geografia9 geografia
Transcript of geografia9 geografia
geografiasaqarTvelos
geografiis saxelmZRvanelo mecxreklaselTaTvis
9geografia 9 maia bliaZe, gia Wanturia,
daviT kereseliZe, zurab seferTelaZe
geografiuli mdebareoba
Sinaarsi
1. 8 2. 12 3. 16 4. 20 5. 26 6. 31 7. 34 8. 36 9. 38 40
ITavi
saqarTvelos teritoriis formirebaqarTuli geografiuli azrovnebis istoria vaxuSti bagrationi – qarTuli geografiis fuZemdebelisaqarTvelos geografiuli mdebareobasaqarTvelos teritoriis farTobi da sazRvrebisaqarTvelo da kavkasiasaqarTvelo da msofliosaqarTvelos saxelmwifo wyobileba da saxelmwifo simbolika saqarTvelos teritoriul-administraciuli mowyoba Semajamebeli samuSao I
bunebrivi pirobebi da resursebi
10. 4411. 4812. 5313. 5814. 6115. 6416. 7017. 7418. 7719. 8120. 8821. 9022. 9523. 88 10424. 10825. 11226. 11427. 11928. 12229. 127 132
I ITavi
bunebisa da sazogadoebis urTierToba saqarTveloSi mineraluri resursebisaqarTvelos reliefi – zogadi niSnebisaqarTvelos umTavresi geomorfologiuri erTeulebireliefis tipebireliefTan dakavSirebuli stiqiuri movlenebi, reliefis sameurneo aTvisebaSavi zRvaSavi zRvis sameurneo gamoyeneba da dacvasaqarTvelos hava da ZiriTadi klimatwarmomqmneli faqtorebihavis ZiriTadi elementebihavis ZiriTadi tipebi havasTan dakavSirebuli stiqiuri movlenebi. atmosferos gaWuWyianeba da dacva saqarTvelos Siga wylebiwyalTan dakavSirebuli stiqiuri movlenebi. wylis resursebis gamoyeneba da dacvasaqarTvelos niadagebimiwis resursebi da niadagis dacvasaqarTvelos mcenareuli safari da cxovelTa samyarotyis resursebis sameurneo gamoyeneba da dacvabunebis dacva da saqarTvelos daculi teritoriebisaqarTvelos landSaftebi Semajamebeli samuSao II
IIITavi
saqarTvelos mosaxleoba
30. 13631. 13832. 14133. 14534. 14835. 15336. 16037. 165
saqarTvelos mosaxleobis demografiuli warsulimosaxleobis dinamikamosaxleobis bunebrivi moZraobamosaxleobis meqanikuri moZraobamosaxleobis sqesobriv-asakobrivi da socialuri struqturamosaxleobis erovnuli da religiuri struqturamosaxleobis teritoriuli ganlageba da simWidroveurbanizacia. saqalaqo da sasoflo dasaxlebebi
IVTavi
saqarTvelos meurneoba
38. 17639. 18040. 18741. 19342. 20143. 20544. 21145. 215 220
saqarTvelos adgili msoflio ekonomikaSisaqarTvelos mrewveloba soflis meurneoba saqarTvelos transporti momsaxurebis sferoturizmi da rekreaciuli meurneoba tradiciebis geografiasagareo kavSirebi da saerTaSoriso organizaciebiSemajamebeli samuSao III
VTavi
saqarTvelos mxareebi
46. 22447. 22948. 23349. 23750. 24151. 24652. 25153. 25554. 25955. 26356. 26757. 272 277 279
TbilisikaxeTiqvemo qarTliSida qarTlimcxeTa-mTianeTisamcxe-javaxeTiimereTiraWa-leCxumi da qvemo svaneTisamegrelo-zemo svaneTi guriaaWaraafxazeTiSemajamebeli samuSao IVdanarTebi
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!.!+!
!Q
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
/
0 14 28 42 56
E
E
E
E
E
E
E
EE
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
##
#
#
#
#
#
#
#
oni
java
xobi
qeda
xoni
gori
foTi
gali
vani
xulo
vale
abaSa
kaspi
gagra
jvari
wnoriwalka
senaki
cageri
axmeta
mcxeTa
xaSuri
duSeTi
soxumi
baTumi
Telavi
mestia
baRdaTi
tyibuli
Terjola
saCxere
TianeTi
yvareli
gudauTa
zugdidi
WiaTura
quTaisi
Tbilisi
siRnaRi
Suaxevi
lentexi
bolnisi
borjomi
aspinZa
dmanisi
adigeni
rusTavi
qobuleTi
Cxorowyu
cxinvali
martvili
lanCxuTi
lagodexi
marneuli
gurjaani
axalgori
oCamCire
gulrifSi
ozurgeTi
sagarejo
wyaltubo
axalcixe
tyvarCeli
xaragauli
samtredia
gardabani
zestafoni
Coxatauri
walenjixa
xelvaCauri
ambrolauri
ninowminda
axalqalaqi
axali aToni
TeTriwyaro
stefanwminda
dedofliswyaro
T u r q e T i
s o m x e T i
az
er
ba
ij
an
i
ru
se
Ti
qvemo aJara
qareli
m. civi1991
m. xino2598
#m. kenWauli2992
m. Sani4451
m. uSba4730
m. Soda3609
m. udabno878
m. amugo3840
m. Sxara5068
m. fSiSi3790
m. xalawa3938
m. lahili4010
m.WanWaxi4461
cxrawyaros uR.2454
m. WuTxaro3562
m. tebulosmTa4493
m. emliqli3054
m. samsari3284
m. yazbegi5047
m. agefsTa3256
m. arabika2656
m. Saviklde2850
m. TeTnuldi4851
m. sayornia2755
m. arjevani2757
m. Savi klde3578
m. diklosmTa4285
m. tinovroso3374
m. didi abuli3301
m. mefiswyaro2850
m. samecxvario2642
m. didi borbalo3294
m. dombai-ulgeni4046
maruxis uR.2748
kluxoris uR.2781
nenskris uR.3202
beCos uR.4012
mamisonis uR.2820
rokis uR.2995
jvris uR.2370
goderZis uR.2025
riwis tba
amtyelistba
jvriswylsc.
galiswylsc.
rioni
yvirila
mtkvari
mejuda
li
axvi qsani
alaz
aniior
i
arag
vi
mtkvar
i
xrami
mtkvariiori
alazani
rioni
tyibuliswylsc.
Saoriswylsc.
gumaTiswylsc.
varcixiswylsc.
paliastomistba
erwos tba
yelis tba
Jinvaliswylsc.
sioniswylsc.
Tbilisiswylsc.
walkiswylsc. algeTis
wylsc.
jandaris tba
faravnistba
madas tbaxanCalis
tba
saRamostba
xozafinis tba
tabawyuristba
cxeniswy ali
k
av
k
as i
on
i
s
m
T
a v a r i
q
e
d
i
gagri
s q
ed
i
b z i f i s q e d iCxal
Tisqedi
k o d o r i sq e d i
e g r i s i s q e
di
sv a n e T i s q e d i
leCxumis qedi
r
a
Wi s
q e d i
l
ix
is
q
e d i
me
s x e T i s q e d i
S a v S e T i s q e d i
ko
lx
eT
i s d ab
l
ob
iimereTismaRlobi
S i d aq
ar T
li
sv a k e
T r
sa
ms
ar
is
qd
.
ja
va
xe
Ti
s q
d.
i a l e T i s q e d i
eruSeT
ismTianeTi q v e m o
q a r T l i sv a k e
iv
ri
s
z
eg
a n i
S
eldarisveli
iraqis vake
a la
zn
is
v
ak
e
go
mb
or i s
qe d i
ka
xeT
is qedi
qa
rT
li
sq
ed i
gu
da
mayr
is
qe
di
alevis qedi
xaru
li
sq
ediSavi zRva
km
1 sm = 14 km
kodori
CxalTa
enguri
rioni
aWariswyali
Woroxi
enguri
xobi
cxeni
swya
li
bzifi I Tavi
geografiuli mdebareoba
Seityob:
u sad gadis sazRvari evropasa da azias Soris;
usad mdebareobs saqarTvelo da rogoria misi fizikur-
geografiuli, ekonomikur-geografiuli da geopolitikuri
mdebareobis faqtorebi;
usad gadis saqarTvelos sazRvrebi;
urogor xdeboda saqarTvelos teritoriis formireba;
urogoria saqarTvelos teritoriul-administraciuli
mowyoba.
SeZleb:
u imsjelo sazRvrebis gatarebis Taviseburebebis Sesaxeb da
maT mniSvnelobaze;
u aRniSno konturul rukaze saqarTvelos sazRvrebi
sxvadasxva epoqis mixedviT;
u axsna geografiuli mdebareobis ZiriTadi ganmsazRvreli
faqtorebi;
u Seadaro saqarTvelosa da sxva qveynebis geografiuli
mdebareoba.
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!.!+!
!Q
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
/
0 14 28 42 56
E
E
E
E
E
E
E
EE
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
##
#
#
#
#
#
#
#
oni
java
xobi
qeda
xoni
gori
foTi
gali
vani
xulo
vale
abaSa
kaspi
gagra
jvari
wnoriwalka
senaki
cageri
axmeta
mcxeTa
xaSuri
duSeTi
soxumi
baTumi
Telavi
mestia
baRdaTi
tyibuli
Terjola
saCxere
TianeTi
yvareli
gudauTa
zugdidi
WiaTura
quTaisi
Tbilisi
siRnaRi
Suaxevi
lentexi
bolnisi
borjomi
aspinZa
dmanisi
adigeni
rusTavi
qobuleTi
Cxorowyu
cxinvali
martvili
lanCxuTi
lagodexi
marneuli
gurjaani
axalgori
oCamCire
gulrifSi
ozurgeTi
sagarejo
wyaltubo
axalcixe
tyvarCeli
xaragauli
samtredia
gardabani
zestafoni
Coxatauri
walenjixa
xelvaCauri
ambrolauri
ninowminda
axalqalaqi
axali aToni
TeTriwyaro
stefanwminda
dedofliswyaro
T u r q e T i
s o m x e T i
az
er
ba
ij
an
i
ru
se
Ti
qvemo aJara
qareli
m. civi1991
m. xino2598
#m. kenWauli2992
m. Sani4451
m. uSba4730
m. Soda3609
m. udabno878
m. amugo3840
m. Sxara5068
m. fSiSi3790
m. xalawa3938
m. lahili4010
m.WanWaxi4461
cxrawyaros uR.2454
m. WuTxaro3562
m. tebulosmTa4493
m. emliqli3054
m. samsari3284
m. yazbegi5047
m. agefsTa3256
m. arabika2656
m. Saviklde2850
m. TeTnuldi4851
m. sayornia2755
m. arjevani2757
m. Savi klde3578
m. diklosmTa4285
m. tinovroso3374
m. didi abuli3301
m. mefiswyaro2850
m. samecxvario2642
m. didi borbalo3294
m. dombai-ulgeni4046
maruxis uR.2748
kluxoris uR.2781
nenskris uR.3202
beCos uR.4012
mamisonis uR.2820
rokis uR.2995
jvris uR.2370
goderZis uR.2025
riwis tba
amtyelistba
jvriswylsc.
galiswylsc.
rioni
yvirila
mtkvari
mejuda
li
axvi qsani
alaz
aniior
i
arag
vi
mtkvar
i
xrami
mtkvariiori
alazani
rioni
tyibuliswylsc.
Saoriswylsc.
gumaTiswylsc.
varcixiswylsc.
paliastomistba
erwos tba
yelis tba
Jinvaliswylsc.
sioniswylsc.
Tbilisiswylsc.
walkiswylsc. algeTis
wylsc.
jandaris tba
faravnistba
madas tbaxanCalis
tba
saRamostba
xozafinis tba
tabawyuristba
cxeniswy ali
k
av
k
as i
on
i
s
m
T
a v a r i
q
e
d
i
gagri
s q
ed
i
b z i f i s q e d iCxal
Tisqedi
k o d o r i sq e d i
e g r i s i s q e
di
sv a n e T i s q e d i
leCxumis qedi
r
a
Wi s
q e d i
l
ix
is
q
e d i
me
s x e T i s q e d i
S a v S e T i s q e d i
ko
lx
eT
i s d ab
l
ob
iimereTismaRlobi
S i d aq
ar T
li
sv a k e
T r
sa
ms
ar
is
qd
.
ja
va
xe
Ti
s q
d.
i a l e T i s q e d i
eruSeT
ismTianeTi q v e m o
q a r T l i sv a k e
iv
ri
s
z
eg
a n i
S
eldarisveli
iraqis vake
a la
zn
is
v
ak
e
go
mb
or i s
qe d i
ka
xeT
is qedi
qa
rT
li
sq
ed i
gu
da
mayr
is
qe
di
alevis qedi
xaru
li
sq
ediSavi zRva
km
1 sm = 14 km
kodori
CxalTa
enguri
rioni
aWariswyali
Woroxi
enguri
xobi
cxeni
swya
li
bzifi
saqarTvelo
zogadi cnobebi: 1. farTobi – 69 700 kv.km 2.dedaqalaqi – Tbilisi 3. mosaxleoba – 4,6 mln kaci (2002 wlis aRweriT) 4. mosaxleobis simWidrove – 64 kaci 1 kv.km-ze 5. saxelmwifo ena – qarTuli, afxazeTis avtonomiur respublikaSi aseve afxazuri 6. saxelmwifo wyoba – respublika 7. saxelmwifos meTauri – prezidenti 8. fuladi erTeuli – lari 9. erovnuli dResaswauli – 26 maisi, damoukideblobis dRe 10. religia – qristianoba, marTlmadidebloba 11. mTavari qalaqebi – quTaisi, rusTavi, Telavi, baTumi, soxumi, WiaTura, gori, foTi, zugdidi 12. administraciuli dayofa – samxareo (12 samxareo erTeuli) 13. sasaaTo sartyeli – me-4 14. internetkodi – ge
8
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nax. 1.1. saqarTvelo Zv.w. VI-II ss.
vasali qveyana – qveyana, romelic damokidebulia sxva ufro did da Zlier saxelmwifoze.
suvereniteti – saxelmwifos damoukidebloba
saqarTvelos teritoria istoriuli drois ganmavlobaSi mniSvnelovnad icvleboda.
Zv. w. II aTaswleulis bolos da IU aTaswleulis dasawyisSi istoriuli sa-qarTvelos samxreT-dasavleT nawilSi Camoyalibda ori gaerTianeba: diaoxi (tao, taoxi) md. Woroxis auzSi da kolxa (kolxeTi) Savi zRvis aRmosavleT sanapiroze. mezobeli teritoriebidan SemoWrili mtrebis ieriSebma diaoxisa da kolxas Zlierebas bolo mouRo.
Zv. w. VI s-Si Tanamedrove saqarTvelos teritoriaze ori politikuri gaer-Tianeba Camoyalibda: dasavleT saqarTveloSi – egrisi, igive kolxeTis samefo da aRmosavleT saqarTveloSi – qarTlis, igive iberiis samefo. kolxeTis same-fo sakmaod vrcel teritorias moicavda.
leqsikoni
1. saqarTvelos teritoriis formireba
1. nax. 1.1-is mixedviT amoiwere egrisisa da qarTlis samefoebis: a) dedaqalaqebi; b) saerisTavoebis centrebi; g) xuTi dasaxlebuli punqti.
2. moZiebuli informacia Seadare saqarTvelos Tanamedrove rukas (danarTi 2) da daadgine dRevandeli saqarTvelos farglebSi: a) romelma dasaxlebulma punqtma Seicvala saxeli; b) romeli maTgani aRar arsebobs.
davaleba
9
qarTuli saxelmwifoebis teritoriis sidideze udides gavlenas axdenda mezobeli saxelmwifoebis agresiuli politika. bizantia da sparseTi erTma-neTs ecileboda gavlenis mopovebisTvis. VII saukuneSi saqarTveloSi araboba damyarda da saxelmwifos didi nawili arabTa saxalifos daeqvemdebara, ramac X saukunis dasawyisamde gastana, Tumca, ukve VIII s-is bolos qveynis ganapira provinciebSi damoukidebeli qarTuli samefo-samTavroebis warmoqmna daiwyo.
unda aRiniSnos, rom axali qarTuli samefo-samTavroebis aRmocenebis, aseve, bizantielTa, arabTa, Turq-selCukTa Tu sxva mtrebis winaaRmdeg brZolebis fonze, qarTvelebi, miuxedavad teritoriuli danakargebisa, ZiriTadad mainc inarCunebdnen TavianT sacxovrebel miwebsa da teritoriebs.
X-XI ss-is mijnaze saqarTvelos samefoebi gaerTianda, xolo XI–XII ss-Si, daviT aRmaSeneblisa da Tamaris mefobis xanaSi, es procesi Zlieri, erTiani saxelmwifos SeqmniT dasrulda. amave droidan damkvidrda termini `saqarTve-lo~. imdroindeli saqarTvelos teritoria nikofsiidan darubandamde (der-bendi) da oseTidan (alania) aragawamde (somxeTi) iyo gadaWimuli. aRsaniSnavia isic, rom am dros kavkasiis TiTqmis mTeli teritoria saqarTvelos mefis morCilebisa da mfarvelobis qveS moiazreboda.
monRolTa Semosevebis Semdeg (XIII s.) saqarTvelo umZimes mdgomareobaSi aRmoCnda da misi teritoriac TandaTanobiT Semcirda. saqarTvelo or nawilad gaiyo da, amavdroulad, samcxe uSualod monRolebs daemorCila. ase gastana giorgi V brwyinvales (1314-1346 ww) mefobamde. swored man SeZlo samcxis kvlav SemoerTeba da qveynis xanmokle, magram xelaxali gaerTianeba.
Temurlengis laSqrobebma (1386-1404 ww), mogvianebiT iranelebisa da Tur-qebis agresiulma politikam, CrdilokavkasielTa Semosevebma da, amasTanave, Sidapolitikurma rRvevebma erTiani qarTuli saxelmwifos daSla gamoiwvia da XVI s-is bolos qveyana samefo-samTavroebad daiyo.
nax. 1.2.
saqarTvelos
teritoriis
cvlileba
saukuneebis
ganmavlobaSi
(aTasi kv. km)
Zv. w. I aT. II naxevari
140.4
145.0
134.2
134.0
131.0
69.7
XIII saukune XVIII saukunis II naxevari XX saukune
ax. w. I-IV ss IX-X ss
3. nax. 1.2 mixedviT aage grafiki `saqarTvelos teritoriis cvlileba~.
davaleba
10
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nikofsia
biWvinTa
cxumi
foTi
baTumi
artanuji
varZia
axalcixe
quTaisi
ufliscixemcxeTa
Tbilisi
Telavi
laSarisjvari
xornabuji
dmanisiTmogvi
axalqalaqi
geguTi
loreganja
yarsi
anisiolTisi
xufaTiyabala
Sirvani
mahmadabadi
baqo
darubandi
naxWevani
anakofia
bardavigelaqunis
tba
dvini
kerasuntitrapizoni
erzinjani
vanivanis tba
Tavrizi
yivCaRebi
jiqeT
i
afxazeTi
afSileTi
od
iS
i
svaneTi
alaniaZurZukeTi
xunZeTi
dido
eT
ilekeTi
Sarvani
hereTi
kaxeTi
Sida qarTli
raWa
argveTi
guria
klarjeTi
tao
taSiri
rani
saqarTvelos erTiani samefo
saqarTvelos gavlenis sfero
saqarTvelos moxarke qveynebi
trapizonis
imperia
nax. 1.3. saqarTvelo XIII saukunis damdegs
XVI-XVIII ss-Si saqarTvelos teritoria iran-osmaleTs Soris ganawilda, ra-sac Tan mohyva mosaxleobis ZaldatanebiTi islamizacia. daikarga teritoriis garkveuli nawili.
XVI s-is meore naxevarSi osmaleTma saqarTvelos Camoacila samcxe-saaTaba-gos feodaluri samTavro, Sah-abasma (XVII s) – lores veli da mdinare debedas xeoba (qarTli), kaxeTSi ki kak-eniselis mxare (saingilo) miitaca.
XIX saukunis dasawyisSi mTeli saqarTvelo ruseTis imperiis SemadgenlobaSi aRmoCnda. ruseTSi monarqiis damxobas da iq komunisturi reJimis damyarebas saqarTvelos gasabWoeba mohyva. am dros saqarTvelom teritoriis garkveuli nawili dakarga.
1991 wels saqarTvelom aRidgina suvereniteti da qveynis teritoria im sazRvrebSi, romelic mas ssrk-s (sabWoTa socialisturi respublikebis kav-Siri) SemadgenlobaSi yofnisas hqonda.
4. gaaanalize nax. 1.3. gadaixaze da Seavse cxrili:
sakuTriv saqarTvelos teritoria saqarTvelos politikuri gavlenis qveS myofi qveynebi
davaleba
11
nax. 1.4.
saqarTvelo
XX-XXI
saukuneebSi
u Zveli welTaRricxvis III s-Si, farnavazisa da misi memkvidris saurmagis mefo-bisas, qarTlis samefo sakmaod Zlieri iyo da igi ara marto mTel Tanamed-rove aRmosavleT saqarTvelos, aramed mosazRvre olqebsac ki moicavda. swored am dros moxda erTi Ziridan warmoSobili qarTveli tomebis swrafi SekavSireba da erTiani qarTveli xalxis Camoyalibeba. savaraudod, qarTuli ena oficialur, saxelmwifo enad farnavazis mefobis dros gamocxadda.
fes sainteresoa
5. nax. 1.4-is mixedviT daadgine, romeli teritoriebi dakarga gasabWoebis Semdeg saqarTvelom.
6.waikiTxe p. ingoroyvas sityvebi: a) imsjele, Tu rogor gesmis teqstis pir-veli abzaci. b) axseni saxelmwifoebrivi da kulturuli erTobis mniSvneloba. g) rogor fiqrob, ra faqtorebi ganapirobebda saqarTvelos teritoriul cvlilebebs? d) aRniSne konturul rukaze teqstSi moxseniebuli rva provincia da maTi centrebi.
`saqarTvelos teritoria klasikurad damTavrebuls, mTlians warmoadgens –
istoriulad, geografiulad, ekonomikurad da eTnografiulad. saqarTvelos
sazRvrebi amoxaza oci saukunis istoriam; saqarTvelo aris erTi istoriuli sxeuli,
SekavSirebuli mravalsaukunovani saxelmwifoebrivi da kulturuli erTobiT...
saqarTvelos politikuri sazRvrebi xSirad icvleboda warsulSi, magram saqarTvelo
yovelTvis erTsa da imave teritorias erqva. es aris rva provincia, romelzedac
qarTveli eri mosaxleobs mTeli misi mravalsaukunovani istoriis manZilze: qarTli,
kaxeTi, samcxe-javaxeTi, imereTi, guria, samegrelo, svaneTi da afxazeTi~.
`saqarTvelos teritoriis sazRvrebis Sesaxeb~
pavle ingoroyva
7.aRniSne konturul rukaze saqarTvelos sazRvrebi XIII da XXI saukuneebSi.
davaleba
12
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
saqarTvelos gacnoba da Seswavla xdeboda rogorc adgilobriv, aseve ucxo-el mkvlevarTa mier. Cveni qveynis geografiuli Seswavlis istoria 5 periodad iyofa: 1. antikuri; 2. Sua saukuneebis; 3. aRorZinebis; 4. axali; 5. uaxlesi.
antikuri periodi Zv. w. VI s-dan axali w. IV s-mde grZeldeboda. saqarTvelos Sesaxeb erT-erT pirvel geografiul Sromad iTvleba berZeni istorikosisa da geografis, hekate miletelis (Zv. w. VI-V ss) naSromi `miwis aRwera~, sadac igi moixseniebs kolxebs, kavkasions, Sav zRvas.
saqarTvelos Sesaxeb aseve mniSvnelovani geografiuli informaciaa Tavmo-yrili berZeni mecnierebis SromebSi: hipokrate (Zv. w. V-IV ss, `haerTa, wyalTa da adgilTa Sesaxeb~), qsenofonte (Zv. w. V-IV ss, `anabasisi~), skilak kariandeli (Zv. w. IV s, `periplusi~), herodote (Zv. w. V s, `istoria~), apolon rodoseli (Zv. w. III s, `argonavtika~), straboni (Zv. w. II – ax. w. III ss, `geografia~) klavdios pto-leme (ax. w. II s, `geografiis saxelmZRvanelo da msoflios ruka~) da sxv. maTs TxzulebebSi moxseniebuli da aRwerilia sxvadasxva geografiuli obieqti (mdinareebi, mxareebi, qalaqebi, tbebi da a. S.).
Sua saukuneebis (IV-XVI ss) mecnierTa da mogzaurTa Soris, saqarTvelos geografiis, istoriisa da eTnografiis Sesaxeb, yvelaze mniSvnelovan cno-bebs italieli mogzauri marko polo iZleva. aseve, aRsaniSnavia bizantieli istorikosi prokopi kesarieli, somexi mecnieri anania Siraqaci, italieli ambrojo kontarini da sxvebi.
nax. 2.1. marko polo da misi mogzaurobis marSruti
2. qarTuli geografiuli
azrovnebis istoria
1. nax. 2.1-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 3) gamoyenebiT aRwere marko polos mogzaurobis marSruti.
davaleba
13
aRorZinebis epoqa XVI-XVIII saukuneebs moicavs. am pe-riodSi kavkasiisa da saqarTvelos geografiuli kvle-vebi da Seswavla kvlav grZeldeba. saqarTvelos bunebis SeswavlaSi didi wvlili Seitanes dasavleT evropelma da rusma mogzaurebma da mkvlevrebma. maT Soris gamoir-Cevian arqanjelo lamberti, Jan Sardeni da Jozef piton turnefori, iohan-anton giuldenStedti, stefane burna-Sevi da sxva. maT SromebSi aRwerilia qalaqebi, cixe-sima-greebi, mTebi, mdinareebi da sxva. ramdenjerme imogzaura saqarTveloSi Turqma evlia Celebim.
axali periodi moicavs XIX saukunes da XX s-is dasawyiss. am dros saqarTvelo ruseTis imperiis SemadgenlobaSia da, politikuri mosazrebebidan gamomdinare, saqarTve-loSi geografiuli xasiaTis kvlevebs awarmoebs. swored am periodSi ixsneba mravali specialuri dawesebuleba, maT Soris, Tbilisis observatoria, Tbilisis botanikuri baRi, ruseTis geografiuli sazogadoebis kavkasiis gan-yofileba, kavkasiis muzeumi; daiwyo qveynis geodeziuri agegmva, myinvarebis Seswavla, gamoica rukebi da sxva.
uaxles, anu Tanamedrove periodSi, geografiuli kvle-vebi intensiurad mimdinareobs. ixsneba axali samecniero da saswavlo centrebi. gansakuTrebuli yuradReba eqceva iseT sakiTxebs, rogoricaa geografiuli prognozireba, bunebrivi resursebis dacva da racionaluri gamoyeneba, mdgradi ganviTarebis problemebi da sxva.
qarTuli geografiuli azrovnebis ganviTarebas mra-valsaukunovani istoria aqvs. igi Zveli welTaRricxvis VI saukunidan iwyeba. pirveli qarTuli saero Tu saekle-sio wyaroebi, faqtobrivad, pirvel qarTul geografiul wyaroebs warmoadgenen, radganac mTel rig geografiuli xasiaTis cnobebs Seicaven.
nax. 2.2.
Turqi mogzauri
evlia Celebi
nax. 2.3.
CaxruxaZis
mogzaurobis
marSruti
14
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
Zvel saqarTveloSi, iseve, rogorc sxva qveynebSi, geografia aRwerilobiTi xasiaTis iyo. adamianTa garkveul jgufs evaleboda mimdebare qveynebis Sesaxeb iseTi cnobebis Sekreba, sistematizacia da codna, rogoricaa, magaliTad: saxelmwifo wyoba, mosaxleoba da maTi ganlageba, qalaqebi da soflebi, cixesi-magreebis mdebareoba da misasvleli gzebi, bunebrivi pirobebi da a. S. es ki maT xels Seuwyobda, gaeTvaliswinebinaT momavali brZolis adgilebi. sakuTari qveynis Seswavlis mizniT ki tardeboda mamulebis, miwebisa da mosaxleobis aRwera, gzebis dadgena da adgilebis SerCeva qveynis sazRvrebis gamagrebisa da sasicocxlo savaWro gzebis dacvis mizniT.
aseTi urTierTobebisTvis saWiro iyo raime grafikuli gamosaxulebebis, rukis winamorbedis, Seqmna. qarTvelebi am mizniT iyenebdnen kirbebs, romleb-zedac naCvenebi iyo im droisaTvis cnobili sazRvao da saxmeleTo gzebi.
qarTuli saistorio geografiis mniSvnelovani wyaroebia leonti mrovelisa (XI s) da juanSeris (XI s) Txzulebani.
qarTvelebi mogzaurobdnen, aRwerdnen da swavlobdnen rogorc sakuTar, ise ucxo qveynebs. maT imogzaures evropis, aziisa da afrikis qveynebSi.
nax. 2.4. efremis
mogzaurobis marSruti
nax. 2.5. nikoloz irbaxis mogzaurobis marSruti
15
qarTvel mogzaurTa Soris aRsaniSnavia mwerali CaxruxaZe (XII-XIII ss), ulu daviTi da narin daviTi (XIII s), efremi (XIII s), nikoloz irbaxi (ColoyaSvili, XVII s), timoTe gabaSvili, iona gedevaniSvili da rafiel danibegaSvili (XVIII s) da sxva. me-18 s-Si moRvaweobda sami didi mecnieri – sulxan-saba orbeliani, vaxtang VI da vaxuSti bagrationi, romelTac udidesi kvali datoves qarTul kulturaSi.
qarTuli geografiuli azrovnebis ganviTarebaSi aseve didi wvlili Seita-nes Tavisi SromebiT ioane batoniSvilma (`kalmasoba~), Teimuraz bagrationma (`mogzauroba evropaSi~), giorgi avaliSvilma (`samogzauro dRiurebi~), gri-gol batoniSvilma (`mogzauroba~) da sxva.
XIX s-dan saqarTveloSi iwyeba da XX s-Sic grZeldeba geografiuli kvlevebi. iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetisa da vaxuSti bagrationis saxelobis geografiis institutis geografebs udidesi Rvawli miuZRviT qarTuli geografiuli mecnierebis ganviTarebis saqmeSi. im perio-dis geografTa Soris gamorCeuli adgili ukaviaT: aleqsandre javaxiSvils, giorgi gextmans, Teofane daviTaias, daviT donduas, mixeil sabaSvils, levan maruaSvils, aleqsandre aslanikaSvils, zurab tataSiZes da sxva.
u fragnma mecnierma Jan Sardenma 1672-1673 wlebSi imogzaura saqarTveloSi da Cveni qveyana vrclad aRwera. swored mas ekuTvnis Tbilisis pirveli suraTi-gegma.
u evlia Celebim ramdenjerme imogzaura saqarTveloSi da 40 wlis manZilze dawera aTtomiani naSromi `mogzaurobis Tavgadasavali~, romelSic uxvadaa warmodgenili masalebi saqarTvelos geografiis Sesaxeb.
u rusi beris, nestor JamTaaRmwerlis (XI-XII ss) cnobiT, qarTvelebi XI saukunemde ukve icnobdnen indoeT-arabeTs.
u pirveli cnobebi kirbebze, rogorc geografiul rukebze, daculia apolon rodoselis (III s) `argonavtikaSi~. misi cnobiT, `kolxebs axlac Semonaxuli aqvT ficrebi (kirbebi), romlebzedac maTi mama-papis mier warwerebia gakeTebuli da mogzaurobisTvis naCvenebia yvela gza da wylisa da xmeleTis sazRvrebi~.
fes sainteresoa
2. nax. 2.3 – 2.5-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 3) gamoyenebiT aRwe-re qarTvel mogzaurTa marSrutebi, gadaixaze da Seavse cxrili.
mogzauri mogzaurobis marSruti
... ...
3. moiZie masalebi romelime qarTveli an ucxoeli mogzauris Sesaxeb da moamza-de referati. yuradReba gaamaxvile Semdeg sakiTxebze: epoqa, mogzaurobis mizani, saSualebebi, sirTuleebi da Sedegebi, riT iyo gamorCeuli es konkre-tuli mogzauroba da ra kvali datova istoriaSi.
davaleba
16
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
vaxuSti bagrationi qarTuli geografiuli, kar-tografiuli, istoriuli da eTnografiuli mecnie-rebis fuZemdebelia.
vaxuSti bagrationi-batoniSvili daibada 1696 wels. igi vaxtang VI-is (ukanono) Svili iyo. man sa-mefo karze saWiro aRzrda da ganaTleba miiRo. vaxuSti aqtiurad monawileobda qarTlis samefos politikur cxovrebaSi. 1721 wels igi TrialeTisa da sabaraTaSvilos sadroSos sardali iyo, sadac, mamis davalebiT, teritoriis aRwera Caatara.
vaxuStis Tavisi naSromi `aRwera samefosa sa-qarTvelosa~ 1745 wels moskovSi daumTavrebia. es Txzuleba warmoadgens yovelmxriv gamarTul da dasrulebul istoriul-geografiul gamokvlevas. mas wamZRvarebuli aqvs winasityvaoba `mkiTxvel-TaTvis sityva raisTvis arsebuli Sroma ese~, ro-
melSic mokledaa aRwerili Sromis mizani da daniSnuleba. amas mosdevs Sesavali `zneni da Cveulebani saqarTvelosani~, ris Semdegac iwyeba ZiriTadi nawili: aRwera samefosa saqarTvelosa; aRwera awindelisa qarTlisa; aRwera hereTisa, kaxeTisa da kuxeTisa, kvalad TuSeTisa da didoeTisa; aRwera awindelisa ov-seTisa anu kavkasiaTa SinaTa; aRwera saCinoTa adgilebTa samcxe-saaTabagosi; aRwera egrisis qveynisa anu afxazeTisa anu imereTisa.
nax. 3.1. vaxuSti bagrationi
nax. 3.2.
vaxuStis mier
Sedgenili ruka
1.istoriis kursidan ra ici vaxuSti bagrationis Sesaxeb?
2.romel saukuneSi moRvaweobda igi da ra viTareba iyo am dros saqarTveloSi?
gaixsene
3. vaxuSti bagrationi -
qarTuli geografiis fuZemdebeli
17
wigni mTavrdeba saZiebliT. vaxuS-ti, mTeli saqarTvelos zogadi daxa-siaTebis Semdeg, aRwers calkeul msxvil teritoriul erTeulebs. igi cdilobs, gaarkvios calkeuli ad-gilebis saxelwodebebis warmoSoba, gansazRvravs maT geografiul mde-bareobas, sazRvrebs; im droisaTvis zustad aRwers klimats, mcenareul safars, cxovelTa samyaros, bolos ki – mosaxleobas.
`aRweraSi~ didi adgili aqvs daT-mobili `qmnilebebs~ da `Sina Senebu-lebs~, qalaqebs, cixeebs, monastrebs, sameurneo, samxedro da samkurnalo nagebobebs. TxzulebaSi didi yurad-Reba eqceva mTisa da baris Tavisebu-rebebs, uxvad aris warmodgenili eko-nomikuri xasiaTis cnobebi; agreTve, orografiuli, hidrografiuli da meteorologiuri masalebi. amitom, SeiZleba iTqvas, rom igi erTdroulad warmoadgens rogorc istoriul-geo-grafiul, aseve fizikur da ekonomikur-geografiul naSromsac.
sainteresoa misi monacemebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxis miwaTmoqme-debisa da mecxoveleobis Sesaxeb. vaxuSti kulturul mcenareTa ganlagebas buneb riv pirobebs ukavSirebs. swored ama Tu im teritoriis niadagur-klima-turi pirobebi gansazRvraven vazis, citrusebis da sxva kulturaTa gavrce-lebas. mis naSromSi moxseniebulia is kulturebic, romlebmac CvenSi TandaTan dakarges sameurneo mniSvneloba. es gansakuTrebiT exeba bambasa da brinjs.
man germaneli mecnieris, aleqsandre humboldtis mier vertikaluri zona-lobis kanonis Camoyalibebamde gacilebiT adre SeniSna da aRwera es movlena. vaxuSti bagrations mxedvelobidan arc bunebis stiqiuri movlenebi gamorCenia.
vaxuStis ekuTvnis, agreTve, ori geografiuli atlasi. pirveli, 1735 wliT daTariRebuli, 5-rukiania, xolo meore, 1745 wels Seqmnili – 19 rukisgan Sed-geba. isini im droisaTvis zust kartografiul gamosaxulebebs warmoadgenda. rukebis nawili sruliad saqarTvelos asaxavs, nawili ki – mis samTavroebs. isi-ni metad saintereso da mniSvnelovan informacias Seicaven. maTze datanilia: mdinareebi, tbebi, mTebi, tyeebi, gzebi, xidebi, didi da patara dasaxlebuli punqtebi.
vaxuStis rukebi da Sromebi imdroindel saqarTveloSi kulturisa da mec-nierebis ganviTarebis maRali donis maCvenebelia. vaxuSti bagrationma geogra-fiis ganviTarebas sruliad axali mimarTuleba misca da `qarTul sinamdvileSi geografiuli codna geografiul mecnierebad~ aqcia. amavdroulad, igi daex-mara rus da evropel geografebsa da dainteresebul pirebs saqarTvelosa da kavkasiis swor da srul geografiul gacnobaSi.
nax. 3.3 vaxuSti Tavis naSromebSi sakuTari
xeliT xatavda saqarTvelos gerbebsa da
droSebs.
18
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
1752 wels vaxuStim rusulidan Targmna `mokle politikuri geografia~ 27-rukian msoflio atlasTan erTad, sadac gamosaxulia im droisaTvis cno-bili yvela qveyana.
vaxuSti bagrationis mravali Sromidan, aseve, aRsaniSnavia `msoflio geogra-fiis~ Targmanic, romlis originaloba imaSia, rom yoveli saxelmwifos daxasia-Tebas Tan axlavs amave saxelmwifos ruka. vaxuStis mier Sesrulebuli `msoflio atlasi~ warmoadgens msoflio atlasis qarTulad Sedgenis pirvel cdas.
1755 wels vaxuSti bagrationi m. lomonosovTan erTad monawileobda mos-kovis universitetis daarsebaSi.
1. rogor gesmis gamoTqma: vaxuStim `qarTul sinamdvileSi geografiuli codna geografiul mecnierebad aqcia~.
2. gaecani qvemoT mocemul citatebs da imsjele vaxuStis moRvaweobis Sesaxeb. daalage misi moRvaweobis Sedegebi mniSvnelobis mixedviT:
`vaxuStis Sroma saistorio wyaroebis esoden safuZvliani Seswavlisa da imdroindeli
saqarTvelos yofa-cxovrebisa da mdgomareobis Rrma dakvirvebis nayofia, rom
SemdegSic igi mudam ukvdavebis SaravandediT iqneba mosili da arasdros mniSvneloba ar
daekargeba~.
`vaxuStis `saqarTvelos cxovreba~ aris qarTvelTa mravalsaukunovani warsulis
sazogado filosofiur-istoriuli mimoxilva, romlis msgavsi arc winaT dawerila da
arc SemdegSi~.
ivane javaxiSvili
`imdenad did mniSvnelobas akuTvnebda vaxuSti geografiul garemos, rom man piradad
Seadgina saTanado rukebic. vaxuStis geografiuli koncefciebi Tavisi drois msoflio
mecnierebis simaRlezea da amJRavneben maTi avtoris did erudicias da ubadlo niWs~.
svimon yauxCiSvili
`vaxuStis geografias iseTive mniSvneloba aqvs saqarTvelosTvis, viTarc homerosis
topografiul SeniSvnebs saberZneTisaTvis~.
mari brose
`vaxuStis Sromebi Tavisi istoriuli da geografiuli mniSvnelobiT warmoadgenen
Zvirfas ganZs, romelnic naTelyofen saqarTvelos kulturuli da mecnieruli
ganviTarebis maRal dones Zvel saqarTveloSi da Tavisi mdidari SinaarsiT qarTveli eris
SesaniSnavi mecnieruli memkvidreobaa. man geografia ganviTarebis axal gzaze daayena da
qarTul sinamdvileSi geografiis codna geografiul mecnierebad aqcia...~
giorgi gextmani
davaleba
19
fes sainteresoa
u vaxuStis TxzulebaSi `aRwera samefosa saqarTvelosa~ moxseniebulia 440 mdinare, 22 tba, mravali mineraluri da mtknari wyaro. sul aRwerilia 770-mde geografiuli obieqti.* vaxuStis mier Sedgenili Tbilisis gegma aris pirveli topografiuli gegma. manamde iyo ori gegma-naxati, Sesrulebuli Sardenisa da turneforis mier. gegmis saxelia: `saxe tbilisisa~, masStabi ki 1:18000.
u vaxuStis Tbilisis gegma da qarTlis ruka pirvelad 1747 wels safrangeTSi daibeWda.
u 1752 wels vaxuStim rusulidan Targmna msoflio geografiis saxelmZRva-nelo, romelsac ucxo cnebaTa ganmartebani daurTo.
u vaxuStim qarTul sinamdvileSi pirvelma SemoiRo da daamkvidra mTeli rigi terminebi: geografia (ReoRrafia), qronologia (xronologia), genealogia (Renealogia), istoriografia (istorioRrafia); aseve, man gamoiyena qarTulisTvis manamde ucnobi terminebi – akademia, politika, biblioTeka, katalogi, tomi, traqtati, fizika, qimia, metafizika, maTematika.
3. waikiTxe #qvemoT mocemuli amonaridi vaxuSti bagrationis naSromidan `aRwera samefosa saqarTvelosa~, daadgine, ra saxis geografiul informacias iZleva vaxuSti naSromSi. gadaixaze da Seavse cxrili:
a) `qalaqi quTaisi, rionis gaRma-gamoRma, haviTa da wyliTa mSveni, TvalTa qveSe mSvenieri
adgilia~.
b) `gori – adgili mSvenieri, wyali kargi, garemos aqvs venaxni da walkotni mravalni~.
g) `tfilisi ars sami qalaqi: tfilisi, kala da isani, hyofs mtkvari~.
d) `sawires (tyibulTan) iTxreba rkina da ars liToni mravlad~.
e) `brils (xaSurTan) iTxreba kaJi, friad keTili, mospetako, CaxmaxisaTvis~.
v) `kacni (Wanebi) arian xelovanni, xis muSakobiTa da SenebiTa nakTaTa didTa da mcireTa~.
z) `ars mozRudvili mTiuleTi mTiTa, amis gamo magari da Seuvali ars, uvenaxo, uxilo.
mciremosavliani... wyalTa Sina kalmaxi mravalni, xorci, Tevzni da frinvelni gemoianni~.
T) `qsani ars sargebliani mdinare da Tevziani~.
i) `taSirs ars Tafli mravali da spetaki, viTarca Tovli da uwyinari~.
k) `atens dgeba Rvino warCinebuli~.
wyaro
adgilisgeografiuli mdebareoba da
aRweriloba
klimaturi da hidrografiuli
informacia
florisa da faunis
Taviseburebani
sasargeblo wiaRiseulis
mopovebis adgilebi
mosaxleobis sameurneo saqmianoba
... ... ... ... ... ...
davaleba
20
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nax. 4.1.
manZilebi
Tbilissa da
msoflios
sxvadasxva
qalaqs Soris
4. saqarTvelos
geografiuli mdebareoba
geopolitika – gulisxmobs nebismieri qveynis an regionis geografiul, socialur-politikur, samxedro, demografiul, ekonomikur da qveynis Zlierebis sxva ganmsazRvrel faqtorTa kombinirebul Seswavlasa da Sefasebas.
landSafti – bunebriv-teritoriuli kompleqsi (btk), romelic erTgvarovani geologiuri agebulebiT, reliefis tipiT, haviTa da niadagur-mcenareuli safariT xasiaTdeba.
floristuli areali – xmeleTis an wylis nawili, mcenareTa saxeobebis erTobliobiT.
faunistuli areali – xmeleTis an wylis nawili, cxovelTa saxeobebis erTobliobiT.
ekonomikur-geografiuli mdebareoba (egm) – sawarmoebis, dasaxlebuli punqtebis, raionebis, qveynebis, regionebis sivrciTi mimarTeba sxva obieqtebTan, romlebsac maTTvis ekonomikuri mniSvneloba aqvT.
leqsikoni
1. ras niSnavs obieqtis geografiuli mdebareoba?
2. rogori geografiuli mdebareoba SeiZleba hqondes obieqts?
3. istoriis kursidan, ra gavlenas axdenda saqarTvelos geopolitikuri mdebareoba mezobeli qveynebis interesebze?
gaixsene
1. gaaanalize nax. 4.1 da upasuxe kiTxvebs: a) romeli qveynebi da qalaqebi mdeba-reobs Tbilisidan ufro axlos? b) romeli qveynebi mdebareobs Tbilisidan ufro Sors? g) ra daskvnis gakeTeba SeiZleba?
davaleba
21xmelTaSuazRva
Savi zRva
azovis zRva
kaspiiszRva
saqarTvelo
somxeTiazerbaijani
ruseTis federacia
TurqeTi az.
siriaerayi
TurqmeneTi
kviprosi irani
ukraina
yazaxeTi
libani
250 km0
12345
evropis da aziis sazRvrebi
ATLAS DE LA CAUCASE : pp. 6-7
nax. 4.2. evropa-aziis sazRvari
saqarTvelo mdebareobs evropisa da aziis gzaTa Sesayarze, kavkasiis samxreT-dasavleT nawilSi. igi samxreT kavkasiis regionSi zRvispira da centraluri mdebareobiT gamoirCeva, rac dadebiT gavlenas axdens qveynis ekonomikur ganviTarebaze.
saqarTvelos geografiuli mdebareobis Sesaxeb azrTa sxvadasxvaoba da araerTgvarovani midgoma arsebobs. kerZod, sazRvari evropasa da azias Soris yuma-maniCis Rrmulze gadis, romlis mixedviTac mTeli kavkasia aziaSia moq-ceuli.
sazRvari evropisa da aziis mijnaze kavkasionis mTavar wyalgamyof qeds miuyveba. amgvari midgoma gansxvavebul klimatur Taviseburebebs eyrdnoba:
berZeni istorikosisa da geografis herodotes (Cv. w. aR. V s-Si) mixedviT sazRvari qveynis or nawils Soris mdinare rions, yvirilasa da mtkvars miuyveba.
evropasa da azias Soris sazRvari emTxveva saqarTvelos, somxeTisa da azer-baijanis saxelmwifo sazRvrebs TurqeTsa da iranTan, romlis mixedviTac mTeli kavkasia evropas miekuTvneba.
es politikur-administraciuli midgomaa. evropasa da azias Soris sazRvris dasadgenad, fizikur-geografiul pirobebTan erTad, unda gaviTvaliswinoT istoriuli warsuli, tradiciebi, religia, ekonomikis ganviTarebis tenden-ciebi, sameurneo saqmianoba da sxva. am TvalsazrisiT saqarTvelo axlosaa samxreT evropisa da balkaneTis qveynebTan. aseve mniSvnelovania qarTveli xalxis swrafva evropuli civilizaciisken. zemoTqmulidan gamomdinare sa-qarTvelo samxreT-aRmosavleTi evropaa, qarTvelebi ki – evropelebi.
2.gaixsene evropa-azias Soris sazRvris gatarebis versiebi. amoirCie SenTvis mi-saRebi sazRvris gatarebis varianti da aRniSne konturul rukaze.
davaleba
22
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
saqarTvelo im uZveles satransporto gzajvaredinze mdebareobs, rome-lic akavSirebda da akavSirebs CrdiloeTisa da samxreTis, dasavleTisa da aRmosavleTis qveynebs. swored masze gadioda evropa-aziis damakavSirebeli satransporto magistrali – Zveli abreSumis gza.
saqarTvelo Savi zRviT ukavSirdeba SavizRvispireTis qveynebs, xolo bos-forisa da dardanelis sruteebiT – xmelTaSua zRvis auzis qveynebs; gibral-taris srutiT SesaZlebelia kavSiri mTel msofliosTan, mdinare dunais meS-veobiT ki – aRmosavleT da centraluri evropis qveynebTan.
saqarTvelo C. g. 41007' da 43035' da a. g. 40004' da 46044'-s Soris mdebareobs. geoteqtonikuri TvalsazrisiT, saqarTvelos alpur-himalauri danaoWebis
vrcel sartyelSi centraluri mdebareoba aqvs. igi iwyeba atlantis okeanis sanapiroebidan da moicavs xmelTaSua da Savi zRvebis mimdebare mTian nawilebs, wina aziasa da himalais mTianeTebs.
nax. 4.3. saqarTvelos fizikuri ruka
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!.!+!
!Q
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
/
0 14 28 42 56
E
E
E
E
E
E
E
EE
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
#
##
#
#
#
#
#
#
#
oni
java
xobi
qeda
xoni
gori
foTi
gali
vani
xulo
vale
abaSa
kaspi
gagra
jvari
wnoriwalka
senaki
cageri
axmeta
mcxeTa
xaSuri
duSeTi
soxumi
baTumi
Telavi
mestia
baRdaTi
tyibuli
Terjola
saCxere
TianeTi
yvareli
gudauTa
zugdidi
WiaTura
quTaisi
Tbilisi
siRnaRi
Suaxevi
lentexi
bolnisi
borjomi
aspinZa
dmanisi
adigeni
rusTavi
qobuleTi
Cxorowyu
cxinvali
martvili
lanCxuTi
lagodexi
marneuli
gurjaani
axalgori
oCamCire
gulrifSi
ozurgeTi
sagarejo
wyaltubo
axalcixe
tyvarCeli
xaragauli
samtredia
gardabani
zestafoni
Coxatauri
walenjixa
xelvaCauri
ambrolauri
ninowminda
axalqalaqi
axali aToni
TeTriwyaro
stefanwminda
dedofliswyaro
T u r q e T i
s o m x e T i
az
er
ba
ij
an
i
ru
se
Ti
qvemo aJara
qareli
m. civi1991
m. xino2598
#m. kenWauli2992
m. Sani4451
m. uSba4730
m. Soda3609
m. udabno878
m. amugo3840
m. Sxara5068
m. fSiSi3790
m. xalawa3938
m. lahili4010
m.WanWaxi4461
cxrawyaros uR.2454
m. WuTxaro3562
m. tebulosmTa4493
m. emliqli3054
m. samsari3284
m. yazbegi5047
m. agefsTa3256
m. arabika2656
m. Saviklde2850
m. TeTnuldi4851
m. sayornia2755
m. arjevani2757
m. Savi klde3578
m. diklosmTa4285
m. tinovroso3374
m. didi abuli3301
m. mefiswyaro2850
m. samecxvario2642
m. didi borbalo3294
m. dombai-ulgeni4046
maruxis uR.2748
kluxoris uR.2781
nenskris uR.3202
beCos uR.4012
mamisonis uR.2820
rokis uR.2995
jvris uR.2370
goderZis uR.2025
riwis tba
amtyelistba
jvriswylsc.
galiswylsc.
rioni
yvirila
mtkvari
mejuda
li
axvi qsani
alaz
aniior
i
arag
vi
mtkvar
i
xrami
mtkvariiori
alazani
rioni
tyibuliswylsc.
Saoriswylsc.
gumaTiswylsc.
varcixiswylsc.
paliastomistba
erwos tba
yelis tba
Jinvaliswylsc.
sioniswylsc.
Tbilisiswylsc.
walkiswylsc. algeTis
wylsc.
jandaris tba
faravnistba
madas tbaxanCalis
tba
saRamos tba
xozafinis tba
tabawyuristba
cxeniswy ali
k
av
k
as i
on
i
s
m
T
a v a r i
q
e
d
i
gagri
s q
ed
i
b z i f i s q e d iCxal
Tis qedi
k o d o r i s q e d i
e g r i s i s q e
di
sv a n e T i s q e d i
leCxumis qedi
r
a
Wi s
q e d i
l
ix
is
q
e d i
me
s x e T i s q e d i
S a v S e T i s q e d i
ko
lx
eT
i s d ab
l
ob
iimereTismaRlobi
S i d a qa
r T
li
s v a k e
T r
sa
ms
ar
is
qd
.
ja
va
xe
Ti
s q
d.
i a l e T i s q e d i
eruSeT
is mTianeTi q v e m o q a r T l i s
v a k e
iv
ri
s
z
eg
a n i
S
eldarisveli
iraqis vake
a la
zn
is
v
ak
e
go
mb
or i s
qe d i
ka
xeT
is qedi
qa
rT
li
s q
ed i
gu
da
mayr
is
qe
di
alevis qedi
xaru
li
s q
ediSavi zRva
km
1 sm = 14 km
kodori
CxalTa
enguri
rioni
aWariswyali
Woroxi
enguri
xobi
cxeni
swya
li
bzifi
-100 0-200-500ufro Rrma 200 300 500 800 1000 1500 2000 2500 3000 ufro maRali
dac. teritoriis sazRvari
saxelmwifos sazRvari
avt. resp. sazRvari
mxaris sazRvari
raionis sazRvari
saerTaS. mniSvn. gza
resp. mniSvn. gza
sxva gzebi
rkinigza
baTumi
surami
korbouli
dedaqalaqiTbilisi
qalaqi
daba
sofeli
mdinare, arxi
tba, wyalsacavi
myinvari
!+! avt. resp. dedaqalaqi
!+! mxaris centri
!+! raionis centri
!( sakrebulos centri
!. TviTmmarTveli qalaqi
!Q saxelmwifos dedaqalaqi
!( sxva dasaxlebuli punqti
porti
Waobi
uReltexiliE
# mwvervalim. Sxara 5068
jvris uR.2376
aeroporti
23
nax. 4.4. evropis politikuri ruka
saqarTveloSi Camoyalibebulia subtropikuli klimaturi sartylis havis TiTqmis yvela tipi – notio subtropikuli, zomierad notio, zomierad mSra-li, mSrali-kontinenturi da sxva. es ganpirobebulia misi subtropikuli da zomieri klimaturi sartylebis mijnaze mdebareobiT, aseve bunebrivi barie-rebis – kavkasionisa da samxreT mTianeTis arsebobiTa da Savi zRvis gavleniT.
evropa-aziis SemaerTebel kavkasiis yelze mdebareobis gamo saqarTveloSi erTmaneTs emijneba gansxvavebuli floristuli da faunisturi arealebi. dasavleT saqarTvelos baris bunebrivi pirobebi mniSvnelovnad gansxvavde-ba aRmosavleT saqarTvelos barisagan, kavkasionis mTianeTis buneba ki – sa-qarTvelos samxreT mTianeTis bunebrivi pirobebisgan.
saqarTvelos bunebis Semadgeneli komponentebi (reliefi, hava, wylebi da a. S.) sxvadasxva adgilas sxvadasxvanairad arian dakavSirebulni da rogorc Tvisobrivad, ise sameurneo gamoyenebis mixedviT, gansxvavebul bunebriv kom-pleqsebs qmnian. saqarTveloSi barisa da mTis klasis 11 ZiriTadi bunebrivi landSafti gamoiyofa.
bunebrivi pirobebis aseTi araerTgvarovneba da Taviseburebebi gavlenas axdens da gansazRvravs Cvens qveyanaSi teritoriebis sameurneo aTvisebisa da gamoyenebis farTo SesaZleblobebs.
ekonomikur-geografiuli TvalsazrisiT, saqarTvelo evropisa da aziis Sesayarze mdebareobs da odiTgan dasavleTisa da aRmosavleTis civiliza-ciebis damakavSirebel xids warmoadgenda, SavizRvispira mdebareoba ki mas did upiratesobas aniWebs samxreT kavkasiis sxva saxelmwifoebTan SedarebiT.
malta
1
islandia
irlandia
gaer
Tia
nebu
li
same
fo
norvegia SvedeT
i
fineT
i
dania
latvia
litva
belorusi
poloneTi
ru
seT
i
ukrainaCexeTi
germania
avstriaungreTi
rumineTi
saberZneT
i
espaneTi
safrangeTi
italia
2
3
4
56
7
89
1024
11
121314 15
1718
16 19
22
23
20 21
1. estoneTi
2. niderlandebi
3. belgia
4. luqsemburgi
5. lixtenStaini
6. Sveicaria
7. monako
8. slovakeTi
9. moldova
10. vatikani
11. san-marino
12. slovenia
13. xorvatia
14. bosnia-hercogovina
15. serbeTi
16. bulgareTi
17. makedonia
18. albaneTi
19. saqarTvelo
20. somxeTi
21. azerbaijani
22. andora
23. montenegro
24. portugalia
ruseTi
dac. teritoriis sazRvari
saxelmwifos sazRvari
avt. resp. sazRvari
mxaris sazRvari
raionis sazRvari
saerTaS. mniSvn. gza
resp. mniSvn. gza
sxva gzebi
rkinigza
baTumi
surami
korbouli
dedaqalaqiTbilisi
qalaqi
daba
sofeli
mdinare, arxi
tba, wyalsacavi
myinvari
!+! avt. resp. dedaqalaqi
!+! mxaris centri
!+! raionis centri
!( sakrebulos centri
!. TviTmmarTveli qalaqi
!Q saxelmwifos dedaqalaqi
!( sxva dasaxlebuli punqti
porti
Waobi
uReltexiliE
# mwvervalim. Sxara 5068
jvris uR.2376
aeroporti
24
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nax. 4.5. saqarTvelos geopolitikur sivrceSi gavrcelebuli enobrivi ojaxebi
saqarTvelos satransporto-geografiuli mdebareoba amJamad metad xelsay re lia. sabWoTa kavSirSi yofnisas igi satransporto `CixSi~ iyo da mso-flios qveynebTan urTierTobas mxolod moskovis gavliT axerxebda. damou-kideblobis mopovebis Semdeg qveyanam, praqtikulad, satransporto gzajva-redinis funqcia SeiZina.
saqarTvelos xelsayreli satransporto-geografiuli mdebareobis mniSv-neloba kidev erTxel mas Semdeg dadasturda da gaizarda, roca safuZveli Caeyara baqo-sufsisa da baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenebis mSeneblobas.
aseve aRsaniSnavia saqarTvelos xelsayreli rekreaciul-geografiuli mdebareoba, radganac igi mniSvnelovan turistul-rekreaciul arealebs – kavkasionsa da SavizRvispireTs Sorisaa moqceuli.
kulturul-geografiuli mdebareobis TvalsazrisiT ki, Cveni samSoblo samxreT-aRmosavleT evropisa da axlo aRmosavleTis kulturul regionebs Soris mdebareobs, rac Tavisebur gavlenas axdens qveynis kulturul cxovre-basa da socialur-ekonomikur ganviTarebaze.
qveynis geopolitikuri mdebareoba mezobel qveynebSi arsebuli politiku-ri da ekonomikuri viTarebiT fasdeba.
saqarTvelos geopolitikuri mdebareoba ganisazRvreba misi urTierTobe-biT uSualo mosazRvre da aramosazRvre qveynebTan, agreTve, am qveynebSi arsebuli politikuri da ekonomikuri situaciebiT.
saqarTvelos mezobel qveynebad iTvleba misi uSualo mosazRvre da met-naklebad daSorebuli saxelmwifoebi. maTi umravlesoba yofili sabWoTa kav-Siris respublikebia, danarCenebi ki – yofili socialisturi da axlo aRmo-savleTis qveynebi. maT Soris mxolod erTaderTi saxelmwifo – TurqeTia natos wevri qveyana.
saqarTvelos geopolitikuri sivrce qristianuli da muslimuri religiebis gavrcelebis arealia, amave dros, metad mravalferovani erovnuli Semadgen-lobiT gamoirCeva. aq mcxovrebi xalxebi 4 enobriv ojaxs miekuTvneba.
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelos metad xelsayreli geografiu-li mdebareoba hqonda da aqvs, rac ganapirobebs mis ekonomikur ganviTarebas da saerTaSoriso politikur da socialur-ekonomikur procesebSi CarTvas.
25
nax. 4.6. saqarTvelos ganedebsa da grZedebSi mdebare qveynebi
u termini `geopolitika~ pirvelad Svedma mecnierma r. Celenma (1864-1922 ww) gamoiyena. misi azriT, saxelmwifos arsebobisaTvis samxedro Zliereba ufro mniSvnelovani faqtori iyo, vidre kanoni, radganac kanoni ZaliTaa gamyarebuli.
u saqarTvelo TiTqmis Tanabradaa daSorebuli rogorc Crdilo polusidan, ise ekvatoridan.
fes sainteresoa
3. nax. 4.4-is gamoyenebiT:
a) CamoTvale saqarTvelos uSualo mezobeli aramosazRvre qveynebi; b) gamoarkvie, romel qveynebTan mimarTebaSi aqvs saqarTvelos centraluri,
periferiuli, mezobluri mdebareoba.
4.konturul rukaze aRniSne: a) xmelTaSua zRvis auzis qveynebi; b) kaspiiszRvis-pira qveynebi; g) aRmosavleT Yda centraluri evropis qveynebi.
5. nax. 46-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 3) gamoyenebiT:
a) gansazRvre, romeli paralelebi da meridianebi gadis saqarTveloze; b) kidev romeli qveynebi mdebareobs saqarTvelos ganedebSi; g) dawere, rogoria saqarTvelos mdebareoba msoflios politikur rukaze.
6. evropis konturul rukaze aRniSne: a) SavizRvispireTis qveynebi; b) gansazRv-re, rogor ukavSirdeba saqarTvelo evropis qveynebs, msoflios qveynebs;
g) dawere, rogoria saqarTvelos geografiuli mdebareoba SavizRvispireTsa da evropaSi (daadgine, evropis romel nawilSi da Savi zRvis romel mxares mdebareobs saqarTvelo).
davaleba
26
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
saqarTvelos teritoriis farTobi istoriis ganmavlobaSi icvleboda, amJamad ki 69700 kv.km-ia. igi dasavleTidan aRmosavleTisken – Savi zRvis na-pirebidan TiTqmis mingeCauris wyalsacavamdea gadaWimuli, CrdiloeTidan samxreTisken ki SedarebiT viwroa. teritoriis maqsimaluri ganfeniloba Crdi-lo-dasavleTidan samxreT-aRmosavleTisken 613 km-ia. meridianis gaswvriv, CrdiloeT da samxreT wertilebs Soris manZili ki 275 km-s Seadgens.
saqarTvelos ukiduresi CrdiloeTi wertili afxazeTSi, mdinare fsous na-pirze, sofel aibgasTanaa, samxreTi – mTa okuzdaRTan (somxeTis sazRvarTan), dasavleTi – daba leseliZesTan (mdinare fsous SesarTavi) da aRmosavleTi – mdinareebis agriCaisa da alaznis SeerTebis adgilzea.
nax. 5.1. kavkasionis
mTavari wyalgamyofi
qedi kavkasionis sistemis
orografiuli da amave
dros hidrografiuli
RerZia, romelic Crdilo
da samxreT kavkasias yofs.
qedze mdebareobs jvris
(xevisyelis), mamisonis
(WanWaxis), qluxoris da sxva
uReltexilebi.
5. saqarTvelos teritoriis
farTobi da sazRvrebi
saxelmwifos teritoria – dedamiwis zedapiris nawili, romelic mocemuli saxelmwifos suverenitetis qveS imyofeba, mis farglebSi erTiani Zalaufleba da sruli da SeuzRudavi iurisdiqcia vrceldeba.
qveynis geografiuli centri – adgili, romelic TiTqmis Tanabradaa daSorebuli qveynis saxelmwifo sazRvrebidan.
saxelmwifo sazRvari – xazi, romelic mocemuli saxelmwifos teritoriis farglebs sazRvravs.
teritoriuli wylebi – okeanis an zRvis zoli, romelic ama Tu im saxelmwifos napirebs akravs (kunZulebisa da Sida wylebis CaTvliT) da misi suverenitetis qveS imyofeba.
orografia – dedamiwis zedapiris formebis (mTebi, maRlobebi, dablobebi da a.S.) zogadgeografiuli maxasiaTeb lebis aRwera da Seswavla
leqsikoni
1. ra aris geografiuli barieri da geografiuli sazRvari?
2.ra roli Seasrula bunebrivma barierebma saqarTvelos teritoriis formirebaSi?
gaixsene
27
saqarTvelos geografiuli centri lixis (suramis) qedis dasavleTiT, xara-gaulis municipalitetSi mdebareobs. TiToeuli qveyana mezobeli qveynebisgan saxelmwifo sazRvriTaa gamoyofili. sazRvrebi SeiZleba iyos barieruli xa-siaTis, romelic arTulebs mezobel qveynebTan urTierTobas da, kontaqturi, romelic piriqiT, xels uwyobs qveynebs Soris urTierTobebs; aseve, sazRvari arsebobs dadgenili, romelic aRiarebulia mezobeli qveynebis mier da, sadavo, romlis Sesaxeb jer kidev araa miRweuli SeTanxmeba mezobel qveynebs Soris.
saxelmwifo sazRvari istoriuli kategoriaa da droSi icvleba, radgan dakav Sirebulia samxedro-politikur, istoriul da eTnografiul faqtoreb-Tan. saqarTvelos sazRvari Cveni qveynis istoriis ganmavlobaSi yvelaze metad samxreT da aRmosavleT nawilSi icvleboda; dasavleTi sazRvari Savi zRvis akvatorias miuyveba da amJamad saerTaSoriso samarTlis normebiTaa daculi. rac Seexeba CrdiloeT sazRvars, igi orografiul barierze – kavkasionze gadis da amitomac mkafiodaa dafiqsirebuli.
saqarTvelos sazRvrebis saerTo sigrZe 1970 km-ia. aqedan, saxmeleToa 1660 km, sazRvao ki – 310 km.
nax. 5.2. saqarTvelo da misi mosazRvre qveynebi
krasnodaris mxare
77km
143km
58km
170km
120km
173km
72km
sazRvari TurqeTTan – 240km
sazRvari azerbaijanTan – 408km
sazRvari ruseTTan – 813km
sazRvari somxeTTan – 194km
azerbaijani
somxeTi
CrdiloeT oseTi
daRestani
CeCneTi
inguSeTi
yabardo-balyareTi
yaraCai-CerqezeTi
28
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
saxmeleTo sazRvari qveynis Crdilo-dasavleT nawilSi, daba leseliZesTan, md. fsous SesarTavTan iwyeba da am mdinaris marjvena sanapiros miuyveba mTa agefsTamde. CrdiloeTi sazRvari ZiriTadad kavkasionis mTavar wyalgamyof qeds miuyveba, Tumca, mTa vacigkfarsidan mTa Savkldemde sazRvari wyalgam-yofi qedis CrdiloeTiT – mTa myinvarwversa da gverdiT qedze gadis.
aRmosavleTi sazRvari mTa tinovrosodan kavkasionis samxreT kalTaze eSve-ba, Semdeg ki mdinare alaznis qvemo dinebas miuyveba mingeCauris wyalsacavamde.
samxreTi sazRvari Sav zRvasTan, sofel sarfis midamoebSi iwyeba. igi jer mdinare tibaSisxevis xeobaze gadis, Semdeg kveTs WaneTis qedsa da mdinare Wo-roxs qvemo dinebaSi, miuyveba SavSeTis qeds, gadakveTs arsianis qeds, gasdevs eruSeTis Crdilo-aRmosavleT nawils, gadakveTs mdinare mtkvars, karwaxis (xozafinis) tbasa da javaxeTis qeds; gauyveba loqis qeds, gadakveTs mdinare debedas, eSveba qvemo qarTlis vakeze wiTel xidTan (xramis da mtkvris Seer-Tebis adgili), miemarTeba jandaris tba-wyalsacavisken. bolos, Semouvlis ra ivris zegans samxreTidan, miuyveba mdinare ivris marcxena napirs da mingeCau-ris wyalsacavTan aRmosavleT sazRvars uerTdeba.
nax. 5.3. sofeli sarfi xelvaCauris municipalitetSi md. tobaSis napirebze, saqarTvelosa da
TurqeTis sazRvarze mdebareobs. sofelSi aris sabaJo-gamSvebi punqti, romelic 1992 wels gaixsna.
1. nax. 5.2-isa da msoflios politikuri rukis (danarTi 3) gamoyenebiT CamoTvale: a)saqarTvelos mosazRvre qveynebi; b) 2-3 dasaxlebuli punqti, romlebic somxeTis, azerbaijanis, ruseTisa da TurqeTis sazRvarTan axlos mdebareobs.
davaleba
29
nax. 5.4. saqarTvelos sazRvrebi
dasavleTi sazRvari mdinare fsous SesarTavsa da sofel sarfs Sorisaa moqceuli.
saqarTvelos CrdiloeTi sazRvris sigrZe 813 km-ia, aRmosavleTis – 370 km, samxreTisa ki – 472 km.
nax. 5.5. wiTeli xidi md. xramze
jer kidev XVII s-is Sua xanebSia
agebuli. xidis sigrZe 153 m-ia,
xolo sigane – 4,3 m. mdinaris
donidan 12-14 m simaRleze
aRmarTuli xidi gverdebidan
Suagulisken TandaTan
maRldeba da mTavari TaRis
Tavze gardatydeba, ris gamoc
mas `gatexili xidic~ ewodeba.
md. fsou
m. agefsTa3256
uR. maruxi
uR. qluxori
mestiis uR.
uR. waneri
uR. mamisoni
uR. mglebis WiSkari
uR. yadori
uR. zekara m. vacigskari
m. tebulo4492.6
m. loqi2140.8
m. legli3156.9
m. ziareTi2803
m. kenWauli2992
m. xeva2810
m. diklosmTa4285
m. tinovrosi3374
m. Saviklde
uR. roki
m. Sxara5068
uR. nakra
sof. sarfi
sazRvris tipebi
wyalgamyof Txemebze
mdinareebze
mTis zegnebze
mkveTri fizikur-geografiuli erTeulis gareSe
mwvervalebi absoluturi simaRliT
ZiriTadi uReltexilebi
tba karwaxi
md. kodori
md. enguri
md. rioni
md. aWariswyali
md. mtkvari
md. alazani
md. iori
md. a
rag
vi
md. qcia
md. cxeniswyal
i
Savi
zRva
tba jandara
2. nax. 5.4-is gamoyenebiT daadgine: a) romel uReltexilebze gadis saqarTvelos sazRvari. daalage isini dasavleTidan aRmosavleTis mimarTulebiT;
b) romel tbebsa da mdinareebze gadis saqarTvelos sazRvari; g) romeli mxridan aqvs saqarTvelos barieruli, naklebad barieruli da
kontaqturi sazRvari.
davaleba
30
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
u saerTaSoriso samarTlebrivi normebis Sesabamisad, teritoriuli wylebi napiridan 12 milis daSorebiT SemoisazRvreba. Sesabamisad, saqarTvelos dasavluri sazRvari sanapiro xazidan 22,224 km-is daSorebiT gadis, xolo teritoriuli wylebis farTobi – 8,0 aTasi kv.km-ia. aqedan gamomdinare, Cveni qveynis farTobi 77 aTas kv.km-s gadaaWarbebs.
u saxelmwifo sazRvari xelSeuxebelia. mis dafiqsirebas da saerTaSoriso aRiarebas win uZRvis: a) delimitacia, rac gulisxmobs qveynebs Soris diplomatiuri SeTanxmebis
Sedegad sazRvrebis dadgenas da rukaze datanas; b) demarkacia – sazRvris gatareba da adgilze sasazRvro niSnebiT
damagreba, agreTve, geografiuli kadastris Sedgena. am samuSaoTa Sesrulebas sagareo saqmeTa saministro xelmZRvanelobs.
3.danarTi 4-is gamoyenebiT:
a) daajgufe evropis qveynebi farTobebis mixedviT da warmoadgine cxrilis saxiT:
didi qveynebi,
< 300 000 kv.km-ze
saSualo qveynebi
100000 kv.km-dan
300 000 kv.km-mde
patara qveynebi
10000 kv.km-dan
100 000 kv.km-mde
juja qveynebi
>10000 kv.km-ze
... ... ... ...
b) cxrilisa da Sen mier Seqmnili legendis gamoyenebiT evropis konturul rukaze aRniSne qveynebi farTobebis mixedviT (gamoiyene oTxi sxvadasxva feri); g) daadgine, romel jgufSi moxvda saqarTvelo.
4.gamoiangariSe: a) procentulad ras udris saqarTvelos saxmeleTo da sazRvao sazRvrebis sigrZeebi; b) procentulad ramdenia saqarTvelos CrdiloeTi, samxreTi, dasavleTi da aRmosavleTi sazRvrebis sigrZeebi da aage diagrama.
5.saqarTvelos konturul rukaze gaavle saqarTvelos saxelmwifo sazRvari da aRniSne umniSvnelovanesi wertilebi: ukiduresi wertilebi, geografiuli centri da gansazRvre ukiduresi wertilebis geografiuli koordinatebi.
6.Seni sityvebiT gadmoeci gamoTqma: `kargi sazRvrebi karg mezoblebs qmnian~.
davaleba
f
es sainteresoa
31
nax. 6.1. evropisa da kavkasiis
umaRlesi mwvervali –
ialbuzi
evropis erT-erTi udidesi fizikur-geografiuli regioni, romlis nawil-sac warmoadgens Cveni qveyana, kavkasiis saxeliTaa cnobili. misi farTobi 440 aTasi kv.km-ia. igi evropisa da aziis Sesayarze, alpur-himalaur mTaTa sistemis TiTqmis centrSi mdebareobs.
kavkasiis sazRvrebi aRmosavleTiT, dasavleTiT da CrdiloeTiT mkafiod aris gamoxatuli, Tumca amas ver vityviT mis samxreT nawilze. igi pirobiTia da ZiriTadad saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis politikur sazRvarze gadis iransa da TurqeTTan.
geografiuli mdebareobidan da bunebis Taviseburebebidan gamomdinare, kav-kasias, tradiciulad, or ZiriTad nawilad yofen. es aris CrdiloeTi kavkasia anu imierkavkasia, da samxreTi kavkasia, anu amierkavkasia.
Tu daxedavT kavkasiis fizikur rukas, dainaxavT, rom mTavar orografiul erTeuls kavkasioni warmoadgens, swored is gvevlineba regionis or ZiriTad nawilad gamyof erTeulad. misi umaRlesi mwvervali, ialbuzi (5642 m) mTeli evropis umaRlesi mwvervalia.
kuma-maniCis Rrmulidan samxreTiT kavkasionis Crdilo mTiswineTebamde CrdiloeTi kavkasiaa, kavkasionis samxreTuli ferdobebidan iran-TurqeTis politikur sazRvramde ki – samxreTi kavkasia. swored aq vrceldeba mTaTa-Sorisi bari, mcire kavkasioni, javaxeT-somxeTis mTianeTi da hirkani.
6. saqarTvelo da kavkasia
mTliani Sida produqti (mSp) – garkveul periodSi (mag., wlis ganmavlobaSi) materialuri da aramaterialuri sferos dargebis warmoebis sruli Rirebulebis mTliani maCvenebeli.
diqtatoruli saxelmwifo – saxelmwifo, romelsac erTpirovnulad marTavs SeuzRudavi Zalauflebis mqone mmarTveli.
leqsikoni
32
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nax. 6.3. kavkasiis fizikur-geografiuli regionebi
Cveni samSoblo samxreTi kavkasiis centralur da dasavleT nawils ikavebs. mis teritoriaze vrceldeba mTaTaSorisi baris dasavleTi da centraluri nawili, aseve mcire kavkasionisa da javaxeT-somxeTis mTianeTis garkveuli teritoria. lixis qedi, romelic samxreT kavkasiis mTaTaSoris bars or uTa-nabro nawilad yofs, Taviseburi xidia kavkasionsa da mcire kavkasions Soris.
saukuneebis ganmavlobaSi yalibdeboda kavkasiis politikuri ruka. bolo 200 wlis manZilze am regionis politikur cxovrebaSi udidesi iyo ruseTisa da osmalTa imperiebis, aseve iranis faqtori. aq gabatonebisaTvis mebrZol saxelmwifoTa Soris uZlieresi ruseTi aRmoCnda da XIX s. pirveli naxevridan aRniSnuli regioni ruseTis imperiis farglebSia. 1917 wels ruseTSi monarqis damxobas saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis `xuTwuTiani~ suvereniteti mohyva. gasuli saukunis 20-iani wlebis dasawyisSi samive saxelmwifo ruseTis
nax. 6.2 alpur-himalauri mTaTa sartyeli
afrika
xmelTaSua zRva
arabeTis zRva
wiT
eli z
Rva bengalis
yure
Savi zRvakaspiis
zRva
atlantis
okeane
arabeTisn-k
indostanisn-k
in
do
Ci
ne
Ti
s
n-k
imierkavkasia
aRmosavleT amierkavkasia
Savi zRva
kaspiis zRva
hirkani
mcire kavkasioni
javaxeT-somxeTi
kolxeTi
Crdilo Savi zRvispireTi
kavkasioni
1. nax. 6.2 -isa da naxevarsferoebis rukis mixedviT daadgine, romeli mTebi Sedis alpur-himalaur mTaTa sartyelSi.
2. nax. 6.3-is mixedviT daadgine: a) romeli fizikur-
geografiuli regionebi gamoiyofa kavkasiaSi;
b) romeli maTgani vrceldeba saqarTvelos teritoriaze.
davaleba
33
imperiis nangrevebze aRmocenebulma axalma diqtatorulma qveyanam – ssr kav Sirma STanTqa. Tavdapirvelad isini ssrk-is SemadgenlobaSi amierkavkasiis federaciis saxiT Sevidnen, Tumca 1936 wlidan ssrk-is axali konstituciis safuZvelze mdgomareoba Seicvala da samive respublika damoukidebeli su-bieqti gaxda ssrk-is SemadgenlobaSi.
ssr kavSiris daSlis Semdeg amierkavkasiis respublikebi damoukidebeli saxiT xelaxla gaCndnen msoflios politikur rukaze.
dReisaTvis kavkasiaSi oTxi suverenuli saxelmwifoa. CrdiloeTi kavka-sia ruseTis SemadgenlobaSia – aq igi warmodgenilia 7 respublikiTa da ori mxariT. aqauri mosaxleoba Zalze Wreli eTnikur-religiuri SemadgenlobiT gamoirCeva. rac Seexeba samxreT kavkasias, aq sami damoukidebeli qveyanaa – sa-qarTvelo, somxeTi da azerbaijani. damoukideblobis miRebis Semdeg mniSvne-lovnad Seicvala regionis da aq mdebare qveynebis geopolitikuri mdebareoba, romlis mniSvneloba udavod scildeba kavkasiis masStabebs.
farTobiT, mosaxleobis raodenobiTa da mSp-is saerTo moculobiT sa-qarTvelo CamorCeba azerbaijans da win uswrebs somxeTs.
Tbilisi
rusTavi
gori
quTaisi
baTumi
soxumi
baqoerevani
sumgaiTi
ganja
derbenti
naxiWevani
mahaCyala
grozno
nazrani
xasaviurTi
vladikavkazi
novorosiiski
maikopi
Cerqeski
kislovodski
piatigorski
nalCiki
giumri
agri
yarsi
ardahaniarTvini
rize
trapizoni
erzrumi
xoi irani
TurqeTi
somxeTi
azerbaijani
azer
baijani
saqarTvelo
ruseTi
daRestani
CeCneTiinguSeT
i
Crd. oseTi
yabardo-balyareTi
yaraCai-CerqezeTi
ad
iR
ea
stavropolis mxare
kr
as
no
dar
is mxare
Savi zRva
kaspiis zRva
nax. 6.4. kavkasiis politikur-administraciuli dayofa
3.nax. 6.4-is mixedviT daasaxele ruseTis federaciaSi Semavali politikur-ad-ministraciuli erTeulebi, romlebic Cvens qveyanas esazRvrebian. daadgine maTi dedaqalaqebi.
4.Seafase samxreT kavkasiis qveynebis geopolitikuri mdebareobis Tavisebure-bani. rogor fiqrob, rogor Seicvala maTi mdebareoba ssrk-is daSlis Semdeg? Seni azriT, romel qveyanas aqvs ufro xelsayreli mdebareoba da ratom?
davaleba
34
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nax. 7.1. kavkasia kosmosidan
msoflios politikur rukaze 190-ze meti suverenuli saxelmwifoa. far-Tobis, mosaxleobis raodenobisa da mSp-is saerTo moculobiT isini metad gansxvavebuli da Wrelia. iSviaTia qveyana, romelic samive poziciiT msoflios udidesi qveynebis xuTeuls avsebdes, magaliTad, kanada farTobiTa da mSp-is maCvenebliT msoflios did saxelmwifoTa pirvel aTeulSia, mosaxleobis raodenobiT ki msoflio qveynebis pirvel 30 qveyanaSic ar Sedis. iSviaT ga-monakliss warmoadgens, magaliTad, CineTi – igi mosaxleobiT, farTobiTa da mSp-is saerTo potencialiT msoflios qveynebis pirveli xuTeulis wevria. ase rom, msoflios yvela qveyana Tavisi zoma-woniT gamoirCeva politikur rukaze da, aqedan gamomdinare, sakuTar avtoritets qmnis saerTaSoriso arenaze.
sainteresoa, Tu rogor gamoiyureba Cveni qveyana msoflio qveynebis saerTo fonze SenTvis ukve cnobili sami mniSvnelovani poziciis gaTvaliswinebiT. radgan saqarTvelo evropuli qveyanaa, bunebrivia, sainteresoa, Tu rogoria misi adgili kontinentis saerTo WrilSi.
Tavisi geografiuli mdebareobiT saqarTvelos mniSvnelovani geopoli-tikuri wona gaaCnia. farTobis mixedviT, Cveni qveyana evropaSi 22-e adgilzea. teritoriis sididiT Cven vaWarbebT danias, belgias, niderlandebs, estoneTs, xorvatias da kidev bevr qveyanas. farTobis saerTo maCvenebliT Cven vuaxlov-debiT avstrias, CexeTs, azerbaijans, islandias.
7. saqarTvelo da msoflio
msoflio ekonomika (meurneoba) – msoflios yvela qveynis erovnuli meurneoba
leqsikoni
35
yovelive zemoT aRniSnuli mowmobs, rom saqarTvelo farTobis mixedviT evropul fonze sakmaod SesamCnevi qveyanaa. Tu mosaxleobis maCvenebels avi-RebT evropuli masStabiT, saqarTvelo arc aq aris bolo. Cvens qveyanaSi ufro meti adamiani cxovrobs, vidre norvegiis samefoSi, qveyanaSi, romelic farTo-biT oTxnaxevarjer aRemateba saqarTvelos.
msoflio ekonomikaSi nebismieri qveynis mdgomareobis erT-erTi umniSvne-lovanesi ganmsazRvreli faqtoriT – mSp-is moculobiT, saqarTvelos pozi-ciebi evropaSi ocdaaTi qveynis miRmaa.
Tu saqarTvelos maCveneblebs msoflio masStabebSi ganvixilavT, farTo-biT, mosaxleobiTa da mSp-is saerTo doniT, Cveni qveyana pirveli aseulis wevri namdvilad ar aris. miuxedavad imisa, rom saqarTvelo farTobiTa da mosaxleobiT evropisa da aziis bevr qveyanas aWarbebs, igi, farTobis mxriv, 121-e qveyanaa, xolo mosaxleobiT 117-e adgilzea msoflioSi.
Sveicaria
41,3 aTasi kv.km.
7,1 mln. kaci
avstria
83,9 aTasi kv.km.
8 mln. kaci
slovenia
20,3 aTasi kv.km.
2,1 mln. kaci
kviprosi
9,2 aTasi kv.km.
821 aTasi kaci
14
,1 aT
asi kv.km
.
6 m
ln
. kaci
is
ra
el
i
iordania
92 aTasi kv.km.
5,6 mln. kaci
nax. 7.2. saqarTvelos `msgavsi~ qveynebi
1.msoflios politikuri rukisa (danarTi 3) da internetis gamoyenebiT moiZie is qveynebi, romlebic farTobis, mosaxleobis raodenobisa da mSp-is saerTo moculobis mixedviT msoflios qveynebis pirvel aTeulSi Sedian.
2.Seadare saqarTvelo farTobiT, mosaxleobis raodenobiTa da mSp-is moculo-biT masTan axlo mdgom evropisa da msoflios qveynebs.
3. internetis saSualebiT moiZie msoflios da evropis 10-10 qveyana, romlebic saqarTvelos farTobiTa da mosaxleobis raodenobiT CamorCebian.
davaleba
36
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
nax. 8.1. saqarTvelos parlamentis Senoba
ori korpusisgan Sedgeba. zeda korpusi
1938 wels aSenda, xolo rusTavelis
gamzirispira korpusi – 1953 wels.
korpusebs Sida ezo – vestibiuli
aerTianebs, romelic kibeebiTa da
SadrevnebiT miuyveba reliefs.
amJamad parlamentis axali Senoba q.
quTaisSi Sendeba, sadac dagegmilia
parlamentis plenaruli sxdomebis gamarTva.
saqarTveloSi moqmedebs 1995 wlis 8 agvistos miRebuli konstitucia 2010 wlis da manamde miRebuli cvlilebebiT. saqarTvelos konstituciis Tanax-mad, Cveni qveyana respublikuri mmarTvelobisaa. kanonis ZaliT saxelmwifos meTauria prezidenti, romelsac irCeven xuTi wlis vadiT; erTi da imave kan-didatis arCeva SesaZlebelia ori vadiT. igi xelmZRvanelobs da axorcielebs qveynis rogorc saSinao, aseve sagareo politikas da saxelmwifos mTlianobisa da erTianobis garantia.
kanonis Tanaxmad, prezidenti niSnavs qveynis mTavrobis meTaurs – premier-ministrs, ministrebs, elCebs da a. S. igi umaRles doneze iRebs ucxoeTis saxel-mwifoTa da mTavrobaTa meTaurebs, awyobs saxelmwifo rangis oficialur vizitebs sazRvargareT, aniWebs saxelmwifo jildoebs da mxolod mas SeuZlia Seiwyalos msjavrdebulebi, SeuZlia daiTxovos parlamenti.
kanonis Sesabamisad, prezidenti aris saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardali. swored igi niSnavs erovnuli uSiSroebis sabWos wevrebs. qvey-nis sakanonmdeblo umaRlesi xelisufleba parlaments ekuTvnis. igi Sedgeba sayovelTao, Tanaswori da pirdapiri saarCevno uflebebis safuZvelze faruli kenWisyriT, oTxi wlis vadiT arCeuli 150 deputatisagan. parlamenti oTxi wlis vadiT irCevs Tavmjdomares. parlamentSi umravlesobis mqone poli-tikuri partia ayalibebs mTavrobas. mTavroba, romelic Sedgeba premierisa da ministrebisagan, pasuxismgebelia prezidentisa da parlamentis winaSe. parlamentis wevrad SeiZleba arCeuli iqnas saqarTvelos yvela moqalaqe 25 wlis asakidan.
arCevnebSi monawileobis ufleba aqvs 18 wels miRweul saqarTvelos yvela moqalaqes.
8. saqarTvelos saxelmwifo wyobileba
da saxelmwifo simbolika
respublikuri mmarTveloba (respublika) – saxelmwifoebrivi wyobilebis forma, romlis dros xelisuflebis umaRles organoebs gansazRvruli vadiT irCeven. ganasxvaveben saprezidento, saparlamento da naxevrad saprezidento respublikebs.
leqsikoni
37
fes sainteresoa
u gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi mniSvnelobis gamo saqarTvelos parlaments saqarTvelos erovnuli biblioTeka eqvemdebareba.
Tavisufleba
Cemi xatia samSoblo, saxate mTeli qveyana, ganaTebuli mTa-bari, wilnayaria RmerTTana. Tavisufleba dRes Cveni momavals umRers didebas, ciskris varskvlavi amodis da or zRvas Sua brwyindeba.dideba Tavisuflebas! Tavisuflebas dideba!
leqsis avtori - daviT maRraZe musika - zaqaria faliaSvilis
nax. 8.2. saxelmwifo simbolika
devizi: – `Zala erTobaSia~
droSa saqarTvelos droSa
warmoadgens TeTr fons, romlis centrSic gamo-saxulia erTi didi swor-kuTxa jvari da kuTxeeb-Si – oTxi mcire jvari. isini zogadqristianuli simboloebia da macxovars da oTx maxarebels ganasaxiere-ben. TeTri (vercxlisferi) heraldikurad umankoebas, siwmindes, sibrZnes aRniSnavs. wiTeli feri ki – mamacobas, vaJkacobas, samarTlianobasa da siyvaruls.
gerbi mewamulisferi faris fonze gamosaxulia wminda
giorgi. fars zemodan amSvenebs qarTuli, anu iveriu-li gvirgvini, xolo marcxnidan da marjvnidan faris mtvirTvelebad gvevlinebian oqros lomebi. faris safuZveli gamosaxavs vazis qarTul stilizebul or-naments, Cawnuls sadevize bafTiT.
saqarTvelos himni
1.internetis saSualebiT moiZie msofliosa da evropis respublikuri mmarTve-lobis 5-5 qveyana.
2.vin aris saqarTvelos saxelmwifosa da mTavrobis meTauri?
davaleba
www.parliament.geinternetsaiti
38
geo
gr
afiu
li
md
ebar
eob
aI
Tavi
dReisaTvis Cveni qveynis teritoriaze 12 administraciul-teritoriuli samxareo erTeulia. TiToeuli erTeuli samsafexuriania: sakrebulo-raioni-mxare. Cvens qveyanaSi sul 2 avtonomiuri respublika, 64 municipaliteti, 54 qalaqi, maT Soris, 5 TviTmmarTveli qalaqi, 44 daba da 3668-mde sofelia.
nax. 9.1. saqarTvelos teritoriul-administraciuli dayofa
nax. 9.2 saqarTvelos istoriul-geografiuli provinciebi
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!.!+!
!Q
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
!.
!+!
!+!
!+!
!+!
!+!
/
0 14 28 42 56
oni
java
xobi
qeda
xoni
gori
foTi
gali
vani
xulo
vale
abaSa
kaspi
gagra
jvari
wnoriwalka
senaki
cageri
axmeta
mcxeTa
xaSuri
duSeTi
soxumi
baTumi
Telavi
mestia
baRdaTi
tyibuli
Terjola
saCxere
TianeTi
yvareli
gudauTa
zugdidi
WiaTura
quTaisi
Tbilisi
siRnaRi
Suaxevi
lentexi
bolnisi
borjomi
aspinZa
dmanisi
adigeni
rusTavi
qobuleTi
Cxorowyu
cxinvali
martvili
lanCxuTi
lagodexi
marneuli
gurjaani
axalgori
oCamCire
gulrifSi
ozurgeTi
sagarejo
wyaltubo
axalcixe
tyvarCeli
xaragauli
samtredia
gardabani
zestafoni
Coxatauri
walenjixa
xelvaCauri
ambrolauri
ninowminda
axalqalaqi
axali aToni
TeTriwyaro
stefanwminda
dedofliswyaro
T u r q e T i
s o m x e T i
az
er
ba
ij
an
i
r u s e T i
qvemo aJara
qareli
afxazeTis a. r.
samegrelo - zemo svaneTi
raWa - leCxumi da qvemo svaneTi
imereTiguria
aWaris a. r.
samcxe - javaxeTi
Sida qarTli
mcxeTa - mTianeTi
kaxeTi
qvemo qarTli
km
1 sm = 14 km
Savi zRva
dac. teritoriis sazRvari
saxelmwifos sazRvari
avt. resp. sazRvari
mxaris sazRvari
raionis sazRvari
saerTaS. mniSvn. gza
resp. mniSvn. gza
sxva gzebi
rkinigza
baTumi
surami
korbouli
dedaqalaqiTbilisi
qalaqi
daba
sofeli
mdinare, arxi
tba, wyalsacavi
myinvari
!+! avt. resp. dedaqalaqi
!+! mxaris centri
!+! raionis centri
!( sakrebulos centri
!. TviTmmarTveli qalaqi
!Q saxelmwifos dedaqalaqi
!( sxva dasaxlebuli punqti
porti
Waobi
uReltexiliE
# mwvervalim. Sxara 5068
jvris uR.2376
aeroporti
eklesia
arqeologiuri aRmoCenebi
kldeSi nakveTi qalaqebi
cixe-koSkebi
cixesimagreebi
monastrebi
9. saqarTvelos teritoriul-
administraciuli mowyoba
39
nax. 9.3. saqarTvelos samxareo erTeulebis farTobebi da mosaxleoba
(afxazeTis mosaxleobis raodenoba aRebulia 1989 wlis aRweris mixedviT)
afxazeTi:
farTobi – 8700 kv.kmmosaxleoba – 525000raionebis ricxvi – 6
imereTi:
farTobi – 6600 kv.kmmosaxleoba – 700000raionebis ricxvi – 8
raWa-leCxumi-qvemo svaneTi:
farTobi – 4500 kv.kmmosaxleoba – 51000raionebis ricxvi – 4
samcxe-javaxeTi:
farTobi – 6400 kv.kmmosaxleoba – 208000raionebis ricxvi – 6
Sida qarTli:
farTobi – 4800 kv.kmmosaxleoba – 314000raionebis ricxvi – 5
qvemo qarTli:
farTobi – 6500 kv.kmmosaxleoba – 497000raionebis ricxvi – 6
mcxeTa-mTianeTi:
farTobi – 6700 kv.kmmosaxleoba – 125000raionebis ricxvi – 5
Tbilisi:
farTobi – 36000 hamosaxleoba – 1200000raionebis ricxvi – 5
kaxeTi:
farTobi – 11300 kv.kmmosaxleoba – 406000raionebis ricxvi – 8
samegrelo-zemo svaneTi:
farTobi – 7400 kv.kmmosaxleoba – 466000raionebis ricxvi – 8
guria:
farTobi – 2000 kv.kmmosaxleoba – 143000raionebis ricxvi – 3
aWara:
farTobi – 2900 kv.kmmosaxleoba – 376000raionebis ricxvi – 5
1.Seadare erTmaneTs nax. 9.1 da 9.2 da daadgine, sad emTxveva da sad – ara Tana-medrove teritoriul-administraciuli erTeulebi istoriul-geografiul provinciebs.
2.nax. 9.3-is mixedviT gamoTvale:
a) procentulad ramdens Seadgens TiToeuli samxareo erTeulis farTobi da mosaxleobis xvedriTi wili;
b) miRebuli monacemebiT aage wriuli diagramebi.
3.nax. 9.3-is mixedviT daadgine:
a) farTobis mixedviT sami udidesi da sami yvelaze patara samxareo er-Teuli;
b) mosaxleobis raodenobis mixedviT sami udidesi da sami yvelaze patara mxare.
davaleba
40
1. romel wels aRidgina saqarTvelom suvereniteti? 2. ra Rvawli miuZRvis vaxuSti bagrations qarTuli geografiuli mecnierebis
ganviTarebaSi? 3. evropa-azias Soris sazRvris gatarebis romeli versiiT xvdeba saqarTvelo
evropaSi? 4. romeli mniSvnelovani savaWro gza gadioda saqarTvelos teritoriaze? 5. rogoria saqarTvelos geopolitikuri mdebareoba? 6. romelia saqarTvelos ukiduresi CrdiloeTi, samxreTi, dasavleTi da aR-
mosavleTi wertilebi? 7. romeli mxridan aris SemosazRvruli saqarTvelo barieruli sazRvriT? 8. sad iwyeba da sad mTavrdeba saqarTvelos samxreTi sazRvari? 9. romel tbebze gadis saqarTvelos saxelmwifo sazRvari? 10. romeli mdinareebi kveTs saqarTvelos saxelmwifo sazRvars? 11. ruseTis federaciaSi Semaval romel subieqtTan aqvs saqarTvelos yvelaze
grZeli sazRvari? 12. romel orografiul erTeulebze gadis saqarTvelos saxelmwifo sazRva-
ri? 13. kavkasiis romel nawilSi mdebareobs saqarTvelo? 14. romeli mTaTa sartylis teritoriaze vrceldeba kavkasia? 15. kavkasiis fizikur-geografiuli regionebidan romeli ar vrceldeba sa-
qarTvelos teritoriaze? 16. mosazRvre saxelmwifoebidan romel qveyanas aRemateba saqarTvelo far-
TobiTa da mosaxleobis raodenobiT? 17. vin meTaurobs saqarTvelos mTavrobas? 18. ramdeni wlis vadiT irCeven saxelmwifos meTaurs? 19. ramden samxareo erTeulad iyofa saqarTvelo? 20. romeli avtonomiuri respublikebi Sedis saqarTvelos SemadgenlobaSi?
II. romelia marTebuli msjeloba:
1. termini `saqarTvelo~ VIII s-is bolodan damkvidrda; 2. saqarTvelom suvereniteti 1991 wels aRidgina; 3. vaxuSti bagrations udidesi Rvawli miuZRvis qarTuli geografiuli, kar-
tografiuli, istoriuli da eTnografiuli mecnierebebis ganviTarebaSi; 4. saqarTvelo evropa-aziis gzaTa Sesayarze, kavkasiis samxreT-aRmosavleT
nawilSi mdebareobs; 5. saqarTvelos metad araxelsayreli satransporto-geografiuli mdebare-
oba aqvs, rac evraziis Sesayarze misi mdebareobiT aixsneba; 6. saqarTvelos sazRvrebis saerTo sigrZe 1970 km-ia, aqedan 315 km saxmeleToa,
danarCeni _ sazRvao; 7. ialbuzi kavkasiisa da mTeli evropis umaRlesi mwvervalia;
I. upasuxe kiTxvebs:
Semajamebeli samuSao I
41
8. saqarTvelos 5 qveyana esazRvreba: ruseTis federacia, somxeTi, azerbai-jani, TurqeTi da irani;
9. saqarTvelos konstituciis mixedviT premier-ministri qveynis SeiaraRe-buli Zalebis mTavarsardalia da igi niSnavs erovnuli uSiSroebis sabWos wevrebs;
10. saqarTveloSi 12 administraciul-teritoriuli samxareo erTeulia.
III. ipove teqstSi Secdomebi da gaaswore:
1. saqarTvelo evropisa da aziis Sesayarze kavkasiis regionSi mdebareobs. sa-qarTvelos ukiduresi CrdiloeTi wertili mdinare fsous napirze nasof-lar sarfTanaa, dasavleTi daba leseliZesTan, aRmosavleTi ki mdinareebis – alaznisa da mtkvris SeerTebis adgilze.
2. kuma-maniCis Rrmulidan samxreT kavkasionis Crdilo mTiswinebamde samxre-Ti kavkasiaa, xolo kavkasionis samxreTuli ferdobebidan iran-somxeTis politikur sazRvramde Crdilo kavkasia. dReisaTvis kavkasiis regionSi 3 suverenuli saxelmwifoa.
IV. ipove Secdomebi rukaze da gaaswore:
Tbilisi
rusTavi
gori
quTaisi
baTumi
soxumi
baqoerevani
sumgaiTi
ganja
derbenti
naxiCevani
mahaCyala
grozno
nazrani
xasaviurTi
vladikavkazi
novorosiiski
maikopi
Cerqeski
kislovodski
piatigorski
nalCiki
giumri
agri
yarsi
ardahaniarTvini
rize
trapizoni
erzrumi
xoi
irani
TurqeTi
somxeTi
azerbaijani
azer
baijani
saqarTvelo
ruseTi
daRestani
CeCneTi
inguSeTi
Crd. oseTi
yabardo-balyareTi
yaraCai-CerqezeTi
ad
iR
ea
stavropolis mxare
kr
as
no
dar
is mxare
Savi zRva
kaspiis zRva