiT aris warmodgenili.
saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis warmoSoba da
ganviTareba, rogorc irkveva, gamdidrebuli glexebis, ostat-xelosnebis
da vaWrebis mier kapitalisturi sawarmoebis (manufaqturebis, fabrika-
qarxnebis) uSualod, pirdapiri mowyobis gziT xdeboda. XIX s.-Si
arsebuli kapitalisturi sawarmoebi, ZiriTadad swored am gziT aris
warmoSobili, es iyo masobrivi movlena saqarTveloSi kapitalistur
warmoebaze gadasvlis gzaze. imasac unda SevexoT, rom
kapitalistur mrewvelobaze gadasvlis sxvagvari gzac arsebobs. es
aris vaWarTa mier warmoebis TandaTanobiT daufleba. es procesi iwyeba
vaWar-Semsyidvelis mier nedleulis, magaliTad bambis SesyidviT,
romelsac dasamuSaveblad gansazRvrul fasad mpentavebs urigebda, amis
Semdgom ki gapentili bamba gadaecemoda samRebro da saCiTav
saxelosnoebs. cnobisaTvis, gvian SuasaukuneebSi warmoebis aseTive wesi
iyo ZiriTadad damkvidrebuli italiis qalaq-respublikebSi, mag.
florenciaSi.
![Page 18: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/18.jpg)
17
zemoaRwerili procesi warmodgenas iZleva savaWro kapitalis
pirvel nabijebze kapitalisturi mrewvelobis warmoSobis procesSi da
wvrili mwarmoeblebis (e.w. Sinamrewvelebis) daqvemdebarebis gzaze.
Tumca am movlenas kapitalizmis aRmoceneba_damkvidreba ar mohyolia. es
moxdeboda im SemTxvevaSi, Tuki vaWar-Semsyidvelebi moawyobdnen sarTav,
an saqsov sawarmo-manufaqturebs, sadac Tavs mouyridnen manamde
saxlebSi momuSave daqsaqsul xelosnebs. vaWar-Semsyidvelebs samuSaos
saxlebSi CamorigebasTan erTad da am saqmesTan uSualo kavSiriT ar
mouwyiaT Sromis danawilebaze dafuZnebuli manufaqturebi. amgvari
mowyobiT igi mrewveli kapitalisti gaxdeboda da Seiqmneboda
kapitalisturi warmoeba mrewvelobaSi.
arsebobda kapitalisturi mrewvelobis warmoSobis sxva gzebic,
rogoric iyo saxazino warmoebis mowyoba, an mTavrobis calkeuli
moxelis da zogierTi Tavadaznauris mier samrewvelo sawarmos gaxsna
da a.S.
gviani feodaluri xanis saqrTvelos ekonomikis istoriis
Seswavlisas gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs xelosanTa da wvril
vaWarTa saqmianoba, vinaidan xelosnoba saqalaqo meurneobis wamyvan
Zalas warmoadgenda. politikuri viTarebisa da ekonomikuri politikis
cvlilebis Sesabamisad xelosnobac ganicdida metamorfozas.
kapitalistur urTierobaTa gaaqtiurebis fonze xelosnur-amqruli
warmoeba (tradiciuli saxiT) rRvevas iwyebda da adgils uTmobda wvril
kapitalistur warmoebas.
miuxedavad imisa, rom amqruli xelosnobis daSlis procesi 30-40-
iani wlebidan SeiniSneba, XIX s. pirveli naxevris saqarTvelos
mrewvelobaSi upiratesobas mainc xelosnoba inarCunebda, Tumca misi
xvedriTi wili kapitalisturi warmoebis wesis aqtiuri damkvidrebis
Sedegad TandaTan mcirdeboda. qalaqad xelosnuri warmoebis amqruli
forma mniSvnelovnad abrkolebda mrewvelobis ganviTarebas. xelosnuri
korporacia zRudavda warmoebis ganviTarebas; amqris SigniT
![Page 19: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/19.jpg)
18
konkurenciis zrda bevr xelosans ymis mdgomareobaSi ayenebda, xolo
warmoebas amuxruWebda.
saqarTveloSi kapitalizmis ganviTarebis kvlevisas amqarsa da
zogadad xelosnobis ganviTarebaze aqcentis gakeTeba mniSvnelovania ara
mxolod imitom, rom saqalaqo da gansakuTrebiT Tbilisis ekonomikaSi
mas sakmaod mozrdili adgili ekava, aramed imis gamoc, rom am sferoSic
gamovlinda kapitalizmis warmoSobis Taviseburebebi. magaliTad,
warmoebis kapitalisturi evoluciis kvaldkval, Tbilisis wvril
mwarmoebelTa sazogadoebis or kategoriad gaTiSva, pirvel kategorias
miekuTvneboda amqrul organizaciaSi gaerTianebuli xelosnoba, xolo
meores _ amqarsgareSe xelosnuri warmoeba, romlis zrda-ganviTareba
savsebiT kanonzomier movlenad iqca. am tipis saxelosnoebi im periodis
statistikur cxrilebSi fabrika-qarxnebis gverdiT aRinusxeboda. garda
amisa, amqruli xelosnoba zemoaRweril periodSi Tbilisis ekonomikis
erTgvar imijs warmoadgenda.
mniSvnelovania cvlilebebi, romelic ruseTSi samocian wlebSi
gatarebul finansur reformas da sakredito sistemis kapitalistur
reorganizacias mohyva. es reforma saqarTvelozec gavrcelda. kerZod,
daiwyo kapitalisturi kreditis ganviTareba, Tuki saqarTvelos erTian
safinanso sistemaSi CarTvam erTis mxriv daaCqara saqarTvelos
ruseTTan ekonomikuri integracia, meores mxriv, kreditze moTxovnis
zrdam sakiTxi daayena sakredito dawesebulebaTa daarsebaze. es procesi
ki mevaxSeTa poziciebs sakmaod asustebda.
1866 wels TbilisSi daarsda saxelmwifo bankis ganyofileba, amave
periods ukavSirdeba saaqcio_komerciuli sakredito dawesebulebebis
aRmoceneba rogorc aRmosavleT, aseve dasavleT saqarTveloSi. daarsda
wvrili Semnaxvel_gamsesxebeli amxanagobebi, agreTve sakredito saxlebi,
romlebic Tumca primitiul formebSi, magram sakmao raodenobiT
eweodnen sasesxo operaciebs. am sakredito dawesebulebebSi aTeul
milionobiT sasesxo kapitali trialebda da did Zalas warmoadgenda
![Page 20: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/20.jpg)
19
saqarTvelos kapitalisturi ganviTarebis gzaze. rac Seexeba sabanko-
sakredito sistemas, misi dawinaureba odnav mogvianebiT xdeba.
XIX s. meore naxevari Tbilisis ekonomikis istoriaSi misi
burJuaziul qalaqad Camoyalibebis periodia. misi mrewveloba
ganviTarebis kapitalistur stadiaze gadavida. kapitalisturi warmoebis
wasis damkvidrebisa da mrewvelobis ganviTarebis maCvenebelia XIX s. 70-
iani wlebidan XIX s. bolomde saqarTveloSi urbanizaciis tempis
daCqareba. urbanizaciasTan dakavSirebuli procesebis Sesaxeb f.
gogiCaiSvili werda: `savaxSo kapitalis mier glexobis Seviwrieba, iseve,
rogorc miwis da niadagis nakleboba, aiZulebs glexobas, rom mTlianad,
an xangrZlivi droiT gawyviton kavSiri soflis meurneobasTan da
wavidnen qalaqebSi muSebad . . . . romlebsac mxolod daqiravebul
muSebad SeuZliaT arseboba da amis gamo mZimed ganicdian qveyanaSi
kapitalisturi warmoebis sust ganviTarebas.”11
f. gogiCaiSvilis gamoangariSebiT, 1886 wlidan 1897 wlamde
saqarTvelos soflebidan qalaqebSi gadavida daaxloebiT 89 890 kaci, e.i.
weliwadSi saSualod miedineboda 8 170 kacze meti. aRniSnul periodSi
qalaqis mosaxleoba mTlianad 123,3 aTasi kaciT (182,5 aTasidan 305,8
aTasamde) gaizarda. es zrda ki ZiriTadad soflidan wamosuli
mosaxleobis xarjze xdeboda.
saqarTvelos qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika saglexo
reformis Semdgom periodSi mocemulia # 1.1 cxrilSi.
rogorc cxrilidan irkveva, 1873 wlidan 1897 wlamde periodSi
saqarTveloSi aSkara xdeba urbanizaciis tempis zrda, anu, qalaqis
mosaxleoba upiratesad soflidan wamosuli mosaxleobis xarjze
izrdeboda. es tendencia ki zogadad kapitalisturi ekonomikis
gaaqtiurebas axasiaTebs. mTliani mosaxleoba gaizarda 696,0 aTasi
kaciT, anu 54,7 %-iT. maT Soris qalaqis mosaxleoba gaizarda 158,5 aTasi
11 gogiCaiSvili f. xelosnoba saqarTveloSi, Tb. 1976, gv. 148
![Page 21: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/21.jpg)
20
cxrili #1.1
saq. qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika reformisSemdgom
periodSi. (aT. kaci)12
saqarTvelos
mosaxleoba (aTasi kaci)
maT Soris
wlebi
sul
qalaqis
M
soflis
qalaqis
wili
saqarTvelos
mosaxleobaSi
%
Q
Tbilis
is
mosaxl.
(aTasi
kaci)
Tbilisi
s wili
qalaqis
mos-Si
%
1873 1272,8 147,3 1125,5 11,6 89,5 60.8
1886 1731,4 182,5 1548,9 10,6 78,4 42.9
1897 1968,8 305,8 1663,0 15,5 160,6 52.2
kaciT, anu 107,6 %-iT, soflis mosaxleoba ki 537,5 aTasi kaciT, anu
47.7 %-iT. monacemebi cxadyofs, rom, qalaqis mosaxleoba ufro swrafad
izrdeboda, vidre soflis.
saqarTveloSi mocemuli periodis demografiul tendenciaSi
gamonaklisi 1886 welia, rac imiT aixsneba, rom am konkretul cnobebSi
Sevida saqarTvelosTan SemoerTebuli istoriuli teritoriebis _
12 Dr. Gogitshaishwili, Das Gewerbe in Georgien (under besonderev Berucksichtigung der primitiven Betriebsfomen.Tubingen,1901,s 120 *1873г. _Сборник сведении о Кавказе, т. VII, Тифлис, 1880. 1886г. _Свод статистических данных о населении Закавказского края, Тифлис, 1893. 1897г._Сборник стат. сведении по закавказскому краю, часть I, Тифлис, 1902.
![Page 22: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/22.jpg)
21
yarsis, baTumisa da arTvinis olqebis mosaxleoba, sadac
mniSvnelovnad Warbobda soflis mosaxleoba. amitom 1873 welTan
SedarebiT qalaqis mosaxleobis absoluturi - 35.2 aT. kaciT zrdis
miuxedavad, 1886 wels misi wili saqarTvelos mosaxleobis mTlian
raodenobaSi 1%-iT mcirdeba.
arazusti cnobebiT SesaZlebelia vivaraudoT, rom 1886-dan 1897
wlamde periodSi soflebidan qalaqSi migrirebulTa saerTo raodenoba
daaxloebiT 89,9 aTasi kacia, xolo analogiur periodSi qalaqis
mosaxleoba mTlianad 123,3 aTasi kaciT gaizarda (182,5 aTasidan 305,8
aTasamde). aqedan gamomdinare, qalaqis mosaxleobis 123.3 aT. kaciT zrdis
ZiriTadi faqtori, anu 73% _ soflidan wamosuli mosaxleobaa, xolo
zrdis danarCeni wili _ 33,4 aTasi kaci, anu 27% modis qalaqis
mosaxleobis bunebriv matebaze da aseve imperiis sxvadasxva
guberniebidan imigrirebul pirebze.
cxrilis monacemebi gviCvenebs, rom 1873-1897 ww. Tbilisis
mosaxleoba gaizarda 74,4 %-iT, xolo misi wili saqarTvelos qalaqis
mosaxleobaSi Semcirda 60,8 %-dan 52,5 %-mde, xolo danarCeni qalaqebis
wili 39,2 %-dan 47,8 %-mde gaizarda. es ki imis maCvenebelia, rom
saqarTvelos danarCen qalaqebSic SeiniSneba kapitalisturi ekonimikis
gaaqtiureba.
gansaxilvel periodSi (1886_1897 ww.) ar moipoveba cnobebi
mosaxleobis Sobadobasa da sikvdilianobis Sesaxeb. 1902 wels
gamocemul statistikur cnobarSi ukve mocemulia aRniSnuli informacia
Tbilisis Sesaxeb 1894-1898 wlebisTvis. am oTxi wlis ganmavlobaSi
TbilisSi daibada 22 162 adamiani, xolo gardaicvala _ 17 818. mateba
aris 4 344 adamiani. analogiuri monacemebi ufro vrcel periodze rom
arsebobdes, ufro konkretul warmodgenas Segviqmnida, Tu ramdenad
ganapiroba mosaxleobis esoden swrafi mateba Sobadobis gaaqtiurebam da
ra wili hqonda mosaxleobis matebaSi gare migraciebs. safiqrebelia, rom
orive faqtori iyo mniSvnelovani. mSvidobianobisa da zogadad
![Page 23: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/23.jpg)
22
ekonomikuri aRmavlobis dros Sobadobac aqtiurdeba da aseve didi iyo
mosaxleobis mezobeli qveynebidan, gansakuTrebiT ki somxeTidan
saqarTvelosken migraciis procesic, rac gansakuTrebiT TurqeTis mier
somxebis Seviwroebas mohyva da ris Semdegac ruseTis xelisuflebam
daiwyo am mosaxleobis masiuri Camosaxleba saqarTveloSi.
zogadi kanonzomiereba, rac naTlad ikveTeba zemoT moyvanil
stastistikur monacemebSi, aris is, rom qalaqis mosaxleobis
gansakuTrebiT swrafi zrda mas Semdeg SeimCneva, rac dasrulda
rkinigzis mSenebloba da gaixsna moZraoba transkavkasiur sarkinigzo
magistralze baTumidan baqomde Tbilisis gavliT. am movlenam xeli
Seuwyo mosaxleobis moZraobis gaaqtiurebas da ganapiroba ganapira
raionebidan da miyruebuli kuTxeebidan soflis mosaxleobis
qalaqebisken midinebis procesi.
Tbilisis demografiuli viTareba warmodgenilia #1.2 cxrilSi.
1886-1897 ww. mosaxleobis gansakuTrebiT maRali tempebiT _ 104,8 %-
iT zrda aRiniSna. TbilisSi 1886 wlis monacemebi aRebulia saojaxo
aRweris mixedviT, xolo 1897 wlis ki _ sayovelTao erTdRiani aRweriT.
Tu sabazo periodad aviRebT 1858 wlis monacemebs da SevadarebT
danarCeni wlis monacemebs, aRmoCndeba, rom Tbilisis mosaxleoba 1858
wlidan 1886 wlamde gazrdila 16 854 kaciT, anu 27,4%-iT, maT Soris
mamakacTa raodenoba _ 5 362-iT, anu 13,9 %-iT, xolo qalTa raodenoba _
11 492-iT, anu 49,7 %-iT, 1897 wlisTvis gaizarda sul _ 99 054-iT, anu 160,8
%-iT; mamakacTa _ 57 639-iT, anu 150 %-iT da qalTa _ 41 415-iT, anu 179 %-
iT. 1901 wlisTvis ki Sesabamisad: 173 240-iT, anu 281,3 %-iT, 99 561-iT, anu
258,9 %-iT da 73 679-iT, anu 318,5 %-iT.
ormocdasami wlis ganmavlobaSi Tbilisis mosaxleobis zrdis
masStabi STambeWdavia, kerZod, 1858 wlidan 1901 wlamde periodSi
sul Tbilisis mosaxleoba gaizarda 173 240 kaciT, anu 3,8-jer. es ki
garda Sobadobis gaaqtiurebisa, ganapiroba rogorc ukve aRvniSneT,
urbanizaciis tempis daCqarebam da imigraciebma.
![Page 24: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/24.jpg)
23
Tbilisis mosaxleobis dinamika 1886-1901 ww.13
cxrili #1.2
maT Soris
wlebi
sul mamakaci qali
1858
61 591
38 460
23 131
1886 78 445 43 822 34 623
1897 60 645 96 099 64 546
1901 234 831 138 021 96 810
arsebuli monacemebiT (1858-1901 wlebSi) mosaxleobis saSualo
wliuri mateba TbilisSi iyo 4028,8 kaci; maT Soris mamakacTa saSualo
wliurma matebam aRniSnul periodSi Seadgina _ 2315,3, xolo qalTa
matebam _ 1713,4. e.i. mamakacebis mateba aRniSnul periodSi sagrZnoblad
Warbobda qalebisas. es gamowveuli, iyo TbilisSi safabriko-saqarxno
warmoebaSi mamakacTa dasaqmebis upiratesobiT.
erT-erTi yvelaze mWidrod dasaxlebuli qalaqi iyo Tbilisi. 1897
wlis monacemebiT 1 kvadratul versze (1 versi_1,06 km.) modioda 57,5 kaci.
saqarTveloSi dasaxlebis simWidroviT mas mxolod quTaisi uswrebda,
sadac 1 kv. versze 71,2 kaci modioda.
13 Сборник статистических сведении по Закавказскому краю, часть I, Тифлис 1902.
![Page 25: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/25.jpg)
24
1897 wlisTvis saqarTveloSi qalaqebSi mcxovrebi mosaxleobis
saerTo raodenoba iyo 305,8 aTasi. qalaqebSi mcxovrebTa umravlesoba _
52,5 % TbilisSi iyo Tavmoyrili. amave periodSi quTaisis mosaxleoba
iyo _ 32 492, baTumis mosaxleoba ki _ 28 5123. saqarTvelos qalaqebSi
mcxovrebTa saerTo raodenobidan quTaisSi cxovrobda 10,6%, xolo
baTumSi _ 9,3 %. saqarTvelos am sam yvelaze msxvil qalaqSi Tavs iyrida
qalaqSi mcxovrebi mosaxleobis 72,4 %, xolo danarCeni 27,6 % SedarebiT
mcire zomis qalaqebze modioda. Sesabamisad, am sam qalaqSi iyo yvelaze
metad ganviTarebuli mrewveloba.14
kapitalisturi urTierTobebis ganviTarebis Sedegad TandaTan
xdeba feodaluri tradiciebis gandevna da Tbilisi yalibdeba
burJuaziul qalaqad ganviTarebuli infrastruqturiT. aRniSnul
periodSi daiwyo qalaqis gegmiani rekonstruqcia da ganaSenianeba,
gaiyvanes farTe, mokirwyluli quCebi, aSenda ramdenimesarTuliani qvis
Senobebi, gaCnda axali saxis saqalaqo transporti _ konka, tramvai,
momravlda etlebis raodenoba; intensiurad Sendeboda evropuli tipis
sastumroebi, biblioTeka-muzeumebi, klubebi, Teatri, maRaziebi, ewyoboda
sasoflo-sameurneo iaraRebisa da manqanebis gamofenebi; am periodSi
gaCnda fosta-telegrafi, telefoni; garda amisa, Tbiliss gaaCnda
xelsayreli geografiuli mdebareobac, rac xels uwyobda mis gadaqcevas
kavkasiis administraciul, politikur, kulturul da ekonomikur
centrad. es informacia dawvrilebiT aqvs gadmocemuli general majd-os-
saltanes, romelmac TbilisSi 1894 wels imogzaura. “ori weli iqneba,
rac TbilisSi mcxovrebTa komunikaciis gaadvilebis mizniT, aSenda
telefonis saagento. es saagento didi Senobis mesame sarTulze
mdebareobs. mTeli qalaqis satelefono xazebi centrSia Tavmoyrili.
saxelmwifo dawesebulebebi, sxvadasxva punqtebi, maRaziebi, sastumroebi
da abanoebi daqselilia satelefono xazebiT. TiToeuli abonenti am
momsaxureobisTvis ixdis yovelwliurad 85 maneTs.
14 Сборник статистических сведении по закавказскому краю, часть 1 . Тифлис 1902. Ggv. 260-27
![Page 26: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/26.jpg)
25
. . . amJamad TbilisSi bevr binazea gayvanili telefonis xazi,
. . . Tbilisis yvela cnobili quCa daqselilia tramvais xaziT, amas
emateba sami aTasi gasaqiravebeli msubuqi etli, sagvareulo etlebi da
karetebi.
. . . abanos gasaxdelSi aris eleqtronis zari momsaxure
personalis gamosaZaxeblad. orbelianis abanos direqcias TiToeuli
nomridan saaTSi 2 Tumnamde Semosavali aqvs.”15
saqarTveloSi safabriko-saqarxno mrewvelobis zrdam, masTan
dakavSirebulma teqnikuri siaxleebis danergvam, evropuli civilizaciis
SemoWram, (gansakuTrebiT qalaqebSi), saWiro gaxada xelosnobis axali
dargebis aRmoceneba. igi dRis wesrigSi ayenebda zogadi teqnikuri
ganaTlebis aucileblobas. teqnikuri progresi saTanadod momzadebul
muSaxels moiTxovda. marTalia, ruseTidan da ucxoeTidan intensiurad
modiodnen erTeuli ostatebi, Tu daxelovnebuli xelosnebi, aseve
manufaqturebis muSakebi da maRali kvalifikaciis inJiner-teqnikosebi,
magram isini teqnikur kadrebze arsebul moTxovnilebas sanaxevrodac ki
ver akmayofilebdnen.
Tuki kapitalisturi urTierTobebis gaRrmaveba sawarmoTa
mflobelebs interess uRrmavebda sakuTari ekonomikis gasaumjobeseblad,
mosaxleobis Rarib fenas fulis Sovnis axal perspeqtivas uSlida. am
mxriv igi ise Zlier iyo dainteresebuli Tavisi da sakuTari
STamomavlobis Sesaferisi profesiuli swavla-ganaTlebiT _ raime saxis
xelobis SeswavliT, rom saxsrebs ar iSurebda. amgvari moTxovna
didad zrdida moTxovnas saswavlo dawesebulebebsa da kvalificiur
ostatebze, romelTa deficiti ukve aSkara iyo.
60-70-iani wlebisaTvis saqarTveloSi da zogadad amierkavkasiaSi
momwifda profesiul-xelosnuri swavlebis danergvis aucilebloba da
ruseTis xelisuflebam dasaSvebad miiCnia zogierTi dargis
15 majd-os-saltane, “qalaq Tbilisis aRwera”, Tb. 1971.
![Page 27: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/27.jpg)
26
specialistebis momzadeba.
1870 wlisTvis TbilisSi _ kukiaze, zubalaSvilis saxlSi gaixsna
e.w. saxelosno Skola, romelic teqnikuri sazogadoebis kavkasiis
ganyofilebam daaarsa. 1872 wlisTvis. am skolaSi 25 moswavle
iricxeboda, romlebic wera-kiTxvis garda euflebodnen durglobas,
mWedlobas da sxva xelobebs, maT sxvadasxva ostatebi aswavlidnen da
kargi anazRaurebac hqondaT. aq 8-dan 16 wlamde asakis moswavleebi
miiRebodnen. am saswavlebelSi arsebobda sakvirao kursebic, romlis
moswavleTa kontigentis wlovaneba ar iyo gansazRvruli, kursebze
daswrebisaTvis ki gadasaxadi iyo TveSi 65 kap.16
garda saswavleblisa, romelic kukiaze mdebareobda,
teqnikuri sazogadoebis kavkasiis ganyofileba dainteresebuli iyo
agreTve soflis meurneobisTvis saWiro xelosnebis momzadebiT. loWinSi
daarsda sameurneo skola, sadac ZiriTadad soflis meurneobis
gaZRolas da sxvadasxva xelobas aswavlidnen.17 mas unda uzrunveleyo
sasoflo-sameurneo profesiuli ganaTlebis gavrceleba soflad da
uSualod mwarmoebeli glexebisaTvis saWiro sasoflo-sameurneo
inventaris mkeTebeli da SemkeTebeli xelosnebis momzadeba.
1872 w. qalaqis TviTmmarTvelobam ganizraxa didi mTavris _
mixailis saxelobis saxelosno-saswavlebeli daearsebina. mas mxardaWera
hqonda xelosanTa sazogadoebaSic, kerZod, Tbilisis amqrebma skolis
Senobis asagebad gamgeobas 6 aTasi maneTi gadasces da survili
gamoTqves usasyidlod emuSavaT mSeneblobaze (iseve, rogorc eklesiebisa
da sxva sakulto Senobebis agebis dros iqceodnen).18 es saxelosno
saswavlebeli 1880 wels gaixsna da sazogadoebis yvela wodebisa da
socialuri fenis warmomadgenlebs SeeZloT swavla. am periodisTvis
gansakuTrebiT SeiniSneba aristokratiisa da sasuliero wodebis
daintereseba profesiuli ganaTlebiT. saswavlebeli eqvemdebareboda
16 Кавказский календарь на 1872 год, с. 105. 17 saxelosno Skola teqnikuri sazogadoebisa _ n. yifiani _ gaz. “droeba” #3, 1872. 18 Кавказский календарь на 1872 год, с. 105
![Page 28: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/28.jpg)
27
Tbilisis TviTmmarTvelobas.
damoukidebeli saxelosno-profesiuli skolebis mowyoba fuladi
saxsrebis simwiris gamo, metnaklebad sirTuleebTan iyo dakavSirebuli,
masTan SedarebiT praqtikuli iyo erT, an orklasian
zogadsaganmanaTleblo skolebTan saxelosno klasebis gaxsna. am mxriv
ki is dabrkoleba arsebobda, rom Wirda rusulenovani Tavisufali da
kvalificiuri xelosani-pedagogebis moZieba (swavleba unda
warmarTuliyo rusul enaze).
saxelosno-profesiuli ganaTlebis danergvis saqmeSi Tavisi
wvlili Seitana Tbilisis saqvelmoqmedo sazogadoebam, romelic 1859
wels daarsda. misi mTavari mizani iyo “ufasod eswavlebinaT Raribi
ojaxis SvilebisaTvis wera-kiTxva, xelsaqme,saojaxo saqme da raime
xeloba... “19 am sazogadoebas mfarvelobda imperatoris meuRle _ olga.
saqvelmoqmedo sazogadoebis skolebSi bavSvebs aswavlidnen
RvTismetyvelebas, wera-kiTxvas, rusuls, ariTmetikas, xelsaqmes, saojaxo
saqmes, gundur simRerebs. garda amisa, “bavSvebs koluCebalkinskis da
xarfuxis magninskis skolebSi aswavlidnen saamkinZao xelobas da
durglobas vaJTa skolaSi”20
1873 wlis mixedviT, kavkasiis okrugis uwyebaSi Semaval
saswavleblebSi moswavleTa sakmaod mozrdili raodenoba dafiqsirda.
Tbilisis saswavleblebSi, sadac arsebobda profesiul-xelosnuri
swavleba, moswavleTa raodenoba ase gamoiyureba: vaJTa erTklasian da 3
orklasian saswavlebelSi swavlobda _ 236 moswavle; qalTa qalaqis
saswavleblebSi _ 672 moswavle; kerZo pansionebsa da skolebSi _ 1006
moswavle (romlis moswavleTa udidesi wili erovnebiT qarTul
mosaxleobaze modioda); wminda ninos saswavlebelSi _ 490;
saqvelmoqmedo sazogadoebis skolebSi ki 534;21 am monacemebiT
yuradRebas ipyrobs ara mxolod swavlis msurvelTa sakmaod didi
19 Кавказский календарь на 1875 год, с. 96. 20 iqve. 21 iqve, gv. 170.
![Page 29: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/29.jpg)
28
raodenoba, aramed am raodenobaSi qalTa mozrdili wili. qalTa wilis
zrda ki progresul movlenad SeiZleba CaiTvalos rogorc ekonomikuri,
aseve socialuri TvalsazrisiT.
XIX s. 90-iani wlebidan, kapitalizmis ganviTarebis mkveTr
aRmavlobasTan dakavSirebiT saimperio xelisufleba iZulebuli gaxda
angariSi gaewia drois moTxovnebisaTvis da finansuri TvalsazrisiT
xeli Seewyo specialuri skolebis daarsebisTvis. magaliTad, 1882 w.
TbilisSi qalaqis TviTmmarTvelobis saxsrebiT gaixsna qalTa
profesiuli saswavlebeli, sadac mxolod xelsaqme iswavleboda da mas
saxelosnos uwodebdnen. am kursebze miiRebodnen 18 wlidan zeviT asakis
moswavle-qalebi.22
xelisuflebis xelSewyobiT saxelosno saswavleblebi ara marto
TbilisSi ixsneboda, aramed ekonomikurad mzard qalaqebSic, magaliTad,
baTumSi, quTaisSi da sxva qalaqebSi.
22 eZgveraZe l. socialur-ekonomikur urTierTobaTa burJuaziuli evolucia saqarTveloSi, gv. 84. Tb. 1986.
![Page 30: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/30.jpg)
29
A1.2 Tbilisis ekonomikuri ganviTareba 1864 wlis saglexo
reformamdel periodSi
reformamdeli saqarTvelos mrewvelobaSi TandaTan aRmocenda da
ganviTarda kapitalisturi sawarmoebi. am periodSi jer kidev
gabatonebuli iyo warmoebis martivi formebi: saojaxo Sinamrewveloba
da xelosnoba. amasTanave, qveynis ekonomikuri ganviTarebis kvaldakval
Cndeba mrewvelobis maRali formebic _ kapitalisturi manufaqtura da
fabrikebi. mrewvelobaSi daqiravebuli Sromis gamoyenebis gaxSireba,
aseve, qveyanaSi savaWro-samrewvelo mosaxleobis zrda kapitalisturi
urTierTobebis gaRrmavebas gulisxmobda.
gviani feodaluri xanis saqrTvelos ekonomikis istoriis
Seswavlisas gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs xelosanTa da wvril
vaWarTa saqmianoba, vinaidan xelosnoba saqalaqo meurneobis wamyvan
Zalas warmoadgenda. politikuri viTarebisa da ekonomikuri politikis
cvlilebis Sesabamisad xelosnobac ganicdida metamorfozas.
kapitalistur urTierobaTa gaaqtiurebis fonze xelosnur-amqruli
warmoeba (tradiciuli saxiT) rRvevas iwyebda da adgils uTmobda wvril
kapitalistur warmoebas.
miuxedavad imisa, rom amqruli xelosnobis daSlis procesi 30-40-
iani wlebidan gaaqtiurda, XIX s. pirveli naxevris saqarTvelos
mrewvelobaSi upiratesobas mainc xelosnoba inarCunebda, Tumca misi
xvedriTi wili kapitalisturi warmoebis wesis aqtiuri damkvidrebis
Sedegad TandaTan mcirdeboda. qalaqad xelosnuri warmoebis amqruli
forma mniSvnelovnad abrkolebda mrewvelobis ganviTarebas. xelosnuri
korporacia zRudavda warmoebis ganviTarebas; amqris SigniT
konkurenciis zrda bevr xelosans ymis mdgomareobaSi ayenebda, xolo
warmoebas amuxruWebda.
vinaidan XIX s. dasawyisisTvis amqruli xelosnobis rRveva jer
kidev ar iyo dawyebuli, anu misi regresi arc Tu ise TvalsaCino iyo.
![Page 31: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/31.jpg)
30
saqalaqo meurneobaSi igi mozrdil wils inarCunebda, amitomac
mizanSewonili iqneba mimovixiloT, Tu rogori iyo misi arsi da
struqtura.
amqari Tavisi arsiT iyo amxanagoba, romelic erTi romelime
gansazRvruli saxis saxelosno samuSaos asrulebda, an erTi romelime
saxis saqonliT vaWrobda da erT romelime korporacias warmoadgenda.
amqars xelmZRvanelobda arCeuli piri. igi amqris wevrTa raodenobas ar
zRudavda da aerTianebda yvela im pirs, vinc mocemul saqmianobas
eweoda. amqris wevrobisaTvis mniSvneloba ar hqonda, pirovneba
sazogadoebis romel fenas miekuTvneboda, ra erovnebis, an romeli
religiuri aRmsareblobis iyo. erTaderTi moTxovna is iyo, rom
damorCilebodnen amqris mier arCeul xelmZRvanels, e.w. ustabaSs (sityva-
sityviT _ xelosanTa Tavs _ Turqulad). ustabaSi am korporaciis
Sinagan meurneobaSi axorcielebda srul mmarTvelobas, amqris wevrebis
mimarT sasamarTlo-policiur zedamxedvelobas da iTvleboda
korporaciis warmomadgenlad sagareo urTierTobebSi. miuxedavad imisa,
rom ustabaSs irCevdnen ganusazRvreli droiT, Tuki igi ar
gaamarTlebda amqris molodins, an miiRebda mikerZoebul
gadawyvetilebas, aranairi dbrkoleba ar arsebobda misi gadarCevisaTvis.
iyvnen aseve ustabaSebi, romlebic 15-20 wlis ganmavlobaSi da
sikvdilamde asrulebdnen Tavis funqcias. ustabaSis dauZlurebis, an
avadmyofobis SemTxvevaSi igi Tavad ixsnida ufleba-movaleobebs da axal
ustabaSs irCevdnen, xandaxan misive rekomendaciiT.
calkeul amqars TiTo ustabaSi hyavda. ustabaSs hyavda ori
asistenti, e.w. aRsakali, romlebsac aseve amqris wevrebi irCevdnen. isini
ustabaSis aryofnis SemTxvevaSi mis funqciebs asrulebdnen. aRsaklis
Tanamdebobaze, romlis vadac aseve ganusazRvreli iyo, xandaxan yofil
ustabaSebsac irCevdnen.
amqars hyavda aseve molare, anu xazinadari, romelsac abarebdnen
amqris fuls. xazinadari krebda gadasaxadebs da jarimebs, romelic
![Page 32: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/32.jpg)
31
gankuTvnili iyo amqris salaroSi Sesatanad. igi savsebiT damoukidebeli
iyo ustabaSisa da uxucesebisagan. xazinadari unda yofiliyo gamWriaxi
gonebis, wignieri adamiani, romelsac mTeli amqari endoboda. salarodan
Tanxis ganawileba-gacema ustabaSis miTiTebiT xdeboda, romelic Tavis
mxriv gadawyvetilebas amqris wevrebTan winaswari TaTbiris Sedegad
iRebda. ustabaSis mier miRebul gadawyvetilebebs amqris wevrebs acnobda
da SeiZleba iTqvas, mdivnis funqciebs asrulebda e.w. igidbaSi, romelic
yvela amqars hyavda.
XIX s. meore naxevridan qalaqis zrdasTan erTad izrdeboda
xelosnur nawarmze moTxovnac, Sesabamisad garkveuli kategoriis amqris
wevrTa raodenoba mkveTrad izrdeboda. amqris samewarmeo areali da
masStabebi farTovdeboda. qalaqis moSorebul ubnebSi gafantul amqars
ustabaSi srulfasovnad veRar ganagebda, vinaidan ver aswrebda qalaqis
sxvadasxva mxares gadaadgilebas, saWiro gankargulebebis gacemas da
maT meTvalyureobas.GamqarTa nawilma saWirod CaTvala, rom calkeul
ganayofebad danawilebuliyvnen. ganayofi calke amqrad yalibdeboda da
TavisTvis ustabaSsac irCevda. magaliTad, kalatozebi Tavdapirvelad
daiyvnen or, xolo Semdgom xuT amqrad; xuroebi _ sam amqrad. amave
mizeziT, anu gamsxvilebis gamo, sxva amqrebsac sWirdebodaT dayofa,
Tumca maT amgvari gziT danawevreba ar isurves da Camoayalibes e.w.
Tabunebi, romlebsac kvlav saerTo ustabaSi hyavdaT. TiToeuli
TabunisaTvis erT, an or aRsakals irCevdnen, romlebic Tabunis saqmeebs
ganagebdnen ustabaSis mier dadgenili wesebiT. saorganizacio saqmeebis,
an problemebis mosagvareblad isini TaTbirobdnen ustabaSTan. amgvari
saxiT mesanTleTa amqari daiyo or Tabunad, durglebis _ oTx Tabunad,
TiToeuli or-ori aRsakliT. markitantebis amqari daiyo rva Tabunad
TiTo aRsakliT.
ase, rom amqris mmarTveloba ZiriTadad Sedgeboda oTxi
safexurisagan: ustabaSis, aRsakalis, xazinadaris da igidbaSisagan.
rogorc ukve aRvniSneT, mzardi kapitalisturi mrewvelobis
![Page 33: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/33.jpg)
32
gaaqtiurebis paralelurad mimdinareobda xelosnuri warmoebis
transformacia. am process aCqarebda xelosnur warmoebaSi daqiravebuli
Sromis gamoyenebis zrdis tendencia, aseve amqrisgareSe xelosnobis
warmoqmna da bazrisaTvis saqonlis warmoebaze gadasvla.
amqari erTgvarad Zlieri da Sekruli organizacia iyo. igi ar
cnobda xelisuflebis mier gamocemul kanonebs da tradiciuli adaT-
wesebiTa da dauwereli kanonebiT moqmedebda. am mxriv igi saxelmwifoSi
saxelmwifos emsgavseboda. XIX s. 50-iani wlebisTvis
ruseTis xelisuflebam mizanSewonilad CaTvala, rom gaetarebina
rigi burJuaziuli reformebisa, romlis arsic iyo amqruli
organizaciisTvis Seeryia safuZveli da qalaqis mosaxleoba
sakanonmdeblo kontrolisaTvis daeqvemdebarebina, amasTanave xeli
Seewyo burJuaziuli gardaqmnebisTvis. erT-erTi amgvari mcdeloba iyo
1856 w. miRebuli kanoni, romlis mixedviTac ucxoeli da rusi xelosnebi
qalaqis mmarTvelobas daumorCiles, aseve, ustabaSebs CamoerTvaT amqris
wevrTa Soris sadavo sakiTxebis garCevis ufleba. am kanoniT
xelisuflebam scada gaeZlierebina amqrisgareSe xelosnoba, rasac
Semdgom TandaTan unda mohyoloda xelosnuri warmoebis kapitalisturze
gadasvla. xelisufleba kargad acnobierebda amqris SigniT mimdinare or
urTierTgamomricxav tendencias: erTni yovelmxriv cdilobdnen
SeenarCunebinaT F amqari feodaluri, tradiciuli gagebiT, xolo meoreni
_ eswrafvodnen Tavi daexsnaT amqris marwuxebidan da wamoewyoT
sakuTari, Tavisufali warmoeba. xelisuflebis mxridan amgvari
RonisZieba 50-ian wlebSi Sedegiani aRmoCnda. swrafad gaizarda
damoukideblad momuSave ara mxolod rusi da Camosaxlebuli ucxoeli
xelosnebis raodenoba, aramed adgilobrivi xelosnebisac, romlebic
aarsebdnen sakuTar, amqrisgareSe saxelosnoebs.
momdevno etapi, amqruli xelosnobis SezRudvisa xelisuflebis
mxridan iyo 1865 w., rodesac amqarma saprotesto gamosvlebiT scada win
aRdgomoda sagadasaxado politikas. xelisuflebam amis sapasuxod
![Page 34: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/34.jpg)
33
daayena sakiTxi amqruli organizaciis gauqmebis Sesaxeb, Tumca es
gadawyvetileba naadrevi aRmoCnda qveyanaSi realurad arsebuli
ekonomikuri viTarebis gamo. axalfexadgmuli kapitalisturi
mrewvelobis pirobebSi amqroba jer kidev mniSvnelovan rols asrulebda
qveynis ekonomikur cxovrebaSi. aq erT sagulisxmo realobasac unda
SevexoT, kerZod, am periodisTvis ruseTSi sakmaod iyo momwifebuli
amqrebis likvidaciis sakiTxi, amisgan gansxvavebiT, saqarTveloSi es
sakiTxi mwvave winaaRmdegobas xvdeboda. jer erTi, jer kidev SedarebiT
mcire iyo msxvil sawarmoTa wili ekonomikaSi (Warbobda wvrili
sawarmoebi); garda amisa, qarTul amqarSi rusul da Tundac evropul
msgavsi tipis organizaciebisgan gansxvavebiT amqris mowyobis SedarebiT
demokratiuli principebi Warbobda. rac Seexeba amqarSi gaerTianebas da
amqris statusebs, igi qonebriv cenzs ar moiTxovda. es faqtori didad
ganapirobebda imas, rom adgilobrivi xelosnebi, gansakuTrebiT ki
Raribi xelosnebi ar iyvnen antagonisturad ganwyobilni warmoebis
amgvari sistemis mimarT da arc misi transformaciis survili gaaCndaT.
yovelive zemoTqmulis miuxedavad, ustabaSi tradiciisamebr
ganusazRvreli uflebebiT sargeblobda. arcerTi sakiTxi, es exeboda
ostatis mier Tavis nawarmze fasis dawesebas, SemkveTsa da ostats
Soris damokidebulebas, an warmoebis organizaciis reglamentacias,
ustabaSis gareSe ar wydeboda. amis garda, qargals ufleba ar hqonda
Tavisi surviliT mietovebina saxelosno da gadasuliyo sxva ostatTan
samuSaod, aseve amqris dauwereli kanonis ZaliT aravis SeeZlo sxvisi
naSegirdali mieRo missive yofili ostatis nebadaurTvelad _ am
yvelafris gaTvaliswinebiT da miuxedavad amqris potencialis
TandaTanobiT Sesustebisa, mas jer kidev SeeZlo dadebiTi rolis
Sesruleba, magaliTad, qalaqis Raribi xelosnebis didi nawili
gadaerCina sruli gaCanagebisagan _ pauperizaciisagan.
am faqtorTa gamo dRis wesrigidan moixsna xelosanTa amqris
gauqmebis sakiTxi, Tumca isini iZulebulni gaxdnen Seguebodnen
![Page 35: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/35.jpg)
34
cxovrebis axal pirobebs; kerZod, 1867 wels damtkicda debuleba
“wesdeba q. Tbilisis saxelosno amqrebzed da maT gamgeblobazed”. am
debulebiT moispo vaWarTa amqrebi da darCa mxolod xelosanTa amqrebi.
amave debulebiT amqrobam sruli damoukidebloba dakarga. is
dauqvemdebares TbilisSi gaxsnil saxelosno sammarTvelos, romelsac
qalaqis mmarTvelobasa da xelosnebs Soris erTgvari Suamavlis roli
ekisreboda da yvela amqars ganagebda. mas daevala gadasaxadebis
droulad da sruli akrefa, ostatebisa da qarglebis wodebis
damtkiceba da a. S. am debulebis mixedviT, amqris xelmZRvanelad kvlav
ustabaSi rCeboda, Tumca mas aRar hqonda sasamarTlo uwyebani da
CamoerTva axali ostatis ayvanis ufleba. im xelosnebisTvis ki,
romlebic amqarsgare saxelosnos daarsebis survils gamoTqvamdnen,
saxelosno sammarTvelos SeZlebisdagvarad xeli unda Seewyo; aseve,
ustabaSis arCevis vadebi ganisazRvra sami, xolo molarisa _ erTi wlis
vadiT (manamde, rogorc zemoT ukve aRiniSna, ustabaSs ganusazRvreli
droiT irCevdnen, Tu ra Tqma unda, xelosanTa yriloba mas ar
gadairCevda); qarglebisa da Segirdebis vadebi xuTi wlis vadiT
ganisazRvra (manamde maTi daostatebis vadebi ar izRudeboda da sakmaod
xangrZlivi iyo); amqarTa ustabaSebs, aseve krebas aekrZalaT xelosnis
xelfasis, an nakeTobis fasis TviTneburi dawaseba; am akrZalvis
darRveva isjeboda jarimiT 50-dan 200 maneTamde im SemTxvevaSic ki,
Tundac uSualod TviTon ar yofiliyo misi monawile.23 TviT saxelosno
sammarTvelo xelosnobasTan dakavSirebul saqmeebSi eqvemdebareboda
saqalaqo mmarTvelobas. igi 1917 wlamde arsebobda da qalaqis yvela
saxelosnos saqmianobas akontrolebda.
XIX s. miwuruls arsebuli, tradiciuli xelosnobis dargebis
garda dawinaurda xelosnobis iseTi dargebi, romelic Camosulma
ucxoelma da rusma xelosnebma Semoitanes saqarTveloSi da garda
ucxoelebisa, adgilobrivma xelosnebmac SeiTvises, maT Soris
23 scsa, f. 416, aR. 3, saq. 800
![Page 36: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/36.jpg)
35
aRsaniSnavia: ludis damzadeba, konditeroba, mefunTuSeoba, meZexveoba,
meTunuqeoba, meSuSeoba, mkinZavoba, meeetleoba, mekasreoba, da sxva.24 amave
periodisaTvis xelosnuri saqmianoba umetesd sayofacxovrebo sagnebis
damzadebis sferos moicavda. axal xelosnur dargad yalibdeba
samSeneblo qvis damuSaveba (Sadrevnebi, wisqvilis dolabebi da sxva),
rewvis es saxeobebi ZiriTadad TbilisSi iyrida Tavs.25
gafarTovda amqarsgare xelosnobis masStabi, gaizarda xelosnur
warmoebaSi Cabmuli Tavisufali, daqiravebuli muSebis raodenoba.
magaliTad, evropuli fexsacmlis mkeTebeli xelosnebi formalurad
amqrebSi iyvnen gaerTianebulni, magram amqrul reglamentacias da
SezRudvas ar eqvemdebarebodnen. xabazebi da mefunTuSeebi amqars ar
ganekuTvnebodnen, mespilenZeebi, mkalavebi da lampis mkeTeblebi aseve ar
ganekuTvnebodnen amqars.26 statistikuri monacemebiT 1883 wels
TbilisSi 59 xelosnuri amqaria dafiqsirebuli, romlebSic
gaerTianebulebi iyvnen: xuroebi _ 500 kaci, durgali da xarati _ 450,
mamakacis evropuli tansacmlis mkeravi _ 350, mepure _ 150 kaci, xarazi _
300, zeinkali da meqanikosi _ 116, damWedi (nalis) _ 40, aziuri waRebis
mkeravi _ 90, evropuli fexsacmlis mkeravi _ 350, borblebis mkeTebeli _
140 da a.S. sul ostati _ 2 782, qargali _ 2 002 da Segirdi _ 1 091, sul
_ 5 875 xelosani.27
am periodis qarTuli presa sakmao yuradRebas uTmobda saxelosno
urTierTobebs, maT Soris yuradRebas amaxvilebda saxelosnoebis
mowyobasa da sanitariul mdgomareobaze. rogorc irkveva, xelosnuri
warmoebis ubnebi iyo sakmaod mouwyobeli da iq antisanitaria sufevda,
uamindobis dros ki viwro da bneli quCebi Znelad gasavleli yofila.
saxelosnoebis umravlesoba Zvel da avariul SenobebSi iyo
24 scsa, f. 12, Ar. 1, saq. 1460, f. 29. 25 А.Г. Гнедич, Обзор промышленности фабрично-заводской, кустарной и горнозаводской губерний и областей Кавказского края, составлено в 1900 году, с. 4. 26 scsa, f. 7, saq. 2 229, furc.81-92; xoStaria e. damuSavebiTi mrewveloba saqrTveloSi XIX s. pirvel naxevarSi. TB. 1958. 27 scsa, f. 17, saq. 2 283, furc. 34.
![Page 37: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/37.jpg)
36
ganlagebuli, xelosnebs iqve patara duqnebi hqondaT mowyobili.
Tbiliseli meZexveebi da mepureebi uvargis saqonels amzadebdnen,
romelsac SedarebiT iafad Rarib mosaxleobaSi asaRebdnen. mag. gazeTi
iveria werda, “Tbiliseli meZexveebi amzadeben Zexveuls avadmyofi
saqonlis xorcisagan, bazarze gamoaqvT da girvanqas Sauridan 8
kapikamde hyidian. aseTi saZageli saqonlis muStari aris Raribi da
sawyali xelosani xalxi.”28
saqarTveloSi TiTo-orola SedarebiT msxvili kapitalisturi
sawarmo XIX s-is 20-30-iani wlebidan aRmocenda. samrewvelo kapitalis
zrda ukve SesamCnevi xdeba, gaxSirda kerZo pirebis mier fabrika-
qarxnebis daarsebis mcdeloba. marTalia am wamowyebaTa umravlesoba ar
iyo warmatebuli, magram mainc imsaxurebs yuradRebas, radgan igi axali,
kapitalisturi warmoebis wesis damkvidrebas uwyobda xels.
XIXs. 30-ian wlebSi saqarTveloSi iyo mcdeloba daenergaT Saqris
warmoeba. Saqris lerwami nedleulis saxiT Semodioda kaspiis samxreTi
sanapiroebidan, sparseTis mazandaranidan. mazandaranis Saqris lerwami
Seicavda 80% Saqris kristals da 1 fuTis Rirebuleba iyo 1,5 man.
pirvelad Saqris warmoebis awyobis mcdeloba ekuTvniT Zmebs _
aleqsi da gabriel Sadinovebs. maT mimarTes saqarTvelos
mTavarmmarTebels _ baron rozens rafinirebuli Saqris qarxnis
mSeneblobis Taobaze, Tumca is SeRavaTebi, romlebsac isini iTxovdnen,
xelisuflebisaTvis miuRebeli aRmoCnda. 29
oriode wlis Semdeg saqarTveloSi iqmneba Saqris warmoebis
TaosanTa meore, ufro Zlieri kompania iakob zubalaSvilis meTaurobiT.
zubalaSvilebi jer kidev manamde, mTels saqarTveloSi iyvnen
dawinaurebulebi savaWro da samrewvelo asparezze da saxelic hqondaT
ganTqmuli. isini savaWrod dadiodnen sparseTSi, TurqeTSi, ruseTSi,
indoeTSi da sxv. gansakuTrebiT dawinaurdnen erekle II-is mefobisas _
XVIII s-is meore naxevarSi. am periodis Tbilisis vaWarTa da moqalaqeTa
28gaz. “iveria”, #66. 1888. 29 saq. cssa, fondi 2, aR. 1, saqme 3109.
![Page 38: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/38.jpg)
37
Soris erT-erTi mowinaveTagani iyo ivane zubalaSvili. misi Svili _
iakob zubalaSvili (1792_1865 ww.) XIX s. savaWro da samrewvelo
asparezze yvelaze metad dawinaurda.30 pirvel xanebSi igi sazRvargareT
eweoda masStabur savaWro operaciebs. saqarTvelodan mas gahqonda
matyli, bamba, bzis xe, xili da sxva, xolo Semohqonda farTleuli,
Saqari, Cai, yava, Zafeuli, minisa da brolis nakeTobani da sxva.
XIX s. 30-ian wlebSi i. zubalaSvilTan savaWro saqmianobaSi
erTvebian vaWrebi: enibekovi, loris-meliqovi, TamamSevi da sxvani.31 garda
amisa, iakob zubalaSvili armiis momaragebisTvis yidulobda pursa da
qers, eweoda saijaro saqmeebsac. did savaWro operaciebs eweoda aseve
iakobis Zma _ iagor zubalaSvili. masTan Tanamosaqmeobda msxvili
Tbiliseli vaWari _ mirimanovi. zogadad, XIX s. dasawyisidan
zubalaSvilebi savaWro-komerciul asparezze TvalsaCino rols
TamaSobdnen da am gziT maT msxvili fuladi kapitalis dagroveba
SeZles.
1936 w. Saqris warmoebis asamuSaveblad SadinovebTan SedarebiT
mokrZalebuli saSeRavaTo pirobebiT xelisuflebas winadadebiT
mimarTes i. zubalaSvilma, d. TamamSevma da ter-gukasovma. 1837 w. 22
ivliss maT neba miecaT kaspiisa da Savi zRvis sanapiroebze 500 desetina
saxazino miwebze gaeSenebinaT Saqris lerwami, maTve miecaT ufleba, rom
aeSenebinaT qarxana da importirebuli nedleulis bazaze gamoexadaT
Saqari. amasTanave, mewarmeebs miecaT SeRavaTebi:Q qarxnis arsebobis
pirvel sam wels 120 000 fuT Saqris fxvnilze ar gadaixdidnen
gadasaxadebs, xolo momdevno sam wels SeeZloT amave odenobis Saqris
fxvnilze gadaexadaT gadasaxadis mxolod naxevari, anu fuTze 70 kap.
mewarmeebi gaecnen ra kaspiisa da SavizRvispireTis regionebis
pirobebs, xelisuflebas axali SuamdgomlobiT mimarTes, rom qarxana
aeSenebinaT ara am zRvispira raionebSi, aramed TbilisSi, sadac maT
gacilebiT ukeTesi pirobebi eqnebodaT. amis Semdeg maT gamoeyoT saWiro
30 iqve, saqme 1043. 31 iqve, saqme 2605.
![Page 39: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/39.jpg)
38
adgili da qarxana amuSavda. sawarmoSi muSaTa raodenoba 50 kacs aRwevda
(adgilobriv mcxovrebTagan). aqve iyo aTamde gamyidveli da
zedamxedveli. sawarmos maqsimaluri gamomuSaveba 40-iani wlebis
dasawyisSi 186 000 maneTs Seadgenda. qarxnis amuSavebis Semdeg miiRes
damatebiTi SeRavaTebi im saxiT, rom eqvsi wlis ganmavlobaSi maT
SeeZloT 240 000 fuTi nedleuli SemoetanaT ucxoeTidan Semdegi
sagadasaxado SeRavaTebiT: mTeli Semotanili nedleulis naxevarze ar
gadaexadaT gadasaxadi, xolo meore naxevarze gadaexadaT gadasaxadis
mxolod naxevari. aRsaniSnavia, rom es SeRavaTebi realurad eqvs
weliwadze met xans gagrZelda. garda amisa, maT miecaT ufleba, rom im
daSvebuli 240 000 fuTi Saqridan 6 000-mde fuTi sakuTari
Sexedulebisamebr sacdelad gamoeyenebinaT qarTuli xilis
dasakonserveblad, romelic gamiznuli iyo rogorc adgilobrivi, aseve
ruseTis bazarze gasatanad.32 miuxedavad am sakmaod xelsayreli
SeRavaTebisa, mewarmeTa amxanagoba bolomde seriozulad ar miudga
am saqmes, maT arc ucdiaT kaspiisa da SavizRvispireTSi gaeSenebinaT
Saqris lerwmis plantaciebi, mxolod isargebles im SeRavaTebiT, rasac
saxelmwifosagan Rebulobdnen da im saSeRavaTo vadis gasvlis Semdeg
kompaniam SeaCera muSaoba.
rac Seexeba xilis dakonservebis saqmes, miuxedavad saqarTveloSi
xexilis mravalferovnebisa da xilis siuxvisa, igi TiTqmis ar arsebobda.
ar arsebobda gamagrilebeli sasmelebis, an Tundac xilisagan
damzadebuli buraxis warmoeba, rac ruseTSi didad popularuli iyo. es
im pirobebSi, roca soflis mosaxleoba moWarbrbuli xilisagan
xSirad umweo mdgomareobaSi vardeboda. xili, isic mxolod maRali
xarisxis, iyideboda mxolod TbilisSi, saqarTvelos sxva regionebSi mas
fasi TiTqmis ar hqonda.
mogvianebiT, 90-iani wlebis dasawyisSi gorSi, k. Sepfis afTiaqSi
warmoadgines xilis maRali xarisxis vaJinebi da esenciebi. hqondaT aseve
32 Гулишамбаров СТ. ОФЗ Т губернии, Тифлис, 1888
![Page 40: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/40.jpg)
39
xilis mSrali, granulirebuli esenciebi wvenebis dasamzadeblad. wvenebs
awarmoebda Tbiliseli vinme yazarovi, Tumca raime saxis seriozuli
warmoeba ar Camoyalibebula. analogiuri produqtebi ZiriTadad
ucxoeTidan Semodioda.
rac Seexeba Saqris Warxlis warmoebas, misi gamarTvis morigi
mcdeloba hqondaT Zmebs ananovebs. maT Caatares ra quTaisis guberniaSi
Saqris Warxlis moyvanis eqsperimenti da darwmundnen mis xarisxianobaSi,
TbilisSi Saqris qarxnis aSeneba moindomes. xelisuflebas isini
sTxovdnen sagadasaxado SeRavaTebs da ucxouri nedli Saqris Semotanas
gadasaxadis gareSe. Semotanil nedleulze SeRavaTebi xelisuflebis
mxridan mTlianad iqna uaryofili, xolo saaqcizo gadasaxadze
SeRavaTebi 1870 w. 9 Tebervals amgvarad Camoyalibda: 1) qarxnis
aSenebidan pirveli ori wlis ganmavlobaSi aqcizisgan mTlianad unda
gaTavisuflebuliyvnen; 2) momdevno ori wlis ganmavlobaSi unda
gadaexadaT aqcizis naxevari; 3) kidev momdevno ori wlis ganmavlobaSi
aqcizis 2/3. mTliani saaqcizo gadasaxadis gadaxda maT unda daewyoT
qarxnis amoqmedebidan eqvsi wlis Semdeg. Zmebma ananovebma es SeRavaTebi
sakmarisad ar miiCnies da uari Tqves am saqmeze. rogorc Cans,
adgilobrivi Saqris gadamamuSavebelTaTvis, an gadamuSavebis
mosurneTaTvis gacilebiT ioli gamdidrebis saSualeba iyo SeRavaTian
pirobebSi Semotanil nedleulze muSaoba, vidre adgilobrivi
sanedleulo bazis Seqmna da am nedleulis gadamuSaveba. es maT
sariskod eCvenebodaT.33
5_6 wlis Semdeg Tbiliseli komersantebi kvlav Seecadnen
wamoewyoT Saqris warmoebis saqme, xelisufleba kvlav dapirda
garkveul SeRavaTebs, Tumca miuxedavad xelisuflebis seriozuli
dainteresebisa, es saqme adgilidan ver daiZra. soliduri safabriko
warmoeba vera da ver gaimarTa, Tumca arsebobda realuri Sansi imisa,
rom Saqris warmoeba adgilobriv sanedleulo bazaze yofiliyo
33 Гулишамбаров Ст. ОФЗТ губернии,T 1888 gv. 107-108
![Page 41: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/41.jpg)
40
dafuZnebuli, radgan Saqris Warxlis aklimatizaciam Tbilisis
guberniaSi warmatebiT Caiara. amis dasturad arsebobs specialistebis
mier Catarebuli adgilobrivi Saqris Warxlis dawvrilebiTi
laboratoriuli analizis pasuxebi, romelic mowmobs, rom umaRlesi
xarisxis Saqris Warxlis moyvana Tbilisis midamoebSi SesaZlebeli iyo.
interesmoklebuli ar iqneba, Tu zemoaRweril viTarebas
SevadarebT Tanamedroves. SeiZleba iTqvas, rom navsi Saqris Warxlis
warmoebaSi ar tydeba, Tumca, XX s. 50-70-ian wlebSi kaxeTisa da qarTlis
regionebSi iyo mcdeloba, rom moeyvanaT Saqris Warxali da am
nedleuliT adgilobrivi Saqris gadamamuSavebeli qarxana
moemaragebinaT. es mcdelobac warumatebeli aRmoCnda. adgilobrivi
umaRlesi xarisxis Saqris Warxlis warmoeba, romelic Tavisi
sargeblianobiT Saqris lerwams aRemateba, sakmaod sainteresod
gamoiyureba imis gaTvaliswinebiT, rom adgilobrivi Saqris qarxana
momaragdeba iafi nedleuliT, xolo soflis meurneoba
uzrunvelyofili iqneba damatebiT samuSao adgilebiT.
yurZnisa da Rvinis tradiciul qveyanaSi ludis warmoebam karga
xans ver moikida fexi. mcire zomis ludsaxarSebi TbilisSi araerTxel
gaixsna, Tumca maleve wyvetda arsebobas. magaliTad: XIX s. 30-iani
wlebisTvis TbilisSi 4 ludsaxarSi arsebobda. ludsaxarSebis
damkvidrebas gansakuTrebiT xeli Seuwyo germaneli kolonistebis
Camosaxlebam, romlebic ZiriTadad Tbilisis guberniaSi saxldebodnen.
ludis warmoebis xelSemwyob pirobad SeiZleba CaiTvalos isic, rom
Rvinis mwarmoebel qveyanaSi misi eqsportirebis gaaqtiurebasTan erTad
izrdeboda misi fasic. fuTi Rvino, romelic 30-40 kap. Rirda, 1,5-2
maneTamde gaZvirda.34 amasTan, TvalSisacemi iyo misi xarisxis vardna
falsificirebis gamo. ludis warmoebisTvis saWiro nedleuls _ qers
Tbilisis qarxnebi yarsis olqidan da erevnis guberniidan
34 Ст. Гулишамбаров _ ОФЗТ губернии, . Т. 1888 gv.. 35-39
![Page 42: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/42.jpg)
41
sakmaod iafad iZendnen. fuTis Rirebuleba saSualod 20-30 kap. iyo.35
ludis dasamzadeblad, nedleulad iyenebdnen qers, romelic
ZiriTadad mTagorian adgilebsa da zeganebze mohyavdaT, magaliTad,
axalqalaqSi, aleqsandrapolSi, goris maRlobebze, gogCis tbis
midamoebSi da sxva adgilebSi. aq ZiriTadad ori saxis qeri mohyavdaT:
e.w. “axalTesli” da “ZvelTesli”, maT Soris pirveli orjer ufro
Zvirad fasobda, vidre meore, swored am saxeobebs gamoiyenebdnen ludis
sawarmoeblad. 90-ian wlebamde misi Rirebuleba fuTze 25 kap. iyo, xolo
90-iani wlebis dasawyisisTvis misi fasi gaormagda. saSualod 1 fuTi
“axalTeslis” jiSis qeris Tbilisamde mowodeba 80 kapikamde jdeboda.
igi qarxnebs ZiriTadad CenCoianad miewodebodaT, sadac Semdeg xdeboda
maTi gasufTaveba. xarisxiani qeris gasufTavebis Semdeg rCeboda 70%
alao, xolo 1 fuTi alaosgan miiReboda 4,5 vedro saSualo xarisxis
ludi. rac meti ludi gamoixdeboda, TavisTavad, miT ufro wyalwyala
iqneboda da piriqiT, 4 vedroze naklebis gamoxdiT kargi xarisxis ludi
miiReboda.36
sakmaod warmatebuli aRmoCnda ludis warmoebis erT-erTi
Tbiliseli specialistis _ k.kiriSCevis mier Tbilisis gareubanSi
ludsaxarSis gaxsna. aseve warmatebuli iyo lorTqifaniZis mier
germaneli gutbrodis ludsaxarSis SeZena. es mewarmeebi
gamoiyenebdnen Zravebs, romlebic moZraobaSi cocxali gamwevi Zalis
(cxenis) meSveobiT modiodnen. lorTqifaniZis warmoebaSi dasaqmebuli
iyo 16 kaci, xolo kiriSCevTan _ 3. am ukanasknelis warmoeba
Sesabamisad naklebad masStaburi iyo.
aRsaniSnavia lorTqifaniZis novacia, romelmac didad Seuwyo xeli
TbilisSi ludis popularizacias. man qalaqis baRSi moawyo rotonda
(Ria pavilioni), sadac daiwyo ludis gayidva. Tbilisuri zafxulis
sicxeebSi baRSi moseirneebsa da ludis moyvarulebs saSualeba
eZleodaT ludxanebis magivrad civi ludi pirdapir Ria sivrceSi 35 ст. Гулишамбаров, ОФЗТ губернии, Т 1888 gv. 35-39. 36 Сборник стат. сведении по Зак. краю. Часть 1, gv. 238
![Page 43: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/43.jpg)
42
daegemovnebinaT. garda am sikeTisa, xalxs musikiTac izidavdnen. am
siaxlem gansakuTrebiT saSualo da dabali fena miizida, romlebic
uwyvet nakadad miedinebodnen rotondisken. amgvarad, lorTqifaniZem
uzarmazari mogeba miiRo da mas TandaTan ludis sxva mwarmoeblebs
Soris mimbaZvelebic gamouCndnen.
Tbilisuri warmoebis vedro ludis Rirebuleba miuxedavad misi
aradamakmayofilebeli xarisxisa, sakmaod soliduri iyo, 1,2-dan 1,6
maneTamde meryeobda misi xarisxis mixedviT da ZiriTadad TbilisSive
saRdeboda. boTlis ludi ufro Zvirad fasobda, igi 10-12 kapikiT meti
Rirda boTlis Rirebulebis CauTvlelad. 37 aRsaniSnavia is garemoebac,
rom adgilobrivi ludis mwarmoeblebi raime saxis seriozul
konkurencias ar ganicdidnen. magaliTad, ruseTidan Zneldeboda ludis
Semotana imis gamo, rom sarkinigzo fraxti Zlier maRali iyo. mxolod
rostovidan da odesidan Semodioda garkveuli raodenobis ludi,
romelmac bazris sakmaod mozrdili nawili daikava foTSi, baTumsa da
quTaisSi.
Tbilisuri ludi gahqondaT borjomSi abasTumansa da quTaisSic,
sadac rogorc ukve aRiniSna, ZiriTadad moixmardnen odesis, rostovisa
da varSavis luds. am ludis nawili garda quTaisisa, mcire raodenobiT
TbilisSic iyideboda. igi gacilebiT Zvirad fasobda da adgilobriv
warmoebul luds xarisxiTac jobda, Tumca Semotanili ludi Tbilisis
bazarze adgilobrivs raime mniSvnelovan konkurencias ver uwevda.
ludasaxarSebSi dasaqmebuli muSaxeli sakmaod mZime pirobebSi,
amave sawarmos teritoriaze saxlobda da Tviurad 15-25 man. anazRaurebas
iRebda38 mZime pirobebi iyo aseve TviT ludaxarSebSic, gansakuTrebiT
lorTqifaniZis ludsaxarSSi, romelic imdenad moZvelebul SenobaSi da
WuWyian garemoSi imyofeboda, rom antisanitaria momxmareblis
janmrTelobas safrTxes uqmnida da xelisuflebas amis gamo misi
daxurva ramdenjerme ucdia. amave dros, germaneli kolonistebis
37 iqve. 38 iqve.
![Page 44: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/44.jpg)
43
ludsaxarSebSi sanimuSo wesrigi da higienuri pirobebi arsebobda.
zogadad, rodesac germaneli kolonistebis warmatebuli
sawarmoebi mimoixileba, qarTveli mkvlevarebi mudam amaxvileben
yuradRebas im faqtze, rom maT xelisuflebisgan didi xelSewyoba
hqondaT rogorc finansuri, aseve administraciuli TvalsazrisiT. es
faqti marTlac didad ganapirobebda maT dawinaurebas, Tumca amasTan
erTad im faqts versad gaveqceviT, rom germanelebi gacilebiT
disciplinirebulebi, akuratulebi da gulmodgineni iyvnen, vidre
qarTveli mewarmeebi. amis magaliTad ara mxolod germanuli
ludsaxarSebis da lorTqifaniZis ludsaxarSis Sedareba gamodgeba,
aramed mirzoevis mitklis fabrikac, sadac iseTi antisanitaria sufevda,
rom misi Semowmebisas iJiner-teqnologi guliSambarovi SeSfoTebas
gamoTqvams da varaudobs, rom am fabrikis muSebi ase xSirad swored
amgvari pirobebis gamo avadmyofobdnen.
XIX s. 60-ian wlebamde amierkavkasiis da gansakuTrebiT
saqarTvelos qalaqTa Soris yvelaze swrafi tempiT Tbilisi
viTardeboda. igi mTeli kavkasiis ara mxolod administraciul-
politikur da samxedro, aramed ekonomikur centradac iqca.
aRniSnul periodSi evropasa da aseve ruseTSi teqnikuri progresi
xelosnur da Sinamrewvelur warmoebaSi mniSvnelovan warmatebebs
aRwevda. am procesebs ki SeuZlebeli iyo gavlena ar moexdina
saqarTvelos samrewvelo ganviTarebaze. saqarTveloSi daarsebul
pirvelsave SedarebiT msxvil sawarmoebSi gamoiyenebdnen ucxoeTidan da
ruseTidan Semotanil manqana-danadgarebs (dazgebs, Rumelebs, qvabebs da
sxva), Tumca teqnikuri siaxleebi mxolod nawilobriv gamoiyeneboda,
prioritetuli jer kidev xeliT Sroma iyo. amasTanave, warmoebis
meqanizacias isic didad abrkolebda, rom adgilobrivi kadrebi ar iyo
saTanadod momzadebuli, iqmneboda winaaRmdegoba teqnikis, meqanizaciis
donesa da muSaTa dabal kvalifikacias Soris. calkeuli warmatebebis
miuxedavad, manqanuri teqnikis danergvis gzaze arsebuli dabrkolebani
![Page 45: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/45.jpg)
44
(danadgarebis Semotanis xarji, kvalificiur muSaTa kadrebis simcire da
saTanado energetikuli bazis ararseboba) ganapirobebda xeliT Sromis
prioritetulobas. dazgebis asamoZraveblad iyenebdnen cocxali gamwevi
Zalis (cxenis, xaris) da wylis energias, mTel rig sawarmoebSi ki
dazgebi xeliT mohyavdaT moZraobaSi da orTqlis Zrava iSviaTobas
warmoadgenda. am problemis mosagvareblad sazRvargareTidan da
ruseTidan sxvadasxva manqana-danadgarebTan erTad aseve iwerdnen
kvalificirebul ostatebsa da muSebs.
TbilisSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebam da gansakuTrebiT
samxedro saWiroebam jer kidev XIX s. pirvelsave aTeul wlebSi
warmoqmna meqanikur sarewTa arsebobis aucilebloba. amgvar sarewTa
Soris reformamdel periodSi aRsaniSnavia saxazino sawaxnago fabrikis
mowyoba TbilisSi. es fabrika amuSavebda Zvirfas qvebs: iasps, mewamul
qvas, obsidians, marmarilos da sxv. fabrika 1849 wels moewyo.39 1850 wels
ki moewyo kartonis qvis fabrika, romelic sxvadasxva samoqalaqo da
saeklesio arqiteqturul nakeTobebs amzadebda. es fabrika xuTiode
wlis ganmavlobaSi ase, Tu ise funqcionirebda, 1855 wels ki SekveTebis
simciris gamo daixura, Tumca maleve, 1856 wels igi aRadgines da
SeuerTda sawaxnago fabrikas. fabrika ZiriTadad amuSavebda algeTis
qvas, adgilobriv da Semotanil marmarilos, obsidians da sxv. igi aseve
amzadebda saeklesio, upiratesad ki samoqalaqo arqiteqturis nakeTobebs
SenobebisTvis, TeatrisTvis.
sawarmoSi dasaqmebulebi iyvnen daqiravebuli muSebi da ostatebi,
aseve samxedro uwyebisa da samTo uwyebis xalxi. fabrika iyo saxazino
da mas ganagebdnen jer inJineri lemkuli, Semdeg ivanicki, akademikosi
arqiteqtori _ simonsoni da sxvebi. fabrikas hyavda aseve teqnikuri
zedamxedvelebi. warmoebis gaumjobesebisa da gafarToebis mizniT,
ekaterinburgis meqanikur qarxanas SeukveTes oTxi orTqlis manqana. 1854
wels am qarxanam Tbilisis sawaxnago fabrikisaTvis daamzada oTxi
39 saq. cssa, fondi 10, saqme 1835. furc. 13.
![Page 46: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/46.jpg)
45
Zlieri manqana, romelic 1700 maneTamde dajda.40 es manqanebi TbilisSi
Camoitanes da fabrikaSi igi inJiner-teqnologma lemkulma 1857 wels
daamontaJa,41 romlis montaJic 1000 maneTamde dajda.42 manqanebs
amuSavebdnen SeSiT, fabrikaSi muSaobda manqanebis SemkeTebeli _
meqanikosi zomeri, xolo Tujis saWiro detalebi da nakeTobani Stiuses
meqanikuri qarxnidan mohqondaT.43 fabrikaSi sul ufro metad iyenebdnen
daqiravebul Sromas da bolos igi gabatonda kidec. sawarmoSi hyavdaT
mowafeebi da qarglebi.
sawaxnago fabrikis Sesaxeb nawilobriv warmodgenas iZleva cxrili
#1.3, sadac asaxulia am fabrikis mier TxuTmeti wlis ganmavlobaSi
gamoSvebuli produqciis raodenoba.
warmodgenili cxrilis mixedviT sawaxnago fabrikis muSaobis
Sefaseba, gansakuTrebiT pirveli aTi-TerTmeti wlis ganmavlobaSi
sakmaod rTulia, radgan 1850-1860 wlebis intervalSi monacemebi
praqtikulad ar moipoveba. savaraudoa, rom sawarmo pirveli aTi wlis
ganmavlobaSi araTanabari warmatebiT (an, sulac warumateblad)
muSaobda. amgvari varaudis mizezi is aris, rom warmoebuli
produqciis raodenoba 1860 wlidan 1861 wlamde 3 000-dan mxolod 3 020
maneTamde izrdeba, xolo 1850-dan 1860 wlamde 3 400-dan 3 000 maneTamdec
Semcirebula; amave dros, warmodgenili informaciiT, 1857 w. sawarmoSi
dainerga teqnikuri siaxleebi, rogoric iyo ekaterinburgis qarxanaSi
damzadebuli orTqlis manqanebi. obieqturad, am siaxleebs oriode
weliwadSi warmatebac unda moetana da es produqciis gamoSvebis
raodenobriv maCvenebelzec unda asaxuliyo. orTqlis manqanebis
damzadeba da Semdgom misi montaJi sakmaod soliduri Tanxebi dajda da
mewarmeebs meti motivacia hqondaT aqtiurad ezrunaT ukugebisTvis.
garda amisa, bazarze sawaxnago fabrikis produqciaze moTxovna
40 saq. cssa, fondi 10, saqme 1823, furc. 1_2. 41 iqve. 42 iqve, saqme 1835, furc. 13. 43 iqve, saqme 810, furc. 97.
![Page 47: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/47.jpg)
46
cxrili #1.3
sawaxnago fabrikis mier gamoSvebuli produqcia
wlebi Pproduqciis raodenoba (man.)
1850 3 40044
1860 3 00045
1861 3 02046
1862 7 50047
1863 12 00048
1864 12 00049
1865 15 00050
arsebobda da mas zrdis tendencia hqonda, aseve, rogorc cnobilia, 1856
w. mas SeuerTda kartonis qvis fabrika. amitom bundovania, 1857-dan 1862
wlamde ratom ar aisaxa es gamoSvebuli produqciis raodenobaze. 1862
wlidan ukve TvalsaCino xdeba fabrikis warmatebebi, roca gamoSvebuli
produqciis raodenoba erTbaSad 3 020 –dan 7 500 man.-mde gaizarda. es
bumi savaraudod ruseTidan damatebiTi SekveTebis mopovebasTan aris
dakavSirebuli. zrdis tendencia gagrZelda momdevno wlebis
ganmavlobaSic. gamomuSavebuli produqciis nawili adgilobrivi
44 ЦГИАЛ, ф.1268, оп.10. 1860. Д 170 45 iqve 1861. Д.228 46 iqve 1862. Д.134 47 iqve 1863. Д. 108 48 iqve 1864. Д. 137 49 iqve 1865.Д. 127 50 iqve 1866 Д. 142
![Page 48: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/48.jpg)
47
moxmarebis garda peterburgs, imperatoris sasaxleSi igzavneboda.51
saglexo reformis Semdeg TbilisSi am profilis sxva sawarmebic
warmoiSva, xolo es sawaxnago fabrika 1868 wels kerZo pirs gadaeca.52
am periodis saqarTvelos sawarmoebsa Tu sarewebSi teqnikur
siaxleTa danergva aqtiurad ar mimdinareobda. am fonze yuradRebas
iqcevs inJiner-teqnologi lemkuli, romelic sawarmoebSi ara mxolod
sawarmoo-teqnologiur procesebs meTvalyureobda, aramed saintereso
teqnikur proeqtebsac axorcielebda. 1853 wels man Seadgina gazis
sanaTi aparaturis proeqti, romlis gamocdamac warmatebiT Caiara.
Amomdevno wels am sistemis 20 sanaTi lampa ukve enTo Tbilisis
centralur _ golovinis prospeqtze sami saaTis ganmavlobaSi. sam
saaTSi iwveboda 450 saJeni gazis maragis naxevari, ris Semdegac maRali
wnevis gamo saxifaTo iyo erTdroulad gazis miReba da gaSveba, mas
SeiZleba avaria mohyoloda. Aamgvari sanaTi mowyobilobis SekveTa
misces aseve Stiuses sawarmodan. 53
lemkulma yorRanaSvilis xis saxerxisTvis daamzadebina axali
saxerxi, romelic dReSi 20-25 cal 4 saJeni sigrZis mors, xolo
ramdenime xnis Semdeg ukve 30 mors xerxavda. Aam saxerxma
yorRanaSvilTan 30-36 muSa Secvala, Tumca mas ufro metis, 50kacis
Secvlis potencialic gaaCnda.
saqarTveloSi mrewvelobisa da soflis meurneobis ganviTareba
da amis kvaldakval saqalaqo cxovrebis gaaqtiureba moiTxovda Sromis
saSualebaTa damamzadebeli warmoebis mowyobas. es gansakuTrebiT 50-
iani wlebidan igrZnoboda. am saqmeSi TvalsaCinoa ucxoelebis, metadre
germanelebis aqtiuroba.
reformamdel saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki TbilisSi mravali
sxvadasxva saxis sawarmo moqmedebda. maT Soris raodenobrivi
TvalsazrisiT yuradRebas ipyrobs aguris sarewebi, romelTa
51 ЦГИАЛ, ф. 1268, оп. 10 1860 д. 170, л. 63 52 Ст. Гулишамбаров _ ОФЗ Тифлисской губернии, 1888 г.,ст. 3, 20. 53 guguSvili p. safabriko-saqarxno mrewvelobis ganviTareba amierkavkasiaSi, Tsu Sromebi. 1940, t. XVI, gv. 140-141.
![Page 49: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/49.jpg)
48
raodenobac TbilisSi saqalaqo mSeneblobis gaaqtiurebis kvaldakval
izrdeboda.
1858 wlisTvis TbilisSi arsebuli “fabrika_qarxnebi” da maT mier
gamoSvebuli produqciis raodenoba warmodgenilia #1.4 cxrilSi.
es cxrili warmodgenas iZleva reformamdel TbilisSi
samewarmeo saqmianobaze. Tu gaviTvaliswinebT im patriarqalur
socialur-politikur viTarebas, rac im periodis ruseTis imperiaSi da
Sesabamisad, saqarTveloSic sufevda, am fonze Tbilisis ekonomika
sakmaod mravalferovnad gamoiyureba.
sawarmoTa gansakuTrebuli simravliT gamoirCeva aguris sarewebi,
romelTa raodenobac qalaqSi yvelaze meti, 48 iyo. Mmis ganviTarebas
saqalaqo cxovrebis da Sesabamisad mSeneblobis gaaqtiurebam ubiZga.
sakmaod iyo momravlebuli sapnis sarewebi, romelTa raodenobac
8 iyo. misi produqcia maRali xarisxiT ar gamoirCeoda, magram am
sarewebSi warmoebul saponze mainc didi moTxovna arsebobda. rkinigzis
ararsebobis pirobebSi adgilobrivi produqcia aqtiur konkurencias ar
ganicdida da momxmarebelsac alternatiuli arCevani TiTqmis ar
hqonda. Uukve ociode wlis Semdeg, rkinigzis gayvanam qarTveli
mewarmeebisTvis pirobebi aSkarad Secvala da meti Zalisxmevac
dasWirdaT, rom momravlebuli ucxouri produqciis konkurencia
daeZliaT. igive SeiZleba iTqvas sanTlis warmoebazec, romelic
cxrilSi sakmaod solidurad _ 4 sarewiT aris warmodgenili da
romelic 13 990 man. Pproduqcias uSvebda. Mdabali xarisxis miuxedavad,
am sarewebs ar hqondaT gasaRebis problema, magram es mxolod im
dromde, sanam mogvianebiT, rostovidan Semosuli maRali xarisxis
stearinis sanTlebi ar gauwevda mas seriozul konkurencias.
warmodgenili sawarmoebis mier gamoSvebuli produqciis
raodenobis mixedviT Tu vimsjelebT, aq tyavis warmoeba liderobs
(66 150 man). Mmas mcired Camouvardeba aguris warmoeba, sadac
![Page 50: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/50.jpg)
49
cxrili #1.4 54
TbilisSi arsebuli sawarmoebi (1858w.)
#
sawarmoTa dasaxeleba
raodenoba
gamoSvebuli
produqcia
.(man.)
1 sawaxnago da masTan
erTad aguris
1
3 400
2 abreSumsaxvevi 1 4 800
3 Tujsamsxmelo 1 10 000
4 qaRaldis 1 1 500
5 spilenZis WurWlis 1 4 200
6 aryissaxdeli 1 10 000
7 ludsaxarSi 2 4 050
8 tyavis 1 66 150
9 sanTlis 4 13 990
10 sapnis 8 31 250
11 saxerxi 2 3 000
12 kramitis 1 11 000
13 aguris 48 58 080
14 maudis 1 4 000
54 Сборник стат. сведений по закавказскому краю, часть 1, Т. 1902.
![Page 51: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/51.jpg)
50
58 080 maneTis produqcia iwarmoeboda. sakmaod msxvili sarewebi
arsebobda kramitisa da aryissaxdel warmoebaSi.
![Page 52: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/52.jpg)
51
1.3 reformisSemdgomi saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba
1861 wlidan ruseTSi gatarda saglexo reforma, sadac
maqsimalurad iqna gaTvaliswinebuli memamuleTa interesebi. aseve moxda
saqarTveloSic 1864 wlidan, ramac reformisSemdgom periodSi
batonymuri gadmonaSTebis siuxve ganapiroba. 1864-1971 wlebis saglexo
reformas didad ar Seucvlia feodaluri miwaTmflobeloba. miwis
fondis didi nawili kvlav feodalTa uSualo mflobelobaSi rCeboda.
amave dros reforma uSedego ar yofila, batonymuri urTierTobebisagan
saqarTveloSi glexTa 75 565 komli gaTavisuflda55 da imis miuxedavad,
rom gaTavisuflebul glexTa materialuri mdgomareoba garkveulwilad
gauaresda kidec, am reformas mainc uaRresad dadebiTi mniSvneloba
hqonda.
aRmosavleT saqarTveloSi erTi saglexo komli reformamde saSualod
5,9 desetina miwas flobda, xolo reformis Semdgom maTi mflobeloba
saSualod 3,9-mde Semcirda. dasavleT saqarTvelos glexobam reformis
Sedegad saSualod miwis 1/3 dakarga. saqarTveloSi umiwod
gaTavisuflda 7 051 glexuri komli.56 miwis ukmarisobam ganapiroba is,
rom glexebi iZulebulebi gaxdnen miwa ijariT aeRoT, an Tavis sarCenad
sacxovreblad qalaqad gadasuliyvnen da iq eZebnaT samuSao. am dros
warmoiSva glexebis droebiTvaldebuli damokidebuleba feodalebisadmi.
manam, sanam isini sabolood gamoisyididnen sanadelo miwebs da
gadaecemodaT mudmiv mflobelobaSi, feodalebisTvis unda exadaT
feodaluri gadasaxadebi, romlebic reformamdelze erTiorad meti iyo.
garda amisa, mouwesrigebeli iyo saZovrebisa da tyeebis, aseve soflis
adgilobrivi miwaTsargeblobis sakiTxebi.
miuxedavad imisa, rom saglexo reforma memamuleTa interesebis
maqsimaluri gaTvaliswinebiT gatarda, glexobas mainc eZleoda
saSualeba, rom SedarebiT ukeTes pirobebSi waremarTa Tavisi sameurneo
55 Бендианишвили А. Аграрные отношения в Грузии в 1890-1917 гг. Тб. 1965. стр. 6 56 iqve, gv. 6
![Page 53: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/53.jpg)
52
saqmianoba, ar iyo ra Zveleburad SezRuduli. kerZod, mas mieca ufleba
SeeZina qoneba da survilisamebr ganekarga, wamoewyo vaWroba, an
mewarmeoba. Aqedan gamomdinare, gaZlierda glexis piradi daintereseba da
misi Sromis nayofiereba.
rac Seexeba rentas, XIX-s. 40-iani wlebidan saxelmwifo gamosaRebis
gadaxda xdeboda mxolod fuliT, xolo memamuleTa mimarT gadasaxadebi
ZiriTadad produqtebiT gadaixdeboda. aqve unda iTqvas, rom droTa
ganmavlobaSi, qveynis socialur-ekonomikuri ganviTarebis kvaldakval es
gadasaxadebic fuladi gadasaxadebiT icvleboda. es ZiriTadad xdeboda
glexsa da memamules Soris urTierTSeTanxmebis safuZvelze. mag. 1874 w.
Tbilisis gubernatoris angariSSi naTqvamia, rom “305 komli
droebiTvaldebuli glexi sakuTari nebiT, memamulesTan SeTanxmda, rom
gadasaxadebs samiwaTmoqmedo mosavlis magivrad gadaixdian fulad
gadasaxads.”57 aqve aRsaniSnavia, rom meTambaqoeobaSi, saijaro
urTierTobebSi mxolod fuladi angariSi arsebobda. cxadi iyo, rom
memamulur meurneobas niadagi ecleboda.
fulad-sasaqonlo urTierTobebis gaaqtiureba, aseve glexTa
eqsploataciaze monopoliuri uflebis dakargva sxva gzas ar utovebda
aristokratias garda imisa, rom memamuluri meurneoba kapitalistur
yaidaze gardaeqmna. am process abrkolebda feodalis xelSi darCenili
e.w. “CamoWrili miwebi”_ tyeebi, mdeloebi, saZovrebi, sarwyavebi, anu,
glexuri meurneobebi sabolood ar iyo gamijnuli memamulurisgan.
memamules glexi xsenebuli mizezis gamo mainc hyavda erTgvar
damokidebulebaSi.
Tergdaleulebi kargad xedavdnen kapitalisturi ganviTarebis
progresulobas, amasTan, cdilobdnen ekonomikuri politikis miRma, ukana
planze ar darCenliyo socialuri sakiTxebi, magaliTad, ilia WavWavaZe
sakuTrebis sakiTxebis gadaWras sakmao yuradRebiT ekideboda. Mmiwebis
uTanabro ganawilebis gamo igi mizanSewonilad miiCnevda mis xelaxal
57 ЦГИАГ, ф. 31, д. 888, л.24-34.
![Page 54: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/54.jpg)
53
dayofas soflis TviTmmarTvelobis mier. Aam sakiTxis gadawyvetas
sWirdeboda swori, samarTliani, meTodologiuri midgoma. aseTad ki
ilias esaxeboda sakuTrebis kerZo da sazogado formebs Soris swori,
optimaluri Tanafardobis dacva, anu, urTierSeTanxmeba, interesTa
yovelmxrivi gaTvaliswinebiT.
batonymuri valdebulebebisgan gaTavisuflebuli umiwo glexoba
qalaqebisken miemarTeboda, gansakuTrebiT ki Tbilisisaken, am process
stimuls aZlevda qalaqebSi ekonomikuri ganviTarebis daCqareba.
migraciuli procesebi qalaqebisken ara mxolod soflebidan iyo
mimarTuli, aramed ruseTis guberniebidan da aseve sazRvargareTidan
(magaliTad germanelebis Camosaxleba). ruseTis guberniebidan
asaxlebdnen rus da ebrael xelosnebs, agreTve samxedro
valdebulebamoxdil jariskacebs. kavkasiis armiaSi samxedro
valdebulebis moxdis Semdeg, am jariskacebs SeeZloT esargeblaT
xelisuflebis mier 1867 wlis brZanebulebiT maTTvis miniWebuli
SeRavaTiT, survilisamebr dasaxlebuliyvnen kavkasiaSi da xeli moekidaT
raime xelobisaTvis.58
saqarTveloSi kapitalisturi sasaqonlo-fuladi urTierTobebis
gaaqtiurebam rusuli da evropuli _ umetesad fabrikuli nawarmis
Semotanam Secvala mosaxleobis gemovneba da Sesabamisad moTxovnac. es
cvlilebebi qalaqSi gacilebiT metad igrZnoboda, vidre soflebSi,
magram ekonomikuri viTarebis cvlileba sofelzec aisaxeboda da
zegavlenas axdenda mwarmoebel sazogadoebaze. magaliTad, soflad
vaWrebis (e.w. CarC-vaWrebis) gaCenam qalaqis xelosnuri warmoeba soflis
moTxovnebs ufro mWidrod daukavSira. sofels gauCnda axali stilis
pirveladi moTxovnilebebis mzamzareuli da SedarebiT iafi saojaxo
saqoneli da piriqiT, soflis nedleuls _ bazari fabrikis saxiT.
58 l. eZgveraZe, socialur-ekonomikur urTierTobaTa burJuaziuli evolucia saqarTveloSi.gv. 21, Tb. 1986.
![Page 55: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/55.jpg)
54
mosaxleobis moTxovnebis zrdis Sesabamisad cvlilebebi xdeboda
xelosnobis dargebSi rogorc qalaqad, aseve soflad. soflad
kapitalizmis TandaTanobiT damkvidrebis kvaldakval aucilebeli gaxda
axali tipis samuSao iaraRebis danergva, mdored, magram mainc daiwyo
infrastruqturuli cvlilebebi sameurneo da politikuri gardaqmnebis
Sesabamisad, kerZod, rkinigzebisa da Saragzebis mSenebloba; qalaqad
axali burJuaziuli yofis Casaxvas mohyva ramdenimesarTuliani binebis
mSenebloba, quCebis gafarToeba, xidebis mSenebloba, mTlianad qalaqis
rekonstruqcia; gaCnda axali tipis ganaTeba, saqalaqo transporti (etli,
konka), Seicvala sacxovrebeli inventari, saojaxo nivTebis
nomenklatura da formebi da a.S.
yovelive am gardaqmnebis Sedegad, daqveiTeba daiwyo, an saerTod
gaqra xelosnobis mravali iseTi dargi, romelic XVIII s. bolosa da XIX
s. dasawyisSi wamyvan rols asrulebda, maT adgils ikavebda xelosnobis
axali dargebi. gansakuTrebiT dawinaurdnen mSeneblobasTan,
transportTan, piradi moxmarebis sagnebis warmoebasTan, an xelsawyo-
iaraRebis SekeTebasTan dakavSirebuli saxelosnoebi da sawarmoebi.
rac Seexeba saxelosnoebs, romelic misi klasikuri gagebiT iyo
warmoeba damkveTisaTvis, nel-nela gardaiqmneboda warmoebad
bazrisaTvis. am statusiT maT gacilebiT meti saqonlis warmoeba
SeeZloT da kerZo damkveTTan uSualo damokidebulebiT aRar
izRudebodnen, anu maT ukve SeeZloT saqonlis warmoeba momxmarebelTa
farTo masisTvis. amgvar modernizebul saxelosno-sawarmoSi
daqiravebul muSaTa raodenoba aRemateboda Cveulebriv, tradiciul
saxelosnoebSi arsebuli qarglebisa da Segirdebis raodenobas.
amasTanave, saxelosnos patroni mrewvelad yalibdeboda.
am periodisTvis, kerZod, XIX s. meore naxevrisaTvis ukve myarad
gamoikveTa wvril saxelosnoTa nawilis magivrad msxvili saxelosnoebis
aRmocenebis tendencia, gaizarda daqiravebuli Sromis masStabi da moxda
Sromis naturaluridan fulad anazRaurebaze gadasvla.
![Page 56: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/56.jpg)
55
reformis Semdgomi periodis dasawyisSive 1866 wlidan qarTvelma
ganmanaTleblebma daiwyes zrunva xalxis mdgomareobis gaumjobesebaze
asociaciebisa da amxanagobebis meSveobiT. cnobilia, rom asociaciebis
daarsebisTvis moZraoba inglisSi daiwyo da farTod gavrcelda
dasavleT evropis qveynebSi, Semdeg ki _ ruseTsa da saqarTveloSi.
asociaciebisa da sxva amxanagobebis gziT inglisis progresulad
moazrovne inteligencias surda mSromelTa mdgomareobis gaumjobeseba.
qarTveli ganmanaTleblebi aRiarebdnen asociaciebis mniSvnelobas,
magram ara gadaWarbebulad. isini arc erT ukiduresobas ar emxrobodnen.
aRiarebdnen, rom kapitalizmis pirobebSi asociaciebs SeuZliaT
Seasrulon progresuli roli da xeli Seuwyon xalxis materialuri
mdgomareobis erTgvar gaumjobesebas, daicvan isini vaWar-mevaxSeTa
ulmobeli Zarcvisagan; maTi azriT saWiro iyo arsebuli ekonomikuri
urTierTobebis Zireuli gardaqmna.
gazeTi “droebis” publicistebi xangrZlivi periodis ganmavlobaSi
eweodnen asociaciebisa da amxanagobebis popularizacias. asociaciebis
gavrcelebis Sesaxeb arsebuli istoriuli masalebis analizis
safuZvelze maT SeZles xeli SeewyoT sxvadasxva amxanagobebis
daarsebisaTvis saqarTveloSi. asociaciis gavrcelebis saWiroebas isini
muSebis mZime mdgomareobas ukavSireben “1843 wels angliaSi q. roCdelSi
mogrovdnen ramdenime muSa kacebi, romelTac moisurves SeerTebulis
RonisZiebiT gaesworebinaT Tavisi mdgomareoba materialuri, zneobiTi
da gonebiTi. _ am mizeziT daafuZnes sazogadoeba.”59DNEN
gazeTi “droeba” yvela saxis asociaciebs ar uwevda agitacias,
aramed im saxis asociaciebs, romlebic Raribi xalxis mier aris
daarsebuli. “mxolod am gvaris asociaciebs SegviZlian mivceT
warmateba. . . . . asociaciebis dasafuZneblad kapitali saqarTveloSi
yovelTvis mogrovdeba, saWiroa mxolod momatebuli energia, rac Seexeba
Cveni xalxis niWierebas, gonebas, me vgoneb, amiT saqarTvelo sxva xalxze
59gaz. «droeba”, #24 1869.
![Page 57: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/57.jpg)
56
dabla ar dgas. iqneba pirvelad SevxvdeT romelime damabrkolebel
mizezs, magram Cven amas ar unda SeuSindeT, da arc iqneba, rom sruliad
mSvidobianad moxdes. . . . . yovel saqmes mozdevs Tavisi mowinaaRmdege.”60
saqarTveloSi ekonomikuri reformebis gaaqtiureba upiratesad
ukavSirdeba XIX s. 70-ian wlebSi sarkinigzo mSeneblobas. saqarTvelos
mrewvelobaSi daiwyo axali xana, SeiZleba iTqvas _ namdvili samrewvelo
gadatrialeba. sarkinigzo mSeneblobis kvaldakval swrafad viTardeboda
fabrika-qarxnebi, samTamadno mrewveloba, safuZveli Caeyara qveynis
kapitalistur industrializacias.
adgilobrivma xelisuflebam, ZiriTadad saxsrebis uqonlobis gamo,
sarkinigzo mSenebloba 1867 w. gadaabara inglisel koncesionerebs. am
sazogadoebam 1871 w. saeqsploataciod gadasca foTi-yvirilas xazi. 1872
wlidan ki yviriladan xazi gagrZelda Tbilisamde. 1877 w. FfoTi-
Tbilisis magistrals SeuerTda q. quTaisi calke Stos saxiT. 1883 w.
damTavrda rkinigzis xazis mSenebloba baTumsa da samtredias Soris.
imave wlis maisSi ki gaixsna regularuli mimosvla baqo-Tbilisis
magistralze. amrigad, amierkavkasia transkontinenturi magistraliT
gadaisera. Savi da kaspiis zRvebis sarkinigzo xaziT dakavSirebis Semdeg
swrafi tempiT daiwyo qveynis Sida regionebis erTian sarkinigzo
sistemaSi CarTva. 1887 w. gaiyvanes rkinigza quTaisidan tyibulSi, 1894w. _
xaSuridan borjomSi, 1895w. _ Sorapnidan WiaTuramde, xolo 1904 w. _
saCxeremde.61
rkinigza garda imisa, rom TavisTavad umsxvilesi kapitalisturi
sarewia, man mniSvnelovnad Seuwyo xeli kapitalisturi sawarmoebisa da
vaWrobis ganviTarebas. 90-iani wlebisaTvis qveynis umTavresi
samiwaTmoqmedo da samrewvelo raionebi mWidrod daukavSirda erTmaneTs
rkinigzis meSveobiT. Seiqmna pirobebi saqarTvelos wiaRiseul
simdidreTa sargebliani eqsploataciisaTvis. amgvar pirobebSi ruseTis
60 iqve 61 p. guguSvili, kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi. Tb.1941, gv. 81.
![Page 58: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/58.jpg)
57
xelisufleba ver Seegua, rom rkinigza sxvis xelSi yofiliyo da 1889 w.
igi saxelmwifo xazinas gadaeca. Sedegad, imperiul xelisuflebas meti
SesaZlebloba gauCnda saqarTvelos da zogadad amierkavkasiis
sameurneo-ekonomikuri cxovreba metad daeqvemdebarebina da Tavisi
ekonomikuri politikis Sesabamisad waremarTa.
saglexo reformis Semdgom movlenaTa msvlelobam gamoiwvia
Tavadaznauruli miwaTmflobelobis rRveva da kapitalisturi
urTierTobebis ganviTareba, anu daaCqara ekonomikis transformacia.
1874 w. maisSi gaixsna Tbilisis saTavadaznauro samiwaTmoqmedo
banki. saqarTvelos progresuli inteligencia maqsimaluri ZalisxmeviT
cdilobda rom bankis saqmianoba qveynis sawarmoo ZalTa ganviTarebis
samsaxurSi Camdgariyo. banki kapitalisturi epoqis dawesebuleba iyo da
misi saqmianobis gafarToebac epoqis Sesabamisad mimdinareobda.
amasTanave, bankis saqmianobas didi daRi daasva qveyanaSi sxvadasxva
socialur fenebs Soris arsebulma garTulebulma urTierTobebma.
sazogadoebis yvela fena cdilobda bankis saqmianoba sakuTari
interesebis Sesabamisad warmarTuliyo, hyoloda sakuTari
warmomadgeneli bankis xelmZRvanelobaSi. sabolood, sxvadasxva klasis
interesTa dapirispireba sabanko politikis ganxorcielebaSi gamovlinda.
qarTuli progresuli inteligencia miznad isaxavda Tbilisisa da
quTaisis saTavadaznauro samiwaTmoqmedo bankebis gaerTianebas. am ori
bankis SeerTeba gamoiwvevda sabanko kreditis gamsxvilebas da
centralizacias, rac didad mniSvnelovani iyo sabanko saqmianobis
Semdgomi gaumjobesebisaTvis, muSaobis meTodebis urTierTgaziarebis da
meti ndobis mopovebisaTvis. garda amisa, sakredito saqmis
centralizacia nakarnaxevi iyo arsebuli socialur-ekonomikuri
mdgomareobiT, kerZod, kapitalizmis ganviTareba moiTxovda sameurneo
saqmianobis safinanso uzrunvelyofas da qveynis sxvadasxva regionebs
Soris vaWrobis gafarToebas.
![Page 59: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/59.jpg)
58
qveynis ekonomikur dawinaurebas Sedegad mohyva msxvili bankebis
warmoSoba. Tbilisisa da quTaisis saadgilmamulo bankebi erTnairi
tipis da ruseTis saadgilmamulo bankebis (romelTa gavleniTac Sedga
Tbilisisa da quTaisis saadgilmamulo bankebis wesdeba) identuri
sakredito organizaciebi iyo, magram saqarTveloSi arsebul sakredito
dawesebulebebs gaaCndaT is Tavisebureba, rac maT principulad
ganasxvavebda ruseTsa da sxva qveynebSi moqmed sakredito
dawesebulebebisgan; kerZod, erT-erTi mniSvnelovani Tavisebureba is iyo,
rom saqarTveloSi moqmedi saadgilmamulo bankebis mier miRebuli
Semosavlis didi nawili erovnuli interesebidan gamomdinare,
sazogadoebrivi saqmeebisTvis da qvelmoqmedebisTvis gamoiyeneboda.
amdenad, bankis damfuZnebel TavadaznaurTa piradi Semosavlis zrda, anu
maTi gamdidreba bankis Semosavlidan gamoricxuli iyo. am TvalsazrisiT,
Tbilisisa da quTaisis saadgilmamulo bankebi, rogorc komerciuli
dawesebulebebi arsebiTad gansxvavdeboda dasavleT evropis amave tipis
komerciuli dawesebulebebisgan.
i.WavWavaZe Tbilisis bankis Taviseburebas amgvarad axasiaTebs:
“misi niSandoblivi da sayuradRebo Tviseba, romelic sxva
saadgilmamulo bankebis wesdebisagan ganarCevs, is aris, rom bankis
mogeba, imis garda, rac sxvadasxva Tanxas unda miematos, hxmardeba
amerTis ara marto miwaTmflobelTa, ese igi TavadaznaurTa, aramed
miwaTmoqmedTa saerTo saWiroebas. am saxiT, tfilisis saTavadaznauro
saadgilmamulo banki TiTqmis iseTi erTaderTi dawesebulebaa
saadgilmamulo kreditisa ruseTSi, romlis wesdebiTac sruliad
uaryofilia kerZo interesi mogebiT sargeblobisa sazogado sikeTisa da
saWiroebisaTvis.”62
qarTuli saadgilmamulo bankebis, rogorc sakredito
dawesebulebebis amgvari Tavisebureba konkretuli garemoebebiT iyo
ganpirobebuli. pirvel rigSi, im istoriuli sinamdviliT, romelsac
62 i. WavWavaZe, Txz., sr. kr. t. IX, 1957, gv. 310
![Page 60: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/60.jpg)
59
miusadaga sabanko politika progresulad moazrovne qarTulma
inteligenciam. kerZod, rogorc ukve aRiniSna, ruseTi sakuTari
koloniuri interesebidan gamomdinare zRudavda saqarTvelos
ekonomikur ganviTarebas. garda amisa, ruseTs Tavad ar gaaCnda
ganviTarebuli ekonomika da sameurneo kultura da aqedan gamomdinare,
verc Tavisi koloniebis ganviTarebaze moaxdenda progresul zegavlenas.
saqarTvelos ekonomikis, ganaTlebis da kulturis ganviTarebaze zrunva
qarTuli patriotulad ganwyobili elitis interesebSi iyo. am
garemoebas isic emateboda, rom saglexo reformis Semdgom periodSi
mimdinare mtkivneuli agraruli gardaqmnebi kidev ufro mwvavdeboda
samefo xelisuflebis biurokratiuli aparatis mier, romlebic
aWianurebdnen da xels uSlidnen qveynis ekonomikaSi reformis
efeqturad Catarebas. am garemoebaTa gamo qarTuli sazogadoebis
progresulma fenam Tavad iTava qveynis sasicocxlo interesebze zrunva.
sabanko saqmianoba sazogadoebis interesebis Sesabamisad
warimarTa. burJuaziuli sakredito aparati gamoyenebul iqna maTi
sameurneo da kulturuli-saganmanaTleblo donis asamaRleblad.
mxolod burJuazia am misias ver Seasrulebda, vinaidan saamisod
nacionaluri burJuazia uaRresad susti iyo, did kapitals ki flobda
qarTuli burJuaziis somxuri da ebrauli nawili, aseve evropelebi,
romlebic saqarTveloSi eweodnen samewarmeo saqmianobas da romlebic
sruliad indiferentulni iyvnen saqarTvelos sazogadoebrivi da
erovnuli interesebis mimarT.
i. WavWavaZes da mis Tanamoazreebs zustad esmodaT, rom
gansakuTrebuli yuradReba sWirdeboda sazogadoebis ganaTlebis donis
amaRlebas da sabanko finansebis didi nawili swored am saqmes
xmardeboda. Tumca arsebobda qarTveli Tavadaznauroba, romelTac
amgvari sabanko politika sakamaTod, an sulac mcdarad miaCnda. amis
magaliTia erT-erTi Tavadis guliswyroma i. WavWavaZis mimarT:
“saswavlebels wamosCxiraven xolme win, im saswavlebels, romelsac
![Page 61: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/61.jpg)
60
magdeni sargeblobac ara moaqvs ra, da bankis avkargianobas
saswavleblis sikeTis kvalobazed swonaven . . . . . naxevari milioni
fuli CavyareT da aba ra sikeTe dagveyara mag saswavleblidan, rom exla
kidev magis gulisaTvis msesxeblebi SemovifrTxoT. ra saWiroa
saswavlebeli, Tu Tavadaznauroba siZviris gamo Semosatans vals ver
Semoitans da umamulod, umiwawylod darCeba.”63
1881 wlidan saadgilmamulo bankebis saqmianobaSi erTgvari
cvlilebebi xdeba, romlis safuZvelic gaxda wodebrivi xasiaTis
SezRudvebis gauqmeba. kapitalisturi urTierTobebis zrdis kvalobaze
sabanko saqmianoba TandaTan farTovdeboda da matulobda msesxebelTa
raodenoba. msesxeblebs (maT Soris araTavadaznauruli warmoSobis) am
cvlilebebis Sedegad mieniWaT damfuZnebelTa Tanabari uflebebi.
bankidan feodaluri aristokratiis gamodevnis saSiSroeba sul ufro
aSkara xdeboda, vinaidan vaWrebi da kapitalistebi sul ufro metad
euflebodnen qveynis sameurneo cxovrebas. saqarTvelos feodaluri
aristokratia, rasakvirvelia zrunavda privilegirebuli mdgomareobis
SenarCunebaze. ukve TvalsaCino gaxda, rom msesxebelTa raodenoba
sagrZnoblad izrdeboda, xolo socialurad niadaggamoclili
Tavadaznauroba ekonomikuradac sustdeboda. TavadaznaurTa mier
bankidan gatanili fulis gamoyenebis Sesaxeb gazeTi “droeba” werda:
“Cveni Tavadaznauroba, am bankebidan fulis amRebni, iseT mdgomareobaSi
arian amJamad Cavardnilni, rom aTasSi erTs ar SeuZlia, marTla
namdvilad im adgil-mamuls moaxmaros bankidan nasesxebi fuli, romlis
giraoTac sesxulobs da romlis SemuSavebis gasaumjobesebladac
vardeba valSi. aTasSi erTi aZlevs bankidan aRebul fuls Tavis namdvil
daniSnulebas; danarCeni an Zvel valebs ixdian am nasesxebi fuliT, an
axal qeifebs ewevian.”64
qarTuli feodaluri aristokratia ver axerxebda socialur
transformacias. sabolood, es procesebi xels uwyobda Tavadaznauruli
63gaz. “iveria”, #111 1891. 64gaz. «droeba”, #88 1881,
![Page 62: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/62.jpg)
61
miwaTmflobelobis rRvevas da kapitalisturi urTierTobebis
sayovelTaod (rogorc qalaqad, aseve soflad) damkvidrebas.
1994 w. Tbilisis saadgilmamulo bankma miiRo gadawyvetileba
sabanko krebis reorganizaciis Sesaxeb im mimarTulebiT, rom
damfuZnebel TavadaznaurTa interesebi maqsimalurad yofiliyo
gaTvaliswinebuli. finansTa saministroc mxars uWerda, rom
saadgilmamulo bankebs SeenarCunebinaT wodebrivi xasiaTi. 1899 wlidan
dawesda damfuZnebelTa da msesxebelTa garkveuli Tanafardoba.
warmomadgenlebs irCevdnen sami wlis vadiT. arCeva xdeboda mazrebis
mixedviT, iq mosaxle TavadaznaurTa raodenobisa da maTi kuTvnili
qonebis gaTvaliswinebiT. am principis mixedviT Tbilisis mazraSi 357
saTavadaznauro komlidan irCevdnen 15 rwmunebuls.
qarTuli feodaluri aristokratia pirvel xanebSi kmayofili iyo
(miuxedavad imisa, rom bankma maTi imedebi ar gaamarTla) da bankidan
xalisiT gahqondaT fuli. 1898 w. maTze gacemuli sesxebis Sesaxeb
warmodgenas iZleva statistikuri monacemebi, romelic #1.5 cxrilSia
mocemuli.
ori bankis _ Tbilisis saTavadaznauro da Tbilisis sakredito
sazogadoebis mier gacemuli sesxebi sakmaod solidurad gamoiyureba,
gansakuTrebiT sakredito sazogadoebis, romelmac 1898 wels 14 016 800
maneTis Rirebulebis sesxi gasca. samive safinanso organizacaSi giraod
Cadebuli iyo 2886 erTeuli uZravi qoneba, xolo maT mier gacemuli
sesxebis jamuri raodenoba 22 240 234 maneTs aRwevda. saqarTvelos (aseve
konkretulad Tbilisis) ekonomikaSi am raodenobis investiciebis
ganxorcielebas savaraudod sakmao ukugebac eqneboda da feodaluri
aristokratiac naklebad mtkivneulad gadaitanda reformisSemdgom
socialur-ekonomikur cvlilebebs, maT umravlesobas sesxad aRebuli
fulis investireba rom moexdina da meurneobis gaumjobeseba _
gaZlierebisTvis moexmara. amis nacvlad sesxad aRebuli fuli
araracionalurad ixarjeboda, ris gamoc veRar axerxebdnen sesxis
![Page 63: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/63.jpg)
62
cxrili #1.5 65
q. Tbilisis uZravi qonebis mflobelTa davalianeba 1898 w.
1 ianvrisTvis
bankebi Cadebuli
uZr.qoneba
giraos
Sefaseba
Ggacemuli
sesxi
Tbilisis
saTavadaznauro
1 150
16 661 900
8 210 034
Mmixailis
saTavadaznauro
1
24 900
13 400
Tbilisis sakred.
sazogadoeba
1 735
22 655 388
14 016 800
gastumrebas, maTi davalianeba izrdeboda da banki iZulebuli
xdeboda memamuleTa dagiravebuli mamulebi sajaro vaWrobiT gaeyida.
swored am niadagze daiwyo qarTuli sazogadoebisTvis kargad
cnobili mwvave ideologiuri brZola. 80-iani wlebis pirvel naxevarSi
Camoyalibda Tavadaznauruli opozicia, romelmac presis saSualebiT
sastiki brZola gaumarTa Tbilisis bankis xelmZRvanelobas. rogorc
cnobilia, am opozicias saTaveSi Caudga d. yifiani, xolo demokratiuli
inteligenciis saxeliT mas win aRudga i. WavWavaZe.
65 Сборникъ статистическихъ свъдъний по Зак. краю, часть 1, Тифлис 1902, стр. 262
![Page 64: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/64.jpg)
63
amrigad, 80-iani wlebis pirveli naxevridan movlenaTa msvlelobam
gamoaaSkarava saadgilmamulo bankebSi interesTa dapirispireba, aSkara
gaxada burJuaziis gaZliereba. axlad aRorZinebuli burJuazia
TandaTanobiT fuladi kapitalis mflobeli gaxda da sakredito
dawesebulebebSi prioritetuli mdgomareoba daikava, maT Siris
saadgilmamulo bankebSic. qarTulma Tavadaznaurobam alRo ver auRo
axali cxovrebis moTxovnebs, samewarmeo gulmodginebis nacvlad igi
sakuTari tragediis wyarod xan calkeul pirovnebebs miiCnevda da xan
ucxoelebs. am urTierTbraldebebSi vaWarTa da mrewvelTa fena sul
ufro metad Zlierdeboda da xelSi uvardeboda gakotrebuli da
socialurad degradirebuli aristokratiis mamulebi.
aRniSnul periodSi saqarTveloSi arsebuli socialur-ekonomiuri
viTarebis zogadi mimoxilva warmodgenas iZleva saqarTveloSi
kapitalisturi warmoebis ganviTarebis im ZiriTad tendenciebze da
ekonomikur politikaze, romelic Camoyalibda ruseTis imperiuli
xelisuflebis mier XIX saukunis 60-ian wlebSi gatarebuli reformebis
Sedegad da romelmac xeli Seuwyo qveynis ekonomikur cxovrebaSi
safuZvlian cvlilebebs. aRniSnuli cvlilebebi met-naklebad manamdec
iyo dawyebuli, magram ganxilulma sakanonmdeblo reformebma mas
stimuli misca da legitimuri gaxada.
![Page 65: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/65.jpg)
64
Tavi II
adgilobrivi kapitali Tbilisis ekonomikaSi XIX s-is bolosa da XX
s. dasawyisSi
XIX s. bolosTvis TbilisSi upiratesad wvrili samrewvelo
sawarmoebi viTardeboda, Tumca qalaqis ekonomikuri ganviTareba aSkarad
kapitalisturi xasiaTis iyo. isic unda aRiniSnos, rom mowinave
kapitalistur qveynebTan SedarebiT sawarmoo Zalebi gacilebiT neli
tempiT viTardeboda, romlis ZiriTadi mizezi iyo saqarTvelos
koloniuri mdgomareoba da feodaluri urTierTobebis gadmonaSTebi,
rac mZime tvirTad awveboda sawarmoo Zalebs da ar aZlevda mas swrafi
tempiT ganviTarebis saSualebas. am periodSi TandaTan SesamCnevi xdeba
SedarebiT msxvili sawarmoebis aRmoceneba, romelic ZiriTadad
adgilobrivi kapitalis meSveobiT fuZndeboda.AAAAAAAAA
ganvixiloT is ZiriTadi sawarmoebi, romlebmac mniSvnelovani
roli Seasrules aRniSnuli periodis saqarTvelos ekonomikuri
ganviTarebis saqmeSi.
TbilisSi tradiciulad arsebobda wvrili da uwvrilesi
Sinamrewveluri tipis sarewebi, romlebic tyavs amzadebdnen. isini
,ZiriTadad wvrili sarewebis, an xelosnuri tipis iyo. XIX s-is 60-iani
wlebidan TbilisSi Cndeba ramdenime SedarebniT msxvili sarewi, anu
iseTi saxelosno, sadac 4_10, an ufro metni (ostatebi, qarglebi da
Segirdebi) Sromobdnen erTad. amgvar sarewebSi TandaTan xdeboda
Sromis danawileba da manufaqturebis warmoSoba. aq ZiriTadad saxarazo
tyaveuli mzaddeboda. Tbilisis tyavis sarewTa Tavisebureba is iyo, rom
es sarewebi ganlagebulni iyvnen mtkvris sanapiroze, gogirdis Tbil
wyaroebTan, rac maTi arsebobis ZiriTadi piroba iyo.
tyavis “qarxnebis”didi nawili e.w. aziuri xerxebiT muSaobda,
amasTan, 70-iani wlebidan TbilisSi rusi kolonistebis e.w. moloknebis
“qarxnebi” daarsda, maTi tyavis sarewebi sacxovrebeli binis ezoSi iyo
![Page 66: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/66.jpg)
65
mowyobili da 4-5 kaci muSaobda. miuxedavad imisa, rom maTi nawarmic
kustaruli xerxiT mzaddeboda, tyavis RebvaSi ufro dawinaurebulni
iyvnen da am mxriv moloknebis mier damzadebuli tyavis nawarmi jobnida
“aziuri wesiT” nawarmoeb tyavs. tyavi moloknebis sarewebSic upiratesad
xeliT gamohyavdaT, magram aseve primitiul teqnikasac iyenebdnen.
magaliTad, yvela maTgans hqonda erTgvari sacexvi (safqvavi), romelic
cxenis gamwevi Zalis meSveobiT modioda moZraobaSi. am mowyobilobiT
icexveboda muxis qerqi, romelic tyavis gamosayvanad iyo saWiro.
sarewebSi hqondaT wyalamwe tumboebi, romlis meSveobiTac sarews Widan
wyali miewodeboda.
cxrili #2.1 _Si mocemuli masala warmodgenas iZleva aRniSnuli
sarewebis masStabebze.
cxrili #2.1 66
rusi kolonistebis (moloknebis) sarewebSi warmoebuli produqcia.
(1884 w.)
sarewebi
Ggamoyvanili
tyavis raod.
(cali)
muSaTa
raodenoba
warmoebuli
Pproduqcia
(man.)
miniaeva 800 4 4 000
ponomariovi 700 4 3 500
mineva 500 5 3 000
am cxrilSi ar aris warmodgenili warmoebuli produqciis
asortimenti, vinaidan, rogorc zemoT aRiniSna, isini mxolod saxarazo
66 Гулишамбаров СТ. ОФЗТ губернии. Тб. 1888 gv.38
![Page 67: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/67.jpg)
66
tyavs amzadebdnen, romelic Semdgom saxelosnoebs miewodeboda,
saxelosnoebSi ki mas saboloo produqciis saxe eZleoda.
mocemuli cxrili cxadyofs, rom aRniSnuli tipis tyavis sarewebis
masStabebs Soris raime arsebiTi gansxvaveba ar arsebobda, Tumca mainc
SeiZleba gamovyoT miniaevas sarewi, romelmac oTxi muSis pirobebSi
SeZlo 4 000 maneTis Rirebulebis 800 tyavi gamoeSva. SedarebiT uaresi
maCvenebeli aqvs minevas, romlis sarewic naklebad mwarmoebluria,
vidre ori danarCenis; kerZod, dasaqmebuli iyo 5 muSa, anu meti, vidre
miniaevasa da ponomariovTan, rasac logikurad meti produqciis
damzadeba unda uzrunveleyo, realurad ki minevam maTze naklebi
raodenobisa (500 c.) da Sesabamisad naklebi Rirebulebis tyavi (3
000Mman.) awarmoa.
am tipis “qarxnebSi” Sroma danawilebuli iyo, warmoeba 3_4
operaciad iyofoda; mag. leSis gatyaveba, tyavis damarileba, qatoSi
dalboba, bewvis gacla, tyavis moqna_gamoyvana da Semdeg kvlav gafxeka.
marTalia, zogierTi muSa 2-3 operaciaSi iyo \daxelovnebuli, magram am
warmoebaSi muSaTa sul ufro meti raodenoba iyrida Tavs da ufro
metad xdeboda maTi daspecialeba erT romelime operaciaze.
aziuri xerxiT tyavis dammuSavebeli “qarxnebi” damxmare masalad
iyenebdnen kirs, marils, Trimls, Sabs, qatos, qers, simindis fqvilsa da
sxv. samuSao masalebidan mTavari iyo geja, anu rofi, romelic sarewis
sardafebSi miwaSi iyo Cadgmuli, masSi miliT gadioda gogirdis wyali.
erT gejaSi saSualod 3-5 muSa idga welamde tyavis Smorian wumpeSi,
sadac xelebiTa da fexebiT xdeboda tyavis moqna. amgvarad gamoyvanili
tyavisgan ZiriTad mzaddeboda fexsacmelebi, aziuri Ceqmebi, xolo
mTlian (unakero) tyavs iyenebdnen sasirajo warmoebaSi, mag. tikebis
dasamzadeblad, amzadebdnen aseve tyavis nairgvar nawarms: karetebis,
etlebis, cxenis aRkazmulobisTvis da sxva saWiroebisaTvis. SeiZleba
iTqvas, rom tyavis warmoeba sxva dargebs gacilebiT CamorCeboda da
aSkarad neli tempebiT viTardeboda. Sromis pirobebic am sferoSi
![Page 68: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/68.jpg)
67
gansakuTrebiT mZime iyo. “qarxnebis” umniSvnelo nawili rogorc
aRvniSneT, primitiul teqnikas iyenebda, xolo danarCen umravlesobaSi es
teqnikac ar gaaCndaT da tyavis gamoyvanis procesi mTlianad xeliT
Sromas efuZneboda.
70-iani wlebidan tyavis RebvaSi mcenareuli saRebavebis nacvlad
TandaTan daiwyes mineraluri saRebavebis _ anilinisa da alizarinis
gamoyeneba. mineraluri saRebavebis damkvidrebiT “aziurma tyavebma”
dakarges uwindeli simtkice da feradovneba, xolo am siaxlis danergvis
Sedegad gamsxvilebul sarewebs ufro gauadvildaT wvrili sarewebis
Seviwroeba.
1875 wlidan warmoebis am sferoSi mniSvnelovani winsvla
SeiniSneba, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac TbilisSi kerZo mewarmem _ g.
adelxanovma tyavis sakmaod msxvili qarxana gaxsna. igi am saqmeSi
sakmaod kargad iyo Caxeduli da saWiro fuladi saxsrebic gaaCnda.
warmoeba adelxanovma im droisaTvis maRal teqnikur doneze moawyo da
tyavis warmoebis mowinave teqnologia danerga. tyavis saqarxno wesiT
warmoebisaTvis aucilebel nedleuls qarxnis patroni kerZo Sesyidvebis
gziT, sakmaod didi odenobiT Rebulobda saqarTvelos mecxoveleobis
ZiriTadi (maRalmTiani) raionebidan, xolo nawils igi umTavresad iRebda
CrdiloeT kavkasiidan da saqarTvelos farglebs miRma raionebidan,
xandaxan amerikidanac (salanCe tyavs). es qarxana tyavis erTaderT da
yvelaze msxvil sawarmod iTvleboda ara mxolod saqarTveloSi, aramed
mTel amierkavkasiaSi. igi tipiuri kapitalisturi sawarmo iyo Tavisi
yvela maxasiaTebliT.
fabrikam, sadac daarsebisas 30 muSa muSaobda, pirvelsave wels
SeZlo 60 000 man. Rirebulebis cxvrisa da Txis tyavi daemzadebina. ori
wlis Semdeg fabrikam daiwyo msxvilfexa pirutyvis tyavis gadamuSaveba _
mag. cxenis tyavis. amzadebda: TalaTins (rbil tyavs), salanCe tyavs.
amasTan, unda aRiniSnos, rom Ffabrika amuSavebisTanave mxolod
adgilobriv SromiT potencials eyrdnoboda da ar dasWirvebia
![Page 69: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/69.jpg)
68
ucxoeTidan mowveuli specialistebis daxmareba, magram imis gamo, rom es
potenciali SezRuduli iyo, fabrikas mudmivad uwevda Tavadve
moemzadebina ostatebi.
1879 wlisTvis fabrika SesamCnevad gaizarda da srulad gamoavlina
sakuTari SesaZleblobani. mas ukve mieca saSualeba, rom evaWra
moskovTan, aseve, swored es fabrika iyo kavkasiaSi erTaderTi, sadac
safabriko wesiT (da ara kustarulad) daiwyo Ceqmebis kerva. aq
warmoebuli Ceqmebis saukeTeso xarisxis gamo man sakmaod msxvili
saxelmwifo SekveTebi miiRo kavkasiis samxedro olqisagan, rom
moemaragebina jari 360 000 maneTze meti Rirebulebis CeqmebiT. asrulebda
ra xarisxianad da daubrkoleblad samxedro olqis SekveTebs, 1881
wlidan adelxanovis fabrikas kvlav gaugrZeles xelSekruleba.
samxedro SekveTebis mTliani Rirebuleba 400 000 maneTs aRwevda. am
RirebulebaSi ar igulisxmeba msxvili SekveTebi im samxedro amuniciaze,
romelsac igi aseve jarebs awvdida.67 adelxanovis tyavis qarxnis
warmatebebi didad iyo damokidebuli msxvilsa da garantirebul
SekveTebze. jarisaTvis saCeqme da saamunicio tyavis SekveTebi sakmaod
msxvili da stabiluri iyo da amis safuZvelze 80-iani wlebidan xdeba
warmoebis gafarToeba, sadac 300-mde kaci dasaqmda. momdevno periodSi
maTma raodenobam 500-s miaRwia. dasaqmebulTa Soris iyvnen mozardebic,
romlebic ZiriTadad mSoblebs mihyavdaT samuSaod da garda imisa, rom
wera-kiTxvis ucodinarebi rCebodnen, janmrTelobac ukiduresad hqondaT
Selaxuli.
1884 wels fabrika kapitalurad gadaiaraRda, romlis drosac didi
yuradReba mieqca sanitarul - higienuri pirobebis mkveTr gaumjobesebas;
momdevno 1885 wlisTvis tyavis fabrikasTan gaixsna fexsacmelebis
msxvili meqanizebuli samkervalo. Tavdapirvelad aq dasaqmebuli iyo 60
kaci da kviraSi 300 wyvil Ceqmas amzadebdnen. imis gamo, rom samxedro
SekveTebi aq regularuli iyo, saxelosno msxvildeboda. saxelosno
67 Ст. Гулишамбаров ОФЗ по Закавквзскому краю. Тиф. 1894, gv. 209-210.
![Page 70: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/70.jpg)
69
SekveTebs iRebda saxelmwifosganac, yovelwliurad 50 000 wyvili
fexsacmlis odenobiT. am samkervaloSi aTi wlis Semdeg, 1895 wlisTvis
250-mde kaci muSaobda, xolo XIX s-is miwuruls ukve 600-mde kaci.68
samkervalo saxelosno TandaTan gamoeyo tyavis fabrikas da
sruliad damoukidebel, fexsacmlis msxvil meqanikur fabrikad
Camoyalibda. es fabrika tyavisa da Culeulis fabrikebis maxloblad
mdebareobda. am gamoyofil sawarmoSi mxolod saxelmwifo SekveTebi
sruldeboda, Tumca mas gacilebiT didi potenciali gaaCnda da amitom
iqve moewyo sagangebo saamqro, sadac kerZo SekveTebs iRebdnen qalisa da
mamakacis fexsacmelebze, Cemodnebze, unagirebze, cxenis Tvalsafarebze,
romlis sarealizaciodac adelxanovma Tbilisis garda, vladikavkazsaA
da baqoSic gaxsna sakuTari sawyobebi da maRaziebi. am sawarmoebSi 1893
wlisTvis muSaobda 220 mudmivi muSa, romlebic weliwadSi 120 000 maneTis
saqonels awarmoebdnen.69
1889 w. adelxanovis tyavis fabrika teqnikuri TvalsazrisiT
sakmaod maRal doneze idga. qarxnis warmoebis saSualebebi iyo 55 cxenis
Zalis 3 orTqlis manqana orTqlis sami qvabiT, betonis 42 avzi, Sabis 18
rofi, nacris 34 rofi, 34 saTrimlavi rofi wyalsadeni filtrebiT,
xelovnuri wevis hidroeqstraqtori matylis racionaluri SrobisaTvis.
xis saTrimlavi rofebi betonis rofebiT Seicvala. amis Sedegad is
sayovelTaod gamefebuli antisanitaria, rac zogadad tyavis kustarul
warmoebas axasiaTebs, aq mTlianad moispo. garda amisa, amoqmedda
Sidasaqarxno saliandago transporti, romelic aseve misi
mwarmoeblurobis zrdas da sawarmoo procesis racionalizacias
uwyobda xels.
fabrikis saSualo wliuri simZlavre am periodSi ase gamoiyureba:
amzadebda 11 600 cal salanCe tyavs, 14 000 cal msxvilfexa rqosani
pirutyvis uxeS sqel tyavs, 36 000 cal gaTrimlul tyavs da sxva.
fabrikis wliuri brunva1889 wels iyo daaxloebiT 700 aTasi maneTi,
68 iqve 69 iqve
![Page 71: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/71.jpg)
70
xolo momdevno, 1890 wlisTvis _ 741,9 aTasi maneTi.70 imis gamo, rom
amierkavkasiaSi im periodSi ar arsebobda tyavis ramdenadme gamarTuli
warmoeba garda adelxanovis warmoebisa, mas uwevda yvela saxis tyavis
nawarmis gamoSveba da misi viwro specializacia ar xerxdeboda.
90-iani wlebis dasawyisSi aq kravelis tyavisagan daiwyes e.w.
laikis damuSaveba, risganac sawarmosTan arsebul profesiul skolaSi
xelTaTmanebs keravdnen.
qeCis warmoeba erT-erTi yvelaze tradiciuli da gavrcelebuli
iyo amierkavkasiis maRalmTian raionebSi mcxovreb xalxTa Soris,
romelic matylis gadamuSavebaze iyo damyarebuli. meCuleobis
produqtad iTvleba: qeCa, nabadi, sxvadasxva saxisa da formis nabdis
qudi da sxva romelTa Sorisac yvelaze mniSvnelovania nabdis warmoeba.
nabadi mTels amierkavkasiaSi erTob gavrcelebuli wamosasxami iyo.
garda amisa, igi iyo kavkasiaSi arsebuli jaris samxedro amuniciis
atributic.
adelxanovis damsaxurebad unda CaiTvalos qeCis (Culis)
Sinamrewveluri warmoebis safabrikod gadaqcevac. 1889 wels adelxanovma
gaiTvaliswina ra bazarze arsebuli nabadze didi moTxovna, xeli
mohkida misi masobrivi warmoebis organizebas. TbilisSi Camoayaliba
saaqcio sazogadoeba, romelmac gaxsna Culeulis fabrika. es fabrika
ZiriTadad orientirebuli iyo kazakTa jarebisaTvis nabdis miwodebaze.
imis gamo, rom ruseTSi tyavisa da qeCis warmoeba sustad iyo
ganviTarebuli, adelxanovis mier wrmoebuli produqcia konkurenciis
gareSe aRmoCnda.
sawarmom or weliwadSi daamtkica, rom warmatebuli sawarmo iyo,
misi warmadoba iyo 100 000 cali nabadi weliwadSi. fabrika mewarmes
70 000 man. daujda. saWiro teqnika, aseve ostatebi germaniidan
gamoiwera, mxolod muSebi iyvnen adgilobrivi mcxovrebni. Savi sanabde
matyli Semodioda daRestnidan fuTi _ 6-6,5 maneTad. misi Tbilisamde
70 iqve-
![Page 72: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/72.jpg)
71
transportireba jdeboda fuTi 1,5 man. recxvisa da WuWyis gaclis Semdeg
vargisi iyo mTliani masis mxolod 50%. ase, rom gamzadebuli mouqneli
matyli fabrikants recxvis xarjis CaTvliT fuTi 14-17 man. ujdeboda.71
adelxanovis Culeulis fabrikaSi mzaddeboda yvela saxis qeCis
nawarmi, rogoricaa: qudebi (TuSuri), fafaxebi (osuri), FfaCuCebi, nabdis
maRalyeliani fexsacmeli (daRestnuri, e.w. valinkebi) da sxv. Ees
produqcia iwarmoeboda msxvil partiebad, safabriko wesiT, orTqlis
energiis gamoyenebiT.
adelxanovis Culeulis fabrikam daarsebis dRidan, saguSago
razmebisaTvis daamzada 40 000 nabadi. 1892 wlisTvis es nabdebi SinelebiT
Seicvala, Tumca mewarmes Sinelebis warmoebasTan erTad arc nabdis
warmoeba Seuwyvetia, mas kerZo gayidvebisTvis awarmoebda. gamoSvebuli
nabdis sigrZe iyo 2,5 arSini, sigane qveda nawilSi _ 5 arSini, xolo zemo
nawilSi _ 1 arSini. TiToeuli nabdis wona 6 fuTs utoldeboda.
yoveldRiurad amzadebdnen 40 nabads, yovelwliurad _ daaxloebiT
12 000 cals. nabdebi iRebeboda ucxoeTidan Semotanili egzotikuri xis
eqstraqtebiT, romlis Rirebulebac TbilisSi iyo 1 fuTi _ 12 maneTi.72
nabdis Rebva Semdegi teqnologiiT xdeboda: Tavdapirvelad qeCas
albobdnen msxvilfexa rqosani pirutyvis SardSi SabiamanTan da
sodasTan erTad. amis Semdeg ki mas Rebavdnen meqsikuri e.w. kampeCes xis
eqstraqtis xsnarSi, romelic germaniidan SemohqondaT 1 fuTi 12
maneTad.73
fabrikulad damzadebul qeCas moixmardnen ara mxolod
fexsacmlis, Tavsaburavis, an sxvadasxva saxis samosis sawarmoeblad,
aramed aqtiurad iyenebdnen nestis sawinaaRmdegodac. mag: akravdnen
kedlebze, axvevdnen im boZebisa da koWebis boloebze, romlebic nestian
niadagSi iyo CasarWobi. qeCas xmarobdnen aseve ficris iatakis qveS
dasagebad. iataks amgvari wesiT agebdnen rogorc notio, aseve mSral
71 iqve, gv. 251 72 iqve 73 iqve, gv. 252
![Page 73: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/73.jpg)
72
adgilebSic siTbos SesanarCuneblad. sawarmoo nedleulad
gamoiyeneboda aseve cxvris dabalbewviani matyli, romlisganac
amzadebdnen faCuCebs da sxvadasxva nawarms. matyliT adelxanovis tyavis
fabrikidan maragdebodnen. am bewvis gadamuSaveba xdeboda saWiro zomebis
mixedviT, weliwadSi 5 000 fuTis odenobiT.74
Culeulis fabrikaSi bewvis gadasamuSaveblad wylis magivrad
iyenebdnen orTqls maRali wneviT, rac imis garantias iZleoda, rom
yovelgvari paraziti da misi kvercxebi, romelic SesaZloa yofiliyo am
bewvSi, ganadgurdeboda. qeCis moqnis Semdgom xdeboda misi xelaxali
moqna orTqlis energiaze momuSave sabegviT, sabolood ki mas avlebdnen
gogirdmJavas sust xsnarSi. amgvari teqnologiiT damuSavebuli bewvi
saimedod higienuri da xarisxiani iyo, nawarms parazitebisagan gafuWeba
aRar emuqreboda.
90-ian wlebSi fabrikaSi mravali saxis saWiro masala da nedleuli
SemohqondaT sakmaod Soreuli teritoriebidan. mag. tyavis
gasaTrimlavad yovelwliurad 130 000 fuT sxvadasxva saxis saTrimlav
masalas moixmardnen: muxis qerqs moixmardnen rogorc adgilobrivs,
aseve SemohqondaT tveridan. tirifisa da vazis qerqi SemohqondaT
volgis dablobidan, alJiruli muxis qerqi _ marselidan, marselidanve
SemohqondaT e.w. kvebrako da garuli, smirnadan _ volone, xolo
TuTubo da kermeki _ elizavetpolis guberniidan, mirabeli _
indoeTidan, meqsikuri kampeCes xis eqstraqti _ germaniidan, saTrimlavi
eqstraqtebi SemohqondaT aseve ungreTidan da a.S. unda aRiniSnos, rom am
masalebis umravlesobis mopoveba saqarTvelos tyis masivebidanac iyo
SesaZlebeli, magram misi mopoveba-damuSaveba ar iyo organizebuli. amis
gamo adgilobrivi masalis moZieba da mogroveba imden uxerxulobasTan
da dabrkolebasTan iyo dakavSirebuli, rom mewarmes ar uRirda
awyobili warmoeba Seferxebis safrTxis qveS daeyenebina.
aRsaniSnavia, rom ilia WavWavaZe aRSfoTebuli iyo im faqtiT, rom
74 iqve
![Page 74: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/74.jpg)
73
saqarTvelos tyeebi savse iyo TrimliT, da misi Segrovebis
araorganizebulobis gamo tyaveulis sawarmoTa mesveurebs erCivnaT
yvela zemoCamoTvlili masala Zvirad, magram saimedo wyaroebidan da
daubrkoleblad ucxoeTidan SemoetanaT.
1890 wlisTvis adelxanovis tyavis fabrikis mier gamoSvebuli
nawarmis asortimenti sakmaod mravalferovani iyo, razec warmodgenas
iZleva cxrili #2.2.
cxrili #2.2 75
adelxanovis tyavis fabrikis mier gamoSvebuli nawarmi (1890w.)
Nnawarmis saxeoba raodenoba
(cali)
Rirebuleba
(man.)
tyavi (gaTrimluli) 50 000 300 000
salanCe tyavi 17 400 261 000
qeCa 13 700 137 000
uxeSi tyavi 4 300 38 700
TalaTini 2 600 5 200
sul 88 000 741 900
rogorc cxrilidan irkveva, gaTrimluli tyavis gamoSveba
fabrikisTvis prioritetuli iyo da yvelaze soliduri raodenobiT
swored mas uSvebdnen. misi Rirebuleba _ 300 000man. mTliani produqciis
Rirebulebis (741 900 man.) 40,4%-s Seadgenda. aseve soliduri iyo salanCe
tyavis (261 000 man.) gamoSveba, romelic Seadgenda mTliani produqciis
75 Краткий очерк истории возникновения, развития и современ. положения акц. общества кожевенного и войлочного производства на Кавказе – Г.Г. Адельханова. Тифлис 1901, gv. 8-9.
![Page 75: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/75.jpg)
74
Rirebulebis 35,2%-s.
yuradRebas ipyrobs qeCis warmoebis masStabebi, vinaidan misi
masobrivi warmoeba, rogorc zemoT iyo aRniSnuli, adelxanovma 1889
wels daiwyo da erT weliwadSi seriozuli masStabebic SeiZina.
cxrilidan TvalsaCino xdeba, rom ukve 1890 wlisTvis gamoSvebuli qeCis
Rirebuleba mTlianad gamoSvebuli produqciis Rirebulebis 18,5 %-s
Seadgina.
1891 wlidan adelxanovis fabrikaSi pirvelad, tyavis gaTrimvla
daiwyes eleqtrobis meSveobiT.1891 wels mTlianad Tbilisis tyavis
qarxnebSi dasaqmebuli iyo 361 kaci, xolo maTi saerTo brunva iyo 871 550
man. aqedan adelxanovis wilad modioda 791 900 man. da muSaobda 240 kaci.
mis warmoebaSi damontaJebuli iyo sami orTqlis manqana da qvabi. am
wels warmoebul iqna 88 000 erTeuli tyavis nawarmi. sagulisxmoa, rom
mis mier warmoebuli maRali xarisxis tyaviT mzaddeboda
fexsacmeli, romelic Tavisi xarisxiT adgilobriv bazarze
konkurencias uwevda varSavis fexsacmels.76
1901 w. TbilisSi moewyo saqarTvelos ruseTTan SeerTebis 100
wlisTavisadmi moZRvnili ”kavkasiis saiubileo gamofena.” am gamofenaze
g. adelxanovis firmas gansakuTrebuli adgili eWira, rogorc kavkasiaSi
kapitalisturi mrewvelobis danergvis flagmans. am gamofenidan irkveva,
rom adelxanovis tyavis qarxanas 1882 w. sruliad ruseTis samrewvelo
gamofenaze moskovSi mieniWa brinjaos medali. 1889w. TbilisSi sasoflo-
sameurneo da samrewvelo gamofenaze _ oqros medali, aseve oqros
medali 1890w. finansTa saministrosgan da ruseTis teqnikuri
sazogadoebisagan. 1896 wels ki oqrosa da vercxlis medlebi
niJegorodis gamofenaze. amave gamofenaze xazgasmiT iyo aRniSnuli, rom
adelxanovis sawarmoebSi 1500-ze meti kaci muSaobs (am raodenobaSi
Sedioda qeCis, e.w. Culeulis fabrikuli warmoebac), xolo saSualo
wliuri produqciis moculoba 2 mln. maneTs aRemateba. adelxanovis
76 rodonaia n. Tbilisis mrewveloba XIX s. meore naxevarSi. Tb. 1961.
![Page 76: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/76.jpg)
75
safabriko-saqarxno warmoeba qebas imis gamoc imsaxurebda, rom igi
iTvleboda pionerad amierkavkasiis msxvil samrewvelo sawarmoebs Soris,
Tu mxedvelobaSi ar miviRebT baqos navTobis qarxnebs.77
1893 wlisTvis dedaqalaqis mrewvelobaSi wamyvani adgili tyavisa
da Tambaqos fabrikebs ekavaT. am dros TbilisSi tyavis dammuSavebeli 8
sawarmo arsebobda.78
XIX_XX ss. mijnaze TbilisSi arsebobda samrewvelo aqcionerTa
amxanagobebi, romlebic produqciis warmoebis garda maTi gasaRebiTac
iyvnen dakavebulebi. 1897 wels Camoyalibda `tyavisa da qeCis warmoebis
kavkasiis saaqcio sazogadoeba”, romelic adelxanovis sawarmoTa bazaze
iyo Seqmnili da wliurad 2 083 760 man. produqcias uSvebda. am
droisaTvis misi ZiriTadi kapitali 1,5 mln. maneTs Seadgenda, xolo
saaqcio sazogadoebis wminda mogebam arasruli cnobebiT 1901 w. _ 152 170
man., xolo 1915 w. _ 171 743 man. Seadgina.79
aRniSnul periodSi saaqcio sazogadoeba samxedro uwyebasa da
amierkavkasiis saxazino rkinigzas didi raodenobiT awodebda farajebs,
bluza-Sarvlebs, sxvadasxva saxis Tbili nabdis fexsacmels, qudebs,
yabalaxebs, riTac jari da rkinigzis momsaxure personali imoseboda.
bazarze gadioda amave sazogadoebis mier damzadebuli qalis paltoebi,
xaliCebi, nabdebi da sxva. garda amisa, mas gaaCnda sasirajo, unagirebis,
Cemodnebis da samgzavro nivTebis mwarmoebeli saamqroebic.80
adelxanovi garda imisa, rom daaarsa msxvili tyavis warmoeba, iyo
aseve `saurTierTo kreditis sazogadoebis” Tavmjdomare.
saqarTveloSi safabriko-saqarxno warmoebis ganviTarebis
saTaveebTan, garda adelxanovis warmoebisa, saintereso Zvrebi SeiniSneba
safeiqro warmoebaSic. miuxedavad im dabrkolebebisa, romelsac
metropolia uqmnida Tavis daqvemdebarebul qveynebs (amis dasturad
77 iqve. 78 saq. csia, f.17. aR.1. saq. 3574, furc. 32 79WGBF CCCH, a 22 jg 4 c 89 c 429 a 23 jg 28 c 963 80 sscia, f. 271, anaw. 1, saq. 2
![Page 77: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/77.jpg)
76
gamodgeba Tundac kastelas mier fabrikis daarsebasTan dakavSirebuli
peripetiebi), am dargSi mainc eyreba safuZveli safabriko wamowyebas.
ruseTis kvlavindeburad sust ekonomikas Zala ar Seswevda sruli
koloniuri diqtati daemyarebina Tavis uzarmazar imperiaze, amisi
mcdelobac ki mas metad Zviri ujdeboda.
am sferoSi amgvari viTareba iyo: ruseTis saxelmwifo sabWom
mizanSewonilad cno evropidan saqarTveloSi Semotanil narmasa da
saerTod, bambis qsovilebze dawesebuli baJi gaezarda. 1868 wlidan
girvanqa evropul ubralo bambis qsovilze aTkapikiani tarifis nacvlad
daawesa 15 kapiki, rac am qsovilebis Rirebulebis 18%-s Seadgenda. am
garemoebam seriozulad Seaferxa evropis qveynebidan bambis qsovilebis
Semotana.
bambeulis yvelaze msxvili sarTavi da saqsovi fabrika
saqarTveloSi, romelic wminda kapitalistur sawyisebze aRmocenda, iyo
Tbiliseli vaWris _ g. mirzoevis mier 1870 wels gaxsnili fabrika.
fabrikis daarsebamde is xangrZlivi drois ganmavlobaSi bambeulis
qsovilebiT vaWrobda, Sedegad sakmaod msxvili fuladi kapitali
daagrova, romlis meSveobiTac man SeZlo bambeulis sarTavi da saqsovi
warmoeba moewyo. mirzoevma Tavisi savaWro kapitalis udidesi nawili
samrewvelo kapitalad aqcia.
mirzoevma 1868 wels manam, sanam saqarTveloSi yvelaze msxvil
bambeulis sarTav-saqsov fabrikas Seqmnida, mtkvris sanapiroze matylis
sarecxi msxvili sarewi moawyo. matylis sarecxis mowyobamde,
adgilobriv vaWrebs gasayidad ucxoeTSi gaurecxavi matyli gahqondaT
da imis gamo, rom matyli am saxiT naklebs fasobda, zaralsac
naxulobdnen. am pirobebSi mirzoevis iniciativa momgebiani aRmoCnda,
radgan gasufTavebuli matyli bazarze sarfianad gaiyida. mirzoevma
matylis sarecx sarewSi daamontaJa wyalsaqaCi mowyobiloba, romliTac
mtkvridan wyali iqaCeboda da sarews wyliT uzrunvelyofda.
mirzoevis mier 1870 wels gaixsna fabrika, romelic wminda
![Page 78: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/78.jpg)
77
kapitalistur sawyisebze iyo aRmocenebuli. mewarmem manqana-danadgarebi
inglisidan gamoiwera. imis gamo, rom adgilobriv muSaxels am manqana-
danadgarebis asamoqmedeblad da sameTvalyureod kvalifikacia ar
hyofnida, mewarmem warmoebis specialistebic inglisidan moiwvia.
fabrika Sedgeboda ori ZiriTadi _ sarTavi da saqsovi saamqrosgan.
aq upiratesad qsovdnen mitkals, aseve rifss, fanels, tilos. 1870 wels,
muSaobis dawyebis pirvelsave TveebSi, am fabrikaSi 400-mde muSa
iTvleboda, xolo 1871 wels aq ukve 450 kaci muSaobda.81 1872 wlisTvis es
raodenoba 500 kacamde gaizarda.82
mirzoevis fabrikaSi mowveulma ingliselebma, romlebic kargad
erkveodnen fabrikis manqana_danadgarebTan muSaobis specifikaSi, sakmaod
maRali anazRaureba moiTxoves. mirzoevma CaTvala, rom Tanxebi,
romelsac is ingliselebs uxdida, mZime tvirTad awveboda mis warmoebas
da am mizeziT man ingliselebTan kavSiri TandaTan gawyvita. 1872
wlisTvis warmoebas mxolod xuTi ingliseli SemorCa.
ucxoeli specialistebis simciresTan dakavSirebuli problemebis
miuxedavad, mirzoevis fabrika sakmaod warmatebuli da masStaburi
warmoeba iyo da bunebrivia, im drois Tbilisis periodul gamocemaTa
yuradRebas ipyrobda. gansakuTrebiT dainteresebuli iyo gazeTi
’’droeba”. 1871-1872 wlebSi cnobilma publicistebma da sazogado
moRvaweebma _ n. nikolaZem da p. umikaSvilma araerTi statia miuZRvnes
am fabrikas da miuxedavad imisa, rom igi piradad ar hqondaT nanaxi, iq
momuSaveebTan gasaubrebaze dayrdnobiT sakmaod maRal Sefasebas
aZlevdnen. am maRali Sefasebis miuxedavad, orive avtori yvela
statiaSi ukmayofilebas ver faravs imis gamo, rom fabrikis muSaoba
gareSe pirTaTvis sruliad dafaruli iyo, anu ucxo pirebi miuxedavad
maTi socialuri da sazogadoebrivi statusisa, fabrikaSi ar
daiSvebodnen. Tavad mirzoevi amis oficialur mizezad imas
81 n.nikolaZe _ mirzoevis mitklis saqsovi fabrika TbilisSi. gaz.”droeba”, #24, 1872 82 st. guliSambarovi _ zogierTi ram Cvens ekonomikur mdgomareobazed. gaz. “droeba” #24, 1872.
![Page 79: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/79.jpg)
78
asaxelebda, rom damTvaliereblebi fabrikaSi arsebuli siviwrovis gamo
muSebs muSaobaSi xels SeuSlidnen. n. nikolaZe am akrZalvas paradoqsad
miiCnevda, radgan mewarme amgvari qmedebiT sakuTari warmoebis
reklamirebis Sanss uSvebda xelidan.83
p. umikaSvilis xelT arsebuli aseve arapirdapiri informaciiT,
fabrikis amuSavebis pirvel etapze aq 400 kacamde muSaobda, xolo 1872
wlisTvis momuSaveTa raodenoba 800 kacamde gazrdila. es raodenoba
zemoT moyvanil cifrs bevrad aRemateba. misive informaciiT, muSebi
sakmao siviwroveSi muSaobdnen. maTi Sromis anazRaureba xdeboda
gamomuSavebis mixedviT kviraSi 2-dan 10 maneTamde, anu imis mixedviT, Tu
ramden Tof qsovils, an ramden girvanqa qsels (narTs) gamouSvebdnen.84
mirzoevma scada, rom muSebisTvis fiqsirebuli jamagiri daeniSna,
magram anazRaurebis am meTodma ar gaamarTla. muSebma dakarges ra
gaweuli Sromis mixedviT meti jamagiris miRebis stimuli, naklebad
efeqturad Sromobdnen. amis gamo, fabrikanti kvlav daubrunda
gamomuSavebis mixedviT anazRaurebis sistemas.
fabrikaSi mzaddeboda umaRlesi xarisxis qsovili, e.w. “amerika”,
romelic saukeTeso iyo adgilobriv bazarze arsebul analogiur
nawarms Soris. miuxedavad imisa, rom kardakar mosiarule xelze
movaWreebi aqtiurad avrcelebdnen xmas misi uxarisxobis Sesaxeb, mainc
yvelaze ukeT saRdeboda, Tanac sakmaod solidur fasad. “amerika”
iyideboda ara zomiT, aramed Tofebad, girvanqobiT. erTi girvanqis fasi
iyo _ 3 abazi.85
fabrikis sawarmoo saqmianoba Tavdapirvelad sakmaod kargad
midioda, magram mogvianebiT, sabrunavi kapitalis naklebobisa da
muSebTan urTierTobis gamwvavebis gamo warmoeba sakmaod
arasaxarbielo mdgomareobaSi Cavarda. gaz. “droebis” informaciiT, aq
83 n. nikolaZe _ mirzoevis mitklis saqsovi fabrika TbilisSi. gaz. “droeba” # 48, 1871. 84 p. umikaSvili _ ramdenime sityva mirzoevis fabrikazed _ gaz. “droeba” #3 1872 * p. umikaSvili _ ramdenime sityva mirzoevis fabrikazed. gaz. “droeba” #3, 1872 85 iqve
![Page 80: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/80.jpg)
79
saukeTeso muSebs kviraSi 7_8 maneTze mets ar uxdidnen. qalTa Sroma ki
am fabrikaSi, rogorc sazogadod yvelgan, Zlier iafad fasobda.
fabrikis patrons ki rasakvirvelia, xels aZlevda dabalanazRaurebadi
qalebisa da mcirewlovanebis daqiraveba. muSebs dReSi 12 saaTze mets
amuSavebdnen da amisaTvis qalebs mxolod erTi abazi dRiuri qira
eZleodaT. zemoxsenebuli gazeTis korespodenciis avtori aRniSnavs:
“fabrikis patronma kargad icis, rom qals TiTqmis yoveli gza
sacxovrebeli saSualebis mopovebisa mospobili aqvs da Zala-uneburaT
nakleb fasad unda imuSaos, vidre kacma. is sargeblobs qalis am gvari
mdgomareobiTa da mxolod imdens aZlevs, ramdenic lukma purisaTvis
Zlivs hyofnis. amis gamo agreTve muSa-kacis qirac Tan da Tan
hklebulobs. erTis sityviT, am Cvens axals fabrikaze sworeT imnairaT
midis muSa xalxis saqme, rogorc im qveynebSi (mag. inglisSi, safrangeTSi
da sxv.), sadac sxva da sxva warmoeba Zlier gavrcelebulia. gansxvaveba
is aris, rom am garemoebas jer CvenSi imdeni vneba ar moaqvs, ramdenic
zemoxsenebul qveynebSi, radgan CvenSi erTis mxriT fabrikebi da qarxnebi
naklebad aris, da meores mxriT, arc imdeni umiwawylo xalxi ar
moipoveba.”86
gazeTi “droeba” sakmaod did yuradRebas aqcevda ekonomikuri
sakiTxebis mimoxilvas. misi yuradReba miipyro mirzoevis fabrikaSi
momxdarma gaficvamac da iq arsebuli problemebi misi ganxilvisa da
ganzogadebis sagnad iqca. metic, mis furclebze gamoqveynebul masalebSi
Sromasa da kapitals Soris arsebuli urTierTobis gamwvavebaze
msjelobisas dasavluri ekonomikuri Teoriebis gavlena igrZnoba.
“droeba” wers: “sapolitiko ekonomiis mecnierebaSi naTlad damtkicebul
WeSmaritebad iTvleba is azri, rom muSa-kacis dRiuri qira arc
matulobs da arc klebulobs. kacobriobis cxovreba imnairaTaa axla
gamarTuli, rom muSa xalxs sazogadoT TiTqmis imdeni dRiuri qira
eZlevaT, Tavisi SromisaTvis, ramdenic imis aucilebeli saWiroebis
86 st. guliSambarovi _ zogierTi ram Cvens ekonomikur mdgomareobaze. “droeba”, 1872, # 24.
![Page 81: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/81.jpg)
80
dasakmayofileblad saWiroa”.87 garda amisa, statiaSi grZeldeba
ekonomikaze Teoriuli msjeloba: “cxadia, rom muSa-xalxi yovelTvis im
qveyanaSi midis samuSaod, sadac misi Sroma ukeT iqneba dasaCuqrebuli,
e.i. sadac imas momatebuli qiris aReba da ukeT cxovreba SeeZleba……. . .
gaCndeba is socialuri seni, romelsac “konkurencias” eZaxian, e.i.
Seiqmneba qiSpoba. fabrikanti an mamulis patroni mxolod im muSebs
daiqiravebs, romelnic dReSi, TxuTmeti Sauris magivrad aT SauraT
imuSaveben. muSebma, rasakvirvelia, Tu sul ulukma _ puroT ar undaT
darCena, uTuod unda dauklon qiras.”88 mTeli es msjelobani gazeTis
furclebze mirzoevis fabrikaSi arsebuli gamwvavebuli viTarebis
gasaanalizeblad gaxda saWiro.
70-iani wlebis meore naxevridan fabrikantma is oriode ingliseli
teqnikosic daiTxova, romlebic masTan jer kidev muSaobdnen. finansuri
viTarebis gamwvavebas periodulad Tan erTvoda teqnikis mwyobridan
gamosvla, adgilobrivi muSebis sawarmoo travmebi, romlebic zogjer
tragikuladac sruldeboda. es ZiriTadad gamowveuli iyo manqana-
danadgarebTan muSaobis specifikis gauTvaliswineblobiT, ucodinarobiT
da usafrTxoebis normebis daucvelobiT. fabrikam TandaTan
SeferxebebiT iwyo muSaoba. es Seferxebebi ufro da ufro xangrZlivi
xdeboda. mirzoevi uunaro muSaobis Sedegad produqciis TviTRirebuleba
izrdeboda, gaZvirebuli nawarmis gaiafebas ki mewarme muSaTa xelfasebis
SemcirebiT cdilobda, rac muSebis mxridan did winaaRmdegobas
awydeboda. warmoqmnili problemebis mougvareblobis gamo 1880 wels igi
iZulebuli gaxda samrewvelo sawarmo 6 wlis vadiT ijariT gadaeca
frangi riSarisTvis.
riSari safeiqro saqmis specialisti iyo. safrangeTidan Camoitana
axali manqana-danadgarebi, warmoeba daakompleqta kvalificiuri muSebiT
da fabrika warmatebiT aamuSava. riSarma fabrikisTvis stabiluri
dakveTebisa da rentabelobis uzrunvelsayofad kavkasiis armiis
87 “droeba”, 1871 #22 88 iqve
![Page 82: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/82.jpg)
81
administraciasTan mitklis miwodebaze saijaro xelSekrulebis
gaformebas miaRwia. armia manamde ruseTis safeiqro fabrikebidan
maragdeboda.
80-iani wlebis pirveli naxevris miwuruls fabrikis teqnikuri baza
amgvarad gamoiyureboda: 3 c. 80 cxenisZaliani orTqlis manqana, 4
orTqlis qvabi, 11 000 TiTistari, 300 saqsovi dazga. fabrika maragdeboda
mxolod kavkasiis (erevnis) bambis nedleulze. amgvari teqnikuri
aRWurvis pirobebSi weliwadSi gadaamuSavebda 25-30 aTas fuT bambas da
uSvebda mxolod mitkals. am wlebSi fabrikis produqciis saSualo
wliuri Rirebuleba 0,5 mln. maneTs aRwevda.89 fabrikaSi momuSave
zogierTi feiqari ise iyo daostatebuli, rom zogjer erTdroulad or
da met dazgazec axerxebda muSaobas. aq 300 safeiqro dazgaze 140 feiqari
muSaobda. samuSao dro dilis 7 saaTidan saRamos 8 saaTamde
grZeldeboda, SuadRis SesvenebiT.90
1880 wels Tbilisis guberniaSi fabrika-qarxnebis raodenobam 722-s
miaRwia. maTi wliuri brunva iyo 6 361 733 maneTi, es wina wlis
analogiur maCvenebels 3 275 617 maneTiT aRemateboda. fabrika-qarxnebis
raodenoba Sesabamis periodSi 8 erTeuliT, xolo muSaTa raodenoba 6
798 kaciT gaizarda.91
fabrika-qarxnebis warmoebis aseTi mniSvnelovani zrda (3 mln.
maneTze metiT) upiratesad imis Sedegi iyo, rom riSaris meoxebiT
ganaxlda mirzoevis kuTvnili fabrika. sawarmo imdenad warmatebuli
gaxda, rom Tbilisis da ara marto Tbilisis ekonomikaSi wamyvani adgili
daikava. Tbilisis gubernatori Tavis moxsenebaSi aRniSnuli periodis
sawarmoebs Soris sagangebod gamoyofda am fabrikas, xolo sxva sakmaod
mozrdil sawarmoebs is Tavis moxsenebaSi axasiaTebs, rogorc “sxva
danarCens”: “. . . За тем из числа прочих действующих фабрик обращают на себя
внимание 21 табачная фабрика, обороты которых простираются до 1 214 335 руб.
89 Ст. Гупишамбаров _ ОФЗТ губернии,gv.. 85,86,87,88. Тифлис 1892. 90 iqve, gv.87 91 saq. csia, f 17, AaR. 1, saq. 9004, furc. 2
![Page 83: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/83.jpg)
82
9 пилных заводов _ 350 000 руб., и 2 шёлкомотальных фабрики, сработавщих год
на 20 400 руб.
Остальные затем фабрики и заводы не обращают своею деятельностью осового
внимания.”92
ijaris vadis gasvlis Semdeg (1886w.) fabrikis mesakuTrem _
mirzoevma aRar ganaaxla riSarTan xelSekruleba da gadawyvita, rom
riSaris mier gamococxlebul warmoebas kvlav sakuTari ZalebiT
gaZRoloda. Tavdapirvelad man molaparakeba daiwyo adgilobriv
muSebTan, magram Sromisa da anazRaurebis pirobebze ver miaRwia
SeTanxmebas, ris gamoc iZulebuli gaxda q. loZidan (poloneTi) moewvia
gamocdili germaneli feiqrebis 30 ojaxi (sul 94 kaci). TbilisSi maTi
Camosvlis Semdeg gairkva, rom mirzoevis agents maTTvis muSaobis
pirobebis Sesaxeb mcdari informacia miuwodebia. Tuki isini loZSi
kviraSi xelfasis saxiT 7-8 maneTs Rebulobdnen, mirzoevma maT kviraSi 1
maneTamde anazRaureba SesTavaza.93 muSebi friad savalalo
mdgomareobaSi aRmoCndnen. miuxedavad imisa, rom Ria cis qveS darCenil
muSebs ukan dasaxevi gza aRar hqondaT, mirzoevma mainc ver daiTanxma
Tavis pirobebze da amrigad, es mcdelobac marcxiT damTavrda.
mirzoevis warmoebas arc iman uSvela, rom warmoebaSi damatebiT
75 000 man. investireba ganaxorciela. igi male iZulebuli gaxda, rom
fabrika, romelic 800 000 maneTze meti daujda, 210 000 maneTad Tavisi
kreditoris _ i. CiTaxovisTvis mieyida, romelic adgilobrivi bankiri
iyo da msxvili fuladi kapitalic gaaCnda. man fabrika iseT fasad
Caigdo xelSi, romelic odnav Tu aRemateboda misi faqtiuri
Rirebulebis meoTxeds.
axalma mflobelma _ CiTaxovma, romelic sakmao raodenobiT
flobda Tavisufal kapitals, warmoeba mniSvnelovnad gaafarToa,
muSebTan Tanxmobas miaRwia, droulad iZenda nedleuls da
92 saq. csia, f 17, aR. 1, saq. 640, furc. 20 93 guguSvili p. kap. warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi, Tb. 1941, gv.363
![Page 84: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/84.jpg)
83
daubrkoleblad amaragebda fabrikas, ris Sedegadac es fabrika kvlav
amoqmedda. igi amuSavda amierkavkasiis (erevnis) adgilobrivi nedleulis
bazaze. CiTaxovis xelSi bambis saqsov-sarTavi fabrika kvlav momgebiani
gaxda da warmatebiT iwyo ganviTareba, warmoebis moculoba imdenad
izrdeboda, rom fabrika Zlivs audioda moZalebul SekveTebs.
bambis gadamamuSavebeli sawarmo erTaderTi iyo amierkavkasiaSi da
warmoebuli produqcia mTel amierkavkasiaSi saRdeboda.
fabrikis mier gamoSvebuli wliuri produqciis moculoba da masSi
momuSaveTa raodenoba or aTeul welze meti xnis ganmavlobaSi
cvalebadi iyo, anu ganuxrelad ar progresirebda. 1874-1898 wlebSi am
maCveneblebis Sesaxeb warmodgenas iZleva cxrili #2.3 .
aucilebelia aRiniSnos, rom cxrilSi mocemuli gasaanalizebeli
wlebi raime kanonzomierebiT ar aris aRebuli, aramed mxolod im wlebis
maCveneblebia mocemuli, romlis mopovebac gaxda SesaZlebeli.
cxrilis mixedviT Tu vimsjelebT, 1874 wlisTvis, miuxedavad imisa,
rom inglisidan mowveuli kvalificiuri muSebis umravlesoba mirzoevs
ukve gaSvebuli hyavda, garda amisa, adgilobriv muSebTanac periodulad
umwvavdeboda urTierTobebi, gamoSvebuli produqciis raodenoba mainc
sakmaod solidurad (500 000 man.) gamoiyureba, aqve aRsaniSnavia, rom
muSaTa raodenobac fabrikis amoqmedebis pirvel wlebTan SedarebiT
sakmaod gaizarda, rogorc zemoT aRiniSna, warmoebis amoqmedebisas _
1870 wels iq 400 kacamde muSaobda, 1973 da 1874 wlebisTvis ki
momuSaveTa raodenoba. 600 kacamde gaizarda. SeiZleba iTqvas, rom
mirzoevis fabrika sakmaod warmatebiT muSaobda.
interess iwvevs 1875 weli, rodesac muSaxelis Semcirebis
pirobebSi 1 000 000 maneTis produqciis gamoSvebaa dafiqsirebuli. aseTi
naxtomis ganmapirobebeli mizezebi ki sruliad ucnobia. am wlis
statistikuri monacemebi safuZvlian eWvs badebs imitom, rom arsebul
masalebSi arsad Cans arc msxvili investirebis kvali, rac fabrikis
![Page 85: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/85.jpg)
84
cxrili #2.3 94
mirzoevis mitklis fabrikis mier warmoebuli produqcia
(1871-1898ww.)
wlebi
gamoSvebuli
produqcia (man.)
muSaTa
raodenoba
1871 500 000 500
1872 400 000 500
1873 500 000 600
1874 500 000 600
1875 1 000 000 500
1876 508 000 680
1884 1 200 000 415
1891 350 000 404
1896 560 000 395
1897 560 000 440
1898 530 000 460
gadaiaraRebas uzrunvelyofda da amis safuZvelze muSaxelis
gamoTavisufleba gaxdeboda SesaZlebeli, arc raime saxis msxvili
dakveTa, rac SesaZlebels gaxdida mokle periodSi gamoSvebuli
94 Ст. Гулишамбаров _ ОФЗ по ЗК, Т. 1992; rodonaia n. Tbilisis mrewveloba XIX s. meore naxevarSi, Tb.1961.
![Page 86: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/86.jpg)
85
produqciis raodenoba gaeormagebina. amasTan, momdevno wels aseTi
naxtomis kvalic ki arsad Cans.
mirzoevis warmatebebs sakmaod auferulebs 1884 wlis maCveneblebi,
igulisxmeba periodi, rodesac fabrikis meijare mflobelma _ riSarma
muSaTa SedarebiT mcire raodenobiT rekordulad didi odenobis _ 1
200 000 maneTis produqcia gamouSva. es man absoluturad sworad
ganxorcielebuli menejmentis meSveobiT SeZlo, kerZod: 1. warmoebis
gadaiaraReba teqnikuri siaxleebis mixedviT; 2. kvalificiuri muSebis
SerCeva da 3. kavkasiis armiis administraciasTan dadebuli kontraqti,
romlis saxiTac moipova regularuli damkveTi da warmoebuli mitklis
mudmivi momxmarebeli. 1884 wlis Semdgom periodSi, savaraudod 1886
wlidan (monacemebi 1884-1891 wlamde aRar moipoveba), rodesac fabrikis
mesakuTrem _ mirzoevma aRar ganaaxla xelSekruleba riSarTan da
gadawyvita sakuTari ZalebiT gaZRoloda fabrikas, kvlav Semcirda
gamoSvebuli produqciis raodenoba 1884 wlis 1 200 000 maneTidan 1891
wlis 350 000 maneTamde muSebis TiTqmis igive raodenobis pirobebSi.
momdevno wlebis mixedviT (rodesac fabrikas axali patroni
gamouCnda CiTaxovis saxiT), SedarebiT warmatebulad gamoiyureba 1896
weli. am wels fabrikam 560 000 man. produqciis gamoSveba SeZlo 395
muSis pirobebSi, rasac ver vityviT momdevno or welze, am periodSi
cxadi xdeba Sromis nayofierebis vardna. bolo or weliwadSi
momuSaveTa raodenobis damatebiT 45-65 kacamde gazrdis miuxedavad,
CiTaxovma ara Tu veRar SeZlo gamoSvebuli produqciis raodenobis
gazrda, aramed 1898 wlisTvis 30 000 maneTiT Seamcira kidec.
am periodSi fabrikis nawarmi mTel amierkavkasiaSi saRdeboda.
narTi iyideboda gorglebad, romlis fasi iyo 23 maneTi. pirveli
xarisxis bamba Rirda 9 man. da 50 kap., meore xarisxis _ 8 man., xolo
mitkali (biazi), warmoebis ZiriTadi sagani _ arSini 10,5 maneTidan 21,5
maneTamde, siganis mixedviT. 15 goji siganis mitkali iyideboda 10,25
maneTad; 16 goji _ 11,5 man; 18 goji _ 12,5 man; 20 goji _ 13,5 man; 22 goji
![Page 87: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/87.jpg)
86
_ 15,5 man; 24 goji _ 17,5 man; 26 goji _ 19,5 man; 28 goji _ 20,5 man, xolo
30 goji _ 21,5 maneTad. saukeTeso xarisxis arSini mitkali 1 kapikiT
Zvirad iyideboda.95
XX s. damdegidan TbilisSi bambis sarTavi da saqsovi da zogadad
safeiqro fabrikuli warmoeba karga xnis ganmavlobaSi TiTqmis Sewyda.
1900 wlisTvis TbilisSi arsebobda ori Zafsaxvevi sawarmo, romelTa
wliuri brunva iyo 16 000 man., xolo dasaqmebuli iyo 9 kaci.96 igi
konkurencias ver uwevda ruseTidan Semotanil saqonels. mogvianebiT
Zmebma mahmudbegovebma aamuSaves TbilisSi bambis saqsovi SedarebiT
mcire zomis fabrika, romelic I msoflio omamde muSaobda. meurneobis
axali dargebidan (rogorc soflis meurneobis, aseve mrewvelobis),
romlebmac kapitalisturi mewarmeobis ganviTarebaSi mniSvnelovani
roli iTamaSes, yvelaze ufro gavrcelebuli da xelisufalTagan
xelSewyobili iyo meTambaqoeoba. meTambaqoeobas saqarTvelos soflis
meurneobaSi me-19 s. meore naxevridan erT-erTi wamyvani adgili eWira, 80-
iani wlebisTvis ki iseT maRal safexurs miaRwia, rom maTma didma
nawilma sasaqonlo saxe miiRo. feodalur _ batonymuri sistemis
pirobebSi Tambaqos moyvanas saqarTveloSi yuradReba ar eqceoda,
mxolod me-19 s. 40-iani wlebidan mTavrobam, romelic ZiriTadad
metropoliis Tambaqos fabrikebisaTvis saWiro iaffasiani nedleulis
miwodebiT iyo dainteresebuli, gadadga praqtikuli nabijebi am
kulturis ganviTarebisTvis. soflis meurneobis departamentma 1845-1846
wlebSi aSS-Si Tambaqos saukeTeso jiSebi SeiZina da saqarTveloSi
gamoagzavna.97
am faqtTan dakavSirebiT 1845 wlis 12 seqtembers quTaisis mazris
ufrosi deistvitelni statski sovetniks _ safonovs werda: “Прислания
вами семена табаков: Виргинского, Мериландского, Кентукского, и Албанского розданы
для посева жителям Вакинского, Кутайсского и Сабекского участков. Всходы и
95 Гулишщамбаров Ст. _ ОФЗТ губернии, Тифлис 1892. 96 C,jhybr Cnfn Cdtltybb gj Pfr rhf. Xfcnm I N 1902 c 236 97 saq. csia, f. 4, aR. 5, saq. 2, furc. 1.
![Page 88: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/88.jpg)
87
произрастание означенных табаков, по сведе означенных табаков, по сведениям, мною
полученным в настоящее время довольно удовлетворительный, и если погода будет
благоприятствовать, то можно надеятся на хороший урожай.” 98
am sagulisxmo cnobaSi savaraudoa, rom Tambaqos Tesli, romelic
aSS-is samxreTis Statebidan Semoitanes, albaneTi SecdomiTaa
moxseniebuli, vinaidan evropis am qveyanaSi, romelic mocemul periodSi
saxelmwifod arc ki iyo formirebuli, meTambaqoeoba ar arsebobda. unda
vivaraudoT, rom albaneTis nacvlad aSS-is samxreT-aRmosavleTi Stati
_alabama igulisxmeba, sadac sxvadasxva jiSis Tambaqo mohyavdaT. 1854
wlisTvis mTavrobam ukve sakuTari saxsrebiT gamoiwera amerikidan
Tambaqos Tesli da aseve Tambaqos warmoebis specialistebi. es
specialistebi da saTesle masala daigzavna ZiriTadad samegreloSi,
imereTsa da Tbilisis guberniaSi.99 xelisuflebis mxridan esodeni
zrunva aSkarad metyvelebs imaze, rom maTTvis didad mniSvnelovani iyo
imperiis ganapira mxareebSi mowyobiliyo Tambaqos dammuSavebeli
sawarmoebi, an SeeqmnaT sanedleulo baza imperiis fabrikebisaTvis
maTTvis xelsayreli pirobebiT. ruseTi gamosavals eZebda Tavi daeRwia
im didi finansuri xarjebisaTvis, rac sazRvargareTidan Tambaqos
imports sWirdeboda.
saqarTveloSi Tambaqos saxelosnoebis warmoSoba ufro adreul _
XIXs-is pirvel naxevarSic fiqsirdeba. mag. istorikosi z. WiWinaZe
aRniSnavs, rom TbilisSi mravlad iyo Tambaqos savaWroebi da misi
qarvaslac ki arsebobda.100 saqarTveloSi Tambaqos kulturis gaSenebas
xeli mohkides burJuaziuli meurneobebis pionerebma: solomon
gurgeniZem, dimitri afxazma, solomon andronikaSvilma, niko CijavaZem
da sxvebma. mogvianebiT, garda amerikuli Tambaqosi, xeli mohkides
Turquli Tambaqos moyvanasac. mag. 1860-ian wlebSi Tavadma
andronikaSvilma kaxeTSi, sofel bakurcixesTan gaaSena Tambaqos
98 Акты, т. Х, gv. 160. 99 «Кавказ», 1854, № 17, стр. 66 100 saq. csia, f. 240, aR. 1, saq. 1291, furc. 1_5.
![Page 89: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/89.jpg)
88
plantacia. am meurneobaSi pirvelad scades Turquli Tambaqos moyvana.
man kontraqtiT moiwvia erTi ostati da ori muSa. Turqi ostatis
gancxadebiT ki moyvanili Tambaqo imdenad kargi xarisxis iyo, rom
arafriT Camouvardeboda Turquls.101
1859 wels Tbilisis guberniaSi miiRes 11 772 fuTi, xolo gayides
7 944 fuTi Tambaqo. am droisaTvis Tbilisis guberniaSi Tambaqos
moyvaniT dakavebuli iyo 1 600-ze meti kaci.102 aRsaniSnavia, rom Tambaqo
Znelad mosavleli, Sromatevadi kulturaa da misi damzadebis
teqnologia muSebis daspecialebas moiTxovda. amiT aixsneba is faqti,
rom me-19 s. 80-90-ian wlebamdec ki samrewvelo plantaciebSi mowveuli
specialistebi muSaobdnen _ ZiriTadad Turqebi, an muSaobdnen
adgilobrivi muSebi specialistTa zedamxedvelobiT.
meTambaqoeobis ganviTarebisTvis mniSvnelovani iyo rogorc
politikuri garemoeba, aseve ekonomikuri politikac. magaliTad:
importirebul Tambaqoze sabaJo gadasaxadi iyo 25 kapiki, xolo 1872
wlidan mTavrobam es gadasaxadi 2 maneTamde gazarda.103 1877 wlisTvis ki
1 fuT importirebul Tambaqoze dawesda sabaJo gadasaxadi 14 maneTis
(oqroTi) odenobiT. garda amisa, daiwyo omi TurqeTTan, ramac
mefabrikeebs sazRvargareTidan Tambaqos Semotanis gza mouWra.
zemoaRniSnuli faqtorebi xels uwyobda samrewvelo plantaciebis
gamravlebas. zogierTma mefabrikem Tavad mihyo xeli sakuTari Tambaqos
plantaciebis gaSenebas. magaliTad, Tbiliselma erT-erTma msxvilma
mefabrikem _ a. enfianjiancma samsunidan (TurqeTi) moiwvia gamocdili
specialistebi da xeli mohkida Tambaqos plantaciebis gaSenebas. ukve
1873 wlidan enfianjianci fabrikaSi sakuTar plantaciebSi moyvanil
Tambaqos amuSavebda. aqve unda aRiniSnos, rom Tavdapirvelad fuTi
Tambaqos damzadeba Semotanilze Zviri jdeboda, vinaidan mowveuli
ostatebi did gasamrjelos Txoulobdnen.
101 ЦГИАЛ. Ф. 225, д. 1479, л. 66-69. 102 ”Кавказ”, 1875, # 116, gv. 1. 103 z. WiWinaZe, mrewveloba, vaWroba-xelosnoba saqarTveloSi, Tb.1909,gv. 23
![Page 90: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/90.jpg)
89
80-ian wlebSi adgilobriv Tambaqoze moTxovna gaizarda ara marto
saqarTveloSi, aramed mis farglebs gareTac. 1884 wels Tbilisis
guberniidan adgilobrivi Tambaqo ruseTis imperiis Sida guberniebSic
gaitanes.104 1887w. ki saqarTvelodan saukeTeso jiSis Tambaqo ukve
sazRvargareT gaitanes. 105
TbilisSi Tambaqos gadamamuSavebeli fabrikebi XIX s. 50-ian
wlebSi Cndeba. am periodis Tambaqos dammuSavebel sawarmoebs Soris
yuradRebas iqcevs ambarcum da beniamin enfianjiancebis fabrikebi. a.
enfianjiancs sakmaod kargad hqonia awyobili warmoeba da mwvavedac
reagirebda arajansaR konkurenciaze. 1859 w. 22 oqtombriT daTariRebul
werilSi igi mimarTavs mefisnacvlis mTavari sammarTvelos ufross
kruzenSterns: “8 wlis winaT TbilisSi gavxseni Tambaqosa da papirosis
fabrika, me mudam vcdilobdi Cemi nawarmisaTvis saukeTeso xarisxi da
zomieri fasebi SemenarCunebina. TurqeTis kompaniis drosac ki, roca
Tambaqos fasi 2-3-jer gaizarda, me imave fasebSi vyiddi, rogorc manamde.
amiT SevZeli kavkasiis da amierkavkasiis publikis ndobis mopoveba. me
gamovigone Cemi nawarmisTvis sxvadasxva iarliyi, romelic male
cnobili gaxda amierkavkasiasa da kavkasiaSi, rogorc niSani Cemi
nawarmis saukeTeso xarisxisa. axla Cemma Zmam _ beniaminma, romelic
sxvasTanaa kompaniaSi, gadaiRo Cemi iarliyebi da zed TavisTan erTad
Cemi saxelic miawera, rac yovlad dauSvebelia.”106
1863 wlisTvis TbilisSi 7 Tambaqos fabrika muSaobda, romelic
21 000 maneTis produqcias uSvebda.107 1864 wels Tambaqos 8 fabrika
uSvebda 24 000 maneTis,108 xolo 1865 wels Tambaqos 10 fabrika uSvebda
30 000 maneTis produqcias.109 aqve aRsaniSnavia, rom 60-ian wlebSi
Tambaqos fabrikebis Sesaxeb sruli informacia ar moipoveba, rac am
104 ЦГИАЛ Ф. 1263, Oп . I, д. 4525, лист.30. 105 “Kавказский Kалендарь”, 1887. ст.. 187. 106 xelnawerTa institutis fondi, R- S 2513_16. 107 ЦГИАЛ, ф. 1268, Oп.10,д. 137, л. 64. 108 saq. csia, f. 414, aR. I, saq. 10, furc. 237. 109 ЦГИАЛ, ф. 1268, Oп. 11, д. 142,л. 70.
![Page 91: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/91.jpg)
90
periodis Tanamimdevrul ganxilvas xels uSlis. arsebobs agreTve
gubernatorTa angariSebis uwyebani, sadac mocemulia cnobebi safabriko-
saqarxno mrewvelobis Sesaxeb da aqac Tambaqos fabrikebi iSviaTad
moixsenieba.110
1871 wels TbilisSi arsebobda Tambaqos 29 fabrika, sadac
dasaqmebuli iyo 210 kaci da uSvebda 51 000 maneTis produqcias.111 am
fabrikebis mier gamoSvebuli mza produqcia ZiriTadad saqarTveloSi da
aseve amierkavkasiis sxvadasxva guberniebSi saRdeboda.
1871 wels xelisuflebis gadawyvetilebiT daiwyo muSaoba
saaqcizo sistemis SemoRebis proeqtze. amave wlis 13 Tebervals
imperatorma daamtkica axali reformis proeqti, amave TveSi Seiqmna
amierkavkasiis saaqcizo sammarTvelo da eqvsi saaqcizo sammarTvelo,
romelTac Tavdapirvelad mxolod fabrika-qarxnebis aRwera evalebodaT.
fabrikebis gaxsna mxolod kavkasiis xelisuflebis nebarTviT gaxda
dasaSvebi.
saqarTveloSi daarsda saaqcizo sammarTvelos ori okrugi:
pirvelSi Sedioda Tbilisis gubernia, xolo meoreSi _ quTaisis
gubernia, sadac Sedioda soxumi da baTumi. saaqcizo RonisZiebis
gatarebidan pirveli sami wlis manZilze, 1879 wlis ivlisis
dasawyisamde, fabrikebs eZleodaT mTavrobisagan SeRavaTi banderolebis
damzadebisTvis, magram am periodSi aRniSnuli SeRavaTebiT sargebloba
ar moxerxda. saaqcizo sistemis Sedegad gazrdili gadasaxadi
ZiriTadad momxmareblis kiserze gadadioda da ruseT- TurqeTis omis
(1877-1878ww.) Sedegad isedac gaZvirebuli cxovrebis pirobebSi mas mZime
tvirTad awveboda. garda amisa, saaqcizo RonisZiebas naklic aRmoaCnda,
rac ZiriTadad foTlovani Tambaqos mimoqcevas, dacvasa da
gadamuSavebas Seexeboda.
finansTa saministrom SeimuSava Tambaqos aqcizis axali proeqti,
romelic 1882 wels damtkicda da momdevno wlis 1 ianvridan gatarda.
110 saq. csia,f. 17, aR. 1, saq. 8954. 111 iqve, saq. 8977.
![Page 92: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/92.jpg)
91
“1882 w. wesdebam mniSvnelovnad gaaZliera kontroli foTlovani
Tambaqos mimozidvaze, daawesa sawyobebsa da fabrikebSi misi Senaxvis
mowesrigebuli aRricxva, xolo foTlovani Tambaqos gadamuSavebis, misi
mza nakeTobis fabrikidan gamoSvebisa da gayidvis mTeli procesi
daumorCila AaRricxvisa da kontrolis axal wesebs. zustad
ganisazRvra, rom Tambaqos saxazino Semosavali Seadgens: 1. Tambaqos
mzanawarmis aqcizi, rac aiReba Tambaqos nakeTobaze dadebuli
banderolis saxiT; 2. Tambaqos fabrikebis da foTlovani Tambaqos da
Tambaqos nakeTobis gasayid dawesebulebaTa (adgilTa) mflobelobis
patentis mosakrebeli da 3. Semoziduli foTlovani da mzanawarmi
Tambaqos baJi.”112
yvela zemoaRniSnuli RonisZieba mTavrobis sasargeblod iyo
mimarTuli, raTa meti Semosavali mieRoT Tambaqoze arapirdapiri
gadasaxadisagan.
saaqcizo sistemis damkvidrebam mravali wvrili Tambaqos fabrikis
daxurva gamoiwvia, SedarebiT msxvilebi ki ganagrZobdnen arsebobas. am
sistemis SemoRebis wels saqarTveloSi 17 Tambaqos fabrika iyo, aqedan
Tbilisis guberniaSi _ 15. am fabrikebidan wliuri produqciis
RirebulebiT gamoirCeodnen a. enfianjiancis da n. bozarjiancis
fabrikebi.
1873 wels TbilisSi amuSavda p. sagoiancis Tambaqos fabrika113 1880
wlis monacemebiT am fabrikaSi gadaamuSaves 1 250 fuTi Tambaqo da
gamouSves 4 025 000 cali papirosi. mTlianad am wels fabrikam 51 000
maneTis produqcia gamouSva. muSaTa raodenoba iyo 40 kaci. maT Soris
ar iyo specialisti_ostati.114 samuSao dro grZeldeboda 12 saaTs.
dRiuri xelfasi ki iyo saSualod 60 kap. 1886 wlis monacemebiT,
fabrikaSi muSaobda 8 Tambaqos saWreli. erTi wlis ganmavlobaSi aq
112 p. guguSvili _ saqarTvelosa da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX_XX ss., t IV, w. I, Tb., 1965, gv. 15_16. 113 saq. csia, f. 204, aR. 1, saq. 654, furc. 72. 114 saq. csia, f. 17, aR. 1, saq. 486, furc. 68.
![Page 93: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/93.jpg)
92
gadaamuSavebdnen 2 091 fuT adgilobrivsa da 641 fuT ruseTidan
Semotanil Tambaqos. mza produqcia saRdeboda amierkavkasiaSi.115
1873 wlidan arsebobda TbilisSi g. aznaurovis fabrika. am
fabrikaSi 1880 wlisTvis muSaobda Tambaqos saWreli 13 dazga da 1
dasaqucmacebeli manqana, dasaqmebuli iyo 50 kaci, romelTaganac 20
ostati iyo da 30 _ muSa. nedleuli fabrikaSi Semodioda feodosiidan,
ialtidan, novorosiiskidan, baTumis olqidan, aRbulaxidan, kaxeTidan,
quTaisidan, aseve sazRvargareTidanac. am wels fabrikaSi gadamuSavda
1 497 fuTi da 33 girvanqa adgilobrivi da 102 fuTi sazRvargareTuli
Tambaqo. 1 fuT adgilobriv Tambaqos mewarme 15 maneTad iZenda, xolo
importuls _ 65 maneTad. am wels fabrikam gamouSva 5 540 000 c.
papirosi, 221 000 c. sigara da 1 030 fuTi TuTuni. aznaurovis fabrikis
wliuri brunva iyo 100 000 man116.
i. firaliSvilis (firalovis) Tambaqos fabrika TbilisSi 1879
wels, ianvarSi gaixsna. 1880 wlisTvis aq 64 muSa muSaobda, amaTgan 34
iyo ostati, xolo 30 _ muSa. am wels fabrikaSi muSaobda 12 dazga,
romelic xeliT mohyavdaT moZraobaSi. fabrikis mier gamoSvebuli
produqciis Rirebuleba 24 338 man. da 70 kap.-s Seadgenda.117 1881 wels
awarmoes 7 269 000 cali papirosi da 881 fuTi TuTuni,118 xolo 1884 wels
_ 2 144 500 c. pirveli xarisxis da 4 083 400 c. meore xarisxis
papirosi.119 1885 wels sawarmom 42 295 man. Rirebulebis produqcia
gamouSva, maT Soris 5 277 000 c. 26 467 man. Rirebulebis papirosi da
1 137 fuTi 15 828 man. Rirebulebis TuTuni. momdevno 1886 wels fabrikis
mier gamoSvebuli produqciis Rirebulebam 50 441 man. da 50 kap.-s
miaRwia, rac wina wlis analogiur maCvenebels 8 146 maneTiT aWarbebda.
fabrikaSi damzadda 4 948 300 c. sxvadasxva xarisxis papirosi da 1 188
fuTi TuTuni. 1883 wlidan aq damontaJda 2 dazga, romelic moZraobaSi
115 saq. csia, f. 204, aR. 1, saq. 654, furc. 72. 116 saq. csia, f. 17, aR. 1 saq. 486,furc. 40. 117 iqve furc. 66. 118 saq. csia, f. 370, aR. 1 saq. 150, furc. 31. 119 Гулишамбаров Ст., ОФЗТ губернии 1888 г. стр. 27.
![Page 94: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/94.jpg)
93
cxenis gamwevi Zalis meSveobiT modioda.120 1886 wels sawarmoSi samuSao
drois xangrZlivoba 12 saaTi iyo, muSaTa yovelkvireuli xelfasi ki 3
maneTidan iwyeboda da 10 maneTs aRwevda. fabrikis mier gamoSvebuli
mza produqcia amierkavkasiaSi saRdeboda.121
1873 wlidan TbilisSi arsebobda meore gildiis vaWris _ s.
davlianiZis (davlianovis) Tambaqos fabrika.122 1880 wlis monacemebiT
sawarmoSi damzadda 8 413 000 c. papirosi da 31 630 girvanqa TuTuni; sul
awarmoes 20 112 man. da 30 kap. Rirebulebis produqcia. fabrikaSi
nedleuli SemohqondaT Tbilisisa da quTaisis guberniebidan, agreTve
novorosiiskidan da yubanis olqidan. 1880 wels novorosiiskSi erTi
fuTi Tambaqos Sesyidva jdeboda 8 man. da 50 kap., imereTSi _ 8 man,
xolo kaxeTSi _ 8 man da 30 kap. mza produqciis realizacia ZiriTadad
amierkavkasiaSi da Tergis olqSi xdeboda. davlianiZis fabrikaSi
dasaqmebuli iyo 50 muSa. Sawarmos hqonda Tambaqos saWreli 5 dazga,
romelic moZraobaSi xeliT modioda.123
aseve 1873 wels daarsda TbilisSi jimSerovisa da “k”-s Tambaqos
fabrika. 1880 wlisTvis aq Tambaqos saWreli 6 dazga idga da 40 saWreli
dana iyo. muSaobda 69 kaci, aqedan 44 ostati da 25 muSa. fabrika
nedleuliT maragdeboda guriidan, imereTidan, borCalodan da
novorosiiskidan. sawarmosaTvis saWiro masalas adgilzeve, TbilisSi
iZendnen. nawilobriv TbilisSi iZendnen nedleulsac. statistikur
dokumentebSi ar aris miTiTebuli, Tu ramdeni man. Rirebulebis
produqcia gamouSva aRniSnul wels am fabrikam. mza produqcias ki
asaRebdnen baqoSi, SemaxaSi, salianSi, grodnoSi, yizlarSi, axalcixeSi,
gorSi, TbilisSi da sxvagan.124
1880 wels TbilisSi moqmedebda t. akopjaniancisa da g.
zoxrobiancis Tambaqos fabrika. am fabrikis daarsebis TariRi
120 saq. csia, f. 370, aR. 1, saq. 207, furc. 46. 121 saq. csia, f. 204, aR. 1, saq. 654, furc. 76. 122 saq. csia, f. 17, aR. 1, saq. 486, furc. 44. 123 iqve. 124 iqve, furc. 105.
![Page 95: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/95.jpg)
94
dokumentebSi ar aris miTiTebuli, cnobilia, rom am wels fabrikaSi
hqondaT Tambaqos xeliT saWreli 5 dazga da dasaqmebuli iyo 15 kaci.
wlis ganmavlobaSi fabrikaSi damzadda 4 200 000 c. papirosi da 26 000
girvanqa TuTuni, sul 62 000 man. Rirebulebisa, fabrika ZiriTadad
Turqul nedleulze muSaobda, xolo mza produqcias amierkavkasiaSi
asaRebda.125
70-iani wlebis bolosaTvis Tambaqos fabrikebSi xelis dazgebis,
xolo cota mogvianebiT xelis meqanikuri dazgebis gamoCena
SesaZlebelia miCneul iqnas, rogorc momavali samrewvelo-teqnikuri
gadatrialebis dasawyisi, magram e. w. sruli samrewvelo gadatrialebis
Semdegac Tambaqos fabrikaSi xeliT Sroma mainc didxans gamoiyeneboda.
amas ki ZiriTadad Tambaqos damuSavebis specifika ganapirobebda.
Tambaqos fabrikebSi warmoebis procesi aseTi TanmimdevrobiT
xorcieldeboda: Tambaqos foTlis daxarisxeba, daWra, awonva, yuTebSi
Cawyoba, papirosis damzadeba da misTvis taris gakeTeba, kolofSi
Cawyoba da bolos banderolis gakeTeba. am fabrikebis momuSaveTa Soris
wamyvani adgili ekavaT damxarisxeblebs da maTi kviris xelfasi 4-dan 6
maneTamde iyo. muSaTa Semdegi kategoria iyo Tambaqos mWrelebi. isini
mZime SromisTvis xelfass kviraSi 5-dan 7, zogjer ki 9 maneTamdec ki
iRebdnen. Camwyobi muSebis movaleoba iyo Tambaqos awonva da misi
yuTebSi Calageba. maTi kvireuli xelfasi ki 4-dan 6 maneTamde meryeobda.
mepapirose muSebi amzadebdnen papiross da 1 000 c. papirosis
damzadebaSi 50 kap. eZleodaT.126 CamoTvlili kategoriis muSebis garda
fabrikebSi muSaobdnen mza produqciisTvis banderolebis mkeTeblebi da
mtvirTavebi, magram isini specifikur samuSaos ar asrulebdnen.
fabrikebSi Tambaqos daxarisxebis (foTlebis dacalkevebisas)
specifika moiTxovda, rom nedleuli notio yofiliyo, rom calkeul
sawarmoo operacias foTlebis msxvreva ar gamoewvia. am specifikis gamo
miRebuli meTodi iyo, rom damxarisxebels pirSi Caegubebina wyali da
125 iqve, furc. 70. 126 Ст. Гулишамбаров, ОФЗТ губернии, Тиф. 1888, gv. 30
![Page 96: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/96.jpg)
95
piridan gamofrqveviT daenama Tambaqos foTlebi. es procedura
higienuri TvalsazrisiT friad arasaxarbielod gamoiyureboda. Semdgom
es meTodi Seicvala imiT, rom damxarisxebels daudges wyliT savse
Tasi da cocxi, romlis meSveobiTac inameboda Tambaqos foTlebi. Tumca
arc es meTodi iyo pirvelze bevrad ukeTesi, radgan xSirad
moZvelebuli da lpobadi cocxebi ixmareboda (mas ar cvlidnen
regularulad) da amis gamo TasSi wyali binZurdeboda. Tbilisis 2-3
fabrikaSi am naklis aRmosafxvrelad daiwyes pulverizatorebis
gamoyeneba da amiT higienasTan dakavSirebuli problemebi gvardeboda,
magram msxvilma Tambaqos mwarmoebelma _ bozarjiancma aRmoaCina, rom
pulverizatoriT danamvisas Tambaqos foTlebi sinestes araTanabrad
iRebda. misi gadawyvetilebiT fabrika aRiWurva orTqlis qvabiT,
romelic Tambaqos orTqlis meSveobiT Tanabrad atenianebda.
Tbilisis da zogadad kavkasiis Tambaqos fabrikebSi sxva saxis
teqnikuri problemebic arsebobda. magaliTad papirosis gadaxvevis
teqnologia. Tavdapirvelad fabrikebSi TuTuns qaRaldTan erTad
axvevdnen, romlis kideebsac saxamebliT awebebdnen. amgvari gadaxvevis
gamo, TuTuni ver nawildeboda Tanabrad da Sesabamisad kargad ar
iweoda. gacilebiT efeqturi meTodi aRmoCnda papirosis damzadeba
masrebis meSveobiT. am meTodma TandaTan gamodevna papirosis gadaxvevis
manamde arsebuli primitiuli meTodi.
garda amisa, Tambaqos daqucmacebis procesi fabrikantebs sakmaod
Zviri ujdebodaT. muSas erTi fuTi Tambaqos daqucmacebisTvis 1,5 man.-s
uxdidnen. am procesis gaiafebisTvis 80-iani wlebis dasawyisSi
ramodenime meTambaqoem scada gamoeyenebina Carxebi, romelic cxenis
gamwevi Zalis meSveobiT modioda moqmedebaSi. Tumca problema aqac iyo,
vinaidan cxenis SeZena, Senaxva da misi meTvalyuris anazRaurebac
sakmaod Zviri jdeboda. am meTodis Secvla moxda benzinis Zravis
(romelic otom gamoigona) meSveobiT. es Zrava pirvelad TbilisSi
enfianjiancma gamoiyena, Tumca aqve unda aRiniSnos, rom igi karga xans
![Page 97: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/97.jpg)
96
umoqmedod edgaT, radgan alRo ver auRes. Amoqmedebis Sedegad
oTxcxenisZaliani otos sistemis Zravam oci damqucmacebeli muSa
Secvala, amasTanave, Tuki manamde TuTunis daqucmaceba 1,5 man. jdeboda,
axali Zravis meSveobiT es procesi mkveTrad gaiafda da 45-50 kap. gaxda.
bozarjiancma daamontaJa analogiuri, 2-3 cxenisZalis simZlavris Zrava,
romelic dRiurad naxevar fuT benzins moixmarda. man Secvala aTi
damqucmacebeli muSa, romlebzec dRiurad 8 man. gaicemoda.127 am Zravebis
upiratesoba imdenad aSkara iyo, rom maTi soliduri Rirebulebis
miuxedavad is mesame Tbiliselma meTambaqoem _ safarovmac SeiZina,
oRond ara benzinze, aramed navTze momuSave, rac ra Tqma unda ufro
sarfiani iyo.
Tambaqos fabrikebSi arsebobda kvalificiuri specialistebis,
kerZod damxarisxeblebis mwvave problema. damxarisxebels, romlis
kvalifikaciazec didad iyo damokidebuli fabrikis warmateba,
saTanadod ar afasebdnen da meorexarisxovnad Tvlidnen. misi dRiuri
anazRaureba 70-90 kapiks ar aRemateboda. am fasad ki kargi ostatebis
mozidva Wirda. kvalificiuri damxarisxebeli kargad arTmevda Tavs ama
Tu im xarisxis Tambaqos daxarisxebas, anu damxarisxebel specialists
moeTxoveboda Tambaqos xarisxebis zusti codna da maTi erTmaneTisagan
garCeva. Tambaqo unda daxarisxebuliyo ise, rom daekmayofilebina
sxvadasxva kategoriis moTxovnebi. adgilobrivi fabrikantebi ki
ratomRac swored im sferoSi cdilobdnen xarjebis Semcirebas,
romelSic saxsrebi ar unda daezogaT. fabrikaSi 2_3 kvalificiuri
damxarisxeblis yola, Tundac maTi xelfasi 100 maneTi yofiliyo,
mewarmeebs gacilebiT met mogebas moutanda, vidre maT gaumarTlebel
momWirneobas mohqonda.
Tambaqos warmoebis ganviTarebis seriozul xelisSemSlel
faqtorad iqca qalaqSi erTob momravlebuli e.w. “papirosnikebi”,
romlebic aralegalurad amzadebdnen papirosebs im TuTunisagan,
127 iqve, gv. 31
![Page 98: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/98.jpg)
97
romelzec ukve iyo gadaxdili saaqcizo gadasaxadi. isini SedarebiT
iafad yidulobdnen ZiriTadad ruseTidan Semotanil Tambaqos (es
adgilobriv Tambaqoze iafi ujdebodaT), yidulobdnen aseve meore
xarisxis, anu mdare xarisxis TuTuns, romelsac mcire doziT
umatebdnen maRali xarisxis, surnelovan TuTuns, magaliTad “Svars”. am
nazavs asaRebdnen, rogorc pirveli xarisxis papiross. amgvar
saqmianobasTan brZola xSirad ar iyo Sedegiani, vinaidan papirosnikebis
saqmianobiT saxelmwifos fiskaluri interesebi ar zaraldeboda, xazina
Tavisas TuTunis saaqcizo gadasaxadisagan mainc iRebda, xolo
zaraldebodnen rogorc mewarmeebi, aseve Tambaqos momxmareblebi,
romlebic papiross yidulobdnen rogorc pirvelxarisxovans,
sinamdvileSi ki iyo meorexarisxovani. momxmarebelTa didi umravlesoba
ver erkveoda Tambaqos xarisxebSi da maT erCivnaT is papirosi SeeZinaT,
romelic safabriko nawarmze iafi Rirda.
importirebuli rogorc papirosi, aseve TuTuni ewyo mosaxerxebel
kolofebSi da lamazad iyo SefuTuli. SefuTuli nawarmis iarliyebze
miTiTebuli xarisxi yovelTvis emTxveoda masSi moTavsebuli nawarmis
xarisxs. kavkasiaSi warmoebuli Tambaqos nawarmi ki myidvels yovelTvis
ucruebda imeds. garda amisa, rusi Tambaqos mefabrikeebi rogorc Cans,
ukeTesad erkveodnen marketingSi, kerZod, isini mniSvnelovan
fasdaklebas sTavazobdnen wvril vaWrebs da amis meSveobiT maT SeZles
TiTqmis mTlianad daepyroT amierkavkasiis bazari. vaWrobas amgvari saxe
hqonda: magaliTad, Tuki vaWari, romelic rostovidan pirveli xarisxis
kuSnarevis Tambaqos gamoiwerda, dawesebuli iyo 22% SeRavaTi, meore
xarisxze _ 18 %, mesameze ki 14-dan 15%-mde. amasTan, aqcizi maSinve
ixdeboda, xolo saqonlis Rirebulebis gadaxda SesaZlebeli iyo sam
Tvemde vadaSi. saqonlis gadazidvis xarjebs ixdida vaWari, romelsac
Semohqonda Tambaqo. garda am SeRavaTebisa, kuSnarevi vaWrebs uwesebda
premiebs: Tuki is gamoiwerda 50 aTasi maneTis Rirebulebis Tambaqos,
eZleoda SeRavaTi 2%-is odenobiT; 100 aTasi maneTis saqonelze _ 3%-is,
![Page 99: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/99.jpg)
98
xolo 150 aTasi maneTis zeviT _ 4%-is odenobiT.128
bazarze arsebulma amgvarma viTarebam adgilobrivi Tambaqos
msxvili fabrikantebi erTgvarad gamoacocxla da sakmaod gaaqtiures
brZola importirebuli mza nawarmis Sesaviwroeblad. isini ukve
cdilobdnen myidvelisaTvis mimzidveli gaexadaT sakuTari saqoneli,
kerZod, wina planze wamoswies Tambaqos SefuTvis sakiTxi, romelsac
manamde did yuradRebas ar aqcevdnen. papirosis kolofi
momxmareblisTvis mimzidveli unda yofiliyo, garda amisa izrunes misi
xarisxis gaumjobesebazec. aRsaniSnavia, rom adgilobrivi meTambaqoeobis
nawarmi mxolod provinciebSi saRdeboda, xolo qalaqebSi ZiriTadad
Semotanili papirosi iyideboda. garda amisa, rusi mefabrikeebis mier
vaWrebisTvis dawesebuli zemoaRniSnuli SeRavaTebiT seriozuli
safrTxe emuqrebodaT adgilobriv fabrikantebs da isini iZulebulni
gaxdnen vaWrebisTvis TviTonac daewesebinaT kuSnarevis mier
SemoRebuli SeRavaTebis tolfasi SeRavaTebi. es stimuli efeqtiani
aRmoCnda, kuSnarevis Tambaqos Sesyidva, romelic mkveTrad
progresirebda, TandaTan Senelda da daiwyo Semcireba. am sapasuxo
RonisZiebis Sedegad 1890-iani wlebis dasawyisSi rostovis Tambaqoze
moTxovna 40%-iT Semcirda.129
garda zemoxsenebuli RonisZiebebisa, adgilobrivma fabrikantebma
ruseTidan moiwvies am saqmis specialistebi. menejmentis gaumjobesebis
Sedegad msxvilma fabrikantebma, mag. enfianjiancma da bozarjiancma did
warmatebebs miaRwies da maTi nawarmi ara mxolod gautolda ruseTSi
warmoebuli saukeTeso xarisxis nawarms, aramed ajobes kidec mas. am
ori mewarmis mier gamoSvebul produqciaze arsebobda didi moTxovna
ara mxolod adgilobriv bazarze, aramed maT gauCndaT msxvili
SekveTebi moskovidan da peterburgidan. am cvlilebis gamo TandaTan
mcirdeboda ruseTidan Tambaqos Semotana.
90-iani wlebis Tbilisis mrewvelobis dargebs Soris SedarebiT
128 Гулишамбаров Ст. ОФЗ по ЗК Тиф.1894. gv. 144 129 iqve 145
![Page 100: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/100.jpg)
99
wina planze idga tyavisa da Tambaqos fabrikebi. 1892 wels maTi
wliuri brunva Sesabamisad Seadgenda _ 777 936-sa da 560 881 maneTs.130
Tambaqos fabrikebs Soris warmoebis zrdiTa da misi doniT gamoirCeoda
Tbiliseli meore gildiis vaWris _ enfianjiancis fabrika (iseve,
rogorc es wina wlebSi iyo). man Tavis plantaciebSi gaaumjobesa
Tambaqos xarisxi, fabrikaSi moaxdina damatebiTi investireba, kerZod,
damontaJda axali manqana-danadgarebi, nedleuli xarisxdeboda
kvalificiurad, ramac saboloo jamSi xeli Seuwyo mza nawarmis
xarisxis amaRlebas da gafarTovda produqciis sarealizacio areali.
mis mier warmoebuli papirosi, sigara da TuTuni saRdeboda
amierkavkasiaSi, kaspiismiRma olqebsa da ruseTSi.
90-iani wlebis Tbilisis Tambaqos warmoebaSi SesamCnevi xdeba
warmoebis gamsxvilebis procesi. 1895 wels Tbiliselma pirveli
gildiis vaWrebma _ baindurovma, egiazarovma, avalianma da gokielma
daaarses saaqcio sazogadoeba “miri”. misi ZiriTadi kapitali 500 000
maneTs Seadgenda, romelic dayofili iyo 2 000 aqciad _ TiToeuli 250
maneTad.
saaqcio sazogadoebis saqmianobas sami kacisgan Semdgari sabWo
ganagebda. mas yuradReba unda mieqcia aqciebis brunvisaTvis, wliuri
angariSis, balansisa da sabuRaltro saqmeebisaTvis. warmoeba unda
uzrunveleyo saWiro specialistebiT, Tvalyuri edevnebina Nnedleulis
Sesyidvisa da mza nawarmis realizaciisaTvis, daedo xelSekrulebebi
rogorc saxelmwifo, aseve kerZo amxanagobebTan da sazogadoebasTan.
wesdebiT saaqcio sazogadoebis arsebobis vada ar iyo gansazRvruli. im
SemTxvevaSi, Tuki saWiro gaxdeboda sazogadoebis daxurva,
gadawyvetileba unda mieRo aqcionerTa saerTo krebas. saaqcio
sazogadoeba “miri”, aRWurvili iyo uaxlesi teqnikiT.
cxrili #2.4 cxadyofs, rom saaqcio sazogadoeba miris mier
gamoSvebuli produqcia sakmaod solidurad gamoiyureba. Mmiuxedavad
130 cincaZe d. kap. mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi XIX s. meore naxevarsa da XX s. dasawyisSi, Tb. 1979
![Page 101: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/101.jpg)
100
imisa, rom III xarisxis TuTunsac sakmaod mozrdili raodenobiT
awarmoebda, mainc SeiZleba iTqvas, rom es sawarmo upiratesobas
ZiriTadad I da II xarisxis Tambaqos warmoebas aniWebda. bazarze
prioritetulad II xarisxis Tambaqos miwodeba cxads xdis, rom fabrikas
Tavisi warmoeba ZiriTadad am xarisxis Tambaqos momxmarebelze hqonda
gaTvlili. Mmis mier warmoebuli II xarisxis TuTunis raodenoba 44 837
fuTiT aWarbebs I xarisxisas da 153 030 fuTiT III xarisxis TuTunis
raodenobas. igive SeiZleba iTqvas papirosis warmoebaze: II xarisxis
papirosis warmoeba 13 336 500 cali papirosiT aWarbebs I xarisxisas, III
xarisxis papirosi ki saerTod ar iwarmoeba cxrilSi warmodgenili
monacemebi gviCvenebs, rom TuTunis. warmoebaSi importis wili
maincdamainc STambeWdavi ar aris. importSic II xarisxis Tambaqo didad
Warbobs I xarisxis Tambaqos imports da aseve Warbobs III
xarisxisas.Ppapirosis importis xarisxobriv stuqturaSi TiTqmis
Tanabaria I da II xarisxis nawarmis odenoba, I xarisxis papirosis gatana
daaxloebiT 1 %-iT aWarbebs II xarisxisas.
1900 wels bozarjiancma Tavisi fabrika gadaakeTa firmad. Ffirmis
wevrebi iyvnen n. bozarjianci, misi sami vaJi da erTic naTesavi. am
amxanagobaSi mis TiToeul wevrs 2 000 maneTi Sehqonda, kapitali
mTlianad 10 000 maneTs Seadgenda. firmaSi gareSe piris Seyvana
ikrZaleboda, xolo Tuki amxanagobis romelime wevri miatovebda firmas,
mas ekrZaleboda Tambaqos fabrikis gaxsna ara marto TbilisSi,
aramed mTlianad ruseTis imperiaSi. Ffirmis gamgebeli iyo n.
bozarjianci daFmis saqmianobasac is ganagebda. Aam saaqcio
sazogadoebas savaWro saxlebi hqonda Tbilissa da baqoSi. Mmisi
cxrili #2.4 131
saaqcio sazogadoeba “miris” mier warmoebuli produqcia (1906 w).
131 cincaZe d. kapitalisturi mrewvelibis ganviTareba saqarT. XIX s. meore naxevarsa da XX s. dasawyisSi. Tb. 1979
![Page 102: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/102.jpg)
101
warmatebebi Tbilisis analogiur sawarmoebs Soris TvalsaCinoa,
igi bazarze aSkara lideria. Amas adasturebs is statistikac, romelic
#2.5 cxrilSia mocemuli.
Ddamzadebuli
produqcia (xarisxebis
mixedviT)
importirebuli
prod.
(xarisxebis
mixedviT)
importis
wili
%
nawarmis
dasaxe
leba
I
II
III
I
II
III
I
II
III
TuTuni
(girvan.)
257778
302615
149
585
1738
29825
801
0
0,7
9,8
5,4
papirosi
(cali)
336785
00
47015000
_
251250
0
310500
0
_
7,5
6,6
_
sul
339362
78
47317615
149
585
2514238
3134825
801
0
_
_
_
![Page 103: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/103.jpg)
102
cxrili #2.5 132
Tbilisis Tambaqos ZiriTadi mwarmoeblebi (1908 w.)
warmoebuli
produqciis raod.
(man.)
muSaTa raod. (kaci)
mewarme
1900w. 1908 w. 1900 w. 1908 w.
bozarjianci 731 429 715 661
401
206
“miri” 518 500 368 000
212 165
enfianjianci 515 800 336 053 315 459
sul samive saw. -Si 1 765 729 1 419 714 928 630
sul Tbilisis
Tamb. fabrikebSi.
__ 1 718 074 __ 818
warmodgenili. cxrilis mixedviT bozarjiancebis firma Tbilisis
Tambaqos warmoebaSi udavo lideria. Mmiuxedavad imisa, rom
enfianjiancis fabrikisa da “miris” saaqcio sazogadoebis mier
gamoSvebuli produqciis raodenoba sakmaod masStaburia, bozarjiancis
warmoeba 1900 wels gamoSvebuli produqciis raodenobis mxriv orive
maTgans bevrad uswrebs, xolo 1908 wels orives mier warmoebuli
132Варзар, Список фабрик и заводов Росийской Империи. 1912
![Page 104: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/104.jpg)
103
produqciis jamsac ki aWarbebs. isic gasaTvaliswinebelia, rom Tuki
aseT masStabur warmoebas igi 1900 wels 401 muSaxelis pirobebSi
axerxebda, 1908 wlisTvis man teqnikuri siaxleTa danergvis meoxebiT
produqciis TiTqmis igive raodenobis warmoeba 206 muSaxelis pirobebSi
SeZlo. teqnikur siaxleebSi orTqlis Zravebis garda benzinisa da
eleqtoenergiaze momuSave Zravebic igulisxmeba. magaliTad, bozarjianis
fabrika aRWurvili iyo Tambaqos saWreli eleqtroZraviani 4 manqaniT da
garda amisa, mas gaaCnda benzinze momuSave 3 Zrava. M
moulodnelia warmatebuli da didi gamocdilebis mqone
enfianjiancis warmoebis ukusvla.M mis mier warmoebuli produqciis
raodenoba mkveTrad ecema da amis fonze igi zrdis muSaxelis
raodenobas 1900 wlis 315-dan 1908 wlis 459 kacamde. rac Seexeba 1908
wlis Semdgom periods, vardnis Semdgom, momdevno 7-8 wlis ganmavlobaSi
enfianjianci ayalibebs sakmaod msxvil saaqcio sazogadoebas da
rogorc mosalodneli iyo, SeZlo lideris poziciis damkvidreba.
samive sawarmos wili mTlianad Tbilisis Tambaqos fabrikebis
mier gamoSvebul produqciaSi 1908 wels 82,6 %-ia, mxolod
bozarjiancis sawarmos wili ki _ 41,6 %, rac sakmaod STambeWdavia.
“miris” fabrikam, miuxedavad imisa, rom masSi koncentrirebuli iyo xuTi
mewarmis kapitali (rac zemoT mimovixileT), mainc ver SeZlo seriozuli
konkurencia gaewia bozarjiancebis firmisaTvis. Aamis savaraudo mizezi
jer erTi is iyo, rom bozarjiancebs naxevar saukuneze meti xnis
gamocdileba gaaCndaT am sferoSi (jer kidev ambarcum bozarjiancis
periodidan) da garda amisa, aq ufro msxvili kapitalis koncentracia
moxda, vidre “mirSi”.
warmodgenil sam fabrikaSi Tavmoyrili iyo mTlianad Tbilisis
Tambaqos fabrikebSi dasaqmebul muSaTa 77 %.
Mmrewvelobis calkeuli dargebis ganviTarebis kvaldakval
viTardeboda spirtis, aryisa da koniakis samrewvelo warmoebac. arayi
ojaxur pirobebSi saqarTveloSi manamdec mzaddeboda, romelic
![Page 105: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/105.jpg)
104
ZiriTadad ojaxis saWiroebisTvis moixmardnen, magram mas sasaqonlo
xasiaTi ar hqonda. Mmdgomareoba mas Semdeg Seicvala, rac saqarTvelo
ruseTis SemadgenlobaSi aRmoCnda. ruseTis jaris nawilebis
saqarTveloSi damkvidrebam arayze moTxovna gazarda. saojaxo
meurneobis pirobebSi damzadebuli aryiT, raodenobrivi TvalsazrisiT,
ruseTis jaris dakmayofileba SeuZlebeli iyo. Bbazris gafarToebasTan
da Sromis sazogadoebriv danawilebasTan erTad venaxis mflobel
mwarmoeblebs gamoeyvnen uSualod sasaqonlo produqciis mwarmoebelni,
(romelTa raodenobac XIX s. I naxevarSi mcire iyo) da vaWar-
Semsyidvelebi, romlebic mwarmoebelsa da momxmarebels Soris
Suamavlis funqcia ikisres.
XIX s. pirvel naxevarSi aryis wvrili warmoebis garda
saqarTveloSi kapitalisturi tipis aryisa da spirits “qarxnebic”
arsdeba. spirtis qarxnebSi gamoyenebdnen daqiravebul Sromas, manqana-
iaraRebsa da danadgarebs. msxvili kapitaldabandebebis, meSveobiT
umjobesdeboda warmoeba, magaliTad, barbare imerliSvilis (1829w.),
zubalaSvilis (1838w.), kalainis (1854w.), andrievskis (1847w.) aryis
qarxnebi.133
60-ian wlebSi gaixsna da axal saaqcio sistemis SemoRebamde
iarseba kuzminskis, bariatinskis, mikirtiCevis, iasenis, Straubes
sawarmoebma. Aam periodis aryis qarxnebs Soris gansakuTrebis
aRsaniSnavia baron baxis warmoeba, romelic 1876 wels gaixsna da
wyvetilebiT 900-ian wlebamde iarseba.134
1873 wlamde sasmelebis warmoeba saqarTvelosa da mTlianad
amierkavkasiaSi gadasaxadiT ar ibegreboda. Ggadasaxads ixdidnen
bazarSi gasayidad gatanil sasmelze. 1873 wels axali saaqcizo
133 samsonaZe m. Tbilisis samrewveli ganviTareba saqarTveloSi XIX s. reformamdel xanaSi . gv. 124-131; gogolaZe d. kapitalisturi sawarmoebi soflis meurneobasa da mrewvelobaSi reformamdel saqarTveloSi (1830-1864 ww.), Tb. 1969, gv. 151-201. xoStaria e., dammuSavebeli mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi XIX s. 30-60-ian wlebSi _ istoriis inst. Sromebi, t. III, Tb. 1958, gv. 153-181. 134 Гулищамбаров Ст. ОФЗТ губернии, Т. 1888, ст.41-48
![Page 106: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/106.jpg)
105
kanonmdeblobiT daibegra rogorc bazarze gatanili aryis sasaqonlo
produqti, ise misi warmoebac. erTi vedro puris spirtis gamoxdaze
dawesda saaqcizo gadasaxadi 5 kap. odenobiT, yurZnisa da xilis
spirtebze ki _ gadasaxadi gamosaxdeli masalis moculobisa da misi
yoveldRiuri gamoxdis Sesabamisad (1 vedro moculobis qvabze dRe-
RameSi 11 kap. Aaqcizi) SemoiRes. saaqcizo gadasaxadisagan
Tavisufldeboda venaxis mflobelTa is “qarxnebi”, romelTa produqti
sasaqonlo xasiaTs ar atarebda.
saaqcizo gadasaxadebis garda, dawesda aseve sapatento gadasaxadi.
Mmisi odenoba ganrigebis mixedviT ganisazRvra. pirvel ganrigSi
Sevidnen TbilisSi arsebuli sawarmoebi, romelTa wliuri sapatento
gadasaxadi dawesda 3 man. odenobiT. Mmeore ganrigisaTvis (sagubernio da
saolqo qalaqebi ) _ 50 man; mesame ganrigisaTvis (sabazrobo qalaqebi da
portebi) _ 30 man; meoTxe ganrigisaTvis (sxva danarCeni qalaqebi) _ 15
man. amasTan, sardafebs, samikitnoebs da duqnebs aryis produqtebiT
TavRia WurWlidan wvril-wvrilad vaWroba aekrZalaT. amisaTvis
sagangebo nebarTva iyo saWiro. I ganrigis savaWroebs TavRia WurWlidan
aryis produqtebiT vaWrobisaTvis weliwadSi 200 man. Uunda gadaexadaT,
II Tanrigis savaWroebs ki _ 100 man.135
saxelmwifom qarxnis warmoebis mixedviT spirits gamoxdis norma
daawesa. Nnormis zeviT gamoxdil spirtze mwarmoebeli saaqcizo
gadasaxads aRar ixdida. Aam SeRavaTebma warmoebebs zrdis stimuli
misca. Pproduqciis zrdis saSualeba qarxnis teqnikuri donis amaRleba
iyo. kargad mowyobili qarxnebi did Semosavals iRebdnen. Wvrili
mwarmoeblebi, romelTac qarxnis reorganizaciis saSualeba ar hqondaT,
msxvili qarxnebis konkurencias ver uZlebdnen da ixurebodnen. 60-ian
wlebSi TbilisSi arsebuli 18 aryis sawarmodan, axali saaqcizo
sistemis SemoRebis Semdeg cxram arseboba Sewyvita.
1879 w. kanoniT sxvadasxva saxis specialuri aryis produqtebze e.w.
135 scsa f.7, aR. 6, s. 489, furc. 92, iqve, s. 437, furc. 12-13.
![Page 107: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/107.jpg)
106
damatebiTi, sabanderolo gadasaxadi dawesda. igi aryis produqtebis
odenobis mixedviT qarxnis patrons erTi, an naxevari wliT adre unda
gadaexada, rac qarxnis mier gamoSvebul erT vedro arayze 1 maneTs
udrida. Aaryis qarxnebisTvis ganisazRvra agreTve sabanderolo Tanxa.
Tbilisis aryis qarxnebs weliwadSi 2 000 man. Bbanderoli unda
SeesyidaT, sagubernio qalaqebs 1 000 maneTis, xolo samazro qalaqebs _
500 maneTis. Tu romelime qarxana dawesebuli Tanxis banderols ver
SeiZenda, mas avtomaturad daxurva eloda. Aaryis produqtebi qarxnidan
mxolod dabanderolebuli saxiT unda gaetanaT, banderolze
aucileblad aRniSnuli unda yofiliyo mwarmoebeli qarxnis, an firmis
saxelwodeba, misi beWedi, adgilsamyofeli, sasmelis saxelwodeba da
simagris xarisxi. Aaryis produqtebis simagris norma dadgenili ar iyo,
igi qarxnebSi sasmelis xarisxis mixedviT ganisazRvreboda. 1890 wlidan
aryis produqtebis savaldebulo simagre 40 gradusiT ganisazRvra.136 A
amgvari wesebis SemoRebam Tbilisis aryis sawarmoebis xelaxali
SezRudva da Sesabamisad Semcireba gamoiwvia. darCenili 9 aryis
qarxnidan 6 daixura.137
zemoCamoTvlili sakanonmdeblo aqtebi xels uwyobda msxvili
warmoebis Camoyalibebas da maT xelSewyobas. wvrili mwarmoeblebi
sakanonmdeblo CarCoebs ver uZlebdnen da Tmobdnen poziciebs, Tumca
maT mier damzadebuli produqciis sasaqonlo wili ar mcirdeboda,
vinaidan, wvrili mwarmoeblebis mier gamoxdili arayi mxvil warmoebaSi
nedleulad gamoiyeneboda.
aryisa da spirtis msxvil warmoebaSi 80-iani wlebis bolodan
dargobrivi specializacia gaRrmavda, amoqmedda spirtis sareqtifikacio
(gamwmendi), sxvadasxva saxis aryisa da koniakis qarxnebi. spirtis
warmoebaSi gza gaikafes msxvilma mewarmeebma, romlebmac SeZles
warmoebis materialur_teqnikuri aRWurva umTavresad ucxoeTidan
Semotanili ZravebiT, manqana-danadgarebiT da aparaturiT.
136 Гулишамбаров Ст. ОФЗТ губ. Ggv. 49 137 iqve
![Page 108: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/108.jpg)
107
aRniSnuli droidan alkoholiani sasmelebis warmoeba
saqarTveloSi (igulisxmeba spirits sareqtifikacio, aryisa da koniakis
warmoeba) ZiriTadad sami msxvili mrewvelis _ d. sarajiSvilis
(sarajevis), m. xublarovis da a. sogomonovis xelSi moeqca. maT Soris
yvelaze Zlieri sarajiSvilis warmoeba iyo. maT ekuTvnodaT iyo
spirits sareqtifikacio aryis da koniakis qarxnebi.
am sawarmoebSi 80-iani wlebis bolos da 90-iani wlebis dasawyisSi
alkoholuri sasmelebis warmoebis ganviTarebas mZlavri biZgi misca
sxvadasxva saxis gaumjobesebuli manqana-danadgarebis, kerZod: giliomis,
savalis, neimanis, bormanosa da Svedes sareqtifikacio, pistoriusis,
Sarantis, deruas sakoniake spirtsaxdeli aparatebis danergvam, aseve
orTqlis Zravis, orTqlis qvabebis, orTqlis saqaCavebis damontaJebam.
spirtis reqtifikaciis dros uxarisxo spirtis, an aryis gawmenda-
gasufTavebis, misi sxvadasxva saxis minarevebisagan gaTavisuflebis
Sedegad umaRlesi xarisxis sufTa _ 95-96 gradusis simagris spirts
iRebdnen. spirtis sareqtifikacio qarxnebis Seqmnamde aryisa da spirtis
gawmenda naxSirisa da silis filtrebSi xdeboda, rac umaRlesi
xarisxis spirtis miRebas ver uzrunvelyofda da ararentabeluric iyo.
spirtis sareqtifikacio warmoebis Seqmna spirtiani sasmelebis
warmoebaSi erTgvari gadatrialebis tolfasi iyo.
pirveli sareqtifikacio aparati amierkavkasiaSi 1886 wels
TbilisSi d. sarajiSvilma dadga.138 sareqtifikacio qarxnebi TbilisSi
gaxsnes agreTve iv. sitovma 1886 w., n. sitovma 1887 w., a. sogomonovma
1892w., n. xublarovma 1893w. spirtisa aryis sawarmoebSi 1985 w. orTqlis
qvabi daayenes sarajiSvilma da iv. sitovma, 1886 w. i. karaevma, 1890 w. s.
meRvinovma, 1891 w. m. xublarovma, 1892 w., a. sogomonovma.139
konkurencias, romelic alkoholuri sasmelebis warmoebaSi
arsebobda, spirtis mwarmoebelTa nawili ver uZlebda. 90-ian wlebamde
warmoebas CamoSordnen sitovebi, karaevi, 1890 wels meRvinovis qarxana m.
138 Dd. sarajiSvilis saxsovrad. Tb. 1911. Ggv.3-6 139 scsa, f. 370, s. 409, furc. 5. iqve 204, s. 563, furc. 3, 9, 20, 23, 34, 39, 89, 95
![Page 109: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/109.jpg)
108
xublarovis kompanioni gaxda. 1897 wlidan m. xublarovis kompanionebi
gaxdnen sakuTari Zmebi, xolo meRvinovi CamoiSora. TviT xublarovis
warmoeba 1903 wlidan d. sarajiSvilis mflobelobaSi gadavida.
d. sarajiSvilma pirveli sabiTumo sawyobi _ “qarxana” 1884 w.
TbilisSi gaxsna. igi mTeli wlis gamavlobaSi muSaobda da wliurad 12
000 vedro spirts uSvebda, romlis Rirebulebac 48 000 man. iyo.
“qarxnis” teqnikur aRWurvilobas Seadgenda: erTi spirtsaxdeli aparati
da 6 cxenisZalis orTqlis qvabi. Qqarxana mazuTze muSaobda da
yovelwliurad 1 000 man. sawvavs iyenebda. produqciis gasaReba
umTavresad Tbilissa da mis SemogarenSi xdeboda. qarxanaSi mudmivad
dasaqmebuli iyo 8 muSa, samuSao dRis xangrZlivoba ki 10 saaTs
udrida.140
oriode welSi sarajiSvilma qalaqis Tavis saaqcizo sammarTvelos
da samedicino komisiis saTanado daskvnis Semdeg 1886 w. 8 marts
aamuSava axali danadgarebiT aRWurvili qarxana.141 Qqarxnis
rekonstruqcias muSaxelis Semcireba mohyva, produqciis odenoba 12 000
vedrodan 1886 w. 25 000 vedromde gaizarda.142
1892Q w. qarxnis aRWurviloba kidev ufro gaumjobesda. daidga 10
cxenisZaliani orTqlis qvabi neimanis, bormanos da Svedes 17 koloniani
safiltracio savalis tipis ori sareqtifikacio aparati (erTi 720
vedros, xolo meore _ 240 vedros tevadobis). muSaTa raodenoba 40
kacamde gaizarda. Qqarxanas dReRameSi 20 000 gradusi, xolo weliwadSi
6 500 000 gradusi sxvadasxva xarisxis spirtis gamoSveba SeeZlo.*
qarxanasTan arsebobda spirtis Sesanaxi sawyobi, sadac spirtis sami
cisterna idga. Mmisi tevadoba iyo 12 500 vedro, iqve arsebobda maRaziebi
140 scsa, f. 204, s. 592, furc 99 141 iqve, s. 591, furc 1-2 142 iqve, s. 654, furc. 89 *gradusiT aRiniSneba absoluturad uwylo spirtis raodenoba, romelic 120 mililitrs udrida. sazom erTeulad miRebuli iyo 12 litris tevadobis vedro, romlis measedi nawili aris 120 mililitri.
![Page 110: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/110.jpg)
109
da sadurglo saxelosno.143
1885-1899 ww. warmoebuli produqciis zrdaze Semdegi monacemebi
metyvelebs: 1885 w. sarajiSvilis Tbilisis qarxanam gasawmendad 39 463
gradusi naxevarfabrikati miiRo da 38 034 gradusi (4 564 man.) sufTa
spirti gamouSva. 1899 w. gasawmendad miiRo 1 578 532 gradusi spirtis
nedleuli da 1 521 383 gradusi (197 775 man.) reqtificirebuli spirti
daamzada,144 e.i. 14 wlis ganmavlobaSi warmoeba 40-jer gaizarda.
1901 wels sarajiSvilis preiskurantSi 65 dasaxelebis sxvadasxva
arayia dafiqsirebuli, mzaddeboda aseve umaRlesi xarisxis liqiorebi:
maraskini, benediqtini, Sartrezi, kakao-Suva, ananasis da sxva.145
1903 w. sarajiSvilis Tbilisis warmoebas kidev erTi
sareqtifikacio sawarmo Seemata, romelic m. xublarovisgan iyida.
SeZenisTanave sarajiSvilma misi rekonstruqcia ganaxorciela, warmoeba
ganaaxla da evropul standartebs gauTanabra. Mmis mier gamoSvebuli
produqciis 80% umaRlesi xarisxis spirti iyo. saaqcizo uwyebis
zedamxedvelebi maRal Sefasebas aZlevdnen sarajiSvilis
sareqtifikacio warmoebas da aRniSnavdnen, rom iq spirtis gawmenda
maRal doneze xdeba, iReben umaRlesi xarisxis spirts, Seesabameba
saimporto spirtebis standartebs da advilad uZlebs am mizniT
specialurad Catarebul gamocdas,146 maSin, rodesac zogadad
saqarTvelos analogier produqcias uaryofiT Sefasebas aZlevdnen.
sarajiSvilis sareqtifikacio qarxnis produqciis gasaReba amave
qarxanasTan arsebuli spirtis sabiTumo sawyobidan xdeboda.Ees nawarmi
didi mowonebiT sargeblobda rogorc amierkavkasiaSi, aseve ruseTis
imperiaSi. P produqciis realizacia xdeboda moskovSi, peterburgSi,
rigaSi, varSavaSi, xarkovSi, kievSi, feodosiaSi, samaraSi, odesaSi,
baqoSi, kiSiniovSi, mervSi, erevanSi, vladikavkazSi da a.S., firmis mier
143 Д.З. Сараджев, Тифл. 1901, gv.5. 144 scsa, f.371, s. 206, furc. 99; s. 181, furc. 22, 23, 60, 150. 145 mirianaSvili m. kapitalisturi mrewvelobis ganviTareba saqarTveliSi. Tb. 1980, gv. 65 146scsa,f. 370, s. 940, furc. 29: s. 947, furc. 21
![Page 111: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/111.jpg)
110
gaxsnil savaWroebsa da sawyobebSi.147
amave tipis, magram SedarebiT mcire moculobis sareqtifikacio
qarxnebi TbilisSi ekuTvnodaT sogomonovsa da xublarovs. Aarsebobis
pirvel (1892 w.) wels sogomonovis qarxanam 27 363 gr. (3 150 man.) spirti
gamouSva, xublarovis qarxanam ki 1893 w. 34 484 gr. (4 137 man.). 1899
wlisTvis sogomonovis qarxnis produqciis odenoba 1 083 833 gradusamde
(140 798 man.), xolo xublarovis _ 1 407 850 gradusamde (183 020 man.-mde)
gaizarda.148 orive qarxanaSi idga savalis sistemis sareqtifikacio
aparati. qarxanasTan arsebobda spirtis Sesanaxi rezervuarebi, aseve
sadurglo da sazeinklo saxelosnoebi. 1895-1903 ww. monacemebiT,
sogomonovis qarxanaSi 24 muSa muSaobda, xublarovis qarxanaSi _ 22.149
aRniSnuli qarxnebi produqcias sakuTari sawyobebidan da
maRaziebidan amierkavkasiasa da ruseTSi asaRebdnen. xublarovs
sawyobebi hqonda: TbilisSi, baqoSi, erevanSi, SuSasa da rostovSi,
xolo saagentoebi _ moskovSi, varSavaSi, rostovsa da dvinskSi.150
sarajiSvilis sareqtifikacio qarxnis produqciis odenoba
TiTqmis yovelTvis Warbobda xublarovisa da sogomonovis qarxnis
warmoebas, xolo xublarovis warmoebis mierTebis Semdeg sarajiSvilis
wilad modioda TbilisSi reqtificirebuli spirtis 85%. garda amisa,
teqnikuri aRWurvis donis mixedviT sarajiSvilis qarxnebs isini bevrad
Camouvardebodnen. Aar hqondaT saaldehido kolonebi, muSaobdnen
sakontrolo mowyobilobebis gareSe da SedarebiT dabali xarisxis
produqcias uSvebdnen.
d.sarajiSvili ruseTis imperiaSi koniakis pirveli specialuri
qarxnis damaarseblad da koniakis samrewvelo warmoebis pionerad
iTvleba. 1888 wlis oqtomberSi TbilisSi amoqmedda sarajiSvilis
koniakis qarxana. Mmis mier daarsebuli Tbilisis qarxana ruseTis
147 Д.З. Сараджев, Тифл. 1905, gv.1 148 scsa, f. 371, s. 181, furc. 22-23. 149 Фаврично-заводская промышленность России, 1897. С. 922. Список фабрик и заводов Европейской России, 1903, с. 680. 150 Сведения о производительности заводов Хубларова с братьями в Тифлисе. Тиф. 1901, gv.3
![Page 112: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/112.jpg)
111
imperiis pirveli srulyofili, specializebuli qarxana iyo.151
igi aRiWurva Aspecialurad Sveicariidan miRebuli sakoniake
spirtsaxdeli aparatiT, romelic 41 vedros tevadobis iyo da Sedgeboda
deflegmaciuri cilindris, ori TefSisa da klaknila macivrisagan.152
qarxanaSi yvela piroba iyo Seqmnili saimisod, rom saukeTeso xarisxis
sakoniake spirti miRebuliyo. am spirtis warmoebisaTvis kaxeTisa da
qarTlis saukeTeso xarisxis Rvinoebi gamoiyeneboda. Ggamoxdis Sedegad
miiReboda 55-58 gradusi simagris spirti. am spirts inaxavdnen mcire
zomis _ 20 vedros tevadobis muxis kasrebSi, romelic saqarTvelos
maRalmTian raionebSi sagangebod koniakis daZvelebisTvis SerCeuli da
kargad gamomSrali muxisagan mzaddeboda. imisaTvis, rom muxis merqans
damaxasiaTebeli surneli SeenarCunebina, misgan kasrebs yovelgvari
damduRvrisa da orTqlSi gatarebis gareSe amzadebdnen.153
qarxanaSi yvela piroba iyo Serqmnili saimisod, rom saukeTeso
xarisxis sakoniake spirti mieRoT. am spirtis warmoebisaTvis
sarajiSvili diRmis, kaxeTis, yizlaris da sxva mamulebSi dawuruli
saukeTeso xarisxis sakuTari warmoebis masalas iyenebda. Sogomonovi da
xublarovi am mizniT erevnisa da elizavetpolis mamulebis Rvinoebs
iyenebdnen.154
sarajiSvilis koniakis qarxanaSi xdeboda warmoebisaTvis saWiro
Rvinomasalis SerCeva da misi gamocda. zustdeboda da ixveweboda
koniakis dayenebisa da dakupaJebis teqnologia, akvirdebodnen da
adgendnen spirtis vargisianobas, koniakis damzadebis procesSi
iTvaliswinebdnen misi warmoebisaTvis saWiro yvela wess. Am
TvalsazrisiT, es qarxana erTgvar laboratoriad iqca.
sarajiSvilis warmoebis masStabebis Sesaxeb warmodgenas iZleva
cxrili # 2.6.
151 Д.Сараджев 1905 gv. 6 152 iqve, gv. 7 153 mirianaSvili m. kapitalisturi mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi. Tb. 1980, gv.89 154 iqve, gv.92
![Page 113: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/113.jpg)
112
cxrili #2.6155
d. sarajiSvilis qarxnis wili sareqtifikacio qarxnebis saerTo
produqciaSi (1896-1903 ww.)
cxrilis monacemebidan irkveva, rom Tbilisis sareqtifikacio
qarxnebSi 1896 wlis momdevno or wels _ 1898 wlis CaTvliT warmoebuli
produqciis raodenobis mcirdeba. AaRniSnul periodSi analogiuri
vardna SeiniSneba sarajiSvilis warmoebaSic. am konkretuli
periodisaTvis Tbilisis aryis mwarmoeblebi ibrZodnen ruseTis
bazris dasapyrobad. ruseTSi maT mier warmoebuli produqciis
155 mirianaSvili m. kapitalisturi mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi. Tb. 1980 Ggv. 20
wlebi
Tbilisis
qarxnebis
raodenoba
Pproduqciis
saerTo
Rirebuleba
(man.)
sarajiSvilis
qarxnis
produqciis
Rirebuleba
(man.)
sarajiSvilis
qarxnis wili
Tbilisis
qarxnebSi
(%)
1896 3 415 738 273 898 65
1897 3 328 269 197 406 60
1898 3 258 179 142 496 55
1899 3 518 012 197 775 38
1900 3 736 416 299 604 40
1901 3 679 481 374 968 55
1902 3 703 485 404 065 57
1903 3 678 020 387 775 57
![Page 114: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/114.jpg)
113
gasaReba Wirda, radgan iq ZiriTadad moixmardnen ukve cnobilsa da
myarad damkvidrebul rusulsa da sazRvargareTul nawarms,
romelTan konkurenciasac ver uZlebda saqarTveloSi warmoebuli
produqcia. mwarmoeblebis brZola ruseTis bazris dapyrobisaTvis
didad Seaferxa 1900 wels SemoRebulma axalma saaqcizo wesebmac,
romelmac gaaormaga aryis warmoebaze gaweuli xarjebi. dadgenili
wesebiT saaqcizo Tanxa damzadebul 1 vedro aryis produqtze 1
maneTidan 2 maneTamde gaizarda.156 A
aryis warmoebisTvis erTgvar Semaferxebel faqtorad is movlenac
iqca, rom aRniSnul periodSi spirtisa da aryis mwarmoeblebma mTeli
yuradReba koniakis warmoebaze gadaitanes. am faqtorTa gamo daiwyo
produqciis Semcireba da warmoebis daqveiTeba. Aaseve sagulisxmoa, rom
sarajiSvilis warmoebas dargSi imdenad mozrdili wili hqonda (es
cxrilis monacemebidanac Cans) rom misi warmoebis vardna aucileblad
axdenda gavlenas mTlianad Tbilisis sareqtifikacio qarxnebSi
warmoebuli aryis moculobaze.
rogorc cxrilSi warmodgenili statistikuri masalidan Cans, 1899
wlidan aRmavloba aRiniSneba rogorc zogadad saqarTvelos
sareqtifikacio qarxnebSi, aseve konkretulad sarajiSvilis
warmoebaSic. es aRmavloba aSkaraa da 1899 wlidan 1902 wlamde
stabiluria. sarajiSvilis warmoebisa da zogadad saqarTvelos
analogiuri monacemebi (zrdisa, Tu daqveiTebis suraTi) amjeradac
erTmaneTs emTxveva.
sarajiSvilis warmoebis maRali done dadasturda 1900 wlis
parizis saerTaSoriso gamofenasa da 1901 w kavkasiis sasoflo-
sameurneo gamofenaze, sadac sarajiSvilis aryis nawarmi oqros medliT
dajildovda.157 Mmanamde,M1889 wels, parizis saerTaSoriso gamofenaze
sarajiSvilis qarxnis produqcia ori vercxlis medliT dajildovda.
amave wels, kavkasiis sasoflo-sameurneo gamofenaze _ ori oqros
156 mirianaSvili m. kapitalisturi mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi. Tb. 1980, gv. 71 157 Д.Сараджев, 1901 gv. 13
![Page 115: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/115.jpg)
114
medliT.158
miuxedavad calkeuli warmatebebisa, romelic saqarTvelos aryis
warmoebaSi 1900 wlidan kvlav daiwyo, es warmatebebi ar iyo stabiluri.
158 iqve, gv. 12
![Page 116: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/116.jpg)
115
Tavi III
ucxouri kapitali Tbilisis guberniaSi XIX s. da XX s. dasawyisSi
3.1 germanuli kapitali Tbilisis guberniaSi
XIX s. 60-ian wlebSi ruseTis imperiaSi batonymobis gauqmebam gza
gauxsna qveynis kapitalistur ganviTarebas. rogorc ruseTSi, aseve
amierkavkasiaSi. am movlenam mniSvnelovani cvlilebebi gamoiwvia mTeli
imperiis masStabiT. kapitalizmis ganviTarebis daCqarebisTvis Seiqmna
friad xelsayreli pirobebi, Tumca mxolod social-ekonomikuri da
politikuri viTareba, Tundac wiaRiseul simdidreTa siuxve ver
uzrunvelyofda mrewvelobisa da zogadad ekonomikis calkeuli
dargebis swraf aRmavlobas. saWiro iyo mniSvnelovani odenobiT
Tavisufali kapitali, romelic naklebad gaaCnda rogorc adgilobriv,
aseve ruseTis burJuazias. ruseTis xelisuflebam scada Tavis Tavze
aeRo soflis meurneobis, aseve mrewvelobis, transportis, vaWrobis,
sabanko saqmis ganviTareba, rac warumatebeli aRmoCnda. am
warumateblobiT iyo ganpirobebuli, rom mefis mTavroba yvelanairad
uwyobda xels ucxouri kapitalis Semosvlas da ucxoel mewarmeTa
damkvidrebas amierkavkasiaSi.
adgilobrivi da rusuli kapitalis sisustiT sargeblobdnen
ucxouri kapitalis warmomadgenlebi da sakmaod myarad ikidebdnen fexs
amierkavkasiis mrewvelobis wamyvan dargebSi _ manganumis, spilenZis,
navTobis warmoebaSi. es Tavis mxriv xels uwyobda amierkavkasiaSi
saSinao bazris Camoyalibebas, romelic ruseTis bazris Semadgeneli
nawili iyo.
XXs.-is damdegisaTvis ukve dasrulebuli iyo msoflio
kapitalisturi sistemis Seqmna. dedamiwa ZiriTadad gadainawiles
wamyvanma kolonistma qveynebma _ inglisma, safrangeTma, ruseTma.
axalgazrda, msxvili da mzardi kapitalisturi qveyana, rogoric iyo
![Page 117: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/117.jpg)
116
germania, Tavs daCagrulad grZnobda da ama Tu im formiT msoflios
xelaxali gadanawilebisken iswrafvoda. arsebuli viTarebis pirobebSi
igi gansakuTrebul yuradRebas uTmobda kolonializmis arapirdapir
formebs _ sxvisi koloniebis teritoriebze germanuli dasaxlebebis
Seqmnas, ama Tu im saxis qonebis SeZenas, kapitalis gatanas da a.S. igi
iZulebuli iyo miemarTa rTuli taqtikuri manevrebisaTvis da gamoeZebna
eqspansiis moqnili meTodebi. am mxriv gansakuTrebul yuradRebas
insaxurebda berlini_baRdadi_bosforis rkinigzis mSenebloba, romelic
unda qceuliyo germaniis ekonomikuri SeRwevis mTavar arteriad ara
mxolod TurqeTSi, aramed mcire da Sua aziaSi. am strategiaSi
moiazreboda germaniis poziciebis gamtkiceba kavkasiaSi da britaneTis
indoeTSi. am generaluri gegmis mixedviT moqmedebdnen germanuli
monopoliebi, politikuri agentura, diplomatia da samxedro wreebi.
germanuli kapitali, iseve, rogorc zogadad ucxouri kapitali,
romelic ruseTSi Semodioda XIX s.-is meore naxevridan, miznad isaxavda
maqsimaluri mogebis miRebas. am droisaTvis ruseTSi sakuTari kapitalis
dagrovebis procesi jer kidev ar iyo damTavrebuli da amdenad ucxouri
kapitalis SemodinebiT ruseTis imperiaSi xeli ewyoboda ekonomikis
ganviTarebas. imisaTvis, rom ucxoel kapitalistebs maqsimaluri mogeba
mieRoT, SemohqondaT uaxlesi teqnika da teqnologiebi. amasTanave,
vinaidan ucxoeTidan maRalkvalifikaciuri muSaxelis Semoyvana Zalze
Zviri jdeboda, ucxouri, maT Soris germanuli kapitalis meSveobiT
xdeboda profesiuli momzadeba, rac ekonomikas nawilobriv mainc
uvsebda kvalificiuri kadrebis deficits, maT Soris saqarTveloSic.
XIX-s-is 90-iani wlebidan swrafad viTardeba germaniis sagareo
vaWroba. 1890 wlisTvis igi Seadgenda 7,5 mlrd. markas oqroTi, 1900
wlisTvis igi 10 mlrd. markamde gaizarda, xolo 1913 wels miaRwia 12
mlrd. markas. aseTi zrdis miuxedavad, germaniis sagareo vaWrobis
balansi mainc pasiuri rCeboda. Semotanili nedleulisa da produqciis
Rirebuleba mniSvnelovnad Warbobda samrewvelo saqonlis eqsportis
![Page 118: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/118.jpg)
117
Rirebulebas.159
XIX s-is 80-iani wlebis dasawyisasi germaniis investiciebma
sazRvargareT 5 mlrd. markas miaRwia.160 1893 wels _ 10, xolo 1905
wlisTvis _ 15-18 mlrd. markas.161 am periodisTvis arsebobs gansxvavebuli
monacemebic da zusti cifris dadgena Wirs.
rac Seexeba germaniisa da saqarTvelos sameurneo urTierTobebs,
germanelTa mxriv saqarTveloTi daintereseba XIX s. Sua xanebidan
SeimCneva. germanulma kapitalma XIX s-is bolos da XX s-is dasawyisSi
firma “simensi da halskes”, samTamadno saaqcio sazogadoebebis _
“gelzenkirxenisa,” “germaniis kaizeris”, saaqcio sazogadoeba “zingeris”,
da aseve uamravi wvrili sawarmos saxiT mniSvnelovani gavlena iqonia
saqarTvelos ekonomikur ganviTarebaze.
arsebiTia is garemoeba, rom garda aRniSnuli periodisa,
saukuneebis ganmavlobaSi germaniasa da saqarTvelos hqondaT met-
naklebad mniSvnelovani urTierTobebic, romlebic ZiriTadad samxedro-
politikuri xasiaTis iyo. zogjer mas komerciuli mimarTulebac hqonda,
kerZod, jer kidev antikuri xanidan, mTeli Suasaukuneebis manZilze
saqarTvelo imyofeboda savaWro gzajvaredinze dasavleTisa da
aRmosavleTis qveynebs Soris. am gzebis erTi ganStoeba, romelic mcire
aziidan xmelTaSua da Savi zRvis gavliT aRmosavleTisaken
miemarTeboda, swored saqarTveloze gadioda da es transkontinenturi
savaWro-saqaravno _ “abreSumis didi gza” CineTs evropasTan akavSirebda.
am gziT saqarTveloSi mravalgzis Camosulan evropeli da maT Soris
germaneli vaWrebi.162
didi geografiuli aRmoCenebis Sedegad, XVI-XVII saukuneebSi
evropelebma upiratesoba saokeano gzebs mianiWes da saxmeleTo-
satransporto vaWrobac Senelda. aqedan gamomdinare, saqarTvelomac,
159 Лукин-Антонов Н.М. _ Очерки по новейщей истории Германии 1890-1914 гг. М. 1925, gv. 37. 160 Кучинский Ю. _ История условия труда в Германии. М. 1949 г. gv. 1
161 Fis H. _ Europe the World’s Banker _ 1870-1914. New Haven 1930 p.70 162 D _ gvelesiani r. germania-saqarTvelos ekonomikuri urTierTobebi.
![Page 119: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/119.jpg)
118
rogorc “abreSumis didi gzis” erT-erTma monakveTma mniSvneloba
dakarga.
XVIII-XIX saukuneebSi saqarTveloTi germanelTa daintereseba
sameurneo interesebma ganapiroba, gaCnda interesi saqarTvelos bunebrivi
wiaRiseuli simdidreebisadmi. 1779-1783 wlebSi saqarTvelos mefe
_ erekle II-is karze cxovrobda da moRvaweobda iakob reinegsi,
romelmac xeli Seuwyo saqarTvelos samTamadno warmoebis teqnikis
gaumjobesebas, Tofis wamlis evropuli wesiT warmoebas, zarbaznebis
Camomsxmeli “qarxnis” daarsebas,qarTuli sastambo – poligrafiuli
meurneobis gaumjobesebas. garda amisa, i. reinegsma (romelsac
saqarTveloSi iakob beis saxeliT moixseniebdnen) mefis sasaxlis erT-
erT darbazSi gaxsna “sabatoniSvilo skola”, sadac batoniSvilebs
TviTon da YTbiliseli kaTolike patrebi aswavlidnen. maT pirvelad
SemoiRes ucxo enebis: frangulis, germanulis, italiuris, laTinuris
swavleba. reinegsis daxmarebiT gaizarda jaris raodenoba, dadginda
jarSi samsaxuris vada, ulufa, jamagiri ise, rogorc es germanul
jarSi iyo. gafarTovda Tbilisis zarafxana, sadac 1832 wlamde
iWreboda qarTuli fuli. manve wvlili Seitana saqarTveloSi vaWrobisa
da xelosnobis ganviTarebaSi. mimowera gamarTa avstriasa da
poloneTTan, moiwvia iqauri xelosnebi, romlebmac mravali siaxle
Semoitanes.
XIX s-Si daiwyo germanelTa gadmosaxleba amierkavkasiaSi, romelic
garda zemoT aRwerili politikuri strategiisa, mizezTa kompleqsma
ganapiroba. mag. akad. p. guguSvili saqarTveloSi germanel kolonistTa
gamoCenas ekonomikuri mizezebiT xsnis da religiuri faqtori mxolod
sababad miaCnia. is, rom religiuri faqtori ara sababi, aramed
gadmosaxlebis sakmaod safuZvliani mizezi unda yofiliyo,
damajereblad sabuTdeba prof. a. cincaZis mier; kerZod, 1817-1818 wlebSi
saqarTveloSi pirveli germanuli koloniebis damaarsebelni ZiriTadad
iyvnen viurtenbergidan da badenidan. swored aq arsebobda Rrmad
![Page 120: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/120.jpg)
119
fesvgadgmuli separatuli religiuri moZRvreba, romelic bibliis
safuZvelze aqcents akeTebda apokalifsze, anu qristes meored mosvlaze
da mis mier aTaswlovani samefos Seqmnis Sesaxeb. maTi moZRvarni
apokalifsisTvis mzadebas da sulieri ganwmendis SesaZleblobas
xedavdnen aRmosavleTiT gadasaxlebaSi da TavianT mimdevrebs
mouwodebdnen maRalmTian amierkavkasiaSi gadasaxlebisken, sadac maTi
mosazrebiT SesaZlebeli iqneboda gankiTxvis dRisagan Tavis gadarCena.
amgvari religiuri Sexedulebebis propagandisaTvis isini idevnebodnen
germaniis oficialuri eklesiisagan. amas Tan daerTo ekonomikuri
Seviwroeba da politikuri uuflebobiT gamowveuli ukmayofileba.
kavkasia da gansakuTrebiT qristianuli saqarTvelo maT am
winaaRmdegobebisagan Tavis daxsnis erT-erT axal socialur garemod
dasaxes, sadac sabolood moxda kidec maTi pirovnuli da sameurneo-
kulturuli adaptireba.
ruseTis xelisufleba ar iyo winaaRmdegi am gadmosaxlebis, mag.
general ermolovs, romelic 1816 w. kavkasiis mTavarmmarTeblad dainiSna,
miaCnda, rom qarTvelebs meurneobis gaZRolis unari ar SeswevdaT, anu
ar hqondaT sameurneo kultura da rom kargi iqneboda igi sxvebisgan, am
SemTxvevaSi germanelebisgan eswavlaT. Tumca sayovelTaod iyo cnobili,
rom sameurneo kulturis mwvave deficits sxvebze aranaklebad Tavad
ruseTi ganicdida. Tanxebi, romelic axal miwebze kolonistebis
mowyobaze ixarjeboda, sakmaod soliduri iyo (sami aTasi maneTi
saSualod TiTo ojaxi). 1810 wels da ufro vrceli saxiT 1816 wels
gamoica kanoni xazinis mier aRniSnuli xarjebis Sewyvetis Sesaxeb.
miuxedavad amisa, mTavrobam germanelTa amierkavkasiaSi dasasaxleblad
Tavdapirvelad 100 000 man. mainc gaiRo.163
viurtembergelTa pirveli jgufi 31 ojaxis odenobiT (181 kaci) 1817
w. seqtemberSi ukve TbilisSi iyo. am kolonistebisaTvis mTavrobam miwebi
163 scss, mia, fondi 75, saqme 578|171. f. 1_29; fondi 151, saqme 3|19, 1821-1835 ww. f. 516.
![Page 121: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/121.jpg)
120
Tbilisis samxreT-aRmosavleTiT, sarTiWalis maxloblad gamoyo.
TiToeul ojaxze gaTvaliswinebuli iyo 60 desetina miwa. maTTvis
sacxovrebeli binebis asaSeneblad generalma stalma (mTavarmmarTebel
ermolovis moadgilem) daasaqma jariskacebi, xolo sanam saxlebs
aaSenebdnen, axalmosaxleni sof. martyofSi daabinaves.
1818 wlis dasawyisisTvis yvela germaneli daasaxles Semdeg
adgilebSi:
1. 1817 w. Camosuli 31 ojaxi marienfeldSi md. iorTan sarTiWalaSi,
Tbilisidan 35 versis manZilze. TiToeul ojaxs misces 35 desetina
saxnavi, agreTve saZovrebi, tyeebi;
2. 1818 w. viurtembergidan Camosuli 17 ojaxi (148) kaci dasaxlda
petersdorfSi, marienfeldidan naxevari versis manZilze, Semdeg es ori
kolonia gaerTianda;
3. 23 ojaxi (99kaci) dasaxlda aleqsandersdorfSi, Tbilisis
Crdilo-dasavleTiT maSindeli didubis saxazino miwebze (665 desetina);
4. kolonistebis erTi nawili (49 ojaxi, 200 kaci), romlebmac
icodnen sxvadasxva xeloba, dasaxlda kukiaze (TbilisSi);
5. 65 ojaxi (307 kaci) dasaxlda elizabettalSi _ md. algeTis
xeobaSi samaCveTis saxazino miwebze;
6. 102 ojaxi (350kaci) _ md. maSaveras xeobaSi ekaterinenfeldSi,
Tbilisidan 60 versis manZilze;
7. 91 ojaxi (237kaci) _ anenfeldSi, Samqoris saxazino miwebze,
Tbilisidan 155 versis manZilze;
8. 130 ojaxi (501 kaci) _ elenendorfSi, ganjis maxloblad.164
Camosaxlebuli germanelebi adgilobriv mosaxleobasTan SedarebiT
upiratesobebiT sargeblobdnen, magaliTad, iRebdnen saxelmwifo
daxmarebas, Tavisufldebodnen valis gadaxdisagan, ixdidnen sxvebTan
SedarebiT nakleb gadasaxads, maTze gaicemoda adgilobriv mosaxleobaSi
164 scss. mia, fondi 75, saqme #250, 1839-50 ww. furc. 40.
![Page 122: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/122.jpg)
121
ufasod mokrebili xorbali. germanelebs upiratesoba mianiWes
CamosaxlebulTa Sorisac. magaliTad, iranidan da TurqeTidan
saqarTveloSi Camosaxlebul somxebs misces 6 desetina miwa 1 ojaxze;
TurqeTidan Camosaxlebul berZnebs _ 3 desetina, xolo germanelebs _ 35
desetina miwa. (uSualod TbilisSi dasaxlebul germanel xelosnebs _ 2
desetina).
1842 w. saqarTveloSi germanelTa kidev 10 ojaxi Camovida,
romlebic freidentalSi (abasTumanTan) dasaxldnen, kolonistTa es
jgufi savargulebis ukmarisobis gamo ukmayofiloni darCnen da maTi
umravlesoba marienfeldTan gadasaxlda.
miuxedavad imisa, rom mTavroba namdvilad cdilobda Camosaxlebul
germanelTa yovelmxriv daxmarebas, arsebobda mTeli rigi mizezebisa,
romelic xels uSlida maT sameurneo aqtiurobas da zogadad axal
garemosTan adaptacias. kerZod, 1. saqarTvelos tradiciul mterTa
TareSis jer kidev srulad aulagmavoba; 2. saqarTvelos miwebze
sakuTrebis uflebis gaurkvevloba, ris gamoc miwis erTsa da imave
nakveTze xSirad pretenzias acxadebdnen calke memamuleebi, calke xazina
da calke eklesia; 3. kolonistebisaTvis uCveulo hava da garemo da 4.
dabrkoleba, romelic maTive mistikur-religiuri Sexedulebebidan
momdinareobda. saqme exeba kolonistebs Soris erTxans miwynarebul
separatul moZraobas, romelic kvlav gamwvavda 1832 wels,165 Semdeg 1835
wels, gansakuTrebiT ki _ 1843 wels,166 rodesac separatistTa liderebi
ukve niSnavdnen dRes (30 maiss), rodesac unda daetovebinaT koloniebi da
“uzenaesi Zalebis” STagonebiT palestinaSi unda gamgzavrebuliyvnen. am
moZraobis centri iyo ekaterinenfeldi.
religiur sakiTxebze davaSi garTulni uyairaTobas iCendnen ara
mxolod soflad dasaxlebuli kolonistebi, aramed TbilisSi (kukiaze)
165 АСКАК, VIII , № 161-163, gv. 229-232.
166 АСКАК, IX, № 573 gv . 680-691.
![Page 123: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/123.jpg)
122
dasaxlebulebic, miuxedavad imisa, rom isini sxvadasxva xelobis
ostatebi iyvnen. am dros ki TbilisSi didi moTxovna arsebobda
kvalificiur ostatebze da yoveli rigiani ostatis Sroma Zvirad
fasobda.
mTavroba ra Tqma unda xangrZlivad ver Seegueboda kolonistebis
amgvar yofas. generalma neidgardtma maTgan moiTxova davalianebis
dafarva, rodesac am xerxmac ar gaWra, mTavarsardalma brZaneba gasca
isini samxedro ZalebiT SeeCerebinaT.167 amave wlis agvistoSi mTavrobis
SegonebiT separatistebma sami kaci miavlines palestinaSi, maTi iq
dasaxlebis SesaZleblobebis gasarkvevad. mivlinebulebi imave wels
dabrundnen da moitanes informacia, rom SeuZlebeli iyo palestinaSi
gadasaxleba. amis Semdeg germaneli kolonistebi TandaTan damSviddnen
da guli daudes sameurneo cxovrebas. isini evangelistur moZraobas
miekedlnen da Sromasac ufro muyaiTad mohkides xeli. amrigad,
germanelebma, romlebic mTeli ocdaxuTi wlis manZilze “Cemodnebze
isxdnen”, sameurneo cxovrebas xeli ormocdaaTian wlebSi mohkides.
Camosaxlebulma germanelebma sakmaod gaaqtiures sameurneo cxovreba da
daiwyes samewarmeo saqmianoba.
sakmaod mniSvnelovani iyo germanelTa interesebi amierkavkasiaSi
da kerZod, saqarTveloSi. momravlda axalSenebi, sadac kompaqturad
saxldebodnen germanelebi. kolonistebs xelisufleba didad uwyobda
xels, maT mravaljer gadaecaT Tanxa daubrunebeli sesxis, Tu
daxmarebis saxiT imisaTvis, rom SeeZinaT Senoba-nagebobebi mewarmeobis
dasawyebad, wisqvilebi, arxebi da a.S. maT fexi moikides saqarTveloSi,
gansakuTrebiT ki TbilisSida Tbilisis SemogarenSi, amas mowmobs
1886 wlis monacemebi. keZod, Tbilisis guberniaSi aRiricxeboda 1984,
xolo mTlianad saqarTveloSi 3455 germaneli. germanelebma xeli
mihyves xelosnobas, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac XIX s. 60-ian wlebSi
gatarda saamqro reforma da saxelosnoebi erTian saqalaqo
167 АСКАК, IX, № 573, gv. 695-700.
![Page 124: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/124.jpg)
123
mmarTvelobas dauqvemdebares. germaneli xelosnebi erTiandebodnen
amqarSi upiratesad rogorc ustabaSebi, an misi kandidatebi. magaliTad,
kotrinma Seqmna etlebis mkeTebelTa amqari, bemlers ekuTvnoda germanel
meCeqmeTa, xolo klotcs germanel mefunTuSeTa amqari.168
sagangebo yuradRebas imsaxurebs “simensisa da halskes” firma,
romelic GgermaniaSi eleqtrotelegrafis damfuZneblad iTvleba. mas
gansakuTrebuli warmatebebi hqonda eleqtroganaTebis SemoRebis Semdeg,
aseve, erTerTi pirvelTagani iyo kapitalis gatanaSi. Mman amierkavkasiaSi
Tavisi saqmianoba XIX s. 50-ian wlebSi satelegrafo xazebis gayvaniT
daiwyo. satelegrafo xazebis gayvana ruseTis xelisuflebis interesebSi
Sedioda, raTa kavSiri daemyarebina kavkasiis sxvadasxva regionSi
ganlagebuli jaris nawilebis sardlobasTan swrafi kontaqtebisTvis.
samxedro uwyebam es saqme “simenssa da halskes” daavala. Mman
satelegrafo xazi gaiyvana Tbilisidan kojris mimarTulebiT. Ees xazi
1858 wlis ivlisSi amuSavda da pirveli iyo amierkavkasiaSi. Aam xazis
Semdeg amoqmedda kavkasiis sxva satelegrafo xazebic: Tbilisi_foTis
(borjomis ganStoebiT), Tbilisi_stavropolis, Tbilisi_baqos,
kavkasia_sparseTis, kavkasia_TurqeTis da aseve, indoeT_evropis
satelegrafo xazi Tbilisze gavliT.169
simensebis mier am regionSi gayvanili satelegrafo xazebis
meSveobiT germaniis kapitalistebi gacilebiT srulyofil cnobebs
iRebdnen aq sameurneo-ekonomikuri saqmianobis Sesaxeb.
XIX s. 70-iani wlebisaTvis TiTqmis mTeli kavkasia daifara
telegrafis qseliT. Yyvela mozrdil qalaqs hqonda satelegrafo
kavSiri sxva qalaqebTan. 1865 wels satelegrafo kavSiri damyarda
Tbilissa da Teirans Soris, garda amisa, Tbilisis saSualebiT Teirani
ukavSirdeboda moskovsa da peterburgs, maTi meSveobiT ki evropas. 170
“simensma da halskem” saqarTveloSi mtkiced daimkvidra adgili ara
168 D _manjgalaZe g. “germaneli kolonistebi amierkavkasiaSi”Tb. 1970. 169 iqve, gv. 35. 170 iqve gv. 36
![Page 125: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/125.jpg)
124
mxolod satelegrafo xazebis mSeneblobaSi, aramed ekonomikis
sxvadasxva dargebSic: spilenZisa da navTobis warmoebaSi, kobaltisa da
Zvirfasi liTonebis mopovebaSi. Mmisi damsaxurebaa aseve amierkavkasiaSi
eleqtrosadgurebis mSenebloba. am mSeneblobiT amierkavkasiasa da
saqarTveloSi sul ufro metad moixmardnen eleqtroenergias da
Sesabamisad, izrdeboda moTxovna eleqtroteqnikur saqonelzec. `simensma
da halskem” daiwyo mniSvnelovani raodenobiT eleqtroteqnikuri
saqonlis Semotana da warmatebiT vaWrobda.
garda msxvili kapitalisa, saqarTveloTi dainteresebulni iyvnen
kerZo pirebic. 60-iani wlebis zemoT naxseneb saamqro reformamde, 1852
wels prusielma karl meicnerma Tbilisis maxloblad, md. veraze sof.
dreSi gaxsna maudis safeiqro sarewi. meicneris varaudiT, maudi unda
ewarmoebina umTavresad kavkasiis calke korpusis armiisaTvis.Bmisi
varaudiT, sruli datvirTvis pirobebSi am ,,fabrikaSi” unda emuSava 269
kacs. ,,fabrikas” hqonda matylis sarecxi, sapenti, saSrobi,
damxarisxebeli, sarTavi da safeiqro saamqroebi. sarTavsa safeiqro
saamqroebSi mxolod meorexarisxovan matyls amuSavebdnen, xolo
daxarisxebis Semdeg miRebuli pirvelxarisxovani matyli gankuTvnili
iyo saeqsportod ucxoeTisa da moskovis bazrebisaTvis.
“fabrikis” nawarmis mTavari momxmarebeli samxedro uwyeba unda
yofiliyo, adgilobrivi xelisuflebis mier mesarewesTan dadebuli
xelSekruleba _ kavkasiis calke korpusisaTvis Sida ruseTSi arsebuli
fasebis mixedviT am sarewis mier maudis miwodebis Sesaxeb _ gaauqmes,
radgan es daazaralebda ruseTis Sida guberniebSi arsebul igive
profilis fabrikebs, romlebic mauds aseve armiisaTvis amzadebdnen.
momdevno wlebSi am maudis ,,fabrikam” kvlav ver miaRwia imas, rom armiis
maudis mimwodebeli gamxdariyo, miuxedavad imisa, rom es maudi
gacilebiT iafi daujdeboda xazinas, vidre ruseTis guberniebidan
Semotanili.
ministri mizanSeuwonlad miiCnevda dres fabrikisTvis wliurad
![Page 126: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/126.jpg)
125
90 arSini maudis SekveTas da man am Txovnaze Sesabamisi rezolucia
daado: ,,... по мнению моему едва ли удобно допустить, чтобы промышленности
означённого края было оказываемого поощрение в ущерб промышленности внутренних
губернии”171 am winaaRmdegobaTa gamo, ramdenime wlis Semdeg, 1860 w. es
fabrika daixura.
meicneris warmoebaSi iyo manufaqturuli da fabrikuli warmoebis
elementebi. xeliT warmoebas sakmaod mozrdili adgili eWira, aq
safeiqro saamqroSi moqmedebda 9 xelis dgimi (saqsovi dazgis detali)
da 2 meqanikuri dgimi.
XIX s-is 60-iani wlebidan amierkavkasiaSi mniSvnelovnad gaizarda
liTondammuSavebel sawarmoTa raodenoba. momravlda aseve is sawarmoebi,
sadac sxva komponentebTan (umTavresad xis masalebTan) erTad iyenebdnen
liTonis detalebs. germanelTa mier mowyobili amgvari
liTondammuSavebeli sawarmoebi ZiriTadad TbilisSi iyo ganlagebuli.
am sawarmoebs didi saxelosnoebis saxe ufro hqondaT, vidre fabrika-
qarxnebisa.
1860 wlidan TbilisSi arsebobda ernst zomeris meqanikuri
saxelosno, romelic liTonis saxvadasxva nakeTobebs awvdida rogorc
TviT qalaqs, ise mTels amierkavkasias. saxelosnoSi 10 qargali da 12
Segidi muSaobda,172 saxelosno amzadebda saxvadasxva saxis manqana _
iaraRebs. gansakuTrebiT aRsaniSnavia am saxelosnos mier damzadebuli
simindis safxvneli xelis manqana, 50 c. odenobiT. 1862 wels soflis
meurneobis sammarTvelom aRniSnuli manqanebi sawarmos SeukveTa,
TiToeuli 30 maneTad. amave wels, saSemodgomo gamofenaze es manqana
waradgines da mowoneba daimsaxura, ris Sedegadac zomerma Tavisi
warmoeba mniSvnelovnad gaafarToa.
amave periodSi moqmedebda gotlib geningenis sawarmo, sadac 9
ostati iyo dasaqmebuli da liTonis sxvadasxva saxis nakeTobebs
171 ЦГИАЛ, док. 1268. оп. 7, д №350, 1835 г. л. 25 172 xoStaria e _ mrewvelobis ganviTareba da muSaTa klasis Camoyalibeba XIX s saqarTveloSi. Tb. 1966. gv. 129.
![Page 127: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/127.jpg)
126
amzadebda. igi weliwadSi 6000 maneTamde Rirebulebis produqts
uSvebda. 173
60-iani wlebis bolosaTvis meqanikuri saxelosno gaxsna prusielma
vilhelm frankenma. sawაrmoSi saqmianobda 15 muSa da ZiriTadad
mzaddeboda sasoflo sameurneo iaraRebi da manqanebi, romelTa saerTo
Rirebuleba weliwadSi 6-7 aTasi maneTi iyo. 70-ian wlebSi es saxelosno
frankenis qvrivis _ luiza frankenis xelSi gadavida, Tumca garkveuli
siZneleebis miuxedavad saxelosno warmatebiT ganagrZobda muSaobas.
1883 wels TbilisSi meqanikuri saxelosno gaxsna emanuel Svarcma.
TviT Svarci fizikurad am saxelosnoSi ar muSaobda, igi saxelosnos
nawarmiT vaWrobda. saxelosnoSi muSaobda 12 muSa, maT Soris 8 iyo
mcirewlovani. saxelosnoSi warmoebuli wliuri produqciis moculoba
iyo 10 000 man.174
mogvianebiT, 1900 wels, amave profilis SedarebiT msxvili sawarmo
gaxsna beplem. am sawarmoSi erTi wyaros cnobiT 13-14, xolo meoreTi _
21 muSa muSaobda. wliuri produqciac erT SemTxvevaSi naCvenebia 5-6
aTasi man, xolo meoreSi _ 10 000 man. 1901 wlidan am sawarmoSi gazis
Zravac amoqmedda.175
zemoaRniSnul meqnikur sawarmoebSi manqana-iaraRebTan erTad
mzaddeboda rkina_kaveuli, sxvadasxva saxis furnitura, kliteebi,
sayofacxovrebo sagnebi da sxva. germanelTa saxelosnoebi
mniSvnelovan rols asrulebdnen avejis warmoebaSic. 1846 wels fridrix
zaitcerma TbilisSi daaarsa avejis saxelosno, romelic Semdgom
TandaTan gafarTovda da 80-iani wlebisaTvis kapitalistur sawarmod
iqca. sawarmoSi xisa da liTonos nawilebisagan amzadebdnen yovelgvar
avejs da maRali xarisxis parkets. aq am droisaTvis muSaobda 40 muSa
maT Soris_15 mcirewlovani. fabrikis yovelwliuri produqcia 40 000 man.
aRwevda.
173 iqve, gv 137 174 Гулишамбаров ОФЗТ губернии, Тб.1888. gv. 184-185. 175 xoStaria e. – dasax. naSromi. gv. 133
![Page 128: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/128.jpg)
127
1877w avejis saxelosno gaxsna rencma. aq mzaddeboda kar-fanjrebi,
magidebi, skamebi, karadebi. sawarmoSi 6 kaci muSaobda, romlebic
wliurad 7000 maneTis produqcias uSvebdnen. 1900 wlisTvis aq
dasaqmebuli iyo 24 kaci, xolo wliuri brunva iyo 11 000 man.176
etlebis warmoebaSi yuradRebas iqcevs meore gildiis vaWari
kotrini, romelmac gaamsxvila Tavisi saxelosno da 1884 wels sawarmo
daaarsa. igi weliwadSi amzadebda 10 etlsa da 40 sazidars _ 10 400 man.
Rirebulebis produqcias. kotrinis sawarmoSi 20-24 kaci muSaobda.
sawarmo mdebareobda Tbilisis germanelTa koloniaSi, kotrinis sakuTar
saxlSi. 177
etlebis damamzadebeli, SedarebiT mcire, saxelosno hqonda d.
meiers. aRsaniSnavia, rom am sawarmoebSi iSviaTad iyenebdnen meqanikur
Zravebs, Tumca isini iyenebdnen mravali saxis xelsawyo_iaraRebs da
mravalnair mowyobilobas_saxarato dazgebs, burRebs, samWedlo qurebs
da sxva, rac muSebisa da ostatebis saTanadod daspecialebas da
kvalifikacias moiTxovda. Tavisi xasiaTiT es sawarmoebi ZiriTadad
kapitalistur, martivi tipis kooperatiul sawarmoebs warmoadgendnen.
maT did umravlesobas manufaqturis saxe hqonda, sadac Sroma
danawilebuli iyo.
SedarebiT msxvili iyo beples samWedlo_meqanikuri sawamo, sadac
Tavdapirvelad meqanikur Zravas iyenebdnen. am sawarmos 900-ian wlebSi
aSkarad qarxnis saxe hqonda, dasaqmebuli iyo 20-ze meti muSa da misma
wliurma brunvam 14000 man. Seadgina.178
sakmaod mozrdili iyo vuderlixis rkina-kaveulis sawarmo, sadac
saukunis miwurulisaTvis muSaTa raodenoba 12-dan 25-mde gaizarda da
25 000 maneTis nawarmi mzaddeboda.
maRali xarisxis instrumentebs amzadebda anderegis sainstrumento
saxelosno. aq 10-mde ostati muSaobda da wliuri produqciis Rrebuleba
176 Гулишамбаров Ст. iqve, gv. 187-189 177 manjgalaZe g. DD _ “germaneli kolonistebi amierkavkasiaSi”Tb. 1970 178 iqve
![Page 129: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/129.jpg)
128
700 maneTs Seadgenda.
aRniSnuli sawarmoebi, romelTa umravlesobasac, msxvili,
gafarToebuli saxelosnoebis saxe hqondaT, farTod iyenebdnen teqnikur
da teqnologiur siaxleebs, sxvadasxva saxis gaumjobesebul iaraRebs.
maT umravlesobaSi Sroma danawilebuli iyo. zogierT maTganSi
mogvianebiT meqanikuri Zravebic gamoiyenes. yovelive es miuTiTebs, rom
aRniSnuli saxelosnoebi Tavis xasiaTiT manqanur warmoebaze gardamaval
sawarmoebs warmoadgenen. kapitalisturi tipis mozrdili saxelosnoebi,
romlebsac germaneli kolonistebi aarsebdnen, Tavisufali iyo
tradiciuli amqruli organizaciisagan.
germanelma mewarmeebma, romelTa saxelosnoebi XIX s. 30-iani,
gansakuTrebiT ki 40-iani wlebidan arsdeba, erTgvari wvlili Seitanes
saqarTvelosa da amierkavkasiaSi manqanuri elementebis danergvaSi.
SemdgomSi maT safuZvelze warmoiqmna fabrikul_qarxnuli sawarmoebi.
f. meierma 80-ian wlebSi aamuSava wisqvilebi orTqlis Zravaze. am
wisqvilebSi adgilobrivi xorblisagan ifqveboda sxvadasxva xarisxis 50
000 fuTi fqvili _ sul 59 000 man. Rirebulebis. wisqvili aRWurvili iyo
erTi orTqlis qvabiT da ori wylis ZraviT, aq muSaobda 17 muSa.
wisqvilSi warmoebuli produqcia adgilze, Tbilisis guberniaSi
iyideboda, rasac TviTon meieri uZRveboda.
aseve orTqlis wisqvili, oRond SedarebiT wvrilmasStaburi
hqonda prusiel fedoroviCs, misi warmadoba weliwadSi saSualod 1 000
maneTis Rirebulebis produqcia iyo.179
mniSvnelovania, rom TbilisSi Seqmnili iyo zingeris saxelosno.
ruseTis imperiaSi “kompania zingeri” saaqcio sazogadoebis saxiT 1897
wels Seiqmna, rodesac mTavrobam daamtkica misi wesdeba. iuridiulad mis
damaarseblad amerikuli firma iTvleboda, magram mis saqmianobas
germanuli firmis warmomadgenlebi ganagebdnen. TbilisSi igi ruseTis
podolskis qarxnis erTgvar filials warmoadgenda. “zingeris”
179 rodonaia n. Tbilisis mrewveloba XIX s. meore naxevarSi. Tb. 1961.
![Page 130: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/130.jpg)
129
saxelosno TbilisSi Tavdapirvelad awyobda manqanebs sazRvargareTisa
da ruseTidan Semotanili nawilebiT. Semdgom saxelosno gaafarToes da
daiwyes sakeravi manqanebis calkeuli detalebis damzadeba da manqanebis
SekeTeba.180
myidvelTa mosazidad “zingeri” farTod iyenebda Zveli manqanebis
Cabarebis wess, rac ucxoeTSi arsebuli “zingeris” sazogadoebebidan
gadmoiRes. am wesis Tanaxmad, axali manqanis SeZenisas, an ubralod
myidvelis surviliT, kompania iZenda nebismieri klasisa da modelis
Zvel manqanebs. Tu SesaZlebeli iyo, manZanebs aremontebdnen da yiddnen
ufro dabal fasebSi, Tu ara da vargis nawilebs xsnidnen da danarCens
jarTad iyenebdnen. “zingeri“ Tavis sakerav manqanebs kreditiT
(ganvadebiTac yidda). igi pirvel rigSi cdilobda maRaziis
xelmZRvanelobisa da agentebis meSveobiT Tavisi klientebis
kreditunarianobis dadgenas, agrovebdnen cnobebs yoveli myidvelis
qonebisa da Semosavlebis Sesaxeb, arkvevdnen, SeeZlo, Tu ara mas
yovelkvireuli, an yovelTviuri gadasaxadi Tanxis Setana. imis gamo, rom
mosaxleobis didi nawili miwaTmoqmedi iyo, sakeravi manqanebiT vaWroba
damokidebuli iyo mosavalze. Dkargi mosavli s pirobebSi isini zrdidnen
SekveTebs manqanebsa da mis nawilebze, Tu ara da, mommarageblebisgan
nakleb saqonels iTxovdnen.
Ees kompania sakeravi manqanebiT vaWrobda rogorc maRaziebis, aseve
e.w. amkrebebis, igive agentebis meSveobiT, romelTac ekrZalebodaT
yovelgvari sxva saqmianobis SeTavseba. maT TavianT samoqmedo ubanze
kardakar unda evloT da gaeyidaT TveSi aranakleb oTxi manqanisa,
amasTan, unda gaesaRebinaT saTadarigo nawilebi da Zafi, romelsac Tan
daatarebdnen.
prof. a. cercvaZis gaangariSebiT, “zingeris” sakeravi manqana
ganvadebiT 85 maneTad iyideboda, misi TviTRirebuleba ki iyo 17 maneTi.
amave sistemis fexis sakeravi manqana ganvadebiT Rirda 125 maneTi, xolo
180 D. cercvaZe a.germania-saqarTvelos ekonomikuri urTierTobebi. Tb. 1999.
![Page 131: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/131.jpg)
130
misi TviTRirebuleba 21 maneTamde iyo. 181
kompania “zingerma” 1908 wels gaxsna golovinis prospeqtze mdebare
mTavari maRazia.
saqarTveloSi ludis warmoebis ganviTarebaSi gansakuTrebuli
adgili uWiravT germanelebs, romelTa dasaxlebebic saqarTveloSi,
gansakuTrebiT ki Tbilisis guberniaSi, rogorc zemoT aRiniSna, XIX s.
dasawyisidan Cndeba. maT xelisuflebisagan sagangebo xelSewyoba
hqondaT, raTa Seguebodnen garemo pirobebs da gamoeCinaT sameurneo
aqtiuroba. Tavdapirvelad, Camosaxlebul germanelebs sameurneo
saqmianobaSi raime mniSvnelovani iniciativa ar gamouCeniaT.
Camosaxlebidan aTi-TxuTmeti wlis Semdeg isini SesamCnevad gaaqtiurdnen
da xeli mohkides mewarmeobas, upiratesad awyobdnen meqanikur
saxelosnoebs, ludsaxarSebs, awarmoebdnen yvels, karaqs da a.S.
1850 w. germanul koloniaSi maderma daarsa ludsaxarSi, sadac
sakmaod mdare xarisxis Sav luds amzadebdnen. igi adgilobriv
kolonistebs Soris saRdeboda. TbilisSi ludis warmoebas stimuli
gansakuTrebiT 1865 wlidan mieca, rodesac vetcelma moawyo ludsaxarSi
da daiwyo bavariuli ludis warmoeba. warmateba imdenad mniSvnelovani
iyo, rom vetcelma SeZlo axali qviTkiris Senoba aego da germaniidan
moewvia gamocdili specialisti, ris Sedegadac SesaniSnavi ludis
damzadeba daiwyes. vetcelis warmoeba imdenad warmatebuli iyo, rom
mewarmeobis stimuli sxva germanel kolonistebsac miecaT.
aseve germanul koloniebSi ditrixma da gutbrodma gaxsnes
ludsaxarSebi. SemdgomSi gutbrodma gayida Tavisi ludsaxarSi, romelic
lorTqifaniZem iyida da rogorc zemoT ukve aRvniSneT, sakmaod
warmatebuli warmoebac aawyo. Dditrixs ludis sawarmos garda
ludis mozrdili savaWroebic hqonda. Dditrixma da maderma 90-ian
wlebSi Tavis sawarmoebSi danerges teqnikuri siaxleebi da ludi ufro
konkurentunariani gaxades. Lludis warmoebis garda, 1879 wels maderma
181 iqve, gv. 82
![Page 132: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/132.jpg)
131
limonaTis “qarxanac” aamuSava, sadac 6 muSa muSaobda da saSualo
wliuri produqciis raodenoba iyo 7 500 man.182
ludis warmoebas uSualod ukavSirdeba yinulis warmoeba da
ganixileba, rogorc uSualod misi danamati. amierkavkasiis masStabiT
yinulis warmoeba mxolod TbilisSi arsebobda da igi farmacevt
zemels ekuTvnoda. xelovnuri yinulis warmoebas didad Seuwyo xeli
iman, rom 1887 w. TbilisSi erTob Tbili zamTari iyo da aRniSnulma
sawarmomac mTeli zamTari da zafxuli sruli datvirTviT imuSava.
momdevno wels man mTlianad Sewyvita arseboba. erTi wlis Semdeg
yinulis warmoebisaTvis saWiro yvela mowyobiloba SeiZina vinme
drboglavma quTaisis ludis qarxnisaTvis. aqve davZenT, rom zemeli
cnobili iyo, rogorc farmacevti da misi samewarmeo saqmianoba im
mxrivac imsaxurebs yuradRebas, rom igi saxelganTqmul mineralur
wylebs amzadebda. manamde amierkavkasiaSi mineraluri wylebis
xelovnurad damzadebis tradicia TiTqmis ar arsebobda. zemeli
awarmoebda: viSis, karlsbadis, oberzalcburgis, emis, mware ungruls,
mJave rkina-pirofosforis, zelteris samkurnalos, nitroliTiumis
mineralur wylebs. garda amisa, igi sxva mineralur wylebzec Rebulobda
SekveTebs. Mmisi xelovnuri mineraluri wylebis sawarmoSi 5 muSa
muSaobda da wliurad saSualod 6 000 man. Pproduqcias qmnidnen. zemelma
aseve scada daemzadebina sxvadasxva xilis wvenebic: ananasis, msxlis,
limonis, Jolosa da vanilis, Tumca es mcdeloba warumatebeli aRmoCnda.
zemelis mier yinulis warmoebis SeCerebis Semdeg, TbilisSi
aRmocenda axali yinulis mwarmoebeli sawarmo vetcelis mier. mis
warmoebaSi yinuli mzaddeboda naxSirmJavas SesqelebiT, romelic Tavis
mxriv miiReboda natriumis marilisagan. warmoebis mowyoba vetcels 30
000 man. daujda. aq hqondaT saqvabe da orTqlis manqana 30 cx. ZaliT.
sawarmoo simZlavreebi uzrunvelyofda dReRameSi 200 fuTi yinulis
damzadebas. vetcels fuTi yinulis warmoeba 10 kap. ujdeboda da yovel
182 Гулищамбаров Ст. ОФЗТ губернии, gv. 35-36
![Page 133: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/133.jpg)
132
100 fuT yinulze 20 fuTi sawvavi (mazuTi) ixarjeboda.183 yinulis sawarmo
didi warmatebiT muSaobda da emsaxureboda ara mxolod Tavad vetcelis
ludis warmoebas, aramed is mravalricxovan kerZo SekveTebsac
akmayofilebda. aRsaniSnavia, rom amgvari sawarmoebis warmateba didad
iyo damokidebuli zamTris xangrZlivobasa da simkacreze. mkacri
zamTris SemTxvevaSi myidvelebi axerxebdnen yinulis damaragebas da
yinulis qarxana zafxulSic ki TiTqmis umuSevari rCeboda. rbili
zamTris dris ki SekveTebi didad izrdeboda.
vetcelma yinulis sawarmo im mizniT Seqmna, raTa sakuTari ludis
sardafi yinuliT uzrunveleyo, Tumca Semdgom man upiratesoba mianiWa
sardafebSi Tanabari temperaturis SenarCunebis meTods da maTs
keTilmowyobas. am mizniT man TbilisSi sakuTari ludis qarxanasTan
moawyo vrceli sardafebi, romelic aguris svetebs eyrdnoboda da
aguriTve iyo mopirkeTebuli. amgvar sardafebSi SesaZlebeli iyo ludis
eqvsi TviT dayovneba.
vetceli TbilisSi sami xarisxis luds awarmoebda. eseni iyo: Lager
–Bier, Export-Bier, Bock-Bier. sxva ludis mwarmoeblebi mxolod erTi xarisxis
ludis warmoebas sjerdebodnen. bevrgan mzaddeboda e.w. naxevarludi,
magram is gasayidad ar iyo gankuTvnili, aramed mxolod
adgilobrivi muSebisTvis.
vetcels ekonomikuri TvalsazrisiT sakmaod saintereso
winadadebebic hqonda. magaliTad, rkinigzis xelmZRvanelobas SesTavaza
miecaT misTvis ufleba, rom amierkavkasiis rkinigzaze emoZrava mis
sagangebod aRWurvil vagons, romliTac baqodan Semoitanda sawvavs,
baqos ki miawvdida sanacvlod luds erTis pirobiT, rom luds miawvdida
sawvavis tarifiT. vetcelma am SeTavazebaze uari miiRo, radgan
rkinigzis xelmZRvanelobam ar CaTvala igi momgebianad.
germanel kolonistTagan garda vetcelisa, gansakuTrebiT sanimuSo
qarxnebi moawyes da farTomasStabiani warmoeba aamoqmedes maderma da
183 Ст. Гулишамбаров, ОФЗТ губерний gv. 35-39,Т. 1888.
![Page 134: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/134.jpg)
133
ditrixma. sagangebod aris aRsaniSnavi, rom ditrixis, maderisa da
vetcelis qarxnebi sisufTaviTa da akuratulobiT gamoirCeodnen. maT
hqondaT qviTkiris Senobebi saukeTesod mowyobili sardafebiTa da
macivrebiT. vetcelsa da maders gaaCndaT saqvabeebi da manqanuri
mowyobiloba. germanelTa ludsaxarSebSi ZiriTadad adgilobrivi
muSaxeli iyo dasaqmebuli. magaliTad, vetcelTan muSaobda 15, maderTan
_ 14, ditrixTan ki 5 adgilobrivi muSa da TiToeul mewarmesTan or-ori
germaneli muSa. sul germanelTa mier daarsebul ludsaxarSebSi 1888
wlisTvis dasaqmebuli iyo 40 kaci. es muSaxeli uSualod qarxnis
teritoriaze saxlobda da Tviurad 15-25 maneTamde anazRaurebas
iRebda.184
XIX s. bolosTvis ludis mwarmoeblebs Soris vetcelis qarxana
yvelaze metad iyo dawinaurebuli da liderad iTvleboda. aRniSnul
periodSi TbilisSi arsebuli ludsaxarSebis mier warmoebuli
produqciis raodenobis Sesaxeb monacemebi motanilia cxrilSi # 3.1-Si.
cxrilis Tvalis erTi gadavlebiTac ki TvalsaCinoa vetcelis
aSkara upiratesoba. miuxedavad imisa, rom vetcelis mier gamoSvebuli
produqciis raodenoba 1883 welTan SedarebiT momdevno sam wels
sakmaod klebulobs, igi ludis danarCen mwarmoeblebTan SedarebiT
aSkara upiratesobas inarCunebs. rac didad ganapiroba mudmivi
ganaxlebisken swrafvam da marTvis im moqnili meTodebis gamoyenebam,
rac zemoT ukve iyo mimoxiluli. mis mier warmoebuli produqciis
Semcireba, rogorc Cans, konkurenti mewarmeebis gaaqtiurebiT aris
ganpirobebuli, romelic swored 1884 wlidan fiqsirdeba.
warmoebuli produqciis raodenobis mxriv, momdevno _ meore da
mesame adgilebs ikaveben maderi da lorTqifaniZe, romelTa mier
warmoebuli produqciis raodenoba stabilurad izrdeba, Tumca momdevno
wels maT Sesaxeb informacia aRar moipoveba.
26. Сборник стат. сведений по Зак. краю. Часть 1, gv. 238
![Page 135: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/135.jpg)
134
ludis bazarze sakmaod warmatebiT ikideben fexs kiriSCevi
da
cxrili #3.1
Tbilisis ludsaxarSebis mier warmoebuli ludis dinamika
185 Гулишамбаров СТ. ОФЗ. по Зак. Кр. , gv. 144, Тиф. 1894 186 Гулишамбаров СТ. ОФЗ. Тифл. Губернии., gv.132, Тиф. 1888 187 iqve 188 iqve 189 iqve
gamoSvebuli pr. raodenoba (vedro)
mewarmeebi
wlebi
1883 1884 1885 1886 1888 1889 1890
vetceli185 63 943 57 516 51 935 62 000 65 000 73 000 95 000
maderi186 _ 30 000 32 000 40 000 _ _ _
lorTqifa
niZe187
_ 26 000 27 000 35 000 _ _ _
ditrixi188 _ _ 6 000 7 000 _ _ _
kiriSCevi
189
_ 260 1 000 4 000 _ _ _
sul 63 943 113 776 117 935 148 000 65 000 73 000 95 000
![Page 136: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/136.jpg)
135
ditrixi. maT Soris yuradRebas iqcevs kiriSCevi, romlis mier
warmoebuli produqciis raodenoba pirvel (1884 w.) wels SedarebiT
mokrZalebulad gamoiyureba _ 260 vedro, Tumca yovel momdevno wels am
ludsaxarSSi gamoSvebuli produqciis raodenoba oTxmagdeba. mTlianad,
ludis warmoebaSi zrda 1883 wlidan momdevno sam wels ganuxrelia.
1888 wlidan, bazridan konkurentebis gasvlis Semdeg, vetcelma
Tavisi warmoebis maqsimaluri raodenoba _ 65 000 vedro ludi
aCvena, xolo 1990 wlisTvis mis mier warmoebuli
produqciis raodenoba ukve 95 000 vedros aRwevs.
amierkavkasiis sarkinigzo xazis mSeneblobisa da Tbilisis
sarkinigzo sadguris mowyobis Sedegad Tbilisis ganaSenianeba daiwyo
sadguris mimdebare teritoriebisken. amis Sedegad germanelTa kolonia
male qalaqs Seerwya. ludis moxmareba TandaTan adgilobriv
mosaxleobaSic gaaqtiurda. moxmarebis zrdis kvaldakval ludis
warmoebis moculobac gaizarda. sabolood, ludis warmoeba 1887
wlisTvis 1886 welTan SedarebiT TiTqmis gaormagda.
1864 wlis saglexo reformis Semdgom saqarTveloSi sasaqonlo
meurneobebi iqmneba mecxoveleobaSic, sadac aqtiurad monawileobda
germanuli kapitalic. gansakuTrebiT ganviTarda yvelis warmoeba.
Tavdapirvelad 1862 wels aleqsandersdorfis kolonistebisaTvis
xelisuflebam Sveicariidan yvelis damzadebis ostati moiwvia. mas
xelfass imaSi uxdidnen, rom koloniaSi daemzadebina yveli da es
xeloba adgilobrivi mosaxleobisTvisac eswavlebina. `gaimarTa
Sveicaruli yvelis qarxana,”190 sadac koloniis mosaxleoba
yoveldRiurad abarebda rZes, xolo misgan damzadebuli yvelis
realizaciis Semdeg iRebdnen fuls. Y
190 gaz. “guTnis deda”, 1864w. # 1
![Page 137: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/137.jpg)
136
yvelis damamzadebeli kapitalisturi sawarmoebi Seqmnes baronma
fon kuCenbaxma, nidigerma, kezelma, baron fon kuCenbaxs yvelis
warmoebis ganviTarebis saqmeSi yvelaze TvalsaCino adgili uWiravs. mas
amierkavkasiaSi Camosvlisas araviTari kapitali ar gaaCnda, mxolod
xazinis mier micemuli SeRavaTiani pirobebiT gamoyofili sesxis
meSveobiT SeZlo Tavisi meurneobis mowyoba. man aleqsandershilfSi
daaarsa Zroxebis ferma.
1863 wels mTavrobas mimarTa TxovniT, rom misTvis gamoeyoT 5 000
man. uprocento sesxi, razec man Tanxmoba miiRo. saZroxe meurneobis
sakvebiT uzrunvelsayofad 16 wlis vadiT arendiT aiRo 2 600 desetina
miwa, raSic 14 wlis ganmavlobaSi unda gadaexada 800 man., xolo
momdevno or wels ki _ 1 000 man.191
kuCenbaxma Tavdapirvelad 90 suli adgilobrivi jiSis pirutyvi
SeiZina. starti warmatebuli aRmoCnda da xelisuflebam misi Semdgomi
xelSewyobis mizniT Sveicariidan 16 suli (13 suli Zroxa da 3 suli
xari) gaumjobesebuli sarZeve jiSis pirutyvi gamoiwera, rac mas 4794
maneTi daujda transportirebis xarjebis gareSe. gzaSi 3 suli pirutyvi
daeca da sabolood kuCenbaxma 13 suli pirutyvi miiRo, ramac didi
stimuli misca mis warmoebas.192
kuCenbaxma msxvili kapitalisturi tipis sawarmo Seqmna da
amierkavkasiaSi pirvelma daiwyo Sveicaruli yvelis warmoeba. mas
amierkavkasiis bazari ukve aRar akmayofilebda da didi raodenobiT
nawarmi gahqonda ruseTsa da sazRvargareTis qveynebSi. am qarxanaSi
imdenad maRali xarisxis yvels amzadebdnen, rom 1882 wels moskovis
gamofenaze eqspertebma arc ki daijeres, rom kavkasiaSi SesaZlebeli iyo
aseTi yvelis damzadeba da amis gamo is gamofenaze ar dauSves. kuCenbaxs
yovelwliurad bazarze gahqonda 1000-1200 fuTi Sveicaruli yveli, aseve,
300 fuTze meti karaqi.193
191 manjgalaZe g. D _ “germaneli kolonistebi saqarTveloSi” 192 Ерицов А. Указатель соч. к изучению эк. быта гос. крестян Зак. краяю 1874. 193 Мачалов В.Д.- крестянское хазяйство в Закавказье к канцу XIX б.М.1958.
![Page 138: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/138.jpg)
137
1896 wlisTvis mis meurneobaSi 41 mudmivi muSa muSaobda.
aleqsandersdorfis sazogadoebrivi ferma 1865w aerTianebda 12 wevrs da
amzadebda 85 fuT yvels. momdevno wlebSi gaizarda am fermis wevrTa da
aseve damzadebuli yvelis raodenobac. mag: 1875w. daamzada 448 fuTi,
1885w _ 766; 1877w. _ 1181; 1890w. _ 1190; 1891w. _ 1341, xolo 1892w . _ 1541
fuTi yveli.194 am wlebSi fermaSi hyavdaT 10 mudmivi daqiravebuli
muSaxeli.195
rac Seexeba vaWrobas, germaneli kolonistebi saSuamavlo vaWrobas
TiTqmis ar misdevdnen. isini ZiriTadad sakuTari nawarmis (es iqneboda
xelosnuri, Tu sasoflo-sameurneo) realizacias eweodnen.
warmatebebis paralelurad kuCenbaxis meurneoba sakmaod xSirad
zaraldeboda sxvadasxva saxis epizooturi problemebis gamo, ris
Sedegadac didi raodenobiT pirutyvi exoceboda. aseT SemTxvevebSi mas
xelisuflebis mxridan yovelTvis hqonda materialuri xelSewyoba.
1882 wlisTvis kuCenbaxma kvlav mTavrobis mxardaWeriT moawyo
evropuli SuSis qarxana, romelic Tanamedrove teqnikiT iyo aRWurvili.
igi uSvebda RZisferi, naxevradrZisferi da muqi mwvane feris sakmaod
maRali xarisxis boTlebs. SuSis warmoeba garda boTlebisa, amzadebda
sxvadasxva xarisxis da sididis lampis SuSebsa da lampis rezervuarebs,
sanaTi mowyobilobebis abaJurebs, Wiqebs, grafinebs, qilebs, aseve
pirsabanebs da sxva.196
cota xanSi aseve Sveicaruli yvelis qarxana gaxsna nidigerma,
romelsac kompanionad hyavda ori germaneli kolonisti.
kuCenbaxis yofilma ostatma_ametrim Seiamxanaga ori germaneli da
daarsa fabrika. vinaidan am amxanagobas ar gaaCnda miwa pirad
mflobelobaSi, igi arendiT aiRo adgilobrivi miwis mesakuTris _
xudadovisagan. maT hyavdaT 320 Zroxa, yovelwliurad amzadebdnen 1200
194 гулишамбаров. офз тифл. губернии. ст 37. Т. 1888 195 *iqve gv. 207
196 iqve, gv. 147-150
![Page 139: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/139.jpg)
138
fuT yvels da 200 fuT karaqs. es produqcia TbilisSive saRdeboda.197
rac Seexeba nidigerisa da kezelis fabrikebs, pirveli maTgani
yovelwliurad uSvebda 630 fuT yvels da 100 fuT karaqs, xolo meore _
250 fuT yvels da 70 fuT karaqs.198
ametris, nidikerisa da kezelis fabrikebSi mxolod daqiravebuli
Sroma gamoiyeneboda.
1908 wels, Tbilisis guberniis germanelTa koloniaSi
(elenendorfSi) ixsneba ori koniakis qarxana. erTi maTgani ekuTvnoda
almendingers, meore _ sazogadoeba “unions”. “unionSi” gaerTianebuli
iyo 40-ze meti germaneli wvrili mevenaxe. qarxnebis gaxsna ukanasknel
wlebSi yurZnis kargma mosavalma da Rvinoze fasebis vardnam gamoiwvia
(1907-1908 ww. 1 vedro Rvino 60 kap. Rirda). dadga Warbi da iaffasiani
Rvinis utilizaciis sakiTxi. nedleulad orive qarxana kargi xarisxis
Rvinos iyenebda. spirtis erTi nawili xmardeboda Rvinis gamagrebas,
nawils ki muxis kasrebSi aZvelebdnen.199 1908 wlisTvis orive qarxanam
214 971 gr. spirti gamoxada, xolo momdevno wels _ 238 398 gradusi.200
1909 wlidan YyurZnis mosavlianobis klebis gamo Rvinis fasic
gaizarda. Aam garemoebam aRniSnuli qarxnebis warmoebazec iqonia
gavlena. 1910 wels sazogadoeba “unionma” 40 296 grad. (12 078 man.) koniaki
Camoasxa, almendingerma ki _ 1175 grad. (352 man).201 almendingeris mier
warmoebuli produqciis realizeba amierkavkasiis masStabiT xdeboda,
xolo sazogadoeba “unionis” _ garda amierkavkasiisa, mcire partiebad
ruseTSic gahqondaT, kerZod, stavropolis, podolskis, Cernigovis,
kievis da ekaterinoslavis guberniebSi, gahqondaT aseve varSavaSic.
mogvianebiT, 1914 wels msoflio omis dawyebasTan dakavSirebiT
sakoniake spirtis warmoeba SeizRuda, garda amisa, gaizarda saaqcizo
197 Гулишамбаров Ст. ОФЗ по Зак. кр. gv. 139-152 198 iqve 199 mirianaSvili m. kapitalisturi mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi. Tb. 1980. Gv. 105 200 iqve 201 iqve
![Page 140: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/140.jpg)
139
gadasaxadi 1 grad. spirtze 7 kapikidan 14 kapikamde. imis gamo, rom
spirtis gayidva SeizRuda, gaWirda misi gasaRebac. warmoeba Semcirda da
spirti ZiriTadad samedicino momsaxurebisTvis igzavneboda.202
1912 wlis statistikuri monacemebiT: almendingeris wliuri
produqcia Seadgenda _ 5 015 man., xolo qarxanaSi dasaqmebuli iyo sul
3 kaci. amave periodSi “unionis” wliuri produqciaa _ 13 600 man.,
dasaqmebul muSaTa raodenoba ki _ 3 kaci. Ees ukanaskneli monacemi eWvs
iwvevs, Tumca am sakiTxze ufro sarwmuno masalebi ar moipoveba.203
Tbilisis guberniaSi arsebuli germanelTa ori qarxnidan
warmoebuli produqciis raodenobiT, xarisxiTa da savaWro operaciebis
masStabebiT arc erTi ar gamoirCeoda, metadre, Tu SevadarebT im
droisaTvis moqmed sarajiSvilisa da sxva aryisa da koniakis
mwarmoebelTa masStabebs. miuxedavad amisa, maTi warmoeba yuradRebas
udavod imsaxurebs.
202 iqve, gv.106 203 Срисок фабрик и заводов Росийской Империи, 1912, gv. 248
![Page 141: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/141.jpg)
140
3.2 sxva evropuli qveynebis kapitali Tbilisis ekonomikaSi
saqmianobis gaaqtiureba igrZnoboda ara mxolod germanelebs
Soris, aramed zogadad ucxoelebis mxridanac. magaliTad, XIX s-is
pirvel naxevarSi saqarTveloSi arsebul SedarebiT msxvil sawarmoTagan
yuradRebas imsaxurebs frangi vaWris _ kastelas mier TbilisSi xazinis
daxmarebiT daarsebuli abreSumsaxvevi da sarTavi “fabrika”. (kastela
XIX s. zogierT cnobarSi moxseniebulia, rogorc kosteli).
kastelas mier daarsebuli sawarmos mimoxilvamde, Tuki Tvals
gadavavlebT safeiqro dargSi arsebuli manufaqturebis daarsebis
kanonzomierebas, TvalsaCino gaxdeba, rom maTi warmoqmna_amoqmedeba
damokidebuli iyo metropoliis interesebsa da nebaze, vinaidan am
manufaqturebis funqcia unda yofiliyo imperiis bazris momarageba
masalebiTa da naxevarfabrikatebiT. magaliTad, abreSumis Zafis
amosaxvevi da sarTavi, aseve matylis sapenti da sarTavi sarewebis
daniSnuleba unda yofiliyo ruseTis safeiqro fabrikebisaTvis
abreSumisa da matylis narTis miwodeba.
XIX s-is dasawyisisTvis saqarTveloSi meabreSumeobis ZvelTaganve
tradiciuli dargi mTlianad iyo dacemuli. ruseTi dainteresda
amierkavkasiaSi meabreSumeobis ganviTarebiT, raTa SesaZlebeli
yofiliyo sakuTari fabrikebis adgilobrivi iafi nedleuliT
uzrunvelyofa. am SemTxvevaSi ruseTis xelisufleba xels uwyobda
meabreSumeobis dargis aRorZinebas, Tumca es xelSewyoba rogorc ukve
aRiniSna, mxolod nedleulis warmoebas Seexeboda da ara mis
gadamuSavebas, vinaidan metropolis interesebSi ar Sedioda, rom
saqarTveloSi warmoSobiliyo nedleulis gadamamuSavebeli fabrikebi.
ruseTis xelisuflebis moTxovniT, koloniidan unda gasuliyo
nedleuli metropolis mrewvelobisTvis, radgan Tuki koloniaSi xels
Seuwyobda gadamamuSavebeli mrewvelobis ganviTarebas da gamouSvebdnen
mza nawarms, am SemTxvevaSi kolonia waarTmevda mas bazars. aqedan
gamomdinare, saqarTveloSi da zogadad amierkavkasiaSi dasaSvebi iyo
nedleulis mxolod pirveladi, anu nawilobrivi damuSaveba. amis
uflebasac ruseTis xelisufleba mxolod imitom iZleoda, rom
daumuSavebeli nedleulis gadazidva did satransporto xarjebsTan iyo
dakavSirebuli, rac mZime tvirTad daawveboda mis sust ekonomikas.
garda amisa, mas ar hqonda ganviTarebuli infrastruqtura.
1804 w. mTavarmmarTebelma cicianovma peterburgSi daayena sakiTxi
TbilisSi bambeulis manufaqturis gaxsnis Taobaze, 1806 wels ki _
sakiTxi TbilisSi adgilobrivi matylis bazaze maudis fabrikis
daarsebis Sesaxeb, romelsac kavkasiis jaris nawilebi unda uzrunveleyo
![Page 142: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/142.jpg)
141
Saleulis samosiT. cicianovis Suamdgomlobani centraluri
xelisuflebis mier daukmayofilebeli darCa im mosazrebiT, rom
koloniaSi “fabrikebis daarseba gamoiwvevda nedleulze fasebis zrdas,
garda amisa, am “fabrikebis” saTanado instrumentebiT, saRebavebiTa da
ostatebiT uzrunvelyofa Zviri dajdeboda, rac Tavis mxriv gaaZvirebda
adgilobrivad warmoebul mauds imaze metad, vidre ruseTSi warmoebuli
maudis adgilze Camotana dajdeboda.
maudis fabrikis mowyobis mcdeloba hqonda rogorc zemoT
aRvniSneT, frang kastelas, romelmac 1823 w. xelisuflebas sTxova
TbilisSi maudis safeiqro fabrikisa da abreSumsaxvevi fabrikis mowyoba.
amasTanave igi am fabrikis Sesabamisi nedleuliT momaragebis uflebasac
iTxovda (mxedvelobaSi hqonda tibeturi Txebis moSeneba sanedleulo
bazis uzrunvelyofis mizniT).am ukanasknel Txovnaze man raime saxis
garkveuli pasuxi ver miiRo xolo maudis fabrikis mowyobaze
kategoriuli uari eTqva imave mosazrebiT, rac manamde arsebobda, anu
Tbilisis maudis safabriko warmoebas SesaZlebeli iyo Seeviwroebina
metropolis maudis warmoeba. rac Seexeba abreSumis fabrikas, misi
mowyoba mizanSewonilad CaTvales im SemTxvevaSi, Tuki kastela mas
moawyobda im saxiT, rogorc es imJamad italiasa da safrangeTSi
arsebobda, anu warmoeba unda mowyobiliyo mowinave teqnologiur bazaze.
aseT SemTxvevaSi ruseTis fabrikebi Tbilisur narTs miiRebdnen ufro
iafad, vidre misi sazRvargareTidan Semotana ujdebodaT. ruseTis
xelisufleba da gansakuTrebiT iqauri mewarmeebi moixiblnen kastelas
winadadebiT imis Sesaxeb, rom mas TbilisSi, baqosa da yulevSi unda
gaexsna savaWro kantorebi, sadac is ruseTSi warmoebuli maudis
realizacias apirebda. kastela aseve apirebda iranidan da levantidan
vaWrebis mozidvas, raTa maTi meSveobiT aRmosavleTis bazrebze
gasuliyo rusuli maudi, sadac misi varaudiT Seaviwroebdnen iq
gabatonebul inglisursa da frangul mauds.
rogorc ukve aRiniSna, 1823 wels kastelam iTxova abreSumsaxvevi
fabrikis mowyoba. mas amave wels Sepirdnen aTwliani privilegiis
micemas, miTumetes, rom kastela damatebiT pirobasac iZleoda, rom igi
vels mohkidebda ara mxolod amierkavkasiuri narTia amoxvevas, aramed
iranulisac da am naxevarfabrikatebiT is moamaragebda ruseTis
abreSumis safeiqro fabrikebs. garda amisa, is pirobac rCeboda ZalaSi,
rom mis mier warmoebuli narTi imdenad xarisxiani iqneboda, rom
daiwyebda vaWrobas evropis mTavar bazrebzec da evropul analogiur
nawarmsac Tavisuflad gauwevda konkurencias. kastela saeve amtkicebda,
rom dakvirvebis Sedegad mivida im daskvnamde, rom esoden xarisxiani
abreSumis narTis miReba mxolod saqarTveloSi iyo SesaZlebeli.
![Page 143: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/143.jpg)
142
kastelas “fabrikas” unda daerTo abreSumi da gadaemuSavebina
saqsel, misaqsel da aseve sakerav Zafad, romelic manamde ucxoeTidan
SemohqondaT. am wamowyebis mxardasaWerad kastela dauaxlovda finansTa
ministrs _ kankrins, romelic am periodSi TiTqmis mTlianad ganagebda
imperiis komerciul cxovrebas.
1826 w. kastelas moTxovna dakmayofilda da mieniWa ufleba, rom
esargebla ucxoeli stumris privilegiebiT, an Tuki ruseTis
qveSevrdomobaSi Sevidoda, esargebla pirveli gildiis vaWris
privilegiebiT _ sagildio gadasaxadis gareSe. momdevno wels
imperatorisagan srulad da yovelmxriv dakmayofilda kastelas Txovna
da sarewavisTvis gamoeyo 30 desetina miwa TbilisSi, romelzec garda
“fabrikis” aSenebisa, unda gaeSenebina TuTis xe, bamba, Safrani, Tambaqo,
endro da sxva samRebro da sarewi mcenareebi. garda amisa, gamoeyo
sxvadasxva adgilebSi 2 000 desetina miwa, desetinis Rirebuleba _ 25
kapikad, rac mas sWirdeboda italieli, frangi da sxva specialistebis
dasasaxleblad.
cnobilia kastelas erT-erTi msxvili damfinansebeli _ Tavadi
golicini, romelmac naxevari mln. man. asignebani Seitana am wamowyebaSi
da garda amisa, TbilisSi gamogzavna 18 yma Tavisi mamulebidan. am ymebs
Tavisi SromiT unda gadaexadaT sabatono begara. fabrikis siaxloves
aSenda dasaxleba, sadac 200-mde patimari qali Camoasaxles ruseTidan,
romlebsac xazina inaxavda. am sruliad muqTi muSaxelis sruli
ganmkargulebeli iyo sawarmos mepatrone.
1828 wels “fabrika” amoqmedda. aq gamoiyeneboda safrangeTidan
Camotanili dazgebi da mowyobilobebi. daasaqmes safrangeTidan
Camoyvanili kvalificiuri ostatebi, Tumca warmoebaSi ZiriTadad
adgilobriv mcxovrebTagan daqiravebuli muSebi muSaobdnen. am
ukanasknelTa raodenoba periodulad ormocdaaTsac aRwevda, xolo
saSualod 15-20 kacs utoldeboda. zogjer, ZiriTadad ki damxmare
samuSaoebze (dazgebis moZraobaSi moyvana, yaWis daxarisxeba, SeSis
dapoba da sxv.) tyve Turqebis da umTavresad ruseTidan Camoyvanili
patimari qalebis Sromas iyenebdnen. 204
amgvari araTavisufaliL Sromis gamoyeneba, rogoric aris patimar
qalTa, aseve ymebis eqsploatacia, ruseTis qalaqebSic gamoiyeneboda,
xolo saukuniT adre, safrangeTsa da prusiaSic. kastelam saxazino
uwyebas sTxova, rom misTvis valad gamoeyoT nedleuli abreSumis parkis
saxiT. am moTxovnis dasakmayofileblad mas gamoeyo krediti ara
204 p. guguSvili _ manufaqturuli warmoebis istoriisaTvis amierkavkasiaSi. Tb. 1939.
![Page 144: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/144.jpg)
143
nedleulis, aramed 30 000 maneTis saxiT. abreSumsaxvev fabrikaSi
muSaobda 12 dazga da wliurad 500 fuTze met abreSums amuSavebdnen,
romelic nawilobriv adgilze iyideboda, xolo nawilobriv moskovSi
gadioda.205
1828 w. “fabrikis” mepatrone _ kastela gardaicvala. mis sawarmos
axali memkvidre aRar gamouCnda. warmoebaSi dabandebuli kapitali rom
ar daekarga, xazina iZulebuli gaxda am “fabrikisaTvis” Tavad moekida
xeli. imisaTvis, rom dakmayofilebuliyo moTxovna TveSi 80 fuTi parkis
gadamuSavebaze, saWiro iyo damatebiT 40 dazga. kastelas daumTavrebeli
darCa sazeinklo, Zafsaxvevi da sarTavi saamqroebi, romelTa
mosawyobadac damatebiT gadairicxa saWiro Tanxa. miuxedavad amisa, am
sarewma xazinis xelSi ver imuSava warmatebiT, vinaidan saxelmwifos
mier daniSnuli moxeleebi TaRliTobdnen da Tavad iTvisebdnen
Semosavals, xazinas ki mxolod xarjebis dafarva uwevda. Semdeg aq
Camoyalibda “abreSumsaxvevi saswavlo saxelosno”, romelic unda
momsaxureboda kvalificiuri kadrebis momzadebas amierkavkasiis
safeiqro warmoebisaTvis.
1830 wlisaTvis kavkasiis mTavarmmarTeblad paskeviCi dainiSna,
romelsac saerTodac mizanSeuwonlad miaCnda koloniebSi fabrikebis da
qarxnebis Seqmna da misi stimulireba. igi finansTa ministrs _ kankrins
werda: “aq fabrikebisa da qarxnebis damaarsebelTaTvis privilegiebis
miniWeba arc unda xdebodes; radgan me mgonia kidev gadauwyvetelia
sakiTxi saqarTveloSi fabrikebisa da qarxnebis (gansakuTrebiT
zogierTis) waqezebis sargeblianobis Sesaxeb. xom ar unda vuyurebdeT
saqarTvelos rogorc kolonias, romelic unda awodebdes uxeS masalas
(nedleuls) abreSums, bambas da sxv. Cvens fabrikebs da mihqondes
ruseTidan manufaqturuli nakeTobani? winaaRmdeg SemTxvevaSi
saqarTveloSi amgvari manufaqturebis daarsebiT bunebrivad xom ar
Sesustdeba misi kavSiri ruseTTan? ruseTis mier amierkavkasiis
provinciebSi jaris Senaxvaze daxarjul kapitalsac ar eqneba maSin
SesaZlebloba dabrundes ruseTSi.”206
xelisuflebis mxridan amgvari midgomis Sedegad, kastelas
“fabrika”, romlis bazazec saswavlo saxelosno arsebobda, gadaakeTes
yazarmebad jarisaTvis, xolo arsebuli iaraRebi da mowyobilobebi
mihyides “meabreSumeobisa da mesareweobis kavkasiur sazogadoebas”,
romelic im xanebSi daarsda. am sazogadoebis xelSic warumatebeli
205 p. guguSvili _ kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi. Tb. 1941.
206 guguSvili p. kap. warmoSoba da ganviTareba saqarTveloSi.Tb.1941. gv.354
![Page 145: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/145.jpg)
144
aRmoCnda saqme da TandaTan sarTavi da saxvevi instrumentebis da
iaraRebis gayidva iwyes kerZo pirebze. sabolood, es instrumentebi
mTels amierkavkasiaSi mimoifanta. 50-iani wlebis dasawyisisTvis
abreSumsaxvevi sarewis arseboba mTlianad iqna miviwyebuli.
mewarmeobis am dargisaTvis kastelas wamowyeba warumateblobis
miuxedavad, mainc sargebliani iyo. am wamowyebam xeli Seuwyo
kapitalisturi warmoebis ganviTarebas. imasac Tu gaviTvaliswinebT, rom
aq gamoiyeneboda daqiravebuli Sroma da Sroma danawilebuli iyo, igi
warmoadgenda manufaqturis tipis msxvil sawarmos manqanuri warmoebis
elementebiT.
saqarTveloSi mrewvelobisa da soflis meurneobis ganviTarebis
kvaldakval gaaqtiurda saqalaqo cxovreba. gaCnda moTxovnileba Sromis
saSualebaTa (instrumentebis) damamzadebeli warmoebis mowyobisa. es
gansakuTrebiT 50-iani wlebidan igrZnoboda. 1850 wels TbilisSi
mcxovrebma Sveicarielma Stiusem mefisnacval voroncovs sTxova 2
desetina miwa TbilisSi meqanikuri sawarmos mosawyobad.207 imave wels
voroncovis gankargulebiT mas misces 4819 kvadratuli saJeni miwis
nakveTi Tbilissa da navTluRs Soris _ mirzabaTSi aRniSnuli sawarmos
mosawyobad.208
momdevno, 1851 w. ianvarSi Stiusem voroncovs sesxad sTxova 10 000
man. meqanikur-samsxmelo qarxnis mosawyobad, romelic amierkavkasias
Zlier esaWiroeboda.209 igi valdebulebas iRebda, rom sawarmos erT
weliwadSi moawyobda. voroncovi daTanxmda Stiuses Txovnas. kavkasiis
soflis meurneobis sazogadoebam aseve savsebiT moiwona Stiuses
winadadeba da Tavisi wevrebis _ andreevskis, maqsimoviCisa da ivanickis
SemadgenlobiT Seiqmna komisia, romelsac unda ganexila Stiuses proeqti
da meTvalyureoba gaewia qarxnis mowyobisaTvis.
Stiusem komisiasTan dado kondicia (xelSekruleba), romlis
Tanaxmadac: 1) valdebulebas iRebda xelSekrulebis damtkicebidan 1
weliwadSi moewyo meqanikur-samsxmelo warmoeba; 2) Stiuse iTxovda 10 000
maneTs uprocentod, 5 wlis vadiT, ris Semdegac daiwyebda mis gadaxdas
da 10 wlis vadaSi dafaravda; 3) qarxnis mTeli mowyobilobani: manqanebi,
instrumentebi,saqarxno nagebobani miwiT da saWiro masalebi xazinis
sesxis sawindrad iTvleboda; 4) fuli Stiuses unda mieRo saWiroebis
mixedviT; 5) qarxnisTvis saWiro manqanebi da instrumentebi Stiuses
sazRvargareTidan unda Semoetana sabaJo gadasaxadis gareSe; 6) Tu
207 scsa fondi, aRwera 1, saqme 39, furc. 11 208 iqve, furc. 14. 209 scsa, fondi 241, aRwera 3, saqme 39, furc. 1.
![Page 146: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/146.jpg)
145
Stiuse sikvdilis, an avadmyofobis SemTxvevaSi ver moawyobda qarxanas,
maSin am saqmeSi pasuxismgebeli iqneboda misi naTesavi, aseve Sveicarieli
_ ludvig leitcingerni; 7) imis gamo, rom komisiam sawarmos ufro
farTo masStabiT mowyoba moiTxova, amitom StiusesaTvis damatebiT unda
miecaT sesxad 5 000 man.210
kondicia damtkicda da Stiuse Seudga qarxnis mowyobas. man
avstriidan (venidan) gamoiwera saTanado ostatebi da manqana-
instrumentebi, romelic 1852 wlis dasawyisSi miiRo TbilisSi. 1852 wlis
dasawyisSi sawarmos mowyoba ZiriTadad damTavrebuli iyo. mas mxolod
samsxmelo Rumeli da cxenisZrava aklda. es iyo pirveli kerZo
meqanizebuli qarxana, romelSic ucxoeTidan Semotanili manqana-
danadgarebi damontaJda.
qarxana ori ZiriTadi Senobisgan Sedgeboda: samsxmelo da
meqanikuri. maT asagebad daixarja 7 404 man; venaSi manqana-instrumentebis
sayidlad daixarja 2 069 man; Tbilisamde maTi CamotanisaTvis _ 1 775 man;
sxvadasxva saWiroebisaTvis da mTlianad sul daixarja 11 935 man.211 amis
garda Stiusem miiRo fuli Tujis, rkinis da sxvaTa sayidlad. 1852 w. 15
agvistos Tbilisis meqanikurma qarxanam muSaoba daiwyo.212
1853 wlis maisSi sawarmo aRweres Tbilisis guberniis arqiteqtorma
beloim, nadvorni sovetnikma _ blombergma da inJiner-teqnologma _
lemkulma. aqve davZenT, rom lemkuli, romelic manamde Stiuses qarxnis
teqnologiur procesebs akontrolebda, mogvianebiT, ise momravlda
mowinave teqnikiT aRWurvili qarxnebi, rom saWiro gaxda misTvis am
fabrika-qarxnebis teqnikuri zedamxedvelis Tanamdeboba CaebarebinaT.
lemkulis qarxana Sedgeboda: 1) kramitiT daxuruli orsarTuliani
qviTkiris Senobisagan (sigrZe _ 12,3 saJeni, sigane _ 5,3 saJeni). amave
SenobaSi iyo ganTavsebuli meqanikuri ganyofileba. am ganyofilebis
qveda sarTulze iyo mowyobili Tujis sadurglo, sazeinklo da
saxarato mowyobilobani. aqve idga erTi rusuli Rumeli. zeda sarTuli
ekava samzareulosa da sakuWnaos. 2) meqanikuri ganyofilebis gverdiT
qvis erTsarTulian fligelSi (sigrZe _ 24 saJeni, sigane _ 4 saJeni)
moTavsebuli iyo samsxmelo ganyofileba, garda amisa, aq iyo sardafi,
sajinibo, 1 cxenZrava danadgarebis asaZravad, samWedlo da sxva.
samsxmelo ganyofilebaSi iyo 2 samsxmelo Rumeli: erTi didi, meore
210 scsa, fondi 10, saqme 39, furc. 10-13.
211 iqve, furc. 49-50.
212 iqve, furc. 63.
![Page 147: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/147.jpg)
146
patara.213
venis Taboris fabrikidan gamoweril manqanebsa da instrumentebs
Soris, saxarato nawilSi, iyo 1 didi mCarxavi Tujis dazgiT (romlis
sigrZe iyo 18 fuTi, xolo sigane _ 19 duimi) da saxarato dazga.
samsxmelo brZmedebs SeeZloT CamoesxaT weliwadSi 4 000 fuTamde
Tuji.214 qarxana mTlianad (nagebobebi, manqanebi, instrumentebi da sxv.)
Sefasebul iqna 21 243 maneTad.215 Tbilisis es samsxmelo-meqanikuri
warmoeba rogorc ukve aRvniSneT, mowyobili iyo “metad zusti nakeTobis
manqanebiT”.216
Stiuses samsxmelo-meqanikuri qarxnis muSaobaze warmodgenas
iZleva qvemoT moyvanili cxrili #3.2
cxrili#3.2
Stiuses samsxmelo-meqanikuri qarxnis mier warmoebuli produqcia
gamoSvebuli produqcia (man.)
wlebi
saxazino
dakveTiT
kerZo
dakveTiT
Camosxmuli
Tuji (fuTi)
sul
1852 1 355 4 320 633 5 675
M1853 7 199 3 959 1 297 11 158
1854 11 837 4 267 2 176 16 164
1855 3 191 3 460 __ 6 651
213 iqve, furc. 105. 214 iqve, furc. 112-117. 215 Акты Т_Х, gv. 887. 216 scsa, fondi 10, saqme 39, furc. 105
![Page 148: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/148.jpg)
147
qarxanam muSaobis dawyebis wels (1852w.) awarmoa: saxazino dakveTiT
_1 355 maneTis, xolo kerZo dakveTiT _ 4 320 man. produqcia. sul 1852
wels sawarmom gamouSva 5 675 man. produqcia. aseve, sawarmoSi Camoasxes
633 fuTi Tuji. amoqmedebis pirveli wlisaTvis es maCveneblebi sakmaod
STambeWdavia. Tumca arsebobs aseve gansxvavebuli cnobac, romlis
mixedviTac amave wels sawarmom gamouSva 10 000 man. produqcia.217
1853 wels qarxanam saxazino dakveTiT awarmoa 7 199 man., xolo
kerZo dakveTiT 3 959 man., sul _ 11 158 man. Produqcia, anu saxazino
dakveTebis mateba aSkaraa da es tendencia momdevno _ 1854 welsac
aranaklebi tempiT gagrZelda, roca es dakveTebi 11 837 maneTamde
gaizarda. 1854 wels mxolod saxazino dakveTebis Rirebulebam
gadaaWarba wina wels qarxnis mier wliurad warmoebuli mTeli
produqciis Rirebulebas. metnaklebi mdgradoba SeiniSneba kerZo
dakveTebSic, Tu ar CavTvliT umniSvnelo klebas.
zogadad ki, 1852_1854 wlebSi qarxnis mier warmoebuli produqciis
raodenoba stabilurad matulobda. igive SeiZleba iTqvas Camosxmuli
Tujis raodenobazec, misi matebis tempi friad STambeWdavia, yovel
momdevno wels warmoebuli Tujis raodenoba TiTqmis ormagdeba.
1855 weli gardamtexi aRmoCnda (uaryofiTi TvalsazrisiT)
qarxnisaTvis. aq saxazino dakveTiT _ 3 191 man., kerZo dakveTiT _ 3 460
man., sul ki 6 651 man. produqcia gamouSves. sawarmoo maCvenebelTa
vardnis procesi momdevno, 1856 welsac gagrZelda, amis gamo warmoebis
patroni iZulebuli gaxda daqiravebuli muSebis nawili gaeSva da
saerTod, warmoeba Seemcirebina.218
1855 wlamde arsebuli maCveneblebis mixedviT qarxnis warmatebebi
aSkaraa. qarxana SekveTebs mTeli amierkavkasiidan Rebulobda. sawarmo
amzadebda samrewvelo da sasoflo-sameurneo iaraRebs, aseve aremontebda
maT. rkinisa da Tujis damuSaveba sawarmos metad Zviri ujdebodaT,
vinaidan nedleulis importireba ruseTidan xdeboda.
217 iqve, furc. 106_113. 218 ЦГИАЛ, ф. 1 268, оп 44 (1 854 г.) , д. 2 426. л. 173.
![Page 149: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/149.jpg)
148
1852 w. germanelTa koloniis _ ekaterinenfeldis axlos (md.
maSaveras xeobaSi), saxazino miwaze aRmoCnda rkinis madani, romlis
damuSavebasac Stiuse brZmedebis mowyobiT Seecada, Tumca ver SeZlo
misi ganxorcieleba. kerZod, Stiusem madnis Rirseba qarxanaSi Seamowma,
gamodnobis Sedegad miRebul iqna “60% Zalian kargi Tuji”, magram
qarxnamde misi transportireba Zviri jdeboda, aseve, dnobis procesi
moiTxovda didi raodenobiT naxSirs, ris gamoc Stiusem miatova igi.
amave dros qarxnis warmatebas xeli SeuSala yirimis omma, romlis
periodSic Soreuli adgilebidan nedleulis _ rkinis, naxSiris
transportireba gaZvirda, radgan isedac mwiri infrastruqtura
ZiriTadad saomar procesebSi CarTes; amas isic daemata, rom cxovrebis
gaZvirebis gamo, SekveTebi Semcirda, rac cxadad aisaxa 1855 wlis
maCveneblebSi.
sawarmoo xarjebis Semcirebis mizniT, Stiusem ganizraxa, rom
cxenZrava, romelsac danadgarTa asaZravad iyenebda, metad xarjiani iyo
da saWiro iyo misi wylis borbliT Secvla, romelic mtkvarze unda
moewyo. misi angariSiT, amiT sawarmoo xarjebi “yovelwliurad
Semcirdeboda 3 000 maneTamde”, xolo brZmedis moqmedeba
gaormagdeboda.219 Stiuses mier borblis amoqmedebis Sesaxeb cnobebi
aRar moipoveba.
1856 wlidan Stiuses unda daewyo xazinidan miRebuli 15 000 man.
sesxis gadaxda. man ramdenjerme iTxova gadaxdis gadavadeba, mTavroba
akmayofilebda mis Txovnas. 1860 w. Stiusem TbilisSi, md. mtkvarze moawyo
didi zomis amerikuli sistemis safqvavi wisqvili.220 mis mosawyobad man
sasursaTo uwyebidan 40 000 man. sesxi aiRo. amrigad, sesxis saxiT mas
miRebuli hqonda 55 000 man. safqvavi wisqvili uwyvetad da kargad
muSaobda. am sawarmoSi Semosuli TanxiT igi ixdida mTlianad aRebul
219 iqve, furc. 114-117. 220 iqve.
![Page 150: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/150.jpg)
149
sesxs. 1868 wlisTvis mas gadaxdili hqonda 23 898 man.221 amave wels Stiuse
gardaicvala da wisqvili gadavida e.w. koleJski asesoris _ Smidtis
xelSi, man gaagrZela darCenili valis gadaxdac.
rac Seexeba sasxmel-meqanikur qarxanas, mas reformamdel xanaSi
muSaoba ar Seuwyvetia. 1861 wlis uwyisSi Tujsasxmelis da safqvavi
wisqvilis (romelic Stiuses ekuTvnoda) mier gamoSvebuli produqcia
erTadaa aRricxuli.222 Tujsasxmeli da safqvavi wisqvili erT sawarmoo
erTeulad aris CaTvlili imave uwyisSi (Чугунно-дшеуйный завод с
мукомольною мельницей).223 cxadia, Stiuses sawarmoebi igulisxmeba. 1857 w.
Tbilisis Tujsasxmelma sawarmom 21 000 man. produqcia gamouSva.224 1858
wels 10 000 man.,225 1860 wels _ 10679 man.,226 1861 wels safqvav wisqvilTan
erTad _ 16 679 man. produqcia.227 1862 wels Tujsasxmelma sawarmom
gamouSva 2 000 man, xolo safqvavma wisqvilma _ 39 000 man. produqcia.228
1864 wlidan Stiuses Tujsamsxmelo qarxana moixsenieba, rogorc,
Tbilisis meqanikur-sazeinklo saxelosno, romelmac gamouSva 6 000 man.
produqcia.,229 momdevno, 1865 wels ki 10 000 maneTis.230
TbilisSi Stiuses garda “Tujis qarxana” hqonda polkovnik
yorRanovsac. meqanikur-sazeinklo saxelosnoebze moTxovna TbilisSi
dRiTidRe izrdeboda da maT momravlebas didi mniSvneloba hqonda. am
tipis saxelosnoebSi mzaddeboda samrewvelo da sasoflo - sameurneo
iaraRebi. amgvari warmoebis saSualebaTa mwarmoebeli saxelosnoebi ki
srul manufaqturul sawarmoebs warmoadgendnen. am konkretul
SemTxvevaSi, igulisxmeba Stiuses sawarmo, Sroma danawilebuli iyo
221 ЦГИАЛ, ф. 1 268 . оп. 10 (1862), д. 134. л. 10.
222 saq. cssa, fondi 10, saqme 30, furc. 168.
223 ЦГИАЛ, ф. 1268, оп. 10, (1862), д. 134, л. 134. 224 iqve 225 iqve, aR. 9 (1858), s 311 .f. 27. 226 iqve, aR. 10 (1860), s. 170. f. 63. 227 iqve, (1861), s. 228. f. 118. iqve, (1862), s. 134. f. 93. 229 iqve, (1863), s. 108. f.10. 230 iqve, (1865), s. 127. f.67.
![Page 151: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/151.jpg)
150
safexurebis mixedviT. BburRs, saxarato dazgas, saWrels, Tav-Tavisi
muSebi hyavda, romelTa Sorisac arsebobda ierarqia daxelovnebis
xarisxis mixedviT. Tbilisis meqanikuri Tujsasxmeli sawarmo
daqiravebuli SromiTa da Sromis amgvari danawilebiT kapitalisturi
sawarmo iyo.
1865 w. TbilisSi msxvili meqanikuri “qarxana” aamuSava ingliselma
ruqsma, manve mogvianebiT (1887 w.) aaSena Tujsasxmeli saamqroc. garda
amisa, 1881 w. TbilisSi amuSavda Tujsasxmeli qarxana, romelic r. o.
renkvistis xelSi gadavida. am qarxanaSi moqmedebda: rva cxenisZaliani
lokomboli, 1 brZmedi, 3 saxarato dazga, 2 ventilatori, 1 xraxnis
saWreli, 1 sarandavi dazga da sxva meqanikuri dazgebi. renkvistis
qarxana Tavdapirvelad gadaamuSavebda ucxoeTidan importirebul Tujs,
oriode wlis Semdeg gadavida rusul nedleulze. 1880-ian wlebSi igi
uSvebda wliurad 10_20 aTasi fuT Tujis da 5_10 aTasi fuTi rkinis
sxvadasxva nakeTobas. igi ZiriTadad amierkavkasiis rkinigzis SekveTebze
muSaobda. am xanebSi misi wliuri produqciis Rirebuleba 70_150 aTas
maneTs aRwevda. aq daaxloebiT 120-mde kaci muSaobda, xolo samuSao dro
10,5 saaTs grZeldeboda.231
1879 wels TbilisSi frangi qveSevrdomis _ a. toles mier amuSavda
Tambaqos fabrika. aq dasaqmebuli iyo 22 muSa, aqedan 10 ostati da 12
muSa. 1880 wels sawarmoSi damzadda 1 240 980 c. papirosi, 40 000 c.
sigara, 110 fuTi da 26,5 girvanqa TuTuni, sul 22 450 maneTisa. amave wels
SeiZines 774 fuTi adgilobrivi Tambaqo da 65 fuTi da 11 girvanqa
importuli; erTi fuTi adgilobrivi Tambaqo SeiZines 10 maneTad, xolo
amave raodenobis importuli Tambaqo _ 150 maneTad. sawarmoSi idga 4
Tambaqos saWreli dazga. toles fabrikis mier warmoebuli produqciis
realizacia adgilobriv bazarze xdeboda.232
XIXs 30-40-iani wlebidan TbilisSi gaizarda moTxovna maRali
231 p. guguSvili _ kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi. Tb. 1941..
232 Гулишамбаров, ОФЗТ губернии Тб.1888, gv.108
![Page 152: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/152.jpg)
151
xarisxis stearinis sanTlebze. izrdeboda stearinis adgilobriv
sarewebSi warmoebuli qonis sanTlebi dabali xarisxis iyo da
stearinis sanTlebi yazanidan SemohqondaT.
1943 wels xelisuflebis xelSewyobiT germanel Sulcs stearinis
sanTlis fabrikis mosawyobad mieca privilegiebi da 5 wlis vadiT
gamuyves saxazino miwis farTobi. am mewarmis mier awyobili warmoebis
Sesaxeb saarqivo monacemebi aRar moipoveba, Tumca cnobilia, rom mis
Semdgom warmoebas daeufla dezolmi, xolo amis Semdgom warmoebis
mflobeli xdeba tole. tolem izruna warmoebis gadaiaraRebaze da
aRWurva igi ori orTqlis manqaniT da avtoklaviT, romelTa meSveobiTac
man SeZlo 12 000 fuTi qoni gadaemuSavebina. am teqnologiiT mas ufro
metis gadamuSavebis SesaZleblobac hqonda. toles mier warmoebuli
produqcia imdenad xarisxiani iyo, rom 1882 wels igi waradgines
moskovis manufaqturuli nawarmis gamofenaze, sadac mis mier
warmoebulma produqciam medali miiRo.
rkinigzis gaxsnis Semdeg aRmosavleTi saqarTvelo dasavleT
saqarTvelos, xolo misi gavliT ruseTs daukavSirda. mimosvlisa da
tvirTebis brunvis daCqarebas ukavSirdeba am dargSi (iseve, rogorc
sxva danarCenSi), konkurenciis gamZafreba. toles mier warmoebul
saqonels konkurencias uwevda ruseTidan Semotanili saqoneli. tolem
Secvala taqtika da Tuki manamde mis mier warmoebuli saqoneli sakmaod
Zvirad fasobda, iZulebuli gaxda Tavisi saqoneli importirebulze 2-3
kapikiT iafad gaeyida. magaliTad: ruseTis “nevis amxanagobis” sanTlebi
Rirda _ 26 kapiki, krestovnikovebis yazanidan _ 24 kap., odesis _ 18 kap.,
xolo tolesi _ 23 kap. 1883 wels tolem awarmoa 3 400 fuTi sanTeli,
1884 wels _ 3 500, 1885 wels _ 4 460 da 1886 wels _ 5 000 FfuTi.233
sanTlis warmoebasTan erTad TbilisSi ganviTarda sapnis
warmoebac. sapnis sarewebi TbilisSi adreul periodSic, saqarTvelos
monarqebis drosac arsebobda, xolo 1843 mis warmoebas xeli mokida
233 Гулищамбаров Ст. ОФЗТ губернии, Тб. 1888 gv. 98
![Page 153: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/153.jpg)
152
Sulcma, xolo mogvianebiT _ 60-iani wlebis bolos dezolmma. mas
stearinis warmoebisas rCeboda 46 %-mde oleumi, romlis utilizaciis
mizniT wamoiwyo sapnis warmoeba. am warmoebis patroni momdevno etapze
xdeba tole. Tavdapirvelad sapnis warmoeba, misi maRali fasis
miuxedavad, izrdeboda. momdevno etapze, TandaTan gaizarda konkurencia
sxva adgilibrivi mwarmoeblebis mxridan, ramac ganapiroba toles mier
warmoebul saponze fasebis vardna, Semcirda aseve warmoebuli
produqciis raodenoba. mag. 1883 wels warmoebul iqna 33 000 fuTi saponi,
1884 wels _ 24 000 fuTi, 1885 wels _ 20 300 fuTi, xolo 1886 wels _ 21
000 fuTi.234
Tuki tole Tavdapirvelad sapnis sawarmoeblad iyenebda oleums,
qons, da natriumis mJavas, imis gamo, rom daeZlia konkurencia, daiwyo
warmoebuli saqonlis im ingredientebis gamravalferovneba, romelsac
iyenebda, magaliTad, inglisidan iwerdnen qoqosis cxims, romlis erTi
fuTis Rirebuleba iyo 6 man. da 50 kap. inglisidanve daiwyes natriumis
mJavas gamowera, fuTis Rirebuleba _ 3 man da 20 kap., kanifoli _ 2
maneTad.
toles warmoebaSi 20 kaci muSaobda da yvela adgilobrivi
muSaxeli iyo. isini kargad iyvnen daxelovnebulebi da ZviradRirebul
ucxoel muSaxels warmatebiT cvlidnen.235 male warmoebis
muSaxelisaTvis cnobili gaxda toles firmis saidumlo receptura da am
recepturis mixedviT, kustaruli wesiT daiwyes sapnis damzadeba.
marTalia igi gacilebiT dabali xarisxis iyo, vidre toles safabriko
nawarmi, magram samagierod gacilebiT iafi Rirda da soflebSi
warmatebiT saRdeboda.
TbilisSi arsebobda erTaderTi Sokoladis “fabrika”, romelic
ekuTvnoda frang diufurs. am erTaderT fabrikaSi ra Tqma unda
Sokoladic mzaddeboda, magram upiratesad sxvadasxva saxis kanfetebsa
da sakonditro sawarms (mag. namcxvrebs) amzadebdnen. sakonditroSi 1886
234 iqve, gv. 112-113 235 iqve.
![Page 154: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/154.jpg)
153
wels muSaobda 10 kaci da weliwadSi 1 000 fuTi sxvadasxva saxis nawarmi
iwarmoeboda, sul 25 000 maneTis Rirebulebis. TiTqmis amgvarive
sakonditro sawarmo, oRond SedarebiT mcire masStabis hqonda aseve
frang lots.236
ucxoelebis amgvari gaaqtiureba Tbilissa da zogadad
saqarTveloSi imaze metyvelebs, rom kapitalisturi evolucia aqtiurad
mimdinareobda. XIX s. meore naxevari Tbilisis istoriaSi misi
burJuaziul qalaqad Camoyalibebis periodia, misi mrewveloba
ganviTarebis kapitalistur stadiaze gadavida.
236 iqve, gv. 139
![Page 155: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/155.jpg)
154
d a s k v n a
1. XIX s. 20_30_iani wlebis saqarTveloSi xelsayreli pirobebi
iqmneba burJuaziuli gardaqmnebisaTvis. kapitalisturi
sasaqonlo_fuladi urTierTobebis da sawarmoo ganviTarebis Sedegad
TandaTan Camoyalibda erovnuli bazari, romelic ruseTis imperiis
Semadgeneli nawili iyo;
2. 1821 w. ruseTis xelisuflebis mier amierkavkasiaSi
SeRavaTiani tranzitis SemoRebis mizani iyo kontinenturi evropis
fabrikuli saqonlis iranSi mizRvaveba, iq konkureciul brZolaSi
inglisis damarcxeba da amierkavkasiis bazris gawmenda aRmosavluri
da adgilobrivi saqonlisagan. es politika ar aRmoCnda efeqtiani,
qarTvelma vaWrebma isargebles amiT da rusul bazarze adgilobriv
saqonels yiddnen, xolo amoRebuli fuliT ara rusuli, aramed
evropuli saqoneli SemohqondaT. iafma da xarisxianma evropulma
saaqonelma ki adgilobriv bazarze rusuli saqoneli Seaviwrova;
3. saqarTveloSi ekonomikuri ganviTarebis am etapze savaxSo
operaciebSi dabandebul kapitals ufro maRali mogeba mohqonda, vidre
saqalaqo, an sasoflo meurneobaSi. qarTveli feodaluri
aristokratia, maT mimarT aSkara mtrobas iCenda, ara mxolod
ekonomikuri antagonizmis gamo, aramed imitomac, rom savaWro
kapitalis warmomadgenlebis erovnuli siWrelis gamo maTi socialuri
interesebi xSirad ar emTxveoda qarTul erovnul interesebs;
4. kapitalistur sarewebSi adreul etapze saxvadasxva
kategoriis muSaxeli hyavdaT. Warbobda muSaxeli, romelic jer kidev
ar iyo mowyvetili sakuTar meurneobas. SedarebiT naklebad, magram
aseve iyenebdnen Tavisufal, an eqsproprirebul muSebs;
5. saqarTveloSi manufaqturebis SedarebiT mcire nawili
gadaiqca fabrika-qarxnebad. ufro xSirad fabrika-qaxnebis mowyoba-
![Page 156: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/156.jpg)
155
daarseba xdeboda ara arsebuli manufaqturuli sawarmoebis
gardaqmniT aramed sruliad damoukideblad;
6. ruseTSi, 60-ian wlebSi gatarda finansuri reforma da
sakredito sistemis kapitalisturi reorganizacia, romelic
saqarTvelozec gavrcelda. kerZod, daiwyo kapitalisturi kreditis
ganviTareba. kareditze moTxovnis zardam ganapiroba sakredito
dawesebulebaTa daarseba. am reformam daaCqara saqarTvelos (da sxva
koloniebis) ruseTTan ekonomikuri integracia;
7. XIX s. 70-iani wlebidan XIX s. bolomde saqarTveloSi
SeiniSneba ubanizaciis tempis daCqareba. am process gansakuTrebiT
xeli Seuwyo amierkavkasiis rkinigzis dasrulebam. 1897 wlisTvis
saqarTvelos qalaqebSi cxovrobda 305,8. kaci. qalaqebSi mcxovrebTa
umravlesoba _ 52,5 % TbilisSi iyo Tavmoyrili. mrewveloba yvelaze
metad ganviTarebuli iyo sam qalaqSi: TbilisSi, quTaissa da baTumSi;
8. safabriko-saqarxno warmoebis ganviTarebam moTxovna gazarda
kavlificiur kadrebsa da specialistebze. xelosnur, wvril
kapitalistur da manufaqturul sawarmoTa kvalificiur muSakTa
umetesobas garedan (ruseTidan da evropis qveynebidan) mosuli kadrebi
warmoadgendnen. isini euflebodnen kidec wvrili warmoebis mraval
axal sferos. ZiriTadad xelisuflebis SemweobiT daiwyo sxvadasxva
saxis saxelosno-saswavleblebisa Tu profesiuli, aseve dawyebiTi
skolebis daarseba. Sesabamisad, daiwyo axali teqnikuri kadrebis
kontingentis Camoyalibeba. adgilobrivi skolebis garda, bevri
ganaTlebas ruseTSi iRebda;
9. 1864 w. reformamdel saqalaqo meurneobaSi wamyvani Zala iyo
amqruli xelosnoba. 1865 w. kanonmdeblobiT amqari saqalaqo
administracias daeqvemdebara. amis Sedegad daiwyo tradiciuli
xelosnobis degradacia da gafarTovda amqarsgare xelosnobis
masStabi, sadac dasaqmebulebi iyvnen daqiravebuli muSebi;
![Page 157: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/157.jpg)
156
10. XIX s. 30-ian w. iyo mcdeloba, daenergaT Saqris warmoeba. am
warmoebas Taosnobdnen zubalaSvilebi, romlebsac msxvili savaqro
kapitali gaaCndaT. miuxedavaT im SeRavaTebisa, rasac maT xelisufleba
uwevdaT es warmoeba warmatebiT ver amoqmedda. rogorc Cans,
adgilobrivi Saqris mewarmeTaTvis gacilebiT ioli gamdidrebis
saSualeba iyo SeRavaTian pirobebSi Semotanil nedleulze muSaoba,
vidre adgilobrivi sanedleulo bazis Seqmna;
11. Rvinis tradiciul qveyanaSi ludis warmoebam karga xans ver
moikida fexi. warmatebuli aRmoCnda germaneli kolonistebisa da
adgilobrivi mewarmis _ lorTqifaniZis mier daarsebuli
ludsaxarSebi. miuxedavad imisa, rom warmoebuli ludi sakmaod dabali
xarisxis iyo, soliduri fasi (1.2-1.6 man.) Rirda. importirebuli ludi
Tbilisis bazarze adgilobrivs seriozul konkurecias ver uwevda;
12. saqalaqo cxovrebisa da mSeneblobis gaaqtiurebam jer kidev
reformamdel periodSi, warmoSva meqanikur sarewTa arsebobis
aucilebloba. amgvar sarewTa Soris aRsaniSnavia Tbilisis saxazino
sawaxnago fabrika, sadac daqiravebuli muSebi muSaobdnen. aq
warmoebuli produqciis nawili saeqsportod peterburgSi igzavneboda;
13. reformamdel saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki TbilisSi
Tavili masStabebiT yuradRebas ipyrobs agurisa da sapnis sarewebi,
dawinaurda aseve tyavis, kramitisa da aryissaxdeli sarewebi;
14. miuxedavad imisa, rom saglexo reforma saqarTveloSi 1864 w.
memamuleTa interesebis maqsimaluri gaTvaliswinebiT gatarda, man
mainc Seuwyo safuZvlian cvlilebebs xeli. glexebma miiRes ra piradi
Tavisufleba, saSualeba miecaT SeeZinaT qoneba, wamoewyoT vaWroba, an
mewarmeoba;
15. reformisSemdgom periodSi gansakuTrebul yuradRebas
ipyrobs sarkinigzo mSenebloba, romliTac saqarTvelos mrewvelobaSi
![Page 158: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/158.jpg)
157
daiwyo axali xana, SeiZleba iTqvas, namdvili samrewvelo
gadatrialeba. infrastruqturulma cvlilebebma xeli Seuwyo
kapitalisturi mrewvelobisa da vaWrobis daCqarebul ganviTarebas;
16. qveynis ekonomikuri dawinaurebis Sedegi iyo bankebis
warmoSoba. sabanko saqmianobis gaaqtiurebis kvaldakval bankidan
feodaluri aristokratia, TandaTan idevneboda, xolo vaWrebi da
kapitalistebi sul ufro metad euflebodnen qveynis sameurneo
cxovrebas. mimdinare safinanso procesebma sabolood Seuwyes xeli
memamuluri miwaTmflobelobis rRvevas da kapitalisturis
damkvidrebas ara mxolod qalaqad, aramed sofladac;
17. XIX s. bolosTvis TbilisSi SesamCnevi xdeba msxvil
sawarmoTa aRmoceneba, romlebic ZiriTadad adgilobrivi savaWro
kapitalis meSveobiT fuZndeboda. amgvar warmoebaSi moiazreba tyavis,
mitklis, Tambaqos, alkoholuri sasmelebis da sxvaTa warmoeba;
18. adelxanovis firmas dedaqalaqis mrewvelobaSi
gansakuTrebuli adgili eWira, rogorc kapitalisturi mrewvelobis
flagmans. misi tyavis, fexsacmlisa da Culeulis fabrikaSi mudmivad
inergeboda mowinave teqnika. igi maragdeboda ZiriTadad adgilobrivi
nedleuliT, aseve moixmardnen importirebul masalebs. adelxanovis
mza nawarmi garda saqarTvelosi, saRdeboda TiTqmis mTel ruseTsa
da mis saimperio sivrceSi;
19. aRniSnul periodSi bambeulis mozrdili sarTav-saqsovi
fabrika ekuTvnis mirzoevs, romelmac savaWro kapitalis udidesi
nawili samrewvelo kapitalad aqcia. misi fabrika ZiriTadad
aRWurvili iyo inglisuri manqana-danadgarebiT da specialistebic
inglisidan hyavda mowveuli. miuxedavad imisa, rom misi warmatebebi ar
iyo stabiluri, sawarmo Tbilisis da ara marto Tbilisis ekonomikis
erT-erT mowinave sawarmod iTvleba;
![Page 159: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/159.jpg)
158
20. Tambaqos dammuSavebel mrewvelobas saqarTveloSi, kerZod
TbilisSi safuZveli XIX s. 50-ian wlebSi Caeyara. am dros Tambaqos
sawarmoebs Soris yuradRebas iqcevs enfianjiancisa da bozarjiancis
Tambaqos fabrikebi, romlebic Tavdapirvelad manufaqturuli tipis
sawarmoebs warmoadgendnen, xolo 80-90-iani wlebis dasawyisisTvis maT
ukve kapitalisturi fabrikebis saxe miiRes, mogvianebiT ki Tambaqos
zogierTi sawarmo msxvil saaqcio sazogadoebebad erTiandeba;
21. ruseTis imperiaSi koniakis pirveli specialuri samrewvelo
qarxana TbilisSi gaixsna 1888 w. igi mrewvels d. sarajiSvils
ekuTvnoda. igi sxva danarCeni analogiuri qarxnebisagan mkveTrad
gamoirCeoda masStabebiT, nedleulis SerCeviT, gamoxdis
TaviseburebebiT da koniakis dayenebis teqnologiis rTuli procesebis
srulad dacviT. misma saqmianobam biZgi misca koniakis warmoebis
ganviTarebas ruseTis imperiaSi. misi nawarmi importirdeboda ruseTis
imperiisa da szRvargareTis bazarze;
22. ucxouri kapitalis warmomadgenlebi, sargeblobdnen
adgilobrivi da rusuli kapitalis sisustiT da amierkavkasiis da
saqarTvelos bazarze sakmaod myarad ikidebdnen fexs. maT Soris
yuradRebas iqcevs germanuli kapitali. imisaTvis, rom maqsimaluri
mogeba mieRoT, SemohqondaT uaxlesi teqnika da teqnologiebi;
23. xelisufleba saxelmwifo daxmarebebiT xels uwyobda
Camosaxlebul germanel kolonistebs. maT xeli mihyves xelosnobas,
gansakuTrebiT 1865 w. saamqro reformis Semdgom. maT daamkvidres
axali xelosnuri dargebi, mag. etlebis warmoeba, meZexveoba, mekasreoba
da a.S;
24. msxvili saxelosnoebis daarsebis garda, saqarTveloSi
Semosuli iyo msxvili germanuli kapitalic, mag. `simensi”, `zingeri”,
`gelzenkirxeni”, da sxv. romelic warmatebiT moRvaweobda ara mxolod
TbilisSi, aramed saqarTvelosa da zogadad ruseTis imperiaSi;
![Page 160: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/160.jpg)
159
25. TbilisSi ara mxolod germanelebis saqmianobis gaaqtiureba
igrZnoboda, aramed sxva evropeli moqalaqeebis mxridanac. am mxriv
yuradRebas imsaxurebs kastelas mier daarsebuli abreSumis fabrika
da Stiuses sawaxnago fabrika. aseve toles sanTlisa da sapnis
warmoebebi.
26. XIX s. meore naxevari Tbilisis ekonomikis istoriaSi misi
burJuaziul qalaqad Camoyalibebis periodia. misi mrewveloba
ganviTarebis kapitalistur stadiaze gadavida.
![Page 161: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/161.jpg)
160
gamoyenebuli literaturis nusxa
1. D _manjgalaZe g. “germaneli kolonistebi amierkavkasiaSi”Tb. 1970. 2. D_DmirianaSvili m. kapitalisturi mrewvelobis ganviTareba
saqarTveloSi. Tb. 1980 Ggv. 20 3. D_cercvaZe a. germania _ saqarTvelos ekonomikuri urTierTobebi.
(1817-1917 ww.) 1999 w. 4. gaz. “guTnis deda”, # 1 1864w. 5. gaz. “droeba”, #17 1866. 6. gaz. `droeba”, #24 1869 7. gaz. “droeba”, #22 1871 8. gaz. “droeba” #24, 1872 9. gaz. “droeba” # 110 1875 10. gaz.”droeba” #88 1881 11. gaz. “droeba” # 42. 1883. 12. gaz. “iveria”, #66. 1888. 13. gaz. “iveria”, #111 1891. 14. baqraZe g. saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis
ganviTareba, zogierTi sakiTxis swori gagebisaTvis _ Tsu Sromebi. t. 100, 1963
15. gamyreliZe g. _ xelosnoba TbilisSi, Tb. 1926 w. 16. gogolaZe d. kapitalisturi sawarmoebi soflis meurneobasa da
mrewvelobaSi reformamdel saqarTveloSi (1830-1864 ww.), Tb. 1969.
17. guguSvili p. kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi. Tb.1941.
18. guguSvili p. manufaqturuli warmoebis istoriisaTvis amierkavkasiaSi. Tb. 1939.
19. guguSvili p. saqarTvelosa da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX_XX ss., t IV, w. I, Tb., 1965, gv.
20. guguSvili p. safabriko-saqarxno mrewvelobis ganviTareba amierkavkasiaSi, Tsu Sromebi, t. XVI. 1940.
21. guguSvili p. fulis niSnebi da triali saqarTvelosa da amierkavkasiaSi me-19 saukuneSi, Tb. 1937.
22. guliSambarovi st. zogierTi ram Cvens ekonomikis mdgomareobaze, `droeba” #24, 1872. eZgveraZe l. social-ekonomikur urTierTobaTa burJuaziuli evolucia saqarTveloSi. 1986. gv. 84,
23. manjgalaZe g. germaneli kolonistebi amierkavkasiaSi. Tb 1970. 24. majd-os-saltane, “qalaq Tbilisis aRwera”, Tb. 1971 25. m. mirianaSvili d. sarajiSvilis saxsovrd. Tb. 1981 26. nikolaZe n. _ mirzoevis mitklis saqsovi fabrika TbilisSi. gaz.
“droeba” # 48, 1871. 27. nikolaZe n. _ mirzoevis mitklis saqsovi fabrika TbilisSi.
gaz.”droeba”,#24, 1872.
![Page 162: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/162.jpg)
161
28. rodonaia n. Tbilisis mrewveloba XIX s. meore naxevarSi. Tb.1961.
29. samsonaZe m. saqarTveloSi samrewveli ganviTareba XIX s. reformamdel xanaSi. 1968. sexniaSvili c. ekonomikis istoria, naw. I, 2000 w.
30. umikaSvili p. _ ramdenime sityva mirzoevis fabrikazed _ gaz.“droeba” #3 1872.
31. RuduSauri m. saqarTvelos ekomika XIX dasawyisSi.sexniaSvili c. `ekonomikis istoria”, naw. I Tb. 2000 w. (Tanaavtori)
32. yifiani n._ saxelosno Skola teqnikuri sazogadoebisa _ gaz.“droeba” #3, 1872.
33. cincaZe d. kap. mrewvelobis ganviTareba saqarTveloSi XIX s. meore naxevarsa da XX s. dasawyisSi, Tb. 1979.
34. WavWavaZe i., Txz. t.VI. 1953. 35. WavWavaZe i., Txz., t. IX, 1957. 36. WiWinaZe z., mrewveloba, vaWroba-xelosnoba saqarTveloSi,
Tb.1909 37. xoStaria e. damuSavebiTi mrewveloba saqrTveloSi XIX s.
pirvel naxevarSi. TB. 1958. 38. xoStaria e. dammuSavebeli mrewvelobis ganviTareba
saqarTveloSi XIX s. 30-60-ian wlebSi istoriis inst. Sromebi, t. III, Tb. 1958.
39. xoStaria e. .mrewvelobis ganviTareba da muSaTa klasis Camoyalibeba XIX s. saqarTveloSi. Tb. 1966.
40. javaxiSvili iv. saqarTvelos ekonomikuri istoria. Tb. 1930 w.
saqarTvelos centraluri saxelmwifo istoriuli arqivi (scsia) 1. scsia, f. 4, saq. 2. 2. scsia, f. 17, saq. 486. 3. scsia, f 17, saq. 640. 4. scsia, f. 17, saq. 3574. 5. scsia, f. 17, saq. 8954. 6. scsia, f. 17, saq. 8977. 7. scsia, f 17, A saq. 9004. 8. scsia, f. 204, saq. 654. 9. scsia, f. 240, saq. 1291. 10. scsia, f. 370, saq. 150. 11. scsia, f. 204, saq. 654. 12. scsia, f. 370, saq. 207. 13. scsia, f. 414, saq. 10.
saqarTvelos centraluri saistorio arqivi 14. scsa f. 2, saq. 39 15. scsa, f. 2, saq. 3109.
![Page 163: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/163.jpg)
162
16. scsa, f. 7, saq. 437 17. scsa, f. 7, saq. 489 18. scsa, f. 7, saq. 2 229. 19. scsa, f. 10, saqme 30. 20. scsa, f. 10, saq. 39 21. scsa, f. 10, saq. 1823. 22. scsa, f. 10, saqme 1835. 23. scsa, f. 12, saq. 1460. 24. scsa, f. 17, saq. 2283. 25. scsa, f. 204, saq. 563. 26. scsa, f. 370, saq. 409. 27. scsa, f. 204, saq. 591. 28. scsa, f. 204, saq. 592. 29. scsa, f. 370, saq. 940. 30. scsa, f. 370, saq. 947. 31. scsa, f. 371, saq. 181. 32. scsa, f. 371, saq. 206. 33. scsa, f. 416, saq. 800. 34. xelnawerTa institutis fondi, R- S 2513_16.
1. Газ.«Кавказ», № 17. 1854. 2. Газ. ”Кавказ”, # 116, 1875. 3. `Кавказский календарь” на 1872 г. 4. `Кавказский календарь” на 1875 г. 5. `Кавказский Kалендарь”,на 1887г . 6. Ахвердов Ю. Тифлисские Амкары. Т. 1883 г. 7. Бендианишвили А. Аграрные отношения в Грузии в 1890-1917 гг. Тб. 1965г. 8. Варзар, Список фабрик и заводов Росийской Империи. 1912г. 9. Гнедич А.Г., Обзор промышленности фабрично-заводс
горнозаводской губерний и областей Кавказского края, составлено в Гулишамбаров Ст. Обзор Фабрик и Заводов Тифлисской губернии, Т. 1888 Гулишамбаров Ст. ОФЗ по Зак. краю. Тиф. 1892г.
10. Гулишамбаров Ст. ОФЗ по Зак. краю. Тиф. 1894г. 11. Ерицов А. Указатель соч. к изучению эк. быта гос. крестян Зак. края.1874г. 12. Кучинский Ю. История условия труда в Германии. М. 1949 г. 13. Лукин-Антонов Н.М. Очерки по новейщей ист. Германии 1890-1914 гг. М. 1925г. 14. .Мачалов В.Д. Крестянское хазяйство в Закавказье к канцу XIX в.М.1958г. 15. Никифоров Н. эк.быть Немецких колонистов в Закавказском Крае. м. 1885 г. 16. Сараджев Д.З., Тифл. 1901г. 17. Сараджев Д.З., Тифл. 1905г. 18. Акты, т. Х, стр. 160. 19. Акты т. Х, стр. 887. 20. Краткий очерк истории возникновения, развития и современ. положениn акц.
общества кожевенного и войлочного производства на Кавказе Г.Г. Адельханова. Т.1901.
21. Сборник сведении о Кавказе, т. VII, Тифлис, 1880. 1886г
![Page 164: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/164.jpg)
163
22. Сборник статистических сведении по Закавказскому краю, часть I, Т. 1902. 23. Сборникъ статистическихъ свъдъний по Зак. краю, часть 1, Т. 1902 24. Сведения о производительности заводов Хубларова с братьями вТифлисе. Т.
1901г.. Список фабриk и заводов Европейской России, 1903
25. Фабрично-заводская промышленность России, 1897.
ЦЕНТРАЛЬНЫЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ ИСТОРИЧЕСКИЙ АРХИВ ГРУЗИИ
1. ЦГИАГ, ф. 31, д. 888. 2. ЦГИАЛ. Ф. 225, д. 1479. 3. ЦГИАЛ Ф. 1263, д. 4525. 4. ЦГИАЛ, ф. 1268, д. 134. 5. ЦГИАЛ, ф. 1268, д. 137. 6. ЦГИАЛ, ф. 1268, д. 142. 7. ЦГИАЛ, ф.1268, д.170. 8. ЦГИАЛ, ф. 1268, д. 350. 9. ЦГИАЛ, ф. 1 268, д. 2 426.
1. Dr. Gogitshaishwili, Das Gewerbe in Georgien (under besonderev
Berucksichtigung der primitiven Betriebsfomen.Tubingen,1901,s 120 *1873г. _ 2. Fis H. _ Europe the World’s Banker _ 1870-1914. New Haven 1931
![Page 165: Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi](https://reader030.fdocuments.in/reader030/viewer/2022013107/588c6c591a28abe9208b80a6/html5/thumbnails/165.jpg)
ibeWdeba avtoris mier warmodgenili saxiT
gadaeca warmoebas 03.07.2009. xelmowerilia dasabeWdad 14.09.2009. qaRaldis
zoma 60X84 1/8. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 10. tiraJi 100 egz.
sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi, kostavas 77