saqarTvelos geobotanikuri raionebi -...
Transcript of saqarTvelos geobotanikuri raionebi -...
2
Tbilisis botanikuri baRi da botanikis instituti
prof. revaz qvaCakiZe
saqarTvelos
geobotanikuri raionebi
Tbilisi
2010
3
TBILISI BOTANICAL GARDEN AND INSTITUTE OF BOTANY
Prof. REVAZ KVACHAKIDZE
GEOBOTANICAL REGIONS OF GEORGIA
TBILISI 2010
4
581.524
saqarTvelos teritoriaze gamoyofilia 25 geobo-
tanikuri raioni. mocemulia geobotanikuri raionebis
mcenareulobis aRweriloba.
25 geobotanical regions are distinguished within the territory of Georgia (Caucasus). The description of the vegetation of geobotanical regions is given. redaqtori: kaxa iaSaRaSvili
recenzenti: merab svaniZe
Editor: Kakha Iashaghashvili Reviewer: Merab Svanidze ISBN 978_9941_0_1945_6
5
sarCevi
avtoris winaTqma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
geobotanikuri daraionebis ZiriTadi principebi da
daraionebis sqema . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
9
geobotanikuri raionebis aRweriloba . . . . . . . . . 14
dasavleT saqarTvelos geobotanikuri are . . . . . . 14
kolxeTis vake dablobis geobotanikuri olqi . . . . 17
kolxeTis vake dablobis dasavleTis geobotanikuri
raioni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
17
kolxeTis vake dablobis aRmosavleTis
geobotanikuri raioni . . . . . . . . . . . . . . . .
24
kavkasionis geobotanikuri olqi . . . . . . . . . . . . 27
afxazeT-samegrelos geobotanikuri raioni . . . . . . 27
svaneTis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . . . . . 36
raWa-leCxumis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . 42
mcire kavkasionis geobotanikuri olqi . . . . . . . . 48
aWara-guriis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . . 48
imereTis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . . . . . 53
zemo imereTis platos geobotanikuri olqi . . . . . 58
zemo imereTis platos geobotanikuri raioni . . . . 58
aRmosavleT saqarTvelos geobotanikuri are . . . . . 62
iveriis baris geobotanikuri olqi . . . . . . . . . . . 64
Sida qarTlis baris geobotanikuri raioni . . . . . . 64
qvemo qarTlis baris geobotanikuri raioni . . . . . 69
alaznis anu kaxeTis vakis geobotanikuri raioni . . 74
ivris anu hereTis zegnis geobotanikuri raioni . . 78
eldaris vakis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . 87
6
kavkasionis samxreTi kalTis geobotanikuri olqi . 91
liaxv-rexulas geobotanikuri raioni . . . . . . . . . 91
fSav-mTiuleTis geobotanikuri raioni . . . . . . . . 98
mTiani kaxeTis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . 104
kavkasionis CrdiloeTi kalTis geobotanikuri olqi 114
xevisa da piriqiT xevsureTis geobotanikuri
raioni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
114
TuSeTis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . . . . . 119
mcire kavkasionis geobotanikuri olqi . . . . . . . . 1124
dasavleTi TrialeTis geobotanikuri raioni . . . . 1124
centraluri TrialeTis geobotanikuri raioni . . . 133
aRmosavleTi TrialeTis da xram-somxiTis
geobotanikuri raioni . . . . . . . . . . . . . . . .
140
samxreT saqarTvelos geobotanikuri are . . . . . . . 146
axalcixis qvabulis geobotanikuri olqi . . . . . . . 147
mesxeTisa da arsianis qedebis geobotanikuri raioni 147
eruSeTis maRlobis geobotanikuri raioni . . . . . . 152
samxreT saqarTvelos zegnis geobotanikuri olqi . 137
javaxeTis zegnis geobotanikuri raioni . . . . . . . . 134
walka-dmanisis geobotanikuri raioni . . . . . . . . . 162
boloTqma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 166
literatura . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 167
7
avtoris winaTqma
geobotanikuri daraioneba – mcenareuli safaris
mixedviT teritoriis klasifikaciaa (soCava, 1966).
amdenad, igi – rogorc mcenareuli safaris teritori-
uli struqtura – landSafturi daraionebis Semadgen-
lobaSi (mis erT-erT mecnierul safuZvlad) moiazreba.
saqarTvelos geobotanikuri daraionebisaTvis safuZv-
lebis momzadeba qveynis bunebrivi mcenareulobis
Seswavlis adreul etapze – me-20 saukunis 20-iani wle-
bidan daiwyo, roca gamoqveynda saqarTvelos da kavkasiis
TvalsaCino mecnierebis geobotanikuri Sromebi.
1966 wlidan saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
botanikis institutma, cnobili botanikosis da sazogado
moRvawis akademikos niko kecxovelis ZalisxmeviT, daiwyo
(igi dResac grZeldeba) saqarTvelos regionebis (xeo-
bebis, istoriul-eTnografiuli mxareebis) eqspediciuri
geobotanikuri gamokvlevebi (am muSaobaSi 1967 wlidan
CarTulia am wignis avtori). Segrovebuli mdidari geo-
botanikuri masalisa da arsebuli literaturuli wyaro-
ebis analizis safuZvelze Sevadgine saqarTvelos geobo-
tanikuri daraionebis sqema da gamoyofili erTeulebis
(geobotanikuri areebi, olqebi, raionebi) mcenareulobis
aRweriloba. wigni (r. qvaCakiZe. saqarTvelos geobota-
nikuri daraioneba) gamoqveynda 1996 wels.
saqarTvelos samecniero da praqtikosTa wreebSi
wigni araerTmniSvnelovnad iqna aRqmuli da Sefasebuli,
rac sruliad bunebrivia. CemTvis gansakuTrebiT mniSv-
nelovani da am mimarTulebiT muSaobis gagrZelebis
stimuli gaxda is, rom aRniSnulma wignma sabunebis-
metyvelo dargis mecnierTa, pedagogTa da studentTa,
aseve fitocenologiuri da ekologiuri eqspertebis
mowoneba daimsaxura da saTanado gamoyenebac hpova.
8
wignis gamosvlidan ganvlili arcTu mcire xnis
manZilze gamoqveynda saqarTvelos calkeuli regionebis
mcenareulobisadmi miZRvnili mravali geobotanikuri
naSromi, romelTa analizis safuZvelze SesaZlebeli
gaxda wignSi Semetana Sesworebebi da damatebebi. amis
gamo, da imis gaTvaliswinebiT, rom aRniSnuli wigni ukve
bibliografiuli iSviaTobaa, gadavwyvite misi gadamuSa-
vebuli (Sevsebuli, dazustebuli) saxiT gamocema.
9
geobotanikuri daraionebis ZiriTadi
principebi da daraionebis sqema
geobotanikuri daraionebis sakiTxisadmi miZRvnili
samecniero Sromebis analizi cxadyofs, rom SeuZlebelia
(da gaumarTlebelicaa) geobotanikuri daraionebis erTia-
ni (universaluri) kriteriumebis dadgena. gasaTvaliswi-
nebelia konkretuli obieqtis (teritoriis) xasiaTi, misi
geologiuri warsuli, reliefisa da mcenareulobis for-
mirebis Taviseburebebi, mcenareulobaze anTropogenuri
wnexis gavlena da sxva mravali faqtori.
saqarTvelos teritoriis rTuli geologiuri isto-
riisa da masTan dakavSirebuli adgilobrivi mcenareu-
lobis formirebis Taviseburebebis, bunebriv mcenareulo-
baze anTropogenuri zemoqmedebis formebisa da masStabe-
bis, sxva mravali faqtoris gaTvaliswinebiTYmimaCnia, rom
saqarTvelos geobotanikuri daraionebisas umTavresi
yuradReba unda mieqces Semdegs:
• Tanamedrove Zireuli (pirveladi) mcenareuloba da
misi horizontaluri (Savi zRvidan daSorebis
kvalad) da vertikalur-zonaluri (zRvis donidan
simaRlis matebis kvalad) ganawileba.
• uZvelesi (mesameul-reliqturi) mcenareulobis
warmomadgenlebis (fitocenozebi, fitocenozebSi
iarusobrivad daqvemdebarebuli sinuziebi) pozi-
ciebi Tanamedrove mcenareul safarSi.
garda am mTavari kriteriumebisa, mxedvelobaSi misa-
Rebia uaxloes geologiur warsulSi (holocenSi) mimdi-
nare bunebrivi mcenareulobis dinamika (suqcesiebi),
ganpirobebuli bunebrivi faqtorebis (uwinaresad havis)
cvalebadobis gavleniT.
uaxloes (istoriul) warsulSi saqarTvelos Zireu-
li (pirveladi) mcenareulobis umTavresma warmomadge-
10
nelma – tyis mcenareulobam mniSvnelovani cvlilebebi
ganicada adamianis sameurneo saqmianobis gavleniT. igi
gansakuTrebiT masStaburia (Tvisobrivad, raodenobrivad)
saqarTvelos mTaTaSoris barSi da mimdebare mTian
teritoriaze (mTis qveda sartyeli, z. d. 1000-1200 m-
mde). am teritoriaze bunebrivi pirveladi (zonaluri)
tyeebi bevrgan Seicvala meoreuli (nawarmoebi) tyeebiT,
buCqnarebiT da balaxeulobiT.
Zireuli (pirveladi) mcenareulobidan adamianis
sameurneo saqmianobis gavleniT (tyeebisa da saTib-saZov-
rebis gamoyeneba) Camoyalibda anTropogenuri mcenareu-
loba, romelTa Soris mravladaa ukve mniSvnelovnad
Secvlil adgilobriv bunebriv pirobebTan sakmaod kargad
Seguebuli (TviTganaxlebadi, stabiluri) fitocenozebi –
tyis, buCqnaris, mdelos, stepis da a.S. sadReisod sa-
qarTveloSi, mis praqtikulad mTel teritoriaze Seqmni-
lia Zireuli da meoreuli (nawarmoebi) mcenareulobis
urTierTSeTanawyobis uamravi varianti.
aucilebelia yovelive zemoaRniSnuli gaTvaliswi-
nebuli iqnes qveynis geobotanikuri daraionebisas.
saqarTvelos (rogorc saerTod mTiani qveynebis) geo-
botanikuri daraionebisas, rogorc zemoT aRiniSna, gansa-
kuTrebuli mniSvneloba eniWeba Zireuli mcenareulobis
vertikalur-zonalur ganawilebas – e.w. mcenareulobis
sartylianobis tips da maT regionul variantebsa da
subvariantebs.* amdenad, logikuria, rom saqarTvelos
teritoriis mTian nawilSi daraionebis ZiriTadi erTeu-
lis (geobotanikuri raioni) gamoyofisaTvis misaRebia e.w.
* ganmartebisaTvis: sartylianobis tipi – Zireuli mcenareulobiT Seqmnili
sartyelTa sistemaa; sartylianobis tipis varianti da subvarianti –
ganisazRvreba sartylisa da qvesartylis farglebSi mcenareulobis
struqturis TaviseburebebiT (literatura: grebenSCikovi, 1957; lavrenko,
1964, da sxv.).
11
seqtoraluri principi: geobotanikuri raioni moicavs
mTiani teritoriis garkveul seqtors, mTis Ziridan
dawyebuli umaRles hifsometriul niSnulamde (qedis
Txemi, mwvervali), romlis farglebSi ramdenime mcena-
reuli sartyeli da qvesartyelia warmodgenili. rac
Seexeba saqarTvelos mTaTaSoris teritorias (kolxeTis
vake dablobi, iveriis bari), aq geobotanikuri daraio-
nebisas mTavar kriteriumad SeiZleba miviRoT mcenareu-
lobis (mcenareuli safaris) horizontaluri cvalebado-
ba, romelsac uwinaresad ganapirobebs Savi zRvidan daSo-
reba. iveriis barSi, sadac Savi zRvis klimatmare-
gulirebeli roli sustia, geobotanikuri daraionebisas
mniSvneloba izrdeba iseTi faqtorebisa, rogoricaa
samxreTidan da aRmosavleTidan haeris masebis xSiri
Semodineba (am faqtorebis roli mcenareulobis regio-
nul cvalebadobaSi zogan Zalze mniSvnelovania).
saqarTveloSi (rogorc saerTod mTian qveynebSi) geo-
botanikur raionebs Soris sazRvari xSir SemTxvevaSi
Tanxvdeba maRali qedebis Txems, da es bunebrivia: maRali
qedi, romelic warmoadgens dabrkolebas haeris masebis
horizontaluri gadaadgilebis gzaze, ganapirobebs qede-
bis mopirispire mxareebis (mezobeli regionebis) bunebriv
pirobebs (uwinaresad havas) Soris met-nakleb gansxvave-
bas, rac Sesabamisad bunebriv mcenareulobazec aisaxeba.
barSi da zegnebze (platoebze) geobotanikuri raionebis
gamijvnisas SeiZleba gamoviyenoT pirobiTi sazRvari, -
romelime TvalsaCino obieqtze (mdinare, dasaxlebuli
punqti da a.S.) gamavali pirobiTi xazi.
saqarTvelos geobotanikuri daraionebis warmodgenil
sqemaSi daraionebis umsxviles erTeulad miRebulia
g e o b o t a n i k u r i a r e. saqarTvelos teritoriaze
gamoyofilia 3 geobotanikuri are: dasavleT saqarTve-
los, aRmosavleT saqarTvelos da samxreT saqarTvelos.
12
geobotanikuri areebis mcenareuloba erTmaneTisagan
mkveTrad gansxvavebulia gavrcelebis (horizontaluri;
sartylianobis tipi), struqturuli organizaciisa da
dinamikis (suqcesiuri cvlis) mixedviT.
geobotanikur areSi gamoyofilia g e o b o t a n i -
k u r i o l q e b i . olqebi erTmaneTisagan sakmaod mkveT-
rad gansxvavebulia mcenareulobis gavrcelebisa (hori-
zontaluri; sartylianobis tipi, sartylianobis tipis
variantebi) da struqturuli organizaciis mixedviT,
agreTve mcenareulobis dinamikiT. saqarTvelos terito-
riaze gamoyofilia 10 geobotanikuri olqi.
geobotanikur olqSi gamoyofilia g e o b o t a n i -
k u r i r a i o n e b i . raionebi erTmaneTisagan mniSvnelov-
nad gansxvavebulia mcenareulobis gavrcelebis (horizon-
taluri; sartylianobis tipis variantebi da subvarian-
tebi), struqturuli organizaciisa da dinamikis mixed-
viT. saqarTvelos teritoriaze gamoyofilia 25 geobota-
nikuri raioni (ix. sqema).
geobotanikur raionSi q v e r a i o n e b i s gamo-
yofa (rac friad saWiroa) SesaZlebeli gaxdeba qveynis
yvela regionis bunebrivi mcenareulobis detaluri geo-
botanikuri Seswavlis Semdeg. aqve unda iTqvas, rom sa-
qarTvelos mraval regionSi (svaneTi, raWa, mTiani kaxeTi,
qiziyi da sxv.) bunebrivi mcenareuloba sakmaod kargadaa
Seswavlili da ukve aris momzadebuli safuZveli am
regionebSi geobotanikuri qveraionebis gamosayofad.
geobotanikuri daraionebis erTeulebis (geobotani-
kuri olqebi, geobotanikuri raionebi) aRsaniSnavad Ziri-
Tadad gamoyenebulia fizikur-geografiuli, aseve saqar-
Tvelos istoriul-eTnografiuli provinciebis dasaxele-
bani (svaneTi, TuSeTi, aWara-guria da a.S.). es sruliad
gamarTlebulad mimaCnia, ramdenadac Cveni qveynis isto-
riul-eTnografiuli provinciebi bunebrivi pirobebiTac
13
(maT Soris mcenareulobiT) erTmaneTisagan met-naklebad
gansxvavebulia.
saqarTvelos geobotanikuri daraionebis sqema
(qvaCakiZe, 1996)
geobotanikuri
are
geobotanikuri
olqi
geobotanikuri raioni
1 2 3
I. kolxeTis vake
dablobis
1. dasavleTis
2. aRmosavleTis
II. kavkasionis 3. afxazeT-samegrelos
4. svaneTis
5. raWa-leCxumis
III. mcire
kavkasionis
6. aWara-guriis
7. imereTis
A. dasavleT
saqarTvelos
IV. zemo imereTis
platos
8. zemo imereTis platos
V. iveriis baris 9. Sida qarTlis baris
10. qvemo qarTlis baris
11. alaznis anu kaxeTis vakis
12. ivris anu kaxeTis zegnis
13. eldaris vakis
VI. kavkasionis
samxreTi
kalTis
14. liaxv-rexulas
15. fSav-mTiuleTis
16. mTiani kaxeTis
VII. kavkasionis
CrdiloeTi
kalTis
17. xevisa da piriqiT
xevsureTis
18. TuSeTis
B. aRmosavleT
saqarTvelos
VIII. mcire
kavkasionis
19. dasavleTi TrialeTis
20. centraluri TrialeTis
21. aRmosavleTi TrialeTis da
xram-somxiTis
IX. axalcixis
qvabulis
22. mesxeTisa da arsianis
qedebis
23. eruSeTis maRlobis C. samxreT saqarTvelos X. samxreT
saqarTvelos
zegnis
24. javaxeTis zegnis
25. walka-dmanisis
14
geobotanikuri raionebis aRweriloba
A. dasavleT saqarTvelos
geobotanikuri are
geobotanikuri are moicavs dasavleT saqarTvelos
(kolxeTis) teritorias, mis bars (kolxeTis vake
dablobi) da mTian nawils (kavkasioni, mcire kavkasioni,
zemo imereTis plato, lixis qedis dasavleTi kalTa).
kolxeTis bunebrivi pirobebi (reliefi, hava, niada-
gebi) gamoirCeva didi nairgvarobiT. teniani da Tbili
hava, romelic kolxeTis barsa da mTebis qveda nawilSia
gabatonebuli, mTebSi TandaTanobiT icvleba mkacri da
uxvTovliani, xolo mTavar wyalgamyof qedebTan miaxlo-
ebisas – mkacri kontinenturi haviT. bunebrivi pirobebis,
gansakuTrebiT havis mkveTri vertikalur-zonaluri da
horizontaluri (Savi zRvidan daSorebis kvalad) cvale-
badoba ganapirobebs bunebrivi mcenareulobis (mcenareuli
safaris) cvalebadobas, romelsac iseve kanonzomieri
xasiaTi aqvs (vertikalur-zonaluri, horizontaluri),
rogorc bunebis sxva komponentebs.
kolxeTis barSi, aseve dabalmTian da saSualomTian
teritoriaze mcenareuli safaris SemadgenlobaSi farTod
monawileobs mesameul-reliqturi (kolxuri) Termomezo-
filuri mcenareuloba. kolxuri mcenareulobis formaci-
ebi da asociaciebi kolxeTis mosazRvre teritoriazec
vrceldeba (Crdilo-dasavleTi kavkasia, lazistani,
aRmosavleT saqarTvelos dasavluri nawili), magram isini
iq iseTi farTo gavrcelebiT ar xasiaTdeba da arc iseTi
simdidriTa da nairgvarobiTaa warmodgenili, rogorc
kolxeTSi. mdidari da mravalferovani reliqturi mcena-
15
reulobis arseboba kolxeTSi ganpirobebulia aqauri
rbili da Tbili (zRviuri) haviT.
kolxeTis mcenareuli safaris SemadgenlobaSi far-
Todaa warmodgenili wiwviani tyeebis formaciebi – naZv-
nari (Picea orientalis)* da soWnari (Abies nordmanniana). kolxeTSi gavrcelebulia reliqturi endemebisagan (med-
vedevis aryi – Betula medwedewii; pontos muxa - Quercus pontica, da sxv.) tyeebi da tyis cenozebi reliqturi
saxeobebis (epigea – Epigaea gaultheroides; ungernis Sqeri – Rhododendron ungernii, da sxv.) sinuziebiT.
bunebrivi mcenareulobis struqtura, aseve mcenareu-
lobis formirebis Taviseburebebi kolxeTis mTel teri-
toriaze erTnairi araa. sxvaoba gansakuTrebiT TvalsaCi-
noa, Tu erTmaneTs SevadarebT mTis da baris, aseve
kolxeTis CrdiloeTi da samxreTi nawilebis mcenareu-
lobas. amasTan dakavSirebiT, kolxeTis geobotanikur
areSi SesaZlebelia geobotanikuri olqebis gamoyofa. ro-
gorc zemoT motanil sqemaSia warmodgenili, kolxeTis
geobotanikur areSi 4 geobotanikuri olqia gamoyofili
– kolxeTis vake dablobis, kavkasionis, mcire kavkasionis
da zemo imereTis platos, riTac kolxeTis mcenareuli
safaris regionaluri gansxvavebani (Taviseburebani)
dafiqsirebulia.
kolxeTis TiToeuli geobotanikuri olqis mcenare-
uli safaris heterogenurobis done sakmaod maRalia.
olqis farglebSi mcenareulobis struqtura da dinamika
mniSvnelovnad icvleba horizontaluri mimarTulebiT
(Savi zRvidan daSorebis kvalad). mcenareulobis sar-
tylianobis saerTo kolxuri tipi mTiani teritoriis
sxvadasxva regionSi warmodgenilia adgilobrivi varian-
* mcenareTa dasaxeleba motanilia `saqarTvelos floris~ (meore
gamocema) mixedviT (gagniZe, 2005).
16
tis da subvariantis saxiT. rac Seexeba kolxeTis vake
dablobs, aq aSkaraa sxvaoba teritoriis dasavleTi da
aRmosavleTi nawilebis mcenareulobas Soris. yovelive
zemoT aRniSnulis safuZvelze geobotanikur olqebSi
gamoyofilia geobotanikuri raionebi.
qvemoT motanilia dasavleT saqarTvelos (kolxeTis)
teritoriaze gamoyofili geobotanikuri raionebis mcena-
reulobis aRweriloba. mcenareulobis daxasiaTebas win
uZRvis bunebrivi pirobebis mokle mimoxilva (arsebul
literaturaze dayrdnobiT; ix. gamoyenebuli umTavresi
naSromebis nusxa).
17
I. kolxeTis vake dablobis
geobotanikuri olqi
I. 1. kolxeTis vake dablobis dasavleTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs kolxeTis vake dab-
lobis dasavleT nawils (aRmosavluri sazRvari q. sam-
trediis meridianze gadis). teritoriis umetesi nawili
vakea, romlis saerTo daxriloba zRvisaken mcirea (simaR-
lis cvalebadoba 0-30 m farglebSia). vakis periferiuli
nawili amaRlebulia garemomcveli mTebisaken, - saSualod
z. d. 100-150 m-mde.
saqarTvelos teritoriis es nawili, romelic yve-
laze gvian ganTavisuflda zRvis wylisagan, agebulia
meoTxeuli periodis mdinareuli nafenebiT – riynalebiT,
TixebiTa da qviSebiT, romlebTan Serwymulia WaobebSi
dagrovebuli torfi. maT qveS ganlagebulia mesameuli
zRviuri danaleqi qanebi.
raionis hidrografiuli qseli warmodgenilia mra-
valricxovani didi da mcire mdinariT, reliqturi tbe-
biTa da WaobebiT. vake dablobis yvelaze dabal nawilSi
(z. d. 30-50 m-mde) niadag-grunti Warbadaa danestiane-
buli, rasac aZlierebs mdinareTa wyaldidobis periodSi
dablobis mniSvnelovani nawilis datborva. teritoriis
amaRlebul periferiul nawilSi (z. d. 50-100-150 m)
grunti sakmaod kargadaa drenirebuli, Waobebi da tbebi
aq TiTqmis ar gvxvdeba.
raionis hava Tbili da nestiania, igi Savi zRvis
mniSvnelovan gavlenas ganicdis (zRviuri brizebi). haeris
saSualo wliuri temperatura 13-14° Seadgens. ucivesi
Tvis saSualo temperatura 4-5°-ia. saSualo Tviuri
18
temperaturebis rxevis wliuri amplituda 17-18° udris. atmosferuli naleqebis wliuri jami 1400-3000 mm farg-
lebSi cvalebadobs. naleqebis meti wili zafxulsa da
Semodgomaze modis.
niadaguri safari raionis centralur yvelaze dabal
nawilSi warmodgenilia Waoburi (torfiani) niadagebiT,
xolo periferiul ufro amaRlebul nawilSi – eweri da
yviTelmiwa niadagebiT. mdinareTa sanapiro zolSi (tera-
sebze) gavrcelebulia aluviuri niadagebic.
• mcenareuloba
bunebrivi mcenareuloba raionis mWidrod dasaxle-
bul teritoriaze SemorCenilia calkeuli nakveTebis,
ufro iSviaTad – sakmaod mozrdili masivebis saxiTac.
mcenareuloba fitocenologiurad mravalferovania. teri-
toriis yvelaze dabal Warbad danestianebul nawilSi
gavrcelebulia higromezofiluri da higrofiluri mcena-
reuloba, romelic ZiriTadad torfiani, balaxiani da
tyiani WaobebiTaa warmodgenili. aRniSnuli mcenareuloba
raionisaTvis pirveladi da erT-erTi yvelaze ufro
damaxasiaTebelia. am tipis mcenareuloba raionSi arse-
bobda istoriul da ufro Soreul warsulSic, Tumca
mis mier daWerili teritoria, SesaZloa, periodulad
farTovdeboda da mcirdeboda. raionis teritoriis ufro
SemaRlebul (metwilad periferiul) nawilSi gavrcele-
bulia (jer kidev SemorCenilia) reliqturi mezofiluri
farTofoTlovani tyeebic. specifikur niadag-gruntul
pirobebSi gvxvdeba friad saintereso reliqturi mcena-
reuli dajgufebebi – dafnis (Laurus nobilis) tye,
biWvinTis fiWvis (Pinus pithyusa) fiWvnari da sxv. kolxeTis tyiani Waobebi warmodgenilia monodominan-
turi murynarebiT (Alnus barbata). Sereuli (Tanmxlebi,
damaxasiaTebeli) saxeobebidan gvxvdeba lafani (Pterocarya
19
pterocarpa), xvalo (Populus canescens), tirifis (Salix) saxeobebi. qvetyeSi yvelaze xSirad aRiniSneba ieli
(Rhododendron luteum), didgula (Sambucus nigra), kavka-
siuri mocvi (Vaccinium arctostaphylos), wyavi (Laurocerasus officinalis), Sqeri (Rhododendron ponticum). liana (xviara)
mcenareebidan gvxvdeba kolxuri suro (Hedera colchica), Rvedkeci (Periploca graeca), katabarda (Clematis vitalba), svia (Humulus lupulus), didi xvarTqla (Calystegia sylvestris), ekalRiWi (Smilax excelsa) da sxv. balaxovan
mcenareTagan murynarebSi izrdeba Crdilisamtani da te-
nismoyvaruli saxeobebi – Oplismenus undulatifolius, Poa trivialis, Potentilla reptans, Pycrens colchicus, Trifolium repens da sxv. tyiani Waobebis tipologiuri speqtri sakmaod
mravalferovania. maT Soris umTavresia asociaciebi –
murynari isliani (Carex acuta), murynari laqaSiani
(Typha latifolia), murynari leliani (Phragmites australis), murynari Wiliani (Juncus effusus), murynari nairbalaxiani.
garda murynarebisa, kolxeTis higrofiluri tyeebis for-
maciebia – lafnari (Pterocarya pterocarpa), verxvnari (Po-pulus canescens) da sxv., romlebic amJamad iSviaTad
gvxvdeba.
tyian WaobebTan Tavisi SemadgenlobiT axlosaa
higromezofiluri Walis tye, romelic met-naklebi siga-
nis zolebad gauyveba mdinareTa napirebs. kolxeTis Wa-
lis tyeebi ZiriTadad Seqmnilia lafanis (Pterocarya pterocarpa) da muryanis (Alnus barbata) mier.
torfiani da balaxiani Waobebi gavrcelebulia
raionis teritoriis yvelaze dabal nawilSi. maTi farTo
gavrceleba dakavSirebulia kolxeTis mdinareTa auzebSi
(gansakuTrebiT maT mTian nawilSi) tyeebis masiur gaCe-
xvasTan, ramac gamoiwvia wyaldidobebi da vake dablobis
teritoriis didi nawilis datborva. yvelaze farTodaa
gavrcelebuli nairbalaxiani Waobebi (damaxasiaTebeli
20
saxeobebi – Butomus umbellatus, Carex acuta, Iris pseudocorus, Juncus effusus, J. conglomeratus, Polygonum hydropiper, Rhamphicarpa medwedewii, Typha latifolia da
sxv.). gvxvdeba monodominanturi balaxiani Waobebic,
romelTa edifikatorebia – leli (Phragmites australis), laqaSi (Typha latifolia), zambaxi (Iris pseudocorus), isli
(Carex acuta), Wili (Juncus effusus). ufro iSviaTia bido-minanturi Waobis mcenareuloba – lelian-laqaSiani,
laqaSian-zambaxiani, islian-Wiliani da sxv.
torfiani Waobebis masivebi gvxvdeba q. foTisa da
paliastomis tbis maxloblad, q. qobuleTTan, malTayvas
napirebTan, didi Wyonis midamoebSi da sxv. mcenareuloba
Seqmnilia torfis xavsebis mier, romelTa Sorisaa –
Sphagnum imbricatum, S. palustris, S. acutifolius, S. centrale da sxv. torfian WaobebSi izrdeba kavkasiisaTvis iSviaTi
CrdiloeTis mcenareebi – Carex lasiocarpa, Drosera rotundifolia, Rhynchospora alba, gvar Sphagnum-is mravali
saxeoba. aqve gvxvdeba uZvelesi (reliqturi) mcenareebi –
Osmunda regalis, Rhynchospora caucasica, Rhamphicarpa medwedewii, Trapa colchica, Rhododendron luteum da sxv.
kolxeTis vake dablobis dasavleTis geobotanikur
raionSi erT-erTi Zireuli da damaxasiaTebeli mcenareu-
lobaa reliqturi mezofiluri farTofoTlovani tyeebi.
amJamad am tyeebis didi umetesi nawili ganadgurebulia,
gadarCenilia calkeuli tyis koromebi, tyis koromTa
fragmentebi da xeTa jgufebi. maTi fitocenologiuri
analizi cxadyofs, rom warsulSi aRniSnuli reliqturi
tyeebi sakmaod mravalferovani SemadgenlobiT xasiaTde-
boda da mniSvnelovani farTobic eWira teritoriis
SedarebiT naklebad tenian adgilebSi. tyeebis yvelaze
damaxasiaTebeli saxeobaa imeruli muxa (Quercus ime-retina), romelic xSirad monodominantur dajgufebebs
qmnida. muxis es saxeoba xSirad dominirebs Tanamedrove
21
farTofoTlovani tyis koromebSi. Sereuli tyis koro-
mebSi imerul muxasTan erTad izrdeba kolxuri muxa
(Quercus hartwissiana), wabli (Castanea sativa), wifeli
(Fagus orientalis), rcxila (Carpinus caucasica), muryani
(Alnus barbata). qvetyes qmnis maradmwvane da foTolmcveni
buCqebi – wyavi (Laurocerasus officinalis), Sqeri
(Rhododendron ponticum), ieli (Rhododendron luteum),
kavkasiuri mocvi (Vaccinium arctostaphylos), didgula
(Sambucus nigra), jonjoli (Staphylea colchica), Zmerxli
(Ruscus colchicus), Wyori (Ilex colchica) da sxv. balaxeuli
safari reliqtur (kolxur) tyeebSi, Zlieri daCrdilvis
gamo, sustadaa ganviTarebuli da floristuladac Rari-
bia. damaxasiaTebeli saxeobebia – Blechnum spicant, Brachypodium sylvaticum, Prunella vulgaris, Calamintha grandiflora, Dryopteris affinis, Fragaria vesca, Lapsana communis, Oplismenus undulatifolius, Phyllitis scolopendrium, Pteridium tauricum, Salvia glutinosa, Veronica officinalis, Viola alba. kolxeTis dablobis reliqtur mezofilur tyeebSi
mravladaa liana mcenareebi, romlebic optimalur zrda-
ganviTarebas tyispirebSi da tyis gameCxerebul ubnebSi
aRwevs. maT Soris damaxasiaTebel saxeobebs warmoadgens
– kolxuri suro (Hedera colchica), krikina anu gareuli
vazi (Vitis sylvestris), mayvali (Rubus anatolicus, R. candicans), ekalRiWi (Smilax excelsa), katabarda (Clematis vitalba), svia (Humulus lupulus), ZaRlis satacuri (Tamus communis). epifitebidan Warbobs mRierebi, gvxvdeba
yvavilovani mcenareebi da gvimrebic – tyis wiwmati
(Cardamine hirsuta), kilamura (Polypodium australe) da sxv. kolxeTis vake dablobis dasavleTis geobotanikur
raionSi gavrcelebulia (momcro koromebi, tyis naSTebi,
iSviaTad – mozrdili dajgufebebic) monodiminanturi
reliqturi tyis formaciebi – wablnari (Castanea sativa), wiflnari (Fagus orientalis), muxnari (Quercus imeretina),
22
rcxilnari (Carpinus caucasica). gvxvdeba bidominanturi
da polidominanturi tyeebic – wablnar-muxnari, wifl-
nar-wablnari, rcxilnar-wiflnari, rcxilnar-wiflnar-
wablnari, rcxilnar-muxnar-wablnari. lokalurad (met-
wilad kirqvian substratze) gvxvdeba dafnari (Laurus nobilis), romelic qserofilur iers atarebs: fito-
cenozebis SemadgenlobaSi gvxvdeba mSrali da momSralo
adgilsamyofelebisaTvis damaxasiaTebeli mcenareebi –
jagrcxila (Carpinus orientalis), kvido (Ligustrum vulgare), broweuli (Punica granatum), Warela (Teucrium trapezunticum) da sxv. afxazeTSi, md. bzifis deltaze
ganviTarebulia saintereso reliqturi wiwviani tye –
biWvinTis fiWvis (Pinus pithyusa) fiWvnari. amJamad tyis farTobi 200-mde ha-s Seadgens (tye ganviTarebulia mosa-
zRvre mTebis kalTebze gavrcelebuli fiWvnari koro-
mebidan qarisa da wylis mier Semotanili Teslidan).
biWvinTis fiWvis tyis cenozebis SemadgenlobaSi monawi-
leobs Zveli xmelTaSuazRveTuri da kolxuri saxeobebi
– bza (Buxus colchica), kolxuri muxa (Quercus hartwissiana), marwyvis xe (Arbutus andrachne), xurma
(Diospyros lotus), Tagvisara (Ruscus ponticus), sakmela
(Cistus creticus), korobela (Hypericum androsaemum), ses-
leria (Sesleria anatolica) da sxv., romelTagan zogierTi
(bza, sakmela, sesleria da sxv.) dominirebs kidec daqvem-
debarebul iarusSi. afxazeTsa da samegreloSi SemorCeni-
lia bzis (Buxus colchica) koromebi, romelTa Semadgen-
lobaSi aseve monawileobs Zveli xmelTaSuazRveTis
saxeobebi.
Savi zRvis sanapiros viwro zolad (sigane iSviaTad
2-3 km aRwevs) gauyveba qviSianis mcenareuloba. igi
metwilad Ria (meCxeri) fitocenozebiTaa warmodgenili.
SemadgenlobaSi umetesad monawileobs xmelTaSuazRveTis
floris saxeobebi. zRvis uSualo sanapiroze (wylidan
23
30-35 m-mde, xSirad zRvis wyliT irwyveba) momcro
dajgufebebs qmnis lurji nari (Eringium maritimum).
momdevno zonaSi (igi iSviaTad irwyveba zRvis wyliT)
dominirebs erTwlovan mcenareTa meCxeri dajgufebebi
(Carex colchica, Cynodon dactylon, Imperata cylindrica da
sxv.). aqve gvxvdeba zRvispiris SroSanis (Pancratium maritimum) dajgufebebi. zRvidan ufro daSorebiT (Sem-
dgomi zona) mcenareuloba warmodgenilia, ZiriTadad,
lerwmianebiT (Arundo donax) da qacvianebiT (Hipophaë rhamnoides).
kolxeTis vake dablobis dasavleTis geobotanikur
raionSi bolo aTwleulebis manZilze fexi moikida da
mniSvnelovani farTobebic daikava sinanTropulma mcena-
reulobam. am mcenareulobis warmomadgenlebma, kerZod
fitocenozebma, romelTa edifikatorebia merqniani egzo-
tebi – katalpa (Catalpa speciosa), mirzinfoTola muxa
(Quercus mirsinaefolia), lega akacia (Acacia dealbata), krip-tomeria (Cryptomeria japonica), luzitanuri kviparozi
(Cupressus lusitanica), pueraria (Pueraria hirsuta) da sxv., zogan Secvala anTropogenuri zemoqmedebiT ganadgure-
buli Zireuli tyeebi. kolxeTis vake dablobis zRvispira
nawilSi aborigenuli marcvlovani da marcvlovan-nairba-
laxovani mdeloebi bevrgan ukve Seicvala meoreuli mde-
los fitocenozebiT, romelTa dominantebia egzotebi –
paspalumi (Paspalum dilatatum, P. thunbergii), lakartia
(Paspalum paspaloides), mWada (Oplismenus undulatifolius), matitela (Polygonum thunbergii), tradeskancia
(Tradescanthia fluminensis), wiTeli WinWari (Perilla nan-kinensis), bambukis balaxi (Microstegium japonicum) da sxv.
(daviTaZe, 2001). aRniSnuli invaziuri saxeobebi (merqnia-
ni, balaxovani) aqtiurad iWreba adgilobriv fitoceno-
zebSi da TandaTanobiT cvlis socialur-ekologiuri
TvalsazrisiT ufro sasargeblo adgilobriv (aborige-
24
nul) mcenareulobas. tyispirebSi, fanjrebSi da gaCexili
tyeebis naalagevze xSirad viTardeba ewris gvimris
(Pteridium tauricum) dajgufebebi da mayvlianebi (Rubus caucasica da sxv.).
I. 2. kolxeTis vake dablobis aRmosavleTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs kolxeTis vake dab-
lobis aRmosavleT nawils (dasavluri sazRvari q. sam-
trediis meridianze gadis). teritoriis hifsometriuli
ganvrcoba z. d. 25-30 m-dan 100-150 m-mdea (q. zestafon-
Tan). vake teritoria met-naklebi siganis zolis saxiT
vrceldeba rionis, gubiswylis, yvirilas, Zirulas,
suloris, xaniswylis da sxva mdinareTa xeobebSi, sadac
igi zogan z. d. 250-300 m-mde maRldeba.
kolxeTis dablobis es nawilic axalgazrdaa, igi
meoTxeul periodSi ganTavisuflda zRvis wylisagan
(ZiriTadad – aq arsebuli ubis mdinareuli nafenebiT
amovsebis Sedegad).
raionis teritoria, romelic wina (dasavleTis)
raionTan SedarebiT mniSvnelovnad amaRlebulia, sakmaod
kargi drenaJiT xasiaTdeba, ris gamoc Waobebi aq TiTqmis
ar gvxvdeba.
raionis hava Tbili da nestiania, Savi zRvis gavlena
kolxeTis vake dablobis am nawilzec sakmaod Zlieria
(zRviuri brizebi). dasavleTis raionTan SedarebiT hava
aq ramdenadme mSralia, rac garkveulwilad aRmosavleTis
mSrali qarebis (fionebis) gavleniTaa ganpirobebuli.
raionis niadaguri safari warmodgenilia eweri da
aluviuri niadagebiT. q. quTaisidan dasavleTiT da
25
samxreT-dasavleTiT, md. rionsa da cxeniswyals Soris
meoTxeul konglomeratebze ganviTarebuli aluviuri
niadagebi Raribia humusiT da didi raodenobiT Seicavs
riyis qvebs, ris gamoc SedarebiT Tbili da mSralia
(xelsayrelia adreuli bostneulisa da baRCeuli
kulturebis mosayvanad).
• mcenareuloba
bunebrivi mcenareulobis didi nawili adamianis sa-
meurneo saqmianobis gavleniT met-naklebad transformire-
bulia. Zireuli mcenareuloba, met-naklebad saxecvlili
saxiT, warmodgenilia reliqturi (kolxuri) farTofoT-
lovani tyeebiT – ZiriTadad muxnariT (Quercus imeretina), muxnar-rcxilnariT (Carpinus caucasica + Quercus imeretina), muxnar-ZelqvnariT (Zelkova carpinifolia + Quercus imeretina), muxnar-wablnar-rcxilnariT (Carpinus caucasica + Castanea sativa + Quercus imeretina). aRniSnuli
Zireuli tyeebi, romlebic warsulSi teritoriis did
nawils faravda, amJamad SemorCenilia metwilad momcro
nakveTebis saxiT. SedarebiT vrcel teritoriaze muxnari
tye SemorCenilia q. quTaisTan (saRorias tye) da sof.
ajameTTan (ajameTis tye). ajameTis saxelmwifo nakrZalSi
SemorCenilia muxnar-rcxilnaris, muxnar-Zelqvnaris da
Zelqvnaris koromebic. saRorias da ajameTis tyis mcena-
reuloba unikaluria, maT didi samecniero mniSvneloba
gaaCnia. es mcenareuloba naTel warmodgenas iZleva ime-
reTis vake dablobze warsulSi farTod gavrcelebul
mcenareulobaze. g. mxeiZis (1975) gamokvleviT, ajameTis
nakrZalis muxnari da muxnar-Zelqvnari tyeebi sakmaod
mravalferovania floristulad da tipologiurad. avto-
ri gamoyofs asociaciebs – muxnari ieliani (Quercus imeretina – Rhododendron luteum), muxnari korobeliani (Q. imeretina – Hypericum inodorum), muxnar-Zelqvnari korobe-
26
liani (Zelkova carpinifolia + Quercus imeretina – Hypericum inodorum), muxnari Tagvisariani (Quercus imeretina – Ruscus ponticus), Zelqvnar-muxnari Wiliani (Quercus imeretina + Zelkova carpinifolia – Juncus effusus), muxnari
nairmarcvlovniani.
garda aRniSnuli tyeebisa, raionSi gavrcelebuli iyo
kolxuri polidominanturi tyis sxvadasxva varianti, ro-
melTa naSTebi dRemdea SemorCenili. mTavar tyisSemqmnel
saxeobebs (edifikatorebi, damaxasiaTebeli saxeobebi)
warmoadgens imeruli da kolxuri muxebi (Quercus imeretina, Q. hartwissiana), rcxila (Carpinus caucasica), wabli (Castanea sativa), Zelqva (Zelkova carpinifolia), cacx-vi (Tilia begoniifolia), ifani (Fraxinus excelsior). qvetyeSi gabatonebulia kolxuri maradmwvane da foTolmcveni
floris warmomadgenlebi – wyavi (Laurocerasus officinalis), Sqeri (Rhododendron ponticum), Wyori (Ilex colchica), Tagvisara (Ruscus ponticus), ieli (Rhododendron luteum),
kavkasiuri mocvi (Vaccinium arctostaphylos), korobela
(Hypericum inodorum) da sxv. kirqvian substratze domi-
nirebs muxnarebi da muxnar-rcxilnarebi, romelTa qvetye
metwilad jagrcxiliT (Carpinus orientalis), bziT (Buxus colchica) da TagvisaraTia (Ruscus ponticus) Seqmnili.
raionis teritoriaze sakmaod farTodaa gavrcele-
buli tyisSemdgomi buCqnarebi. maT Soris gamoirCeva
jagrcxilnarebi (Carpinus orientalis), romlebic metwilad
kirqvian da qvian, SedarebiT mSral niadag-gruntzea
ganviTarebuli. jagrcxilian cenozebSi gvxvdeba kolxuri
dendrofloris warmomadgenlebi – bza (Buxus colchica), Tagvisara (Ruscus ponticus), Zmerxli (Ruscus colchicus), ieli (Rhododendron luteum), wyavi (Laurocerasus officinalis), zRmartli (Mespilus germanica), Savi kuneli (Crataegus pentagyna) da sxv. liana (xviara) mcenareebidan Cveuleb-
rivia suro (Hedera colchica, H. helix), ekalRiWi (Smilax
27
excelsa), Rvedkeci (Periploca graeca), mayvlis (Rubus) sa-xeobebi. mravalferovania balaxovan mcenareTa florac.
meoreuli buCqnaris sxva formaciebidan gvxvdeba ieliani
(Rhododendron luteum), mayvliani (Rubus-is saxeobebi) da sxv.
tyispirebSi, tyis fanjrebSi da gaCexili tyeebis
adgilze ganviTarebulia mezofiluri marcvlovani da
marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi da ewris gvimrianebi
(Pteridium tauricum).
kolxeTis vake dablobis aRmosavleTis geobotanikuri
raionis teritoriaze SedarebiT SezRudulia adventuri
mcenareulobis gavrceleba. ZiriTadad aRiniSneba ambro-
zias (Ambrosia artemisiifolia) da lakartias (Paspalum paspaloides) mier Seqmnili fitocenozebi. uaxloes war-
sulSi sakmaod farTod iyo gavrcelebuli (gansakuTrebiT
rion-cxeniswylis SuamdinareTSi) cruakaciis anu eklis
xis (Robinia pseudoacacia) tyis koromebi, romlebic
sadReisod, samwuxarod, metwilad ganadgurebulia, rac
uaryofiTad aisaxa kolxeTis dablobis havaze (gaZlierda
aRmosavleTis cxeli da mSrali qarebi).
II. kavkasionis geobotanikuri olqi
II. 3. afxazeT-samegrelos geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs afxazeTisa da
samegrelos mTian nawils (aRmosavluri sazRvari texuri-
cxeniswylis wyalgamyofis Txemze gadis).
raionis dabalmTiani zoli – z. d. 500 m-mde
(mTiswinebi, maRlobebi, mTebis qveda nawili) agebulia
28
carculi da mesameuli nafenebiT (kirqvebi, Tixebi, qviSe-
bi, konglomeratebi). reliefi, sadac erTmaneTs enacvleba
serebi, qvabulebi da terasebi, rTulia, aq warmodgenilia
reliefis nairgvari formebi – teqtogenuri, eroziuli,
karstuli, mewyruli da sxv. hava Tbili da nestiania.
haeris saSualo wliuri temperatura 13-15° farglebSia.
saSualo Tviuri temperaturebis rxevis wliuri
amplituda 18° Seadgens. atmosferuli naleqebis wliuri
jami 1300-2100 mm farglebSi cvalebadobs. niadaguri sa-
fari warmodgenilia wiTelmiwa, yviTelmiwa, aluviuri,
neSompala-karbonatuli da tyis yomrali niadagebiT.
raionis saSualomTiani da maRalmTiani nawili geo-
logiurad da geomorfologiurad rTuli da mraval-
ferovania. mTavari wyalgamyofi qedi agebulia protero-
zouli da paleozouri kristaluri fiqlebiTa da grani-
toidebiT. ufro samxreTiT mTebis agebulebaSi gabato-
nebulia iuruli da carculi nafenebi _ fiqlebi, kir-
qvebi da sxv. reliefi Zlier danawevrebulia, igi Zi-
riTadad normaluri eroziiT da Zveli myinvarebiT
gamomuSavebuli formebiTaa Seqmnili. hidrografiuli
qseli xSiria. igi warmodgenilia mravalricxovani mdina-
reebiT (bzifi, gumisTa, kelasuri, RaliZga, enguri,
xobiswyali, texuri da sxv.), Zvelmyinvaruli da Segu-
bebuli tbebiT (riwa, amtyeli, yvaraSi da sxv.) da uxvi
mineraluri wylebiT (squri, lugela, lebarde da sxv.).
hava ganicdis Savi zRvis Zlier gavlenas. naleqebis
wliuri raodenoba teritoriis umetes nawilze 1400-
2200 mm farglebSia, samegrelos qedis maRalmTian na-
wilSi ki naleqianoba gacilebiT metia (weliwadSi 3000
mm-mde). hava, gansakuTrebiT temperaturuli maxasiaTeble-
bi cvalebadobs zRvis donidan simaRlesTan dakavSirebiT.
niadaguri safari mravalferovania: tyis sartyelSi gaba-
tonebulia tyis yomrali niadagebi; maRalmTian sartye-
29
lebSi (subalpebi, alpebi) ZiriTadad gavrcelebulia mTa-
mdelos kordiani niadagebi da torfiani niadagebi.
niadagis TiToeuli tipi Tavis mxriv mravali variantiTaa
warmodgenili.
• mcenareuloba
raionis bunebrivi mcenareuloba mravalferovania,
rasac uwinaresad ganapirobebs teritoriis farTo
hifsometriuli ganvrcoba da, Sesabamisad, mcenareulobis
vertikalur-zonaluri cvalebadoba. rac Seexeba mcenare-
uli safaris cvalebadobas horizontaluri mimarTulebiT
(Savi zRvidan daSorebis kvalad), igi SedarebiT mcirea.
es garemoeba, - mcenareulobis homogenurobis sakmaod
maRali xarisxi – daedo safuZvlad am sakmaod vrceli
teritoriis erT geobotanikur raionSi gaerTianebas.
raionis teritoriaze warmodgenilia mcenareulobis
vertikalur-zonaluri ganawilebis kolxuri tipi, rome-
lic dasavleTevropuls uaxlovdeba (doluxanovi, saxo-
kia, 1941). igi sruli (srulwevriani) saxiT mxolod
maRal qedebze da mwvervalebzea gamosaxuli. teritoriis
met nawilSi ki (SedarebiT dabal mTebze) araa warmodge-
nili maRalmTiani (alpuri, subnivaluri) sartyelebi.
tyis sartyeli moicavs teritorias mTis Ziridan
(saSualod z. d. 100-150 m) dawyebuli subalpur sarty-
lamde (z. d. 1750-1800 m). igi warmodgenilia 3 qvesar-
tyeliT: Sereuli farTofoTlovani tyeebis qvesartyeli;
wiflnari tyeebis qvesartyeli; muqwiwviani tyeebis qve-
sartyeli.
Sereuli farTofoTlovani tyeebis qvesartyeli
vrceldeba z. d. 100-150 m-dan 1000-1100 m-mde. am reliq-
turi (kolxuri) tyeebis umetesoba bidominanturi da
polidominanturia (tyis koromebis mTavar iarusSi gaba-
tonebulia 2 an meti saxeoba). maT Sorisaa – kolxuri
30
muxa (Quercus hartwissiana), wabli (Castanea sativa), wife-li (Fagus orientalis), rcxila (Carpinus caucasica). Sere-uli saxeobebidan (aseqtatorebi) gvxvdeba – qarTuli da
imeruli muxebi (Quercus iberica, Q. imeretina), cacxvi
(Tilia begoniifolia), muryani (Alnus barbata), lafani
(Pterocarya pterocarpa), ifani (Fraxinus excelsior), xurma
(Diospyros lotus). Sereuli farTofoTlovani tyis koro-
mebSi, sadac aSkarad gamokveTilia 2 saxeobis dominireba
(edifikatorebi), metwilad warmodgenilia SeTanawyobis
Semdegi formebi: wiflnar-wablnari, rcxilnar-wiflnari,
rcxilnar-wablnari, rcxilnar-muxnari. polidominanturi
tyeebidan umetesad gavrcelebulia: wablnar-rcxilnar-
wiflnari, rcxilnar-murynar-wiflnari, murynar-rcxil-
nar-wablnari. gvxvdeba saxeobaTa SeTanawyobis sxva
variantebic.
Sereuli farTofoTlovani tyis koromebSi qvetyes
metwilad reliqturi maradmwvane saxeobebi qmnis – Sqeri
(Rhododendron ponticum), wyavi (Laurocerasus officinalis), bza (Buxus colchica); ufro iSviaTad – Wyori (Ilex colchica), Zmerxli (Ruscus colchicus), Tagvisara (Ruscus ponticus). maradmwvane qvetye umetesad xSiria, zogan gau-vali rayacaa Seqmnili. foTolcvenia buCqebidan Sereuli
farTofoTlovani tyis koromebSi qvetyes qmnis kavka-
siuri mocvi (Vaccinium arctostaphylos), jonjoli
(Staphylea colchica), ucveTela (Philadelphus caucasicus), ieli (Rhododendron luteum) da sxv. liana mcenareebidan
damaxasiaTebelia ekalRiWi (Smilax excelsa), mayvali (Rubus anatolicus, R. candicans), Rvedkeci (Periploca graeca), suro (Hedera colchica, H. helix), krikina (Vitis sylvestris), ZaRlis
satacuri (Tamus communis). balaxeuli safari Sereuli
farTofoTlovani tyis koromebSi saerTod sustadaa
ganviTarebuli. floristul SemadgenlobaSi dominirebs
Crdilisamtani da tenismoyvaruli saxeobebi, romelTa
31
Soris gvxvdeba reliqturi saxeobebi – xarisTvala (Paris incompleta), xaxia (Pachyphragma macrophyllum), anCxla
(Trachystemon orientalis) da sxv. epifitebi warmodgenilia
xavsebiT da mRierebiT, iSviaTad gvxvdeba yvavilovani
mcenareebi da gvimrebi – tyis wiwmati (Cardamine hirsuta), kilamura (Polypodium australe) da sxv.
Sereuli farTofoTlovani tyeebis qvesartyelSi
gavrcelebulia monodominanturi tyeebic. mniSvnelovani
farTobi ukavia reliqtur tyes – wablnars (Castanea sativa), gansakuTrebiT arakirqvian ferdobebze. rig xeo-bebSi (md. kodoris da sxv.) farTodaa gavrcelebuli
wiflnari (Fagus orientalis). gvxvdeba meoreuli tyeebi –
murynari (Alnus barbata), rcxilnari (Carpinus caucasica), fiWvnari (Pinus sosnowskyi). kirqvian mTebze sakmaod
farTodaa gavrcelebuli qarTuli muxis (Quercus iberica) muxnari. muxnari koromebi metwilad monodominanturia,
Sereulia jagrcxila (Carpinus orientalis), Tameli (Sorbus torminalis) da sxv. qvetyes qmnis metwilad ieli
(Rhododendron luteum), Trimli (Cotinus coggygria), jagrcxila (Carpinus orientalis). muxnarebSi xSirad
gvxvdeba reliqturi saxeobebi – marwyvis xe (Arbutus andrachne), xemagvari manana (Erica arborea), sesleria
(Sesleria anatolica), korobela (Hypericum androsaemum),
Citiwviva (Epimedium colchicum) da sxv. (marwyvis xis da
xemagvari mananas areali viwroa, moicavs afxazeTis
zRvispira ferdobebs). muxnarebis ekologiur arealSi
gavrcelebulia buCqnarebi – bzianebi (Buxus colchica) da jagrcxilnarebi (Carpinus orientalis).
wiflnari tyeebis qvesartyeli moicavs hifsometri-
ul zols z. d. 1000-1100 m-dan 1400-1500 m-mde (zo-
gierT xeobaSi wiflnarebi, rogorc zemoT aRiniSna,
farTodaa gavrcelebuli ufro dabal simaRleebzec).
gvxvdeba wminda wiflnari (Fagus orientalis) da Sereuli
32
tyeebic wiflis siWarbiT, kerZod: rcxilnar-wiflnari
(Fagus orientalis + Carpinus caucasica), wablnar-wiflnari
(Fagus orientalis + Castanea sativa), naZvnar-wiflnari
(Fagus orientalis + Picea orientalis), soWnar-wiflnari (Fagus orientalis + Abies nordmanniana). raionis wiflnari tyeebis
tipologiur SemadgenlobaSi dominirebs kolxuri asocia-
ciebi: wiflnari wyaviani (Laurocerasus officinalis), wifl-
nari Sqeriani (Rhododendron ponticum), wiflnari Wyoriani
(Ilex colchica), wiflnari kavkasiuri mocviani (Vaccinium arctostaphylos), wiflnari ieliani (Rhododendron luteum),
wiflnari Savi gvimriani (Matteuccia struthiopteris). wiflnari tyeebis qvesartyelSi gavrcelebulia tyis
sxva formaciebic. maT Soris uwinaresad aRsaniSnavia
muqwiwviani tyeebi – naZvnarebi (Picea orientalis), soWna-rebi (Abies nordmanniana) da naZvnar-soWnarebi; gvxvdeba fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi), wablnarebi (Castanea sativa). Sereuli farTofoTlovani tyeebi (rcxila + wifeli +
wabli); kirqvian ferdobebze dajgufebebs qmnis kolxuri
bza (Buxus colchica). muqwiwviani tyeebis qvesartyeli moicavs tyis
sartylis zeda nawils, z. d. 1400-1500 m-dan 1800 m-mde
(afxazeTSi qveda sazRvari ramdenadme daweulia). tyeebis
formaciuli Semadgenloba sakmaod Wrelia. dominirebs
muqwiwviani wminda da Sereuli (foTlovan-wiwvovani)
tyeebi: naZvnari (Picea orientalis), soWnari (Abies nordmanniana), naZvnar-soWnari, wiflnar-soWnari, fiWv-
nar-naZvnari. tyeebis tipologiur speqtrSi farTodaa
warmodgenili muqwiwviani da farTofoTlovan-muqwiwviani
tyeebi reliqturi kolxuri qvetyiT – wyaviT
(Laurocerasus officinalis), SqeriT (Rhododendron ponticum),
WyoriT (Ilex colchica), kavkasiuri mocviT (Vaccinium arctostaphylos), ieliT (Rhododendron luteum). farTodaa
gavrcelebuli tyeebi mayvlis (Rubus caucasicus) qvetyiT,
33
mTis wivanas (Festuca drymeja) safariT, CitisTvalas
(Asperula odorata) safariT, mJavelas (Oxalis acetosella) safariT da sxv. didi daqanebis kldovan ferdobebze
gavrcelebulia fiWvnari (Pinus sosnowskyi). subalpuri sartyeli moicavs hifsometriul zols z.
d. 1750-1800 m-dan 2450-2500 m-mde. mcenareulobis
Semadgenloba mravalferovania: gavrcelebulia maRalmTis
(subalpuri) tyeebi, buCqnarebi, mdeloebi. reliqturi
fitocenozebi SedarebiT cotaa, magram friad origina-
luri da sainteresoa (gansakuTrebiT iSviaT saxeobaTagan
Seqmnili).
subalpuri tyeebidan raionSi sakmaod farTodaa gavr-
celebuli tanbrecili wiflnari (Fagus orientalis), rom-lis tipologiur speqtrSi Warbobs reliqturi (kol-
xuri) asociaciebi: wiflnari wyaviani (Laurocerasus officinalis), wiflnari Sqeriani (Rhododendron ponticum),
wiflnari Wyoriani (Ilex colchica), wiflnari Zmerxliani
(Ruscus colchicus), wiflnari kavkasiuri mocviani (Vac-cinium arctostaphylos). tanbrecili wiflnari mTaSi sakma-
od maRla – z. d. 2400 m-mde vrceldeba. subalpuri muq-
wiwviani tye (saSualo sixSiris, SedarebiT dabali war-
madobis) ZiriTadad soWnariTaa (Abies nordmanniana) war-modgenili. gvxvdeba bidominanturi soWnar-nekerCxliani
(Acer trautvetteri + Abies nordmanniana) da wminda
nekerCxliani (Acer trautvetteri). ukanaskneli metwilad meo-
reuli fitocenozebiTaa warmodgenili (ganviTarebulia
ZiriTadad soWnarebis naalagevze), romelTa cocxal
safarSi monawileobs subalpuri maRalbalaxeulobis war-
momadgenlebi. tyis sartylis zeda nawilSi da sub-
alpebSi gavrcelebulia endemuri reliqtis – pontos
muxis (Quercus pontica) tanbrecili tyis cenozebi.
subalpur sartyelSi (subalpuri tyeebis zolSi da
tyis sazRvars zemoT) vrceli teritoria ukavia
34
maradmwvane garTxmul buCqnars – dekians (Rhododendron caucasicum), romelic uZvelesi (reliqturi) mcenareu-
lobis friad saintereso warmomadgenelia. sxva buCqnare-
bis gavrceleba friad SezRudulia, rogoricaa – Txi-
liani (Corylus colchica), mocviani (Vaccinium myrtillus), tirifnari (Salix apoda, S. kazbekensis) da sxv.
subalpuri maRalbalaxeuloba met-naklebi sididis
nakveTebis saxiT gavrcelebulia subalpuri tyeebis zol-
Si (xSirad eSveba tyis sartylis zeda qvesartyelSi).
aqauri maRalbalaxeulobis SemadgenlobaSi farTod mona-
wileobs kolxuri saxeobebi – diyi (Heracleum mantegazzianum, H. ponticum), didi gvirila anu samtita
(Pyrethrum macrophyllum), laSqara (Symphytum asperum),
telekia (Telekia speciosa), mziura (Inula magnifica) da sxv. subalpur sartyelSi (tyeebis fanjrebSi, natyevareb-
ze, tyis zeda sazRvars zemoT) farTodaa gavrcelebuli
subalpuri mdeloebi. mdeloebi SemadgenlobiT mravalfe-
rovania, gvxvdeba marcvlovani, isliani, nairbalaxovani,
marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi. marcvlovani mdelo-
ebidan farTodaa gavrcelebuli formaciebi – berseliani
(Brachypodium pinnatum), sesleriani (Sesleria anatolica), namikrefiani (Agrostis planifolia), Zigviani (Nardus stricta), brZamiani (Calamagrostis arundinacea). maTgan pirveli ori
formaciis (berseliani, sesleriani) fitocenozebi Ziri-
Tadad kirqvian substratzea ganviTarebuli. kirqvianebTan
dakavSirebulia endemuri pontos islis (Carex pontica) fitocenozebic. farTo gavrcelebas aRwevs nairbala-
xovani subalpuri mdeloebic – nemsiwverianebi (Geranium gymnocaulon), uZovrianebi (Trollius patulus), frintianebi
(Anemone fasciculata). kirqvian ferdobebze gavrcelebulia
voronovias (Woronowia speciosa) reliqturi fitoceno-
zebi.
35
alpuri sartyeli vrceldeba z. d. 2500 m-dan 3100-
3200 m-mde. mcenareulobis Zireul (zonalur) tips aq
alpuri mdeloebi warmodgens. subalpuri sartylidan al-
pebSi iWreba dekas (Rhododendron caucasicum) maradmwvane
buCqnaris cenozebi. alpuri mdeloebidan raionisaTvis
gansakuTrebiT damaxasiaTebelia wivanian-islianebi (Carex meinshauseniana + Festuca ovina), romelTac vrceli
farTobi ukavia, metwilad samxreTis eqspoziciis ferdo-
bebze. gvxvdeba sxva formaciebic – Zigviani (Nardus stricta), kobreziani (Kobresia schoenoiodes) da sxv. Txel
da qanebis naSalebiT gamdidrebul niadagebze, metadre
Cadablebul adgilebSi ganviTarebulia alpuri xalebis
mikrocenozebi. SemadgenlobaSi wamyvania marmuWis
(Alchemilla) saxeobebi, fesvmagara (Sibbaldia semiglabra), kaSkaSayvaviliani mcenareebi – pirTeTra (Cerastium cerastoides), qarcxvi (Campanula tridentata), alpuri baia
(Ranunculus helenae), stevenis burbuSela (Taraxacum stevenii) da sxv.
subnivaluri sartyeli (z. d. 3100-3200 m zemoT)
moicavs afxazeTis da samegrelos umaRlesi qedebis Txe-
mis mimdebare teritorias da mwvervalebis kalTebs.
mkacri klimatur-niadaguri pirobebis gamo mcenareuloba
(mdelo) Ria (meCxeri) cenozebiTaa warmodgenili. Semad-
genlobaSi damaxasiaTebelia saxeobebi – Cerastium cerastoides, Draba siliquosa, Minuartia caucasica, Primula algida, Saxifraga flagelaris, Symphyoloma graveolens, Veronica telephiifolia da sxv. xalis momcro dajgufebebs qmnis
xavsebi, mravladaa mRierebic. xelsayrel mikroklimatur-
niadagur pirobebSi ganviTarebulia alpuri mdelos mik-
rocenozebic.
36
II. 4. svaneTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs zemo da qvemo svaneTs
– md. engurisa da cxeniswylis qvabulebs. raioni praqti-
kulad yvela mxridan SemozRudulia maRali qedebiT:
mTavari wyalgamyofi qediT (CrdiloeTidan), kodorisa da
akibos qedebiT (dasavleTidan), samegrelosa da leCxumis
qedebiT (samxreTidan), leCxumis qediT (aRmosavleTidan).
svaneTis wylebs – engursa da cxeniswyals mxolod samx-
reTiT da samxreT-aRmosavleTiT aqvs gasasvlelebi (jvri-
sa da muris kldekarebi). svaneTi warmoadgens saqarTve-
los yvelaze mkveTrad gamoxatul maRalmTian regions.
svaneTis teritoriis geologiur agebulebaSi far-
Tod monawileobs proterozouli da paleozouri qanebi
– granitebi da kristaluri fiqlebi. mTavari wyalgam-
yofi qedi TiTqmis mTlianad am qanebiTaa agebuli. teri-
toriis samxreT nawilSi farTodaa gavrcelebuli iuru-
li fiqlovani wyebebi. karbonatuli naleqebis gavrceleba
raionis teritoriaze mkveTrad SezRudulia.
svaneTis reliefi uaRresad rTulia. ZiriTadad
gavrcelebulia reliefis myinvaruli, eroziuli da mewy-
ruli formebi. mdinareuli terasebi met-naklebad gamo-
saxulia md. cxeniswylis auzis qvemo nawilSi. qvabulebis
SemomsazRvreli maRali qedebisaTvis damaxasiaTebelia
Zlier danawevrebuli reliefi mkveTrad daqanebuli fer-
dobebiT.
svaneTi mdidaria Tanamedrove myinvarebiT, romlebic
gansazRvravs aqauri mdinareebis reJims: wyaldidoba aq
zafxulSia, myinvarebis dnobis periodSi; mdinareebisaTvis
damaxasiaTebelia donis mkveTri dRe-Ramuri ryeva
(maqsimumia gvian saRamos, minimumi – diliT). svaneTi
saqarTveloSi gamoirCeva mineraluri wylebis siuxviTac.
37
svaneTis hava ganicdis zRviuri havis mniSvnelovan
gavlenas, ris gamo igi sakmaod rbilia da nestiani,
Zlieri yinvebi TiTqmis araa damaxasiaTebeli. maRali
mTebi saimedod icavs svaneTis qvabulebs civi haeris
masebis SemoWrisagan. raionis teritoriaze hava zomieri
nestianobiT xasiaTdeba; amasTan, sxvaoba qvabulebis
dasavlur da aRmosavlur nawilebs Soris sagrZnobia. ase,
magaliTad, zemo svaneTis dasavleT nawilSi atmosferuli
naleqebis wliuri raodenoba xeobis fskerze 1200-1350
mm-ia, aRmosavleT nawilSi – 900-1000 mm. analogiuri
suraTia qvemo svaneTSic. mTis ferdobebze simaRlis
matebasTan erTad naleqebis raodenoba izrdeba. (metsad-
gurebis uqonlobis gamo faqtobrivi monacemebi ar arse-
bobs). rac Seexeba temperaturul maxasiaTeblebs, adgili
aqvs maT kanonzomier cvalebadobas zRvis donidan simaR-
lesTan dakavSirebiT. am mxrivac svaneTis qvabulebis
dasavluri da aRmosavluri nawilebi erTmaneTisagan sagr-
Znoblad gansxvavdeba. amaze naTlad metyvelebs saSualo
Tviur temperaturaTa rxevis wliuri amplitudac. ase,
magaliTad, zemo svaneTis dasavlur nawilSi (xaiSi) igi
Seadgens 21,5°, aRmosavleT nawilSi (mestia) – 24,4°. svaneTis niadaguri safari mravalferovania. tyis
sartyelSi ZiriTadad gavrcelebulia tyis yomrali
niadagebi, maTi mravalricxovani variantiT. SezRuduli
gavrcelebiT xasiaTdeba neSompala-karbonatuli niadagebi
(gvxvdeba kirqvian ferdobebze). maRalmTian sartyelebSi
(subalpuri, alpuri, subnivaluri) niadagTa genezisuri
tipebisa da maTi variantebis raodenoba izrdeba. aq
farTodaa gavrcelebuli tyis yomrali niadagebi (sub-
alpuri tyeebis qveS), mTa-mdelos kordiani niadagebi
(maRalmTis mdeloebis qveS) da torfian-humusiani niada-
gebi (dekas buCqnarebis qveS).
38
• mcenareuloba
svaneTis geobotanikuri raionis mcenareuloba mdi-
dari da mravalferovania. qvabulebis dasavlur da aR-
mosavlur nawilebSi ganviTarebuli mcenareulobis
struqtura erTmaneTisagan sagrZnoblad gansxvavebulia,
rac ZiriTadad haviTaa ganpirobebuli (dasavlur nawilSi
hava ufro rbilia; aRmosavlur nawilSi – SedarebiT
mkacri, kontinenturi). rac Seexeba mcenareulobis ver-
tikalur-zonaluri ganawilebis saerTo suraTs, igi
dasavleT saqarTvelosaTvis damaxasiaTebeli sartyliano-
bis tipis (kolxuri tipis) farglebSi Tavsdeba, Tumca
raionis sxvadasxva nawilSi mas sakmaod naTlad gamo-
saxuli adgilobrivi specifika gaaCnia.
tyis sartyeli raionSi vrceldeba z. d. 1800-1850 m-
mde. gansxvaveba svaneTis qvabulebis dasavluri da
aRmosavluri nawilebis tyeebs Soris sagrZnobia, ris
gamo mizanSewonilia maTi cal-calke ganxilva.
a. svaneTis (zemo da qvemo svaneTi) dasavlur nawil-
Si tyis mcenareuloba kargad gamosaxuli mezofiluri
ieris matarebelia, riTac igi mniSvnelovnad uaxlovdeba
mezobeli samegrelos tyeebs. tyis sartylis qveda
nawilSi, z. d. 1000-1200 m-mde dominirebs Sereuli
farTofoTlovani tyeebi (Sereuli farTofoTlovani
tyeebis qvesartyeli). maT SemadgenlobaSi wamyvania
wifeli (Fagus orientalis), wabli (Castanea sativa), rcxila
(Carpinus caucasica). Sereulia cacxvi (Tilia begoniifolia), leka (Acer platanoides), qorafi (Acer laetum) da sxv.
tyeebis mniSvnelovani nawili reliqturi (kolxuri) qve-
tyiTaa, romlis dominantebia – Sqeri (Rhododendron ponticum), wyavi (Laurocerasus officinalis), kavkasiuri mocvi (Vaccinium arctostaphylos) da sxv. monodominanturi da
bidominanturi tyeebidan gavrcelebulia wablnari
(Castanea sativa), rcxilnari (Carpinus caucasica),
39
wiflnari (Fagus orientalis), wiflnar-rcxilnari, rcxil-
nar-wablnari. samxreTis eqspoziciis ferdobebze Warbobs
muxnari (Quercus iberica) da rcxilnar-muxnari tyeebi.
saintereso muxnari koromebi gvxvdeba kirqvian ferdobeb-
ze, romelTa daqvemdebarebul iarusebSi ganviTarebulia
reliqtur saxeobaTa sinuziebi – Citiwvivas (Epimedium colchicum), araxnes (Arachne colchica), anCxlas
(Trachystemon orientalis) da sxv. (asociaciebi: muxnari
Citiwviviani, muxnari araxneiani, muxnari anCxliani).
mdinareTa WalebSi ZiriTadad ganviTarebulia murynarebi
(Alnus barbata). qvesartyelSi gavrcelebulia wiwviani da
Sereuli (wiwvovan-foTlovani) tyis koromebic – naZv-
nari (Picea orientalis), soWnari (Abies nordmanniana), fiWv-nari (Pinus sosnowskyi), naZvnar-soWnari, naZvnar-wiflnari,
fiWvnar-naZvnari.
z. d. 1000-1200 m-dan 1800-1850 m-mde tyeebis Semad-
genlobaSi Warbobs wiflnari da muqwiwviani (naZvnari,
soWnari, naZvnar-soWnari) tyeebi (wiflnari da muq-
wiwviani tyeebis qvesartyeli). SedarebiT SezRudulia
fiWvnarebis gavrceleba. tyeebis (wiflnaris, soWnaris,
naZvnaris, wiflnar-soWnaris) sakmaod didi nawili
warmodgenilia kolxuri asociaciebiT – maradmwvane
(wyavi, Sqeri) da foTolmcveni (kavkasiuri mocvi, ieli)
kolxuri qvetyiT.
b. svaneTis (orive qvabulis) aRmosavlur nawilSi
(zemo svaneTSi – balis qedidan aRmosavleTiT; qvemo
svaneTSi – lentexis meridianis aRmosavleTiT) gavrcele-
buli tyis mcenareulobis SemadgenlobaSi Warbobs
aRmosavluri naZvis (Picea orientalis) da fiWvis (Pinus sosnowskyi) tyeebi. samxreTis eqspoziciis ferdobebze z. d. 1400-1500 m simaRlemde (daba mestiis midamoebSi gaci-
lebiT maRla) vrceldeba qarTuli muxis (Quercus iberica) muxnarebi. usistemo eqspluataciiT ganadgurebuli
40
Zireuli tyeebis naalagevze ganviTarebulia mtirala
aryis (Betula pendula) da mTrTolavi verxvis (Populus tremula) arynarebi da verxvnarebi. svaneTis qvabulebis
dasavlur nawilTan SedarebiT sagrZnoblad Semcirebulia
tyis kolxuri fitocenozebis (kolxuri qvetyiani tye-
ebis) Sexvedrianoba, Tumca floris kolxuri elementebi
(buCqebi, balaxebi) aqaur tyeebSic sakmaod didi
mravalferovnebiTaa warmodgenili.
subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850 m-dan
2500-2550 m-mde. svaneTis dasavlur nawilSi subalpuri
tyeebidan gavrcelebulia subalpuri wiflnaris (Fagus orientalis) meCxeri da tanbrecili koromebi, subalpuri
soWnari (Abies nordmanniana), subalpuri naZvnari (Picea orientalis), arynari (Betula litwinowii), nekerCxliani (Acer trautvetteri). sakmaod xSirad gvxvdeba tyis koromebi
kolxuri qvetyiT (wyavi, Sqeri, ieli, kavkasiuri mocvi,
gogosa – Sorbus subfusca, Savi gvimra – Matteuccia struthiopteris). farTodaa gavrcelebuli subalpuri tyis
fitocenozebi maRalbalaxeulobis sinuziiT (arynarebi,
nekerCxlianebi, soWnarebi, wiflnarebi). subalpur aryna-
rebSi optimalur ganviTarebas aRwevs dekas
(Rhododendron caucasicum) qvetye. md. TxeiSis (xaiSuras)
saTaveebSi gavrcelebulia wiflnarebi, romelTa cocxal
safarSi ganviTarebulia iSviaTi saxeobis – isluras
(Luzula sylvatica) sinuzia. svaneTis aRmosavlur nawilSi subalpur tyeebs
Soris dominirebs arynarebi (Betula litwinowii), circelian-
arynarebi (B. litwinowii + Sorbus caucasigena) da fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi). sakmaod farTodaa gavrcelebuli
subalpuri soWnaric (Abies nordmanniana), gansakuTrebiT svaneTisa da leCxumis qedebis CrdiloeTis kalTebze.
mkveTrad SezRudulia subalpuri wiflnaris (Fagus ori-entalis) gavrceleba. momcro nakveTebis saxiT gvxvdeba
41
maRalmTis muxnaris (Quercus macranthera) koromebi
(mestiis, mulaxis, ielis, kalas, gulis midamoebi; md.
aSxaSuras zemo weli – qvemo svaneTSi da sxv.). (aRsaniS-
navia, rom svaneTi kavkasionze maRalmTis muxnaris gavrce-
lebis dasavluri sazRvaria).
svaneTis (gansakuTrebiT dasavlur nawilSi) subal-
pur sartyelSi sakmaod farTodaa gavrcelebuli maRal-
balaxeuloba, metwilad polidominanturi Semadgenlobisa
(wamyvani saxeobebia – Aconitum orientale, Cicerbita petiolata, Senecio rhombifolius, Valeriana alliariifolia da sxv.). gvxvdeba monodominanturi maRalbalaxeuli fitocenozebic (diyi-
ani, xarisSubliani da sxv.).
svaneTis subalpebi mdidaria mdeloebiT. farTodaa
gavrcelebuli polidominanturi marcvlovan-nairbalaxi-
ani mdeloebi, romlebic mravali variantiTaa warmodgeni-
li. monodominanturi mdeloebidan farTodaa gavrcele-
buli nemsiwveriani (Geranium gymnocaulon), uZovriani
(Trollius patulus), frintiani (Anemone fasciculata), brZami-ani (Calamagrostis arundinacea). sakmaod farTodaa gavrce-lebuli (gansakuTrebiT svaneTis qedis samxrul kalTaze)
Wrelwivaniani (Festuca varia). SedarebiT SezRudulia
Zigvianis (Nardus stricta) gavrceleba. lokalurad gvxvdeba
(md. TxeiSis saTaveebi da sxv.) WrelSvrielianis (Bro-mopsis variegata) fitocenozebi.
subalpuri buCqnarebidan farTo gavrcelebas aRwevs
dekiani (Rhododendron caucasicum). momcro nakveTebis sa-
xiT da fragmentulad gvxvdeba Rviiani (Juniperus hemisphaerica), ieliani (Rhododendron luteum), mocvianebi
(Vaccinium arctostaphylos, V. myrtillus), tirifiani (Salix kazbekensis).
alpuri sartyeli vrceldeba z. d. 2500 m-dan 3200-
3300 m-mde. mcenareulobis zonaluri tipi alpuri mde-
loebia, romelTa SemadgenlobaSi Warbobs polidominan-
42
turi marcvlovan-nairbalaxovani mdelo (mravali vari-
anti). farTodaa gavrcelebuli alpuri nemsiwveriani
(Geranium gymnocaulon) da uZovriani (Trollius patulus). gvxvdeba alpuri mdelos sxva formaciebic – Zigviani
(Nardus stricta), Wrelwivaniani (Festuca varia) da sxv.
sakmaod farTodaa gavrcelebuli alpuri xalebi. Crdi-
loeTis eqspoziciis ferdobebze gavrcelebulia dekianis
(Rhododendron caucasicum) cenozebi.
subnivaluri sartyeli warmodgenilia maRal qedebze
da mwvervalebze, z. d. 3200 m zemoT. mcenareuli safari
warmodgenilia Ria, umetesad niadagis zedapirze garTx-
muli cenozebiT. gvxvdeba alpuri mdelos fragmentebic.
svaneTis kavkasionze, dolras xeobidan TeTnuldamde,
klde-naSalianis da qvaRorRianis mcenareulobaSi monawi-
leobs iSviaTi subnivaluri saxeobebi – Delphinium caucasicum, Pseudovesicaria digitata da sxv.
II. 5. raWa-leCxumis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs kavkasionis mTianeTs
raWisa da leCxumis istoriuli provinciis farglebSi da
imereTis CrdiloeT nawils (xvamlisa da raWis qedebis
kalTebi). raionis aRmosavluri sazRvari dasavleT
saqarTvelos sazRvars Tanxvdeba.
raionis CrdiloeTi nawili – kavkasionis RerZuli
qedi agebulia proterozouli da paleozouri grani-
tebiT, gneisebiT da kristaluri fiqlebiT. teritoriis
samxreTi nawilis geologiur agebulebaSi dominirebs
iuruli da carculi fliSuri wyebebi – fiqlebi, qvi-
Saqvebi da kirqvebi. raWa-leCxumis sinklinis amaRlebuli
43
kideebi – xvamlis masivi, raWis qedi da leCxumis qedis
nawili ZiriTadad carculi kirqvebiTaa warmoqmnili.
raioni rTuli reliefiT xasiaTdeba. yvelaze
maRalmTian nawilSi – mTavar wyalgamyof qedze da
Stoqedebis – leCxumis, samegrelos da Soda-kedelas
umaRles monakveTebze gamosaxulia myinvaruli reliefi.
gamyinvarebaTa periodSi aRniSnul qedebze, mdinareebis –
rionis, WanWaxisa da jejoras xeobebSi myinvarebi z. d.
1700-1500 m simaRlemde eSveboda (maruaSvili, 1964).
raionis es maRalmTiani nawili mdidaria Tanamedrove
myinvarebiTac. teritoriis danarCeni nawilis reliefi
Camoyalibebulia normaluri (mdinareuli) eroziuli,
mewyruli da karstuli procesebis gavleniT. karstuli
warmonaqmnebi metwilad ganviTarebulia raWis qedze,
xvamlis masivze, asxis mTaze, mdinareebis – jejorasa da
WanWaxis auzebSi. raWa-leCxumis raionisaTvis gansa-
kuTrebiT damaxasiaTebelia mewyruli procesebi (rogorc
Tixovan, ise kirqvul nawilSi).
raionis hava, Savi zRvidan sakmaod didi daSorebis
da orografiuli Taviseburebebis gamo (dabrkolebebi
zRviuri havis aRmosavleTisaken gavrcelebis gzaze),
kolxeTis dasavlur raionebTan SedarebiT ufro
kontinenturia. atmosferuli naleqebis wliuri jami
raionis metwil teritoriaze Seadgens 900-1500 mm.
naleqebis ganawileba, reliefTan dakavSirebiT, araTana-
baria. raionis ukidures samxreT nawilSi (CrdiloeTi
imereTi, tyibulisa da wyaltubos administraciuli
raionebis CrdiloeTi nawili) atmosferuli naleqebis
wliuri jami ramdenadme maRalia (1300-1800 mm). raionis
am nawilisaTvis damaxasiaTebelia fionis tipis xangrZ-
livi qarebi, gansakuTrebiT zamTarSi da gazafxulze.
raionis niadaguri safari gamoirCeva didi nair-
gvarobiT: samxreT nawilSi (CrdiloeTi imereTi)
44
gavrcelebulia wiTelmiwa da yviTelmiwa niadagebi; kir-
qvian nawilSi gavrcelebulia neSompala-karbonatuli
niadagebic; farTodaa gavrcelebuli tyis yomrali
niadagebi, romlebic nairgvari variantiTaa warmodgenili.
mravalferovania raionis maRalmTiani teritoriis
niadagebic: subalpur sartyelSi warmodgenilia tye-
mdelos gardamavali niadagebi; maRalmTis mdeloebis qveS
ganviTarebulia mTa-mdelos kordiani niadagebis sxva-
dasxva varianti. intensiuri eroziuli procesebis
gavleniT raionSi sakmaod farTodaa gavrcelebuli
gadarecxili da qviani niadagebi.
• mcenareuloba
raionis mcenareuloba fitocenologiurad mravalfe-
rovania. Savi zRvidan sakmaod didi daSorebisa da, masTan
dakavSirebiT, havis meti simSralisa da kontinenturobis
gamo, aqauri mcenareuli safaris SemadgenlobaSi Seda-
rebiT meti farTobi uWiravs hemiqserofiluri mcenareu-
lobis warmomadgenlebs – muxnars (Quercus iberica) da
fiWvnars (Pinus sosnowskyi). mcenareulobis sartylianobis
kolxuri tipi teritoriis sxvadasxva nawilSi, edafur
da klimatur TaviseburebebTan dakavSirebiT, garkveul
cvalebadobas ganicdis (sartylianobis tipis variantebi,
subvariantebi).
tyis sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850 m-mde. igi
warmodgenilia 2 qvesartyelis saxiT.
Sereuli farTofoTlovani da muxnari tyeebis
qvesartyeli. igi vrceldeba z. d. 1000-1100 m-mde. Sere-
uli polidominanturi tyeebis edifikatorTa Soris
gvxvdeba wifeli (Fagus orientalis), wabli (Castanea sativa), rcxila (Carpinus caucasica). Sereulia cacxvi (Tilia begoniifolia), leka (Acer platanoides), qorafi (Acer laetum)
da sxv. gvxvdeba monodominanturi da bidominanturi
45
tyeebic – rcxilnari, wiflnari, wablnari, wiflnar-
rcxilnari, wiflnar-wablnari da sxv. tyeebis Semadgen-
lobaSi aRiniSneba (SedarebiT iSviaTad vidre dasavlur
raionebSi) reliqturi tyis cenozebic – qvetyeSi
dominirebs kolxuri qvetyis esa Tu is warmomadgeneli –
Sqeri (Rhododendron ponticum), wyavi (Laurocerasus officinalis), Wyori (Ilex colchica), kavkasiuri mocvi
(Vaccinium arctostaphylos), molozana (Viburnum orientale), kolxuri suro (Hedera colchica). qarTuli muxis muxna-
ris tipologiur speqtrSi gabatonebulia muxnari jag-
rcxiliani (Quercus iberica – Carpinus orientalis), romelsac
mniSvnelovani farTobi ukavia samxreTis eqspoziciis
saSualo da didi daqanebis ferdobebze. muxnar koromebSi
mcire raodenobiT Sereulia ifani (Fraxinus excelsior), rcxila (Carpinus caucasica), cacxvi (Tilia begoniifolia). qvesartyelSi gvxvdeba wiwviani tyeebis – fiWvnaris
(Pinus sosnowskyi), fiWvnar-naZvnaris (Picea orientalis + Pinus sosnowskyi) momcro koromebi.
wiflnari da muqwiwviani tyeebis qvesartyeli
vrceldeba z. d. 1000-1100 m-dan 1800-1850 m-mde. simaR-
lis am farglebSi tyis mcenareulobis SemadgenlobaSi
dominirebs wiflis (Fagus orientalis) da naZvis (Picea orientalis) tyeebi. wiflnari tyeebi warmodgenilia ro-
gorc monodominanturi (wminda) koromebiT, ise Sereuli
saxiT (rcxilnar-wiflnari, naZvnar-wiflnari, soWnar-
wiflnari, naZvnar-soWnar-wiflnari, wiflnar-naZvnari da
sxv.). zogierT xeobaSi (md. askiswylisa da lajanuris
xeobebi, rionis zemo welis marcxena napiris ferdobebi)
tyis mcenareuloba TiTqmis mTlianad wminda wiflnare-
biTaa warmodgenili, wiwviani tyeebi aq saerTod ar
gvxvdeba (mniSvnelovanwilad igi adgilobriv satyeo
meurneobebSi tyeebis araswori eqspluataciiT aixsneba).
qvesartylis zemo nawilSi, z. d. 1300-1700 m farglebSi
46
tyis safarSi mkveTrad izrdeba muqwiwviani tyeebis –
soWnaris (Abies nordmanniana), naZvnaris (Picea orientalis), soWnar-naZvnaris, wiflnar-soWnaris monawileoba. md.
rionis marcxena Senakadis – WanWaxis xeobaSi, agreTve
raWisa da leCxumis qedebis rig xeobebSi muqwiwviani
tyeebi gansakuTrebiT farTo gavrcelebas aRwevs. muqwiw-
viani tyeebis arealSi sakmaod farTodaa gavrcelebuli
fiWvnari (Pinus sosnowskyi) da naZvnar-fiWvnari koromebi. tyeebis reliqturobis xarisxi (kolxuri qvetyis fito-
cenologiuri poziciebis mixedviT) dabalia: wiflnarebi
da muqwiwviani tyeebi kolxuri qvetyiT (Sqeri, wyavi,
Wyori, kavkasiuri mocvi, kolxuri suro da sxv.) gvxvde-
ba metwilad momcro nakveTebis saxiT da fragmentulad.
qvesartylis qveda nawilSi (z. d. 1350-1400 m-mde) samx-
reTis eqspoziciis ferdobebze farTodaa gavrcelebuli
muxnari (metwilad jagrcxilas qvetyiT) koromebi.
subalpuri sartyeli moicavs hifsometriul zols z.
d. 1800-1850 m-dan 2500 m-mde. subalpuri tyeebi raionSi
cotaRaa SemorCenili, - ZiriTadad mTavari wyalgamyofi
qedisa da umaRlesi Stoqedebis (leCxumis qedi, Soda-
kedela da sxv.) kalTebze. tyeebis SemadgenlobaSi monawi-
leobs arynari (Betula litwinowii), maRalmTis muxnari
(Quercus macranthera), nekerCxliani (Acer trautvetteri), sub-alpuri wiflnari (Fagus orientalis), subalpuri soWnari
(Abies nordmanniana), subalpuri fiWvnari (Pinus sosnowskyi). gvxvdeba bidominanturi tyis koromebic –
wiflnar-nekerCxliani, soWnar-nekerCxliani, wiflnar-
soWnari. subalpuri tyeebis tipologiur speqtrSi
gvxvdeba kolxuri asociaciebic, kerZod, wiflnari da
wiflnar-soWnari kavkasiuri mocvis (Vaccinium arctosta-phylos) qvetyiT, wiflnar-soWnari Wyoris (Ilex colchica) qvetyiT.
47
subalpuri maRalbalaxeuloba ZiriTadad kavkasiuri
saxeobebiTaa Seqmnili – Aconitum nasutum, Campanula latifolia, Chaerophyllum aureum, Ligusticum alatum, Senecio rhombifolius, Valeriana alliariifolia da sxv.
subalpuri mdeloebis SemadgenlobaSi Warbobs poli-
dominanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdelo Tavisi
mravali variantiT. damaxasiaTebeli saxeobebidan wamyvania
– Anthoxanthum odoratum, Astrantia maxima, Bromopsis variegata, Betonica macrantha, Calamagrostis arundinacea, Geranium ibericum, G. sylvaticum, Trifolium canescens. mono-dominanturi mdeloebidan gvxvdeba – nemsiwveriani (Ge-ranium gymnocaulon), brZamiani (Calamagrostis arundinacea), namikrefiani (Agrostis planifolia), frintiani (Anemone fasciculata) da sxv.
subalpur sartyelSi farTodaa gavrcelebuli deki-
ani (Rhododendron caucasicum). momcro nakveTebis saxiT
da fragmentulad gvxvdeba Rviiani (Juniperus hemispaerica), mocviani (Vaccinium arctostaphylos), tiri-
fiani (Salix kazbekensis). alpuri sartyeli warmodgenilia mTavar wyalgamyof
qedze, leCxumis da Soda-kedelas qedebze, raWis qedis
aRmosavlur nawilSi, z. d. 2500 m-dan 3100-3300 m-mde.
alpuri mdeloebis SemadgenlobaSi dominirebs polidomi-
nanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi da alpuri
nemsiwverianebi (Geranium gymnocaulon). gvxvdeba alpuri
xalebi da dekianebi (dekiani _ mdelos kompleqsuri mce-
nareuloba).
subnivaluri sartyeli ganviTarebulia z. d. 3100-
3300 m zemoT (maRal mwvervalebze). mcenareuloba warmo-
dgenilia Ria (meCxeri) cenozebiT. saxeobriv Semadgen-
lobaSi monawileobs – Campanula tridentata, Cerastium cerastoides, Jurinella squarrosa, Saxifraga flagellaris da sxva alpuri da subnivaluri saxeobebi.
48
III. mcire kavkasionis geobotanikuri
olqi
III. 6. aWara-guriis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs mcire kavkasionis
dasavlur nawils (aWara, guria, imereTis ukiduresi
samxreT-dasavluri nawili). raionis aRmosavluri
sazRvari m. mefiswyaros meridianze gadis.
raionis teritoria rTuli geologiuri agebulebiT
xasiaTdeba. yvelaze dabali nawilis – mesxeTis qedis
mTiswineTis geologiur agebulebaSi monawileobs mesa-
meuli da meoTxeuli vulkanogenuri qanebi – tufebi,
tufbreqCiebi da sxv., oligocenuri da neogenuri danale-
qi qanebi, meoTxeuli nafenebi (zRviuri, mdinareuli).
mTiani nawilis (mesxeTis, SavSeTis, arsianis qedebi) geo-
logiur agebulebaSi gabatonebulia porfirituli wyebebi
– tufebi, tufbreqCiebi da sxv.
raioni rTuli reliefiT gamoirCeva. CrdiloeTi
nawilis, kerZod mesxeTis qedis mTiswineTisa da nawi-
lobriv dabalmTiani zolis reliefi SedarebiT rbilia,
rac mZlavri wiTelmiwuri gamofitvis qerqis arsebobiT
aixsneba. saSualomTian nawilSi gabatonebulia rTuli
eroziuli reliefi. yvelaze maRalmTian nawilSi – xinos
mTaze (2580 m), sayorniaze (2756 m), sanisloze (2666 m)
da sxv. – SeiniSneba meoTxeuli gamyinvarebis kvalic.
raionis hava xasiaTdeba maRali nestianobiT, rac Savi
zRvis Zlieri gavlenis Sedegia. mesxeTis qedis mTiswi-
nebis zolSi hava nestiani subtropikuli xasiaTisaa,
romlis umTavresi maxasiaTeblebia: haeris saSualo wli-
uri temperatura 13-14° Seadgens; ucivesi Tvis tempe-
ratura 4-7°-ia; Tviuri temperaturebis rxevis wliuri
49
amplituda 15-17° udris; atmosferuli naleqebis wliuri
jami 1800-2700 mm farglebSia, naleqebi wlis manZilze
Tanabradaa ganawilebuli. maRali nestianobiT xasiaTdeba
hava raionis mTian nawilSic, gansakuTrebiT mesxeTis
qedis Crdilo kalTaze. rac Seexeba aWaris qvabuls, aq
hava nakleb nestiania – wliuri naleqebi 1200-1800 mm
farglebSia.
raionis niadagebi mravalferovania. mTiswinebis
zolSi gabatonebulia wiTelmiwa niadagebi, romlebic
mZlavr (10-20 m sisqis) gamofitvis qerqzea ganviTare-
buli. mTis kalTebze ZiriTadad tyis yomrali niadagebia
ganviTarebuli. maRalmTian zolSi ganviTarebulia mTa-
mdelos niadagebi, maTi nairgvari variantiT (kordiani,
torfiani, ganuviTarebeli da sxv.).
• mcenareuloba
aWara-guriis geobotanikuri raionis mcenareuloba
mTel saqarTveloSi gamorCeulia Tavisi simdidriT,
fitocenologiuri mravalferovnebiT, reliqturobis
maRali xarisxiT. raionis teritoriaze mkafiodaa gamo-
saxuli mcenareulobis kanonzomieri cvalebadoba rogorc
horizontaluri mimarTulebiT (zRvidan daSorebis
kvalad), ise hifsometriuli (zRvis donidan simaRlesTan
dakavSirebiT). mcenareulobis sartylianobis kolxuri
tipi warmodgenilia 3 sartyliT – tyis, subalpuri da
alpuri (araa ganviTarebuli subnivaluri sartyeli).
tyis sartyeli moicavs mTiswinebis zols da mTebis
kalTebs z. d. 1800-1850 m-mde. am sartylis mcenareuloba
uxvi da mravalferovania. gabatonebuli Zireuli (zona-
luri) formaciebis mixedviT tyis sartyelSi gamoiyofa
qvesartyelebi: Sereuli farTofoTlovani tyeebis;
wiflnari tyeebis; muqwiwviani tyeebis.
50
Sereuli farTofoTlovani tyeebis qvesartyeli
moicavs mTiswinebis zols da mTis qveda sartyels, z. d.
1000-1100 m-mde. gabatonebulia polidominanturi farTo-
foTlovani tyeebi, romlebic mravali variantiTaa warmo-
dgenili. wamyvani tyisSemqmneli saxeobebia – wabli
(Castanea sativa), wifeli (Fagus orientalis), rcxila
(Carpinus caucasica), kolxuri muxa (Quercus hartwissiana), muryani (Alnus barbata). Sereulia (aseqtatorebi) – cacx-
vi (Tilia begoniifolia), leka (Acer platanoides), TelamuSi
(Ulmus glabra). zogan tyis koromebSi monawileobs wiwvia-
nebic, ZiriTadad naZvi (Picea orientalis). qvesartyelSi
gavrcelebulia monodominanturi da bidominanturi tye-
ebic – wablnari (Castanea sativa), wiflnari (Fagus orientalis), rcxilnari (Carpinus caucasica), muxnari
(Quercus dschorochensis), wiflnar-rcxilnari, wiflnar-
wablnari da sxv. tyeebis umetesoba reliqturia (kol-
xuri), rasac upirvelesad gansazRvravs koromebSi mZlav-
rad ganviTarebuli maradmwvane qvetye – wyavisagan
(Laurocerasus officinalis), Sqerisagan (Rhododendron ponticum), Wyorisagan (Ilex colchica), kolxuri surosagan
(Hedera colchica). foTolcvenia kolxuri buCqebidan qve-
tyes qmnis kavkasiuri mocvi (Vaccinium arctostraphylos), ieli (Rhododendron luteum) da sxv. garda CamoTvlilisa,
tyeebis mTavar iarusSi da qvetyeSi met-naklebi raodeno-
biT aRiniSneba endemuri da iSviaTi saxeobebi, rogoricaa
– ungernis Sqeri (Rhododendron ungernii), smirnovis Sqeri (Rhododendron smirnowii), epigea (Epigaea gaultheroides), xurma (Diospyros lotus), leRvi (Ficus carica), kolxuri bza
(Buxus colchica), kolxuri jonjoli (Staphylea colchica) da sxv. ganaCexze, metwilad inversiul RartafebSi, ganvi-
Tarebulia Sqerianis (Rhododendron ponticum, Rh. ungernii) rayebi. raionis farTofoTlovani tyeebi mdidaria liana
(xviara) mcenareebiT. gvxvdeba epifitebic.
51
wiflnari tyeebis qvesartyeli vrceldeba z. d.
1000-1100 m-dan 1500-1550 m-mde (aWaris zRvisaken
miqceul nawilSi igi vrceldeba subalpur sartylamde).
qvesartyelSi gavrcelebulia wminda wiflnarebi (Fagus orientalis) da Sereuli tyeebi wiflis siWarbiT. wiflna-
rebis umetesoba reliqturi kolxuri qvetyiTaa (Sqeri,
wyavi, Wyori, kolxuri suro, kavkasiuri mocvi, ieli).
qvesartyelSi gavrcelebulia Sereuli (polidominan-
turi) tyec. gvxvdeba wiwviani tyis formaciebic –
soWnari, naZvnari, fiWvnari. samxreTis eqspoziciis
ferdobebze gavrcelebulia muxnarebi Woroxis muxisagan
(Quercus dschorochensis). utyeo adgilebSi, metwilad
inversiul RartafebSi ganviTarebulia SqerianTa rayebi
(Rhododendron ponticum, Rh. ungernii). muqwiwviani tyeebis qvesartyeli vrceldeba z. d.
1500-1550 m-dan 1800-1850 m-mde. gabatonebulia naZvnari
(Picea orientalis) da soWnari (Abies nordmanniana). sakmaod farTodaa gavrcelebuli bidominanturi muqwiwviani
tyeebi – naZvnar-soWnari, wiflnar-soWnari, wiflnar-naZv-
nar-soWnari. gvxvdeba wminda (monodominanturi) wiflna-
rebic. tyeebis didi nawili reliqturi kolxuri qve-
tyiTaa. gansakuTrebiT farTodaa gavrcelebuli muqwiwvi-
ani tyeebi Sqeris (Rhododendron ponticum), wyavis
(Laurocerasus officinalis) da kavkasiuri mocvis (Vaccinium arctostaphylos) qvetyiT. qvesartyelSi gavrcelebulia
kolxeTisa da kolxeT-lazistanis endemuri reliqtebis –
medvedevis aryisa (Betula medwedewii) da pontos muxis
(Quercus pontica) tanbrecili tyeebi, romlebic xel-
sayrel reliefur pirobebSi (ZiriTadad depresiuli
adgilsamyofelebi) eSveba subalpuri sartylidan.
subalpuri sartyeli moicavs hifsometriul zols z.
d. 1800-1850 m-dan 2500 m-mde. raionis subalpuri
52
mcenareuloba friad originaluri da mravalferovani
struqturiT gamoirCeva.
subalpuri tyeebis SemadgenlobaSi farTodaa warmo-
dgenili mTis tyeebis formaciebis maRalmTis variantebi
– subalpuri tanbrecili wiflnari (Fagus orientalis), subalpuri soWnari (Abies nordmanniana), subalpuri
naZvnari (Picea orientalis), subalpuri fiWvnari (Pinus sosnowskyi). SedarebiT SezRudulia arynaris (Betula litwinowii) da nekerCxlianis (Acer trautvetteri) gavrceleba.
sakmaod farTodaa gavrcelebuli medvedevis aryis (Betula medwedewii) da pontos muxis (Quercus pontica) tanbre-cili tyeebi, romelTa hifsometriuli arealis zemo
sazRvari zogan 2300-2400 m aRwevs. raionis subalpuri
tyeebis reliqturobis xarisxi maRalia (reliqturi
formaciebisa da asociaciebis siuxve).
subalpuri buCqnarebis SemadgenlobaSi dominirebs
dekianebi (Rhododendron caucasicum), romlebic ganviTare-
bulia nairgvari daqanebis TiTqmis yvela eqspoziciis
ferdobze (ar gvxvdeba wminda samxreTis eqspoziciis
ferdobebze). sxva buCqnarebidan aRiniSneba Rviianebi
(Juniperus pygmaea, J. hemisphaerica), mocvianebi (Vaccinium arctostaphylos, V. myrtillus) da sxv.
subalpuri maRalbalaxeuloba gamoirCeva kolxuri
saxeobebis farTo monawileobiT (Inula magnifica, Pyrethrum macrophyllum da sxv). dominirebs Sereuli (polidomi-
nanturi) maRalbalaxeuli fitocenozebi.
raionSi vrcel teritoriaze ganviTarebulia subal-
puri mdeloebi. Semadgenloba mravalferovania. farTo
gavrcelebas aRwevs polidominanturi marcvlovan-nairba-
laxovani mdeloebi (mravali varianti). sakmaod farTodaa
gavrcelebuli namikrefianebi (Agrostis tenuis, A. planifolia), nemsiwveriani (Geranium gymnocaulon), frintiani (Anemone
53
fasciculata); SedarebiT SezRudulia Zigvianis (Nardus stricta) gavrceleba.
alpuri sartyeli warmodgenilia calkeul mwverva-
lebze, romelTa simaRle z. d. 2500 m aRemateba (sayor-
nia, xino, sanislo da sxv.). mcenareuloba warmodgenilia,
ZiriTadad, alpuri marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebiT
(mravali varianti). mniSvnelovani farTobi ukavia nemsi-
wverian (Geranium gymnocaulon) da nairmarcvlovan mde-
loebs. CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebze gavrcele-
bulia alpuri dekianis (Rhododendron caucasicum) ceno-
zebi.
raionis aRmosavleT sazRvarze (goderZis gadasasvle-
lis midamoebi) gvxvdeba gamyinvarebamde aq arsebuli mce-
nareebis gaqvavebuli naSTebi da anabeWdebi, romlebic
vulkanur tufebSia moqceuli.
III. 7. imereTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi imereTis geobotanikuri raioni moicavs mesxeTis
qedis CrdiloeT kalTas imereTis farglebSi (ukiduresi
dasavluri nawilis gamoklebiT; raionis dasavluri
sazRvari m. mefiswyaros meridianze gadis).
teritoriis yvelaze dabali nawili – mesxeTis qedis
mTiswineTi agebulia mesameuli wyebebiT – TixebiT,
qviSaqvebiT, mergelebiT da konglomeratebiT. mesxeTis
qedis geologiur agebulebaSi ZiriTadad monawileobs
porfirituli wyebebi – tufebi, tufbreqCiebi da sxv.
reliefi rTulia, mdinareTa xeobebiT Zlier dana-
wevrebuli. eroziuli xeobebis qvemo nawilSi ganviTa-
rebulia terasebi. SedarebiT rbili reliefiT xasiaTdeba
teritoriis dabalmTiani nawili da mTiswineTi.
54
raionis teritoriaze Savi zRvis gavlena sagrZnob-
lad Semcirebulia, ris gamoc aqauri hava nakleb nes-
tiania (aWara-guriis raionis havasTan SedarebiT).
naleqebis wliuri jami meryeobs 900-1600 mm farglebSi.
zafxuli raionis metwil teritoriaze (gansakuTrebiT
mTiswinebis zolSi) gvalviania.
raionis niadaguri safari sakmaod Wreli Semadgen-
lobiT xasiaTdeba. mTiswineTis zolSi gavrcelebulia
yviTelmiwa niadagebi (wiTelmiwebi TiTqmis ar gvxvdeba.
araa ganviTarebuli karbonatuli niadagebic). mTian
nawilSi gavrcelebulia tyis yomrali niadagebi,
romlebic mravali variantiTaa warmodgenili. maRalmTian
(subalpur, alpur) sartyelebSi gavrcelebulia tye-
mdelos gardamavali da mTa-mdelos kordiani niadagebi,
maTi nairgvari variantebiT.
• mcenareuloba
imereTis geobotanikuri raionis mcenareuloba, Tavi-
si fitocenologiuri SinaarsiT, reliqturia (kolxuri).
amasTan, zemoT ganxilul aWara-guriis raionTan Seda-
rebiT misi reliqturobis xarisxi ramdenadme dabalia,
rac gamoixateba, uwinaresad, mcenareuli safaris Semad-
genlobaSi tipuri reliqturi fitocenozebis xvedriTi
wilis SemcirebaSi. mcenareulobis sartylianobis kolxu-
ri tipi warmodgenilia tyis, subalpuri da alpuri
sartyelebiT.
tyis sartyeli moicavs mesxeTis qedis mTiswinebs da
kalTebs z. d. 1800-1850 m-mde. tyis sartyelSi sakmaod
mkafiodaa gamosaxuli 3 qvesartyeli – Sereuli farTo-
foTlovani tyeebis, wiflnari tyeebis da muqwiwviani
tyeebis.
Sereuli farTofoTlovani tyeebis qvesartyeli
vrceldeba z. d. 900-1000 m-mde. qvesartyelSi gabatone-
55
bulia Sereuli (polidominanturi) farTofoTlovani
tyeebi, romelTa SemadgenlobaSi dominirebs – wabli
(Castanea sativa), wifeli (Fagus orientalis), rcxila
(Carpinus caucasica). Sereuli saxeobebidan (aseqtatorebi)
damaxasiaTebelia – cacxvi (Tilia begoniifolia), muryani (Al-nus barbata), leka (Acer platanoides). mniSvnelovani far-
Tobi ukavia monodominantur da bidominantur tyeebs –
rcxilnars, wiflnars, wablnars, wiflnar-rcxilnars,
wiflnar-wablnars. samxreTis, samxreT-aRmosavleTis da
samxreT-dasavleTis eqspoziciis ferdobebze gavrcelebu-
lia muxnarebi (Quercus iberica), xolo ufro daCrdilul,
magram metwilad Txelniadagian kalTebze – muxnar-
rcxilnari da muxnar-wablnari tyeebi. didi daqanebis
ferdobebze, romlebzec Zireuli tyeebi adre gaiCexa da
niadagebic mniSvnelovanwilad Camorecxilia, ganviTarebu-
lia meoreuli murynarebi (Alnus barbata). tyeebis fitocenologiuri struqtura mniSvnelovnad
gansxvavdeba zemoT ganxiluli (aWara-guriis) tyeebis
struqturisgan. aqaur tyeebSi SedarebiT sustia
reliqturi kolxuri saxeobebis fitocenologiuri pozi-
ciebi (uwinaresad maradmwvane kolxuri qvetyis Semqmne-
lebis), Tumca tyeebis (Sereuli farTofoTlovani, wabl-
nari, wiflnari, wiflnar-wablnari) koromebi kolxuri
reliqturi qvetyiT (wyaviT, SqeriT, WyoriT, kolxuri
suroTi, kavkasiuri mocviT, ieliT da sxv.) sakmaod
xSirad gvxvdeba. tyeebis tipologiur speqtrSi farTodaa
warmodgenili mTis wivaniani (Festuca drymeja), CitisTva-liani (Asperula odorata), mayvliani (Rubus caucasica) se-riis asociaciebi. Zireuli tyeebis usistemo eqspluata-
ciis Sedegad mkveTrad gadidebulia utyeo mcenareulobis
(meoreuli buCqnarebis, mdeloebis) farTobebi. amave
mizeziT mniSvnelovani farTobebi ukavia ewris gvimrianebs
(Pteridium tauricum).
56
wiflnari tyeebis qvesartyeli moicavs hifsomet-
riul zols z. d. 900-1000 m-dan 1350-1400(1500) m-mde.
qvesartyelSi gabatonebulia wminda wiflnari (Fagus orientalis) tyeebi. mniSvnelovani farTobi ukavia bido-
minantur tyeebs – wablnar-wiflnars, rcxilnar-wifl-
nars, naZvnar-wiflnars. SedarebiT SezRudulia polido-
minanturi farTofoTlovani tyis da monodominanturi
formaciebis – rcxilnaris (Carpinus caucasica) da naZv-naris (Picea orientalis) gavrceleba. SezRudulia Sereuli
tyeebis – naZvnar-wiflnarebis gavrcelebac. lokalurad
ganviTarebulia fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi). tyeebis
struqtura mniSvnelovnad gansxvavdeba mezobeli aWara-
guriis geobotanikuri raionis Sesabamisi qvesartyelis
tyeebis struqturisagan. upirveles yovlisa aqaur tye-
ebSi SesamCnevad Sesustebulia reliqturi kolxuri qve-
tyis fitocenologiuri poziciebi. samagierod farTodaa
gavrcelebuli tyis fitocenozebi, sadac cocxal safars
qmnis mTis wivana (Festuca drymeja), Caduna (Dryopteris filix mas) da nairbalaxebi.
muqwiwviani tyeebis qvesartyeli vrceldeba z. d.
1350-1400 m-dan 1800-1850 m-mde. mcenareuli safaris
SemadgenlobaSi dominirebs muqwiwviani da foTlovan-
wiwviani Sereuli tyeebi – naZvnarebi (Picea orientalis), soWnarebi (Abies nordmanniana), naZvnar-soWnarebi, wifl-
nar-naZvnar-soWnarebi. lokalurad ganviTarebulia fiWvna-
rebi (Pinus sosnowskyi). zogan wiwviani tyeebis zols
zeviT ganviTarebulia wminda wiflnaris viwro zoli (es
Tavisebureba saqarTvelos sxva regionebSic SeimCneva).
muqwiwviani tyeebis tipologiur speqtrSi dominirebs
mTis wivaniani (Festuca drymeja), xavsiani (Hylocomium splendens, Dicranum scoparium, Pleurozium schreberi da sxv.), gvimriani (Dryopteris filix mas), CitisTvalian-qristesbeW-
diani (Asperula odorata + Sanicula europaea), mJaveliani
57
(Oxalis acetosella) seriis asociaciebi. Zlier SezRudulia
reliqturi kolxuri qvetyiani tyeebis (Sqeriani, wyaviani,
Wyoriani, kolxuri suroiani, kavkasiuri mocviani seriis
asociaciebis) gavrceleba.
subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850 m-dan
2500 m-mde. mcenareuli safaris SemadgenlobaSi domini-
rebs subalpuri tyeebi, subalpuri buCqnarebi da mdelo-
ebi.
subalpuri tyeebi raionSi bevri aRaraa SemorCenili,
maTi didi umetesoba usistemo eqspluataciis Sedegad
(tyis usistemo Wra, pirutyvis sistematuri Zoveba)
ganadgurda da maT naalagevze meoreuli buCqnarebi da
mdeloebi ganviTarda. subalpuri tyeebis SemadgenlobaSi
gvxvdeba mTis tyis formaciebis maRalmTis variantebi –
subalpuri wiflnari (Fagus orientalis), subalpuri soW-
nari (Abies nordmanniana), subalpuri wiflnar-soWnari,
subalpuri fiWvnari (Pinus sosnowskyi). tipuri subalpuri
formaciebidan gavrcelebulia arynari (Betula litwinowii), circelian-arynari (Betula litwinowii + Sorbus caucasigena), nekerCxliani (Acer trautvetteri), romelTa meCxeri da
tanbrecili tyis dajgufebebi morigeobs subalpuri buCq-
narebisa da mdeloebis dajgufebebTan.
subalpuri buCqnarebidan farTodaa gavrcelebuli
dekianebi (Rhododendron caucasicum), romlebic Crdilo-
eTis eqspoziciis ferdobebze did teritorias iWers.
momcro nakveTebis da fragmentebis saxiT warmodgenilia
Rviianebi (Juniperus hemisphaerica) da mocvianebi
(Vaccinium myrtillus). subalpuri tyeebis zolSi da tyispirebSi, gavakebul
da Cadablebul adgilebSi gavrcelebulia subalpuri
maRalbalaxeuloba. maRalbalaxeulobis cenozebi metwi-
lad polidominanturi Semadgenlobisaa, maTSi kolxuri
58
saxeobebis poziciebi, aWara-guriis geobotanikur raion-
Tan SedarebiT, mokrZalebulia.
tipur subalpur mdeloebs vrceli farTobi ukavia
subalpuri sartylis zeda nawilSi (z. d. 2100-2200 m-
dan 2500 m-mde). farTodaa gavrcelebuli polidomi-
nanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi. monodomi-
nanturi mdeloebidan gvxvdeba namikrefiani (Agrostis tenuis), nemsiwveriani (Geranium gymnocaulon), frintiani
(Anemone fasciculata), Zigviani (Nardus stricta) da sxv. sub-alpuri mdeloebis umetesoba, saZovrebis uweso eqsplua-
taciisa da mouvlelobis gamo, Zlier dasarevlianebulia
Sxamiani da balasturi (saZovrad uvargisi) mcenareebiT.
alpuri sartyeli ganviTarebulia maRal mwverva-
lebze (m. mefiswyaro, nageba, samecxvario da sxv.), ro-
melTa simaRle aRemateba z. d. 2450-2500 m. alpuri mde-
loebis SemadgenlobaSi dominirebs polidominanturi
marcvlovan-nairbalaxiani mdelo. SezRuduli gavrcele-
biT xasiaTdeba alpuri nemsiwverianis (Geranium gymnocaulon) da marcvlovan mcenareTagan Seqmnili for-
maciebi. CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebze ganviTarebu-
lia alpuri dekianebi (Rhododendron caucasicum).
IV. zemo imereTis platos
geobotanikuri olqi
IV. 8. zemo imereTis platos geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi zemo imereTis platos (Zirulisa da WiaTuris
platoebi) geobotanikuri raioni moicavs md. yvirilas
auzis umetes nawils. raionis farglebSi moqceulia
59
lixis qedis dasavleTi kalTac. aRiSnul teritorias
geologiuri aRnagobis, teqtonikuri istoriis, reliefis,
mcenareulobis mixedviT dasavleT saqarTveloSi (kolxe-
TSi) gamorCeuli adgili uWiravs.
raionis teritoria agebulia, ZiriTadad, uZvelesi
kristaluri qanebiT – granitebiT da kristaluri
fiqlebiT, agreTve – iuruli carculi da mesameuli
danaleqebiT (Savi zRva am teritoriaze periodulad
iWreboda miocenis dasasrulamde).
raioni rTuli reliefiT xasiaTdeba. platos umetesi
nawilis simaRle z. d. 500-800 m farglebSi meryeobs.
yvelaze maRalia lixis qedisa da Zirula-Cxerimelas
wyalgamyofis Txemuri nawili, sadac calkeuli
mwvervalebi z. d. 1200-1500 m simaRles aRwevs. plato
danawevrebulia kanionisebri xeobebiT, romelTa siRrme
teritoriis periferiidan Sida nawilisaken TandaTanobiT
izrdeba. Sorapnis midamoebSi kanionis simaRle 150-200 m
aRwevs, q. WiaTurasTan – 300-400 m, lixis qedTan –
700-900 m. Rrma eroziuli xeobebiT gansakuTrebiT
mWidrodaa daserili Zirulas denudaciuri plato.
raionis hidrografiuli qseli sakmaod mWidroa. igi
warmodgenilia md. yvirilas gantotvili sistemiT,
karstuli wylebiTa da tbebiT. mTavari mdinareebia –
yvirila, Zirula da Cxerimela. maT raWisa da lixis
qedebidan Camomdinare mravali mdinare uerTdeba.
raionis teritoria zRviuri havis SedarebiT sust
gavlenas ganicdis. aqauri hava SedarebiT kontinenturia,
magram mainc sakmaod nestiania da zomierad Tbili.
atmosferuli naleqebis wliuri jami 700-800 mm-dan
1100-1200 mm-mde farglebSi cvalebadobs.
raionis teritoriis SedarebiT dabal (dasavlur)
nawilSi ganviTarebulia yviTelmiwa, wiTelmiwa da neSo-
60
mpala-karbonatuli niadagebi; amaRlebul (aRmosavlur)
nawilSi Warbobs tyis yomrali niadagebi.
• mcenareuloba
zemo imereTis platos geobotanikuri raionis mcena-
reuloba kolxuri mcenareulobis yvelaze gaRaribebuli
variantia. marTalia, reliqturi kolxuri saxeobebis
saerTo raodenoba raionis teritoriaze arcTu cotaa,
magram maTi fitocenologiuri poziciebi adgilobriv
mcenareul safarSi erTob mokrZalebulia. ramdenadme
Zlieria wyavis (Laurocerasus officinalis), Sqeris
(Rhododendron ponticum), ielis (Rhododendron luteum),
kolxuri bzis (Buxus colchica) da zogierTi sxva
kolxuri saxeobis poziciebi adgilobrivi mcenareulobis
(tyis, buCqnaris) fitocenozebSi.
raionSi warmodgenilia mxolod tyis sartyeli,
arasruli hifsometriuli profiliT. platoebze, mWidro
dasaxlebisa da sameurneo saqmianobis gavleniT, bunebrivi
mcenareuloba, gansakuTrebiT tyeebi, bevrgan faqtobrivad
ganadgurebulia, SemorCenilia mxolod calkeul xeobebSi
(WiaTuris platoze – md. bujas xeobaSi da sxv.).
mcenareuloba, met-naklebad saxecvlili saxiT, Se-
morCenilia lixis qedze, aseve Zirula-Cxerimelas
wyalgamyofze da zogierT sxva adgilebSi.
tyis mcenareulobis SemadgenlobaSi gvxvdeba Sere-
uli farTofoTlovani da wiflnari (Fagus orientalis) tyeebi. Sereuli farTofoTlovani tyis fitocenozebiT
dafarulia xeobaTa kalTebi z. d. 800-900 m-mde.
SemadgenlobaSi monawileobs – wabli (Castanea sativa), wifeli (Fagus orientalis), muryani (Alnus barbata), rcxila
(Carpinus caucasica), cacxvi (Tilia begoniifolia), leka (Acer platanoides), ifani (Fraxinus excelsior), kolxuri muxa
(Quercus hartwissiana), qarTuli muxa (Quercus iberica).
61
samxreTis eqspoziciis ferdobebi z. d. 800-900 m
simaRlemde ZiriTadad qarTuli muxis (Quercus iberica) tyes uWiravs. mitovebul miwebze (nasimindari, nakarto-
filari) xSirad viTardeba droebiTi murynaris (Alnus barbata) cenozebi.
teritoriis SedarebiT maRal nawilSi (z. d. 800 m
zeviT) gavrcelebulia wiflis (Fagus orientalis) domini-rebiT tyis cenozebi. gvxvdeba bidominanturi koromebic,
kerZod wablnar-wiflnari (Fagus orientalis + Castanea sativa) da rcxilnar-wiflnari (Fagus orientalis + Carpinus caucasica). mniSvnelovani farTobebi ukavia rcxilnar
(Carpinus caucasica) tyeebs. wiwviani tyeebi iSviaTia,
ZiriTadad fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi). Sereul farTo-
foTlovan da wiflnar tyeebSi iSviaTad viTardeba re-
liqturi kolxuri qvetye (wyavis, Sqeris, ielis, Wyoris
da sxv.). ufro farTodaa gavrcelebuli mTis wivaniani
(Festuca drymeja), CitisTvaliani (Asperula odorata), nairbalaxiani, gvimriani (Dryopteris filix mas) seriis tyis asociaciebi. muxnari (Quercus iberica) tyis koromebSi,
metadre kirqvianebze, qvetyeSi Cveulebrivia jagrcxila
(Carpinus orientalis) da qseromezofiluri nairbuCqebi.
natyevari adgilebi uWiravs meoreul jagrcxilnarebs
(Carpinus orientalis), bzianebs (Buxus colchica), mayvlianebs
(Rubus-is saxeobebi), nairbuCqnarebs, mdeloebs.
raionis bunebrivi mcenareuloba da misi dinamika
(suqcesiebi) detalur geobotanikur gamokvlevas
saWiroebs.
62
B. aRmosavleT saqarTvelos
geobotanikuri are
geobotanikuri are moicavs aRmosavleT saqarTvelos
teritorias, mis bars (iveriis bari) da mTebs (kavkasioni,
mcire kavkasioni, lixis qedis aRmosavleTi kalTa; are ar
vrceldeba md. mtkvris zemo welis auzsa da javaxeTis
zeganze, masze aRmarTuli mTebiTurT, - es teritoria
calke geobotanikur ared gamoiyofa).
aRmosavleT saqarTvelos bunebrivi pirobebi radika-
lurad gansxvavebulia dasavleT saqarTvelos (kolxeTis)
bunebrivi pirobebisagan. Savi zRvis (saerTo-atlantikuri)
havis gavlena aRmosavleT saqarTvelos ukidures
dasavlur regionebze vrceldeba (borjomis xeoba, lixis
qedi, md. liaxvis auzi), isic sakmaod Sesustebuli
xarisxiT. danarCeni teritoria aseT gavlenas faqtobri-
vad moklebulia. samagierod, aRmosavleT saqarTvelos
teritoriis didi nawili, gansakuTrebiT bari da mTis
qveda sartyeli, ganicdis aralo-kaspiis auzis mSrali da
Tbili havis mniSvnelovan gavlenas. rTuli mTiani
reliefi ganapirobebs aRmosavleT saqarTvelos zogierT
regionSi (Sida kaxeTi, saguramo-ialnos qedis CrdiloeTi
kalTa da sxv.) haeris cirkulaciuri procesebis
Taviseburebebs, rasac saTanado koreqtivi Seaqvs havis
saerTo kanonzomierebebSi. dabolos, bunebrivi pirobebi
(hava, niadagebi da sxv.) icvleba mTebSi, - zRvis donidan
simaRlis zrdasTan dakavSirebiT, rasac ZiriTadad
kanonzomieri xasiaTi gaaCnia.
bunebrivi pirobebis, gansakuTrebiT havis horizon-
taluri (Savi zRvidan TandaTanobiTi daSorebisa da
samxreT-aRmosavleTis tramalebTan miaxloebis kvalad)
da vertikalur-zonaluri cvalebadoba ganapirobebs
63
bunebrivi mcenareulobis did mravalferovnebas. aq
gavrcelebulia ekologiurad da fitocenologiurad
iseTi gansxvavebuli mcenareuloba, rogoricaa –
reliqturi (kolxuri) wiflnari tyeebi (borjomis xeoba,
md. liaxvis auzi), avSniani da yarRaniani naxevrad
udabnoebi (iveriis bari), alpuri mdeloebi (kavkasionisa
da TrialeTis maRalmTianeTi) da a. S.
aRmosavleT saqarTvelos mcenareuli safaris Tana-
medrove mravalferovani da kontrastuli suraTis for-
mirebaze didi gavlena (gacilebiT Zlieri, vidre kol-
xeTSi) iqonia Zireul mcenareulobaze anTropogenurma
zemoqmedebam (adamianis araracionaluri sameurneo saqmia-
noba, gareSe mtrebis mier tyeebis masiuri gadawva da a.
S.). man didi roli Seasrula Zireuli mcenareulobis
(gansakuTrebiT tyeebis) dinamikaSi (suqcesiur ganviTare-
baSi): tyiTdafaruli teritoriebi TandaTanobiT daiWira
meoreulma (tyisSemdgomma) mcenareulobam – buCqnarebma,
mdeloebma, stepebma, naxevrad udabnos mcenareulobam.
Zireuli mcenareulobis digresuli suqcesiebi gansakuT-
rebiT farTo masStabiT ganxorcielda iveriis barSi,
mTiswineTSi da mTis qveda sartyelSi, aseve subalpebSi.
ukanaskneli saukuneebis manZilze formirebulma meoreul-
ma (anTropogenurma) mcenareulobam bevrgan mkveTrad
Seucvala saxe aTaswleulebis manZilze Camoyalibebul
mcenareulobis sartylianobis tipebs (warmoiqmna sarty-
lianobis tipis uamravi varianti da subvarianti) da
bunebriv landSaftebs, saerTod.
aRmosavleT saqarTvelos bunebrivi mcenareulobis
SemadgenlobaSi farTodaa warmodgenili saerTo-kavkasi-
uri formaciebi da asociaciebi. reliqturi (kolxuri)
mcenareulobis warmomadgenlebi SemorCenilia ZiriTadad
aRmosavleT saqarTvelos ukidures dasavlur regionebSi.
zogierT regionSi, magaliTad iveriis barSi, romelic
64
sakmaod vrcel teritorias moicavs, bunebrivi mcenareu-
lobis mozrdili masivebi (tyis, stepis, naxevrad udab-
nos) cotaRaa SemorCenili. aq metwil teritoriaze
bunebrivi mcenareuloba SemorCenilia mcire zomis
masivis, momcro nakveTebis da fragmentebis saxiT.
aRmosavleT saqarTvelos geobotanikuri ares farg-
lebSi 4 geobotanikuri olqia gamoyofili. kolxeTTan
SedarebiT metia (13) geobotanikuri raionebis raodenoba,
rac bunebrivi pirobebis (Sesabamisad mcenareuli safaris)
didma nairgvarobam ganapiroba.
V. iveriis baris geobotanikuri olqi
V. 9. Sida qarTlis baris geobotanikuri
raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs Sida qarTlis vakeebs
(tirifonis, muxran-saguramos, diRmis da sxv.) da maTze
aRmarTul serebs (kvernaqis, maxaTas da sxv.). raionis
teritoria moqceulia kavkasionisa da TrialeTis qedebs
Soris. aRmosavleTiT igi q. Tbilisamde (CaTvliT)
vrceldeba. teritoriis absoluturi simaRle meryeobs
350 m-dan (mtkvris done soRanluRTan) 1200 m-mde
(kvernaqis seris absoluturi simaRle).
teritoriis geologiur agebulebaSi gabatonebulia
mesameuli da meoTxeuli naleqi wyebebi – qviSaqvebi da
konglomeratebi. vakeebze aRmarTuli serebi (kvernaqis,
maxaTas da sxv.) aseve agebulia kavkasionidan Camoziduli
masaliT.
raionis teritoria rTuli reliefiT xasiaTdeba.
umetesi nawili vakea, romelic daserilia md. mtkvriT da
65
misi mravali SenakadiT (mdinareebi – frone, liaxvi,
rexula, qsani, aragvi, Zama, tana, TeZami, kavTura, niCbura,
Zegviswyali, diRmiswyali, vere). vakis absoluturi
simaRle meryeobs 550-850 m farglebSi. md. mtkvris
xeobaSi kargadaa gamosaxuli akumulaciuri terasebi. mdi-
naris marjvena sanapiroze es terasebi sakmaod did
simaRlezea azevebuli, xolo marcxena sanapiroze
SedarebiT dabalia (terasebze ganlagebulia qalaqebi –
mcxeTa, Tbilisi).
rTuli reliefiT xasiaTdeba vake teritoriaze aR-
marTuli serebic. kvernaqis seri, romelic md. fronedan
md. aragvamdea gadaWimuli, sigrZiT 75 km-ia (misi da-
savleTi nawili cnobilia ruisis seris, xolo aRmo-
savleTi nawili – sxaltbis seris saxeliT). seri CaW-
rilia kavkasionidan Camomdinare mtkvris marcxena Senaka-
debiT (aragvi, qsani da sxv.). kvernaqis seris samxreTi
kalTa cicaboa (bedlenduri reliefi, ganviTarebuli
adviladSlad neogenur qanebze), xolo CrdiloeTi kalTa
– damreci. kvernaqis serSi gamokveTilia cixe-qalaqi
ufliscixe (ruisis seri) da SiomRvimis kompleqsi
(sxaltbis seri).
raionis hava mSrali kontinenturia, Savi zRvis
haeris masebis gavlena umniSvneloa (lixis qedis
klimaturi zRudis gamo), igi praqtikulad mxolod
teritoriis dasavleT nawilSi (fronispireTi) igrZnoba.
haeris saSualo wliuri temperatura Seadgens 9-10°. saSualo Tviur tenperaturaTa rxevis wliuri
amplituda 18-24° farglebSi cvalebadobs (izrdeba
aRmosavleTisaken). atmosferuli naleqebis wliuri jami
400-700 mm Seadgens (mcirdeba aRmosavleTisaken).
raionis niadagebi nairgvaria. vakeebze ZiriTadad
aluviuri niadagebia ganviTarebuli, romlebic sakmaod
kargad gamosaxul gastepebis niSnebs atarebs. xeobaTa
66
Zvel terasebze da serebis kalTebze, sadac warsulSi
tyis niadagebi iyo ganviTarebuli (vidre es teritoria
tyiT iyo dafaruli), amJamad farTo gavrcelebas aRwevs
Savmiwisebri niadagebi (stepuri niadagwarmoqmnis proce-
sis Sedegi). gvxvdeba tyis yavisferi (muxnari tyeebis
qveS) da rux-yavisferi (naxevrad udabnos mcenareulobis
qveS) niadagebic.
• mcenareuloba
Sida qarTlis baris umetesi nawili warsulSi tyiT
iyo dafaruli. dominirebda muxnari (Quercus iberica), rcxilnari (Carpinus caucasica), muxnar-rcxilnari, wifl-
nari (Fagus orientalis), rcxilnar-wiflnari. mogvianebiT
(istoriul periodSi) tyiani teritoria TandaTanobiT
Semcirda: ganadgurda tyeebi vake teritoriaze; praqtiku-
lad mTlianad ganadgurda md. mtkvris da mis SenakadTa
uaxloes terasebze ganviTarebuli Walis tyeebic. tyeebis
naalagevze TandaTanobiT Camoyalibda meoreuli mcenare-
uloba – hemiqserofiluri da qserofiluri buCqnarebi
da balaxeuli cenozebi, utyeo teritoriis meti nawili
ki sasoflo-sameurneo savargulebma daikava.
tyis mcenareuloba SemorCenilia, ZiriTadad, mcxeTis
kldekaris raionSi. tyis koromebi (muxnari, Quercus iberica) amonayriTia, dabali warmadobis (boniteti V).
Sereuli saxeobebidan (aseqtatorebi) aRiniSneba ifani
(Fraxinus excelsior), mindvris nekerCxali (Acer campestre), rcxila (Carpinus caucasica), cacxvi (Tilia begoniifolia). qvetye muxnar koromebSi metwilad jagrcxilis (Carpinus orientalis) mieraa Seqmnili. Sereuli saxeobebidan gvxvdeba
– Sindi (Cornus mas), kvido (Ligustrum vulgare), werwa
(Lonicera caucasica), zRmartli (Mespilus germanica), Rvia (Juniperus rufescens, J. oblonga), askili (Rosa canina), da sxv. q. mcxeTis midamoebSi (kvernaqis seris kalTebi),
67
gavrcelebulia meCxeri Rviianebi (Juniperus foetidissima, J. polycarpos). mcxeTa-Tbilisis midamoebSi gvxvdeba ariduli
meCxeri tyis naSTebi - sakmlis xiani (Pistacia mutica), akakiani (Celtis caucasica), beryeniani (Pyrus salicifolia). md. mtkvris da misi Senakadebis napirebze SemorCenilia
Walis tyis momcro koromebi da fragmentebi, romelTa
SemadgenlobaSi monawileobs ofi (Populus nigra), xvalo
(Populus canescens), tirifi (Salix excelsa), muryani (Alnus barbata), Walis muxa (Quercus pedunculiflora), korpiani da Cveulebrivi Tela (Ulmus suberosa, U. minor).
hemiqserofiluri da qserofiluri buCqnarebi
farTodaa gavrcelebuli raionis teritoriaze – vakeebze
da serebis kalTebze. buCqnarebis absoluturi umetesoba
meoreulia, - ganviTarebulia vakisa da Walis tyeebis,
agreTve serebis kalTebze arsebuli tyeebis (muxnarebi,
rcxilnar-muxnarebi, ariduli meCxeri tyeebi) naalagevze.
buCqnarebs Soris dominirebs – ZeZvianebi (Paliurus spina christi), graklianebi (Spiraea hypericifolia), jagrcxil-
narebi (Carpinus orientalis), nairbuCqnarebi (Savjaga –
Rhamnus pallasii, ZeZvi – Paliurus spina christi, grakla –
Spiraea hypericifolia, Rviebi – Juniperus oblonga, J. rufescens, askili – Rosa canina, R. corymbifera, Jasmini – Jasminum fruticans, Trimli – Cotinus coggygria, TuTubo – Rhus coriaria, kuneli – Crataegus kyrtostyla, werwa – Lonicera caucasica, kvrinCxi – Prunus spinosa, CitakomSa –
Cotoneaster racemiflorus da sxv,). yvelaze mSral adgil-
samyofelebSi – samxreTis eqspoziciis Txelniadagian da
RorRian niadagebze ganviTarebulia qserofiluri buCq-
narebi – tragakantuli glerZianebi (Astragalus microcephalus), zRarbianebi (Acantholimon lepturoides, A. fominii), urcianebi (Thymus tiflisiensis) da sxv.
stepis mcenareuloba raionis teritoriaze sakmaod
farTodaa gavrcelebuli. dominirebs uroiani (Botriochloa
68
ischaemum). igi metwilad plakorul reliefTanaa
dakavSirebuli; gvxvdeba metwilad momcro nakveTebis
saxiT hemiqserofilur buCqnarebs (ZeZviani, grakliani da
sxv.) Soris; xSirad qmnis kompleqsur dajgufebebs
(ZeZvianisa da uroianis, nairbuCqnarisa da uroianis
kompleqsebi da sxv.). mSral ferdobebze ganviTarebulia
uroian-wivaniani (Festuca valesiaca + Botriochloa ischaemum)
da wivaniani (Festuca valesiaca) stepebi, romelTa momcro
nakveTebi da fragmentebi gafantulia qserofiluri
buCqnarebis saerTo fonze. stepis mcenareulobis
aRniSnuli dajgufebebis didi umetesoba meoreulia,
ganviTarebulia adre aq arsebuli vakisa da ariduli
meCxeri tyeebis (qarTuli muxis muxnarebi, ariduli
meCxeri tyeebi) naalagevze. meoreul mcenareulobad unda
CaiTvalos raionis teritoriaze gavrcelebuli (momcro
nakveTebisa da fragmentebis saxiT) vaciwveriani (Stipa lessingiana, St. tirsa ) stepis dajgufebebic.
naxevrad udabnos mcenareuloba raionSi gvxvdeba
yvelaze mSral da met-naklebad damlaSebul niadagebze,
rogorc vakeze ise serebis kalTebze. am qserofiluri
mcenareulobis warmomadgenelia avSnianebi (Artemisia lerchiana), romlebic metwilad momcro nakveTebis saxiT
gvxvdeba serebis mimdebare vakeebze (serebis kalTebze
avSnianebi fragmentuladaa gavrcelebuli). iSviaTad,
momcro nakveTebisa da fragmentebis saxiT aRiniSneba
bidominanturi naxevrad udabnos mcenareuloba, kerZod
avSnian-yarRaniani (Salsola dendroides + Artemisia lerchiana) da avSnian-Caraniani (Salsola ericoides + Artemisia lerchiana). naxevrad udabnos cenozebSi adre gazafxulze viTardeba
efemerebisa da efemeroidebis sinuziebi (Alissum desertorum, Bromus japonicus, Poa bulbosa da sxv.).
Waobis mcenareuloba raionis teritoriaze ganviTare-
bulia wyalsacavebis da tbebis napirebze da WalebSi.
69
magaliTad, q. mcxeTasTan, Walis tyeSi ganviTarebulia
Waobis mcenareuloba, romlis dominantTa Sorisaa leli
(Phragmites australis), laqaSi (Typha latifolia) da sxv.
V. 10. qvemo qarTlis baris geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs teritorias q. Tbi-
liss (soRanluRs) qvemoT, md. mtkvris orive sanapiroze.
igi moqceulia TrialeTis qeds, somxiTis qeds da ivris
zegans Soris. aRmosavleTisaken qvemo qarTlis bari
grZeldeba azerbaijanis farglebSi (mtkvar-araqsis
dablobi, romlis nawilsac igi warmoadgens). raioni
moicavs akumulaciur vakeebs (marneulis, gardabnis), teq-
tonikuri warmoSobis serebs da vulkanur platoebs
(TeTri wyaros, disvelis). teritoriis absoluturi
simaRle meryeobs 265 m-dan (wiTeli xidis midamoebi)
1200-1500 m-mde (TeTri wyaros plato).
teritoriis geologiur agebulebaSi mTavari adgili
ukavia meoTxeul mdinareul nafenebs, romlebic zemodan
faravs mezozour da mesameul wyebebs (es qanebi
gaSiSvlebulia md. xramis Sua welis xeobaSi). marneulis
vakis geologiur agebulebaSi monawileobs dasavleTidan
(javaxeTis qedidan) SemoWrili lavuri (dolomituri)
qanebi da zRviuri nafenebic. teqtonikuri iaRlujas seri
agebulia TrialeTidan Camotanili neogenuri konglo-
meratebiTa da qviSaqvebiT (molasuri formaciiT). qvemo
qarTlis plato (TeTri wyaros, disvelis) agebulia
javaxeTis qedidan Camosuli lavuri qanebiT (zeda plio-
cenSi Camosuli lavuri Rvari q. marneulamde grZeldeba).
70
raionis teritoria rTuli reliefiT xasiaTdeba.
teritoriis umetesi nawili vakea (marneulis da
gardabnis vakeebi). mtkvris marjvena sanapiroze 17 km
manZilze gadawolilia iaRlujas seri (`iaRluja~
Turqulad niSnavs msuqans, cximians, mdidars). TeTri
wyaros platos zedapiri daxrilia samxreTisaken, xolo
disvelis platos zedapiri brtyeli daunawevrebelia.
aRniSnuli platoebi gamijnulia md. xramis kanioniT,
romlis sigane 0,4-1,7 km-ia, xolo siRrme 100-300 m
(maqsimaluria samSvildesTan).
raionis hidrografiuli qseli warmodgenilia md.
mtkvriTa da misi SenakadebiT – xramiTa da algeTiT,
agreTve tbebiT (kumisis, jandaris). meoTxeuli naleqebis
Rrma horizontebSi Tavmoyrilia wneviani wylebis didi
maragi. iaRlujas seri praqtikulad uwyloa, aq mxolod
mlaSe wyaroebia, romlebic zafxulobiT Sreba.
raionis hava mSrali (kontinenturi) subtripikuli
xasiaTisaa. igi ganicdis aziis kontinentis ariduli havis
mniSvnelovan gavlenas. saSualo wliuri temperatura
Seadgens 11,5-13,0°. saSualo Tviur temperaturaTa merye-
obis wliuri amplituda 23,0-24,5°-ia (rac havis maRali
kontinenturobis maCvenebelia). atmosferuli naleqebis
wliuri jami meryeobs 350 mm-dan 500 mm-mde. naleqebi
wlis manZilze ganawilebulia metad araTanabrad
(maqsimaluri modis mais-ivnisis Tveebze).
raionis niadagebi gamoirCeva didi siWreliT. aq
gavrcelebulia aluviuri, Savmiwisebri, tyis yavisferi,
rux-yavisferi da wabla niadagebi. teritoriis yvelaze
dabal nawilSi (z. d. 300-500 m, marneulis da gardabnis
vakeebi) ganviTarebulia, ZiriTadad, wabla niadagebi, aqve
vxvdebiT rux-yavisfer, ufro iSviaTad – Savmiwisebr
niadagebsac. ufro SemaRlebul adgilebSi metwilad
Savmiwisebri niadagebia gavrcelebuli, gvxvdeba tyis
71
yavisferi niadagebic (platoebi). zogan niadagi
damlaSebulia gruntisa da zedapiruli wylebiT.
• mcenareuloba
bunebrivi mcenareulobiT dafarulia raionis teri-
toriis mcire nawili (erT-erTi yvelaze naklebi aRmo-
savleT saqarTvelos regionebs Soris). amasTan, bunebrivi
mcenareuloba Zlier saxecvlilia adamianis sameurneo
saqmianobis gavleniT. es gansakuTrebiT vakeebze iTqmis,
sadac bunebrivi mcenareuloba didi xania kulturulma
mcenareulobam Secvala.
raionis teritoriaze ganviTarebuli mcenareuli
safari, miuxedavad SezRuduli farTobisa, tipologiuri
struqturisa da ganviTarebis istoriis, agreTve
Tanamedrove suqcesiuri cvlis TvalsazrisiT, Zalze
mravalferovan da rTul suraTs iZleva.
tyis mcenareuloba fitocenologiurad mravalfero-
vania. teritoriis yvelaze maRal nawilSi (TeTri
wyarosa da disvelis platoebi) ganviTarebulia mTis
tyeebi, romelTa SemadgenlobaSi Warbobs qarTuli muxis
(Quercus iberica) da maRalmTis muxis (Quecus macranthera) mier Seqmnili monodominanturi tyeebi. sayuradReboa, rom
maRalmTis muxa regionSi (iseve rogorc saerTod aR-
mosavleT TrialeTSi) Zalze dabla eSveba. aqve gavrce-
lebulia rcxilnar-muxnari (Quercus iberica + Carpinus caucasica) da polidominanturi foTlovani tyis koro-
mebi (qarTuli da maRalmTis muxebi, ifani - Fraxinus excelsior, rcxila - Carpinus caucasica, cacxvi - Tilia begoniifolia, mindvris nekerCxali - Acer campestre).
raionis teritoriaze (ZiriTadad md. xramisa da
algeTis auzebSi) SemorCenilia ariduli meCxeri tyis
naSTebi – sakmlis xianis (Pistacia mutica) da akakianis
(Celtis caucasica) momcro koromebi. maT SemadgenlobaSi
72
monawileobs ariduli meCxeri (naTeli) tyisaTvis damaxa-
siaTebeli mravali saxeoba – qarTuli nekerCxali (Acer ibericum), hirkanuli nekerCxali (Acer hyrcanum), Savjaga
(Rhamnus pallasii), ZeZvi (Paliurus spina christi), Trimli
(Cotinus coggygria), TuTubo (Rhus coriaria), qarTuli
cxratyava (Lonicera iberica), Jasmini (Jasminum fruticans) da sxv.
md. mtkvrisa da xramis WalebSi SemorCenilia (ganad-
gurebas gadaurCa) odesRac vrceli Walis tyeebis naS-
Tebi – tirifnari (Salix excelsa, S. alba, S. pseudomedemii) da verxvnar-tirifnari (Salix excelsa + Populus canescens + P. nigra), maTi fitocenozebis damaxasiaTebeli saxeobebiT
(Tela - Ulmus minor, Walis muxa - Quercus pedunculiflora, TuTa - Morus alba,�Sindanwla - Svida australis, ialRuni -
Tamarix ramosissima, kvrinCxi - Prunus spinosa, Rvedkeci – Periploca graeca, mayvali - Rubus anatolicus, qacvi -
Hippophaë rhamnoides, katabarda - Clematis orientalis da sxv.).
hemiqserofiluri da qserofiluri buCqnarebi
gavrcelebulia serebis ferdobebze da platoebze. Semad-
genlobaSi monawileobs mravali formacia – ZeZvianebi
(Paliurus spina christi), graklianebi (Spiraea hypericifolia), Savjagianebi (Rhamnus pallasii), jagrcxilnarebi (Carpinus orientalis), nairbuCqnarebi da sxv. erozirebul mSral
ferdobebze gavrcelebulia glerZianebi (Astragalus micro-cephalus) da zRarbianebi (Acantholimon lepturoides).
stepis mcenareuloba ganviTareulia raionis mTel
teritoriaze (vakeebi, platoebi, serebis kalTebi), metwi-
lad Savmiwisebr niadagebze. farTodaa gavrcelebuli
uroianebi (Botriochloa ischaemum) da avSnian-uroianebi
(Botriochloa ischaemum + Artemisia lerchiana). teritoriis SemaRlebul nawilSi Cveulebrivia ZeZvian-uroianebi
(Paliurus spina christi – Botriochloa ischaemum), vaci-
73
wverianebi (Stipa lessingiana, St. pulcherrima) da marcv-
lovan-nairbalaxovani stepis dajgufebebi (Festuca valesiaca, Bromus japonicus, Phleum phleoides, Ph. pa-niculatum, Cynodon dactylon, Achillea biebersteinii, Filago arvensis, Salvia sclarea, Xeranthemum squarrosum da sxv. ).
naxevrad udabnos mcenareuloba ganviTarebulia met-
wilad vake adgilebSi, wabla da damlaSebul niadagebze.
mcenareuloba warmodgenilia, ZiriTadad, avSnianebiT
(Artemisia lerchiana). SedarebiT iSviaTia xurxumoiani
(Salsola nodulosa) da naxevrad udabnos mcenareulobis
sxva formaciebi. avSnian fitocenozebSi edifikatori
(avSani) did umetes SemTxvevaSi srul gabatonebas aRwevs.
sxva (damaxasiaTebel) saxeobebs Soris aRiniSneba -
Caragana grandiflora, Sterigmostemum torulosum, Torularia torulosa da sxv. gazafxulze cenozebSi uxvad viTardeba
efemerebi da efemeroidebi - Alissum tortuosum, Gagea dubia, Medicago minima, Pterotheca sancta, Trachynia distachya da sxv. avSniani naxevrad udabno saukeTeso
zamTris saZovaria (ZiriTadad cxvrisaTvis).
Waobis mcenareuloba ganviTarebulia wyalsacavebis
da mdinareTa napirebze, metwilad momcro nakveTebis
saxiT. SemadgenlobaSi dominirebs laqaSianebi (Typha latifolia, T. laxmannii).
qvemo qarTlis geobotanikuri raionis farglebSi
erT-erTi friad sainteresoa iaRlujas seri. igi gada-
Wimulia 17 km manZilze, dasavleTidan aRmosavleTisaken.
seri agebulia TrialeTidan Camotanili neogenuri
konglomeratebiT da qviSaqvebiT. seris saSualo simaRle
didi araa (maqsimaluri z. d. 766 m). TiTqmis mTlianad
moklebulia hidrografiul qsels (uwyloa, aris mxolod
mlaSe droebiTi wyaroebi).
iaRlujas seris mcenareuli safari friad sainte-
resoa Tavisi genezisiTa da SemadgenlobiT. sadReisod
74
SemorCenilia ariduli meCxeri tyis naSTebi – winaT aq
arsebuli sakmlis xianebis, akakianebis da Rviianebis
fitocenozebi. farTodaa gavrcelebuli avSnianebi
(Artemisia lerchiana) da uroian-avSnianebi (Artemisia lerchiana + Botriochloa ischaemum). mniSvnelovani farTo-
bebi ukavia stepis mcenareulobas – uroians (Botriochloa ischaemum), wivanian-uroians (Botriochloa ischaemum + Festuca valesiaca), vaciwverians (Stipa lessingiana, St. pulcherrima), vaciwverian-wivanian-uroians da qserofilur
buCqnarebs – ZeZvians (Paliurus spina christi) da glerZians
(Astragalus microcephalus). fitocenozebSi (ZiriTadad
balaxnarebSi) uxvad viTardeba efemerebi da erTwlovani
mcenareebi - Bromus japonicus, Echinaria capitata, Medicago minima, Poa bulbosa, Salvia viridis, Trachynia distachya, Trifolium arvense da mravali sxva. adre gazafxulze
fitocenozebSi viTardeba ulamazesi geofitebi – zamba-
xebi (Iris iberica, I. pumila), CitisTava (Gagea commutata) da sxv.
V. 11. alaznis anu kaxeTis vakis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs teritorias, romelic
SemosazRvrulia mTavari kavkasionis qediT, gomboris
qediT da ivris zegniT (teritoriis bunebrivi gagrZe-
lebaa agriCais veli azerbaijanis respublikaSi). alaznis
vake gadaWimulia 160 km-ze, xolo sigane 28-35 km-ia.
vakis zedapiris absoluturi simaRle cvalebadobs 175 m-
dan (sof. qvemo qedis midamoebi) 550 m-mde (pankisis
xeobis dasasruli, baxtrionTan).
75
mesameulis dasasrulisaTvis alaznis vake kavkasionis
mTiswineTs warmoadgenda. pliocenis bolodan daiwyo
alaznis vakis dRevandeli teritoriis intensiuri
daZirva, rac dRemde grZeldeba.
alaznis vake agebulia meoTxeulis mdinareuli
nafenebiT, romlebic gadafarebulia mesameul da
meoTxeul wyebebze.
raionis hidrografiuli qseli sakmaod mWidroa. vake
daserilia md. alazniT da misi SenakadebiT, romlebic
Camoedineba kavkasionidan da gomboris qedidan.
aRsaniSnavia, rom mTebidan Camomavali zogierTi mdinare
alaznamde ver aRwevs, CaiJoneba an sarwyavad gamoiyeneba.
alaznis veli warmoadgens mZlavr arteziul auzs, – mis
fxvier wyebebSi grovdeba mtknari wylis didi maragi.
hava raionis teritoriaze mniSvnelovnad icvleba
kavkasionidan daSorebis kvalad. ase, magaliTad, atmosfe-
ruli naleqebis wliuri raodenoba q. lagodexTan 800-
900 mm-ia, xolo md. wnoriswyalTan igi 400 mm-sac ar
aRwevs. haeris saSualo wliuri temperatura 11,0-13,5° farglebSia. md. alaznis marcxena sanapiros teritoriaze
(gaRmamxari) hava zomierad nestiania, xolo marjvena sana-
piros teritoriaze (winamxari) hava gacilebiT mSralia.
haeris saSualo Tviur temperaturaTa meryeobis wliuri
amplituda 22-23°-ia, rac havis kontinenturobis sakmaod maRal xarisxze miuTiTebs.
raionis niadaguri safari sakmaod Wreli Sedgeni-
lobiT xasiaTdeba. alaznis marcxena sanapiroze ZiriTa-
dad ganviTarebulia aluviuri ukarbonato niadagebi;
alaznis marjvena sanapiroze niadagebis meti mraval-
ferovnebaa, aq gavrcelebulia aluviuri karbonatuli
niadagebi, Savmiwisebri niadagebi, wabla niadagebi da muq-
yavisferi niadagebi.
76
• mcenareuloba
raionis teritoria bunebrivi pirobebis mixedviT
xelsayrelia tyis mcenareulobisaTvis. warsulSi igi
(gaRmamxari, winamxari) swored tyeebiT iyo dafaruli,
romlebic mogvianebiT gaiCexa da amoiZirkva. sadReisod
bunebrivi tyeebi SemorCenilia md. alaznis WalaSi,
kavkasionis mTisZira zolSi, q. gurjaanTan da sxv.
natyevar vrcel teritoriaze ganviTarda meoreuli
stepis da naxevrad udabnos mcenareuloba. teritoriis
umetesi nawili ki kulturulma mcenareulobam daikava.
tyis mcenareuloba, Tu dRemde SemorCenili tyis
naSTebiT vimsjelebT, farTod iyo gavrcelebuli alaznis
vakeze. igi ZiriTadad warmodgenili iyo muxnarebiT
(Quercus iberica), rcxilnarebiT (Carpinus caucasica) da
muxnar-rcxilnarebiT (Carpinus caucasica + Quercus iberica). sakmaod did farTobs iWerda Sereuli
(polidominanturi) farTofoTlovani tyeebi (qarTuli
muxa, rcxila, wabli – Castanea sativa, qorafi – Acer laetum, mindvris nekerCxali – Acer campestre, ifani –
Fraxinus excelsior, cacxvi – Tilia begoniifolia). md. alaznisa
da misi Senakadebis WalebSi ganviTarebuli iyo Walis
tyis xSiri da maRali warmadobis koromebi.
amJamad alaznis vakeze tyeebi ZiriTadad md. alaznis
WalaSia SemorCenili. alaznis Walis tyeebi sakmaod mdi-
daria da mravalferovani. pirvel (uaxloes) terasaze
dominirebs verxvnari (xvalo – Populus canescens, ofi – P. nigra). gvxvdeba sxva formaciebic – lafnari
(Pterocarya pterocarpa), murynari (Alnus barbata), tiri-
fnari (Salix excelsa), Sereuli (polidominanturi) tye
(xvalo, ofi, tirifi, lafani, muryani, Walis Tela –
Ulmus suberosa). mdinaris kalapotidan ufro daSorebiT
(meore terasa) Walis tye ZiriTadad muxnariTaa warmod-
genili (Walis muxis – Quercus pedunculiflora tye). Walis
77
tyeebis koromebSi ganviTarebulia qvetye, metwilad
polidominanturi Sedgenilobisa (kuneli – Crataegus kyrtostyla, kvido – Ligustrum vulgare, Sindanwla – Svida australis, qacvi – Hippophaë rhamnoides, askili – Rosa canina da sxv.). mravladaa xviara (liana) mcenareebi,
gansakuTrebiT tyis gameCxerebul ubnebSi da tyispirebSi
(ekalRiWi – Smilax excelsa, katabarda – Clematis vitalba, C. orientalis, svia – Humulus lupulus, Rvedkeci – Periploca graeca, gareuli vazi – Vitis sylvestris, Cveulebrivi da
pastuxovis suroebi – Hedera helix, H. pastuchowii, Sorvala – Cynanchum acutum). Walis tye momcro
nakveTebis saxiT da fragmentulad gvxvdeba alaznis
Senakadebis WalebSic.
buCqnari mcenareuloba gavrcelebulia, ZiriTadad,
alaznis velis samxreT-aRmosavleT nawilSi (qiziyi). Wa-
lis tyeebis zolSi da mimdebare teritoriaze ganviTare-
bulia, metwilad, ialRunianebi (Tamarix ramosissima). ufro SemaRlebul adgilebSi gavrcelebulia hemiqsero-
filuri da qserofiluri buCqnarebi – ZeZvianebi (Paliurus spina christi), nairbuCqnarebi da sxv.
stepis mcenareuloba raionSi sakmaod farTo gavr-
celebas aRwevs, metwilad – SemaRlebul adgilebSi. war-
modgenilia, ZiriTadad, uroianebiT (Botriochloa ischaemum). Cveulebrivia uroianis da ZeZvianis kompleq-
suri mcenareulobac.
naxevrad udabnos mcenareuloba sakmaod farTodaa
gavrcelebuli raionis aRmosavleT nawilSi, wabla da
met-naklebad damlaSebul niadagebze. am mcenareulobis
erT-erTi tipuri warmomadgenelia Soroqniani (Limonium meyeri). Soroqnian cenozebSi damaxasiaTebelia niadagis
damlaSebis amtani saxeobebi – xvarxvara (Petrosimonia brachiata), TaTabo (Atriflex tatarica), avSani (Artemisia lerchiana), glerta (Cynodon dactylon), Wanga (Elytrigia
78
pseudocaesia) da sxv. damlaSebul niadagebze gvxvdeba
dajgufebebi xvarxvaras dominirebiT da Soroqnian-
xvarxvarianebi (Limonium meyeri – Petrosimonia brachiata). momcro nakveTebis saxiT gvxvdeba glertiani (Cynodon dactylon), Wangiani (Elytrigia pseudocaesia), avSniani
(Artemisia lerchiana). Walis tyis mimdebare teritoriaze,
sadac gruntis wylebi zedapirTan axlosaa, ganviTa-
rebulia Zirtkbilianis (Glycyrrisa glabra) da lelianis
(Phragmites australis) fitocenozebi. alaznis vakeze, metwilad yvelaze tenian nawilSi
(lagodexis raioni) aqtiurad vrceldeba, zogan dajgu-
febebsac qmnis ewris gvimra (Pteridium tauricum), ambrozia
(Ambrosia artemisiifolia), lakartia (Paspalum paspaloides) da sxv. (adgilobrivi saTib-saZovrebis sarevelebi).
V. 12. ivris anu hereTis zegnis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs vrcel teritorias
mtkvar-alaznis SuamdinareTSi. igi gadaWimulia 168 km
manZilze, q. Tbilisidan samxreT-aRmosavleTisaken, azer-
baijanis respublikis sazRvramde. ivris zegnis maqsi-
maluri sigane 55-60 km-ia. ivris zegani CrdiloeTidan
SemosazRvrulia saguramo-ialnosa da gomboris qedebiT,
xolo Crdilo-aRmosavleTidan, aRmosavleTidan da samx-
reTidan – saqarTvelo-azerbaijanis saxelmwifo sazRvriT
da eldaris dablobiT.
ivris zegani agebulia mesameuli da meoTxeuli dana-
leqi qanebiT – TixebiT, qviSaqvebiT da konglomeratebiT.
tafobebi (didi Siraqi, naomari veli da sxv.) amov-
sebulia meoTxeuli nafenebiT – TixebiTa da riynalebiT.
79
q. dedofliswyarosTan gaSiSvlebulia iuruli kirqvianebi
(mTa nikoracixe, z.d. 1001m).
raioni metad rTuli reliefiT gamoirCeva. aq
Serwymulia mesameuli qanebiT agebuli serebi da maTi
gamyofi vakeebi (ukanaskneli warmoadgens kontinenturi
nafenebiT amovsebul Zvel sinklinur qvabulebs). md.
mtkvridan md. alaznamde teritoriaze aseTi 4-5 seria
(yaSi, ziliCa da sxv.) da amdenive vake. ukanasknelTa
Soris yvelaze didia Siraqis vake, romlis sigrZe 40 km,
xolo sigane 19 km aRwevs, absoluturi simaRle 560-700
m farglebSia. ivris zegnis simaRle sakmaod did
farglebSi cvalebadobs, z. d. 100-150 m-dan (ivrisa da
alaznis talvegebi) 1000-1200 m-mde (m. nikoracixe,
Tamariscixe, oriZma da sxv.). ivris zeganze sakmaod
farTo gavrcelebas aRwevs bedlenduri reliefi
(serebze) da mSrali xevebis eroziuli reliefi.
ivris zegnis hidrografiuli qseli sakmaod Txelia.
mTlianad ivris zegani gadaserilia md. ioriT, romelic
raionis farglebSi TiTqmis moklebulia Senakadebs.
serebis kalTebze Camoedineba mxolod patara nakadulebi.
aris mSrali xevebic, romlebSic wyali mxolod gaza-
fxulze moedineba da dedamdinaremde ar aRwevs. gvxvdeba
veZiani (mariliani) wyaroebi da mlaSe tbebi (yajiris,
ujarmis da sxv.). meoTxeuli nafenebiT amovsebuli Zveli
tafobebi (Siraqi, taribana da sxv.) Rrma horizontebSi
Seicavs arteziuli wylis did marags.
raionis hava mSrali kontinenturia, romelic z. d.
simaRlesTan dakavSirebiT cvalebadobs subtropikulidan
zomieramde. haeris saSualo wliuri temperatura 13-14° Seadgens (md. alaznisa da ivris xeobebSi), zegnis
umaRles nawilSi ki igi 9,0-10,0°-ia. saSualo Tviuri
temperaturebis rxevis wliuri amplituda 22,0-27,0° Seadgens. naleqebis wliuri jami raionis farglebSi
80
gansxvavebulia: teritoriis samxreT-aRmosavleT nawilSi
igi 200-300 mm-ia, Crdilo-aRmosavleT nawilSi 400-500
mm, xolo ukidures Crdilo nawilSi yvelaze metia –
600-700 mm. naleqebis umetesi nawili mais-ivnisze modis.
zafxuli Zlier cxeli da gvalviania.
raionis teritoriaze gavrcelebulia nairgvari
niadagebi. yvelaze farTodaa gavrcelebuli Savmiwisebri
niadagebi, romelTa formireba didi xnis winaT (tyeebis
ganadgurebis Semdeg) daiwyo. sakmaod farTodaa
gavrcelebuli wabla da mlaSob-bicobi niadagebi. gvxvdeba
tyis yavisferi da tyisSemdgomi gardamavali niadagebis
nairgvari varianti.
• mcenareuloba
bunebrivma pirobebma, agreTve samxreTis mosazRvre
vrceli udabno - naxevrad udabnoebis gavlenam gansazRvra
ivris zegnis geobotanikuri raionis mcenareulobis
fitocenologiuri struqtura, romelic mniSvnelovnad
gansxvavdeba saqarTvelos sxva regionebis mcenareulobis
struqturisagan: raionSi farTodaa gavrcelebuli
hemiqserofiluri da qserofiluri mcenareuloba –
tyeebi, buCqnarebi, stepebi; gvxvdeba naxevrad udabnos
mcenareulobis warmomadgenlebi; SemorCenilia vakisa da
mTis muxnarebi, Walis tyeebi da buCqnarebi. yovelive es
ganapirobebs ivris zegnis mcenareuli safaris mravalfe-
rovnebis ganumeorebel, unikalur suraTs.
tyis mcenareuloba ekologiurad da fitocenolo-
giurad mravalferovania. aq gavrcelebulia unikaluri
reliqturi tyeebi, romlebic cnobilia ariduli meCxeri
(`naTeli~, `savanoiduri~) tyeebis saxelwodebiT.
teritoriis amaRlebul nawilSi – serebis kalTebze aqa-
iq gadarCenilia muxnarisa (Quercus iberica) da rcxilnar-
muxnaris (Quercus iberica + Carpinus caucasica) koromebi,
81
xolo md. ivrisa da alaznis WalebSi – Walis tyis
momcro dajgufebebi da fragmentebi.
ariduli meCxeri tyeebi saqarTveloSi yvelaze ukeT
da tipuri saxiT ivris zeganzea Semonaxuli. foTlovani
ariduli meCxeri tye warmodgenilia sakmlis xianiT
(Pistacia mutica), romlis meCxeri koromebi (kalTaSekru-
loba 0,2-dan 0,5-mde farglebSi) gavrcelebulia talRur
vakeebze, terasebze da serebis damrec kalTebze (patara
Siraqi, vaSlovanis nakrZali da sxv.). sakmlis xianebi
metwilad wminda koromebis saxiTaa warmodgenili, iSvia-
Tad gvxvdeba akakian-sakmlis xianebi (Pistacia mutica + Celtis caucasica). koromebSi erTeuli saxiT Sereulia
qarTuli nekerCxali (Acer ibericum ), zogan – Rviebic
(Juniperus foetidissima, J. polycarpos). ariduli meCxeri tye
tipologiurad sakmaod mravalferovania: proluviur-
deluviur vakeebze, maT mimdebare gorak-borcvebze da
serebis damrec ferdobebze ganviTarebulia sakmlis xian-
uroiani (Pistacia mutica – Botriochloa ischaemum); serebis
CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebze, Txemebze, serTaSua
platoebze metwilad gvxvdeba sakmlis xian-vaciwveriani
(Pistacia mutica – Stipa capillata, St. lessingiana, St. pulcherrima); mSrali xevebis gamozidvis konusebze Ziri-
Tadad gavrcelebulia sakmlis xian-ZeZviani (Pistacia mutica – Paliurus spina christi); vakeebze, metwilad sustad
damlaSebul niadagebze ganviTarebulia sakmlis xian-
avSniani (Pistacia mutica – Artemisia lerchiana). n. laCaSvili
da m. xaCiZe (2005) vaSlovanis saxelmwifo nakrZalis
sakmlis xianebSi 8 asociacias gamoyofen.
mdidari da mravalferovania foTlovani ariduli
meCxeri tyeebis flora. tyis koromebSi aRiniSneba
(damaxasiaTebeli saxeobebi) hemiqserofiluri da qsero-
filuri buCqebi – ZeZvi (Paliurus spina christi), Savjaga (Rhamnus pallasii), menaxiris bali (Cerasus mahaleb),
82
qarTuli cxratyava (Lonicera iberica), Jasmini (Jasminum fruticans), uZraxela (Caragana grandiflora), joris Zua
(Ephedra distachya), qarTuli kowaxuri (Berberis iberica), broweuli (Punica granatum), glerZa (Astragalus microcephalus), ialRuni (Tamarix rhamosissima) da sxv.;
balaxovani mcenareebidan da qondara buCqebidan Cveuleb-
rivia – Artemisia lerchiana, Botriochloa ischaemum, Elytrigia pseudocaesia, Festuca valesiaca, Kochia prostrata, Limonium meyeri, Phleum phleoides, Salsola dendroides, Stachys fruticulosa, Stipa capillata, St. lessingiana, St. pulcherrima, Suaeda dendroides da mravali sxva; mravladaa erTwlovani
balaxebi – Alissum desertorum, Arabidopsis thaliana, Astragalus asterias, Bromus japonicus, Galium tenuissimum, Hordeum crinatum, Thlaspi perfoliatum, Veronica pilota, Vicia hirsuta da sxv.
ivris zeganze wiwviani ariduli meCxeri tye warmo-
dgenilia RviianebiT, romlebic Seqmnilia Rviis ori saxe-
obis TanadominantobiT – Savi Rvia (Juniperus foetidissima) da mravalnayofa Rvia (Juniperus polycarpos). Rviianebis
geografiuli areali ZiriTadad Tanxvdeba sakmlis xia-
nebis areals, magram adgilsamyofelis xasiaTiT am
ukanasknelisgan mniSvnelovnad gansxvavdeba: Rviianebi Zi-
riTadad ganviTarebulia serebis CrdiloeTis eqspoziciis
didi (30-40°) daqanebis ferdobebze, metwilad yavisfer
niadagebze. Rviiani koromebi xasiaTdeba saSualo (0,5-0,7)
kalTaSekrulobiT, xeebi aRwevs 6-9 m simaRles. Rviiani
fitocenozebis umetesoba gaerTianebulia Semdeg asocia-
ciebSi: Rviiani Jasminiani (qvetyeSi dominirebs Jasmini –
Jasminum fruticans); Rviiani uZraxeliani (qvetyeSi domi-
nirebs uZraxela – Caragana grandiflora); Rviiani nairbuC-qiani (qvetye polidominanturia, aRiniSneba saxeobebi –
ZeZvi – Paliurus spina christi, Savjaga – Rhamnus pallasii, xorcifera – Atraphaxis spinosa, joris Zua – Ephedra
83
procera, E. distachya). balaxovan mcenareTa safari Rviia-
nebSi ufro iSviaTad viTardeba, samagierod kargadaa gan-
viTarebuli xavsebisa da mRierebis sakmaod mWidro
safari (Cladonia convoluta, C. pocillum, Pleurochaeta squarrosa, Thuidium abietinum, Tortula ruralis da sxv.). garda aRniSnulisa, ivris zegnis RviianebSi gamoyofilia aso-
ciaciebi: Rviiani jagrcxiliani, Rviiani nairmarcvlov-
niani, sakmlis xian-Rviiani uZraxeliani da sxv. (laCa-
Svili, xaCiZe, iaSaRaSvili, 2004).
ivris zeganze farTodaa gavrcelebuli bidominanturi
ariduli tyeebi – sakmlis xian-Rviianebi (Pistacia mutica + Juniperus foetidissima, J. polycarpos). gavrcelebulia
yvela eqspoziciisa da daqanebis ferdobze, nairgvar
niadagur-gruntul pirobebSi. SeiniSneba kanonzomiereba:
didi daqanebis ferdobebze ganviTarebul tyis koromebSi,
romelTa kalTaSekruloba metwilad 0,5-0,6 farglebSia,
Warbobs Rviebi; mcire daqanebis (10-15°) ferdobebze gan-viTarebul Sereul koromebSi, romelTa kalTaSekruloba
metwilad 0,2-0,4 farglebSia, Warbobs sakmlis xe.
ivris zeganze momcro koromebis saxiT da frag-
mentulad aRiniSneba Sereuli foTlovani tyeebi (qar-
Tuli nekerCxali, akaki, ifani da sxv.). gvxvdeba akakianis
(Celtis caucasica) da beryenianis (Pyrus salicifolia) momcro dajgufebebi. mSral xevebSi da serebis kalTebze (Savi
mTis tye, tye qvemo qedTan da sxv.) SemorCenilia muxnari
(Quercus iberica) da muxnar-rcxilnari (Carpinus caucasica + Quercus iberica) tyeebis naSTebi.
md. ivrisa da alaznis WalebSi momcro nakveTebisa da
fragmentebis saxiT gvxvdeba Walis tyeebi. md. alaznis
farTo terasaze zogan aRiniSneba verxvnaris (Populus canescens, P. nigra) koromebi. erTeuli saxiT Sereulia
tirifi (Salix excelsa), Walis muxa (Quercus pedunculiflora), Cveulebrivi Tela (Ulmus minor). Walis
84
tyis koromebSi xSir SemTxvevaSi ganviTarebulia meore
qveiarusi da qvetye, sadac ZiriTadad monawileobs –
qacvi (Hippophaë rhamnoides), fSati (Eleagnus angustifolia), ialRuni (Tamarix ramosissima), romlebic
zogan gauval rayasac qmnis. ufro iSviaTad qvetyeSi aRi-
niSneba – Sindanwla (Svida australis), mayvali (Rubus anatolicus), broweuli (Punica granatum), askili (Rosa canina, R. corymbifera), lerwami (Arundo donax). lianebidan
Walis tyeebSi Cveulebrivia – Rvedkeci (Periploca graeca), ekalRiWi (Smilax excelsa), svia (Humulus lupulus), katabarda (Clematis vitalba). tyis koromebis balaxeul sa-
farSi monawileobs - Brachypodium sylvaticum, Calamagrosis glauca, Cynodon dactylon, Glycyrriza glabra, Imperata cylindrica, Lolium rigidum, Phragmites australis, Typha latifolia da sxv.
daTvis xevSi, dasawyisidan me-3 km-ze, orive napiris
riyeze SemorCenilia unikaluri koromi, Seqmnili
Turanulasagan (Populus euphatica). igi pirvelad aRwera
z. qebaZem (1965). koromi nairxnovania. Turanula mesa-
meulis reliqtia. misi momcro koromebi gvxvdeba mo-
sazRvre somxeTSi da azerbaijanSi.
ivris zeganze farTodaa gavrcelebuli qserofiluri
buCqnarebi. yvelaze xSirad gvxvdeba ZeZvianebi (Paliurus spina chisti). maTi didi nawili genezisurad dakavSirebu-
lia aridul meCxer tyeebTan (tyeebis ganadgurebis Sem-
deg ZeZviani qvetye damoukidebel fitocenozebad Camoya-
libda). serebis zeda nawilSi gavrcelebuli ZeZvianebi
ganviTarebulia adre aq arsebuli muxnarebis (Quercus iberica) naalagevze. ZeZvianebi xSirad gvxvdeba mSrali
xevebis ferdobebzec. sxva qserofiluri buCqnarebidan iv-
ris zeganze (ZiriTadad mSrali xevebis ferdobebze) gavr-
celebulia Savjagianebi (Rhamnus pallasii), uZraxelianebi
85
(Caragana grandiflora), xorciferianebi (Atraphaxis spinosa), glerZianebi (Astragalus microcephalus) da sxv.
bedlendebisZira zolSi gavrcelebulia halofituri
mcenareulobis Ria cenozebi, romelTa dominantebia –
xurxumo (Salsola nodulosa), xvarxvara (Petrosimonia brachiata), gamanTusi (Gamanthus pilosus). TviT bedlen-
debze (pantiSara, mijnisyure, eldaris vakis mosazRvre
antiklinuri serebi da sxv.) gavrcelebulia erT-erTi
yvelaze qserofiluri fitocenozebi, Seqmnili reumurias
(Reaumuria alternifolia) mier (laCaSvili, xaCiZe, 2005).
stepis mcenareuloba farTodaa gavrcelebuli ivris
zegnis centralur da CrdiloeT nawilSi (didi Siraqis
vake, udabnosa da yajiris vakeebi da sxv.). mniSvnelovani
teritoria ukavia uroians (Botriochloa ischaemum), rome-
lic ganviTarebulia wabla da Savmiwisebr niadagebze.
uroiani cenozebi metwilad maRali Sekrulobis balax-
narebs warmoadgens, sadac uro srul gabatonebas aRwevs.
Sereuli saxeobebidan SedarebiT maRali konstantobiT
warmodgenilia - Achillea biebersteinii, A. nobilis, Carduus hamulosus, Cleistogenes bulgarica, Crinitaria villosa, Dianthus villosa, Elytrigia pseudocaesia, Euphorbia sequeriana, Filipendula vulgaris, Glycyrriza glabra, Medicago caerulea, Onobrychis kachetica, Phleum phleoides, Stipa capillata, St. lessingiana, St. pulcherrima, Veronica multifida, Vinca herbacea da sxv. gazafxulze da Semodgomaze uroian cenozebSi
uxvad viTardeba efemerebi – Androsace elongata, Bromus japonicus, Veronica polita da sxv. gvxvdeba saintereso, e. w. qarqveta mcenareebi – Bilacunaria microcarpa, Eryngium biebersteinianum, Phlomis pungens. uroiani stepis fito-
cenozebis umetesoba meoreulia, formirebulia ufro
adre aq arsebuli ariduli meCxeri tyeebis (ZiriTadad
sakmlis xianebi) mospobis Semdeg.
86
ivris zeganze gavrcelebuli uroiani stepi tipolo-
giurad sakmaod mravalferovania. warmodgenilia Semdegi
asociaciebi: uroian-ZeZviani (Botriochloa ischaemum – Paliurus spina christi) – igi yvelaze farTodaa gavrce-
lebuli da genezisurad dakavSirebulia ZeZvian-uroianTan;
uroian-Zirtkbiliani (Botriochloa ischaemum – Clycyrriza glabra) – aseve farTodaa gavrcelebuli gavakebebze da
mezodepresiebze, Rrma niadagebze; uroian-vaciwveriani
(Botriochloa ischaemum – Stipa capillata + St. lessingiana); uroian-esparcetiani (Botriochloa ischaemum – Onobrychis kachetica); uroian-efemerebiani; uroian-nairbalaxiani da
sxv. (soxaZe, 1977).
garda uroianisa, raionis teritoriaze gavrcelebu-
lia (SedarebiT SezRuduli saxiT) vaciwveriani (Stipa capillata, St. lessingiana) da uroian-vaciwveriani stepebi.
vaciwveriani stepis cenozebis momcro nakveTebi gvxvdeba,
ZiriTadad, serebis Txemebis gavakebebze, z. d. 700-900 m
simaRleze. momcro nakveTebis da fragmentebis saxiT
gvxvdeba Wangiani (Elytrigia pseudocaesia) da glertiani
(Cynodon dactylon). naxevrad udabnos mcenareuloba gavrcelebebulia,
ZiriTadad, raionis ukidures samxreT-aRmosavleT nawil-
Si. es mcenareuloba gvxvdeba rogorc vakeze da Cadab-
lebul adgilebSi, ise gorak-borcvebisa da serebis fer-
dobebze, metwilad damlaSebul niadagebze. naxevrad udab-
nos mcenareuloba warmodgenilia, ZiriTadad, avSnianiT
(Artemisia lerchiana). avSniani fitocenozebis Sekruloba
araerTnairia, cvalebadobs 0,3-0,7 farglebSi. avSanTa-
Soris Tavisufal sivrces sezonurad (gazafxuli,
Semodgoma) avsebs efemerebi da efemeroidebi, romelTa
Soris simravliT gamoirCeva _ Alissum desertorum, Bromus japonicus, Erodium cicutarium, Filago pyramidata, Helianthemum salicifolium, Lepidium vesicarium, Lolium
87
rigidum, Medicago minima, Poa bulbosa, Torularia contortuplicata da sxv. avSnianTa umTavresi asociaciebia: avSniani efemerebiT (Artemisietum efemerosum) – ganviTa-
rebulia vakeze, met-naklebad damlaSebul niadagebze; avS-
niani uroTi (Artemisietum botriochloosum) – gavrcelebu-
lia vakeze da mcire daqanebis ferdobebze. avSnian-Cara-
niani (Artemisia lerchiana – Salsola ericoides) da avSnian-yar-Raniani (Artemisia lerchiana – Salsola dendroides) gvxvdeba lokalurad, metwilad fragmentebis saxiT. aseve fragmen-
tebis saxiT warmodgenilia naxevrad udabnos mcenareu-
lobis formaciebi – yarRaniani (Salsola dendroides), Cara-niani (Salsola ericoides), xurxumoiani (Salsola nodulosa).
V. 13. eldaris vakis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs md. ioris marcxena
sanapiroze mdebare vakes. Tavis mxriv igi eldaris
sakmaod vrceli vakis ukidures Crdilo-dasavleT nawils
warmoadgens (eldaris vakis umetesi nawili azerbaijanis
respublikis farglebSia). amdenad, eldaris vakis
geobotanikuri raionis teritoria erTob SezRudulia,
igi sul 6-7 km siganes da 20-22 km sigrZes aRwevs.
eldaris vake agebulia meoTxeuli aluviuri
TixnarebiT (rogorc mTlianad mtkvar-araqsis
akumulaciuri vake). zedapiris absoluturi simaRle mer-
yeobs 100-260 m farglebSi.
raionis teritoria moklebulia hidrografiul
qsels. mSral xevebSi (kaladarasis, yumros da sxv.)
wyali mxolod drodadro moedineba, romelic mTlianad
iJoneba niadagSi, md. iors vercerTi maTgani ver aRwevs.
88
eldaris vake saqarTveloSi yvelaze mSrali (aridu-
li) regionia. haeris saSualo wliuri temperatura 13°-ia. atmosferuli naleqebis wliuri jami 250-300 mm
Seadgens. naleqebis umetesi nawili modis gazafxulze.
zafxuli Zlier cxeli da gvalviania.
eldaris vakis niadaguri safari ZiriTadad ruxi da
wabla niadagebiTaa warmodgenili. sakmaod farTodaa
gavrcelebuli saSualod da Zlier damlaSebuli
niadagebi. zafxulSi niadagis zedapiri, romelic bevrgan
sruliad moSiSvlebulia, gvalvisagan skdeba.
• mcenareuloba
eldaris vake erTaderTi regionia saqarTveloSi,
sadac farTo gavrcelebas aRwevs naxevrad udabnos mcena-
reuloba (zogierTi avtori mas udabnos mcenareulobas
uwodebs). igi warmodgenilia ZiriTadad 4 formaciiT –
yarRaniani (Salsola dendroides), Caraniani (Salsola ericoides), xurxumoiani (Salsola nodulosa), avSniani (Artemisia lerchiana). Zlier damlaSebul niadagebze gvxvdeba tipuri
halofituri dajgufebebic. md. ioris sanapiro zolSi
ganviTarebulia Walis tyisa da buCqnaris mcenareuloba.
aRniSnuli mcenareuli tipebisa da formaciebis
ganawileba vakeze xasiaTdeba garkveuli kanonzomie-
rebebiT.
md. ioris sanapiro zolSi (uaxloesi terasa) ganvi-
Tarebulia tyis mcenareuloba (Walis tye). sadReisod
Walis tye iseT ganier uwyvet zols aRara qmnis, ro-
gorc es Soreul warsulSi SeiZleba yofiliyo. Walis
tyis dajgufebebi gvxvdeba urTierTgancalkevebuli momc-
ro nakveTebis saxiT, zogan SemorCenilia Walis tyis
fragmentebi da xeTa jgufebi. Walis tyis ZiriTadi
formaciaa verxvnari, romelic Seqmnilia (monodominan-
turi da Sereuli koromebi) xvalosa (Populus canescens)
89
da ofis (Populus nigra) mier. tyis koromebSi mcire
raodenobiT Sereulia tirifi (Salix excelsa), Cveulebrivi
Tela (Ulmus minor), Walis muxa (Quercus pedunculiflora), TuTa (Morus alba), fSati (Eleagnus angustifolia). buCqebi-dan aRiniSneba qacvi (Hippophaë rhamnoides), ialRuni (Ta-marix ramosissima), qarTuli kowaxuri (Berberis iberica), mayvali (Rubus anatolicus) da sxv. koromebSi zogan ganvi-Tarebulia qvetye, ZiriTadad ialRunis da qacvis domini-
rebiT. balaxeuli safari Walis tyeebSi ganviTarebulia
araTanabrad. safarSi dominirebs - Calamagrostis glauca, Cynodon dactylon, Glycyrriza glabra, Imperata cylindrica da sxv. md. alaznis WalaSi gvxvdeba Telnar-muxnaris
(Quercus pedunculiflora + Ulmus minor) koromebi, romelTa
qvetyeSi monawileobs ZeZvi (Paliuris spina christi), browe-uli (Punica granatum) da sxv. mSrali xevebis gamotanis
konusebze momcro koromebis saxiT da fragmentulad
gvxvdeba sakmlis xiani (Pistacia mutica). eldaris vakis udidesi nawili, ivris Walidan moki-
debuli ivris zegnamde, uWiravs naxevrad udabnos mce-
nareulobas. ivris Walis sanapiro zolSi, aluviur
damlaSebul niadagebze ganviTarebulia naxevrad udabnos
mcenareuloba, romelic warmodgenilia, ZiriTadad, yarRa-
nianiT (Salsola dendroides). yarRani buCq-balaxia (piruty-
vis karg sakvebad iTvleba). yarRanianis fitocenozebi
meCxeria (Sekruloba 0,3-0,5); maTi pirveli iarusi Se-
qmnilia yarRaniT, erTeuli saxiT Sereulia Carani
(Salsola ericoides), wiTelwvera (Kochia prostrata), avSani
(Artemisia lerchiana) da sxv. gazafxulze da Semodgomaze
yarRanian cenozebSi uxvad viTardeba efemerebi da efe-
meroidebi, romelTa raodenoba ramdenime aTeul saxeobas
aRwevs. yarRanianebi metwilad monodominanturi cenoze-
bia, SedarebiT iSviaTad gvxvdeba bidominanturi yarRania-
nebic, kerZod, avSnian-yarRanianebi (Salsola dendroides +
90
Artemisia lerchiana) da ekalcercvian-yarRanianebi (Salsola dendroides + Alhagi pseudoalhagi).
momdevno, SedarebiT farTo zoli ZiriTadad Cara-
nians (Salsola ericoides) uWiravs. Caranianic Tixnar,
sakmaod damlaSebul niadagebzea ganviTarebuli. fito-
cenozebi meCxeria (Sekruloba 0,3-0,5), metwilad
monodominanturi. erTeuli saxiT Sereulia yarRani,
avSani, wiTelwvera da sxv. Caranian cenozebSic se-
zonurad (gazafxulze, Semodgomaze) uxvad viTardeba
efemer-efemeroidTa sinuziebi.
eldaris vakis CrdiloeT nawilSi gavrcelebulia,
ZiriTadad, avSnianebi (Artemisia lerchiana) da uroian-
avSnianebi (Artemisia lerchiana + Botriochloa ischaemum).
avSniani cenozebis Sekruloba araerTnairia (cvalebadoba
0,3-0,7 farglebSi). avSanis mcenareTaSorisi Tavisufali
are sezonurad (gazafxulze, Semodgomaze) ivseba efemere-
biTa da efemeroidebiT _ Alissum desertorum, Bromus japonicus, Erodium cicutarium, Lilium rigidum, Medicago minima, Poa bulbosa da mravali sxva (saerTo floris-
tuli sia 100-mde saxeobas iTvlis). avSani pirutyvis
(ZiriTadad cxvris) saukeTeso sakvebi balaxia. avSniani,
yarRanianTan da CaranianTan erTad, saqarTvelos zamTris
saZovrebis safuZvelia, – zamTrobiT aq ikvebeba aTeul
aTasobiT cxvari.
eldaris vakis CrdiloeT nawilSi arsebuli serebis
(yumro, bozdaRi, yaradara da sxv.), ufro iSviaTad vake-
zec, TabaSiris Semcvel damlaSebul niadagebze ganviTare-
bulia xurxumoianebi (Salsola nodulosa). saTuSo ioris
samxreT nawilSi (iSviaTad sxvaganac), sadac niadagebi
aseve damlaSebulia, gavrcelebulia erTwlovani halofi-
tebis dajgufebebi, ZiriTadad xvarxvaras (Petrosimonia brachiata) da gamanTusis (Gamanthus pilosus) dominirebiT. msgavs niadagebze aqa-iq aRiniSneba Soroqnianis (Limonium
91
meyeri) momcro dajgufebebi. bedlendebze gavrcelebulia
naxevrad udabnos sakmaod mravalferovani mcenareuloba
(laCaSvili, xaCiZe, 2005).
eldaris vakeze, metwilad mis aRmosavleT nawilSi
(yumro, mijnis yure), Zlier damarilebul niadagebze
ganviTarebulia e. w. `mTiswinebis udabnoebi~ (saxokia,
1958). mcenareuloba warmodgenilia reumurias (Reaumuria alternifolia), xurxumos (Salsola nodulosa), dedafutkaras
(Stachys fruticulosa) da sxva halofitebis dominirebiT
Seqmnili meCxeri (saerTo proeqciuli dafaruloba 10-
15%) dajgufebebiT.
VI. kavkasionis samxreTi kalTis geobotanikuri olqi
VI. 14. liaxv-rexulas geobotanikuri
raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs md. liaxvis, mejudas
da rexulas auzebis mTian nawils da lixis qedis aRmo-
savleT kalTas. raionis dasavluri sazRvari emTxveva
Savi da kaspiis zRvebis wyalgamyofs – raWisa da lixis
qedebis Txemebs; CrdiloeTis sazRvari kavkasionis
mTavari wyalgamyofi qedis Txemia; aRmosavleTis sazRvari
gauyveba xarulis qedis (liaxv-rexulasa da qsnis auzTa
wyalgamyofi) Txems. raionis teritoriis hifsometriuli
ganvrcoba sakmaod didia, kavkasionis mTiswinebidan daw-
yebuli nivaluri (mudmivi Tovlis) sartylis CaTvliT.
kavkasionis mTiswinebi (raionis farglebSi) agebulia
paleogenuri da neogenuri wyebebiT, ZiriTadad qviSaqve-
biTa da fiqlebiT. kavkasionis samxreTi kalTa ZiriTadad
92
agebulia carculi, nawilobriv ki – iuruli fliSuri
wyebebiT. gabatonebulia Tixafiqlebi da qviSaqvebi, xolo
karbonatuli faciesebis gavrceleba SezRudulia. yelis
platos areSi meoTxeuli efuziuri qanebisagan Seqmnilia
mozrdili kompaqturi masivi, xolo fragmentulad es
qanebi didi da patara liaxvis auzebSic vrceldeba.
raioni rTuli reliefiT xasiaTdeba. aq gvxvdeba re-
liefis mravali forma, ZiriTadad ki – eroziuli, Zvel-
myinvaruli da vulkanogenuri formebi. kavkasionis qedi
raionis farglebSi SedarebiT (dasavleT saqarTvelos
kavkasionTan) dabalia. kavkasionis qedze da mis maRal
Stoqedebze (javis, germuxis, xarulis) gamosaxulia
meoTxeulis myinvarebis namoqmedari – myinvaruli reli-
efis formebi. rac Seexeba raionis saSualo da dabal-
mTian nawils, aq gabatonebulia reliefis normaluri
eroziis formebi. yelis platos areSi gvxvdeba meoTxeul
vulkanizmTan dakavSirebuli formebi – lavuri plato,
lavuri Rvarebi, konusebi da gumbaTebi. yelis platodan
mravali vulkanuri nakadi Camodis, mohyveba Zvel xeobebs.
maTgan erT-erTi yvelaze TvalsaCinoa maRran-dvaleTis
lavuri Rvari, romelic 15 km manZilzea gaWimuli. mdi-
nareTa xeobebSi ganviTarebulia riynali terasebi; zogan
xeobaTa terasirebuli fskeris sigane 1-2 km aRwvs.
raionis hidrografiuli qseli warmodgenilia md.
didi liaxviT da misi SenakadebiT, md. mejudaTi da rexu-
laTi; tbebiT (yelis tba, arCvebis tba da sxv.); minera-
luri wylebiT; vokluzis tipis wyaroebiT da veZebiT.
raionis hava ganicdis zRviuri havis sust gavlenas,
amitom igi SedarebiT (aRmosavleTis mezobel raionTan)
rbili da nestiania. naleqebis wliuri jami cvalebadobs
500-600 mm-dan (mTiswinebis zoli) 1200-1300 mm-mde
(subalpuri sartyeli). haeris temperaturuli reJimi
icvleba zRvis donidan simaRlesTan dakavSirebiT (saerTo
93
kanonzomierebis Sesabamisad). saSualo Tviur temperatu-
raTa rxevis wliuri amplituda 21-22°-ia. mudmivi Tov-lis sazRvari mdebareobs z. d. 3200-3400 m simaRleze.
liaxv-rexulas geobotanikuri raionis niadaguri
safari sakmaod mravalferovania. mTis qveda sartyelSi
ZiriTadad gavrcelebulia tyis yavisferi da tyis yomra-
li niadagebi; mTis Sua da zeda sartyelebSi farTodaa
gavrcelebuli tyis yomrali niadagebi, romlebic mravali
variantiTaa warmodgenili; maRalmTian (subalpur, alpur)
sartyelebSi gavrcelebulia tye-mdelos gardamavali da
mTa-mdelos niadagebi.
• mcenareuloba
liaxv-rexulas geobotanikuri raionis mcenareuloba
mdidari da mravalferovania. kolxeTTan teritoriuli
siaxlovisa da zRviuri havis gavlenis gamo, raionSi sak-
maod farTodaa gavrcelebuli muqwiwviani tyeebi, ZiriTa-
dad naZvnari (Picea orientalis) da naZvnar-soWnari (Abies nordmanniana + Picea orientalis), agreTve foTlovani tye-
ebi wablis (Castanea sativa) TanadominantobiT da mniSvne-lovani raodenobiT SereviT. tyis formaciebis (naZvnaris,
wiflnaris da sxv.) tipologiur speqtrSi gvxvdeba kol-
xuri asociaciebic, rac aseve adasturebs adgilobrivi
tyeebis fitocenologiur siaxloves kolxeTis tyeebTan.
faqtobrivad raionis mcenareuloba gardamavalia kolxu-
ridan aRmosavleT saqarTvelos mcenareulobaze. es Tavi-
sebureba asaxulia mcenareulobis sartylianobis tipSic:
raionSi warmodgenilia kolxuridan aRmosavleT-kavkasi-
urze gardamavali sartylianobis tipi, sartyelTa sruli
speqtriT (tyis, subalpuri, alpuri, subnivaluri sar-
tyelebi).
tyis sartyeli vrceldeba z. d. 500-600 m-dan 1800-
1850 m-mde. mcenareulobis hifsometriul (vertikalur-
94
zonalur) gavrcelebaSi SeiniSneba garkveuli kanonzomie-
rebebi, magram tyis sartylis qvesartyelebad diferenci-
reba (gabatonebuli tyis formaciis an formaciebis mi-
xedviT) raionSi naTlad gamosaxuli araa. es Tavisebureba
uwinaresad ganpirobebulia mcenareulobis gardamavali
xasiaTiT (rac zemoT aRiniSna): raionSi gavrcelebulia
rogorc kolxeTisaTvis damaxasiaTebeli tyis formaciebi
– naZvnari (Picea orientalis), naZvnar-soWnari (Abies nordmanniana + Picea orientalis), fiWvnari (Pinus sos-nowskyi), ise – aRmosavleT saqarTvelos tyeebis mTavari
formaciebi – qarTuli muxis (Quercus iberica) muxnari, wiflnari (Fagus orientalis), rcxilnari (Carpinus caucasica). maT Soris bunebrivi suqcesiuri urTierToba kvlav aqtiuria (mcenareulobis ganawilebis kanonzomieri
saxe formirebis stadiazea).
tyis sartylis qveda nawilSi, z. d. 500-600 m-dan
1000-1100 m-mde farTo gavrcelebas aRwevs qarTuli
muxis (Quercus iberica) tyeebi. muxnarebi dominirebs samx-reTis, samxreT-aRmosavleTis, samxreT-dasavleTis eqspo-
ziciis ferdobebze. ZiriTadad warmodgenilia muxnaris
mSrali variantebi (asociaciebi: muxnari jagrcxilas _
Carpinus orientalis qvetyiT; muxnari Tivaqasras –Poa nemoralis safariT, da sxv.). CrdiloeTis, Crdilo-aRmo-
savleTis da Crdilo-dasavleTis eqspoziciis ferdobebze
ganviTarebulia, upiratesad, rcxilnarebi (Carpinus caucasica) da Sereuli tyeebi (qarTuli muxa, rcxila,
cacxvi – Tilia begoniifolia, ifani – Fraxinus excelsior, qorafi – Acer laetum, wifeli – Fagus orientalis). md.
didi liaxvis auzSi, simaRlis aRniSnul farglebSi, ga-
vrcelebulia Sereuli tyeebi, romelTa SemadgenlobaSi
monawileobs wiwviani saxeobebic – naZvi (Picea orientalis) da fiWvi (Pinus sosnowskyi); patara liaxvis auzSi
gvxvdeba wiflnaric (Fagus orientalis). mdinarispirul
95
terasebze (WalaSi) ganviTarebulia Walis tye, ZiriTadad
murynari (Alnus barbata). simaRlis aRniSnul farglebSi, gansakuTrebiT samxre-
Tis eqspoziciis ferdobebze, ganviTarebulia meoreuli
(tyisSemdgomi) buCqnarebi – jagrcxilnarebi (Carpinus orientalis), ZeZvianebi (Paliurus spina christi) da hemiqsero-filuri nairbuCqnarebi; sakmaod xSirad gvxvdeba stepis
mcenareulobis nakveTebi (ZiriTadad polidominanturi
marcvlovan-nairbalaxovani fitocenozebi).
tyis sartylis Sua da zeda nawilSi gavrcelebuli
tyis mcenareuloba gamoirCeva sakmaod Wreli forma-
ciuli SemadgenlobiT. gabatonebulia wiflnari (Fagus orientalis) tyeebi, romlebic raionis yvela xeobaSia gavr-
celebuli. wiflnarebi warmodgenilia aRmosavleT
saqarTvelosaTvis damaxasiaTebeli asociaciebiT, romelTa
Soris farTo gavrcelebiT xasiaTdeba – wiflnari mTis
wivaniani (Fagus orientalis – Festuca drymeja) da wiflnari
mkvdarsafriani (Fagetum nudum); kolxuri asociaciebi
ZiriTadad gvxvdeba md. didi liaxvis xeobaSi, maT
Sorisaa – wiflnari mocviani (Fagus orientalis – Vaccinium arctostaphylos), wiflnari molozaniani (Fagus orientalis – Viburnum orientale), wiflnari ieliani (Fagus orientalis – Rhododendron luteum). muqwiwviani tyeebi gavrcelebulia
ZiriTadad md. didi liaxvis xeobaSi, romlebic warmo-
dgenilia naZvnarebiT (Picea orientalis) da soWnar-naZvna-
rebiT (Picea orientalis + Abies nordmanniana). wminda soW-narebis (Abies nordmanniana) gavrceleba SezRudulia.
naZvnarebi gvxvdeba patara liaxvis xeobaSic, ZiriTadad
momcro nakveTebis saxiT. naZvnari da wiflnar-naZvnari
tyeebis momcro masivi gvxvdeba SambieTis xeobaSi (patara
liaxvis marcxena Senakadi), yofil sofel SambieTTan, z.
d. 1600-1700 m simaRleze. didi daqanebis kldovan
ferdobebze sakmaod xSirad gvxvdeba fiWvnari (Pinus
96
sosnowskyi), naZvnar-fiWvnari (Pinus sosnowskyi + Picea orientalis) da arynar-fiWvnari (Pinus sosnowskyi + Betula pendula) koromebi. fiWvnaris mozrdili dajgufebebi
gvxvdeba maRran-dvaleTis lavur Rvarze, WeliaTis xeo-
baSi da sxv.
subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850 m-dan
2500-2550 m-mde. mcenareuli safari warmodgenilia
maRalmTis (subalpuri) tyeebiT, buCqnarebiT, maRalbala-
xeulobiT da tipuri subalpuri mdeloebiT.
maRalmTis tyeebis SemadgenlobaSi dominirebs arynari
(Betula litwinowii), circelian-arynari (Betula litwinowii + Sorbus caucasigena) da nekerCxliani (Acer trautvetteri). tyebi, ZiriTadad arynaris da circelian-arynaris tanbre-
cili koromebi, mTaSi sakmaod maRla vrceldeba (2300-
2450 m-mde; zogan – md. didi liaxvis saTaveebSi da sxv.
– 2550 m-mde). farTodaa gavrcelebuli maRalmTis
wiflnaric (Fagus orientalis), romelic dabali warmadobis
meCxeri da saSualo sixSiris (saburvlis Sekruloba 0,3-
0,6) koromebiTaa warmodgenili. tanbrecili wiflnarebi,
gansxvavebiT kolxeTis geobotanikuri raionebisagan, aq
ukve aRar vrceldeba (aRiniSneba mxolod fragmentebi).
SedarebiT iSviaTad gvxvdeba maRalmTis soWnarebi (Abies nordmanniana) da naZvnarebi (Picea orientalis). lokalurad
gvxvdeba maRalmTis fiWvnari (Pinus sosnowskyi) – ZiriTa-dad morenul danagrovebze da axalgazrda moSiSvlebul
substratze (qvian-naSalianebi, klde-zvavebi da misT.).
analogiuri fiWvnarebi mravladaa md. liaxvis auzSi,
soflebis – edisisa da xoZis midamoebSi. momcro
nakveTebisa da fragmentebis saxiT gvxvdeba maRalmTis
muxnari (Quercus macranthera). raionis maRalmTis (subalpuri) tyeebi tipologiu-
rad mdidari da mravalferovania; tipologiur speqtrSi
kolxuri asociaciebi araa warmodgenili (qvaCakiZe, 2001).
97
maRalmTis buCqnarebidan raionSi farTodaa gavrce-
lebuli dekianebi (Rhododendron caucasicum). gvxvdeba
maRalmTis Rviianebic (Juniperus oblonga, J. hemisphaerica), – ZiriTadad lavur Rvarebze (maRran-dvaleTis da sxv.).
subalpuri maRalbalaxeuloba warmodgenilia, metwi-
lad, polidominanturi fitocenozebiT. wamyvani saxeobe-
bia _ Aconitum nasutum, A. orientale, Athyrium filix femina, Campanula latifolia, Chaerophyllum aureum, Ligusticum alatum, Senecio rhombifolius. iSviaTad gvxvdeba monodominanturi
maRalbalaxeuli cenozebi (xarisSubliani – Senecio rhombifolius, da sxv.).
subalpur tipur mdeloebs (pirveladi, meoreuli)
vrceli teritoria uWiravs z. d. 2200-2550 m farg-
lebSi. mdeloebis SemadgenlobaSi umTavresia – namikre-
fiani (Agrostis planifolia), Svrieliani (Bromopsis variegata), Wrelwivaniani (Festuca varia), brZamiani
(Calamagrostis arundinacea), Zigviani (Nardus stricta), frin-tiani (Anemone fasciculata), polidominanturi marcvlovan-
nairbalaxovani mdeloebi.
alpuri sartyeli vrceldeba z. d. 2500-2550 m-dan
3000-3100 m-mde. alpuri mdeloebi fitocenologiurad
mravalferovania. dominirebs polidominanturi marcvlo-
van-nairbalaxovani mdeloebi. sakmaod farTodaa gavrcele-
buli alpuri Wrelwivaniani (Festuca varia), Zigviani
(Nardus stricta), nemsiwveriani (Geranium gymnocaulon), isliani (Carex tristis), fesvmagariani (Sibbaldia semiglabra). gvxvdeba alpuri dekianebis (Rhododendron caucasicum)
momcro nakveTebi da alpuri xalis mikrocenozebi (do-
minantebi – Colpodium versicolor, Sibbaldia semiglabra, Taraxacum stevenii da sxv.).
subnivalur sartyelSi (z. d. 3100-3200 m zemoT)
gavrcelebulia Ria (meCxeri) cenozebi, ZiriTadad alpuri
tipuri mdelos da xalebis saxeobebis monawileobiT.
98
gvxvdeba klde-naSal-RorRianis mcenareuloba, romlis
SemadgenlobaSi mravali saintereso endemi monawileobs.
amrigad, liaxv-rexulas geobotanikuri raionis mcena-
reuloba didi mravalferovnebiT gamoirCeva. raionis
sxvadasxva nawilSi (didi liaxvis xeoba, patara liaxvis
xeoba, rexulasa da mejudas xeobebi, lixis qedis aRmo-
savluri kalTa) ganviTarebuli mcenareuloba, saerTo
msgavsebasTan erTad, fitocenologiuri mravali paramet-
riT erTmaneTisagan gansxvavebulia, rac iZleva safuZvels
(damatebiTi geobotanikuri kvlevebi am safuZvels kidev
ufro gaamyarebs), rom raionis farglebSi gamoiyos
geobotanikuri qveraionebi.
VI. 15. fSav-mTiuleTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs md. qsnis, aragvis da
ivris auzebis mTian nawils. raionis dasavluri sazRvari
xarulis qedis Txemze, xolo aRmosavluri sazRvari
kaxeT-gomboris qedis Txemze gadis. aqve Sedis saguramo-
ialnos qedic, romelic qarTlis qedis gagrZelebaa.
teritoriis geologiur agebulebaSi ZiriTadad
iuruli da carculi nafenebi monawileobs, xolo samx-
reT nawilSi farTodaa gavrcelebuli paleogenuri nafe-
nebic – qviSaqvebi, fiqlebi, kirqvebi, mergelebi. md. TeT-
ri aragvis xeobaSi gvxvdeba lavuri Rvari (kaiSauris),
romelzec ganviTarebulia talRuri vake (simaRle z. d.
1500-2000 m).
raioni rTuli reliefiT xasiaTdeba. mis Camoyali-
bebaSi ZiriTadad eroziulma procesebma miiRo monawile-
oba. maRali qedebisa da mwvervalebis kalTebze gamosa-
99
xulia reliefis myinvaruli formebic (Tanamedrove myin-
varebidan raionSi mxolod erTia SemorCenili – Wauxis
masivze, md. abudelauris saTaveebSi).
raionis hidrografiuli qseli sakmaod mdidaria. misi
safuZvelia md. qsani, iori, aragvi (TeTri, Savi anu
gudamayris, fSavis, xevsureTis) da maTi Senakadebi.
gvxvdeba vokluzis tipis wyaroebi da mineraluri wylebi.
tbebiT raioni Raribia.
raionis hava dasavluri (zRviuri) havis Zalze sust
gavlenas ganicdis. amitom igi mezobeli raionebis havas-
Tan SedarebiT ufro mSrali da kontinenturia. atmosfe-
ruli naleqebis wliuri jami meryeobs 500-600 mm-dan
(mTiswinebi) 1450 mm-mde (jvris uReltexili). dasavluri
haeris mniSvnelovan gavlenas ganicdis saguramos qedis
Crdilo-dasavleTi kalTa (gzad eRobeba dasavleTidan
SemoWril haeris nakads), ris gamoc igi SedarebiT ufro
teniania.
raionis niadagebi sakmaod mravalferovania. gavrcele-
bulia, ZiriTadad, tyis yavisferi, tyis yomrali, mTa-
tyis gardamavali da mTa-mdelos niadagebi, romlebic mra-
vali variantiTaa warmodgenili.
• mcenareuloba
fSav-mTiuleTis geobotanikuri raioni erT-erTia im
raionTa Soris, romelTa bunebrivma mcenareulobam Zli-
eri anTropogenuri zemoqmedeba ganicada (tyeebis usis-
temo gaCexva, mTis mdeloebze cxvar-Zroxis mouwesri-
gebeli Zoveba). amasTan dakavSirebiT mniSvnelovnad
Secvlilia mcenareuli safaris bunebrivi struqtura:
sadReisod mcenareuli safaris SemadgenlobaSi mkveTrad
Semcirebulia tyis mcenareulobis xvedriTi wili; na-
tyevari mdeloebis mniSvnelovani nawili degradirebulia
(Semadgenlobisa da struqturis gauareseba); teritoriis
100
sagrZnobi nawili erozirebulia, sadac mcenareuli sa-
fari praqtikulad daSlilia, xolo niadagi Camorecxi-
lia (namewyrali ferdobebi, xev-xramebi).
bunebrivi mcenareulobis saerTo fitocenologiuri
suraTi, sintaqsonTa (mcenareulobis tipebi, formaciebi,
asociaciebi) ganawilebis kanonzomierebebi, mcenareuli
Tanasazogadoebebis (fitocenozebis) suqcesiuri ganviTa-
rebis Taviseburebebi iZleva safuZvels iTqvas: raionSi
warmodgenilia mcenareulobis sartylianobis aRmosav-
leT-kavkasiuri tipi (doluxanovi, saxokia, 1941), sar-
tyelTa sruli speqtriT (tyis, subalpuri, alpuri,
subnivaluri sartyelebi).
tyis sartyeli vrceldeba z. d. 500-600 m-dan 1800-
1850 m-mde. gabatonebuli tyis formaciebis mixedviT tyis
sartyelSi ori qvesartyeli SeiZleba gamoiyos – muxnari
da wiflnari tyeebis qvesartyelebi.
muxnari tyeebis qvesartyeli moicavs teritorias z.
d. 500-600 m-dan 1000-1100 m-mde. tyis mcenareuloba
ZiriTadad warmodgenilia qarTuli muxis (Quercus iberica) tyeebiT. muxnarebs uWiravs samxreTis, aRmosavle-
Tis, dasavleTis eqspoziciis sxvadasxva daqanebis ferdo-
bebi, sadac ganviTarebulia, ZiriTadad, tyis yavisferi
saSualo da mcire siRrmis niadagebi. muxnari koromebis
didi nawili amonayriTia, dabali warmadobis (IV-V bo-
niteti da naklebi). muxnarebis tipologiur Semadgenlo-
baSi dominirebs asociaciebi – muxnari jagrcxiliani
(Quercus iberica – Carpinus orientalis), muxnari Tivaqasriani (Quercus iberica – Poa nemoralis), muxnari arjakeliani
(Quercus iberica – Lathyrus roseus). muxnari tyeebis
usistemo eqspluataciis Sedegad tyis koromebis didi
nawili degradirebulia (amonayriTi, dabali warmadobis,
dabali sixSiris da meCxeri koromebi). mravalgan, met-
wilad samxreTis eqspoziciis mSral ferdobebze, muxis
101
tyis mxolod naSTebia SemorCenili. natyevarebze ganviTa-
rebulia tyisSemdgomi buCqnarebi – jagrcxilnari
(Carpinus orientalis), ZeZviani (Paliurus spina christi), nairbuCqnari (ZeZvi – Paliuris spina christi, grakla –
Spiraea hypericifolia, kuneli – Crataegus kyrtostyla, kvido – Ligustrum vulgare, Sindi – Cornus mas, jagrcxila –
Carpinus orientalis, CitavaSla – Pyracantha coccinea da
sxv.); gvxvdeba stepis mcenareulobis momcro nakveTebi,
ZiriTadad – uroianebi (Botriochloa ischaemum) da marcv-
lovan-nairbalaxovani stepis dajgufebebi.
CrdiloeTis eqspoziciis SedarebiT tenian ferdobeb-
ze ganviTarebulia, ZiriTadad, rcxilnari (Carpinus cau-casica) da wiflnar-rcxilnari (Carpinus caucasica + Fagus orientalis) tyeebi; iSviaTad aRiniSneba wminda wiflnari
(Fagus orientalis) koromebic. zogan momcro nakveTebis sa-xiT gvxvdeba Sereuli farTofoTlovani tye, romlis
SemadgenlobaSi monawileobs – rcxila, qarTuli muxa,
wifeli, cacxvi – Tilia begoniifolia, lekis xe – Acer plata-noides, qorafi – Acer laetum, ifani – Fraxinus excelsior.
wiflnari tyeebis qvesartyeli moicavs hifsometriul
zols z. d. 1000-1100 m-dan 1800-1850 m-mde. Zireuli
tyeebi warmodgenilia wiflnarebiT (Fagus orientalis) da
rcxilnar-wiflnarebiT (Fagus orientalis + Carpinus cauca-sica). farTodaa gavrcelebuli meoreuli rcxilnarebi da
Sereuli farTofoTlovani tyeebi (rcxila, wifeli, cacxvi,
qorafi, lekis xe da sxv.). lokalurad gvxvdeba wiwviani
tyeebis, kerZod naZvnaris (Picea orientalis) momcro nakveTebi da fragmentebi (sof. araxveTTan da qoroRosTan,
bakurTxevSi, kawalxevSi, xandosxevSi da sxv.). fiWvnaris
(Pinus sosnowskyi) mozrdili koromebi gadarCenilia md.
TeTri aragvisa da qsnis xeobebSi.
wiflnari tyeebis qvesartyelSi mniSvnelovani far-
Tobi ukavia tyisSemdgom mcenareulobas – Txilis
102
(Corylus avellana) da ielis (Rhododendron luteum)
buCqnarebs, marcvlovan-nairbalaxovan mdeloebs da sxv.
mdinareebis (qsani, aragvi, iori) WalebSi gadarCeni-
lia murynaris (Alnus barbata, A. incana) da tirifnaris (Salix excelsa, S. alba) momcro nakveTebi da fragmentebi.
tyis mcenareulobis SemadgenlobaSi Zalze iSviaTia
kolxuri fitocenozebi, Tumca mcenareTa (xeebi, buCqebi,
balaxebi) kolxuri saxeobebi sakmaod mravladaa war-
modgenili. kolxuri mcenareulobis warmomadgenlebi,
kerZod wiflnarebi maradmwvane da foTolmcveni kolxuri
qvetyiT (WyoriT – Ilex colchica, ieliT – Rhododendron luteum, kavkasiuri mocviT – Vaccinium arctostaphylos) gavrcelebulia SedarebiT tenian adgilebSi (saguramos
da sabaduris qedebis kalTebi, TeTri aragvis xeoba –
sof. araxveTTan da sxv.). saguramos qedis CrdiloeT
kalTaze sakmaod farTodaa gavrcelebuli wiflnari
suroiani (Fagus orientalis – Hedera pastuchowii). subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850 m-dan
2450-2500 m-mde. mcenareuloba warmodgenilia subalpuri
(maRalmTis) tyeebiT, buCqnarebiT, maRalbalaxeulobiT da
tipuri maRalmTis mdeloebiT.
subalpuri (maRalmTis) tyeebis farTobi, tyeze
xangrZlivi da Zlieri anTropogenuri zemoqmedebis Se-
degad (usistemo Cexva, tyeSi Sinauri pirutyvis mou-
wesrigebeli Zoveba) Zalze Semcirebulia. tyis sazRvari
raionSi saSualod z. d. 2000-2100 m simaRleze gadis,
rac tyis bunebriv zemo sazRvars (daaxloebiT 2500 m
zRvis donidan) Zlier daSorebulia (mas aRwevs mxolod
tanbrecili arynaris da arynar-circelianis momcro
koromebi da fragmentebi). tyeebis SemadgenlobaSi gvxvde-
ba maRalmTis wiflnari (Fagus orientalis), maRalmTis
muxnari (Quercus macranthera), nekerCxliani (Acer trautvetteri), arynari (Betula litwinowii), circeliani
103
(Sorbus caucasigena) da arynar-circeliani (Sorbus caucasigena + Betula litwinowii). tyeebis struqtura (flo-
ristuli Sedgeniloba, agebuleba) xSirad im donemdea
darRveuli, rom tipologiur klasifikacias praqtikulad
aRar eqvemdebareba. SedarebiT bunebrivad gamoiyureba
arynar-dekianis (Betula litwinowii – Rhododendron caucasicum) fitocenozebi, romlebic gavrcelebulia
mdinareTa saTaveebSi, didi daqanebis ferdobebze.
subalpur sartyelSi mniSvnelovani farTobi ukavia
maradmwvane buCqnars – dekians (Rhododendron caucasicum).
ganadgurebuli maRalmTis tyeebis naalagevze ganviTarebu-
lia foTolmcveni buCqnarebi – ielianebi (Rhododendron luteum), ufro iSviaTad gvxvdeba Txilianebi (Corylus avella-na). momcro dajgufebebs qmnis qondara buCqebi – mocvi
(Vaccinium myrtillus), tirifi (Salix kazbekensis) da sxv. subalpuri maRalbalaxeuloba gvxvdeba, metwilad,
momcro nakveTebisa da fragmentebis saxiT sartylis qveda
nawilSi (z. d. 1800-2200m). dominirebs polidominanturi
maRalbalaxeuloba (Aconitum nasutum, A. orientale, Athyrium filix femina, Campanula latifolia, Chaerophyllum aureum, Dryopteris filix mas, Dactylis glomerata, Heracleum sosnowskyi, Ligusticum alatum, Senecio rhombifolius). SedarebiT iSviaTad gvxvdeba maRalbalaxeulobis monodominanturi
fitocenozebic – xarisSublianebi (Senecio rhombifolius), diyianebi (Heracleum sosnowskyi) da sxv.
raionSi farTodaa gavrcelebuli tipuri subalpuri
mdeloebi (maRalmTis saTib-saZovrebi) – namikrefiani
(Agrostis planifolia), brZamiani (Calamagrostis arundinacea), Svrieliani (Bromopsis variegata), Wrelwivaniani (Festuca varia), Zigviani (Nardus stricta), uZovriani (Trollius patulus), frintiani (Anemone fasciculata), marmuWiani (Alchemilla caucasica, A. sericata) da sxv. vrceli farTobebi uWiravs
polidominantur marcvlovan-nairbalaxovan mdeloebs.
104
alpuri sartyeli moicavs teritorias z. d. 2450-
2500 m-dan 3000 m-mde. alpuri mdeloebis SemadgenlobaSi
dominirebs polidominanturi marcvlovan-nairbalaxovani
mdeloebi (mravali varianti). sakmaod farTodaa gavrce-
lebuli monodominanturi alpuri mdeloebic, romelTa
Sorisaa – nemsiwveriani (Geranium gymnocaulon), fesvmaga-riani (Sibbaldia semiglabra), Wrelwivaniani (Festuca varia), Zigviani (Nardus stricta), isliani (Carex tristis) da sxv.
alpuri sartylis zeda nawilSi gavrcelebulia alpuri
xalebis mikrocenozebi (Campanula tridentata, Festuca ruprechtii, Taraxacum stevenii, Veronica gentianoides da sxv.).
subnivaluri sartyeli warmodgenilia maRali
qedebisa da mwvervalebis ferdobebze, z. d. 3000 m
zemoT. mcenareuloba warmodgenilia Ria cenozebiTa da
mikrocenozebiT – fesvmagarianiT (Sibbaldia semiglabra), marmuWianiT (Alchemilla sericata), WrelwivanianiT (Festuca varia) da sxv.
maRalmTian sartyelebSi (subalpuri, alpuri, subni-
valuri) sakmaod farTodaa gavrcelebuli klde-naSal-
RorRianis mcenareuloba, romelic ekologiurad da
fitocenologiurad mravalferovania, mis SemadgenlobaSi
mravlad gvxvdeba kavkasiisa da saqarTvelos endemebi.
VI. 16. mTiani kaxeTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs kavkasionis samxreTi
kalTis im nawils, romelic moqceulia kaxeTis qedis
Txemsa da saqarTvelo-azerbaijanis sazRvars Soris.
raionis SemadgenlobaSi Sedis gomboris qedic, romelic
105
kaxeTis qedis gagrZelebas warmoadgens da geologiurad
da landSafturad mWidrodaa dakavSirebuli kavkasionTan.
mTiani kaxeTis geologiur agebulebaSi dominirebs
mezozouri da mesameuli wyebebi. gabatonebulia iuruli
nafenebi – qviSaqvebi da Tixafiqlebi. kaxeTis kavkasionis
dasavleT da centralur nawilSi (metwilad mTis qveda
sartyelSi) gvxvdeba carculi naleqebic. kavkasionis
RerZul nawilSi gavrcelebulia metamorfizebuli qane-
bic. sperozas kldovani masivi (md. alaznis saTaveebi)
agebulia marmariloTi, granitebiTa da kristaluri fiq-
lebiT.
raionis teritoria rTuli reliefiT xasiaTdeba.
aqauri mTebi SedarebiT (centralur kavkasionTan) daba-
lia, amitom Tanamedrove myinvarebi aq ar gvxvdeba. Zveli
myinvarebis naSTebi – myinvaruli reliefis formebi
(trogebi, cirkebi, karebi) sporaduladaa gavrcelebuli
RerZuli qedis Txemispira zolSi. reliefis gabatonebul
formas raionis teritoriaze eroziuli reliefi war-
moadgens. gomboris qedze (absoluturi simaRle 2000 m)
farTodaa gamosaxuli mewyruli da bedlenduri re-
liefic. reliefis saerTo damaxasiaTebeli niSania
mTiswinebis zolis susti ganviTareba; bevrgan mTiswinebi
saerTod ar gvxvdeba (kaxeTis kavkasioni mTiani kedlis
saxiT aRmarTulia alaznis velidan).
raioni mWidro hidrografiuli qseliT gamoirCeva,
gansakuTrebiT RerZuli qedi. igi daserilia mokle da
Rrma xeobebiT. md. alaznis marcxena Senakadebi (ilto,
stori, lopota, didxevi, inwoba, CelTi, duruji, bursa,
avanis-xevi, Saro-xevi, kabali, Sromis wyali, lagodexis
wyali, mawimis wyali) 20-25 km manZilze eSveba saSualod
z. d. 2500 m-dan 500 m-mde; maT mier Camotanili didi
odenobis daSlis produqtebi mTisZirebTan qmnis mZlavr
gamotanis konusebs. terasebi, md. alaznis xeobis
106
gamoklebiT, xeobaTa siRrmeSi ar vrceldeba. raionSi
(gomboris qedi, md. durujis xeoba da sxv.) gamosaxulia
Rvarcofuli movlenebi.
mTiani kaxeTis hava, adgilobrivi orografiuli piro-
bebis da masTan dakavSirebuli atmosferos cirkulaciuri
procesebis Taviseburebebis gamo, gansxvavebulia mezobeli
(fSav-mTiuleTis) raionis havisagan. igi gamoixateba,
uwinaresad, maRal sinotiveSi. atmosferuli naleqebis
wliuri jami mTisZirebSi 700-1000 mm-ia, z. d. simaRlis
zrdasTan erTad igi swrafad izrdeba da subalpur
sartyelSi 1500-1800 mm aRwevs. am mxriv mTiani kaxeTis
raioni sagrZnoblad gansxvavdeba aRmosavleT saqarTvelos
sxva raionebisagan (uaxlovdeba dasavleT saqarTvelos
mTian raionebs). saSualo Tviur temperaturaTa rxevis
wliuri amplituda zomieria, meryeobs 21-23° farglebSi.
gomboris qedis Txemi, kerZod m. civis midamoebi
gamoirCeva Taviseburi temperaturuli reJimiT (haeris
gadaciveba), ris gamoc igi setyvianobis keraa da did
safrTxes uqmnis kaxeTis baR-venaxebs.
mTiani kaxeTis niadagebi mravalferovania. mTiswinebis
zolSi da mTis qveda sartyelSi dominirebs tyis
yavisferi niadagebi. kirqvianebis gavrcelebis areSi
(kaxeTis kavkasionis dasavleTi da centraluri nawili)
gavrcelebulia neSompala-karbonatuli niadagebic. mTis
Sua da zeda nawilSi farTodaa gavrcelebuli tyis
yomrali niadagebi. subalpur sartyelSi gvxvdeba tye-
mdelos gardamavali da mTa-mdelos kordiani niadagebi.
mTa-mdelos kordiani niadagebi, maTi mravali variantiT,
gavrcelebulia alpur sartyelSic.
• mcenareuloba
mTiani kaxeTis geobotanikuri raioni gamoirCeva uxvi
da mravalferovani mcenareulobiT. haerisa da niadagebis
107
SedarebiT maRali tenianobis wyalobiT raionSi farTo
gavrcelebas aRwevs mezofiluri mcenareuloba (tyis,
mdelos). raionis florac sakmaod mdidaria reliqturi
(mesameulis) saxeobebiT, romelTagan bevrs (lafani,
wabli, diadi boyvi, Zelqva, uTxovari, bza, wyavi, Wyori,
kavkasiuri mocvi, pastuxovis suro, Savi gvimra, xaxia da
sxv.) mniSvnelovani poziciebi ukavia adgilobriv
mcenareul safarSi. gvxvdeba mravali viwro_endemuri
saxeobac (iulias furisula, mlokoseviCis iordasalami,
lagodexis naRvela, mrgvali wamali da sxv.).
mTiani kaxeTis geobotanikur raionSi mcenareulobis
ganawileba eqvemdebareba aRmosavleT kavkasionze (mis
samxreT kalTaze) mcenareuli safaris vertikalur-
zonaluri ganawilebis saerTo kanonzomierebebs. raionis
teritoriaze vrceldeba mcenareulobis sartylianobis
aRmosavleT-kavkasiuri tipi sartyelTa sruli speqtriT
(tyis, subalpuri, alpuri, subnivaluri sartyelebi).
tyis sartyeli moicavs teritorias z. d. 400-500 m-
dan 1800-1850 m-mde. misi qvesartyelebad dayofa
ramdenadme pirobiTia. saqme isaa, rom tyis sartylis
qveda nawilSi, z. d. 1000-1100 m-mde (romelic aRmosav-
leT saqarTvelos mraval regionSi muxnaris qvesartylis
saxeliT gamoiyofa) qarTuli muxis (Quercus iberica) tyis gavrceleba erTob SezRudulia. igi gansakuTrebiT
TvalsaCinoa geobotanikuri raionis aRmosavlur nawilSi
– lagodexis administraciuli raionis teritoriaze,
sadac uxvi atmosferuli naleqebi ganapirobebs aRmosav-
leTis wiflis (Fagus orientalis) fitocenologiuri
poziciebis bunebrivad gafarToebas z. d. simaRlis
aRniSnul farglebSic ki. magaliTad, lagodexis saxel-
mwifo nakrZalSi wminda wiflnarebi ganviTarebulia ukve
z. d. 700-800 m simaRlidan. muxnar tyeebs did konkuren-
cias uwevs Sereuli farTofoTlovani tyeebic.
108
miuxedavad zemoaRniSnulisa, tyis sartyelSi muxnari
tyeebis qvesartylis gamoyofa z. d. 400-500 m-dan 1000-
1100 m farglebSi usafuZvlo araa, miT umetes, rom
raionis metwil teritoriaze (kaxeTis kavkasionis cen-
traluri da dasavluri nawili, gomboris qedi) igi
sakmaod reliefuradaa gamosaxuli.
muxnari (Quercus iberica), rcxilnar-muxnari (Quercus iberica + Carpinus caucasica) da Sereuli farTofoTlovani
tyeebi (qarTuli muxis siWarbiT) ganviTarebulia samxre-
Tis, aRmosavleTis, samxreT-dasavleTis eqspoziciis fer-
dobebze, tyis yavisfer da neSompala-karbonatul niada-
gebze. muxnarebi tipologiurad sakmaod mravalferovania.
dominirebs muxnari jagrcxiliani (Quercus iberica – Carpinus orientalis), romelic ramdenime subasociaciis
saxiTaa warmodgenili; gvxvdeba muxnari mTis wivaniani
(Quercus iberica – Festuca drymeja), muxnari isliani
(Quercus iberica – Carex buschiorum) da sxv. (qvaCakiZe,
1999; qvaCakiZe, iaSaRaSvili, 1992).
qvesartyelSi mniSvnelovani teritoria (proluviuri
terasebi da mimdebare mTis ferdobebi) ukavia rcxilnar
(Carpinus caucasica) da Sereul farTofoTlovan tyeebs
(rcxila, cacxvi - Tilia begoniifolia, leka – Acer platanoides, diadi boyvi - Acer velutinum, wabli -
Castanea sativa, wifeli - Fagus orientalis). unikaluri
rcxilnari da Sereuli farTofoTlovani tyeebi ganviTa-
rebulia lagodexis nakrZalSi, sadac koromebis cocxal
safarSi xSir SemTxvevaSi srul gabatonebas aRwevs
hirkanuli floris reliqti – pastuxovis suro (Hedera pastuchowii). alaznis (pankisis) da storis xeobaTa
wyalgamyofi qedis kalTebze (sof. babaneuris da lalis-
yuris midamoebSi) z. d. 400-900 m simaRleze gavrcele-
bulia unikaluri reliqturi tyeebi – Zelqvnari (Zelkova carpinifolia) da jagrcxilnar-Zelqvnari (Zelkova carpini-
109
folia – Carpinus orientalis). am tyeebis didi nawili, ro-
gorc saqarTvelos tyis mcenareulobis istoriisaTvis
mniSvnelovani obieqti, daculia saxelmwifos mier
(bawara-babaneuris nakrZali).
mdinareTa uaxloes terasaze (WalaSi) ganviTarebulia
Walis tyeebi, sadac dominirebs verxvnari (ofi - Populus nigra, xvalo - Populus canescens) da murynari (Alnus barbata). zogan SemorCenilia lafnaris (Pterocarya pterocarpa) momcro koromebi (lagodexis nakrZali, md.
ninosxevis Wala da sxv.). sadReisod Walis tyeebis
umetesoba ganadgurebulia an SemorCenilia tyis koro-
mebis naSTebi (momcro nakveTebi, xeTa jgufebi).
muxnari tyeebis qvesartyelSi gavrcelebulia, zogan
mniSvnelovani farTobic ukavia tyeebis (muxnaris,
Sereuli foTlovani tyeebis) anTropogenuri digresiis
(suqcesiis) sxvadasxva stadiis mcenareulobas –
jagrcxilnars (Carpinus orientalis), ZeZvians (Paliurus spina christi), hemiqserofilur nairbuCqnars (jagrcxila, ZeZvi,
Savjaga - Rhamnus pallasii, kuneli – Crataegus kyrtostyla, Trimli – Cotinus coggygria, kvido – Ligustrum vulgare, Sindi – Cornus mas da sxv.), marcvlovan-nairbalaxovani
stepis mcenareulobas.
wiflnari tyeebis qvesartyeli moicavs teritorias
z. d. 1000-1100 m-dan subalpur sartylamde (z. d. 1800-
1850 m). qvesartyelSi farTodaa gavrcelebuli wminda
(monodominanturi) wiflnarebi (Fagus orientalis). samxreTis eqspoziciis ferdobebze, agreTve aRmosavleTis
da dasavleTis eqspoziciis didi daqanebis ferdobebze
gvxvdeba, upiratesad, rcxilnari (Carpinus caucasica), rcxilnar-wiflnari (Fagus orientalis + Carpinus caucasica) da Sereuli farTofoTlovani tyeebi (wifeli, rcxila,
wabli – Castanea sativa, cacxvi – Tilia begoniifolia,
110
qorafi – Acer laetum, qarTuli Txili – Corylus iberica). lokalurad gvxvdeba tyis koromebi wablis dominirebiT.
mTiani kaxeTis wiflnari tyeebi tipologiurad
mravalferovania. farTodaa gavrcelebuli mkvdarsafriani,
mTis wivaniani (Festuca drymeja), Caduniani (Dryopterix filix mas), mayvliani (Rubus caucasicus) da sxva seriebis
asociaciebi (qvaCakiZe, 1999; qvaCakiZe, iaSaRaSvili,
1992). muqwiwviani tyeebi (naZvnari, soWnari) raionSi
araa gavrcelebuli. mTa sperozas kldovan kalTebze (md.
alaznis saTaveebi) ganviTarebulia fiWvnaris (Pinus sosnowskyi) meCxeri koromebi. fiWvnarebi gvxvdeba gombo-ris qedzec, upiratesad misi samxruli kalTis xeobebSi.
aqauri fiWvnaris cenozebi formirebulia CamoSlili
qanebis dagrovebis adgilebSi, z. d. 1650-1850 m simaRle-
ze; xeobebis Sua welze (z. d. 800-1200 m) fiWvnarebi
ganviTarebulia Zvel Rvarcoful nakadebze (mariamjvris,
anTokis, giorgiwmindis da sxva xeobebSi); amJamad maTi
umetesoba icvleba Zireuli tyeebiT – muxnariTa da
wiflnariT (qvaCakiZe, iaSaRaSvili, 2007).
tyis sartyelSi gavrcelebulia kolxuri asociaci-
ebi, kerZod: wiflnari kavkasiuri mocviani (Fagus orientalis – Vaccinium arctostaphylos), wiflnari ieliani
(Fagus orientalis – Rhododendron luteum), wiflnari wyaviani
(Fagus orientalis – Laurocerasus officinalis), wiflnari
xaxiani (Fagus orientalis – Pachyphragma macrophyllum),
murynari Savi gvimriani (Alnus barbata – Matteuccia struthiopteris) da sxv. am asociaciebis fitocenozTa ume-tesoba, marTalia, momcro nakveTebis da fragmentebis
saxiTaa warmodgenili, magram TviT faqti mTian kaxeTSi
maTi arsebobisa mecnierebisaTvis friad mniSvnelovania.
sakmaod farTodaa gavrcelebuli hirkanuli asociacia –
wiflnari suroiani (Fagus orientalis – Hedera pastuchowii).
111
pankisis xeobaSi, md. alaznis marjvena Senakadis –
bawaras xeobis marjvena sanapiroze gavrcelebulia
uTxovriani (Taxus baccata) da wiflnar-uTxovriani (Taxus baccata + Fagus orientalis) reliqturi tyeebi. tyis
koromebi ganviTarebulia CrdiloeTis eqspoziciis
ferdobebze, z. d. 1000-1500 m farglebSi, daaxloebiT
180 ha farTobze. bawaras uTxovrianebi unikaluria ara
marto saqarTveloSi, aramed mTel msoflioSi. uTxovris
xeebi aRwevs saSualod 20-22 m simaRles da 90-100 sm
diametrs, asaki 600-900 weli (erTeuli xeebis simaRle
25 m, diametri 120 sm, asaki 2000 wels aRwevs). iSviaTi
reliqturi mcenareulobidan aRsaniSnavia, agreTve,
kolxuri bzis (Buxus colchica) koromebi md. bursasa da storis xeobebSi, wyavis (Laurocerasus officinalis) buCqnare-bi md. storisa da didxevis xeobebSi da sxv. tyis
sartyelSi gavrcelebulia mravali viwro-lokaluri
endemi, rogoricaa – iulias furisula (Primula juliae), mlokoseviCis iordasalami (Paeonia mlokosewitschii), lagodexis naRvela (Gentiana lagodechiana), mrgvali
wamali (Gymnospermium smirnowii) da sxv. subalpuri sartyeli moicavs hifsometriul zols z.
d. 1800-1850 m-dan 2450-2500 m-mde. mcenareuli safaris
SemadgenlobaSi monawileobs maRalmTis (subalpuri)
tyeebi, buCqnarebi, maRalbalaxeuloba, tipuri subalpuri
da alpuri mdeloebi.
raionis subalpuri tyeebi warmodgenilia formaci-
ebiT – maRalmTis wiflnari (Fagus orientalis), nekerCxli-
ani (Acer trautvetteri), arynari (Betula litwinowii), muxnari (Quercus macranthera), circeliani (Sorbus caucasigena). Zlieri anTropogenuri wnexis Sedegad subalpuri tyeebis
saerTo farTobi mkveTrad Semcirebulia (maT Soris
lagodexis nakrZalSic, sadac sanakrZalo reJimi ma-
RalmTian – subalpur, alpur – sartyelebze mxolod
112
1945 wlidan ganxorcielda), mniSvnelovnad darRveulia
subalpuri tyeebis (gansakuTrebiT rbili reliefis piro-
bebSi arsebuli tyeebis) fitocenologiuri struqtura.
raionis subalpuri tyeebis tipologiuri speqtri
sakmaod mravalferovania, mis SemadgenlobaSi monawileobs
tyis kolxuri asociaciebic (qvaCakiZe, 1979, 1999; qvaCa-
kiZe, iaSaRaSvili, 1992).
subalpuri buCqnarebi warmodgenilia, ZiriTadad,
dekianebiT (Rhododendron caucasicum). gvxvdeba dekianis
wminda (mWidro rayebis saxiT) da kompleqsuri da-
jgufebebi (dekiani – subalpuri mdelos kompleqsebi).
momcro nakveTebis saxiT da fragmentulad aRiniSneba
Rviianebi (Juniperus hemisphaerica), ielianebi
(Rhododendron luteum), mocvianebi (Vaccinium myrtillus). subalpuri maRalbalaxeuloba ganviTarebulia, Ziri-
Tadad, gavakebul adgilebSi – tyis yalTaRebSi (fanj-
rebSi) da natyevarebze. dominirebs polidominanturi
maRalbalaxeuloba, romlis damaxasiaTebeli saxeobebia –
Aconitum nasutum, A. orientale, Athyrium filix femina, Campanula lactiflora, C. latifolia, Chaerophyllum aureum, Dryopteris filix mas, Ligustrum alatum, Senecio rhombifolius, Symphytum asperum, Telekia speciosa, Valeriana alliariifolia. gvxvdeba monodominanturi maRalbalaxeuli cenozebic –
xarisSublianebi (Senecio rhombifolius), diyianebi
(Heracleum sosnowskyi), Roloianebi (Rumex alpinus), telekianebi (Telekia speciosa).
mdidari da mravalferovania tipuri subalpuri mde-
loebi. dominirebs polidominanturi marcvlovan-nairba-
laxovani mdeloebi, romelTa SemadgenlobaSi monawileobs
saxeobebi – Agrostis planifolia, Alchemilla caucasica, Anthoxanthum odoratum, Betonica macrantha, Briza elatior, Bromopsis variegata, Calamagrostis arundinacea, Campanula collina, C. charanthifolia, C. salicifolia, Dactylis glomerata,
113
Festuca pratensis, Geranium ibericum, Leontodon hispidus, Poa nemoralis, P. longifolia, Trifolium ambiguum, T. canescens da sxv. mniSvnelovani farTobebi ukavia monodominantur mde-
loebs – brZamians (Calamagrostis arundinacea), namikre-
fians (Agrostis planifolia), Wrelwivanians (Festuca varia), Zigvians (Nardus stricta), mziurians (Inula grandiflora), nemsiwverians (Geranium ibericum), frintians (Anemone fasciculata) da sxv.
alpuri sartyeli ganviTarebulia mTiani kaxeTis
maRal qedebze da mwvervalebze, z. d. 2450-2500 m-dan
3000 m-mde. mcenareuli safari Seqmnilia alpuri mdelo-
ebiT, romelTa Soris dominirebs polidominanturi marcv-
lovan-nairbalaxovani mdelos fitocenozebi. sakmaod
farTodaa gavrcelebuli mkvrivkordiani mdeloebi –
Zigviani (Nardus stricta) da Wrelwivaniani (Festuca varia). alpuri sartylis zeda nawilSi gavrcelebulia alpuri
xalebi – marmuWiani (Alchemilla caucasica), Zirmagariani
(Sibbaldia semiglabra), beruliani (Omalotheca supina), babuawveriani (Taraxacum stevenii) da sxv.
subnivaluri sartyeli wamodgenilia kaxeTis kavka-
sionis maRal mwvervalebze, z. d. 3000 m zemoT. fitoce-
nozebi ganviTarebulia iSviaTad, xelsayrel reliefur
pirobebSi. SemadgenlobaSi wamyvania alpuri xalebis sa-
xeobebi, emateba – Carex tristis, Luzula pseudosudetica, L. spicata, Phleum alpinum da sxv. farTodaa warmodgenili
klde-naSal-RorRianis mcenareuloba (sxvadasxva varianti).
mTiani kaxeTis geobotanikur raionSi, gansakuTrebiT
raionis aRmosavlur nawilSi, gavrcelebulia adventuri
floris saxeobebi, romelTagan zogierTi gamoirCeva maRa-
li invaziuri potencialiT (aqtiurad iWreba aborigenul
fitocenozebSi). maT Sorisaa – pavlovnia (Paulownia tomentosa) da cru akacia (Robinia pseudoacacia), romle-
bic bunebrivad inergeba Walis tyeebSi da mTis qveda
114
sartylis rcxilnarebSi; mTis rcxilnarebisa da wifl-
nar-rcxilnarebis cocxal safarSi masiurad vrceldeba
mWada (Oplismenus undulatifolius).
VII. kavkasionis CrdiloeTi kalTis geobotanikuri olqi
VII. 17. xevisa da piriqiT xevsureTis
geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs saqarTvelos
istoriul-eTnografiul provinciebs – xevsa da piriqiT
xevsureTs. raioni bunebriv gagrZelebas poulobs
CrdiloeTiT, ruseTis federaciis teritoriaze (Tergis
olqi; grosheimi, 1948).
teritoriis geologiur agebulebaSi gabatonebulia
iuruli nafenebi – fiqlebi da qviSaqvebi. raionis samx-
reT-dasavleT nawilSi gvxvdeba kirqvebi da mergelebic.
darialis kldekarSi gaSiSvlebulia paleozouri grani-
tebis masivi. meoTxeuli warmonaqmnebi warmodgenilia
efuziuri qanebiT, myinvaruli da mdinareuli nafenebiT,
qvayrilebiT. piriqiT xevsureTSi, xevisagan gansxvavebiT,
vulkanogenuri qanebi araa gavrcelebuli.
raioni metad rTuli reliefiT xasiaTdeba. gabatone-
bulia teqtonikur-eroziuli reliefi, romelSic CarTu-
lia myinvaruli, vulkanuri da sxva formebi. mTavar
qedze da maRal Stoqedebze farTodaa warmodgenili
reliefis Zveli myinvaruli formebi.
raionis hidrografiuli qseli mWidroa. igi warmod-
genilia md. TergiTa da misi mravali SenakadiT. raionSi
gvxvdeba didi debetis mineraluri wylebi.
115
raionis teritoriaze hava SedarebiT mSrali da
kontinenturia. naleqebis wliuri jami meryeobs 650 mm-
dan (daba stefanwminda, z. d. 1727 m) 1444 mm-mde (jvris
uReltexili, z. d. 1380 m). Tviuri temperaturebis rxe-
vis wliuri amplituda 19-21° Seadgens. mudmivi Tovlis
xazi gadis z. d. 3500-3800 m simaRleze (gacilebiT
maRla, vidre kavkasionis mopirispire samxreT kalTaze).
raionis niadagebi sakmaod mravalferovania. tyisa da
subalpur sartyelebSi gavrcelebulia tyis yomrali nia-
dagebi (mravali varianti), tye-mdelos gardamavali nia-
dagebi, mTa-mdelos kordiani niadagebi, torfiani da
torfian-Waoburi niadagebi. alpur sartyelSi niadaguri
safari warmodgenilia, ZiriTadad, saSualo da mcire
siRrmis mTa-mdelos kordiani niadagebiT. raionSi (yvela
sartyelSi, cicabo ferdobebze) farTodaa gavrcelebuli
mcire siRrmis xirxatiani da ganuviTarebeli niadagebi.
• mcenareuloba
xevisa da piriqiT xevsureTis geobotanikuri raionis
bunebrivi mcenareuloba sakmaod mkveTrad gansxvavebulia
saqarTvelos sxva geobotanikuri raionebis mcenareulobi-
sagan. igi ganpirobebulia mdebareobiT, SedarebiT mSrali
haviT da sxva faqtorebiT. aRsaniSnavia bunebriv mcena-
reulobaze anTropogenuri zemoqmedebis farTo masStabe-
bic (gansakuTrebiT xevis teritoriaze), ramac Zireuli
mcenareulobis mniSvnelovani transformireba ganapiroba.
mcenareulobis specifikuri xasiaTi reliefurad
vlindeba sartylianobis tipSi: raionSi warmodgenilia
mcenareulobis sartylianobis centralur-Crdilokavkasi-
uri tipi (Sifersi, 1953) – tyis (arasruli moculo-
biT), subalpuri, alpuri da subnivaluri sartyelebiT.
tyis sartyeli xevsa da piriqiT xevsureTSi
warmodgenilia mxolod erTi qvesartyeliT.
116
arynari da fiWvnari tyeebis qvesartyeli vrceldeba
z. d. 1000 m-dan 1800-1850 m-mde. amJamad arynari da
fiWvnari tyeebi SedarebiT ukeT Semonaxulia piriqiT
xevsureTSi, xolo xevis teritoriaze tyeebi momcro
koromebisa da fragmentebis saxiTaa ZiriTadad warmodge-
nili. gvxvdeba rogorc wminda fiWvnarebi (Pinis sosnowskyi) da arynarebi (Betula pendula, B. litwinowii, B. raddeana), ise Sereuli fiWvnar-arynari tyeebic.
fiWvnari tyeebi (Pinus sosnowskyi) gavrcelebulia
didi daqanebis samxreTisa da samxreT-aRmosavleTis
eqspoziciis ferdobebze. tyis koromebSi mcire rao-
denobiT Sereulia – mTrTolavi verxvi (Populuis tremula), rcxila (Carpinus caucasica), cacxvi (Tilia begoniifolia), ifani (Fraxinus excelsior), qarTuli muxa (Quercus iberica), naZvi (Picea orientalis). buCqebidan mcire raodenobiT
aRiniSneba – werwa (Lonicera caucasica), SoTxvi (Padus avium), uzani (Viburnum lantana). balaxeul safarSi
dominirebs marcvlovnebi da islebi – Bromopsis variegata, Carex buschiorum, Festuca drymeja, Poa nemoralis da sxv.
arynari tyeebi, romelTa edifikatorebad gvevlineba
aryis sami saxeoba (mtirala aryi – Betula pendula, litvinovis aryi – B. litwinowii, endemuri Savi aryi – B. raddeana), ZiriTadad CrdiloeTis da Crdilo-dasavleTis
eqspoziciis ferdobebzea gavrcelebuli. tyis koromebSi
mcire raodenobiT Sereulia circeli (Sorbus caucasigena), Txis tirifi (Salix caprea) da sxv. cicabo Txelniadagian da kldovan ferdobebze metwilad ganviTa-
rebulia Sereuli fiWvnar-arynari tyeebi. tyis koromebi
nairxnovania, dabali sixSiris, xSirad gvxvdeba meCxe-
rebic. rbili reliefis pirobebSi gvxvdeba maRali six-
Siris mqone anTropogenuri (ganviTarebuli naxanZralebze
da naCexebze) erTxnovani fiWvnari da arynari koromebi.
117
anTropogenuri wnexis gavleniT raionis fiWvnari da
arynari tyeebis didi nawili ganadgurebulia (gansakuT-
rebiT xevis teritoriaze), natyevarze ki ganviTarebulia
buCqnarebi – Rviiani (Juniperus hemisphaerica, J. sabina), qacviani (Hippophaë rhamnoides), nairbuCqnari (grakla –
Spiraea hypericifolia, askili – Rosa canina, kowaxuri –
Berberis vulgaris, CitakomSa – Cotoneaster racemiflorus da sxv.). raionis dasavleT nawilSi (xevi) vrceli terito-
ria uWiravs gastepebul mdeloebs (Bromopsis riparia, Festuca valesiaca da sxva saxeobaTa monawileobiT).
subalpuri sartyeli moicavs hifsometriul zols z.
d. 1800-1850 m-dan 2500 m-mde. subalpebis mcenareul
safars qmnis, ZiriTadad, subalpuri tyeebi, buCqnarebi,
maRalbalaxeuloba da tipuri subalpuri mdeloebi.
subalpuri tyeebis SemadgenlobaSi wamyvani formaci-
ebia – fiWvnari (Pinus sosnowskyi) da arynari (Betula litwinowii, B. raddeana). xevis teritoriaze subalpuri
meCxeri da tanbrecili arynarebi momcro koromebis (tyi-
ani kunZulebis) saxiT gafantulia vrceli subalpuri
mdeloebis fonze. koromebi metwilad monodominanturia,
mcire raodenobiT Sereulia mTrTolavi verxvi (Populus tremula) da circeli (Sorbus caucasigena). qvetyeSi
gvxvdeba tirifis (Salix) saxeobebi (S. kazbekensis, S. kuznetzowii, S. pseudomedemii), werwa (Lonicera caucasica), mocxari (Ribes biebersteinii), askili (Rosa canina, R. oxyodon). arynarSi xSirad qmnis qvetyes deka (Rhododen-dron caucasicum). balaxeul safarSi aRiniSneba nairbala-
xebi, marcvlovani balaxebi, maRalbalaxeulobis war-
momadgenlebi. arynari tyis tanbrecili koromebi xevSi z.
d. 2500 m simaRles aRwevs. piriqiT xevsureTSi sub-
alpuri arynarebi ufro farTodaa gavrcelebuli da
tipologiurad ufro mravalferovania.
118
subalpuri fiWvnarebi sakmaod farTodaa gavrcele-
buli piriqiT xevsureTSi. xevis teritoriaze maTi
mxolod momcro koromebi da fragmentebia SemorCenili.
subalpuri maRalbalaxeuloba ganviTarebulia Sedare-
biT tenian adgilebSi (gavakebebi, xevebi, Rartafebi), Ziri-
Tadad momcro dajgufebebis saxiT. fitocenozebi poli-
dominanturia, wamyvan saxeobebs Sorisaa – Aconitum nasutum, A. orientale, Aquilegia caucasica, Delphinium flexuosum, Heracleum asperum, H. sosnowskyi, Valeriana tiliifolia.
raionSi vrceli teritoria ukavia tipur subalpur
mdeloebs. farTodaa gavrcelebuli nairbalaxovani mde-
loebi, mkvrivkordiani marcvlovani mdeloebi (gansakuT-
rebiT vrceli teritoria uWiravs Zigvianebs – Nardus stricta da Wrelwivanianebs – Festuca varia) da marcvlovan-
nairbalaxovani mdeloebi (saxokia, 1983).
alpuri sartyeli moicavs teritorias z. d. 2500 m-
dan 3200 m-mde. fitolandSafts qmnis vrceli tipuri
alpuri mdeloebi. CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebze
ganviTarebulia alpuri dekianebi (Rhododendron caucasi-cum), romlebic mcenareul kompleqsebs qmnis ZigvianebTan,
WrelwivanianebTan, tipuri alpuri mdeloebis sxva
formaciebis fitocenozebTan da alpur xalebTan. tipur
alpur mdeloTa Soris dominirebs Zigvianebi (Nardus stricta), Wrelwivanianebi (Festuca varia), kobrezianebi
(Kobresia schoenoides), islianebi (Carex meinshauseniana). subnivaluri sartyeli warmodgenilia z. d. 3200 m
zemoT. mkacri bunebrivi pirobebis gamo (mkacri hava,
ganuviTarebeli niadagebi) mcenareuloba warmodgenilia,
ZiriTadad, Ria (meCxeri) fitocenozebiT da mikroceno-
zebiT. rbili reliefis pirobebSi lokalurad (mikro- da
mezoadgilsamyofelebi) gvxvdeba alpur mdeloTa momcro
dajgufebebi da fragmentebi. SemadgenlobaSi monawileobs:
marcvlovnebidan – Alopecurus dasianthus, Colpodium
119
versicolor, Festuca ruprechtii, Phleum alpinum, Poa alpina da sxv. nairbalaxebidan – Cerastium kazbek, Draba bryoides, Erigeron alpinus, Pseudovesicaria digitata, Scrophularia minima, Symphyoloma graveolens, Tripleurospermum caucasicum, Veronica minuta, Ziziphora puschkinii da sxv.
VII. 18. TuSeTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs TuSeTs (md. andis yoi-
sus saTaveebi, mdinaris zemo qvabuli). raioni grZeldeba
daRestanSi (daRestnis olqi; grosheimi, 1948). geobo-
tanikuri raioni SemosazRvrulia: samxreTidan – kavkasi-
onis mTavari qediT; CrdiloeTidan – piriqiTuli qediT;
dasavleTidan – hawuntis qediT. raioni gaxsnilia aRmo-
savleTiT – daRestnis mxares. teritoriaze yvelaze
dabali adgilia andis yoisus xeobis fskeri daRestnis
sazRvarTan – z. d. 1650 m.
TuSeTis qvabuli gayofilia or gaswvriv xeobad,
romlebic mimarTulia Crdilo-dasavleTidan samxreT-
aRmosavleTisaken (CrdiloeTis xeoba – piriqiT alaznis
anu piriqiTis xeoba; samxreTis xeoba – TuSeTis alaznis
anu gomewris xeoba). TuSeTis xeobebi erTdeba z. d. 2050
m simaRleze da ibadeba md. andis yoisu.
teritoriis geologiur agebulebaSi monawileobs,
ZiriTadad, iuruli nafenebi, alag-alag gvxvdeba kirovani
traventinis danagrovebi. vakeebi agebulia mdinareuli
nafenebiT – TixnarebiTa da riynalebiT.
raioni gamoirCeva rTuli reliefiT. maRal mTebs,
romlebiTac SemosazRvrulia TuSeTis qvabuli, centra-
lur nawilSi cvlis Rrma eroziuli xeobebi da vakeebi.
TuSeTis vakeebi ganlagebulia piriqiTis alaznis da
120
TuSeTis alaznis SesarTavebis raionSi, z. d. 2100-2200 m
simaRleze (mdinareTa fskeridan 150-200 m simaRleze). am
vakeTa warmoSobas mecnierebi andis yoisus teqtonikur
Segubebas ukavSireben. raionis ufro maRal adgilebSi
gvxvdeba meoTxeulis myinvarebiT gamomuSavebuli formebi
– trogebi da morenebi.
raionis hidrografiuli qseli mWidroa, igi warmo-
dgenilia md. piriqiTis alazniT da TuSeTis alazniT
(maTi SeerTebis Semdeg – andis yoisuTi) da maTi Sena-
kadebiT.
raionis hava, Tu mxedvelobaSi miviRebT teritoriis
maRalmTur mdebareobas, SedarebiT rbilia. igi ganpirobe-
bulia TuSeTis orografiuli TaviseburebebiT, kerZod,
teritoriis saimedo dacviT CrdiloeTidan civi haeris
SemoWrisagan (piriqiTisa da hawuntis qedebiT). miuxe-
davad amisa, TuSeTis hava sakmaod mkacri kontinenturia.
atmosferuli naleqebis wliuri jami 850-1000 mm
Seadgens, zafxuli gvalviania. mudmivi Tovlis xazi z. d.
3600-3800 m simaRleze mdebareobs.
TuSeTis niadagebi mravalferovania. tyis mcenareulo-
bis qveS ganviTarebulia tyis yomrali da tye-mdelos
gardamavali niadagebi; farTodaa gavrcelebuli mTa-
mdelos niadagebi, romlebic mravali variantiTaa warmo-
dgenili; dekianebis qveS formirebulia specifikuri tor-
fian-RorRiani niadagebi, xolo Rviianebis qveS – kldian-
RorRiani niadagebi (tarasaSvili, 1938).
• mcenareuloba
TuSeTis mcenareuloba saqarTvelos sxva regionebis
mcenareulobisagan mniSvnelovnad gansxvavebulia. igi
ganpirobebulia rogorc specifikuri bunebrivi pirobebiT,
ise adgilobrivi mcenareulobisa da floris istoriuli
ganviTarebis TaviseburebebiT. kavkasionis mTavari qedi,
121
romelic TuSeTs gamohyofs saqarTvelos samxreTkavkasi-
uri nawilisagan, uZlieres bunebriv dabrkolebas war-
moadgens kavkasionis CrdiloeT kalTaze samxreTis mcena-
reulobis gansaxlebis gzaze. amiT unda aixsnas, rom
TuSeTSi araa gavrcelebuli Cveni tyeebis umTavresi
saxeoba – aRmosavluri wifeli (Fagus orientalis) da rigi sxva tyisSemqmneli saxeobebi. yovelive aman adgilobrivi
(TuSeTis) mcenareuli safaris suqcesiur ganviTarebaze
didi gavlena iqonia.
TuSeTSi gamosaxulia mcenareulobis sartylianobis
daRestnuri tipi (Sifersi, 1953), romelic warmodgeni-
lia tyis, subalpuri, alpuri da subnivaluri sar-
tyelebiT.
tyis sartyeli, romelic moicavs teritorias z. d.
1650 m-dan 1800-1850 m-mde, warmodgenilia misi mxolod
zeda qvesartyelis (sakmaod viwro hifsometriuli zo-
lis) saxiT. aRsaniSnavia, rom am qvesartylis mcenareu-
loba ekologiurad da fitocenologiurad mWidrodaa
dakavSirebuli subalpuri sartylis mcenareulobasTan.
amis gamo mizanSewonilia maTi erTad ganxilva.
tyis sartylis zeda qvesartyeli da subalpuri
sartyeli moicavs teritorias z. d. 1650 m-dan (TuSeTis
teritoriis yvelaze dabali adgili) 2500-2550 m-mde.
mcenareuli safari warmodgenilia maRalmTis tyeebiT,
buCqnarebiT, maRalbalaxeulobiT da tipuri subalpuri
mdeloebiT.
tyis mcenareulobis erT-erT mTavar formacias Tu-
SeTSi fiWvnari (Pinus sosnowskyi) warmoadgens. fiWvnari tyeebi gavrcelebulia samxreTis, aRmosavleTis da samx-
reT-dasavleTis eqspoziciis ferdobebze. i. Tumajanovis
(1938) azriT, TuSeTSi fiWvnarebis masiuri gavrceleba
ganapiroba rogorc mkveTrad kontinenturma klimatma, ise
TuSeTis tyeebis bunebrivma izolirebulma mdgomareobam
122
Crdilo kavkasiis da samxreT kavkasiis farTofoTlovani
tyeebisagan (foTlovani tyis maRalkonkurentunarianma
edifikatorebma, uwinaresad aRmosavlurma wifelma –
Fagus orientalis, ver SeZlo TuSeTSi SeWra).
TuSeTis fiWvnarebi tipologiurad mravalferovania
(Tumajanovi, 1938, da sxv.). aq gavrcelebulia fiWvnaris
CrdiloeTis (borealuri) asociaciebic – fiWvnari xavsiani
(Pinetum hylocomiosum), fiWvnari mocviani (Pinetum myrtil-losum) da sxv. da samxreT kavkasiis fiWvnarebisaTvis
damaxasiaTebeli asociaciebic – fiWvnari Rviiani (Pinetum juniperosum), fiWvnari mSrali (Pinetum siccum) da sxv.
yvelaze farTo gavrcelebas aRwevs asociacia – fiWvnari
mocviani (Pinus sosnowskyi – Vaccinium myrtillus), romelic
dominirebs z. d. 1900-2400 m farglebSi gavrcelebul
fiWvnarebSi. tyis koromebi monodominanturia, erTeuli
saxiT Sereulia mTrTolavi verxvi (Populus tremula), circeli (Sorbus caucasigena), Txis tirifi (Salix caprea). qvetyeSi gabatonebulia mocvi (Vaccinium myrtillus), mcire
raodenobiT Sereulia wiTeli mocvi (Vaccinium vitis idaea) da balaxovani mcenareebi – Goodiera repens, Linnaea borealis, Pirola media da sxv. SezRuduli gavrcelebiT xasiaTdeba
asociacia – fiWvnari mJaveliani (Pinus sosnowskyi – Oxalis acetosella). didi daqanebis mSral ferdobebze da amozneqil
reliefze gvxvdeba asociacia – fiWvnari wiTeli mocviani
(Pinus sosnowskyi – Vaccinium vitis idaea). SedarebiT mSral
adgilsamyofelebSi ganviTarebulia asociaciebi – fiWvnari
Rviiani (Pinus sosnowkyi – Juniperus hemisphaerica + J. oblonga ), fiWvnari Tivaqasriani (Pinus sosnowskyi – Poa nemoralis), fiWvnari xavsiani (Pinus sosnowskyi – Hylocomium splendens). aRmosavleTisa da dasavleTis eqspoziciis saSualo daqanebis
ferdobebze dominirebs asociaciebi – fiWvnari ieliani
(Pinus sosnowskyi – Rhododendron luteum), fiWvnari
nairbalaxiani da sxv.
123
CrdiloeTis, Crdilo-aRmosavleTis da dasavleTis
eqspoziciis ferdobebze gavrcelebulia TuSeTis tyeebis
meore mTavari formacia – arynari (Betula litwinowii). me-20 saukunis 30-ian wlebSi aryis tyeebis wilad modioda
TuSeTis tyeebis 50-60% (Tumajanovi, 1938). gabatone-
buli asociaciebia – arynari dekiani (Betula litwinowii – Rhododendron caucasicum) da arynari brZamiani (Betula litwinowii – Calamagrostis arundinacea). SezRuduli (loka-
luri) gavrcelebiT xasiaTdeba asociaciebi – arynari
nairbuCqiani (Betula litwinowii – Ribes biebersteinii + Salix hastata + S. kazbekensis + Rosa canina + Vaccinium myrtillus + Viburnum opulus), arynari tirifiani (Betula litwinowii – Salix apoda + S. kazbekensis) da sxv. arynari tyis koromebi amonayriTia, kalTaSekruloba meryeobs 0,3-dan 0,8-mde.
buCqnarebidan TuSeTSi gavrcelebulia dekianebi
(Rhododendron caucasicum), romlebic metwilad mWidro
rayebis saxiTaa warmodgenili. sxva saxeobebidan dekianSi
aRiniSneba, ZiriTadad, xavsebi da TiTo-orola gvimra da
yvavilovani mcenare (Vaccinium myrtillus, Chamerion angustifolium, Gymnocarpium dryopteris, Oxalis acetosella da sxv.). samxreTis eqspoziciis ferdobebze gvxvdeba
Rviianebi (Juniperus hemisphaerica, J. oblonga, J. sabina). subalpuri maRalbalaxeuloba ganviTarebulia gava-
kebebze da Cadablebul adgilebSi. gvxvdeba momcro na-
kveTebis saxiT da fragmentulad. SemadgenlobaSi monawi-
leobs aRmosavleT kavkasionisaTvis damaxasiaTebeli saxe-
obebi, wamyvania – Aconitum orientale, Heracleum sosnowskyi, Senecio rhombifolius, Telekia speciosa da sxv.
subalpuri tipuri mdeloebi TuSeTSi farTodaa
gavrcelebuli. gansakuTrebiT vrceli teritoria ukavia
polidominantur marcvlovan-nairbalaxovan mdeloebs.
gvxvdeba Zigvianebi (Nardus stricta), Wrelwivanianebi
(Festuca varia) da sxv.
124
alpuri sartyeli moicavs teritorias z. d. 2500-
2550 m-dan 3200-3300 m-mde. vrceli teritoria ukavia
alpur mdeloebs, romelTa Soris dominirebs polido-
minanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdelos fitoceno-
zebi. gvxvdeba monodominanturi alpuri mdeloebic –
Zigvianebi (Nardus stricta), Wrelwivanianebi (Festuca varia), islianebi (Carex tristis), fesvmagarianebi (Sibbaldia parvi-flora) da sxv. alpur sartyelSi subalpebidan iWreba
maradmwvane buCqnari – dekiani (Rhododendron caucasicum),
romelic qmnis dabal meCxer dajgufebebs alpuri mdelos
fitocenozebTan kompleqsSi (dekiani-mdelos kompleqsebi).
subnivaluri sartyeli mdebareobs z. d. 3200 m
zemoT da moicavs sakmaod vrcel teritorias. farTodaa
gavrcelebuli klde-naSal-RorRianebis mcenareuloba (Ria
cenozebi). SedarebiT xelsayrel pirobebSi (rbili reli-
efi, met-naklebad ganviTarebuli niadagiT) gvxvdeba mde-
los momcro dajgufebebi, romelTa SemadgenlobaSi mona-
wileobs – Cerastium cerastoides, Colpodium versicolor, Festuca varia, Primula algida, Sibbaldia semiglabra, Veronica telephiifolia da sxv.
VIII. mcire kavkasionis geobotanikuri
olqi
VIII. 19. dasavleTi TrialeTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs TrialeTis qedis da-
savleT nawils (aRmosavleTiT – md. Zamas auzis CaTv-
liT) da borjomis xeobas (marcxena sanapiros CaTvliT).
125
teritoriis geologiur agebulebaSi monawileobs
zedacarculi kirqvebi, mesameulis fliSuri wyebebi –
tufebi, tufbreqCiebi da sxv., agreTve uaxlesi
andezituri lavebi.
raionis geomorfologiuri suraTi rTulia. reli-
efis gabatonebuli formaa eroziuli, romelic miocenis
droidanaa Camoyalibebuli. raionSi gvxvdeba, agreTve,
mosworebuli brtyeli zedapirebi, vulkanuri warmonaqm-
nebi, mdinareuli terasebi, namewyralebi da sxv. Triale-
Tis qedis dasavluri daboloeba gantotvilia, romelSic
moqceulia Toris qvabuli – borjomulas da guja-
reTiswylis auzebi (Toris istoriuli teritoria). esaa
saqarTvelos erTaderTi kuTxe, sadac bunebrivi land-
Saftis SeqmnaSi didi (gadamwyveti) roli Seasrula uax-
lesma vulkanizmma. bakurianis da gujareTis vulkanuri
centrebidan wamosulma lavurma Rvarebma (pirveli q.
borjomamde Camovida, meore – daba waRveramde) amoavso
Zveli mdinareebis kalapotebi. bakurianis lavurma Rvarma
warmoqmna ori axali xeoba – borjomulas da bakuria-
niswylis, bakurianis da borjomis platoebi, cixisjvris
qvabuli. SedarebiT mokle lavuri Rvari warmoiqmna daba-
Zvelis vulkanuri centridanac (borjomis xeoba, mtkvris
marjvena sanapiro).
raionis hidrografiuli qseli sakmaod mWidroa. igi
warmodgenilia md. mtkvris SenakadebiT, patara tbebiT,
mineraluri da mtknari wyaroebiT.
raionis hava ganicdis dasavleTis (zRviuri) havis
mniSvnelovan gavlenas. igi gansakuTrebiT sagrZnobia
borjomis xeobis aRmosavleT nawilSi (md. banisxevis,
samoTxisReles, yvibisisxevis, neZvisxevis auzebi). amis
gamo dasavleTi TrialeTis hava gacilebiT ufro nesti-
ania, vidre centraluri da aRmosavleTi TrialeTisa.
Tviur temperaturaTa rxevis wliuri amplituda Seadgens
126
21-22°. naleqebis wliuri raodenoba 600-800 mm farg-
lebSia (izrdeba zRvis donidan simaRlis matebasTan
erTad).
raionis niadaguri safari mravalferovania. tyis
sartyelSi farTodaa gavrcelebuli tyis yomrali ni-
adagebi (mravali variantiT). amave sartylis qveda nawil-
Si gavrcelebulia tyis yavisferi niadagebi. maRalmTian
sartyelebSi (subalpebi, alpebi) ganviTarebulia tye-
mdelos gardamavali niadagebi da mTa-mdelos niadagebi,
romlebic aseve mravali variantiTaa warmodgenili.
• mcenareuloba
dasavleTi TrialeTis geobotanikuri raionis mcena-
reuloba mdidari da mravalferovania. kolxeTTan siax-
lovisa da zRviuri havis mniSvnelovani gavlenis gamo
adgilobrivi mcenareulobis SemadgenlobaSi sakmaod
mravladaa mcenareTa kolxuri saxeobebi da kolxuri
fitocenozebi. gansakuTrebiT unda aRiniSnos wiwviani
(muqwiwviani, fiWvnari) tyeebis farTo gavrceleba raio-
nis teritoriaze, riTac dasavleTi TrialeTis geobota-
nikuri raioni (iseve rogorc liaxv-rexulas geobotani-
kuri raioni) mniSvnelovnad gansxvavdeba aRmosavleT sa-
qarTvelos sxva geobotanikuri raionebisagan da gar-
kveulad uaxlovdeba dasavleT saqarTvelos mTian
geobotanikur raionebs.
aRniSnuli da rigi sxva Taviseburebebi reliefurad
asaxulia mcenareulobis sartylianobis tipSi: raionSi
gamosaxulia kolxuridan aRmosavleT-kavkasiurze
gardamavali sartylianobis tipi, romelic warmodgenilia
tyis, subalpuri da alpuri sartyelebiT.
dasavleTi TrialeTis mcenareulobam ukanasknel
saukuneebSi Zlieri anTropogenuri zemoqmedebis Sedegad
(tyeebis usistemo Wra, pirutyvis Zoveba tyeSi, tyis
127
xanZrebi – gujareTiswylis, borjomulas da sxva
xeobebSi) mniSvnelovani cvlileba ganicada. mTiswinebze
da mTis qveda sartyelSi, tyeebis ganadgurebis Semdeg
ganviTarda hemiqserofiluri mcenareulobis sxvadasxva
varianti. meoreulma tyeebma, tyisSemdgomma buCqnarebma da
balaxeulma cenozebma daikava sakmaod vrceli teritoria
borjomis, gujareTiswylis da sxva xeobebSi. sakvebi
savargulebis (saTib-saZovrebis) simciris gamo Sinauri
pirutyviT gadatvirTuli iyo raionis subalpuri da
alpuri mdeloebi, ramac maTi sagrZnobi anTropogenuri
transformacia ganapiroba.
tyis sartyeli vrceldeba z. d. 600-700 m-dan 1800
m-mde. tyeebis SemadgenlobaSi gvxvdeba wiwviani da
foTlovani formaciebi, romlebic warmodgenilia rogorc
Zireuli (pirveladi), ise nawarmoebi (meoreuli)
fitocenozebiT. tyis mcenareulobis suqcesiuri cvlis
procesebi dResac aqtiurad mimdinareobs. amis gamo tyis
Zireuli formaciebis gavrcelebis bunebrivi kanon-
zomierebebi raionSi sustadaa gamosaxuli. SedarebiT
naTlad (reliefurad) gamosaxulia tyis mcenareulobis
vertikalur-zonaluri ganawilebis saerTo suraTi.
z. d. 650-700 m-dan 1000-1100 m-mde dominirebs
qarTuli muxis (Quercus iberica) muxnarebi (muxnari
tyeebis qvesartyeli). muxnari tyis koromebis didi
nawili amonayriTi warmoSobisaa, dabali warmadobis (IV-
V boniteti). koromebis umetesoba jagrcxilis (Carpinus orientalis) qvetyiTaa. gvxvdeba balaxovan-safriani muxna-
rebi (Tivaqasras – Poa nemoralis, berselas – Brachypodium sylvaticum, B. pinnatum, arjakelis – Lathyrus roseus, buSis islis – Carex buschiorum dominirebiT Seqmnili muxnaris
fitocenozebi).
muxnarebi ganviTarebulia samxreTis, aRmosavleTis,
samxreT-dasavleTis eqspoziciis nairgvari daqanebis fer-
128
dobebze. didi daqanebis kldovan ferdobebze muxnarebs
xSirad cvlis fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi). gvxvdeba
bidominanturi muxnar-fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi + Quercus iberica). qarTuli muxnarebis da muxnar-fiWvna-
rebis anTropogenuri digresiis Sedegad sadReisod mra-
valgan (gansakuTrebiT samxreTis eqspoziciis Txelniada-
gian ferdobebze, agreTve dasaxlebuli adgilebisa da
gzebis mimdebare teritoriaze) ganviTarebulia hemiqsero-
filuri buCqnarebi – jagrcxilnari (Carpinus orientalis), Trimliani (Cotinus coggygria), Rviiani (Juniperus oblonga, J. rufescens), hemiqserofiluri nairbuCqnari, glerZiani
(Astragalus microcephalus) da sxv., agreTve – marcvlovan-
nairbalaxovani stepi da gastepebuli mdelo.
CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebze ganviTarebulia
Sereuli foTlovani da wiwvian-foTlovani tyeebi,
romelTa SemadgenlobaSi monawileobs – qarTuli muxa
(Quercus iberica), rcxila (Carpinus caucasica), wabli
(Castanea sativa), ifani (Fraxinus excelsior), cacxvi (Tilia begoniifolia), wifeli (Fagus orientalis), leka (Acer platanoides), aryi (Betula pendula), naZvi (Picea orientalis). momcro nakveTebisa da fragmentebis saxiT gvxvdeba
naZvnaris wminda koromebic.
z. d. 1000-1100 m-dan 1400-1500 m-mde tyis mcena-
reuloba ZiriTadad wiflnarebiTaa (Fagus orientalis) war-modgenili (wiflnari tyeebis qvesartyeli). gvxvdeba
wminda (monodominanturi) wiflnarebi da Sereuli (bido-
minanturi da polidominanturi) tyeebi – naZvnar-wifl-
narebi (Fagus orientalis + Picea orientalis), soWnar-wifl-
narebi (Fagus orientalis + Abies nordmanniana), soWnar-
naZvnar-wiflnarebi (Fagus orientalis + Picea orientalis + Abies nordmanniana). wiflnarebis tipologiur speqtrSi
dominirebs saerTo-kavkasiuri asociaciebi (seriebi:
Festucosa, Asperulosa, Filicosa, Rubosa, Nuda). gvxvdeba tyis
129
kolxuri asociaciebic, metwilad borjomis xeobaSi,
kerZod – wiflnarebi da naZvnar-wiflnarebi maradmwvane
kolxuri qvetyiT – SqeriT (Rhododendron ponticum),
wyaviT (Laurocerasus officinalis), WyoriT (Ilex colchica), kolxuri suroTi (Hedera colchica).
samxreTis eqspoziciis ferdobebze, simaRlis aRniS-
nul farglebSi, tyis mcenareuloba Wreli Semadgenlo-
biT xasiaTdeba. gvxvdeba muxnarebi (Quercus iberica), rcxilnarebi (Carpinus caucasica), rcxilnar-muxnarebi,
naZvnarebi (Picea orientalis), fiWvnarebi (Pinus sonowskyi), naZvnar-fiWvnarebi, rcxilnar-naZvnarebi da sxv. naxanZra-
lebze ganviTarebulia meoreuli (xanmoklewarmoebuli)
tyeebi – fiWvnarebi (Pinus sonoswkyi), verxvnarebi
(Populus tremula) da hemiqserofiluri buCqnarebi.
z. d. 1400-1500 m-dan 1800 m-mde tyeebis Semadgen-
lobaSi dominirebs muqwiwviani formaciebi (muqwiwviani
tyeebis qvesartyeli). farTodaa gavrcelebuli naZvnarebi
(Picea orientalis). gvxvdeba bidominanturi fiWvnar-naZvna-
rebi (Picea orientalis + Pinus sosnowskyi) da wiflnar-naZv-
narebi (Picea orientalis + Fagus orientalis). SezRuduli
(lokaluri) gavrcelebiT xasiaTdeba soWnarebi (Abies nordmanniana), wiflnarebi, wiflnar-soWnarebi, wiflnar-
naZvnar-soWnarebi. samxreTis eqspoziciis ferdobebze, gan-
sakuTrebiT naxanZral xeobebSi, gavrcelebulia meoreuli
(xanmoklewarmoebuli) fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi) da
verxvnarebi (Populus tremula). fiWvnarebi (pirveladi, meo-
reuli) gansakuTrebiT farTo gavrcelebas aRwevs bor-
jomis xeobis SedarebiT mSral dasavleT nawilSi
(qvabisxevisa da zoreTiswylis xeobebi). zogierT xeobaSi
(gujareTiswylis da sxv.) subalpuri sartylidan SemoW-
rilia maRalmTis muxnarebi (Quercus macranthera) da
uSualo kontaqtSia qarTul muxnarebTan (Quercus iberica). muqwiwviani da fiWvnari tyeebis tipologiur speqtrSi
130
Warbobs saerTo-kavkasiuri asociaciebi (seriebi:
Festucosa, Brachypodiosa, Poosa, Graminoso-mixtoherbosa, Rubosa, Muscosa, Siccum). aRiniSneba kolxuri asocia-
ciebic (naZvnari, wiflnar-naZvnari da soWnar-naZvnari
Sqeris – Rhododendron ponticum qvetyiT; naZvnari wyavis – Laurocerasus officinalis qvetyiT).
tyis sartyelSi, mis yvela safexurze (qvesartyeleb-
Si), didi daqanebis kldovan ferdobebze ganviTarebulia
e.w. klde-tyis kompleqsebi. esaa dabali sixSiris da
meCxeri, dabali warmadobis tyis koromebi, romelTa Se-
madgenloba erTob Wrelia. aq erTmaneTis gverdiT izrde-
ba ekologiurad gansxvavebuli saxeobebi (TiToeuli
saxeoba misTvis ufro misaReb mikroekotopTanaa dakavSi-
rebuli), kerZod, naZvi (Picea orientalis), fiWvi (Pinus sosnowskyi), mtirala aryi (Betula pendula), mTrTolavi
verxvi (Populus tremula), qarTuli da maRalmTis muxebi
(Quercus iberica, Q. macranthera), uxravi (Ostrya carpinifolia), ifani (Fraxinus excelsior), cacxvi (Tilia begoniifolia), qorafi (Acer laetum), mindvris nekerCxali
(Acer campestre). subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800 m-dan
2450-2500 m-mde. subalpebis mcenareuli safari warmod-
genilia subalpuri tyeebiT, buCqnarebiT, maRalbalaxeu-
lobiT da tipuri subalpuri mdeloebiT.
subalpuri tyeebis SemadgenlobaSi monawileobs ma-
RalmTis wiflnari (Fagus orientalis), maRalmTis naZvnari
(Picea orientalis), maRalmTis fiWvnari (Pinus sosnowskyi), nekerCxliani (Acer trautvetteri), arynari (Betula litwinowii), arynar-circeliani (Sorbus caucasigena + Betula litwinowii), muxnari (Quercus macranthera). anTropogenuri wnexis
gavleniT subalpuri tyeebis didi nawili ganadgu-
rebulia, xolo tyis zeda sazRvari bevrgan aseulobiT
metriT daweulia (m. cxrawyaroze da zogierT sxva
131
mwvervalze tyis zeda sazRvari z. d. 2300-2350 m
simaRleze gadis; raionis teritoriis umetes nawilSi ki
tyis zeda sazRvari iSviaTad scildeba z. d. 2100 m
simaRles). raionis subalpuri tyeebi tipologiurad
sakmaod mravalferovania (gvxvdeba – Altherbosa, Poosa, Calamagrostidosa, Graminoso-mixtoherbosa, Filicosa, Cauca-sico-rhododendrosa da sxva seriebis asociaciebi).
subalpuri maRalbalaxeuloba gavrcelebulia z. d.
1800-2200 m farglebSi. zogan (xevebSi, RartafebSi)
maRalbalaxeuli cenozebi gacilebiT maRla (z. d. 2400
m-mde) vrceldeba da subalpebs qvemoTac (tyis sartyel-
Si) eSveba. gabatonebulia polidominanturi maRalbala-
xeuloba, romelTa SemadgenlobaSi wamyvani saxeobebia –
Aconitum nasutum, A. orientale, Campanula lactiflora, C. latifolia, Cephalaria gigantea, Chaerophyllum aureum, Dactylis glomerata, Delphinium flexuosum, Dryopteris filix mas, Heracleum sosnoswskyi, H. wilhelmsii, Inula grandiflora, Ligusticum alatum, Knautia montana, Lilium szowitsianum, Petasites albus, Pyrethrum macrophyllum, Senecio rhombifolius, Valeriana alliariifolia.
buCqnari mcenareuloba warmodgenilia, ZiriTadad,
dekianebiT (Rhododendron caucasicum), romlis Sekruli
cenozebi (rayebi) farTodaa gavrcelebuli CrdiloeTis
eqspoziciis ferdobebze. momcro nakveTebis saxiT da
fragmentulad gvxvdeba Rviianebi (Juniperus hemisphaerica), mocvianebi (Vaccinium myrtillus) da sxv.
subalpur sartyelSi vrceli teritoria uWiravs
tipur subalpur mdeloebs. gabatonebulia marcvlovan-
nairbalaxovani mdeloebi, romelTa SemadgenlobaSi wamyva-
nia saxeobebi: marcvlovnebidan – Agrostis planifolia, Anthoxanthum odoratum, Brachypodium sylvaticum, Bromopsis variegata, Calamagrostis arundinacea, Dactylis glomerata, Festuca pratensis, Phleum pratense, Poa longifolia; parkosnebi da nairbalaxebi – Alchemilla erythropoda, Betonica
132
macrantha, Geranium ibericum, Polygonum carneum, Ranunculus caucasicus, Trifolium ambiguum, T. canescens. mniSvnelovani farTobebi uWiravs monodominantur
mdeloebs – frintians (Anemone fasciculata), nemsiwverians (Geranium ibericum), namikrefians (Agrostis planifolia, A. tenuis), marmuWians (Alchemilla caucasica, A. erythropoda), Wrelwivanians (Festuca varia), Zigvians (Nardus stricta), islians (Carex tristis).
alpuri sartyeli gvxvdeba calkeul mwvervalebze,
romelTa absoluturi simaRle 2500 m aRemateba (yarayaia
– 2853 m, m. cxrawyaro – 2720 m, m. sayvelosmTa – 2808
m da sxv.). mcenareul safarSi dominirebs tipuri alpuri
mdeloebi – Wrelwivaniani (Festuca varia), WrelSvrie-
liani (Bromopsis variegata), Zigviani (Nardus stricta), cxvris wivaniani (Festuca ovina), fesvmagariani (Sibbaldia parviflora) da sxv. farTodaa gavrcelebuli marcvlovan-
nairbalaxovani mdeloebi. lokalurad gvxvdeba alpuri
xalebi (Campanula tridentata, Carum caucasicum, Minuartia aizoides, Primula ruprechtii, Veronica gentianoides da sxva
saxeobebis monawileobiT).
zafxulis saZovrebis Zlieri gadatvirTvis gamo sub-
alpuri da alpuri mdeloebis umetesoba dasarevliane-
bulia Sxamiani da balasturi mcenareebiT, romelTac
pirutyvi ar etaneba – Cirsium obvallatum, Colchicum speciosum, Pedicularis condensata, Rumex alpinus, Sibbaldia parviflora, Verathrum lobelianum da sxv.
alpur sartyelSi, CrdiloeTis eqspoziciis ferdo-
bebze xSirad aRiniSneba dekas (Rhododendron caucasicum)
buCqnarebi (ZiriTadad dekiani – mdelos kompleqsuri
mcenareulobis saxiT).
subalpur da alpur sartyelebSi sakmaod farTo
gavrcelebas aRwevs klde-naSal-RorRianebis mcenareulo-
ba, romelic warmodgenilia Ria cenozebis da mikroce-
133
nozebis saxiT. maT SemadgenlobaSi monawileobs (dama-
xasiaTebeli saxeobebi) – Alchemilla sericea, Androsace willosa, Aster alpinus, Campanula aucheri, Draba bryoides, D. bruniifolia, Saxifraga cartilaginea, S. sibirica, S. trautvetteri, Sedum tenellum.
VIII. 20. centraluri TrialeTis
geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs TrialeTis qedis
centralur nawils – md. xvedureTiswylis, tanas,
TeZamis, kavTuras auzebs (javaxeTis zegnisaken miqceuli
TrialeTis qedis zeda, Txemuri nawilis CaTvliT).
raionis teritoria rTuli geologiuri agebulebiT
xasiaTdeba. gabatonebulia iuruli da carculi naleqebi
da mesameuli fliSuri wyebebi (fiqlebi, qviSaqvebi, mer-
gelebi, kirqvebi). farTodaa gavrcelebuli vulkanogenuri
faciesebic (tufebi, tufbreqCiebi da sxv.).
raionSi gabatonebulia reliefis eroziuli tipi.
farTodaa gavrcelebuli mosworebuli brtyeli zedapi-
rebi (md. tanas, TeZamis da sxv. auzebi) da mdinareuli
terasebi. raionis farglebSi TrialeTis RerZuli qedi
SedarebiT (dasavleT TrialeTTan) naklebi simaRlisaa.
umaRlesi mwvervalia arjevnis mTa (2759 m).
hidrografiuli qseli warmodgenilia md. mtkvris
marjvena SenakadebiTY (xvedureTiswyali, tana, TeZami, kav-
Tura) da TrialeTis samxreT kalTaze Camomdinare
momcro xeobebiT (md. qcias auzis zeda nawili).
centraluri TrialeTis hava sagrZnoblad mSralia,
dasavluri (zRviuri) haeris gavlena aq Zlier Sesuste-
bulia. atmosferuli naleqebis wliuri raodenoba 600-
134
800 mm farglebSia (matulobs zRvis donidan simaRlis
matebasTan erTad). zafxuli raionSi sakmaod cxeli da
gvalviania.
raionSi gavrcelebulia ZiriTadad tyis yomrali,
neSompala-karbonatuli da tyis yavisferi niadagebi.
maRalmTian sartyelebSi gavrcelebulia tye-mdelos gar-
damavali da mTa-mdelos kordiani niadagebi, maTi
mravalricxovani variantiT.
• mcenareuloba
centraluri TrialeTis mcenareuloba fitocenolo-
giurad mravalferovania, rac ZiriTadad fizikur-geogra-
fiuli pirobebis (reliefi, hava, niadagebi) mravalferov-
nebam ganapiroba. mcenareulobis struqturisa da di-
namikis Taviseburebebi mniSvnelovanwilad gansazRvra
adamianis sameurneo saqmianobamac _ bunebriv mcenareul
safarze anTropogenurma zemoqmedebam.
raionSi mcenareulobis ganawileba ZiriTadad eqvemde-
bareba vertikalur-zonalur saerTo kanonzomierebebs.
rig SemTxvevaSi, gansakuTrebiT samxreTis, aRmosavleTis
da samxreT-dasavleTis eqspoziciis ferdobebze, mcena-
reulobis bunebrivi ganawilebis suraTi Zlier darRve-
ulia (anTropogenuri zemoqmedebis Sedegad): xSiria
SemTxvevebi, roca mcenareuli formaciis Tu asociaciis
areali metismetad gafarToebulia an Semcirebuli;
Zireuli mcenareuli Tanasazogadoebebi did farTobebze
Secvlilia meoreuli mcenareuli TanasazogadoebebiT.
geobotanikuri raionis teritoriaze praqtikulad
wydeba mcenareulobis sartylianobis gardamavali (kol-
xuridan aRmosavleT-kavkasiurze) tipis gavrceleba. rai-
onSi, teritoriis mcire hifsometriuli ganvrcobis gamo,
srulad mxolod ori sartyelia warmodgenili – tyis da
135
subalpuri sartyelebi. alpuri (qvedaalpuri) sartyeli
warmodgenilia mxolod arjevnis mTaze.
tyis sartyeli vrceldeba z. d. 1750-1800 m-mde.
sartylis qveda nawilSi, z. d. 1100-1150 m-mde dominirebs
qarTuli muxis (Quercus iberica) tyeebi (muxnari tyeebis qvesartyeli). muxnarebi gvxvdeba praqtikulad yvela
eqspoziciis ferdobze, tyis yavisfer da neSompala-karbo-
natul niadagebze. tyeebis didi umetesoba amonayriTi ko-
romebis saxiTaa warmodgenili, romelTa warmadoba
dabalia (IV-VBboniteti), kalTaSekruloba meryeobs 0,3-
0,6 farglebSi. Sereuli saxeobebidan gvxvdeba ifani
(Fraxinus excelsior), mindvris nekerCxali (Acer campestre), qorafi (Acer laetum), Tameli (Sorbus torminalis), panta
(Pyrus caucasica). buCqebidan Cveulebrivia jagrcxila
(Carpinus orientalis), romelic xSirad koromebis pirvel
iarusSic monawileobs (muxasTan erTad). sxva saxeobebi-
dan gvxvdeba – Sindi (Cornus mas), Txili (Corylus avellana), zRmartli (Mespilus germanica), werwa (Lonicera caucasica), kidobana (Euonymus europaea), kuneli
(Crataegus kyrtostyla), kvido (Ligustrum vulgare), askili
(Rosa canina, R. corymbifera), Rvia (Juniperus oblonga, J. rufescens), tyis cocxi (Cytisus caucasicus). muxnarebi
tipologiurad sakmaod mravalferovania. CrdiloeTis,
Crdilo-aRmosavleTis da Crdilo-dasavleTis eqspoziciis
ferdobebze gavrcelebulia muxnaris asociaciebi: muxnari
Sindiani (Quercus iberica – Cornus mas); muxnari
Tivaqasriani (Quercus iberica – Poa nemoralis). samxreTis, samxreT-aRmosavleTis da samxreT-dasavleTis eqspoziciis
mSral ferdobebze dominirebs muxnaris asociaciebi:
muxnari jagrcxiliani (Quercus iberica – Carpinus orien-talis); muxnari jagrcxilian-isliani (Quercus iberica – Carpinus orientalis – Carex buschiorum); fiWvnar-muxnari
mSrali (Pineto-Quercetum siccum).
136
muxnari tyeebis qvesartyelSi vrceli teritoria
ukavia muxnaris degradaciis sxvadasxva stadiis mcena-
reulobas – jagrcxilnars (Carpinus orientalis), graklians
(Spiraea hypericifolia), ZeZvians (Paliurus spina christi), Savjagians (Rhamnus pallasii), qserofilur nairbuCqnars,
glerZians (Astragalus microcephalus, A. atenicus), uroians (Botriochloa ischaemum) da sxv. (qvaCakiZe da jandieri,
1976).
z. d. 1100-1150 m-dan 1750-1800 m-mde tyeebi Sedare-
biT ukeTesadaa Semonaxuli (Tumca tyis araracionaluri
eqspluataciis uaryofiTi gavlena aqac sagrZnoblad
didia). simaRlis aRniSnul farglebSi gabatonebulia
formaciebi – wiflnari (Fagus orientalis), naZvnari (Picea orientalis) da Sereuli wiflnar-naZvnari (Picea orientalis + Fagus orientalis), ris gamo mizanSewonilia igi gamoiyos
wiflnari da muqwiwviani tyeebis qvesartyelis
saxelwodebiT. aRniSnul tyeebs ukavia CrdiloeTis,
aRmosavleTis da dasavleTis eqspoziciis ferdobebi.
wiflnari, rcxilnar-wiflnari da naZvnar-wiflnari tye-
ebis tipologiuri speqtri sakmaod mravalferovania. do-
minirebs saerTo-kavkasiuri asociaciebi: wiflnari,
rcxilnar-wiflnari da naZvnar-wiflnari mkvdarsafriani;
wiflnari, rcxilnar-wiflnari da naZvnar-wiflnari mTis
wivaniani (Festuca drymeja); wiflnari, rcxilnar-wifl-
nari da naZvnar-wiflnari mayvliani (Rubus hirtus); wifl-
nari CitisTvaliani (Asperula odorata); wiflnari qris-
tesbeWediani (Sanicula europaea); wiflnari da naZvnar-
wiflnari gvimriani (Athyrium filix femina, Dryopteris filix mas). naZvnari tyeebis tipologiur SemadgenlobaSi domi-
nirebs asociaciebi: naZvnari mkvdarsafriani; naZvnari xav-
siani (Hylocomium splendes, Dicranum scoparium, Pleurozium schreberi); naZvnari mJaveliani (Oxalis acetosella).
137
soWnarebis (Abies nordmanniana) gavrceleba centra-
luri TrialeTis raionSi friad SezRudulia. wminda
soWnaris da naZvnar-soWnaris (Abies nordmanniana + Picea orientalis) SedarebiT mozrdili koromebi gvxvdeba md.
TeZamis Senakadis – Teknelas auzSi da arjevnis mTis
kalTebze.
CrdiloeTis, Crdilo-aRmosavleTis da dasavleTis
eqspoziciis ferdobebze ganviTarebulia Sereuli farTo-
foTlovani tyeebi, romelTa SemadgenlobaSi monawileobs
– wifeli (Fagus orientalis), rcxila (Carpinus caucasica), qarTuli Txili (Corylus iberica), leka (Acer platanoides), ifani (Fraxinus excelsior), Tela (Ulmus elliptica).
fiWvnari (Pinus sosnowskyi) tyeebi gavrcelebulia
tyis sartylis yvela nawilSi, metwilad samxreTis
eqspoziciis ferdobebze. fiWvnarebs mniSvnelovani far-
Tobi ukavia md. tanas auzSi da md. TeZamis Senakadis –
md. vicxas auzSi (xanmoklewarmoebuli da Zireuli
fiWvnarebi).
wiflnari, wiflnar-naZvnari da naZvnari tyeebis didi
nawili raionSi, maTi uweso eqspluataciis gamo, ganad-
gurda. maT naalagevze mravalgan ganviTarebulia droebi-
Ti arynarebi (Betula pendula) da rcxilnarebi (Carpinus caucasica). samxreTis eqspoziciis mSral ferdobebze
natyevari teritoria ukavia, metwilad, hemiqserofilur
buCqnarebs, marcvlovan-nairbalaxovan mdeloebs da
islianebs (Carex buschiorum).
mdinarispirul terasaze (WalaSi), romelic zogan
sakmaod farToa (md. TeZamis auzi da sxv.), gvxvdeba Wa-
lis tyis momcro koromebi da tyis fragmentebi, agreTve
teniani (Walis) mdeloebi. Walis tyis koromebis Semad-
genlobaSi monawileobs ofi (Populus nigra), xvalo
(Populus canescens), tirifebi (Salix alba, S. excelsa, S. pseudomedemii), Tela (Ulmus minor), Walis muxa (Quercus
138
pedunculiflora), fSati (Eleagnus angustifolia). buCqebidan
aRiniSneba – kowaxuri (Berberis vulgaris), qacvi
(Hippophaë rhamnoides), ialRuni (Tamarix ramosissima), kuneli (Crataegus kyrtostyla), Sindanwla (Svida australis). gvxvdeba lianebic – katabarda (Clematis vitalba), mayvali
(Rubus anatolicus) da sxv. proluviur terasaze zogan (md.
TeZamis xeoba, sof. rkonTan da sxv.) ganviTarebulia
rcxilnari tye (Carpinus caucasica). subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1750-1800 m-
dan 2500 m-mde. mcenareuli safaris SemadgenlobaSi
monawileobs – subalpuri tyeebi, buCqnarebi, maRalbala-
xeuloba da tipuri subalpuri mdeloebi.
subalpuri tyeebis farTobi, anTropogenuri wnexis
zegavleniT (usistemo Wra, Sinauri pirutyvis Zoveba,
xanZrebi) Zalze Semcirebulia, xolo tyis zeda sazRvari
daweulia z. d. 2000-2100 m-mde (arcTu iSviaTad – 1900
m-mde da metadac). subalpuri tyeebis SemadgenlobaSi
monawileobs mravali formacia, kerZod: CrdiloeTis,
Crdilo-aRmosavleTis da Crdilo-dasavleTis eqspoziciis
ferdobebze – maRalmTis wiflnari (Fagus orientalis), maRalmTis naZvnari (Picea orientalis), wiflnar-naZvnari,
subalpuri soWnari (Abies nordmanniana), arynari (Betula litwinowii), nekerCxliani (Acer trautvetteri); samxreTis,
samxreT-aRmosavleTis da samxreT-dasavleTis eqspoziciis
ferdobebze gavrcelebulia maRalmTis muxnari (Quercus macranthera) da maRalmTis fiWvnari (Pinus sosnowskyi). aRsaniSnavia, rom maRalmTis muxnari raionSi Zlier
dabla, z. d. 1550-1500 m-mde eSveba da xSirad kontaqtSia
qarTul muxnarTan (Quercus ibeica). es Tavisebureba
TrialeTis qedis sxva nawilSicaa gamosaxuli.
subalpuri buCqnarebi gvxvdeba, metwilad, momcro
nakveTebisa da fragmentebis saxiT. samxreTis eqspoziciis
mSral ferdobebze gavrcelebulia Rviianebi (Juniperus
139
oblonga, J. hemisphaerica), xolo CrdiloeTis eqspoziciis
ferdobebze – dekianebi (Rhododendron caucasicum).
mwvervalebis (mTa arjevani da sxv.) ferdobebze dekianTa
mozrdili dajgufebebic gvxvdeba.
subalpuri maRalbalaxeulobis momcro dajgufebebi
da fragmentebi sakmaod iSviaTad gvxvdeba. fitocenozebis
SemadgenlobaSi monawileobs – Cephalaria gigantea, Dryopteris filix mas, Knautia montana, Petasites albus, Senecio rhombifolius, Valeriana alliariifolia da sxv.
raionSi farTodaa gavrcelebuli tipuri subalpuri
mdeloebi. dominirebs polidominanturi marcvlovan-
nairbalaxovani mdeloebi, romelTa SemadgenlobaSi
monawileobs: marcvlovnebidan – Anthoxanthum odoratum, Briza elatior, Bromopsis adjaricus, Calamagrostis arundinacea, Dactylis glomerata, Festuca ruprechtii da sxv.; parkosnebi da nairbalaxebi – Alchemilla sericata, Betonica macrantha, Centaurea cheiranthifolia, Coronilla varia, Linum hypericifolium, L. tenuifolium, Lotus caucasicus, Polygala anatolica, Trifolium ambiguum, T. pratense da sxv. mono-
dominanturi mdeloebidan gavrcelebulia – namikrefiani
(Agrostis tenuis), WrelSvrieliani (Bromopsis variegata), Wrelwivaniani (Festuca varia), brZamiani (Calamagrostis arundinacea), Zigviani (Nardus stricta), isliani (Carex buschiorum). subalpuri mdeloebis SemadgenlobaSi
monawileobs stepis mravali saxeoba – Festuca valesiaca, Filipendula vulgaris da sxv.
alpuri sartyeli warmodgenilia mxolod arjevnis
mTaze. mcenareuli safari Seqmnilia tipuri alpuri
mdeloebiT. dominirebs polidominanturi marcvlovan-
nairbalaxovani mdeloebi, romelTa SemadgenlobaSi
wamyvani saxeobebia – Anthoxanthum odoratum, Alchemilla sericea, Campanula trautvetteri, Carex tristis, Carum carvi, Briza elatior, Festuca ruprechtii, Minuartia aizoides, Myosotis
140
alpestris, Sibbaldia parviflora, Trifolium ambiguum.
monodominanturi mdeloebidan gvxvdeba – Zigviani (Nardus stricta), Wrelwivaniani (Festuca varia), isliani (Carex tristis), fesvmagariani (Sibbaldia parviflora). CrdiloeTis
eqspoziciis ferdobebze gavrcelebulia alpuri dekianebi
(Rhododendron caucasicum), romlebic warmodgenilia,
metwilad, kompleqsuri dajgufebebiT (dekianisa da alpu-
ri mdelos kompleqsebi).
VIII. 21. aRmosavleTi TrialeTisa da xram-somxiTis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs TrialeTis qedis
CrdiloeTi kalTis aRmosavleT nawils (md. niCburas,
Zegviswylis da sxv. auzebi), TrialeTis qedis aRmo-
savlur daboloebebs (md. diRmiswylis, veres, algeTis
auzebi) da xram-somxiTis mTian mxares (somxiTis qedi da
TrialeTis qedTan misi damakavSirebeli Sua xramis mTaTa
jgufi).
raionis teritoria rTuli geologiuri agebulebiT
xasiaTdeba. TrialeTis qedis aRmosavluri nawili
agebulia, ZiriTadad, mesameuli danaleqi wyebebiT –
fiqlebiTa da qviSaqvebiT. xram-somxiTis mTiani masivis
geologiur agebulebaSi monawileobs kristaluri qanebi
– granitoidebi da sxv. da carculi tufogenuri wyebebi.
aqvea javaxeTis qedis mxridan SemoWrili lavuri Rvarebi.
raioni rTuli reliefiT gamoirCeva. reliefis
gabatonebuli tipi eroziulia, romelic garTulebulia
vulkanuri da tbiur-mdinareuli akumulaciuri formebiT.
farTodaa gavrcelebuli Zveli mosworebuli (penepleni-
zebuli) zedapirebi da maRali mdinareuli terasebi
141
(abrameTTan, manglisTan, wavkisTan da sxv.). porfiritebis
gavrcelebis areSi gvxvdeba kldovani masivebi – azeula,
birTvisi, orbeTisklde, kldekari da sxv. teritoriis
hifsometriuli ganvrcoba, centralur da dasavleT
TrialeTTan SedarebiT, mniSvnelovnad naklebia, mxolod
calkeuli mwvervalebi scildeba z. d. 1800 m simaRles
(kldekari – 2000 m, iailo – 1951 m, didgori verisa –
1893 m, bedeni – 1875 m).
raionis hidrografiuli qseli sakmaod xSiria.
mdinareTa nawili – debeda, foladauri, maSavera, vere da
sxv. Rrma kanionebiT xasiaTdeba. raioni mdidaria vok-
luzuri wyaroebiT, gansakuTrebiT xram-somxiTis mTiani
sistema.
raionis hava TiTqmis ar ganicdis dasavluri
(zRviuri) havis gavlenas, xolo mezobeli azerbaijanis
dablobis mSrali havis gavlena sagrZnobia. amasTan
dakavSirebiT, raionis hava sakmaod mSralia. atmosferuli
naleqebis wliuri raodenoba 500-700 mm Seadgens. saSu-
alo Tviur temperaturaTa rxevis wliuri amplituda 21-
23°-ia. raionis niadagebi ZiriTadad tyis yomrali niadage-
biTaa warmodgenili. tyis sartylis qveda nawilSi
gavrcelebulia tyis yavisferi niadagebic. tyis sartylis
zeda nawilSi da subalpebSi ZiriTadad mTa-mdelos
kordiani niadagebia ganviTarebuli.
• mcenareuloba
aRmosavleTi TrialeTisa da xram-somxiTis geobota-
nikuri raionis mcenareuloba, Tavisi genezisiT da
struqturiT, mravalferovania. garda bunebrivi pirobebis
(reliefi, hava, niadagebi) Taviseburebebisa, mcenareu-
lobis Tanamedrove struqturis formirebaze didi gav-
lena iqonia adamianis mravalsaukunovanma sameurneo
142
saqmianobam. anTropogenuri mcenareulobis xvedriTi wili
raionSi, centraluri da dasavleTi TrialeTis raioneb-
Tan SedarebiT, maRalia.
mcenareulobis ganawilebis saerTo suraTi raionis
teritoriaze ZiriTadad eqvemdebareba TrialeTis qedze
mcenareuli safaris vertikalur-zonaluri ganawilebis
zogad kanonzomierebebs. gamosaxulia mcenareulobis sar-
tylianobis aRmosavleT-kavkasiuri tipi, romelic warmo-
dgenilia tyisa da subalpuri (arasruli moculobiT)
sartyelebiT.
tyis sartyeli raionSi vrceldeba z. d. 500-600 m-
dan 1750-1800 m-mde. z. d. 1100-1200 m-mde Zireuli
tyeebis formaciebs Soris dominirebs qarTuli muxis
(Quercus iberica) tyeebi (muxnari tyeebis qvesartyeli).
muxnarebi gvxvdeba yvela eqspoziciis ferdobebze da Rrma
kanionebze. tyis koromebi metwilad amonayriTia, dabali
warmadobis (boniteti V), dabali da saSualo sixSiris
(0,3-0,6 farglebSi). koromebSi mcire raodenobiT
gvxvdeba (Sereuli saxiT) – mindvris nekerCxali (Acer campestre), hirkanuli nekerCxali (Acer hyrcanum), ifani
(Fraxinus excelsior), rcxila (Carpinus caucasica), qorafi (Acer laetum), cacxvi (Tilia begoniifolia), panta (Pyrus caucasica). muxnarebSi qvetyes metwilad jagrcxila
(Carpinus orientalis) qmnis. sxva buCqebidan muxnar
koromebSi erTeuli saxiT gvxvdeba – Sindi (Cornus mas), Sindanwla (Svida australis), werwa (Lonicera caucasica), Rviebi (Juniperus oblonga, J. rufescens), zRmartli (Mespilus germanica), CitakomSa (Cotoneaster racemiflorus), grakla
(Spiraea hypericifolia), Jasmini (Jasminum fruticans), Trimli
(Cotinus coggygria), Txili (Corylus avellana), kvido
(Ligustrum vulgare). balaxeul safarSi metwilad
dominirebs buSis isli (Carex buschiorum), Tivaqasra (Poa nemoralis), arjakeli (Lathyrus roseus), mTis wivana
143
(Festuca drymeja). raionis muxnari tye tipologiurad
sakmaod mravalferovania. farTo gavrcelebas aRwevs
asociacia _ muxnari jagrcxiliani (Quercus iberica – Carpinus orientalis), romelic mravali subasociaciiTaa
warmodgenili. SedarebiT naklebi farTobebi ukavia
asociaciebs – muxnari Sindiani (Quercus iberica – Cornus mas), muxnari nairbuCqiani, muxnari Tivaqasriani (Quercus iberica – Poa nemoralis), muxnari mTis wivaniani (Quercus iberica – Festuca drymeja), muxnari isliani (Quercus iberica – Carex buschiorum), muxnari marcvlovan-nairbalaxiani.
tyeebis usistemo eqspluataciis Sedegad muxnarebis
didi nawili ganadgurda, xolo maTi adgili daikava
tyeebis degradaciis (digresuli suqcesiis) sxvadasxva
stadiis mcenareulobam – jagrcxilnarma (Carpinus orientalis), ZeZvianma (Paliurus spina christi), graklianma
(Spiraea hypericifolia), Savjagianma (Rhamnus pallasii), nairbuCqnarma, uroianma (Botriochloa ischaemum),
vaciwverianma (Stipa lessingiana, St. pulcherrima), marcvlovan-nairbalaxovanma stepma. samxreTi eqspoziciis
Zlier erozirebul ferdobebze areali gaafarTova
glerZianma (Astragalus microcephalus). muxnari tyeebis qvesartyelSi, SedarebiT tenian
adgilsamyofelSi (CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebi,
xevebi da sxv.) gvxvdeba rcxilnar-muxnarebi (Quercus iberica + Carpinus caucasica), rcxilnarebi (Carpinus caucasica), wiflnar-rcxilnarebi (Carpinus caucasica + Fagus orientalis) – metwilad tyis momcro nakveTebis
saxiT. Rrma kanionebze (md. xrami da sxv.) SemorCenilia
ariduli meCxeri tyeebis – sakmlis xianis (Pistacia mutica) da akakianis (Celtis caucasica) momcro koromebi da fragmentebi. sporadulad gvxvdeba fiWvnaris (Pinus sosnowskyi) da muxnar-fiWvnaris momcro dajgufebebi.
144
z. d. 1100-1200 m-dan 1750-1800 m-mde tyis
mcenareuloba warmodgenilia, ZiriTadad, wiflnarebiTa
(Fagus orientalis) da rcxilnar-wiflnarebiT (wiflnari
tyeebis qvesartyeli). maTi tipologiuri speqtri sakmaod
mravalferovania. SedarebiT farTodaa gavrcelebuli
mkvdarsafriani wiflnarebi (Fagetum nudum) da
wiflnarebi da rcxilnar-wiflnarebi mTis wivaniani
(Festuca drymeja); gvxvdeba wiflnarebi da rcxilnar-
wiflnarebi CitisTvaliani (Asperula odorata), wiflnarebi
Caduniani (Dryopteris filix mas) da sxv. md. algeTis zemo welis auzSi gavrcelebulia naZv-
narebi (Picea orientalis). maTi didi nawili moqceulia
algeTis saxelmwifo nakrZalis farglebSi. tyis cenozebi
stabilurobiT (sakmaod kargi bunebrivi ganaxlebiT) da
mravalferovnebiT xasiaTdeba. naZvnarebis tipologiur
speqtrSi warmodgenilia asociaciebi: naZvnari mkvdarsaf-
riani, naZvnari mTis wivaniani (Festuca drymeja), naZvnari Tivaqasriani (Poa nemoralis), naZvnari xavsiani (Hyloco-mium splendens, Pleurozium schreberi da sxv.), naZvnari
isliani (Carex buschiorum) da sxv. naZvnari da wiflnar-
naZvnaris momcro koromebi da naZvis erTeuli xeebi
gvxvdeba md. diRmiswylis saTaveebSic (sof. bevreTis
midamoebi).
samxreTis eqspoziciis ferdobebze, z. d. 1350 m si-
maRlemde xSirad gvxvdeba qarTuli muxis (Quercus iberica) tyis koromebi, romelTac zemoT (z. d. 1350-1800
m farglebSi) cvlis maRalmTis muxnarebi (Quercus macranthera). lokalurad aRiniSneba fiWvnaris (Pinus sosnowskyi) koromebi (meoreuli, ganviTarebuli metwilad
naxanZralze), romlebic bunebrivad icvleba Zireuli
tyiT – wiflnariT an naZvnariT (suqcesiuri procesi
aqtiurad mimdinareobs algeTis saxelmwifo nakrZalSi).
qvesartyelSi sakmaod farTodaa gavrcelebuli rcxilis
145
(Carpinus caucasica) tyeebi, romelTa didi umetesoba
meoreulia (ganviTarebulia ZiriTadad wiflnarebis na-
alagevze).
subalpuri sartyeli warmodgenilia SedarebiT
maRali qedebisa da calkeuli mwvervalebis kalTebze, z.
d. 1750-1800 m zemoT. subalpuri tyeebi raionis
teritoriaze SemorCenilia iSviaTad, ZiriTadad momcro
nakveTebis saxiT. warmodgenilia maRalmTis muxnariT
(Quercus macranthera), maRalmTis wiflnariT (Fagus orientalis) da maRalmTis fiWvnariT (Pinus sosnowskyi).
subalpur sartyelSi da tyis sartylis zeda nawil-
Si (z. d. 1650-1750 m zemoT) gavrcelebulia maRalmTis
(subalpuri) mdeloebi, romlebic genezisurad meoreul
(tyisSemdgom) mdeloebs miekuTvneba. gabatonebulia poli-
dominanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi, ro-
melTa floristul SemadgenlobaSi monawileobs: marcv-
lovnebidan – Agrostis vinealis, Briza elatior, Dactylis glomerata, Festuca ovina, F. pratensis, Phleum montanum, Poa nemoralis, Trisetum flavescens; parkosnebi da nairbalaxebi –
Achillea millefolium, Agrimonia eupatoria, Alchemilla sericata, Cichorium intybus, Coronilla varia, Euphrasia hirtella, Gelium verum, Helianthemum grandiflorum, Hieracium pilosella, Leontodon hispidus, Leucanthemum vulgare, Lotus caucasicus, Origanum vulgare, Plantago lanceolata, Polygala transcau-casica, Scabiosa bipinnata, Sedum hispanicum, Trifolium campestre, T. pratense, T. repens. monodominanturi mdeloe-
bidan gvxvdeba – wivaniani (Festuca pratensis), namikrefiani (Agrostis tenuis), berseliani (Brachypodium sylvaticum),
oqroSvriiani (Trisetum flavescens), Wrelwivaniani (Festuca varia), cxvris wivaniani (Festuca ovina), isliani (Carex buschiorum).
146
C. samxreT saqarTvelos
geobotanikuri are
geobotanikuri are moicavs samxreT saqarTvelos
teritorias, kerZod: md. mtkvris zemo welis auzs sof.
awyurs zemoT (axalcixis qvabuli misi SemomsazRvreli
mesxeTis qedis samxreTi kalTiT, arsianis qedis aRmosav-
leTi kalTiT da eruSeTis maRlobiT); javaxeTis zegans
masze aRmarTuli qedebiT; walkis qvabuls; md. qcias
(xramis) auzis maRal platoebs (TrialeTis, gomareTis,
dmanisis, bedenis).
samxreT saqarTvelos bunebrivi pirobebi friad Tavi-
seburia da mniSvnelovnad gansxvavebulia rogorc dasav-
leT, ise aRmosavleT saqarTvelos bunebrivi pirobebi-
sagan. dasavluri (atlantikuri) havis gavlena samxreT
saqarTvelos havaze Zalze sustia, samagierod Zlieria
wina aziis zegnebis mkacri kontinenturi havis gavlena.
adgilobriv havaze mniSvnelovani gavlena iqonia tyeebis
masiurad ganadgurebamac (axalcixis qvabuli, javaxeTis
zegani, walkis qvabuli, md. qcias auzis platoebi), ro-
melic gansakuTrebiT intensiurad warimarTa bolo ramde-
nime saukunis manZilze. tyeebis Secvlas stepis, mdelos
da qserofituli kompleqsebis mcenareulobiT Sedegad
mohyva mniSvnelovani cvlilebebi nidagur safarSi; kidev
ufri gamkacrda hava (Zlieri gvalvebi, zamTris mkacri
yinvebi); gaaqtiurda eroziul-denudaciuri procesebi.
bunebrivma pirobebma, agreTve friad Wrelma mcenare-
ulma garemocvam ganapiroba samxreT saqarTvelos mcena-
reuli safaris struqturis sirTule. regionSi gavrce-
lebulia wiwviani tyeebi – naZvnarebi (Picea orientalis), soWnar-naZvnarebi (Picea orientalis + Abies nordmanniana) da fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi). am tyeebis mozrdili
147
masivebi gvxvdeba mesxeTSi, xolo javaxeTis zeganze da
walka-dmanisis mxareSi maTi mxolod naSTebia SemorCe-
nili. havis simSralisa da maRali kontinenturobis gamo
samxreT saqarTveloSi SezRudulia wiflnari tyeebis
(Fagus orientalis) gavrceleba. regionSi farTodaa gavrce-
lebuli mTisa da maRalmTis stepebis da gastepebuli
mdeloebis mcenareuloba. yvelaze mSral da cxel adgi-
lebSi (ZiriTadad axalcixis qvabulis qveda nawilSi)
Camoyalibda qserofituli kompleqsebis nairgvari
varianti.
IX. axalcixis qvabulis geobotanikuri
olqi
IX. 22. mesxeTisa da arsianis qedebis
geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs mesxeTis qedis samxreT
kalTas (mesxeTis farglebSi; aRmosavleTi sazRvari sof.
awyurze gadis), arsianis qedis aRmosavleT kalTas
(saqarTvelos farglebSi) da axalcixis qvabulis Crdi-
loeT nawils (qvabulis fskeris mimdebare teritori-
iTurT).
teritoriis geologiur agebulebaSi gabatonebulia
mesameulis qanebi – fiqlebi, qviSaqvebi da vulkanogenuri
wyebebi – tufebi, tufbreqCiebi. goderZis wyebis masaliT
– lavebiT, tufebiT da tufbreqCiebiT agebulia md.
ZinZes xeoba (arsianis qedi).
raionis teritoriaze farTodaa warmodgenili reli-
efis eroziuli tipi. gvxvdeba, agreTve, vulkanogenuri
formebi, mewyruli warmonaqmnebi, akumulaciuri formebi
148
(mdinareTa brtyelfskeriani tafobebi). teritoriis
hifsometriuli ganvrcoba sakmaod farToa, z. d. 1000-
1300 m-dan (axalcixis qvabulis fskeri) 2850 m-mde (m.
mefiswyaro).
raionis hidrografiuli qseli warmodgenilia md.
mtkvriT da misi SenakadebiT – md. qvabliani, focxovi da
sxv.
raionis hava gamoirCeva simSraliT da gvalvianobiT.
havis kontinenturobis maRali xarisxis maCvenebelia sa-
Sualo Tviur temperaturaTa rxevis wliuri amplitudac
– 23,5-26,0°. naleqebis wliuri jami teritoriis qveda
nawilSi (z. d. 1500-1600 m-mde) 400-500 mm Seadgens,
zeda nawilSi – 600-700 mm-ia. amdenad, raioni mcire
kavkasionze yvelaze mSralia.
raionSi sakmaod mravalferovani niadagebia gavrcele-
buli. tyis sartyelSi ZiriTadad tyis yavisferi da tyis
yomrali niadagebi gvxvdeba, maTi mravalricxovani vari-
antiT. subalpur sartyelSi gavrcelebulia tyis yomra-
li, tye-mdelos gardamavali da mTa-mdelos kordiani
niadagebi.
• mcenareuloba
raionis mcenareuloba mravalferovania. adamianis
sameurneo saqmianobis gavlena bunebriv mcenareulobaze
odiTgan Zlieri iyo (tyeebis gakafva da gadawva –
sasoflo-sameurneo savargulebis gafarToebis mizniT;
pirutyvis xSiri Zoveba tyeSi; saZovrebis pirutyviT
gadatvirTva; gareSe mtris Semosevebi). amis Sedegia is,
rom aqauri bunebrivi mcenareulobis (ZiriTadad muxnari
da Sereuli foTlovani tyeebi) didi nawili ganadgurda,
xolo niadaguri safari ferdobebidan Camoirecxa. utyeo,
mSral da kldovan adgilsamyofelebSi TandaTanobiT fexi
moikida hemiqserofiluri da qserofiluri mcenareulo-
149
bis warmomadgenlebma (adgilobrivma da mezobeli mcire
aziis qserofituli centrebidan migrirebulma), romleb-
mac safuZveli Cauyara am adgilebSi dRes gavrcelebul
stepisa da qserofituli kompleqsebis mcenareulobas.
bunebrivi pirobebis specifikurma xasiaTma da
bunebriv mcenareulobaze Zlierma anTropogenurma wnexma
ganapiroba mcenareulobis sartylianobis Taviseburi
variantis Camoyalibeba. igi, Tumca Tavisi SiinaarsiT
axlosaa sartylianobis aRmosavleT-kavkasiur tipTan,
rigi Taviseburebebis gaTvaliswinebiT (uwinaresad –
muqwiwviani tyeebis gavrceleba) mizanSewonilia Cai-
Tvalos mcenareulobis sartylianobis gardamaval (kol-
xeTidan aRmosavleT-kavkasiurze) tipad.
axalcixis qvabulis mcenareulobis sartylianobis
aRniSnuli tipi mesxeTisa da arsianis qedebis geobo-
tanikur raionSi warmodgenilia tyisa da subalpuri
sartyelebiT. alpuri sartyeli (arasruli moculobiT)
mxolod m. mefiswyarozea warmodgenili.
tyis sartyeli moicavs teritorias qvabulis fske-
ridan dawyebuli z. d. 1800-1850 m-mde. tyis sartylis
qveda nawilSi (z. d. 1200-1300 m-mde), romelic SeiZleba
CaiTvalos muxnari tyeebis qvesartyelad, farTodaa
gavrcelebuli Zireuli tyeebis (ZiriTadad qarTuli
muxis – Quercus iberica da Sereuli foTlovan-wiwvovani
tyis) anTropogenuri digresiis Sua da bolo stadiebis
mcenareuloba – tragakantuli glerZianebi (Astragalus microcephalus), zRarbianebi (Acantholimon armenum),
joris Zuianebi (Ephedra procera), udabnos tipis mcena-reuli dajgufebebi (dominantebi – Nitraria schoberi, Reaumuria kuznetzovii), Trimlianebi (Cotinus coggygria), Savjagianebi (Rhamnus pallasii), uroianebi (Botriochloa ischaemum) da avSnian-uroianebi (Botriochloa ischaemum + Artemisia lerchiana) da sxv. (xinTibiZe, 1990). Zireuli
150
tyeebis – muxnarebis (Quercus iberica), rcxilnar-muxna-
rebis (Quercus iberica + Carpinus caucasica) da Sereuli
foTlovani tyeebis (qarTuli muxa, rcxila, ifani –
Fraxinus excelsior, mindvris nekerCxali – Acer campestre, uxravi – Ostrya carpinifolia da sxv.) masivebi SemorCenilia
iSviaTad, metwilad gvxvdeba tyis momcro koromebi –
tyisSemdgomi mcenareulobis saerTo fonze.
z. d. 1200-1300 m-dan 1800-1850 m-mde fitoland-
SaftSi dominirebs wiwviani tyeebi (wiwviani tyeebis
qvesartyeli). farTodaa gavrcelebuli naZvnari (Picea orientalis) tyeebi. gvxvdeba soWnar-naZvnarebi (Picea orientalis + Abies nordmanniana), wiflnar-naZvnarebi (Picea orientalis + Fagus orientalis) da fiWvnar-naZvnarebi (Picea orientalis + Pinus sosnowskyi). SedarebiT SezRudulia wmin-
da soWnarebis (Abies nordmanniana), xolo kidev ufro
SezRuduli – wiflnarebis (Fagus orientalis) gavrceleba
(orive formacia ZiriTadad gavrcelebulia raionis
dasavlur nawilSi). raionSi sakmaod farTo gavrcelebas
aRwevs fiWvnari tyeebi (Pinus sosnowskyi). samxreTis,
samxreT-aRmosavleTis da samxreT-dasavleTis eqspoziciis
ferdobebze gavrcelebulia, upiratesad, Zireuli fiWvna-
rebi da muxnarebi (qveda nawilSi – qarTuli muxa, zeda
nawilSi – maRalmTis muxa – Quercus macranthera). Crdi-loeTis, Crdilo-aRmosavleTis da Crdilo-dasavleTis
eqspoziciis ferdobebze gabatonebulia muqwiwviani tyeebi
– naZvnari, soWnar-naZvnari, soWnari, wiflnar-naZvnari;
gvxvdeba sxva (droebiTi, xanmoklewarmoebuli) tyeebic –
rcxilnarebi, erTxnovani fiWvnarebi. iSviaTad aRiniSneba
wiflnarebi.
raionis muqwiwviani da fiWvnari tyeebi tipologi-
urad sakmaod mravalferovania. SedarebiT farTodaa
gavrcelebuli asociaciebi – naZvnarebidan: naZvnari mTis
wivaniani (Festuca drymeja), naZvnari mJaveliani (Oxalis
151
acetosella), naZvnari qristesbeWediani (Sanicula europaea), naZvnari xavsiani (Hylocomium spledens), naZvnari mSrali
(Fagetum siccum); fiWvnarebidan: fiWvnari tyis cocxiani
(Cytisus caucasicus), fiWvnari ieliani (Rhododendron luteum), fiWvnari berseliani (Brachypodium sylvaticum),
fiWvnari arjakeliani (Lathyrus roseus), fiWvnari nairba-laxiani, fiWvnari mSrali (Pinetum siccum) (maxaTaZe,
1964).
wiwviani tyeebis qvesartyelSi, samxreTisa da samx-
reTisaken gardamavali eqspoziciis ferdobebze gavrcele-
bulia qserofiluri buCqnarebi da stepis mcenareulobis
dajgufebebic (glerZianebi, uroianebi da sxv.), magram
maTi fitocenologiuri poziciebi mcenareul safarSi
SedarebiT mokrZalebulia.
subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850 m-dan
2500 m-mde. sartylis qveda nawilSi (z. d. 2000-2100 m-
mde) gavrcelebulia subalpuri tyeebi, romelTa
SemadgenlobaSi monawileobs – subalpuri naZvnari (Picea orientalis), subalpuri fiWvnari (Pinus sosnowskyi), muxnari (Quercus macranthera), arynari (Betula litwinowii). raionis dasavlur nawilSi gvxvdeba subalpuri wiflnaric (Fagus orientalis). subalpuri tyeebis farTobi, anTropogenuri
wnexis gavleniT Zlier Semcirebulia, xolo
fitocenozebis struqtura met-naklebad darRveulia.
subalpur sartyelSi mniSvnelovani farTobi ukavia
maradmwvane buCqnars – dekians (Rhododendron caucasicum),
romlis fitocenozebi ganviTarebulia CrdiloeTis
eqspoziciis ferdobebze. samxreTis eqspoziciis ferdo-
bebze gvxvdeba Rviianis (Juniperus hemisphaerica) momcro nakveTebi.
subalpur sartyelSi vrceli teritoria ukavia
tipur subalpur mdeloebs. gabatonebulia polidominan-
turi marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi (mravali vari-
152
anti). CrdiloeTis eqspoziciis ferdobebze momcro
nakveTebis saxiT da fragmentulad gvxvdeba subalpuri
maRalbalaxeuloba.
alpuri sartyeli warmodgenilia mxolod m. mefis-
wyaros kalTebze. mcenareuli safari Seqmnilia, ZiriTa-
dad, polidominanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdelos
fitocenozebiT.
raionSi gvxvdeba bunebis iSviaTi Zegli – ganmar-
xebuli tye, e.w. `goderZis flora~. vulkanis amofr-
qvevis Sedegad ferflqveS Caimarxa imdroindeli (neogenis
sarmatul-ponturi saukuneebi) subtropikuli tye,
romlis SemadgenlobaSi Sedioda: maradmwvane mcenareebi-
dan – palmebi, dafnis saxeobebi, magnoliebi, mirtisebrni,
sapindurisebrni da sxv.; foTolcvenia mcenareebidan –
wifeli, rcxila, aryi, tirifebi da sxv., sul 90-mde
saxeoba. SemorCenilia xeebis gaqvavebuli da naxevrad
gaqvavebuli Reroebi da foTlis anabeWdebi, romlebic
vulkanur tufSia moqceuli.
IX. 23. eruSeTis maRlobis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi eruSeTis maRlobis geobotanikuri raioni moi-
cavs eruSeTis maRlobis mTian regions, axalcixis
qvabulis fskeris mimdebare teritoriiTurT. raionis
bunebrivi gagrZelebaa TurqeTis Crdilo-aRmosavleTi
nawilis mTiani teritoria. eruSeTis maRlobze
(saqarTvelos farglebSi) aRmarTulia mwvervalebi –
gumbaTi (2964 m), kasriseri (2946 m), harmanTavi
(2950 m), vandaRi (2737 m) da sxv.
153
teritoria rTuli geologiuri agebulebiT xasi-
aTdeba. dominirebs lavebi, tufebi da tufbreqCiebi
(`goderZis wyeba~).
raionSi reliefis gabatonebuli tipi eroziuli
reliefia. SuamdinareTSi warmodgenilia vulkanoge-
nuri (brtyeli) reliefic. maRalmTian sartyelebSi
gvxvdeba Zveli myinvaruli formebi – karebi, more-
nebi da sxv. raionSi gavrcelebulia, agreTve, mewyru-
li warmonaqmnebi, akumulaciuri formebi (mdinareTa
brtyelfskeriani tafobebi) da sxv.
raionis hidrografiuli qseli warmodgenilia
momcro mdinareebiT, kerZod: mtkvris marcxena Senaka-
debi – md. qarzameTiswyali, TaSleqeSla, Zewnobi,
wyalwiTela, toba, uraveli; md. focxovis marjvena
Senakadebi – md. borbola, wyalTbila, jayiswyali;
md. qvablianisa da ZinZes marjvena Senakadebi – md.
ude, karTubnisRele, Tlilisxevi. raionSi mravladaa
patara tbebi.
raionis hava mkacri kontinenturia; dasavleTis
(zRviuri) havis gavlena Zalze sustia, xolo sakma-
od Zlieria gavlena javaxeTis zegnis mkacri konti-
nenturi havisa. saSualo Tviur temperaturaTa rxe-
vis wliuri amplituda 24-26°-ia. naleqebis wliuri
raodenoba 400-700 mm farglebSia.
raionis niadaguri safari warmodgenilia: tyis
sartyelSi – tyis yavisferi da tyis yomrali niada-
gebiT; maRalmTian sartyelebSi – tye-mdelos gar-
damavali niadagebiT da mTa-mdelos kordiani niada-
gebiT.
154
• mcenareuloba
eruSeTis maRlobis geobotanikuri raionis mcena-
reuloba ekologiurad da fitocenologiurad mra-
valferovania. igi ganpirobebulia rogorc adgilob-
rivi bunebrivi pirobebis mravalferovnebiT, ise me-
zobeli teritoriebis (kolxeTis, javaxeTis zegnis)
mcenareulobis mniSvnelovani gavleniT. raionis te-
ritoriaze warmodgenilia mcenareulobis sartylia-
nobis kolxuridan aRmosavleT-kavkasiurze gardamava-
li tipi, romlis speqtri moicavs tyis, subalpur
da alpur sartyelebs.
tyis sartyeli moicavs teritorias z. d. 1000-
1200 m-dan (axalcixis qvabulis fskeri) 1800-1850 m-
mde. sartylis qveda nawilSi gavrcelebulia Zire-
uli tyeebis – muxnarebis (Quercus iberica) da
rcxilnar-muxnarebis (Quercus iberica + Carpinus caucasica) momcro koromebi da tyis fragmentebi.
meti wili teritoriisa, romlis niadaguri safari
met-naklebad degradirebulia (erozirebuli ferdo-
bebi, klde-naSalianebi), ukavia qserofilur buCqna-
rebs da nairgvar qserofitul kompleqsebs. Zlier
erozirebul da kldovan ferdobebze ganviTarebulia
glerZianebi (Astragalus microcephalus), Trimlianebi
(Cotinus coggygria), Savjagianebi (Rhamnus pallasii) da sxv. SedarebiT rbil reliefze (damreci ferdobebi,
gavakebebi), sadac niadagebi SedarebiT kargadaa ganvi-
Tarebuli da nayofieria, ganviTarebulia stepis mce-
nareuloba – uroiani (Botriochloa ischaemum), marcv-
lovan-nairbalaxovani stepi da sxv.
155
z. d. 1200-1300 m-dan 1800-1850 m-mde gavcrele-
bulia fitocenologiurad nairgvari tyeebi, romle-
bic Rrmadaa SeWrili xeobebSi. dominirebs naZvnarebi
(Picea orientalis), gvxvdeba Sereuli tyeebic – soW-
nar-naZvnarebi (Picea orientalis + Abies nordmanniana), wiflnar-naZvnarebi (Picea orientalis + Fagus orientalis), fiWvnar-naZvnarebi (Picea orientalis + Pinus sosnoswkyi). sakmaod farTodaa gavrcelebuli fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi), rogorc Zireuli (TviTganaxlebadi) ko-
romebi (ZiriTadad samxreTis eqspoziciis kldovan
ferdobebze), ise warmoebuli (CrdiloeTis eqspozi-
ciis ferdobebze).
subalpuri sartyeli vrceldeba z. d. 1800-1850
m-dan 2500 m-mde. sartylis qveda nawilSi, z. d.
2000-2100 m-mde gavrcelebulia subalpuri tyeebi,
romlebic warmodgenilia subalpuri naZvnariT (Picea orientalis), subalpuri fiWvnariT (Pinus sosnowskyi), muxnariT (Quercus macranthera) da arynariT (Betula litwinowii). sadReisod subalpuri tyis koromebis
didi nawili ganadgurebulia (Cexva, tyeSi pirutyvis
Zoveba), ramac tyis zeda sazRvari daaqveiTa, Zlier
daaSora raionSi mis bunebriv dones (pirobiT xazs,
romelic ZiriTadad emTxveva zafxulis 10°-ian izo-Termas; igi raionSi z. d. 2500-2550 m simaRleze
gadis).
subalpur sartyelSi sakmaod farTodaa gavrce-
lebuli maradmwvane buCqnari – dekiani
(Rhododendron caucasicum). vrceli teritoria ukavia
subalpur tipur mdeloebs. gansakuTrebiT farTo
gavrcelebas aRwevs polidominanturi subalpuri
156
mdeloebi, romelTa SemadgenlobaSi wamyvania –
Alchemilla erythropoda, Bromopsis variegata, Carex tristis, Festuca ovina, Koeleria cristata, Poa alpina da sxv.
subalpuri mdelos fitocenozebSi xSirad monawi-
leobs stepis saxeobebic – Festuca valesiaca, Filipendula vulgaris da sxv. (gastepebuli mdeloebi;
javaxeTis zegnis mcenareulobis gavlena). monodomi-
nanturi subalpuri mdeloebidan raionSi gavrcele-
bulia – frintiani (Anemone fasciculata), Wrelwiva-
niani (Festuca varia), WrelSvrieliani (Bromopsis variegata), isliani (Carex buschiorum), namikrefiani
(Agrostis planifolia) da sxv. alpuri sartyeli vrceldeba z. d. 2500 m zemoT.
igi warmodgenilia mxolod mwvervalebis kalTebze.
alpuri mcenareulobis SemadgenlobaSi monawileobs,
ZiriTadad, tipuri alpuri mdeloebi. gvxvdeba al-
puri xalebis dajgufebebic. alpur mdeloTa Soris
farTodaa gavrcelebuli polidominanturi marcvlo-
van-nairbalaxovani mdeloebi (mravali varianti),
romelTa floristul birTvs qmnis saxeobebi –
Alchemilla erythropoda, Carex tristis, Festuca ovina, Poa alpina, Ranunculus caucasicus, R. oreophilus, Sibbaldia parviflora, Taraxacum stevenii, Trifolium ambiguum, T. trichocephalum da sxv.
157
X. samxreT saqarTvelos zegnis
geobotanikuri olqi
X. 24. javaxeTis zegnis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs javaxeTis zegans masze
aRmarTuli qedebiT (samsaris, javaxeTis, nialisyuris) da
serebiT.
teritoriis geologiur agebulebaSi monawileobs
mesameulis efuziuri qanebi (`goderZis wyeba~) – lavebi,
tufebi, tufbreqCiebi. vulkanur zeganze amarTuli meri-
dianuli qedebi – samsaris da javaxeTis (keCuTis)
agebulia mesameulis da meoTxeulis efuziuri qanebiT,
romelTa SemadgenlobaSi Warbobs andezitebi, andezitba-
zaltebi da andezitdacitebi. aqve SeiniSneba fxvieri amo-
frqveuli qanebis (tufebi, tufbreqCiebi) gamosavlebic.
vakeebis (axalqalaqis da sxv.) agebulebaSi farTod mona-
wileobs tbiuri naleqebi, romlebic lavebiT Segubebul
Zvel RrmulebSia dagrovili.
raionis reliefma Tavisi formirebis rTuli gza
ganvlo. aq umTavresi roli Seasrula vulkanurma moqme-
debam da teqtonikurma moZraobebma. javaxeTis zegnis
vakeebi (simaRle saSualod z. d. 1700-1800 m) Camoya-
libda lavur ganfenebze, agreTve – lavebiT gadaketili
Zveli xeobebis tbiuri naleqebiT amovsebis Sedegad.
zeganze aRmarTulia maRali qedebi – samsaris (absolu-
turi simaRle 2500-3000 m) da javaxeTis (2600-3050 m).
am qedebis reliefi SedarebiT rbilia, ferdobebSi
CaWrilia eroziuli xeobebi, romelTa siRrme zogan 200-
300 m aRwevs (kanionebi). javaxeTis zegnis CrdiloeT
nawilSi mdebareobs sakmaod maRali qedebi da serebi – m.
158
mSralimTa, WobareTisTavi, SuanamTa, azavreTi da sxv.,
romelTa simaRle z. d. 2300-2500 m aRwevs. zegnis uki-
dures samxreT nawilSi mdebareobs nialisyuris (gioqTa-
fis) maRlobi (mis Txemze gadis saqarTvelo-somxeTis
saxelmwifo sazRvari). javaxeTis da samsaris qedebis
mwvervalebze SeiniSneba Zveli gamyinvarebis kvali.
raionis hidrografiuli qseli xSiria da xasiaTdeba
TaviseburebebiT. vakeebze mdinareebi mdored miedineba
(rac maTi gayinvis SesaZleblobas iZleva), xolo qveda
welze tipuri mTis mdinareebia (kanionisebri xeobebiT).
raioni mdidaria tbebiT da vokluzis tipis wyaroebiT.
tbebiT mdidaria samsaris qedic, xolo javaxeTis qedi
tbebs TiTqmis moklebulia. javaxeTis qedis aRmosavleT
kalTaze, z. d. 2000-2200 m simaRleze, myudro Rrmuleb-
Si grovdeba Txemidan qaris mier Semotanili Tovli
(mudmivi Tovli; aqedan warmodgeba saxelwodebac -
`sveli mTebi~).
javaxeTis zegnis hava mkacri kontinenturia. Tviur
temperaturaTa rxevis wliuri amplituda Seadgens 24-
25°. zamTari aq ufro civia, vidre kavkasionis Sesabamis simaRleebze. atmosferuli naleqebis wliuri jami
zeganze 600-700 mm Seadgens, xolo mTebis kalTebze igi
800-1000 mm-mde matulobs.
raionis niadaguri safari, Sedgenilobisa da niada-
gebis genezisis TvalsazrisiT, rTul suraTs iZleva.
farTodaa gavrcelebuli Savmiwa niadagebi (mTis Sav-
miwebi). maRal adgilebSi – qedebis, serebis da mwverva-
lebis ferdobebze gabatonebulia mTa-mdelos naidagebi.
daWaobebul adgilebSi (Rrmulebi, tbebis sanapiroebi)
gvxvdeba nestian mdelosebri da Waoburi niadagebi. Sav-
miwa niadagebis formireba javaxeTis zeganze jer kidev
istoriamdel xanaSi daiwyo da istoriul epoqaSi
didxans grZeldeboda. es procesi mWidro kavSirSi iyo
159
tyeebis ganadgurebasTan (miwaTmoqmedebisa da mecxovele-
obis ganviTarebasTan dakavSirebiT) da maT adgilze ma-
RalmTis stepis mcenareulobis formirebasTan.
• mcenareuloba
javaxeTis zegnis geobotanikuri raionis mcenareu-
loba fitocenologiurad rTuli da mravalferovania.
javaxeTis zegani saqarTvelos erT-erTi im regionTagania,
sadac adamianis sameurneo saqmianobis gavleniT bunebrivi
mcenareulobis gardaqmna (anTropogenuri transformacia)
Zlier adre da farTo masStabebiT ganxorcielda. winaT
javaxeTis zegnis didi nawili tyiani iyo. es dasturdeba
mravali sarwmuno werilobiTi cnobiT (vaxuSti – aRwera
samefosa saqarTvelosa, 1941; s. jiqia – gurjistanis vi-
laieTis didi davTari, 1941, 1958, da sxv.). arsebobs
arapirdapiri mtkicebulebebic: v. gulisaSvilis gamokvle-
viT (1942), mTis stepis Savmiwa niadagebi `progradire-
buli tyis niadagebia~; paleontologiur masalebSi mrav-
lad gvxvdeba tipuri tyis cxovelebis naSTebi, da sxv.
paleobotanikuri masalebiT da dRemde SemorCenili Zveli
tyis naSTebiT dasturdeba, rom javaxeTis zeganze gavr-
celebuli iyo, upiratesad, naZvnarebi (Picea orientalis), fiWvnarebi (Pinus sosnowskyi), maRalmTis muxnarebi
(Quercus macranthera) da arynarebi (Betula litwinowii). wi-wviani tyis masivebi javaxeTis zeganze axlo warsulamde
arsebobda. vaxuStis dros (1742 w.) tabawyuris tbis
midamoebi tyiani iyo - `naZovan-fiWovani~.
amJamad raionis teritoriaze tyeebi gvxvdeba loka-
lurad, metwilad momcro nakveTebisa da fragmentebis
(xeTa jgufebi, erTeuli xeebi) saxiT. javaxeTis zegnis
Crdilo-dasavleT nawilSi – m. WobisTavisa da azavreTis
ferdobebze SemorCenilia fiWvnari tyis (Pinus sosnowskyi) naSTebi. TeTrobis xeobaSi (Crdilo javaxeTi)
160
gadarCenilia saintereso fiWvnari tye, romlis saburv-
lis qveS ganviTarebulia Rviis (Juniperus hemisphaerica) meCxeri qvetye da balaxeuli safari vaciwverebis (Stipa pulcherrima, St. tirsa) dominirebiT. xriok adgilebSi
mravladaa anatoliis zegnis qserofiluri mcenareulobis
warmomadgenlebi. sof. WobareTis maxloblad gadarCenili
fiWvnarebis da naZvnar-fiWvnari tyis qveS cocxali
safari aseve stepuria. javaxeTis zegnis samxreT nawilSi,
nialisyuris ferdobebze gadarCenilia arynari tyis
(Betula litwinowii) naSTebi. arynari tyis koromebi gvxvdeba javaxeTis qedis zogierT xeobaSi da samsaris qedis
dasavleT ferdobze.
javaxeTis zeganze tyis safaris ganadgurebis kval-
dakval formirdeboda maRalmTis stepisa da gastepebuli
mdelos mcenareuloba, romlisTvis xelsayrel pirobebs
qmnida mSrali kontinenturi hava. paralelurad mimdina-
reobda stepuri niadagwarmoqmnis procesebi (gulisaSvi-
li, 1942).
javaxeTis zegnis geobotanikur raionSi Tanamedrove
mcenareulobis ganawileba garkveul kanonzomierebas eqve-
mdebareba. gamosaxulia mcenareulobis sartylianobis Ta-
viseburi tipi, romelsac SeiZleba ewodos sartylianobis
winaaziuri tipis (doluxanovi, saxokia, 1941) javaxeTis
zegnis varianti. igi warmodgenilia Semdegi sartylebiT:
maRalmTis stepebis da gastepebuli mdeloebis sartyeli;
subalpuri mdeloebis sartyeli; alpuri mdeloebis
sartyeli.
maRalmTis stepebis da gastepebuli mdeloebis
sartyeli moicavs mTebis ferdobebis qveda nawils da
mimdebare vakeebs, z. d. 1700-1800 m-dan 2100-2200 m-mde,
stepebi sakmaod mravalferovania. farTodaa gavrcele-
buli polidominanturi marcvlovan-nairbalaxovani stepi,
romelic mravali variantiTaa warmodgenili. stepisa da
161
mdelo-stepis (gastepebuli mdelos) fitocenozebis
SemadgenlobaSi monawileobs (damaxasiaTebeli saxeobebis
rangSi) – Campanula hohenackeri, Centaurea cheiranthifolia, Falcaria vulgaris, Festuca ovina, F. valesiaca, Filipendula vulgaris, Koeleria caucasica, Medicago hemicycla, Phleum phleoides, Phlomis tuberosa, Polygala anatolica, Stipa tirsa, Thymus caucasicus, Trifolium canescens da sxv. monodo-
minanturi formaciebidan gvxvdeba – vaciwveriani (Stipa tirsa), uroiani (Botriochloa ischaemum), stepis wivaniani
(Festuca valesiaca), isliani (Carex humilis) da sxv. subalpuri mdeloebis sartyeli warmodgenilia
maRali qedebisa (samsaris, javaxeTis da sxv.) da serebis
kalTebze, z. d. 2100-2200 m-dan 2500 m-mde. farTodaa
gavrcelebuli polidominanturi marcvlovan-nairbalaxo-
vani mdeloebi, romelTa floristul birTvs qmnis sa-
xeobebi – Alchemilla erythropoda, Betonica macrantha, Bromopsis adjaricus, B. variegata, Campanula tridentata, Carex tristis, Festuca ovina, Koeleria cristata, K. caucasica, Plantago saxatilis, Poa pratensis, Sibbaldia parviflora, Taraxacum stevenii, Trifolium canescens da sxv. farTodaa gavrcele-
buli monodominanturi mdeloebic – Wrelwivaniani
(Festuca varia), Zigviani (Nardus stricta), isliani (Carex tristis), frintiani (Anemone fasciculata ) da sxv. Crdilo-
eTis eqspoziciis ferdobebze gavrcelebulia dekianis
(Rhododendron caucasicum) fitocenozebi.
alpuri sartyeli warmodgenilia javaxeTisa da
samsaris qedebis umaRles nawilSi, z. d. 2500 m zemoT.
mcenareul safars qmnis, ZiriTadad, alpuri polidomi-
nanturi marcvlovan-nairbalaxovani mdeloebi. mniSvnelo-
vani farTobebi ukavia Zigvianebs (Nardus stricta); gvxvdeba Wrelwivanianebi (Festuca varia), fesvmagarianebi (Sibbaldia parviflora), islianebi (Carex tristis) da sxv.
162
javaxeTis zegnis daWaobebul RrmulebSi (Cadable-
buli adgilebi) da tbebis sanapiroebze ganviTarebulia
nestiani mdelos da Waobis mcenareuloba. maT mniSvnelo-
vani farTobi ukavia md. qcias saTaveebSi (narianis
Waoburi masivi. igi 2060 m simaRleze gadaWimulia 3 km
manZilze), javaxeTis zegnis samxreT nawilSi da sxv.
mcenareulobis SemadgenlobaSi monawileobs islianebi
(Carex juncella, C. lasiocarpa, C. vesicaria), Svitianebi
(Equisetum flaviatile, E. paluste) da sxv.
X. 25. walka-dmanisis geobotanikuri raioni
• mdebareoba, sazRvrebi, bunebrivi pirobebi geobotanikuri raioni moicavs walkis qvabuls da md.
xramis (qcias) auzis maRal platoebs (gomareTis, Tria-
leTis, dmanisis da sxv.). raionis teritoria gadaWimulia
daaxloebiT 60 km manZilze, - dawyebuli TrialeTis qe-
didan vidre saqarTvelo-somxeTis saxelmwifo sazRv-
ramde.
raionis teritoria ZiriTadad agebulia mesameulis
da meoTxeulis fuZe qanebiT – bazaltebiT da andezit-
bazaltebiT. lavebis ganfenebs Soris mdebare teritoria
agebulia kontinenturi (mdinareuli, tbiuri) naleqebiT
– TixebiT, qviSaqvebiT da riynalebiT.
raioni rTuli reliefiT xasiaTdeba. reliefis saer-
To xasiaTi gansazRvrulia lavebiT da mdinareTa ero-
ziul-akumulaciuri moqmedebiT. walkis qvabulis saerTo
reliefi warmodgenilia antiklinuri serebiT da sinkli-
nuri qvabulebiT da xeobebiT. rac Seexeba platoebs
(WoWianis plato – z. d. 1400-1600 m; gomareTis plato
– 1250-1450 m; dmanisis plato – 900-1700 m da sxv.),
163
maTi zedapiri danawevrebulia Rrma (70-80 m-dan 500 m-
mde) eroziuli kanionebiT.
raionis hidrografiuli qseli warmodgenilia md.
xramoT (qcia) da misi SenakadebiT – md. WoWiani, yarabu-
laxi, maSavera da sxv., vulkanuri warmoSobis wvrili
tbebiT da vokluzis tipis wyaroebiT.
raionis hava, javaxeTis zegnis havasTan SedarebiT,
ufro rbili da nestiania. saSualo Tviur temperaturaTa
rxevis wliuri amplituda udris 21-21,5°. naleqebis
wliuri jami 600-700 mm Seadgens.
raionis niadaguri safari sakmaod mravalferovani
niadagebiTaa warmodgenili: vake teritoriaze da damrec
ferdobebze gavrcelebulia, ZiriTadad, Savmiwa niadagebi,
gvxvdeba tyis yomrali, mTa-mdelos da Waoburi nia-
dagebic; mTebis kalTebze, metwilad zeda nawilSi, gaba-
tonebulia mTa-mdelos niadagebi.
• mcenareuloba
raionis bunebrivi mcenareuloba odiTgan ganicdida
adamianis sameurneo saqmianobis Zlier gavlenas. amis gamo
pirveladi (Zireuli) mcenareuloba aq faqtobrivad mois-
po, xolo mis adgilze ganviTarda meoreuli mcenareu-
lobis sxvadasxva varianti.
walka-dmanisis raionis teritoriis umetesi nawili,
iseve rogorc mezobeli javaxeTis zegnisa, warsulSi
tyeebiT iyo dafaruli. tyeebis SemadgenlobaSi domini-
rebda maRalmTis muxnari (Quercus macranthera) da fiWv-nari (Pinus sosnowskyi); lokalurad gvxvdeboda rcxil-
nari (Carpinus caucasica), wiflnari (Fagus orientalis), arynari (Betula pendula, B. litwinowii) da sxv. sadReisod SemorCenilia aRniSnuli tyeebis naSTebi – momcro koro-
mebi, tyis fragmentebi da calkeuli xeebi, - rogorc
164
platoebze (gomareTis, dmanisis da sxv.), ise xeobebis
ferdobebze.
tyeebis ganadgureba-ukandaxevis kvaldakval Camoya-
libda balaxeuli mcenareuloba – meoreuli mdeloebi da
mdelo-stepebi. natyevar teritoriaze, eroziuli proce-
sebis gaZlierebis Sedegad, intensiurad warimarTa mcena-
reulobis Semdgomi digresia – qserofitizacia, ramac
sabolood migviyvana Tanamedrove (realuri) mcenareulo-
bis formirebamde.
ramdenadac raionis teritoriaze mcenareuli safari
ZiriTadad transformirebuli (anTropogenuri) mcenareu-
lobiTaa Seqmnili, dRes Znelia vimsjeloT maT fito-
cenologiur kanonzomierebebze (suqcesiuri procesebi
grZeldeba).
raionis teritoriis umetesi nawili (qvabulebi, pla-
toebi, serebi) ukavia mTis stepebs. stepis mcenareuloba
ganviTarebulia Savmiwa da Savmiwisebr niadagebze; igi
gamoirCeva fitocenozTa mravalferovnebiT, romelTa So-
ris dominirebs marcvlovan-nairbalaxovani fitocenozebi.
fitocenozTa floristul birTvs qmnis saxeobebi –
Botriochloa ischaemum, Festuca ovina, F. valesiaca, Filago arvensis, Filipendula vulgaris, Koeleria cristata, Medicago hemicycla, Phleum phleoides, Polygala anatolica, Stipa pulcherrima, St. tirza, Thymus caucasicus da sxv. monodo-
minanturi formaciebis gavrceleba SezRudula, maT Sori-
saa – uroiani (Botriochloa ischaemum), wivaniani (Festuca valesiaca), vaciwveriani (Stipa tirza) da sxv.
raionSi mniSvnelovani teritoria ukavia mdelos
mcenareulobas. mdeloebi genezisurad meoreuli (tyis-
Semdgomi) mcenareulobaa. igi gansakuTrebiT farTodaa
gavrcelebuli maRal platoebze da ferdobebis zeda na-
wilSi. gabatonebulia polidominanturi marcvlovan-nair-
balaxovani mdeloebi, romelTa floristul Semadgenlo-
165
baSi damaxasiaTebel saxeobebs warmodgens _ Agrostis planifolia, Alchemilla erythropoda, Brachypodium sylvaticum, Bromopsis variegata, Calamagrostis arundinacea, Centaurea salicifolia, Dactylis glomerata, Gentiana gelida, Geranium sylvaticum, Leontodon hispidus, Lotus caucasicus, Ranunculus caucasicus, Trifolium ambiguum, T. canescens da sxv. monodo-minanturi mdeloebidan gavrcelebulia – Zigviani (Nardus stricta), frintiani (Anemone fasciculata), namikrefiani
(Agrostis planifolia), berseliani (Brachypodium sylvaticum),
Svrieliani (Bromopsis variegata) da sxv. stepisa da mdelos mcenareulobis Sorisul (garda-
maval) mcenareulobas warmoadgens e.w. mdelo-stepi
(gastepebuli mdelo). misi formirebis procesi dResac
aqtiurad mimdinareobs, rasac xels uwyobs gadaWarbe-
buli Zovebis gavleniT niadagis fizikuri Tvisebebis
gauareseba (gabekvna, gamoSroba). meoreuli (natyevari)
mdelos fitocenozebSi aqtiurad mimdinareobs invazia
(Canergva) stepis saxeobebisa – Carex humilis, Festuca valesiaca, Filipendula vulgaris, Polygala anatolica da sxv.
Cadablebul adgilebSi (Rrmulebi, tbebis sanapi-
roebi) ganviTarebulia Waobis mcenareuloba – islianebi
(Carex juncella, C. vesicaria), Svitianebi (Equisetum flaviatile) da sxv.
166
boloTqma
winamdebare wigni kidev erTxel adasturebs sayovel-
Taod aRiarebul azrs – saqarTvelos bunebrivi mcena-
reulobis da mTlianad bunebis gansakuTrebuli simdidri-
sa da mravalferovnebis Sesaxeb. igi Cveni samSoblos
erT-erTi umTavresi faseulobaa, erovnuli ganZia, romel-
sac yoveli Cveni da ara marto Cveni moqalaqe unda
gaufrTxildes.
wignSi isic Cans, Tu ra qartexilebi gamoiara Cvenma
bunebrivma mcenareulobam, ramac mas bevri Znelad mosa-
SuSebeli Wrilobac dautova. yvelas valia, SeZlebisda-
gvarad gankurnos es Wrilobebi, izrunos Cveni mTisa da
baris bunebrivi mcenareulobis ganadgurebisagan dasaca-
vad, gaufrTxildes da gonivrulad gamoiyenos igi –
Tundac sakuTari Tavisa da sakuTari Svilebis bednieri
momavlisaTvis.
winamdebare wigni daexmareba yvelas, vinc dainteres-
deba saqarTvelos mTlianad da misi calkeuli regionebis
bunebrivi mcenareulobiT – skolis moswavleebs, stu-
dentebs, mecnier-TanamSromlebs, turistebs, agreTve –
bunebaTsargeblobisa da bunebis monitoringis proble-
mebiT dainteresebul pirebs da organizaciebs.
167
literatura
(gamoyenebuli umTavresi naSromebis nusxa)
1. vaxuSti bagrationi. aRwera samefosa saqarTvelosa.
Tbilisi, 1941.
2. i. barnabiSvili. borjomis xeobis mcenareuloba.
Tbilisi, 1965.
3. g. gigauri. saqarTvelos tyeebSi meurneobis
gaZRolis safuZvlebi. Tbilisi, 1980.
4. v. gulisaSvili. tyis mcenareuloba da
saqarTveloSi misi gavrcelebis kanonzomiereba. Tbilisis
satyeo institutis Sromebi, t. IV, 1952.
5. m. daviTaZe. aWaris adventuri flora. baTumi,
2004.
6. a. kakulia. Tbilisis midamoebis zamTris saZov-
rebis SeswavlisaTvis. Tbilisis botanikis intitutis
Sromebi, t. 8, 1942.
7. n. kecxoveli. saqarTvelos mcenareuli safari.
Tbilisi, 1960.
8. n. kecxoveli. mkerdSi daWrili buneba. Tbilisi,
1973.
9. m. korZaxia. saqarTvelos hava. Tbilisi, 1961.
10. n. laCaSvili, m. xaCiZe. vaSlovanis saxelmwifo
nakrZalis mcenareulobis tipologia. `mecniereba da
teqnologiebi~, #1-3, 2005.
11. i. laCaSvili, n. laCaSvili, m. xaCiZe. qiziyis
floris konspeqti. Tbilisi, 2007.
12. l. maruaSvili. saqarTvelos fizikuri geografia.
Tbilisi, 1964.
13. S. naxucriSvili. javaxeTis Zigviani saZovrebi da
maTi gaumjobesebis zogierTi RonisZieba. Tbilisis
botanikis istitutis Sromebi, t. 11, 1948.
168
14. m. sabaSvili. saqarTvelos ssr niadagebi. Tbilisi,
1965.
15. saqarTvelos geografia, naw. I. fizikuri geogra-
fia. Tbilisi, 2000.
16. m. saxokia. xevis saTib-saZovrebis agrobotanikuri
mimoxilva da gaumjobesebis RonisZiebani. Tbilisi, 1983.
17. d. ukleba. aRmosavleT saqarTvelos mTiani mxare-
ebis landSaftebi da fizikur-geografiuli raionebi.
Tbilisi, 1972.
18. T. uruSaZe. saqarTvelos tyis niadagebi. Tbilisi,
1972.
19. z. qebaZe. mesameuli periodis reliqtis – Tura-
nulas (Populus euphratica) koromi vaSlovanis nakrZalSi.
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis moambe, t. 27,
#3, 1965.
20. r. qvaCakiZe. subalpuri tyisa da buCqnaris tipo-
logiuri SeswalisaTvis kaxeTis kavkasionze. saqarTvelos
ssr mecnierebaTa akademiis moambe, t.38, #3, 1965.
21. r. qvaCakiZe. tyis mcenareulobis gavrcelebis Zi-
riTadi kanonzomierebani TeZamis auzSi. saqarTvelos ssr
pedagogiuri institutebis Sromebi, t. 1, Tbilisi, 1975.
22. r. qvaCakiZe. maRalmTis tyeebis gavrcelebisa da
tipologiuri struqturis ZiriTadi kanonzomierebani md.
rionis saTaveebSi. saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis moambe, t. 109, #1, 1983.
23. r. qvaCakiZe. svaneTis maRalmTis tyeebi. svaneTis
flora da mcenareuloba (Tbilisis botanikis insti-
tutis Sromebi, t. 30). Tbilisi, 1985.
24. r. qvaCakiZe. saqarTvelos tyis mcenareulobis
simaRliTi sartylianobis Seswavlis zogierTi sakiTxi.
saqarTvelos botanikuri sazogadoebis moambe, t. 8.
Tbilisi, 1988.
169
25. r. qvaCakiZe. saqarTvelos geobotanikuri daraio-
neba. Tbilisi, 1996.
26. r. qvaCakiZe. lagodexis saxelmwifo nakrZalis
mcenareuloba. Tbilisi, 1999.
27. r. qvaCakiZe. saqarTvelos tyeebi. Tbilisi, 2001.
28. r. qvaCakiZe. md. kodoris xeobis mcenareuloba.
afxazeTis mecnierebaTa erovnuli akademiis SromaTa
krebuli, t. 2. Tbilisi, 2008.
29. r. qvaCakiZe. saqarTvelos mcenareuloba. Tbilisi,
2009.
30. r. qvaCakiZe, r. SaraSiZe. naZvis axali adgil-
samyofelebi aragvis auzSi. saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis moambe, t. 65, #2, 1972.
31. r. qvaCakiZe, a. jandieri. centraluri da dasav-
leTi TrialeTis qarTuli muxis muxnarebis degradaciis
SeswavlisaTvis. botanika (Tbilisis botanikis institu-
tis Sromebi, t. 28). Tbilisi, 1976.
32. r. qvaCakiZe, k. iaSaRaSvili. kaxeTis kavkasionis
tyis mcenareuloba. Tbilisi, 1992.
33. r. qvaCakiZe, k.iaSaRaSvili. gomboris qedis fiWvna-
rebi da maTi dinamika. `mecniereba da teqnologiebi~, #
1-3, 2007.
34. r. qvaCakiZe, k. iaSaRaSvili. aRmosavluri naZvis
[Picea orientalis L. (Link.)] tyeebi algeTis saxelmwifo
nakrZalSi (aRmosavleT saqarTvelo). `mecniereba da
teqnologiebi~, #7-9, 2008 a.
35. r. qvaCakiZe, k. iaSaRaSvili. aRmosavluri naZvis
[Picea orientalis L. (Link.)] fitocenozuri poziciebi
algeTis saxelmwifo nakrZalis tyeebSi. `mecniereba da
teqnologiebi~, #10-12, 2008 b.
36. r. qvaCakiZe, k. iaSaRaSvili, n. laCaSvili.
saqarTvelos Zireuli tyeebi. Tbilisi, 2004 a.
170
37. r. qvaCakiZe, k. iaSaRaSvili, n. laCaSvili. axali
masalebi aRmosavleT saqarTvelos reliqturi mcenareu-
lobis Sesaxeb. `mecniereba da teqnologiebi~, # 4-6,
2004 b.
38. k. qimeriZe. kavkasionis lerwamquCiani mdeloebi.
Tbilisi, 1965.
39. k. qimeriZe. maRalmTis mdeloebis gavrcelebis
kanonzomierebebi engurisa da cxeniswylis auzebSi.
svaneTis flora da mcenareuloba (Tbilisis botanikis
institutis Sromebi, t.30). Tbilisi, 1985.
40. S. quTaTelaZe, a. Sxiani, l. xinTibiZe. TrialeTis
mcenareulobis mimoxilva da floristuli daraioneba.
botanika (Tbilisis botanikis institutis Sromebi, t.
29). Tbilisi, 1979.
41. S. javaxiSvili. atmosferuli naleqebi saqarTve-
los teritoriaze. Tbilisi, 1981.
42. s. jiqia. gurjistanis vilaieTis didi davTari. w.
II-III. Tbilisi, 1941, 1958.
43. Н.А. Буш и Е.А. Буш. Растительный покров восточ-ной Юго-Осетии и его динамика. М.-Л., 1936.
44. Р.И. Гагнидзе. Ботанико-географический анализ флористического комплекса субальпийского высокотравья Кавказа. Тбилиси, 1974.
45. О.С. Гребенщиков. Вертикальная поясность расти-тельности в горах восточной части Западной Европы. Бот. журн., т. 42, № 6, 1957.
46. А.А. Гроссгейм. Растительный покров Кавказа. М., 1948.
47. Грузия в антропогене. Тбилиси, 1991. 48. В.З. Гулисашвили. О проградации лесных буроземов
верхнего горного пояса. Почвоведение, № 10, 1940. 49. В.З. Гулисашвили. Природные зоны и естественно-
исторические области Кавказа. М., 1964.
171
50. В.З. Гулисашвили, Л.Б. Махатадзе, Л.И. Прилипко.
Растительность Кавказа. М., 1975. 51. А.Г. Долуханов. Геоботанический очерк лесов
ущелья р. Чхальта. Труды Тбил. бот. ин-та, т. 5, 1938. 52. А.Г. Долуханов. Субальпийские криволесья Кавказа.
В сб.: Академику В.Н. Сукачеву к 75-летию со дня рождения. М.-Л., 1956.
53. А.Г. Долуханов. О некоторых закономерностях формирования и смен основных формаций лесной растительности Кавказа. Труды Тбил. бот. ин-та, т. 19, 1958.
54. А.Г. Долуханов. Колхидский подлесок. Тбилиси, 1980.
55. А.Г. Долуханов. Лесная растительность Грузии. Часть I. Тбилиси, 1989.
56. А.Г. Долуханов, М.Ф. Сахокиа. Опыт геобота-нического районирования Закавказья. Сообщения АН ГССР, В. 4, 1941.
57. А.Г. Долуханов, М.Ф. Сахокиа, А.Л. Харадзе. К вопросу о высокогорных растительных поясах Кавказа. Труды Тбил. бот. ин-та, т. 8, 1942.
58. Р.К. Квачакидзе. Новые ассоциации высокогорного букового леса из Верхней Сванети. Сообщения АН ГССР, т. 84, № 3, 1976.
59. Р.К. Квачакидзе. Высокогорные леса южного склона Большого Кавказа и основные направления их смен. Тбилиси, 1979.
60. Н.Н. Кецховели. Агрогеоботаническая карта Грузии. Тбилиси, 1972.
61. А.А. Колаковский. Растительность альпийского пояса хребтов Таймас и Ерцог в Абхазии. Труды Тбил. бот. ин-та, т. 7, 1939.
62. А.А. Колаковский. Растительный мир Колхиды. М., 1961.
63. А.А.Колаковский, В.С. Яброва-Колаковская, А.Г. Долуханов, С.М. Бебия. Растительность Пицунда-
172
Мюссерского заповедника. В сб.: Пицунда-Мюссерский заповедник. М., 1987.
64. Е.М. Лавренко. Принципы и единицы геоботани-ческого районирования. Геоботаническое районирование СССР. М.-Л., 1947.
65. Е.М. Лавренко. Типы вертикальной поясности в горах СССР. Современные проблемы географии. М., 1964.
66. В.П. Малеев. Флора и растительность Абхазии. Абха-зия. Геоботанический и лесоводственный очерк. М.-Л., 1936.
67. Д.В. Манджавидзе. Реликтовые леса Аджарии. Тбилиси, 1982.
68. Л.И. Маруашвили. Геоморфология Грузии. Тбилиси, 1971.
69. Л.Б. Махатадзе. Типы лесов Триалетского хребта и использование их в лесном хозяйстве. Труды Тбил. ин-та леса, т. 11, М., 1962.
70. Л.Б. Махатадзе. Типы лесов Аджаро-Имеретинского хребта и их использование в лесном хозяйстве. Труды Тбил. ин-та леса, т. 13, М., 1964.
71. Л.Б. Махатадзе. Типы лесов и смена растительности центральной части Большого Кавказа. Труды Тбил. ин-та леса, т. 15, М., 1965.
72. П.А. Метревели. Восточная ель в Закавказье. Природа, № 4, 1954.
73. Г.С. Мхеидзе. Дубово-дзелковые древостои и плодоношение дуба в Аджаметском госзаповеднике. Автореф. канд. диссерт. Тбилиси, 1975.
74. Ш.Г. Нахуцришвили. Динамика производительности высокогорных пастбищ Грузии. Тбилиси, 1963.
75. В.А. Поварницын. Типы буковых лесов Джалабетского лесного массива Юго-Осетии. Труды СОПС АН СССР, сер. Закавк., вып. 2. Л., 1931.
76. В.А. Поварницын. Типы лесов Абхазии. (Геобот. и лесоводств. очерк). М.-Л., 1936.
173
77. М.Ф. Сахокиа. Ботаническое описание окрестностей
– гор Тбилиси – плато Шираки. Сб.: Ботанические экскурсии по Грузии. Тбилиси, 1958.
78. М.Ф. Сахокиа. Евксинские широколиственные леса. Растительность европейской части СССР. Л., 1980.
79. М.А. Сванидзе. Типы горных и некоторых равнин-ных лесов Грузии, их динамическая классификация и законо-мерности развития. Докторская диссертация. Тбилиси, 1978.
80. С.Я. Соколов. Классификация типов леса Абхазии. (Геобот. и лесоводств. очерк). М.-Л., 1936.
81. В.Б. Сочава. Районирование и картография расти-тельности. Геоботаническое картографирование. М.-Л., 1966.
82. Е.В. Сохадзе. Ботанико-географический очерк известняковых гор Западной Грузии. Тбилиси, 1968.
83. Е.В. Сохадзе. Известняки и растительность. Тбилиси, 1982.
84. М.Е. Сохадзе. Эколого-биологические и ценоти-ческие особенности растений бородачевой степи Восточной Грузии. Тбилиси, 1977.
85. Г.М. Tарасашвили. Почвы горной Тушетии. Труды Тбил. бот. ин-та, т. 5, 1938.
86. Г.М. Тарасашвили. Горно-лесные и горно-луговые почвы Восточной Грузии. Тбилиси, 1956.
87. И.И. Тумаджанов. Леса горной Тушетии. Труды Тбил. бот. ин-та, т. 5, 1938.
88. И.И. Тумаджанов. Опыт дробного геоботанического районирования северного склона Большого Кавказа. Тбилиси, 1963.
89. И.И. Тумаджанов. Основные черты истории и географии лесной растительности Большого Кавказа в голоцене. Известия АН СССР, сер. геогр., № 2, 1973.
90. Т.Ф. Урушадзе. Почвы горных лесов Грузии. Тбилиси, 1987.
174
91. Е.В. Шифферс. Геоботаническое районирование и
исследование природных угодий северных склонов Большого Кавказа. Природа, № 3, 1941.
92. Е.В. Шифферс. Растительность Северного Кавказа и его природные угодья. М.-Л., 1953.
93. А.Л. Харадзе. К ботанико-географическому райони-рованию высокогорий Большого Кавказа. Проблемы бота-ники, т. 8. М.-Л., 1966.
94. Л.В. Хатиашвили. Флора и растительность высоко-горных пастбищ северных склонов Аджаро-Гурийского хребта. Автореф. канд. диссерт. Тбилиси, 1970.
95. М.Н. Хачидзе. Растительный покров Ширакского плоскогорья и Ельдарской низменности (Восточная Грузия). Автореф. канд. диссерт. Тбилиси, 1984.
96. Л.С. Хинтибидзе. Ксерофильные флористические комплексы Южной Грузии. Автореф. докт. диссерт. Тбилиси, 1990.
97. В.С. Яброва-Колаковская. Альпийские пастбища Абхазии и вопросы их улучшения. Труды Сухумского бот. сада, вып. 9. Сухуми, 1956.
98. Revaz Gagnidze. Vascular plants of Georgia a nomenclatural checklist. Tbilisi, 2005.
99. Lachashvili N., Khachidze M., Iashaghashvili K. Typology of the juniper commutities of the Jori plateau. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe, biologiis
seria B. t. 2, # 1-2, 2004.
100. Giorgi Nakhutsrischvili. The vegetation of Georgia (Caucasus). Camerina (Braun-Blanquetia), 15.
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademia
2010