Diskusijos, apþvalgos - elibrary.lt filedras Vanagas, Lietuvił kalbos enciklopedija, Vilnius:...

253 X V I I � X I X a m þ i a u s

l i e t u v i ø k a l b o s g r a m a t i k ø

p u b l i k a v i m o b û k l ë

Diskusijos, apþvalgos

254 Archivum Lithuanicum 2




XVII�XIX amþiauslietuviø kalbos gramatikøpublikavimo bûklë

1. P E R S P A U S D I N T O S A R P A S K E L B T O S L I E T U V I Ø K A L B O S G R A M A T I -

K O S . Sdnosios ir senesniosios lietuviø kalbos gramatikos tiriamos jau daug deðimt-meèiø (gal net ne per dràsu sakyti � ðimtmeèiø). Lietuviø kalbos gramatikø istorinæapþvalgà galima rasti Kazimiero Eigmino1, Algirdo Sabaliausko2, Jono Palionio3,Zigmo Zinkevièiaus4, Petro Joniko5 darbuose, Lietuviø kalbos enciklopedijoje6 ir kt. Se-nøjø gramatikø tyrimas skatina ir jø moksliná publikavimà, ryðkiau prasidëjusá tikXX amþiuje. Ðia apþvalga ir norëèiau apibûdinti ðiandienæ XVII�XIX amþiaus (t. y.iki susiformuojant bendrinei kalbai) lietuviø kalbos gramatikø publikavimo bûklæ.

1.1. S I M O N O S T A N E V I È I A U S P E R L E I S T A S 1 7 7 3 M E T Ø UNIVERSI-

TAS. Pirmuoju moksliniu lietuviø kalbos gramatikos perleidimu, nors ir su iðlygomis,galima laikyti Simono Stanevièiaus perspausdintà (1829) anoniminæ Universitas Ling-varum Lithvaniae (1737). Tiesa, tai nëra visai tikslus perspaudas � Stanevièius kai kàpakeitë, kai kà pridëjo. Taèiau tos gramatikos rengimo principai rodo pagarbà origi-naliam tekstui. Net pridëdamas intarpø jis nesiliovë gerbæs autentikà � savo paties

A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 2, 2 0 0 0

I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X

1 Kazimieras Eigminas, �Lietuviø kalbos gra-matikos iki 1737 m. ir �Universitas lingva-rum Litvaniae� atsiradimo sàlygos�, Uni-versitas Lingvarum Litvaniae, parengë Kazi-mieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, 1981,7�15; Kazimieras Eigminas, �Lietuviøkalbos gramatikos. Bibliografinë rodyklë�,Mûsø kalba 3, 1975, 28�38.

2 Algirdas Sabaliauskas, Lietuviø kalbos ty-rinëjimo istorija. Iki 1940 m., Vilnius:Mokslas, 1979, 12�26.

3 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbosistorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla, 21995, 101�106, 180�191 ir kt.

4 Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istorija4. Lietuviø kalba XVIII�XIX a., Vilnius:Mokslas, 1990, 172�180, 249�270 ir kt.

5 Petras Jonikas, Lietuviø kalba ir tauta amþiøbûvyje. Visuomeniniai lietuviø kalbos istori-jos bruoþai, Èikaga: Lituanistikos institu-to leidykla, 1987, 66�69, 115, 193�195,202 ir kt.

6 Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Ka-zys Morkûnas, Algirdas Sabaliauskas, Vin-cas Urbutis, Adelë Valeckienë, Aleksan-dras Vanagas, Lietuviø kalbos enciklopedija,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 1999, 224�226.


pavyzdþius atskyrë skliaustais, iðnaðomis. Tad ðis gramatikos leidimas yra ypaèkruopðèiai parengta senosios gramatikos publikacija, o ne perdirbinys7. Stanevièiusvertino tekstà kaip mokslo ðaltiná, suvokë esant istorinæ distancijà (92 metai), todëlneredagavo beatodairiðkai taikydamasis prie savo meto skaitytojø. Jis pagarbiaiiðlaikë net jam atrodþiusias jau pasenusias formas.

1.1.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Kritiná aparatà Stanevièiui atstojo viena kitalotyniðka iðnaða ir skliaustai savo áterptiems þodþiams ir formoms. Pavyzdþiui,iðnaðoje Stanevièius taip komentavo: �Akivaizdu, kad ðios gramatikos autoriusvartojo ir átraukë á savo leidimà tik du bûtojo ir bûsimojo laiko dalyviø linksnius �nominatyvà ir akuzatyvà; todël sakë, kad ðitas laikas kitø linksniø neturi. Taèiau tainetikslu, nes visi ðitø dalyviø linksniai net ir dabar yra áprasti: dël ðios prieþastiesjuos èia dedame á leidimà�8. Nors kai kuriuos dalyviø linksnius áterpë pats Stane-vièius, atidus skaitytojas galëjo atsirinkti kuriuos: genetyvà, datyvà ir abliatyvà.

Skliaustai savam tekstui áterpti vartoti taip: �Dat: maýômis. (maýosioms)� (p. 464);�Abl: nog maýûju, maýomis. (maýôsiomis), maýôse. (maýosiose)� (p. 464). Skaitytojuivëlgi turëjo bûti aiðku, kas pridëta paties Stanevièiaus, nes originalus tekstas atri-botas nuo savojo.

Nors Stanevièiaus pratarmë �SKAYTISENTYMS� paraðyta lietuviðkai, iðnaðosekomentuojama lotyniðkai. Turbût Stanevièius derinosi prie originalios gramatikosmetakalbos.

Þinoma, Stanevièiaus �kritinis aparatas� dar negalëjo prilygti ðiuolaikiniams.Recenzijø Stanevièiaus perleidinys, regis, nesusilaukë.

1.1.2. J U R G I O L E B E D Þ I O P E R L E I S T A S S I M O N O S T A N E V I È I A U S P E R -

S P A U D A S. Stanevièiaus perspausdinta gramatika buvo dar kartà iðleista � ðá kartàfotografuotiniu bûdu. 1967 metais tarp kitø Simono Stanevièiaus raðtø Jurgis Lebedyspaskelbë 1829 metø knygà (Stanevièius 1967, 439�506), tad tai jau perleidinio perlei-dimas. Tiesa, Lebedys gramatikà tepavadino �Priedu� (p. 437).

1.1.2.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Kritinis aparatas susideda ið StanevièiausRaðtø gale Lebedþio pridëtø paaiðkinimø (p. 646�652). Juose registruojami Stane-vièiaus skelbto teksto skirtumai nuo anoniminës gramatikos, taèiau �ne visi smul-kûs skirtumai nuo 1737 m. originalo suþymimi, o tik svarbesni, kuriuo nors atþvil-giu reikðmingesni. Neþymimi kirèio ir priegaidës þenklø pakeitimai (daþnai ir ori-

7 Plg. Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinëskalbos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu-tas, 1998, 357.

8 Cituojama ið: Simonas Stanevièius, Raðtai,paruoðë Jurgis Lebedys, Vilnius: Vaga,1967, 477: �Auctor hujus grammatices inParticipiis Praeteriti et Futuri temporis,

duos tantummodo casus, videlicet: Nomi-nativum et Accusativum in sua editioneposuit admittitque; ideo dixit hoc tempusreliquis casibus caret. Sed hoc falsum estnam omni casus horum Participiorum etnunc quoque usitati sunt: qua de causaeos hac in editione collocavimus�.




ginale tie þenklai neryðkûs), jø praleidimai ar pridëjimai, didþiøjø raidþiø vartojimoir lotyniðkø bei lenkiðkø þodþiø raðybos skirtumai (jeigu tik nepasikeitë prasmë) irkiti maþmoþiai� (p. 647). Taigi mokslininkui, tirianèiam lietuviø kalbos priegaidesar didþiøjø raidþiø raðymà, tenka paèiam lyginti su 1737 metø Universitu.

Lebedys daugiausia paaiðkina Stanevièiaus pridëjimus, juos tiesiog suregistruo-ja, pvz., �1035 S. St. pridëta � (Bitiey)� (p. 648); �3818 S. St. pridëta dviskaita� (p. 651).Kartais nurodoma Stanevièiaus (?) padaryta korektûros klaida, pvz., �3529 d i s s e r t(kor. kl.): differt ULL 3214� (p. 651); taip pat Stanevièiaus pataisyta, Lebedþio many-mu, buvusi originalo klaida, pvz., �359II k a ù b e s i a n c z i a s : ULL 3228 buvo klaidin-gai iðspausdinta � kaùbeµiunczias� (p. 651).

1.1.2.2. R E C E N Z I J O S . Aleksandras Þirgulys, 1967 metais paskelbæs anota-cijà apie Stanevièiaus Raðtus, net nepaminëjo, kad ten yra perspausdinta ir grama-tika. Tiesa, jis nurodë, kad esàs �naujas pats leidimo profilis�9. Stanevièiaus Raðtøleidiná lygino su Dominyko Urbo paskelbtais Dionizo Poðkos Raðtais10 kaip tuometu Lietuvoje tekstologiðkai geriausiai parengtais: �Tai pilni moksliniai leidiniai,paruoðti su visu jiems deramu rimtumu, tekstologiniu kruopðtumu ir sàþiningu-mu�11 (Þirgulys 1967, 4).

Vytauto Vanago recenzijoje (1968) paminima, kad Stanevièiaus Raðtuose per-spausdinta anoniminë 1737 metø gramatika, taèiau kritinis aparatas neapibûdina-mas, tiesiog pasakoma, kad Raðtai yra �mokslinio pobûdþio leidinys�12.

1.2. J A N O R O Z W A D O W S K I O P E R L E I S T A S 1 7 7 3 M E T Ø UNIVERSITAS.Janas Rozwadowskis buvo antras (po Stanevièiaus), perspausdinæs Università13.1896 metø leidimo pratarmëje Rozwadowskis nurodë þinàs Stanevièiaus perspaudà(p. I), bet Università dar kartà perleidþiàs, nes ði gramatika reta ir mokslininkamsbeveik neþinoma.

1.2.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Rozwadowskis garantavo knygà ið naujoiðleidæs kruopðèiai (�librum denuo accurate edidi�, p. II). Jis nurodë, kur kiðasi áoriginalø publikuojamà tekstà: a) kadangi jo turëtas Krokuvos bibliotekos egzem-pliorius nebuvo paginuotas, tarp skliaustø suþymëjo puslapius; b) iðtaisë rinkëjoklaidas (�errores typothetae emendavi�); c) atstatë kai kurias abreviatûras (�abbre-viationes aliquot ut & pro et, ubiq; pro ubique resolvi�); d) pakeitë kai kuriø þodþiø

9 A[leksandras] Þirgulys, �Simono Stanevi-èiaus �Raðtai� � svarbus �Lituanistinës bib-liotekos� leidinys�, Naujos knygos 7, 1967, 4.

10 Dionizas Poðka, Raðtai, parengë Domi-nykas Urbas, Vilnius: Valstybinë groþinësliteratûros leidykla, 1959.

11 Tiesa, pats Lebedys kitaip vertino PoðkosRaðtø leidimà � nelaikë jo net moksliniu(Vinco Urbuèio liudijimas).

12 Vytautas Vanagas, �Simono Stanevièiauspalikimas�, Pergalë 1, 1968, 167.

13 [Jan Rozwadowski,] Universitas linguarumLitvaniae [...], denuo edidit indicem verbo-rum adiecit Ioannes Rozwadowski, Craco-viae: Sumptibus Academiae Litterarum,1896.


ortografijà (�mutavi ut femininum pro faemininum�); e) dalyviø paradigmose pri-dëjo daug kur praleistus linksnius ar giminës nuorodà (�in paradigmatibus parti-cipiorum addidi compluribus locis omissam casuum vel generis notationem�);f) vietoj originalo didþiosios raidës daþnai raðë maþàjà. Tad Universito lotynø me-takalbà Rozwadowskis truputá �padailino�.

Lietuviðkame tekste taisë tik jam atrodþiusias aiðkias klaidas, o iðnaðose suþy-mëjo visas likusias (�Quod ad voces litvanas pertinet, solos manifestos erroresemendavi et eos ubique subscripsi ceterum nihil mutans�).

Tokie taisymai rodo Rozwadowská tik ið dalies laikiusis originalaus teksto. Norsjis ir tiksliau uþ Stanevièiø perteikë ðaltiná, taèiau matyti, jog jam labiau rûpëjolietuviø kalbos bruoþai: publikacija parengta taip, kad mokslininkams bûtø lengvasusipaþinti su lietuviø kalbos ypatybëmis, bet ne su paèiu ðaltiniu. Rozwadowskistaisë, pvz., abëcëlës pradþioje atspausdintas �A. a.� á �a.� ir þymëjo iðnaðà �Exem-plar archet. A. a.� (p. 1). Analogiðkai originalo �Batu� pakeitë á �bûtu� (kitas kirèioþenklas ir maþoji raidë vietoj didþiosios), o iðnaðoje nurodë �ex. arch. batu� (vadi-nasi, net iðnaðoje pateikdamas originalià lytá, nuslëpë, kad bûta didþiosios raidës;p. 27). Vietoj originalo �Dalìdawome� jis raðë �Dalidawome� (pakeitë kirtá) ir komen-tavo �ex arch. Dalìdawome� (p. 48).

Tiek lotyniðkame tekste, tiek lenkiðkø ir lietuviðkø pavyzdþiø ilgàsias raides <µ>Rozwadowskis dësningai vertë <s>. Knygos gale pridëto þodynëlio paaiðkinimeprisipaþino taip daræs (�Pro µ ubique s scriptum�, p. 65).

Iðsamus þodynëlis labai palengvina tirti gramatikà � tai reikðminga kritinioaparato dalis. Tiesa, ten suraðytos ne visos þodþiø formos, o tik leksemos. Taèiaudaþnai nurodomi gramatiniai kvalifikatoriai (f., Gen., praep. c. Acc. ir pan.), pateikia-mi lenkiðki þodþiø atitikmenys.

Kazimiero Eigmino (1981, 52) þodþiais, �Nors J. Rozvadovskis, leisdamas Uni-versità, ir vertino já kritiðkai � daug kà taisë, daug kuo abejojo, � taèiau ið esmëslabai gerai suprato gramatikos svarbumà�. Kadangi tai daugiau nei prieð ðimtàmetø leistas leidinys � jo parengimo kultûra laikytina labai aukðta.

1.3. L I E T U V I Ø K A L B O S I R L I T E R A T Û R O S I N S T I T U T O P E R L E I S T O S D A -

N I E L I A U S K L E I N O G R A M A T I K O S . Fotografuotinis lietuviø kalbos gramatikø pub-likavimas teprasidëjo XX amþiaus viduryje. Pirmuoju tokiu senosios gramatikos per-spaudu laikytinos 1957 metais vienu leidiniu iðléistos Danieliaus Kleino lietuviøkalbos gramatikos: 1653 ir 1654 metø14.

Ðio leidinio atsakomuoju redaktoriumi pasiraðë Jonas Kruopas, vyriausiaisiaisredaktoriais � Juozas Balèikonis ir Borisas Larinas15. Taèiau, kaip matyti ið pratar-

14 Pirmoji lietuviø kalbos gramatika. 1653 me-tai, Vilnius: Valstybinë politinës ir moks-linës literatûros leidykla, 1957 (toliau �PLKG).

15 Aèiû vienam ið Kleino gramatikø rengëjøprof. Vytautui Ambrazui, paliudijusiam,

kad Larinas visai neprisidëjæs prie jø ren-gimo, o Balèikonis redagavæs verstiniustekstus, taèiau nelyginæs su originalais,tad pats Ambrazas ir Eigminas turëjædaug kà ið naujo perredaguoti.




mës, prie jos leidimo dirbo daug daugiau þmoniø. Pirmàjà Kleino gramatikà �iðlotynø kalbos iðvertë asp. K. Eigminas, vertimà perþiûrëjo � vyr. dëstytojai J. Dum-èius, B. Kazlauskas, L. Valkûnas. Kompendiumà iðvertë E. Kraðtinaitis. Paaiðkini-mus, rodykles ir kt. parengë ir leidiná redagavo Instituto darbuotojai V. Ambrazas,T. Buchienë, J. Kruopas, J. Sabaliauskas, J. Senkus, K. Ulvydas, A. Vidugiris ir kt.�(PLKG 6). Kadangi ðá leidimà tvarkë daug Lietuviø kalbos ir literatûros institutomokslininkø, jis laikytinas kolektyviniu darbu.

PLKG � ne tik pirmasis fotografuotinis lietuviø kalbos gramatikos perspaudas.Tai taip pat pirmoji senøjø lietuviø kalbos gramatikø publikacija su vertimais álietuviø kalbà. Jau vien tuo ðis leidinys lietuviø kalbos gramatikø perspaudø isto-rijoje yra iðskirtinis.

Pirmiausia èia pateiktos lotyniðkai ir vokiðkai paraðytø gramatikø fotografijos(p. 67�272, 275�394), o po to � abiejø gramatikø vertimas á lietuviø kalbà (p. 397�528, 529�610). Toks publikavimo pobûdis palengvina darbà tiems skaitytojams,kurie naudojasi tik vienos kurios kalbos tekstu, taèiau pasunkina norintiems lygintioriginalà su vertimu.

1.3.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Sudarytojai PLKG tekstø beveik nekomen-tuoja � nei perfotografuotøjø, nei verstøjø. Viena ið iðimèiø � vertimø iðnaðosenurodomos tos klaidos ir patikslinimai, kuriuos savo gramatikø gale buvo suraðæsKleinas. Pavyzdþiui, prie voc. sg. galûnës -e pateikiama iðnaða: �Atitaisyme pasa-kyta, kad vardai su galûne is turi ðauksmininkà su i ir y� (p. 435). Skaitytojui tailabai patogu � jam nebereikia vartyti knygos ir ieðkoti pataisymø. Dar daugiau �neleidþia jø praþiopsoti.

Kita iðimtis � lietuviðkø þodþiø reikðmiø nusakymas. Kleinas gramatikos siste-mà ir vartosenà apraðo lotynø ar vokieèiø kalba, o lietuviðkus pavyzdþius daþnaiiðverèia, pvz.: �tampu/µtoj¾s/paµtoju/ fio exito, wirµtu reddor, wargµtu/miµer, pau-per fio, gilpµtu/paµweikµtu µanitati reµtituor, convaleµco, tirpµtu liqveµco, µeu liqvidusfio� (p. 179). Vertëjas ir redaktoriai didþiumà pavyzdþiø palieka neverstø, norsvienà kità (turbût toká, kuris dabartiniam bendrinës lietuviø kalbos vartotojui ma-þiau paþástamas) paaiðkina tarp lauþtiniø skliaustø, plg. iðverstà atitinkamà vietà:�tampu, µtoj¾s, paµtoju [tampu], wirµtu, wargµtu, gilpµtu [sveikstu], paµweikµtu, tirpµtu�(p. 470). Vadinasi, verèiant gramatika yra ðiek tiek trumpinta ir skaitytojas jaunebeþino, kuriuos þodþius ir kokiomis reikðmëmis buvo iðvertæs Kleinas. Reikðmësmatyti ið originalø nuotraukø, taèiau kadangi jos sudëtos atskirai nuo vertimø, taiapsunkina reikiamos vietos paieðkà. Ir pats vertimas, nepateikiant þodþiø reikðmiø,darosi ne visai savarankiðkas, priklausomas nuo fotografuotinio teksto, panaðus ápriedà. Þinoma, skelbiant originalà ir vertimà vienà greta kito, bûtø labai iðsiplëtusileidinio apimtis.

Be to, á tekstà áterpti lauþtiniai skliaustai pasidarë dviprasmiðki, mat tokiusskliaustus vartojo ir pats Kleinas. Vadinasi, vertimuose lauþtiniai skliaustai turidvejopà reikðmæ: rodo ir autoriaus mintá, ir redakcines korekcijas.


Leidinys turi kelis priedus: 1) �D. Kleino gramatikø turinys� (p. 611�614),2) �Kai kuriø D. Kleino vartojamø terminø ir tikriniø vardø paaiðkinimai� (p. 615�624), 3) �Dalykinë rodyklë� (p. 625�631), 4) �Lietuviðkø þodþiø rodyklë� (p. 633�653), 5) �Tikriniai vardai� (p. 654�655). Toks platus pagalbinis aparatas labai pa-lengvina mokslininkui darbà.

Eigminas yra minëjæs, kad gramatikø faksimilës prieð leidþiant buvo retuðuoja-mos ir retuðuotojai esà paèiame tekste (nuotraukose!) taisë klaidas (turbût tas,kurias gale buvo nurodæs Kleinas). Eigminas teigë turëjæs vël viskà atstatyti, t. y.iðlaikyti Kleino padarytàsias klaidas, taèiau kad viskà bûtø gerai suþiûrëjæs, garan-tuoti negalëjo. Vadinasi, gali bûti, kad kas nors, atidþiai lygindamas fotografijas suoriginalais, ras vienà kità neatitikimà.

1.3.2. R E C E N Z I J O S . Vytautas Maþiulis 1958 metais ðá leidiná pavadino ver-tingu16, taèiau jo recenzija buvo gana grieþta. Kritika labiausiai nukreipta á platøávadiná Tamaros Buchienës ir Jono Palionio straipsná �Pirmosios spausdintos lie-tuviø kalbos gramatikos� (p. 9�63). Esà jo �autoriams galima bûtø prikiðti tai, kadjie, aiðkindami D. Kleino gramatikø santyká su kitomis (tik XVI�XVII a.) gramatiko-mis, nesirëmë klasikinëmis, t. y. Dionisijaus Trakieèio (II a.), o ypaè Aelijaus Donato(IV amþ.) ir Prisciano (V amþ. pab. � VI a. pr.) gramatikomis� (Maþiulis 1958, 2).Parengimo pobûdis plaèiau nevertintas, nors pasidþiaugta skyreliu, aiðkinanèiuKleino terminus ir tikrinius vardus. Patikslinti þodþiø Hifil, Hitpael (gramatikojeiðspausdinta Hitpahel) aiðkinimai. Eigmino ir Kraðtinaièio �vertimai yra gana geri,nors Gramatikoje pasitaiko keliolika netikslumø� (Maþiulis 1958, 2). Deja, kokie tienetikslumai, nenurodyta. Toliau dar paminëta, kad PLKG pabaigoje yra dalykinë irlietuviðkø þodþiø rodyklës.

Tais paèiais 1958 metais Pergalëje anotacinio pobûdþio recenzijà apie PLKGparaðë Kazimieras Masiliûnas, bet jis visai nesigilino á rengimo principus. Masi-liûnas tenkinosi pristatæs ðiuos Kleino veikalus, juos iðaukðtinæs ir apibendrinæs,kad �mes teisëtai D. Kleinà galëtume vadinti mûsø kalbos gramatikos tëvu�17.

1959 metais labai lakoniðkai ir labai palankiai Kleino gramatikø publikacijàávertino Jurgis Lebedys � jà pavadino �kruopðèiai paruoðtu ir puoðniu fotografuo-tiniu leidimu�18.

1.4. H A R A L D O H A A R M A N N O P E R L E I S T O S D A N I E L I A U S K L E I N O G R A -

M A T I K O S 19. 1977 metais tas paèias gramatikas Vakarø Vokietijoje iðleido HaraldasHaarmannas. Jis paminëjo jas buvus perleistas jau Lietuvoje. Savo sprendimà spaus-

16 V[ytautas] Maþiulis, ��Pirmoji lietuviø kal-bos gramatika. 1653 metai��, Literatûra irmenas, 1958 01 11, 2.

17 K[azimieras] Masiliûnas, �Pirmoji lietuviøkalbos gramatika�, Pergalë 1, 1958, 182.

18 Jurgis Lebedys, Lituanistikos baruose 1. Stu-dijos ir straipsniai, paruoðë J[uozas] Gir-dzijauskas, Vilnius: Vaga, 1972, 120.

19 Daniel Klein, Grammatica Lituanica (Regio-monti 1653), Compendium Lituanico-Germa-nicum, Oder Kurtze und gantz deutliche An-führung zur Littauschen Sprache (Königsberg1654), hrsg. von Harald Haarmann, Ham-burg: Helmut Buske Verlag, 1977.




dinti ið naujo aiðkino bent dviem prieþastimis. Pirma, �In ihrer Anlage und Ausfüh-rung ist die Arbeit �Pirmoji...� in erster Linie für den akademischen Unterricht in derLitauischen SSR konzipiert worden� (Klein 1977, 6). Antra, �die zur Zeit Erscheinensder Arbeit stark eingeschränkten Kontakte wissenschaftlicher Institutionen der Sow-jetunion mit dem westlichen Ausland bedingen die verhältnismässig geringe Verbrei-tung der Studie in westlichen Bibliotheken. Aus diesem Grund erscheint mir ein noch-maliger Nachdruck der Grammatik in ihrer lateinischen und deutschen Fassungnicht überflüssig sondern verstandlich zu sein� (Klein 1977, 6�7).

1.4.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Nors Haarmannas ir sakë, kad viena ið prie-þasèiø, kodël jam nepakako PLKG, buvo jos taikymas sovietinei Lietuvai, taèiau jopaties perspaudas yra daug menkesnis. Tai tiesiog gerokai padidintos abiejø gra-matikø kopijos, beje, galbût net ne fotografuotinës, o darytos kopijavimo aparatu.Kritinio aparato nëra, tesuraðytas abiejø gramatikø turinys (p. 9�10). Fotografuotipuslapiai net nepaginuoti, todël tegalima cituoti paties Kleino, bet ne Haarmannoleidinio puslapius. Èia taip pat nenurodyta, ið kokiø egzemplioriø (originalø) Klei-no gramatikos perspausdintos.

Ir pats Haarmannas savo perspaudà pavadino tik darbo árankiu (�Nachdruckmit seinem Charakter eines Arbeitsinstruments� [Klein 1977, 7]), bet ne kokiu kriti-niu leidimu. Tad jo ir vieta gramatikø perspaudø istorijoje daug kuklesnë uþ Lie-tuvoje parengtà PLKG. Haarmannas tai irgi pripaþino, nes sakë, kad jo leidinysspecialistus galás nukreipti ir á PLKG, vadinasi, á rimtesná veikalà (Klein 1977, 7).

1.5. K A Z I M I E R O E I G M I N O P E R L E I S T A S 1 7 3 7 M E T Ø UNIVERSITAS. Ano-niminæ 1737 metø Universitas Lingvarum Lithvaniae 1981-aisiais iðleido KazimierasEigminas. Tad tai jau ketvirtas ðios gramatikos perspaudas (po Stanevièiaus, Lebe-dþio perleisto Stanevièiaus ir po Rozwadowskio leidimo). Matyt, ði gramatika tiekdaug leidimø susilaukë ir dël to, kad, kaip sakë Stanevièius (1967, 443), visi norëjopasidþiaugti �sawa kampa waysiumy�. Juk tai pirmoji iðlikusi Didþiosios Lietuvosgramatika (ankstesnës Kleino, Kristupo Sapûno ir Teofilio Ðulco [þr. toliau 1.7.], Wil-helmo Haacko [1730] gramatikos buvo Maþosios Lietuvos kultûros vaisius). Matyt,tuo ji domino ir vëlesnius mokslininkus, dël to jie prie ðios knygos vis sugráþdavo.

Eigmino leidinys yra reikðmingiausias ir svarbiausias ið jø visø bent jau dviemypatybëmis: 1) tai pirmasis faksimilinis Universito perspaudas, 2) tai pirmasis ðitosgramatikos vertimas á lietuviø kalbà. Ið senøjø lietuviø kalbos gramatikø perleidi-niø jis yra antras, turintis ir fotografuotà, ir verstà tekstà.

Fotografijos pateiktos panaðiai kaip ir PLKG: ið pradþiø eina visas fotografuo-tinis tekstas, toliau � vertimas. Fotografijos specialiai atspaustos storesniame rusvaiþalsvame popieriuje, kad leidimas taptø dailesnis ir net neatsivertus knygos iðkarto á akis kristø toji teksto vieta, kur yra faksimilës.

Prieð fotografuotà tekstà eina platus Eigmino straipsnis (p. 7�53), o po faksimi-liø � vertimas (p. 57�110) ir paaiðkinimai (p. 111�117). Jau minëjau, kad Rozwa-


dowskis nenumeruotus Universito puslapius pats sunumeravo. Eigminas to nepa-darë, ir dël to skaitytojas savo egzemplioriø turi susipaginuoti pats. Kitaip bus keblususigaudyti faksimilëse. Be to, fotografuotinis tekstas, nors ir yra knygos viduryje, netik nepaginuotas � jis net neáskaièiuotas á viso leidinio puslapiø skaièiø.

1.5.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Palyginti su anksèiau leistàja PLKG, Eigmi-no Universitas turi daug maþesná kritiná aparatà: paaiðkinimuose aptarti tik kaikurie gramatikos terminai, bet nei dalykinës, nei tikriniø vardø, nei lietuviðkøþodþiø rodyklës èia nëra. Nedëti þodþiø rodyklës Eigminas galëjo ir dël to, kad jàjau buvo paskelbæs Rozwadowskis ir mokslininkams ji pakankamai prieinama.Taèiau dvejais metais vëliau vis dëlto paskelbë jà atskirai20.

Antra vertus, Eigmino vertime paliekami kitakalbiai reikðmes nusakantys atitik-menys. Pavyzdþiui, originalo fragmentas �Sunt pr¿terea Comparativa anomala abaliquib) deµinentibus in as, deµinentia in éùaµnis vg: aukµztieùaµmis pr¸ywy�µ¸y. Sedhis non obµtantib) habentur & Regularia. Wirêµnis Starµ¸y poµitivo caret� [p. 17]verèiamas taip: �Be to, yra netaisyklingø aukðtesnio laipsnio bûdvardþiø, kilusiøið kai kuriø bûdvardþiø galûne -as, kurie turi galûnæ éùaµnis, pvz.: aukµztieùaµmispr¸ywy¸ßy. Greta ðiø esama ir taisyklingøjø aukðtesniojo laipsnio bûdvardþiø.Wirêµnis Starszy neturi nelyginamojo laipsnio. Dalyviø aukðtesnysis laipsnis nesu-daromas� (p. 73). Tad lenkiðkos reikðmës iðlaikytos tokios (neiðverstos) ir vertime,nors visas tekstas lotyniðkas. Jei reikðmës bûtø buvusios nurodytos lotyniðkai, josbûtø buvusios iðverstos á lietuviø kalbà, plg. originalo Pr¸ykry Seu ciæµzki [p. 16] �vertimo Pr¸ykry arba ciæµzki (p. 72).

Kaip matyti ið pateiktos citatos, lenkiðki þodþiai perraðyti gana netvarkingai,neiðlaikant originalo raðybos. Nors þodyje pr¸ywy¸ßy raidës <¸> ir <ß> rodo vertëjopastangas jos laikytis, taèiau raidë <�> perteikta netiksliai � nepaþymëtas diakri-tikas. Kitas lenkiðkas þodis Starµ¸y neteko þenklø <µ¸> ir pasidarë Starszy. Kad taine atsitiktinës klaidos, rodo kiti pavyzdþiai: originalo Chr¸eúãiånin [p. 8] � vertimoChrzeúãiånin (p. 65); Ra�ny [p. 16] � Raêny (p. 72); Stoc¸yµty [p. 16] � Stoczyµty (p. 72);S¸eroki [p. 16] � Szeroki (p. 72); War¸±chew [p. 9] � Warzàchew (p. 66).

1.5.2. R E C E N Z I J O S . Pasirodþius Eigmino rengtam Universito leidimui, buvoiðspausdintos bent trys recenzijos ar anotacijos. Solidþiausià ið jø paskelbë JonasPalionis21. Jis nemaþa dëmesio skyrë ir leidinio parengimui, ir kritiniam aparatui.Pavyzdþiui, uþsiminë apie fotografijø kokybæ: vertimas �palengvins tyrinëtojamstiksliau perskaityti nelabai ryðkias fotokopijos teksto vietas (joje, kaip ir originale,daug kur neryðkios nosinës raidës)� (Palionis 1982, 176).

Palionis atkreipë dëmesá ir á vienà kità Eigmino vertimo kalbos ypatybæ, keisti-nus dalykus. Pavyzdþiui, ��Adjectivum passionis g i r i a m a s , penultima brevi� ver-

20 K[azimieras] Eigminas, �Anoniminës1737 m. lietuviø kalbos gramatikos �Uni-versitas lingvarum Litvaniae� leksika�,LKK 22, 1983, 155�181.

21 Jonas Palionis, �XVIII amþiaus �Università�atgaivinus�, Pergalë 5, 1982, 174�177.




èiama �Bûdvardis g i r i a m a s , reiðkiàs primestà veiksmà, turi trumpà prieðpasku-tiná skiemená� (p. 91), nors originale visai nekalbama apie �primestà veiksmà��(Palionis 1982, 176).

Kritikos taip pat susilaukë Eigmino verstø terminø ávairumas: �Nevienodø ter-minø pavyzdþiais gali bûti nuosakø pavadinimai: t i e s i o g i n ë n u o s a k a , l i e p i a -m o j i n u o s a k a (p. 78�79) ir o p t a t y v a s (p. 79), i m p e r a t y v a s (p. 84), k o n j u n k -t y v a s (p. 78), tam tikrø linksniø pavadinimai: a b s o l i u t i n i s a b l i a t y v a s (p. 80),a b s o l i u t i n i s n a u d i n i n k a s (p. 109) ir a b s o l i u t u s n a u d i n i n k a s ( p . 8 2 ,1 1 0 ) [...]� (Palionis 1982, 176�177).

Kiti du recenzentai nebuvo tokie atidûs. Èekiðkoje Jano Petro anotacinëjerecenzijoje22 Eigmino leidinys pristatomas bendrais bruoþais. Recenzentas dau-giau dëmesio, regis, kreipë ne á lietuviø, o á lenkø kalbà � lenkiðkus pavyzdþiøvertimus. Be kita ko, Petras nurodë, jog toji lenkø kalba, nors atitinkanti raðo-mosios lenkø kalbos normas, kai kuriais atvejais turinti ðiaurës rytø mozûrøtarmës bruoþø23.

Treèia recenzija, panaði veikiau á anotacijà, pasirodë Gimtajame kraðte24. Parengi-mo pobûdá Stasys Keinys ávertino trumpai: �ðis naujasis leidimas yra mokslinis�(Keinys 1982, 3).

1.6. J U O Z A P O È I U L D O S G R A M A T I K A . Juozapo Èiuldos rankraðtinë gra-matika paskelbta 1994 metais. Tie metai ir nurodyti virðelyje, nors antraðtiniamepuslapyje likæ áraðyti 1993-ieji25. Èiulda yra palikæs du savo ranka raðytus tospaèios gramatikos rankraðèius: 1854 ir 1855 metø. 1994-aisiais paskelbtas vëlesny-sis, autoriaus kiek taisytas rankraðtis, taèiau iðnaðose skirtumai suþymëti: �lenkið-kø Èiuldos gramatikos tekstø [...] skirtumai suþymëti beveik visi. Nepaþenklinti tiklabai gausûs skyrybos skirtumai (kableliai, taðkai, kabliataðkiai ir kt.) ir raidþiødiakritiniø þenklø nesutapimai [...]. Tad komentarai leis palyginti abiejø Èiuldoslenkiðkø tekstø leksikà, morfologijà, sintaksæ, iðskyrus skyrybà (ir su tuo susijusiussintaksës aspektus)� (Èiulda 1993, 379). Antra vertus, skelbiamo vëlesniojo 1855metø rankraðèio tekstas iðlaikytas autentiðkas, pagal já galima tyrinëti ir gramati-koje atspindëtà lenkø kalbos skyrybos sistemà.

Paskelbtas perraðytas lenkiðkas gramatikos tekstas ir jos vertimas á lietuviøkalbà. Deja, dël didelës apimties nepavyko parengti treèio, fotografuotinio tekstovarianto, nors jis jau buvo retuðuotas ir rengiamas spausdinti. Vis dëlto Èiuldosgramatikos 1994 metø leidimà galima laikyti pirmàja senos rankraðtinës lietuviøkalbos gramatikos publikacija.

22 Jan Petr, Slavia. Èasopis pro slovanskou filo-logii 51, 1982, 424�425.

23 Petr 1982, 425: �Polðtina obsaþenå vmluvnici odpovídå soudobé spisovné nor-m«, jen v n«kterych p¬ípadech m¾þemepoukåzat na jevy pochåzející ze severovy-chodního mazovského nå¬eèí�.

24 Stasys Keinys, �Vertingas kalbos pamin-klas�, Gimtasis kraðtas, 1982 01 28, 2�3.

25 Juozas Èiulda, Trumpi samprotavimai apieþemaièiø kalbos gramatikos taisykles, parengëGiedrius Subaèius, LAIS 6, Vilnius: Moks-lo ir enciklopedijø leidykla, 1993.


1.6.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Prie gramatikos pridëtas lietuviðkø þodþiøsàraðas (deja, nesudaryta þodþiø formø rodyklë), taip pat smulkus gramatikosturinys (Èiulda pats nebuvo sudaræs), turintis bent ið dalies atstoti dalykinæ rodyk-læ. Taèiau bûtent dalykinës rodyklës stoka Èiuldos gramatikos leidimas nusilei-dþia PLKG Kleino gramatikø leidimui, kur tokia rodyklë sudaryta. Èiuldos grama-tikos publikacijoje ir prieduose figûruoja nemaþai kultûros veikëjø, vietoviø, tadasmenø ir vietø rodyklës taip pat labai trûksta. PLKG ir Eigmino Universitasleidimui Èiuldos gramatika nusileidþia ir tuo, kad, kaip minëta, nepateiktos rank-raðèio fotografijos.

1.6.2. R E C E N Z I J O S . Èiuldos gramatikos leidimas susilaukë bent trijø recen-zijø ar anotacijø. Palionio recenzijoje26, be kita ko, nemaþai kalbëta apie terminøvertimo problemas. Pavyzdþiui, Palionis (1995, 112) teigë, kad �Labiau turbût at-spindëtø epochos gramatinæ terminijà ir tylieji bei garsieji (ciche ir gùosne) priebal-siai, o ne dabartiniai duslieji ir skardieji (p. 242). Taip pat vargu ar buvo tikslingavartoti vietoj þenklo (znamiæ) naujoviðkà diakritinio þenklo terminà (p. 245, 246 irkt.)�. Kartu recenzentas siûlë savo terminø vertimo bûdà: �Ið tikrøjø bene tikslin-giausia bûtø verèiant senøjø ar senesniøjø epochø mokslinio pobûdþio tekstuslaikytis tokio principo: pateikti verstinius terminus su ðalimais skliausteliuose nu-rodytais originalo atitikmenimis, o tais iðimtiniais atvejais, kai termino reikðmëlabai nutolusi nuo dabartinës (pvz. sùowo atveju: ðis terminas Èiuldos sàmoningaivartojamas ne tik �þodþiui�, bet ir �veiksmaþodþiui� vadinti) ásivesti dabartiná ter-minà su tam tikru paaiðkinimu� (Palionis 1995, 112).

Redos Griðkaitës recenzija27 labiau orientuota á Èiuldos asmená, joje nesvarstytigramatikos teksto ar kritinio aparato principai. Augis Ðalmantas pasakë savo nuo-monæ apie originalaus ir versto teksto pateikimo bûdà: �Graþu tai, kad knygosrengëjai pagaliau pradëjo pasitikëti skaitytojais ir vertimà ádëjo á knygos pabaigà,o ne iðleido pagreèiui�28.

1.7. K A Z I M I E R O E I G M I N O I R B O N I F A C O S T U N D Þ I O S P E R L E I S T A

S A P Û N O I R Ð U L C O 1 6 7 3 M E T Ø G R A M A T I K A . 1997 metais perleista darviena senoji, galima sakyti, pretenduojanti bûti vadinama pirmàja þinoma lietuviøkalbos gramatika � 1673-iaisiais iðspausdintas Kristupo Sapûno ir Teofilio GotlyboÐulco darbas29. Pirmoji dël to, kad manoma Sapûnà paraðius gramatikà anksèiau uþKleinà. Taèiau ji buvo iðleista vëliau ir ne paties autoriaus, o Ðulco; be to, matyt, ne-maþai perdirbta, trumpinta. Todël tradicija ðià gramatikà laikyti pirmàja nesusifor-

26 Jonas Palionis, Blt 30(1), 1995, 111�115.27 Reda Griðkaitë, Naujasis þidinys (Aidai) 3,

1996, 170�172.28 Augis Ðalmantas, �Ðunys loja, o kara-

vanas eina�, 7 meno dienos, Vilnius,1994 08 05.

29 Sapûno ir Ðulco gramatika. CompendiumGramâtic¿ Lithvanic¿, parengë KazimierasEigminas, Bonifacas Stundþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos insti-tutas, 1997.




mavo. Vis dëlto tai labai svarbus lietuviø gramatinës minties paminklas. Naujojo lei-dimo parengimo nuopelnai tenka Kazimierui Eigminui, iðvertusiam tekstà ið lotynøkalbos, paraðiusiam ávadiná straipsná, ir Bonifacui Stundþiai, po Eigmino mirties su-redagavusiam gramatikà, sudariusiam lietuviðkø þodþiø indeksà.

Ðis leidinys yra penktas senosios (ar senesniosios) lietuviø kalbos gramatikosvertimas á lietuviø kalbà.

1.7.1. K R I T I N I S A P A R A T A S . Ðiame leidinyje skelbiamas fotografuotaslotyniðkas 1673-iø metø gramatikos tekstas ir pagreèiui � paralelinis vertimas álietuviø kalbà. Tai skaitytojui patogu: jis turi abu tekstus (originalà ir vertimà)vienà greta kito. To nebuvo nei PLKG, nei Universito, nei Èiuldos gramatikø per-leidimuose.

Publikacijos kritinio aparato privalumai � iðnaðos vertimo puslapiø apaèioje,tikslus lietuviðkø þodþiø ir visø jø formø indeksas. Jame pateikti ir tikriniai daikta-vardþiai. Taèiau nëra dalykinës rodyklës.

1.7.2. R E C E N Z I J O S . Pëteris Vanagas savo recenzijoje30 daugiausia dëmesioskyrë ávadinio straipsnio mintims, taip pat gramatikos medþiagai, lygino Sapûnoir Ðulco gramatikos ypatybes su Kleino gramatikomis ir pan. Viena kita pastabapasakyta ir apie parengimo principus. Ðtai apie vieno teksto skelbimà greta kitoVanagas (1999, 193) raðo, jog �toks pateikimas maþai atitolina fotokopijà nuo ori-ginalo [sic!], taèiau apsunkina darbà su tekstu tam, kuris nemoka lotynø kalbos�31.Turbût reikëtø suprasti, kad nemokantis lotynø kalbos esà nebus linkæs þiûrëti áoriginalo nuotraukas ir jam esà bûtø patogiau, jei vertimas bûtø pateiktas atskirai.Tokia pozicija panaði á Ðalmanto.

Be to, Vanagas nurodo esant paaiðkinimø ir klaidø pataisymø vertimo iðnaðose(1999, 193), trumpai apibûdina þodþiø indeksà (1999, 194�195).

Ðiai gramatikai pats esu raðæs recenzijà (ALt 1, 1999, 162�170), kur atkreipiaudëmesá ir á kai kuriuos publikavimo nuostatø dalykus. Be kita ko, svarsèiau, arnereikëjo versti reikðmiø ið lotynø á lietuviø kalbà. Kaip ir PLKG atveju, èia tepa-darytos kelios iðimtys retesniems þodþiams. Taèiau likæ ir tokiø retø þodþiø, kurievertime neteko reikðmiø, plg. Wywu, Wywejau (p. 175). Kai reikðmës praleidþiamos,vertimas tampa labai priklausomas nuo originalo.

1.8. Taigi jau perleistos ar paskelbtos penkios senosios (senesniosios) lietuviøkalbos gramatikos: 1) 1737 metø Universitas (Stanevièiaus, Lebedþio, Rozwadows-kio, Eigmino), 2) Kleino Grammatica Litvanica (LKLI, Haarmanno), 3) Kleino Compen-dium (LKLI, Haarmanno), 4) Èiuldos Krótkie pomysùy, 5) Sapûno ir Ðulco Compen-

30 Pçteris Vanags, Baltu filoloìija 8, 1999,191�195.

31 Vanags 1999, 193: �Ðâds iekârtojums gannedaudz attâlina fotokopiju no oriìinâla[sic!], taèu atvieglo darbu ar tekstu tam,kas neprot latîòu valodu�.


dium (Eigmino ir Stundþios). Kaip minëta, taip pat publikuoti penkiø gramatikøvertimai á lietuviø kalbà, tad kiekviena ið ðiø gramatikø bent vienà kartà skelbtakartu su vertimu.

Pöèios sdnosios (senesniosios) gramatikos (skaièiuojant kiekvienos gramatikosperspausdinimà ar publikacijà atskirai) perleistos ar paskelbtos deðimt kartø. Skai-èiuojant knygas, kuriose gramatikos paskelbtos, susidaro aðtuoni leidiniai: Stane-vièiaus, Lebedþio, Rozwadowskio, PLKG, Eigmino, Haarmanno, Subaèiaus ir Eig-mino su Stundþia.

Buvo perspausdinta ir vëlesniø � XX amþiaus gramatikø (pavyzdþiui, JonoJablonskio, � perleido Palionis32, Arnoldas Piroèkinas33), bet tai jau kito, dabartinësbendrinës kalbos periodo gramatikos.

2. N E P E R S P A U S D I N T O S A R N E S K E L B T O S L I E T U V I Ø K A L B O S G R A -

M A T I K O S . Neperspausdintø ir neskelbtø rankraðtiniø gramatikø yra daug daugiaunei skelbtøjø. Vadinasi, jø publikavimo darbas në neápusëjæs. Taèiau nekyla abejoniø,kad daugelá jø, ypaè rankraðtines, bûtina paskelbti, kad taptø prieinamos tiek mokslo,tiek platesniajai visuomenei.

2.1. R A N K R A Ð T I N Ë S G R A M A T I K O S . Tikëtina, kad artimiausiu metu buspaskelbtos bent kelios senosios gramatikos. Visø pirma jau kuris laikas AntanasSmetona tiria rytietiðkà Kazimiero Kristupo Daukðos gramatikà, paraðytà apie1835�1860 metus (saugoma VUB RS, sign.: Ðlapeliø fondas 516). Daukðos veikalaskartais laikomas pirmàja lietuviðkai paraðyta lietuviø kalbos gramatika. Iðlikæ dugramatikos variantai. Smetonos nuomone, �Matyt, pirmiausia paraðyta lenkiðkai,po to iðversta á lietuviø kalbà, kartais net lietuviðkame tekste pereinama á lenkøkalbà�34. Tiesa, pats gramatikos tekstas, tiek lietuviðkas, tiek lenkiðkas, raðyti netëvo Kazimiero, o jo sûnaus Edvardo ranka35, tëvo raðysenos gramatikos rankrað-èiuose nëra në þenklo.

Taip pat rengiama spaudai maþdaug 1820�1831 metø anoniminë gramatika(pasiraðyta kriptonimais X.D.K.P.S., saugoma Krokuvoje, Èartoriskiø biblioteko-je, sign.: Rkp. 2281 II). Ji planuojama iðleisti kaip Lietuviø Atgimimo istorijosstudijø serijos leidinys. Tai pirmoji þinoma þemaièiø tarme paremta lietuviøkalbos gramatika.

Baltø lankø leidykla tæsia Antano Baranausko Raðtø leidimà (tai matyti ir iðBrigitos Speièytës straipsnio36). Matyt, ateis laikas ir Baranausko gramatikos rank-

32 J[onas] Jablonskis, Rinktiniai raðtai 1, Vil-nius: Valstybinë politinës ir mokslinës lite-ratûros leidykla, 1957.

33 Jonas Jablonskis (Rygiðkiø Jonas), Lietuviøkalbos gramatika, (fotografuotinis leidimas,áv. str. paraðë Arnoldas Piroèkinas), Vil-nius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,31997.

34 Antanas Smetona, �Kazimieras KristupasDaukða ir jo gramatika�, Lt 4(24), 1995,5 4 .

35 Giedrius Subaèius, �Kazimiero KristupoDaukðos þodynas�, Blt 27(1), 1992, 64.

36 Brigita Speièytë, �Kelios pastabos dël An-tano Baranausko raðtø�, ALt 1, 1999,261�263.




raðèiams. Reikia tikëtis, kad jie bus parengti preciziðkai ir ne prasèiau nei pirmasisBaranausko Raðtø tomas37.

Dëmesio nusipelno ir Simono Grosso 1835 metø rankraðtinë gramatika KaùbriedaLeýuwe ¡emaytyszka (saugoma LMAB RS, sign.: f. 29 � 822). Tai vokieèio Grosso, JurgioAmbraziejaus Pabrëþos sekëjo, gramatika, skirta þemaièiø bendrinei kalbai formuoti.Ið tiesø ði gramatika atspindi Pabrëþos idëjas apie vien þemaièiams (Þemaitijai) skirtàbendrinæ kalbà, rodo Pabrëþos bendrinës þemaièiø kalbos gramatikos modelá38.

Ið kitø rankraðtiniø gramatikø minëtina XVIII amþiaus pradþios nebaigta Maþo-sios Lietuvos lietuviø kalbos gramatika, saugoma Halle�s universiteto bibliotekoje(mikrofilmas yra ir LMAB RS, sign.: Mf. 1084). Kaip rodo jos tyrëjos GertrudosBense�s straipsnis, nors gramatika ir nebaigta39, taèiau originali: nuo maþdaug tuopaèiu metu raðytos ir skelbtos Friedricho Wilhelmo Haacko (1730) ji skiriasi kitaipsuskirstyta medþiaga, skirsniø pavadinimais, taip pat tuo, kad Haackas atskyrëdaiktavardþiø ir bûdvardþiø linksniavimà, o ðioje gramatikoje tai nepadaryta(Bense 1974, 297).

Kitas nebaigtos originalios lietuviø kalbos gramatikos rankraðtis � tai Mikalo-jaus Akelaièio gramatikos antroji dalis, saugoma Kórniko bibliotekoje Lenkijoje(sign.: BK 1507).

Publikuoti verti ir gramatikø nuoraðai: jie taip pat svarbûs gramatinës mintiesplitimo, interpretavimo liudytojai. Ið tokiø minëtini du Kleino gramatikø nuoraðai(santraukos): vienas saugomas Krokuvos Èartoriskiø bibliotekoje (XVII amþiauspabaigos�XVIII amþiaus pradþios) Lenkijoje (sign.: Rkp. 2293 I)40, kitas, darytasSimono Daukanto ranka, saugomas LLTIB RS (sign.: f. 1 � SD 9).

2.2. S P A U S D I N T O S G R A M A T I K O S . Ið spausdintø gramatikø, kurias vëlpublikuoti bûtø svarbiausia, reikëtø nurodyti Maþosios Lietuvos tradicijà atspin-dinèias gramatikas: Wilhelmo Haacko (1730), Povilo Ruigio (1747), Gotfrydo Oster-mejerio (1791), Kristijono Milkaus (1800), Augusto Schleicherio (1856), FrydrichoKurðaièio (1876). Ið Didþiosios Lietuvos gramatikø dar kartà skelbtina Kaliksto Ka-sakauskio (1832) ir Simono Daukanto pusiau lotynø kalbos þemaitiðkai paraðytaPrasmà Ùotinû kaùbos (1837). Ðioje pateikta ne tik lotynø, bet ir þemaièiø kalbos grama-tika (tad tai dviejø kalbø gramatika vienoje knygoje). Pagaliau ir pomirtinis Akelaièiogramatikos pirmosios dalies spaudinys (1890), kurá ið autoriaus rankraðèio iðleidoZygmuntas Celichowskis (iðlikæs ir rankraðtis: Kórniko biblioteka, sign.: BK 1507).

37 Antanas Baranauskas, Raðtai 1, parengëRegina Mikðytë, Marius Daðkus, Vilnius:Baltos lankos, 1995.

38 Plg. Giedrius Subaèius, �Jurgio Ambrazie-jaus Pabrëþos þemaièiø kalba�, LAIS 8.Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996,59�68 .

39 Gertrud Bense, �Lithuanica in Halle�, Zeit-schrift für Slawistik 19(2), 1974, 295�297.Plg. p. 297: �Das Manuskript macht den

Eindruck eines Arbeitsexemplars, in demnach einem vorgefaßten Gesamtplan baldhier und bald dort, also nicht fortlaufend,eizelne Abschnitte oder auch nur Gedan-kengänge ausgeführt wurden�.

40 Plg. Jonas Palionis, �Keletas naujø duo-menø lietuviø kalbos gramatikø istorijai(Anoniminë rankraðtinë �GramaticesLitvanicae�)�, VVU mokslo darbai. Istorijos-filologijos mokslø serija 1, 1955, 196�203.


3. P A B A I G A . Në viena ið iki ðiol perleistø ar paskelbtø gramatikø nëra bevienokiø ar kitokiø rezervø bûti tobulinama, nors jø parengimo lygis ir labai ski-riasi. Ðtai Stanevièiaus leidinys jau pats yra istoriografija, pats susilaukë fotogra-fuotinio perleidimo. Lebedþio leidimo komentarai minimalûs, o Haarmanno per-spaudas � visai be komentarø, nors abu paskelbë fotografuotinius tekstus. Taèiaujau reikia dràsiai kalbëti apie esanèià lietuviø kalbos gramatikø perspausdinimo arskelbimo tradicijà, apie grieþtëjanèius reikalavimus tokiam þanrui ir auganèiasrengëjø pastangas jø laikytis.

Galima bûtø pageidauti, kad ateityje perleisimø ar skelbsimø senøjø gramatikøkritiná aparatà sudarytø lietuviðkø þodþiø ir jø formø indeksas, dalykinë rodyklë, kurtikslinga, � ir asmenø bei vietø rodyklës. Patys tekstai galëtø bûti pateikiami tokiuprincipu: jei gramatika buvusi spausdinta ir paraðyta ne lietuviø kalba, skelbtini gretavienas kito du variantai (fotografuotinis ir vertimas á lietuviø kalbà), o jei rankraðtinë(taip pat paraðyta ne lietuviø kalba) � trys variantai: fotografuotinis, perraðytas origi-nalas ir vertimas á lietuviø kalbà. Trijø variantø atveju turbût tikslingiausia nuotraukasgretinti su perraðytuoju variantu, kad bûtø lengva pastebëti ir ávertinti ðifravimo tiks-lumà, kad abu tekstai bûtø vienoje vietoje; o vertimo tekstà, kaip sàlygiðkai savarankið-kà, skelbti toliau. Rankraðèiø taisymai turëtø bûti komentuojami.

Kai kurie mokslininkai yra grieþèiau nusistatæ prieð ilgus ir iðsamius origina-liø ðaltiniø publikacijose skelbiamus ávadinius straipsnius. Ðtai Roma Bonèkutë(ALt 1, 206) teigia, kad �kas tiktø populiariam leidiniui arba atskira knyga leidþia-mai studijai, tas nedera akademiniø raðtø tomui�. Ðioje apþvalgoje neapibûdinauáþanginiø straipsniø, nes manau, jog pasirinkti straipsnio stiliø, apimtá ir pan.yra rengëjo prerogatyva ir kad laisvë suteikia daugiau galimybiø tiksliau apibû-dinti skelbiamus tekstus.

Jei iðkiltø reikalas teikti kam nors pirmenybæ, tai siûlyèiau pirmiausia publi-kuoti rankraðtines gramatikas. Rankraðèiai net specialistams ne visada prieinami,sunkiau áskaitomi. Antra vertus, spausdintos gramatikos paprastai yra turëjusiosdidesnës átakos raðomosios kalbos raidai nei rankraðtinës, todël jø publikavimas,ypaè su vertimu á lietuviø kalbà, taip pat turëtø bûti vienas ið lietuviø kalbosistorikø uþdaviniø. Norëtøsi tikëtis, kad bëgant deðimtmeèiams bus iðverstos irpaskelbtos visos senosios gramatikos, raðytos iki susiformuojant bendrinei lietu-viø kalbai.

Giedrius Subaèius

G I E D R I U S S U B A È I U S Gauta 2000 m. geguþës 4 d.

Lietuviø kalbos institutas Priimta 2000 m. geguþës 11 d.

Antakalnio g. 6

LT-2055, Vilnius, Lietuva

elektroninis paðtas: [email protected]; [email protected]

269 D v i d a k t a r o d i s e r t a c i j o s

a p i e J o n o B r e t k û n o r a ð t u s

Dvi daktaro disertacijosapie Jono Bretkûno raðtus

1999 metais apgintos dvi daktaro disertacijos, skirtos Jono Bretkûno raðtams �Postilei ir Biblijai. Jas parengë Vytauto Didþiojo universiteto ir Lietuviø kalbosinstituto doktorantës, þurnalo Archivum Lithuanicum redaktoriø kolegijos narës:Ona Aleknavièienë ir Jolanta Gelumbeckaitë.

1999 metø birþelio 22 dienà disertacijà Jono Bretkûno Postilës perikopiø ðaltiniai(196 p.) Vytauto Didþiojo universitete apgynë Ona Aleknavièienë. Jos darbo vado-vas � prof. habil. dr. Zigmas Zinkevièius. Tai bene pirmasis Lietuvoje paraðytasdarbas, specialiai skirtas Biblijos iðtraukø tekstologijai. Þinoma, daug kur autorërëmësi uþsienio filologø tyrimais, ypaè Jocheno D. Range�s veikalais, kuriuosenuodugniai tekstologiðkai iðtirtas Bretkûno verstas Naujasis Testamentas1 . Meto-dinës patirties ji sëmësi ir ið kitø þymiø vokieèiø, rusø, lenkø ir amerikieèiø teksto-logø darbø2 .

Aleknavièienës disertacija parengta be kartotekø, plaèiai naudojantis kompiute-rio teikiamomis galimybëmis. Tam reikëjo nemaþa parengiamøjø darbø. Pirmiausiaautorë kompiuteriu surinko Baltramiejaus Vilento Evangelijas bei Epistolas, kartu suRièardu Petkevièiumi � beveik tûkstantá puslapiø turinèià Bretkûno Postilæ ir Vilen-


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X

1 Jochen D. Range, Bausteine zur Bretke-For-schung. Kommentarband zur Bretke-Edition(NT), Paderborn etc.: Ferdinand Schö-ningh, 1992 (toliau � Range 1992); JochenD. Range, Kommentierte Edition des Bandes7 der altlitauischen Bibelübersetzung (Evan-gelien und Apostolgeschichte) von Joh. Bret-ke, Labiau, 1580 (Habilitationsschrift, vor-gelegt dem Fachbereich 13 Romanistik /Slavistik der Westfälischen Wilhelms-Uni-versität Münster), 1992 (toliau � Range1992a).

2 Ið jø iðskirtinas Princetono dvasinës semi-narijos (Princeton Theological Seminary,U.S.A.) Naujojo Testamento kalbos ir lite-ratûros katedros profesoriaus Bruce�oM. Metzgerio darbas: Bruce M. Metzger,The Text of the New Testament. Its Trans-mission, Corruption, and Restoration, NewYork-Oxford: Oxford University Press,1992 (naudotasi rusiðku vertimu: ÁðóñÌåöãåð, Òåêñòîëîãèÿ Íîâîãî Çàâåòà. Ðóêî-ïèñíàÿ òðàäèöèÿ, âîçíèêíîâåíèå èñêàæåíèéè ðåêîíñòðóêöèÿ îðèãèíàëà, Ìîñêâà: Áèá-ëåéñêî-Áîãîñëîâñêèé èíñòèòóò ñâ. àïîñ-òîëà Àíäðåÿ, 1996).


to Enchiridionà3 . Vëliau Bretkûno Postilës perikopës buvo sistemiðkai lyginamos suatitinkamomis Vilento verstomis Ðventojo Raðto iðtraukomis. Visi pastebëti skirtu-mai kelti á kelis ðimtus puslapiø uþimanèià lentelæ. Ið ðios bendros lentelës iðaugo12 maþesniø lenteliø, pateiktø disertacijos prieduose. Jose parodyti Postilës periko-piø pradþios taisymai, redaguojant ið Vilento imamus tekstus Bretkûno pridëti irpraleisti þodþiai (p. 177�195)4 . Toliau ieðkota taisymø motyvø: tie skirtumai, ku-riems átakos galëjo turëti ðaltiniai, sulyginti su kitais lietuviðkais senaisiais raðtais(visø pirma paties Bretkûno verstu Naujuoju Testamentu) ir originalais: MartynoLiuterio Biblija (1546), Vulgata bei graikiðku Naujuoju Testamentu.

Aiðkinantis, kas Bretkûno Postilës perikopëse yra �vilentiðka�, o kas �bretkûnið-ka�, autorei labai padëjo Postilës bei abiejø Vilento knygø kompiuterinës þodþiøformø konkordancijos, parengtos pagal programuotojo Vytauto Zinkevièiaus pa-raðytas programas. Jose jau yra ávesta tam tikrø tekstologiniø markeriø5 .

Remdamasi detalia tekstologine analize, autorë priëjo prie iðvadø, paaiðkinan-èiø Bretkûno Postilës, ypaè jos perikopiø, genezæ. Ligi ðiol buvo laikomasi darLiudviko Rëzos suformuluoto poþiûrio, kad Bretkûnas ðià knygà iðleido pagalVilento verstas Biblijos iðtraukas6 . Taèiau Aleknavièienë árodë, jog Bretkûno Postilësperikopës nëra paprastas ðiø Vilento tekstø perspausdinimas.

Pirmiausia, dviejø Postilës perikopiø visai nëra Vilento Evangelijose bei Epistolose.Viena jø � Evangelijos pagal Matà iðtrauka, pasakojanti apie krikðtà (Mt 3,13�17,BP I 137�138). Kita perikopë � tai Eucharistijos tekstas, jis sudarytas pagal evan-gelistø sinoptikø Mato, Morkaus, Luko Evangelijas bei Pirmà Pauliaus laiðkà ko-rintieèiams; Postilëje jis pavadintas �KOSANIS APE W¯CZ¯=ºre Pono muµu IeµausChriµtaus, Dienoie º kaledu ant Miµparo µakama� (BP I 62). Jø iðsami tekstologinëanalizë sudaro antràjà disertacijos dalá (p. 28�88)7 .

Autorë nustatë, kad minëta Evangelijos pagal Matà iðtrauka yra naujas Bretkûnovertimas. Pagrindinis jos ðaltinis � Liuterio Biblija (1546), bet kai kur remtasi Vulgataar graikiðku originalu. Ankstesniu ðios perikopës vertimu, esanèiu jo NaujajameTestamente, Bretkûnas nesinaudojo. Á �Kosaná� panaðus tekstas rastas keturiose iki

3 Èia paminëti darbai yra Lietuviø kalbosinstitute vykdomo senøjø lietuviðkø raðtøkompiuterizavimo dalis. Ðis projektas re-miamas pagal �Valstybinës kalbos varto-jimo ir ugdymo 1995�2005 metø prog-ramà�.

4 Suklasifikuotais fonetiniais, morfologiniaisir sintaksiniais perikopiø taisymais diser-tacijoje pasinaudota tik ið dalies � juostirti autorë numaèiusi ateityje.

5 Apie kompiuteriniø konkordancijø suda-rymo principus þr. Saulius Ambrazas,Ona Aleknavièienë, Vytautas Zinkevièius,�Istorinis lietuviø kalbos þodynas ir senø-

jø raðtø kompiuterizavimas�, LKK 39,1998, 192�210.

6 L[udwig] J[edimin] Rheµa, Geµchichte der lit-thauiµchen Bibel, ein Beytrag ¸ur Religions-geµchichte der Nordiµchen Vælker, Königsberg:Hartungµche Hofbuchdruckerei, 1816, 9.

7 Ðiø perikopiø analizë paskelbta dviemstraipsniais: Ona Aleknavièienë, �JonoBretkûno Postilës perikopiø autorystë: Mt3,13�17 ðaltiniai�, Blt 5 priedas, 1998, 5�45; �Jono Bretkûno Postilës perikopiø au-torystë: �Kosanies� ðaltiniai�, LKK 39,1998, 39�81.



1591 metø iðëjusiose knygose: 1) Maþvydo Katekizme (1547); 2) Maþvydo GiesmiøChrikðèioniðkø II dalyje (1570); 3) Vilento Enchiridiono (1579) dviejuose skyriuose:a) �Sacramentas Altoriaus�; b) �Trumpas klauµimas ir prieprowimas�; 4) MaþvydoParafrazyje (1589). Palyginusi visus ðiuos tekstus autorë árodë, kad �Kosaná� Bret-kûnas ëmë ið Vilento Enchiridiono skyriaus �Sacramentas Altoriaus� (jis verstas iðLiuterio Enchiridiono, iðleisto 1543 metais Leipcige). Nuraðydamas já tik ðiek tiekparedagavo: pastebëti 23 skirtumai, daugiausia raðybos ir morfologijos. Tai rodo,jog Bretkûnas nuosekliai artino Vilento kalbà prie visai Postilei bûdingø formø, betðiame tekste yra likusiø ir Vilento Enchiridionui tipiðkø ypatybiø.

Visos kitos 67 Bretkûno Postilës perikopës nuraðytos nuo Vilento Evangelijø beiEpistolø. Taèiau ir jose esama daug ir ávairiø pataisø. Laikydamasi teksto ir vertimokritikø taikomos schemos (pridëjimai, praleidimai, keitimai), autorë jas analizuojatreèiojoje disertacijos dalyje (p. 89�163). Skiriasi net kai kuriø Vilento ir Bretkûnoperikopiø ilgis8 . Trijose vietose Postilëje pridëta Biblijos eiluèiø, kuriø visai nëraatitinkamame Vilento vertime: 1) BP II 260 � visa Lk 1,56 eilutë; 2) BP I 332 � pusëLk 1,36 eilutës; 3) BP I 266 � tik vienas Mt 4,9 þodis bilodams, kuris atstoja visà, norsir trumpà, bet Vilento praleistà sakiná. Autorë nustatë, kad ðituos fragmentus, kaipir minëtà Mt 3,13�17 iðtraukà, Bretkûnas irgi vertë ið naujo: Lk 1,56 � ið LiuterioBiblijos, Lk 1,36 � ið Liuterio Biblijos ir Vulgatos, o Mt 4,9 pridëtas þodis neatitinkanë vieno ið lyginamø ðaltiniø (p. 98�102).

Ir kitur Bretkûnas taisë Vilento verstas perikopes daugiausia stengdamasis jaspriartinti prie 1546 metø Liuterio Biblijos leidimo. Vulgata ar graikiðku originaluðiam reikalui naudotasi daug reèiau. Antra vertus, pats Bretkûnas kartais nutolstanuo originalø. Paprastai tai daro siekdamas pragmatiniø tikslø. Norëdamas padëtitada krikðèioniðko mokymo dar neperpratusiems lietuviams adekvaèiai suprastiÐventàjá Raðtà, perikopiø pradþioje (retkarèiais ir tolesniame tekste) jis kai kurprideda sakiná, pasako Vilento vertime bei originaluose nenurodytus veikëjus, pa-aiðkina vienà kità Biblijos realijà. Pirmajame sakinyje Bretkûnas praleidþia nereika-lingus, su ankstesniu, Postilëje nepateikiamu Evangelijos tekstu siejanèius jungtu-kus, prieveiksmius bei dalelytes, plg. Mt 22,1: AKaip priµiartinoia Jeruµaleµp EE 117 irKaip priµiartinoia Jeµus µu Apaµch=ºtalais Jeruµaleµp BP I 14�5 (p. 107�116, 134�137).

Postilëje pastebëta ir tokiø atvejø, kai Bretkûnas nutolsta nuo originalø stengda-masis padaryti Vilento vertimà sklandesná bei lietuviðkesná. Antai Evangelijos pa-gal Jonà iðtraukoje Jn 6,11�15, esanèioje BP I 304�307, vengdamas lietuviø kalbainebûdingos þodþio duona daugiskaitos, jis áterpia þodá kepalas, plg. kurµai tur pen=ºket± d¾nas mieáiû EE 5022�23 ir kurµai tur penketa kepa=ºlu mieáu donos BP I 30514�15.Apskritai Postilëje, skirtingai negu Vilento Evangelijose bei Epistolose ir net negupaties Bretkûno Naujajame Testamente, þodþio duona daugiskaitos visai nëra(p. 132�134). Nustatinëjant Postilës perikopiø redagavimo ðaltinius kartu atsi-skleidþia ir Bretkûno kaip redaktoriaus, vertëjo ir vieno ið lietuviø raðomosioskalbos kûrëjø veikla.

8 Þr. dar Ona Aleknavièienë, �Pridëtos ir pra-leistos Biblijos eilutës Jono Bretkûno Pos-tilës perikopëse�, ALt 1, 1999, 67�84.


Kai kur Bretkûnas tiesiog iðtaisë Vilento (ar spaustuvininko) padarytas klaidas(p. 152�154). Kita vertus, nuraðydamas Vilento perikopes, ir pats Bretkûnas neið-vengë teksto perraðinëtojams bûdingø skaitymo klaidø. Trijose vietose (BP II 95,307, 452) jis yra praleidæs Biblijos eiluèiø fragmentø (p. 102�107), kai kur pavieniøþodþiø (p. 139�140).

Po Aleknavièienës darbo nebelieka abejoniø, kad Bretkûnas, rengdamas Postilæbei redaguodamas ið Vilento imamas perikopes, savo paties verstu Naujuoju Testa-mentu nesinaudojo (plaèiau þr. dar ir ðiame ALt tome, p. 11�50). Tiesa, neatmetamagalimybë, kad Bretkûnas kai kur galëjo taisyti Naujojo Testamento rankraðtá suligsavo Postile, taèiau tai galutinai paaiðkës tik tada, kai bus nustatyta tikslesnëBretkûno Biblijos taisymø chronologija.

Nors, kaip minëta, Aleknavièienës darbas yra tekstologinio pobûdþio, atidesnisskaitytojas èia ras svarbiø duomenø ir Bretkûno kalbai tirti. Antai ávardþiø specia-listus turëtø sudominti autorës nustatytas faktas, kad redaguodamas Vilento vers-tas perikopes, Bretkûnas pagal Liuterio Biblijà mëgo pridëti veiksniu einanèiø as-meniniø ávardþiø (p. 128, 130�131). Be to, disertacijoje gana plaèiai kalbama apieformø atëjo ir atajo (p. 48�50), Kristus ir Christus (p. 83�84), mums ir mumus (p. 51�52), vandens, vandenio ir vandinio (p. 52�54), liepiamosios nuosakos formø su -kit(e)ir -kiat (p. 63�65), taip pat sintaksiniø konstrukcijø byloti+dat. ir byloti+all. (p. 55�56) konkurencijà atskirose Postilës dalyse.

Darbe yra reikðmingø pastabø ir apie kitus senuosius raðtus. Èia nustatyta, kadEucharistijos tekstas, esantis Maþvydo Parafrazyje9 , yra imtas ið Maþvydo Katekizmoketvirtosios dalies, kuri savo ruoþtu versta ið Sekluciano 1545 metø katekizmo(p. 85�86). Eucharistijos tekstas, ádëtas á Vilento Enchiridiono skyriø �Trumpas klau-µimas ir prieprowimas�10 , gali bûti perspausdintas ið Vilento paskelbtø MaþvydoGiesmiø Chrikðèioniðkø II dalies (p. 84�85).

Èia aptariamu darbu bus remiamasi sudarinëjant Postilës þodþiø indeksà. Kaipir konkordancijoje, indekse numatoma tam tikrais tekstologiniais markeriais paro-dyti, kuri þodþio forma yra ið Bretkûno parengtø kompiliacinio pobûdþio pamoks-lø, kuri ið minëtos jo verstosios perikopës Mt 3,13�17, o kuri ið Vilento Evangelijøbei Epistolø ir Enchiridiono nuraðytø perikopiø, taip pat ið maldø ar �Passio�. Taivëliau padës ávairiais poþiûriais tirti Postilës kalbà. Ir ateityje, tikësimës, vienas irtas pats Vilento iðverstas sakinys nebebus pateikiamas vienà kartà su Evangelijø beiEpistolø, o kità kartà � jau su Bretkûno Postilës santrumpa11 .

1999 metø geguþës 4 dienà Vytauto Didþiojo universitete buvo ginama JolantosGelumbeckaitës disertacija Linksniø ir prielinksniniø konstrukcijø vartosena Jono

9 Visas Parafrazis verstas ið 1558 metø Prûsøagendos (Kirchen Ordnung), þr. Jurgis Ge-rullis, Senieji lietuviø skaitymai 1, Kaunas:Lietuvos universitetas, 1927, 2, 89.

10 Gerulis (1927, 68) ir Vaclovas Birþiðka (Se-nøjø lietuviðkø knygø istorija 2, Chicago:

Chicagos lietuviø literatûros draugija,1957, 159) spëjo, kad jis imtas ið neiðliku-sio Maþvydo rankraðèio.

11 Tokiø atvejø Range (1992, 122) yra pa-stebëjæs LKÞ.



Bretkûno �Evangelijos pagal Lukà� vertime (254 p.). Jos darbo vadovas � prof. habil.dr. Vytautas Ambrazas. Ðioje disertacijoje labai iðsamiai iðanalizuoti papildiná beiaplinkybes þymintys linksniai ir prielinksninës konstrukcijos. Ir vieni, ir kiti siste-miðkai sulyginti su originalø � Vulgatos, graikiðko Naujojo Testamento ir LiuterioBiblijos (1546) atitikmenimis12 .

Sintaksiniai vienetai grupuojami semantiðkai pagal ðiuolaikinëje kalbø tipologi-joje nusistovëjusius principus13 . Antai disertacijoje yra tokie papildinio skyriai:patientas ir kontentyvas (p. 9�44), beneficientas (p. 45�52), adresatas (p. 52�55),komitatyvas ir kontragentas (p. 56�60). Dar sudëtingesnë vietos aplinkybes þymin-èiø sintaksiniø konstrukcijø klasifikacija. Èia pirmiausia skiriamos trys didelëssemantinës klasës: vieta viduje (p. 70�165), vieta neviduje (p. 105�117), kryptis(p. 117�173). Kiekviena ið jø dar turi nemaþa smulkesniø poklasiø. Darbe taip pataptariamos laiko (p. 190�201), prieþasties (p. 201�210) bei tikslo (p. 210�213) aplin-kybës. Tokia semantinë klasifikacija leido autorei ne tik nustatyti originalø átakàsintaksinëms konstrukcijoms, vartojamoms Bretkûno verstoje Evangelijoje pagal Lu-kà, bet ir atskleisti paèioje Bretkûno kalboje egzistavusià sintaksinæ sinonimijà.

Paþymëtina, kad autorë nesiriboja tik vienos Evangelijos medþiaga, bet proble-miðkais atvejais pateikia pavyzdþiø bei statistiniø duomenø ir ið kitø BretkûnoNaujojo Testamento vietø, taip pat ið jo Postilës, retkarèiais ið Vilento Evangelijø beiEpistolø, Maþvydo Giesmiø Chrikðèioniðkø. Be to, Bretkûno ir originalø sintaksinëskonstrukcijos analizuojamos istoriðkai, jos lyginamos su kitø giminiðkø kalbø ati-tikmenimis. Taigi ði disertacija turëtø pirmiausia dominti lietuviø kalbos istorinësgramatikos, ypaè sintaksës, specialistus.

12 Uþ ðá darbà 1999 metais Gelumbeckaitëpelnë Lietuvos mokslø akademijos jau-nøjø mokslininkø mokslo darbø premijà.Kol kas tik jo dalis paskelbta atskiraisstraipsniais: Jolanta Gelumbeckaitë, �Vul-gatos prielinksniniø konstrukcijø santykissu inesyvu J. Bretkûno �Evangelijos pagalLukà� vertime�, Blt 31(2), 1996, 155�161;�Postpoziciniai vietininkai J. Bretkûno�Evangelijos pagal Lukà� vertime�, Blt32(2), 1997, 179�202; �On the relation ofthe Vulgate�s prepositional phrases withthe translation of the Gospel according tothe Luke by Jonas Bretkûnas�, VIII Inter-national Colloquium on Latin Linguistics,1995 04 24�28, Eichstätt, Abstracts, Eich-stätt, 1995, 16�17; �Latin Vulgata andthe translation into Old Lithuanian by Jo-nas Bretkûnas. On the relation of preposi-tional phrases with cases�, IX InternationalColloquium on Latin Linguistics, 1997 0414�18, Madrid, Abstracts, Madrid, 1997,53; �St. Jerome: Christian or Ciceronian

Latin? Evidence from the Syntax of hiswritings�, Latin vulgaire � latin tardif: Actesdu Ve Colloque international sur le latin vul-gaire et tardif, Heidelberg, 5�8 septembre1997, Heidelberg: Universitätsverlag C.Winter, 1999, 375�380; �Lotyniðkojo ori-ginalo poveikis Jono Bretkûno Evangelijospagal Lukà (BLk) vertimui�, Lietuviø kata-likø mokslo akademijos suvaþiavimo darbai17, 1999, 303�320.

13 Ðie principai jau plaèiai taikomi sinchro-niðkai tiriant dabartinës lietuviø kalbossakiniø struktûrà, plg. Vytautas Ambra-zas, �Lietuviø kalbos sakinio sintaksinësir semantinës struktûros vienetai�, LKK25, 1986, 4�44; Nijolë Sliþienë, Lietuviøkalbos veiksmaþodþiø junglumo þodynas 1,Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybosinstitutas, 1998, 15�54; Elena Valiulytë,Dabartinës lietuviø kalbos sintaksiniai sinoni-mai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei-dybos institutas, 1998 ir kt.


Antai Gelumbeckaitës darbe labai aiðkiai parodyta postpoziciniø vietininkø var-tosena Bretkûno kalboje. Pasirodo, èia ne tik inesyvas, bet ir aliatyvas buvo stipruslinksnis. Mat galinis taðkas neviduje daþniausiai reiðkiamas bûtent aliatyvu(p. 158�164), o dabartinëje lietuviø kalboje labai paplitusià prielinksninæ konstruk-cijà ik(i)+gen. Bretkûnas vartoja labai retai. Ji Evangelijoje pagal Lukà pasitaiko tikverèiant emfatinæ konstrukcijà usque ad+acc. (p. 165). Be to, vienà kartà pastarojiiðversta pleonastine iki+all. konstrukcija, plg. Lk 4,42: ataia iki iapi ir lot. vençruntusque ad ipsum (p. 164).

Tuo tarpu iliatyvas ir adesyvas èia retas. Galinis taðkas viduje jau daþniausiaireiðkiamas ing(i)+acc., o iliatyvas pasirodo tik retkarèiais (paprastai taisant vertimà)ir, matyt, kaip stilistiðkai þymëtasis narys (p. 144�147). Adesyvas savo tipine reikð-me � vieta ðone nei Evangelijoje pagal Lukà, nei kitose Bretkûno verstose Evangelijo-se bei Apaðtalø darbuose visai nevartojamas (p. 105)14 . Adesyvo formø (ypaèávardþiø) pasitaiko vietoj inesyvo, jos taip pat daþniausiai paraðytos taisant rank-raðtá. Tam ið dalies galëjo turëti átakos vokiðka Liuterio Biblijos konstrukcijabey+dat., plg. Lk 10,13: maZnybes kurias iuµui [´iuµip] daritas ir vok. µolche Thatten [...]die bey euch geµchehen µind (p. 81tt.)15 . Taèiau tokiø inesyvo ir adesyvo miðimo atvejøesama ir kituose senuosiuose raðtuose bei tarmëse. Tai rodo, kad jau XVI amþiujeadesyvo linksnis nyko paèioje lietuviø kalboje16 .

Be to, Bretkûno kalboje buvo sumiðæ ir kai kurie kiti vietininkai. Antai vietai ðonereikðti vietoj adesyvo kartais vartojamas aliatyvas, pvz., Lk 3,9: kirwis µchaknieµpmed¸ia [´med¸io] padetas [´pridets] ira (p. 110, 115�117). Kita vertus, inesyvas (ypaèsuprieveiksmëjæs namie) kartais þymi kryptá, pvz., Lk 7,10: õµugrÓáa µi»µtieâ namieú[´pareâa µiunµtieâ|pareâa paµlai] (p. 139�142). Tokia vartosena taip pat grindþiamabaltø (ir apskritai indoeuropieèiø) kalbø raidos tendencijomis (p. 140�141).

Disertacijoje aptartos ir kai kurios kitos senovinës konstrukcijos. Pavyzdþiui,Evangelijoje pagal Lukà pastebëta 17 direktyvinio akuzatyvo atvejø, plg. Lk 7,36:Óei¼s [´Óeâ¼s] namus Phariµeia [´Phariµeuµcho] ir lot. ingressus domum pharisaei (p. 136�139)17 . Lotyniðkas originalas galëjo padëti iðlikti ir konstrukcijai juoktis(i)+ dat., plg.

14 Tiesa, tokia adesyvo vartosena Bretkûnuigalëjo bûti þinoma, plg. pateiktà pavyzdáið jo Postilës: ámones Iordanip ira krikµchti-jens BP II 23913.

15 Plg. dar Jochen D. Range, �Allativ undAdessiv in altlitauischen Texten des 16.Jahrhunderts�, LgB 4, 1995, 99�101.

16 Þr. dar Adelë Laigonaitë, �Paðalio vie-tininkai dabartinëje lietuviø kalboje�, Kaikurie lietuviø kalbos gramatikos klausimai,Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinësliteratûros leidykla, 1957, 27; Albertas Ro-sinas, Baltø kalbø ávardþiai. Morfologijosraida, Vilnius: Vilniaus universitetas,1995, 65tt.

17 Ernstas Fraenkelis yra pateikæs panaðiøpavyzdþiø dar ið lietuviø liaudies dainø,þr. Ernst Fraenkel, Syntax der litauischenKasus, Kaunas: Valstybinë spaustuvë,1928, 164�166. Èia dar galima prisimintiir siekiná, kilusá taip pat ið panaðiø aku-zatyviniø konstrukcijø, plg. Wolfram Eu-ler, �Das Supinum im Lateinischen undBaltisch-Slawischen und der altindischeInfinitiv: Fragen zu deren indogermani-schen Grundlagen�, RBl 5, 1999, 41�57;William R. Schmalstieg, �Dative or Accu-sative, a Latvian Parallel to Proto-Indo-European�, Aspekte baltischer Forschung,hrsg. von Jochen D. Range, Essen: Dieblaue Eule, 2000, 294�295 ir literatûrà.



Lk 14,29: pradet» iam ioktiµi ir lot. incipiat illudere ei (p. 26), taip pat atmintiesgenetyvui, plg. Lk 17,32: Atminkite maters Lot ir lot. Memores estote uxoris Lot (p. 33�34). Minëtinas dar ir archajiðkas grynasis genetyvas laikui þymëti, pvz., Lk 11,5:ei¼s iapi õwidui=º nakties [´puµnakties]; Apd 27,27: puµnakties tikieios [...] atrand¼(p. 183�184)18 .

Apskritai XVI amþiuje objektiniams ir ypaè adverbialiniams santykiams reikðtiprielinksninës konstrukcijos buvo paplitusios maþiau negu vëlesniais laikais. Vie-toj jø tuo metu dar buvo vartojami senieji grynieji linksniai, jais Bretkûnas neretaivertë ir originalø prielinksnines konstrukcijas (p. 233, 236).

Gelumbeckaitës disertacijoje yra svarbiø duomenø ir iðorinei lingvistikai. Ið ana-lizës matyti, kad nors Bretkûnas Evangelijà pagal Lukà turëjo versti beveik paþo-dþiui, lietuviø kalbos normas paþeisdavo gana retai. Be to, padarytas klaidas vëliaudaþnai pats ir iðtaisydavo19 .

Ðtai keletas pavyzdþiø. Èia nagrinëjamoje Evangelijoje pagal Lukà su veiks-maþodþiais melsti, praðyti papildinio pozicijoje daþniausiai eina genetyvas (30x)ir tik 8 kartus dël lotyniðkø atitikmenø postulare, petere átakos pavartojamas aku-zatyvas. Taèiau taisant pastarasis visur pakeièiamas genetyvu, plg. Lk 11,12: ieipraµchis paut¼ [´pauto] ir lot. si petit ovum (p. 20). Veiksmaþodþiai su neiginiu èiairgi daþniau valdo genetyvà (66x), o akuzatyvas pasirodo reèiau (47x). Negana to,beveik pusë ðitø akuzatyvø (20x) vëliau pakeièiama genetyvu, plg. Lk 12,56: õµchÓçeµ¼ [´µcho çeµo] kadelei ne º µudâat ir lot. hoc autem tempus quomodo non probatis.Be to, neiginio akuzatyvas kartais pasitaiko labiau nuo veiksmaþodþio nutolusio-je pozicijoje, tuo tarpu artimesni papildiniai ir pagrindiniame tekste eina áprasti-niu genetyvu, plg. Lk 14,26: ir õne peikia [Gallus ńe tur apikanto] tewa µawa irmatinas, º ir materes ir waik», õir bralius ir µeµeris [ír brali» ir µeµer»], prieg tam irduµches [Gallus ´áiwata] µawa ir lot. et non odit patrem suum et matrem et uxorem etfilios et fratres et sorores, adhuc et animam suam (p. 21�25). Ðie ir kiti panaðûspavyzdþiai leidþia spëti, kad Bretkûnas turëjo neblogà lietuviø kalbos jausmà, osuklysdavo turbût daþniausiai tiktai dël neapdairumo ar skubëjimo20 .

Kita vertus, Bretkûnas, kaip ir kiti to meto autoriai, stengdamiesi kuo tiksliauiðversti Ðventàjá Raðtà bei kitø kalbø pavyzdþiu kurdami lietuviðkà aukðtàjá stiliø,

18 Plg. dar Fraenkel 1928, 62�63; Aloyzas Vi-dugiris, �Dël laiko kilmininko lietuviø kal-bos tarmëse�, Blt 29(1), 1994, 60�64.

19 Tai nustatyti autorei labai palengvino jauminëtas (þr. iðn. 1) Jocheno D. Range�s(1992a) iððifruotas Bretkûno Naujojo Tes-tamento rankraðtis su gausiais komenta-rais. Èia nurodyta, kur taisë pats Bretkû-nas, o kur vertimà skaitë korektoriai. Labaigaila, kad ðis reikðmingas darbas ligi ðioldar neiðleistas.

20 Þinoma, tai galutinai paaiðkës, kai bussistemiðkai iðtirtos ir kitos Bretkûno Bibli-jos dalys, kuriø pagrindinis ðaltinis yra nelotyniðka Vulgata (kaip Evangelijos pagalLukà), o vokiðka Liuterio Biblija. Mat taivienur, tai kitur keliama mintis, kad Bret-kûno tëvas buvæs suvokietëjæs prûsas.Plaèiau apie Bretkûno kilmæ þr. ViktorFalkenhahn, Der Übersetzer der litauischenBibel Johannes Bretke und seine Helfer, Kö-nigsberg-Berlin: Ost-Europa-Verlag,1941, 147tt.


kartais sàmoningai nutoldavo nuo ðnekamosios kalbos. Kai kurios originalø pa-veiktos konstrukcijos tapo XVI�XVII amþiaus raðomosios kalbos norma. Tokia Bret-kûno laikais buvo konstrukcija po akim(is)+gen.21 Manoma, kad lotyniðki jos atitik-menys ante+acc. ir coram+abl. taip pat yra vertiniai, per graikø kalbà atëjæ ið hebrajøkalbos (p. 93�95). Pasirodo, ir dabar plaèiai vartojama sakralinë formulë tesiilsiramybëje gali bûti paþodinis vertinys ið lot. requiescat in pace bei primena Bretkûnoanalogiðkà inesyvà pakaiuie �in pace� (p. 98).

Taigi sistemiðkos vertimø studijos padeda geriau suprasti lietuviø raðomosioskalbos formavimosi procesà. Jau seniai pastebëta, kad senøjø lietuviðkø raðtøkalbà (ypaè sakinio struktûrà) smarkiai veikë jø originalai (plg. ALt 1, 1999, 245�246 nurodytà literatûrà). Todël labai svarbu nustatyti, kur yra paprasèiausi sko-liniai ið kitø kalbø, o kur to meto autoriø sàmoningos pastangos kurti XVI�XVIIamþiaus raðomàjà kalbà.

Jau ið to, kas èia pasakyta, darosi aiðku, jog Onos Aleknavièienës ir JolantosGelumbeckaitës disertacijø pagrindu reikia parengti ir iðleisti atskiras monogra-fijas. Tam yra ir puiki proga: 2002 metais minësime 400-àsias Bretkûno mirtiesmetines.

Saulius Ambrazas

S A U L I U S A M B R A Z A S Gauta 2000 m. kovo 9 d.


Antakalnio g. 6


elektroninis paðtas: [email protected]

21 Plg. dar Jonas Palionis, Lietuviø literatûrinëkalba XVI�XVII a., Vilnius: Mintis, 1967,184.

277 N e p a r e n g t i p a r e n g t i e j i

B a l i o S r u o g o s Raðtai

Neparengti parengtieji Balio Sruogos Raðtai

Balio Sruogos Raðtø rengimas iðkëlë á dienos ðviesà nemaþai didesniø ar maþesniøtekstologiniø problemø. Jos esti dvejopos: pirma, ypatinga ðiø Raðtø rengimo situacija,antra, tekstologiniø tyrimø ir koncepcijø klausimas. Pradëkime nuo pirmosios.

Naujieji Balio Sruogos Raðtai1 pradëti leisti 1996 metais, minint 100-àsias raðytojogimimo metines. Pirmasis tomas skubiai rengtas bûtent ðiam jubiliejui. Raðtø sudary-tojas ir pagrindinis iniciatorius � literatûros tyrëjas Algis Samulionis. Ðis tomasatiduotas á spaustuvæ praëjus beveik dvejiems metams nuo sudarytojo mirties.

Daugiau kaip 15 metø Algis Samulionis mynë sovietinës leidyklos �Vaga� slenk-stá siûlydamas naujai iðleisti Sruogos Raðtus. Teikti ávairûs projektai (nuo 8 iki 13,vëliau � 17 tomø), intensyviai rinktos, grupuotos ir perraðinëtos raðytojo publika-cijos2 . Buvo sudaryta redaktoriø kolegija (Vytautas Kubilius, Petronëlë Èesnulevi-èiûtë, Alfonsas Maldonis), paskirta redaktorë (Donata Linèiuvienë), taèiau darbaspajudëjo tik 1994 metais, rengimo ir leidybinius darbus perëmus Lietuviø lite-ratûros ir tautosakos institutui. Taèiau kaip tik tais paèiais metais netikëtai mirëSamulionis, ir naujasis Sruogos Raðtø leidimas pakibo ore. Ilgainiui visi darbaiuþgulë vieno þmogaus � redaktorës Donatos Linèiuvienës peèius (ji parengë II�IVtomus). Balio Sruogos Raðtai atsidûrë tarsi ðalia instituto darbø, juos rengiant ne-dalyvavo në vienas mokslininkas, nebeliko redaktoriø kolegijos. Tokia padëtis pa-veikë ir raðtø rengimo bei publikavimo principus. Be to, nesant þmogaus, tirianèioarchyviná Sruogos palikimà, nebuvo publikuoti satyriniai tekstai �Vilkolakiui�(daþniausiai komediniai vaizdeliai, epigramos), operos libretas Èièinskas: apie ðiuostekstus paprasèiausiai neþinota.


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X

1 Pirmasis Sruogos Raðtø leidimas pasirodë1957 metais (B[alys] Sruoga, Raðtai 1�6,Vilnius: Valstybinë groþinës literatûrosleidykla, 1957). Tuomet iðleistuose ðe-ðiuose tomuose buvo publikuota tik nedi-delë raðytojo kûrybinio palikimo dalis.1996 metais pradëti leisti 17 tomø Sruo-gos Raðtai.

2 Ta proga pasirodë populiarinantys Sruogoskultûrinæ veiklà ir kûrybà leidiniai: litera-

tûros kritikos straipsniø rinkinys (B[alys]Sruoga, Verpetai ir uþuvëjos, Vilnius: Vaga,1990), teatro kritikos straipsniø rinktinë(B[alys] Sruoga, Apie tiesà ir scenà, Vilnius:Scena, 1994), rinktinë vaikams (B[alys]Sruoga, Giesmë apie Gediminà, Vilnius: Vy-turys, 1993). Archyvinë medþiaga api-bendrinta solidþia studija (A[lgis] Samu-lionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986).


Ið iðlikusiø Samulionio projektø matyti, kad jis buvo sumanæs akademiná Raðtøleidimà su atitinkamu tekstologiniu aparatu bei iðsamiais komentarais. Ið jo pasta-bø �Vagai� skirtame projekte aiðkëja, jog þiûrëta á ávairiø raðytojø � Janio Rainio,Antono Èechovo ir kt. raðtus bei susiklosèiusias tekstologines tradicijas. Planuoja-mas Sruogos Raðtø tekstologinis aparatas nebuvo labai modernus, taèiau pavydëti-nai detalus: Samulionis suregistravo ir identifikavo daugumà iðlikusiø tekstø, siekësmulkiai aptarti jø variantus, kiek ámanoma, paaiðkinti jø atsiradimo aplinkybes beigenezæ. Jis dar spëjo parengti juodraðtinius pirmojo tomo komentarus. Nelikuspagrindinio projekto iniciatoriaus, ið inercijos tæsiant Raðtø leidimà, susidarë para-doksali padëtis: pirma, prie mokslinio Raðtø leidimo nedirbo në vienas literatûrostyrëjas, antra, visà darbà � nuo medþiagos surinkimo iki paskutinës korektûrosatliko vienas þmogus. Be abejo, Lietuviø literatûros ir tautosakos institutui taigarbës nedarë. Taèiau èia buvo manoma, jog visi darbai jau esà nudirbti Samulio-nio, telieka surinktà medþiagà suredaguoti bei iðleisti. Deja, Raðtø rengimo darbaiparodë, jog medþiaga surinkta anaiptol ne visa, kai kurie Samulionio papildymaiir pataisymai po jo mirties prapuolë. Pavyzdþiui, nebëra Dievø miðko komentarø,nors Samulionis rengë leidiná Nuo Ðtuthofo iki �Dievø miðko� (kur jis dabar, taippat neaiðku).

Samulionis paliko didþiosios dalies Sruogos tekstø nuoraðus, taèiau nepateikëjokiø nuorodø, kas ir ið kur nuraðyta, kai kurie turimi nuoraðai daryti ið neþiniakur esanèiø rankraðèiø ar publikacijø. Be to, ðiuo metu visø 17 tomø pagrindas yradar 1970 metais Samulionio iðleista Balio Sruogos raðtø bibliografija3 , kurioje surink-ta ir didþioji dalis raðytojo tekstø. Þinoma, ði bibliografija daugeliu atþvilgiø pase-nusi, o kur dingo Samulionio papildymai ir pataisymai, nëra þinoma � iðlikusiame�pataisø egzemplioriuje� jie beveik neatsispindi. Mat ið Samulionio susiraðinëjimosu Vanda Daugirdaite-Sruogiene aiðku, kad kai kurias netikslias pozicijas jis vëliaukoregavo, bibliografijà pildë, rinko Lietuvoje ir JAV pasirodþiusias publikacijas,pasiraðytas ávairiausiais slapyvardþiais. Aprëpti vienam þmogui ir Sruogos kûry-bos bei bibliografijos analizæ, ir Samulionio palikimo tyrimà, ir tekstologiná Raðtørengimo darbà praktiðkai neámanoma. Tuo labiau kad iki ðiol Samulionio ir Dau-girdaitës-Sruogienës susiraðinëjimas buvo neprieinamas � laiðkai artimøjø saugomiasmeniniuose archyvuose, o teksto publikavimo principø Samulionis iki galo nes-pëjo suformuluoti. Instituto leidybinis tempas buvo gana spartus � kasmet pasi-rodydavo po vienà Raðtø tomà.

Dirbti prie Sruogos Raðtø pradëjau nuo vieno ið sudëtingiausiø tomø � vertimø.Ið karto susidûriau su daugeliu problemø, taèiau jø sprendimo bûdà neretai apibrë-þë ankstesniuose tomuose susiklosèiusi tradicija. Ji priklausë ir nuo Samulioniovalios, á kurià stengtasi kuo labiau ásiklausyti, ir nuo tø tomø rengëjø. Ðià tradicijà

3 A[lgis] Samulionis, Balio Sruogos raðtø bib-liografija, Vilnius: LTSR MA CB rotaprin-tas, 1970, 231 p.



galima vertinti nevienaprasmiðkai ir prieðtaringai. Samulionis galvojo apie akade-miná Raðtø leidimà, kuriame bûtø publikuojami visi iðlikæ tekstai be atrankos. Dëlankstyvøjø Sruogos tekstø jis labai abejojo, taèiau nusvërë noras turëti akademiniusRaðtus. Kanoniniu teksto variantu Samulionis laikë paskutiniàjà publikacijà. Ðiostradicijos laikomasi iki ðiol, nors kyla abejoniø, ar Sruoga pritarë paskutiniajai pokaro pasirodþiusiø tekstø redakcijai, pvz., Èechovo Trijø seserø arba Nekrasovoeilëraðèiø vertimø galutinëms pataisoms4 . Samulionis visus, net paèius maþiausius,tekstø skirtumus (tik be skyrybos) ketino pateikti �Paaiðkinimuose�. Taèiau prie I�IV tomo dirbusi viena Donata Linèiuvienë tiesiog fiziðkai negalëjo visko aprëpti, tadilgainiui daugiau dëmesio ëmë skirti ne tekstologiniam aparatui, o patiems tek-stams. Antrame, treèiame ir ketvirtame tome buvo atsisakyta aptarti tekstø skirtu-mus, tik nurodyta, kad variantai daugiau ar maþiau skiriasi. Be to, buvo kanoni-zuojamas paskutinis teksto variantas. Tai, be abejo, labai atpalaidavo rankas rengë-jams: tekstø skirtumø registravimas yra mokslinio aparato dalis, kliudanti laisvairedaguoti publikuojamà tekstà, tai yra, �gaminti� dar vienà variantà. Juolab kadSamulionis pirmojo tomo komentaruose kruopðèiai nurodë net visas atitaisomaskorektûros klaidas. Toks tekstologinis aparatas labai trukdë redaguoti, todël buvonuspræsta smulkiai tekstø skirtumø nekomentuoti. Iðnyko ir bendroji plaèiø teksto-loginiø komentarø dalis (tokiø komentarø apmatai dar regimi pirmajame tome). II�IV Raðtø tome bendrieji komentarai parengti pagal Samulionio literatûrologinæ mo-nografijà Balys Sruoga. Apie groþinæ Sruogos kûrybà, literatûros ir teatro kritikoveiklà ar apie dvitomæ Balio Sruogos Rusø literatûros istorijà ðioje monografijojeraðoma gana plaèiai. Taèiau apie tai kalbama ne tekstologiniu aspektu. Kita vertus,èia nëra pakankamai medþiagos ir vertimams, publicistikai ar net straipsniamskultûros klausimais komentuoti.

Kadangi prie Sruogos Raðtø pradëjau dirbti ne nuo pradþiø, keisti ar kreipti kitalinkme tekstø rengimo principus buvo jau per vëlu: raðtø rengimo koncepcija pa-prastai svarstoma prieð pradedant rengti spaudai, o ne tada, kai leidyba jau ási-bëgëjusi. Be to, norëjosi, kad ðis solidus daugiatomis projektas bûtø ágyvendinamasnuosekliai. Taigi vertimø tomas turëjo neiðsiskirti ið ðiek tiek modifikuoto Raðtøleidimo: smulkiai aptariami tik eilëraðèiø variantai (pirmajame tome buvo iðsamiaiaptariami tekstø variantai), prozos, dramø variantø skirtumai nurodomi tik bend-rais bruoþais (kaip ir II�IV tomuose). Vertimai nëra originalioji kûryba ir skirti jaididesná dëmesá negu, pavyzdþiui, prozos kûrybai, bûtø ne visai logiðka. O ir Sa-mulionio sumanymas sudëti visus Sruogos vertimus á vienà tomà pasirodë neágy-vendinamas � surinkti tekstai sudarë apie 1500 puslapiø. Nors medþiagos paaið-kinimams buvo nedaug, nusprendþiau juos raðyti pagal pirmàjá tomà, paèiø ver-timø neinterpretuodamas ir nevertindamas, kitaip nei buvo daroma II�IV tomuose.

4 Be abejonës, redaktoriaus statusas soviet-meèiu pasikeitë: prieð Antràjá pasaulinákarà paskutiná þodá tardavo autorius, opo karo redaktorius turëjo pakankamai

daug cenzoriaus galiø ir tekstologinëms,ir ideologinëms leidinio problemoms spræs-ti, daþnai net nesuderindavo savo spren-dimø su autoriumi.


Kaip minëjau, Sruogos Raðtø parengiamasis darbas iðkëlë daug mûsø tekstolo-gijos bëdø. Kad jos bûtø iðspræstos, reikia plaèiau svarstyti paèius raðtø (ypaè XXamþiaus pradþios raðytojø) publikavimo principus, apsibrëþti ir aiðkesnes tekstørengimo spaudai koncepcijas ar net nuostatas.

1996 metais Saulius Þukas inicijavo pokalbá apie literatûros klasikos kalbà5. Iðjo aiðkëja, kad mûsø tekstologams ir kalbininkams XIX amþiaus pabaigos, ir ypaèXX amþiaus pradþios tekstai (tuo metu vyko intensyvûs bendrinës kalbos formavi-mosi procesai), kelia nemaþø problemø, tebesiginèijama dël jø publikavimo prin-cipø. Tame pokalbyje diskutuota daugiausia apie skaitiniø mokykloms leidimà, one apie akademinius raðtus, taèiau ir dël pastarøjø rengimo susidûrë dvi pagrindi-nës nuomonës. Pirmàjà pasakë Vytautas Vitkauskas: �jeigu leidþiama visai tautai,turi bûti remiamasi kultûros pagrindu, paisant taisyklingumo, pastovumo ir tiks-lingumo�, antràjà � Vytautas Vanagas: tekstas �turi bûti leidþiamas pagal pasku-tinæ autoriaus redakcijà [...]. Þodynas nelieèiamas, þodþiø tvarka nelieèiama, taiso-ma tik raðyba, skyryba, fonetika ir morfologija�. Kadangi XX amþiaus pirmosiospusës tekstø kalba yra gana ðiuolaikiðka, daþnam redaktoriui kyla pagunda jà ikigalo priartinti prie esamø skyrybos ir raðybos normø (taip sovietmeèiu buvo lei-dþiama didþioji dalis XX amþiaus raðytojø raðtø). Sruogos septyniolikatomis leidi-nys (nors jau dabar manoma, kad visa medþiaga netilps á 17 tomø) nëra skiriamastik siauram literatûros tyrëjø, tekstologø, tekstø rengëjø bûriui, tad jis irgi balansuo-ja tarp dviejø panaðiø pozicijø. Tekstai publikuojami dabartine raðyba, ðiek tiekkoreguojama skyryba, nedaug fonetika ir morfologija. Neþymiai redaguojamas irpats tekstas, nors tokio redagavimo principø, kaip ir daugelio mûsø klasikøraðtuose, leidinio rengëjai nëra grieþtai apsibrëþæ. Sruogos Raðtuose þodynas ne-pertvarkomas, bet kai kur pataisomi netaisyklingi vietininkai, prielinksniai ir kt.(þr. ketvirtojo tomo redakcines pastabas). Daugiausia problemø kyla tada, kaisusiduriama su neautentiðkais teksto nuoraðais. Pavyzdþiui, Samulionis á Sruo-gos Raðtus ketino átraukti ir eiliuotus tekstus, uþraðytus ið atminties (pvz., keliosdainininkës ið atminties atkûrë Sruogos iðverstas arijas). Be to, kai kuriø tekstøiðlikæ tik nuoraðai su Sruogai nebûdingomis kalbos ar raðybos ypatybëmis. Pavyz-dþiui, Solneso vertimas uþraðytas nelietuvio (èia painiojama <e>, <ë>, <ie>, atsi-tiktinai þymimos nosinës raidës ir t. t.). Toks në kiek neredaguotas tekstas ðoki-ruotø skaitytojà, pripratusá kiekvienà nenorminá atvejá laikyti klaida. Kita vertus,ne vienam kalbos istorikui bûtø ádomi Sruogos kalbos raida: kas ir kada veikë joraðybà ar skyrybà.

Deja, daugelis Raðtuose perspausdinamø tekstø buvo ne kartà publikuoti ir yraperëjæ per ávairiø redaktoriø rankas. Kas kita pirmà kartà publikuojami tekstai,rankraðèiai. Be abejo, èia Raðtø rengëjai stengësi palikti kuo daugiau autentiðkumo,taèiau dël to redaguota ne visai nuosekliai. Tai atsispindi visø tomø �Redakcinëse

5 �Kokia kalba turëtø prabilti literatûros kla-sika�, Lietuvos rytas 144, 1996 06 21.



pastabose�. Iðlaikyti �aukso vidurá� sunku, daþniausiai net neámanoma, taèiauraðtø leidimas turëtø turëti bendrus principus.

Lyginant ðio amþiaus pirmosios pusës publikacijas su iðlikusiais rankraðèiais,visada iðkyla redagavimo bei bendrinës kalbos problema. Sruoga buvo didelis lie-tuviø kalbos entuziastas, dirbo prie Kazimiero Bûgos þodyno kartotekos, daugdëmesio skyrë ir savo kalbai. Vis dëlto pìrmosios jo publikacijos (ypaè literatûrosir teatro kritikos, publicistiniai tekstai) spaudoje pasirodë gana daug redaguotos.Tie redakciniai taisymai (nebûtinai á geràjà pusæ) nesunkiai atsekami, nes iðlikædaug autoriaus á redakcijas siøstø tekstø su redaktoriaus taisymais6 . Taèiau iki ðiollabai maþai tirta, kaip ir kà taisë redaktoriai amþiaus pradþios periodikoje, neskirtapakankamai dëmesio tekstologijos istorijai. Todël kai duomenø apie autorystæ nepa-kanka ir kai nëra þinomas konkretus leidinio redaktorius bei jo nuostatos, ið ne-sruogiðkø konstrukcijø tekste daþnai nieko negalima pasakyti apie autoriø. Pavyz-dþiui, rengiant vertimø tomà buvo iðkilæs klausimas dël Sruogos slapyvardþioKapnys. Tokia pavarde buvo ir konkretus þmogus Stasys Kapnys, vertæs ið prancûzøkalbos. O Sruoga viename ið straipsniø teigia, kad yra vertæs ið prancûzø kalbosRomaine�o Rolland�o kûriná. Ið tiesø, Kapnio vardu ar slapyvardþiu pasiraðytøRolland�o vertimø periodikoje buvo, taèiau juose apstu Sruogai nebûdingø grama-tiniø lyèiø bei konstrukcijø. Kadangi tai gali bûti ir redagavimo iðdava, negalimapakankamai tvirtai spræsti apie jø autoriø.

Kita problema � redaktoriø kupiûros: ðtai, pavyzdþiui, tarpukario redaktoriaibeveik treèdaliu sutrumpino chrestomatiná Sruogos straipsná apie Maironá, ðiek tieksuðvelnino ir kategoriðkas formuluotes. Kurá tekstà laikyti kanoniniu � suredaguo-tàjá, kuris buvo paskelbtas Auðrinëje ir po to ilgà laikà buvo minimas kaip tam tikrasmodernistinio literatûros sàjûdþio manifestas, ar ið iðlikusio rankraðèio su redak-ciniais pataisymais rekonstruoti pirminá straipsnio variantà? O gal Raðtuose publi-kuoti abu variantus, kaip V tome buvo padaryta su Giesme apie Igorio þygá? Èiapaskelbtas ir visiems gerai þinomas Vinco Mykolaièio-Putino redaguotas vertimasir autentiðkas (pirminis) Sruogos leidyklai áteiktas variantas. Galimi abu pateikimobûdai, taèiau daþnai mûsø literatûrologai neva nekokybiðko, redaktoriaus �ne-iðvalyto� teksto publikavimà laiko raðytojo diskreditacija.

Ðis Sruogos Raðtø leidimas neprilygs Samulionio planuotiems tekstologiniamsuþmojams. Todël kai kam gal pasirodys keista, net nepriimtina, kad neakademinia-me Raðtø leidime publikuojami tekstø fragmentai, iðlikæ juodraðtiniai tekstai ardidesnës vertës neturintys jauno poeto ieðkojimai � neretai sudabartinta (tada spar-èiai tobulëjusia) Sruogos lietuviø kalbos raðyba (teneinmás ´ teneinmys, tæn ´ ten).Taèiau rengëjai mano, kad tokios publikacijos svarbios: jos sugràþina á kultûrosistorijà primirðtus ar neþinotus tekstus (nebaigtà romanà Sanvarta, daugiausia frag-

6 Lietuviø literatûros ir tautosakos institutorankraðtyne saugomi kai kuriø tarpukarioperiodiniø leidiniø archyvai � èia galima

rasti Auðrinei, Lietuvos þinioms ir kitiemsleidiniams siøstus rankraðèius su redakto-riø taisymais.


mentiðkai iðlikusius tarpukario operø libretø vertimus, dramø vertimus ar origina-lias komedijëles teatrams ir kt.), atskleidþia kultûrinæ Sruogos savimonæ7 . Be to,tokie tekstai daþnai liudija ne vien Sruogos kûrybinius uþmojus, bet ir gyvàjà teatro,kultûros kalbos tradicijà.

Kadangi tekstologinis darbas, be rankraðèiø publikavimo, aprëpia ir archyvøstudijas, rengëjø darbà palengvintø profesionali ávairiausiø ekspertø pagalba. Lei-dþiant raðtus visada rûpi tekstø chronologija bei autorystë. Mes dar neturime pa-kankamai ekspertø, kurie galëtø padëti identifikuoti raðysenà, nustatyti popieriauskilmæ ir kt. Jei pagal braiþo (raðysenos) analizæ bûtø pavykæ nustatyti Sruogàredagavusius cenzorius, bûtø labai praturtëjæ Dievø miðko paaiðkinimai. Popieriausekspertas galëtø bent jau pasakyti, kada tas ar kitas popierius (daugumos rankrað-èiø popierius yra su vandens þenklais) atsirado Lietuvoje, ar jis atveþtas ið Rusijos,ar ið kur kitur. Tai palengvintø nustatyti tekstø kilmæ, o kartais ir chronologijà,autorystæ. Ar tikrai Solneso vertimo nuoraðas (iki ðiol nëra pakankamai argumentø,kad tai vertimas), darytas ne amþiaus pradþioje, o 1918 ar 1921 metais? O galiðtyrus popieriø paaiðkëtø, kad tai ankstesnis, ne Sruogos vertimas? Ið maðinrað-tinio nuoraðo (neaiðku, kiek ir kieno redaguoto dar iki perraðant), negalima paste-bëti jokiø, net menkiausiø, niuansø, liudijanèiø Sruogos kalbà ir braiþà.

Dar viena spraga � nëra tarpukario bibliografijos (ypaè periodiniø leidiniø),nepakankami ir ne itin iðsamûs slapyvardþiø sàvadai. Nesutelkta draugën archyvinëmedþiaga (didþiulë paspirtis bûtø bent jau jungtinis visø lituanistiniø archyvø ka-talogas). Dalis archyvø fondø yra vos ne uþslaptinta, kai kur darbuotojai negalipateikti netgi elementariausios informacijos apie tai, kas ten saugoma. Atrodo, kadðiose srityse turi bûti nudirbtas milþiniðkas darbas, ir dar negreitai situacija pagerës.

Dël tokios padëties net ir kruopðèiausiai parengti Raðtai liks neparengti iki galo.O ypaè Sruogos, turëjusio vos ne du ðimtus slapyvardþiø, pasiraðinëjusio kitøkultûros veikëjø pavardëmis, skelbusio straipsnius paèiuose netikëèiausiuose leidi-niuose, turinèio vienà ið paèiø gausiausiø archyvø Lietuvoje.

Rimas Þilinskas

R I M A S Þ I L I N S K A S Gauta 2000 m. balandþio 14 d.

Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas Priimta 2000 m. geguþës 4 d.

Antakalnio g. 6



7 Kadangi pirmuosius Sruogos Raðtus nuo an-trøjø skiria net 39 metai, galima manyti, jogtreèiojo Raðtø leidimo sulauksime negreitai.

283 J u r g i o G e r u l i o k u r s a i

t a r m ë m s t i r t i

Jurgio Gerulio kursai tarmëms tirti

Kazimieras Bûga 1922 metais ákurtame Lietuvos universitete, be kitø kalbotyrosdalykø, skaitydamas ir dialektologijos kursà, stengësi iðugdyti daugiau tarmes tirtimokanèiø þmoniø. Jø ypaè trûko ðio kalbininko brandintam sumanymui � pradëtisistemingai rinkti lietuviø kalbos tarmiø duomenis, labai reikalingus ávairiemskalbotyros darbams. Taèiau netrukus Bûga mirë. Gerai paruoðtø ðio darbo tæsëjø irtoliau trûko. Lietuvos ðvietimo ministerija, norëdama padëtá gerinti, kreipësi á Leip-cigo universiteto Baltistikos katedros profesoriø Jurgá Gerulá. Ðis lietuviø kilmëskalbininkas, be kitø lituanistikai ir baltistikai svarbiø darbø, buvo kà tik iðleidæsknygà Lietuviø dialektologijos studijos1. Remdamasis 1925 metais Kopenhagoje pri-imta tarptautine fonetine transkripcija, Gerulis pateikë lietuviø kalbai pritaikytosmokslinës transkripcijos pagrindus (iðsamià þenklø sistemà) ir ja uþraðytø ávairiøtarmiø tekstø pavyzdþiø. Ið tos knygos mokësi kelios lietuviø dialektologø kartos.Pirmiausia ja, kaip tam tikru vadovëliu, pasinaudojo ketvirtojo deðimtmeèio pra-dþioje Ðvietimo ministerijos organizuotø ir Gerulio vadovautø kursø klausytojai.

Kaip vyko minëtieji kursai, rodos, plaèiau spaudoje nebuvo skelbta. Tenkintasitik trumpomis uþuominomis apie juos kai kuriuose dialektologijos, kituose kalbo-tyros darbuose, vieno kito kursus klausiusio kalbininko biografijoje. Nëra palikæprisiminimø ir patys klausytojai, o praëjus septyniems deðimtmeèiams tø gyvøliudytojø jau nebëra. Todël Lietuviø kalbos institute tarp senø rankraðèiø rastasvienas dokumentas gali bent kiek papildyti þinias apie ðá lietuviø dialektologijos irapskritai lituanistikos istorijai reikðmingà ávyká.

Tas dokumentas � storas mokyklinis (langeliais) sàsiuvinis, kurio priraðyti tikpenki pirmieji lapai. Sàsiuvinio virðelyje ir pirmojo lapo recto (pirmoje) pusëje graþiaaiðkia raðysena nurodyta sàsiuvinio paskirtis: Ðvietimo Ministerijos kursai tarmëmstirti. Kituose keturiuose lapuose nubraiþytose trijø skilèiø lentelëse kursø lankytojaisavo ranka uþraðæ (daþniausiai juodu, reèiau mëlynu ar þaliu raðalu) eilës numerá,


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X

1 Georg Gerullis, Litauische Dialektstudien,Leipzig: Markert und Peters, 1930.


pavardæ ir vardà, gimtàjà tarmæ (sodþiø ir valsèiø). Po sodþiaus pavadinimo kartaisyra santrumpa sodþ., k., km. ar visas þodis kaimas; po valsèiaus pavadinimo � v., val.,valsè. ar visas þodis valsèius. Kai kurie lankytojai dar nurodë ir apskritá (paþymëjosantrumpa ap., aps., apsk. ar apskr.), o vietoj valsèiaus � parapijà (santrumpa par. arparap.). Ið viso kursus lankë 4 grupës, vadinamos I kursu, II kursu, III kursu ir IVkursu. Grupæ (kursà) sudarë 10�13 lankytojø.

I grupë (kursas) mokytis pradëjo 1931 metø rugsëjo 14 dienà. Lankytojai: 1. Jonì-kas, Petras � Riñgiai, Tauragqs2 v.; 2. Nezabitauskis, Adolfas � Baidotai, Salantai;3. Mikalauskaitë, Elzbieta � Kelmåièiai, Rudaminos v.; 4. Matusevièiûtë, Izabelë �

2 Kursø lankytojø pavardës ir vardai, gim-tàjà tarmæ rodantys vietovardþiai (ir kir-èiavimas) pateikiami taip, kaip jie patys

1 pav. Jurgio Gerulio kursø tarmëms tirti I grupës (1931) klausytojø sàraðas;

Lietuviø kalbos institutas

yra uþraðæ. Ðio straipsnio autoriaus pa-stabos � tarp lauþtiniø skliausteliø arbaiðnaðose.



Geisteriðkiø k., Bartninkø v.; 5. Labokas, Juozas � Medejkø (dabar Ruigiø) km.,Veivirþënai; 6. Vëlyvis, Kazys � Vilkaviðkis; 7. Butënas [Bûtënas], Julius � Galintë-nai, Nemunaièio par.; 8. Senkus, Juozas � Teiberiaj, Vilkaviðkis; 9. Kirtiklis, And-rius � Plyniai, Liudvinavo v.; 10. Grigas, Napalys � Svydeniai3, Kupiðkio valsè.;11. Balèikonis, Juozas � Ëriðkiai, Ramygalos v. Dar plg. 1 ir 2 pav.

II grupë (kursas) mokytis pradëjo 1932 metø kovo 14 dienà. Lankytojai: 1. Vosy-lytë, Bronislava � Bakðënø sodþ., Salamiesèio parap.; 2. Jonikaitë, Zuzana � Yliai,Alsëdþiø valsè.; 3. Bruþas, Jonas � Senadvaris, Antalieptës valsè.; 4. JÂnikaitis,Antanas � Naudþiaj, Sintautaj; 5. Bagdonas, Petras � Talajniø k., Ùþvenèio v.;

3 Sviddniai, plg. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo þinynas 2, parengëZigmuntas Noreika, Vincentas Stravins-

2 pav. Jurgio Gerulio kursø tarmëms tirti I grupës (1931)

klausytojø sàraðas (tæsinys) ir pasiþadëjimas su paraðais;

Lietuviø kalbos institutas

kas, Vilnius: Mintis, 1976, 296 (toliau �LATSÞ).


6. Mikeliûnas, Jonas � Meðkalaukio k., Joniðkëlio valsè.; 7. Kruopas, Jonas � Saka-linës k., Gaurës par.; 8. Èilvinaitë, Marijona � Upynos k., Upynos par.; 9. Kalnënas,Jonas � Rimðës valsè., Antalgës sodþ., okupuotoj Lietuvoj; 10. Baravykas, Vaclovas �Taujënø val., Ðalnø km.5; 11. Jakðtas, Stasys � Ukmergës aps. Gelvonø valsèiausMikalajûnø kaimas.

III grupës (kurso) mokymosi pradþia � 1932 metø rugsëjo 19 diena. Lankytojai:1. Stonys, Martynas � Ðiauliai (miestas); 2. Gasparavièius, Kazys � Puodþiûnø k.,Linkuvos v.; 3. Kasteèkas, Jonas � Svëdasai, miestelis; 4. Samulënas, Motiejus �Pandëlio v., Baryðkiø k.; 5. Rimavièius (Raymond), Juozas � amerikonas, tëvas nuo

4 Pavardës antroje nuotraukos pusëje Bronis-lavos Vosylytës uþraðytos, matyt, vëliauið atminties. Po Fenzlau pavardës skliaus-teliuose pridëtas klaustukas. Nepaminë-tas II grupës kursø lankytojas AntanasJonikaitis, o áraðytas Pranas Meðkauskas,

3 pav. Jurgio Gerulio kursø tarmëms tirti II grupë (1932).

Stovi ið kairës á deðinæ: Stasys Jakðtas, Jonas Kruopas, Petras Bagdonas,

Jonas Mikeliûnas, Jonas Bruþas, Walter Fenzlau, Pranas Meðkauskas, Jonas Kalnënas;

sëdi ið kairës á deðinæ: Alvilis Augstkalnis, Bronislava Vosylytë,

Jurgis Gerulis, Zuzana Jonikaitë, Marijona Èilvinaitë;4

Nuotrauka ið Bronislavos Vosylytës archyvo (saugomo Klementinos Vosylytës)

kurio pavardës ðios grupës (ir kitø gru-piø) sàraðe nëra.

5 10-uoju eilës numeriu ásiraðæs lankytojas ið-brauktas dviem brûkðniais, taigi jis kursøveikiausiai nelankë.



Giþø, mama nuo Asavos (Kalvarijos); 6. Slapðinskas, Juozas � Dusetos, Bikûnøkaimas; 7. Dapkevièius, Jonas � Þagarai6, Kuèiûnø valsè.; 8. Kûjus, Mykolas �Uþpelkiai, Kupstininkø valsè.7; 9. Dièius, Jonas � Katlëriðkiø km., Debeikiø v.;10. Zenkevièaitë, Ona � Krykliø k., Bûbleliø v.; 11. Èiþiûnas, Vaclovas � Kulniðkiai,Gelvonø valsèius; 12. Kalnius, Alfonsas � Auksodis8, Darbënø v.

IV grupës (kurso) mokslas prasidëjo 1933 metø kovo 18 dienà. Lankytojai: 1. Kru-kovskaitë, Janina � Telðiø apskr., Nevarënø valsè.; 2. Gërybaitë, Vladë � Tauragësapskr., Laukuvos v.; 3. Pryðmantas, Vladas � Kretingos apsk., Darbënai (gyv.[ena?]), [virðuje dar uþraðyta:] Þalimai9, Salantø [v.]; 4. Þlabis, Juozas � Ðiauliøapskr., Þagarës valsè.; 5. Jasinevièius, Juozas � Rokiðkio ap., Rokiðkio valsè.;6. Þirgulys, Aleksandras � Këdainiø ap., Surviliðkio v.; 7. Kalniðkis, Jurgis � Kaþe-mëkø kaimas, Pakamonës10 valsè.; 8. Pakënaitë, Ap. � Kauðø km., Ukmergës apskr.;9. Aleksandravièius, Simas � Daugai, Alytaus apskr.; 10. Giedraitis, Dz. � Lukðiai,Jurbarkas; 11. Bakaitytë, A.� Gelgaudiðkis, Ðakiø apskr.; 12. Svidinskaitë, Em. �Kaunas; 13. Botyriûtë, O. � Kalvarija, Marijampolës apsk.

Taigi ið viso á kursus buvo uþsiraðæ 46 lankytojai. Didþiàjà jø dalá sudarë Vy-tauto Didþiojo universiteto (VDU) studentai, taèiau tarp kursø lankytojø buvo ir ðiouniversiteto dëstytojø, mokytojø, Ðvietimo ministerijos pavedimu 1930 metais JuozoBalèikonio organizuotos Lietuviø kalbos þodyno redakcijos darbuotojø, kitø ástaigøtarnautojø. Be to, su II grupe kursus lankë prieð metus Latvijos universiteto Baltøfilologijos skyriø baigæs latviø kalbininkas Alvilis Augstkalnis ir Karaliauèiausuniversitete lituanistikà studijuojantis vokietis (nuo maþens mokëjæs ir lietuviøkalbà) Walteris Fenzlau. Jie savo pavardþiø á lankytojø sàraðà nëra áraðæ, bet su jais,baigdami kursus, yra nusifotografavæ, þr. 3 pav.

Ne visø grupiø buvo vienoda kursø trukmë. Ji nurodyta prieð lankytojø sàraðàskliausteliuose: pirmosios dvi grupës kursus lankë po 6 savaites, III grupë � 4 ir IVgrupë � 3 savaites. Taèiau paskaitos (pratybos?), matyt, vyko su trumpesniais arilgesniais pertrûkiais. Dël to atskirø grupiø mokymasis tæsësi skirtingà laikà. Tairodo kursø pabaigoje pasiraðytas (su data) pasiþadëjimas:

PasiþadëjimasÐiuo pasiþadu apraðyti savo tarmæ ir spaudai paruoðtà raðtà be atlyginimo áteiktiÐvietimo Ministerijai. Pasiþadëjimà tvirtinu savo paraðu.

Tokio turinio pasiþadëjimà I grupës lankytojai pasiraðë (taigi ir kursus baigë)1932 metø kovo 12 dienà (plg. 1 pav.), II grupës � 1932 metø balandþio 23 dienà,III grupës � 1933 metø kovo 17 dienà. Pasiþadëjimas neáraðytas tik IV grupës

6 Þagöriai (Lazdijø r.), plg. LATSÞ 355.7 Uþpelkiai, Kupstininkai buvæ netoli Pagë-

giø, Plaðkiø (Ðilutës r.), plg. Vilius Pëte-raitis, Maþosios Lietuvos ir Tvankstos vieto-vardþiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidybos institutas, 1997, 207, 424.

8 AuksûdYs, plg. LATSÞ 16.

9 Didíeji Þalimaj (Ktlupënø apyl., Kretingosr.), Maþíeji Þalimaj (Imbarqs apyl., Kre-tingos r.), plg. LATSÞ 61, 175.

10 Pökamoniai (StÂniðkiø apyl., Ðilutës r.),plg. LATSÞ 217; Pëteraitis 1997, 178 (Ka-þiamqkai), 280 (Pökamoniai).


lankytojø; nëra jø paraðø ir kursø baigimo datos. Savo tarmæ apraðyti pasiþadëjovisi pirmøjø trijø kursø lankytojai, iðskyrus tik III grupës Rimavièiø (Raymond),pasivadinusá �amerikonu�, ir á II grupës sàraðà neásiraðiusiø klausytojø Augstkalnáir Fenzlau.

Konkreèiu pavyzdþiu kaip vykdyti minëtàjá pasiþadëjimà parodë kursø vadovasGerulis: kartu su norvegø kalbininku Christianu S. Stangu iðleido numatytos serijos�Lietuviø kalbos tarmës� pirmàjá sàsiuviná Lietuviø þvejø tarmë Prûsuose11. Jamevokieèiø kalba apraðyta viena Kurðiø pamario � tuometiniø Agilo (vok. � Agilla),Gilijos (Gilge), Ásës (Inse), Lûjos (Loye), Nemunyno (Nemonien), Tovës (Tawe) apy-linkiø � nykstanti, o per Antràjá pasauliná karà ir visai iðnykusi lietuviø ðnekta:nurodytos svarbiausios kirèiavimo, garsyno, morfologijos ypatybës, pàteikta fone-tine transkripcija uþraðytø tekstø (su vertimu á vokieèiø kalbà), sudaryti bûdinges-niø þodþiø ir tikriniø vardø þodynëliai. Knygos áþangoje, pavadintoje �Kalbosreikalu�, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona paþymëjo, kad �iðtarmiø, kaip ið tyrøjø versmiø, tenka semtis visa, kas reikalinga mûsø fonetikai,etimologijai, sintaksei ir þodynui�. Kadangi tarmës dël ávairiø átakø pradëjo spar-èiai kisti bei nykti, Prezidentas paragino: �Taigi metas suskasti, sukrusti visiems,kurie myli savo gimtàjà kalbà, kuriems itin rûpi jos ateitis. Dar prieð Didájá Karàmûsø kalbininkai sielodavos mûsø tarmiø likimu, tik, deja, neturëjo nei lëðø, neipriemoniø joms tirti. Ðiandien, atgavus Lietuvai laisvæ, tapo visai prieinama, kasseniau bûdavo nepasiekiama. Tik reikia noro mûsø jaunimui naudotis pagerëjusio-mis sàlygomis. Turime savo jaunø kalbininkø, turime jaunø mokytojø, pasklidusiøpo visà Lietuvà. Jie geriausiai tinka talkon profesoriui J. Gerulliui, mielai apsiëmu-siam pamokyti, kaip reikia tirti ir raðyti tarmes. Jo, kompetentingo mokslininko,vadovaujama talka, reikia tikëtis, padarys didelá darbà, kuris tarnaus ne tik mûsørûpimam praktikos uþdaviniui, bet ir kalbø mokslui�12.

Ið Gerulio kursø klausytojø greièiausiai duotà paþadà ávykdë Jonikas � savogimtosios tarmës fonetikà ir morfologijà, jo paties þodþiais, apraðë �dar studentometais (1933)�. Ðá apraðà Jonikas papildë VDU Fonetikos laboratorijoje darytomistarmës garsø palatogramomis ir priegaidþiø kreivëmis ir po keleriø metø iðleidoatskira knyga Pagramanèio tarmë13. Tai buvo antras serijos �Lietuviø kalbos tarmës�sàsiuvinis, redaguotas ketveriais metais vyresnio lietuviø kalbininko ir jaupasiþymëjusio tarmiø tyrëjo Antano Salio. Ne vienam pokario metø lituanistuiJoniko Pagramanèio tarmë buvo svarbus pavyzdys, ið kurio mokytasi, kaip apraðytigimtàjà tarmæ.

Vienaip ar kitaip minëtàjá pasiþadëjimà vykdë ir kiti Gerulio kursø klausytojai.Pavyzdþiui, 1933 metais baigdamos VDU, Izabelë Matusevièiûtë paraðë diplominádarbà Kapsø tarmë (jo likimas neþinomas), Elzbieta Mikalauskaitë � Pakapsës dzûkø

11 J[urgis] Gerulis, Chr[istianas] Stang�as,Lietuviø þvejø tarmë Prûsuose / Das Fischerli-tauisch in Preussen, Kaunas: Ðvietimo mi-nisterijos knygø leidimo komisija, 1933.

12 Gerulis, Stang�as 1933, III�IV.13 P[etras] Jonikas, Pagramanèio tarmë, Kau-

nas: Ðvietimo ministerijos knygø leidimokomisija, 1939.



tarmës fonetika (dar þr. toliau). Diplominiø darbø apie savo gimtàjà tarmæ buvoparaðyta ir daugiau. Tokius darbus skatino ir VDU Filosofijos ir teologijos fakultetedialektologijos kursà skaityti pradëjæs Antanas Salys.

Didþiojo Lietuviø kalbos þodyno I tomo (Vilnius, 1941) �Prakalboje� vyriausiasisredaktorius Juozas Balèikonis tarp ðio nepaprastai svarbaus leidinio talkininkønurodë ir nemaþa kursø klausytojø. Prie daugiausia þodþiø ið tarmiø uþraðiusiøminimi: Bagdonas, Gasparavièius, Giedraitis, Kirtiklis, Labokas (beje, pagal ðiostudento uþraðus 1935 metais hektografu buvo iðleistas Salio VDU skaitytø pa-skaitø konspektas Lietuviø kalbos tarmës), Matusevièiûtë, Stonys, Vosylytë, Þirgulys(du pastarieji paminëti ir prie aktyviausiøjø korektûrø skaitytojø ir þodyno pildy-tojø); tarp artimiausiø redakcijos bendradarbiø � Grigas, Mikalauskaitë, Mikeliû-nas, Senkus. Kai kurie ið jø, kaip ir pokario metais Lietuviø kalbos institute pradëjædirbti Jonikaitë, Kruopas, daug prisidëjo ir prie kitø ðio þodyno tomø rengimo.

Pokario metais Lietuviø kalbos institutas, vadovaujamas Balèikonio, savo statu-to projekte (1946 metø spalis) tiriamajam mokslo darbui buvo numatæs penkisstruktûrinius poskyrius: Þodynø, Bendrinës kalbos, Vardyno, Lietuviø kalbos isto-rijos ir Dialektologijos-dialektografijos. Taèiau dël to, kad sovietinë valdþia Institutàsilpnai finansavo, o Lietuvoje trûko specialistø, jame tuo metu dirbo labai maþaimokslo darbuotojø (10�12). Ðiems padaliniams ákurti nebuvo sàlygø. Tiems patiemsþmonëms teko dirbti visø minëtø srièiø darbus.

Vis dëlto per penketà metø (1946�1950) planuota iðleisti bent ðeðias dialekto-logijos monografijas (kiekvienà po 9�12 autoriniø lankø), kurias apie savo gimtàjàtarmæ turëjo paraðyti buvæ Gerulio kursø klausytojai: Jasinevièius (Rokiðkio tar-më), Jonikaitë (Alsëdþiø tarmë), Mikalauskaitë (Pakapsës dzûkø tarmë), Senkus(Vilkaviðkio tarmë), Vosylytë (Salamiesèio tarmë), Þirgulys (Surviliðkio tarmë).Taèiau daliai darbuotojø iðëjus dëstyti á aukðtàsias mokyklas ar pasirinkus kitàdarbà, o likusius daugiausia sutelkus prie didþiojo Lietuviø kalbos þodyno, nëviena ið tø planuotø monografijø tais metais nepasirodë. Tik vëliau Senkus ap-gynë disertacijà Pazanavykio, arba ðiaurës vakarø kapsø, tarmë (1955), paskelbë dauglietuviø dialektologijai ir bendrinës kalbos praktikai reikðmingø straipsniø apiekauniðkiø (kapsø ir zanavykø) tarmæ. Jau po Mikalauskaitës mirties iðleista knygaLietuviø kalbos fonetikos darbai14, kurià sudaro iki tol nepublikuoti ðios kalbininkëstyrinëjimai: pirmojoje knygos dalyje skelbiamos bendrinës lietuviø kalbos foneti-kos paskaitos, skaitytos 1964 (ir 1965) metais Vilniaus pedagoginiame institute,o antrojoje � diplominis darbas Pakapsës dzûkø tarmës fonetika ir nebaigtõs diser-tacijos Pietvakariø dzûkø tarmë fonetikos skyriai. Reikëtø pridurti, kad Mikalaus-kaitë, po VDU baigimo keletà metø studijas dar tæsusi keliuose Vokietijos univer-sitetuose, buvo viena ið geriausiø fonetikos, ypaè pagrástos eksperimentiniaistyrimais, specialistø Lietuvoje.

14 E[lzbieta] Mikalauskaitë, Lietuviø kalbos fo-netikos darbai, parengë A[ntanas] Pakerys,Vilnius: Mokslas, 1975.


Nors ir nelengvomis pokario sàlygomis, Lietuviø kalbos institutas ëmësi inicia-tyvos atnaujinti jau Bûgos, Salio pradëtus dialektografinius tyrimus, kurie dël ob-jektyviø prieþasèiø buvo nutrûkæ. Èia vël labai pravertë Gerulio kursuose ágytosþinios. Pagrindiniai 1950 metais sudaryto Lietuviø kalbos atlaso medþiagos rinkimoprogramos projekto autoriai buvo Balèikonis ir Senkus. Beje, pats Instituto direkto-rius Balèikonis buvo ir vienas ið pirmosios dialektologinës ekspedicijos (1950 me-tais) á Prienø apylinkes vadovø. Èia minëtasis projektas patikrintas praktiðkai. Kiekpataisytas ir papildytas jis netrukus buvo iðleistas atskira knygele15. Vëliau nevienai ekspedicijai vadovavo Senkus. Jis pats pagal atlaso programà rinko tarmiøduomenis daugiau kaip ið 30 gyvenamøjø punktø, atskirame leidinuke aptarë irtarmiø tyrimo metodikà16.

Duomenø ið savo gimtosios ir kitø tarmiø Lietuviø kalbos atlasui uþraðë ir dau-giau Gerulio kursø klausytojø: Grigas (vienas ar su kitais iðtyrë 14 gyvenamøjøpunktø), Jonikaitë (3), Kruopas (2), Mikalauskaitë (4). Beje, Grigas ir Senkus dar1938 metø vasarà buvo pasiøsti susipaþinti su tuomet Lenkijos okupuoto Vilniauskraðto lietuviø tarmëmis. Èia jie, padedami Ðvenèioniø ir Vilniaus gimnazijosedirbusios ir geriau ðá kraðtà paþinusios Elenos Samaniûtës (vëliau � Otræbskos),aplankë nemaþa vietø, uþraðë Lietuviø kalbos þodynui þodþiø, kitø kalbos duomenø.

Ketvirtojo deðimtmeèio pradþioje Ðvietimo ministerijos organizuoti kursai tar-mëms tirti gana þenkliai paskatino lietuviø dialektologijos raidà. Jø klausytojai netik patys prisidëjo prie lietuviø tarmiø tyrimo, bet ir dirbdami mokyklose, mokslo,kultûros ástaigose ugdë jaunesniø kartø gimtosios kalbos mylëtojus ir tyrinëtojus.

Kazys Morkûnas

K A Z Y S M O R K Û N A S Gauta 2000 m. balandþio 12 d.


Antakalnio g. 6



15 Lietuviø kalbos atlaso medþiagos rinkimo pro-grama, Vilnius: Valstybinë politinës irmokslinës literatûros leidykla, 1951,21956.

16 Lietuviø kalbos atlaso medþiagos rinkimo ins-trukcija, paruoðë J[uozas] Senkus, redaga-vo B[orisas] Larinas, K[azys] Ulvydas,Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinësliteratûros leidykla, 1954, 21958.

291 A n t r o j i G r e i f s w a l d o

u n i v e r s i t e t o j a u n ø j ø

b a l t i s t ø v a s a r o s a k a d e m i j a

Antroji Greifswaldo universitetojaunøjø baltistø vasaros akademija

Jau antrà kartà á Vokietijos Greifswaldo universiteto Baltistikos instituto organi-zuojamà jaunøjø baltistø vasaros akademijà �Philologia Baltica �99� buvo kvieèia-mi kalbininkai ið Latvijos ir Lietuvos. Svarbiausias ðio tradiciniu tampanèio rengi-nio leitmotyvas � moksliniø kontaktø uþmezgimas, plëtojimas, dalijimasis ávairiøfilologijos srièiø patirtimi. Baltistikos institutui vadovaujantis prof. habil. dr. Joche-nas D. Range, jo kolegës dr. Christiane Schiller, dr. Liane Klein bei Evija Liparte(kuri, beje, yra ir Lietuviø kalbos instituto doktorantë), siekia atverti jauniesiemsBaltijos ðaliø filologams langà á moderniøjø tyrinëjimø pasaulá, skatinti bendra-darbiavimo dvasià bei idëjø mainus. 1998 metø vasaros akademijoje daugiausiadëmesio buvo skirta senøjø tekstø analizei (þr. ALt 1, 1999, 264�266), o ðiosstudijø savaitës tema � modernieji kalbos variantø tyrimo metodai. 1999 metørugpjûèio 16�20 dienà vykusiuose �Philologia Baltica �99� renginiuose dalyvavodoktorantai Anta Buhârina (LU), Ineta Kurzemniece (LU), Asta Leskauskaitë(LKI), Jovita Liutkutë (VDU), Jurgita Mikelionienë (VDU), Daiva Sinkevièiûtë (VU),Edmundas Trumpa (LKI), Egidijus Zaikauskas (VU). Skaityti paskaitø buvo pa-kviesti prof. habil. dr. Peteris Schlobinskis (Hanoverio universitetas) ir dr. Joachi-mas Herrgenas (Mainzo universitetas).

Akademijos dalyviø laukë átempta ir turininga dienotvarkë � dalyvauta semi-naruose, diskusijose nuo devintos valandos ryto iki devintos vakaro. Iki pietø buvoklausomasi Schlobinskio ir Herrgeno paskaitø tema �Modernieji kalbos variantøtyrimo metodai�, popiet apie savo darbus kalbëjo patys doktorantai. Pavakare aka-demijos dalyviai ir dëstytojai rinkdavosi á jaukià Ðv. Juozapo vienuolyno konferen-cijø salæ, kur prie apskrito stalo buvo tæsiamos diskusijos dienos metu iðkeltomistemomis. Pirmosios dienos popietæ akademijos dalyviai buvo supaþindinti su tur-tingais Greifswaldo universiteto bei Baltistikos instituto bibliotekø fondais. Susi-domëjimas jais buvo didþiulis � ne viena valanda praleista studijuojant elektroni-nius bibliotekos katalogus bei skaitant naujausià literatûrà. Be to, akademijos da-lyviams buvo suteikta galimybë nemokamai pasidaryti reikiamø leidiniø kopijø.


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X


Schlobinskio moksliniø tyrimø ratas labai platus: vokieèiø kalbos sintaksë,sociolektai ir dialektai, dabartinës kalbos variantai ir raida, funkcinë gramatika,interneto kalba ir ryðiai, empirinë kalbotyra. Su pastarosios metodais, proble-momis ir buvo supaþindinti vasaros akademijos dalyviai. Nemaþa minèiø galimarasti autoriaus knygoje Empirische Sprachwissenschaft1 . Èia daugiausia remiamasiWilliamo Labovo teorija. Pirmiausia aptartas kalbos empirikos ir teorijos turinys,empirinës lingvistikos kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Iðsamiai supaþindintasu ávairiais kalbos duomenø rinkimo metodais (testas, eksperimentas, anketos,interviu, stebëjimas ir kt.), parodyta, kaip juos atrinkti ir pritaikyti konkreèiuatveju. Labai aktuali profesoriaus mintis, kad miesto tarmë laikytina ne tik pilna-verte, bet ir tam tikrø privalumø turinèia medþiaga: ji atspindi ypaè sparèiuskalbos kitimo procesus.

Paskaitose analizuotas duomenø pateikimas ávairia transkripcija (fonetine, dis-kurso, pokalbio analizës, pusiau interpretacine ir kt.). Pavyzdþiui, aptariant dviejøar keliø þmoniø pokalbio tekstà, svarbios pauzës, abiejø paðnekovø kalbëjimasvienu metu ir kita. Todël tokiems dalykams þymëti vartojami ávairûs þenklai ([0.6]reiðkia pauzæ sekundëmis, keli dvitaðkiai [i:dio:::t] garso tæsimà ir pan.). Tai jauþingsnis á sudëtingesnæ pakopà, kai nuo grynai formaliø kalbos tyrimø pereinamaprie psicholingvistikos. Dar viena ið svarbiø ir ádomiø paskaitose aptartø proble-mø � tai kalba ir metakalba.

Daugeliui pasirodë aktualûs statistiniai kalbos duomenø analizës metodai.Buvo susipaþinta su skirtumais tarp deskriptyvinës statistikos, kuri remiasi ma-tematiniais apraðymais (èia naudojamos sudëtingos matematinës formulës, ska-lës, diagramos ir kt.), ir indukcinës statistikos, nustatanèios pagrindinius kalbëji-mo aktø dësnius.

Dr. Herrgenas gausia iliustracine medþiaga demonstravo, kokiu bûdu gali bûtiatliekami fonetiniai tarmiø tyrimai. Tai ypaè domino doktorantus, uþsiimanèiuseksperimentine garsø analize. Pasirodë, kad tiek vokieèiø, tiek lietuviø fonetikosspecialistai dirba su tomis paèiomis kompiuterinëmis programomis, naudojamomisávairiems garsø parametrams nustatyti. Herrgenas atskleidë konkreèiø dialektolo-giniø tyrimø �virtuvës� paslaptis. Apþvelgæs dialektologiniø tyrimø istorijà, pla-èiau jis komentavo ðiuolaikiniø tarmiø atlasø sudarymo principus. Tradiciniuoseatlasuose atspindimas tiktai atskirø tarmiø ypatybiø paplitimas, tuo tarpu pasta-ruoju metu leidþiamuose kartu parodomi ir socialiniai tarmiø atstovø kalbà le-miantys veiksniai: gyventojø tankis, religija, pajamos, migracijos kryptys. Buvopademonstruotas Vidurio Reino kalbos atlasas2 bei jam parengti naudotos apklausøknygos. Þemëlapiuose ið karto pavaizduoti du sinchroniniai pjûviai � jaunesnës

1 Peter Schlobinski, Empirische Sprachwissen-schaft, Opladen: Westdeutscher Verlag,1996.

2 Günter Bellmann, Joachim Herrgen, JürgenErich Schmidt, �Der MittelrheinischeSprachatlas (MRhSA)�, Regionale Sprachat-lanten. Laufende Projekte, hrsg. von W. Veith,W. Putschke, Tübingen, 1989.

293 A n t r o j i G r e i f s w a l d o

u n i v e r s i t e t o j a u n ø j ø

b a l t i s t ø v a s a r o s a k a d e m i j a

(maþdaug 35 metø amþiaus) ir vyresnës (apie 75 metø amþiaus) kartos tarmësypatybës. Remiantis tokiais duomenimis lengva konstatuoti bei projektuoti diachro-ninius tarmiø pokyèius.

Supaþindinta su �dialektiteto� sàvoka. Tai tarmës ypatybiø intensyvumà apibû-dinantis parametras, nustatomas pagal diferencinius poþymius, rodanèius, kiekkonkretûs tiriamos tarmës pavyzdþiai skiriasi nuo bendrinës kalbos atitikmenø.Ádomu, kad kai kuriuose Vokietijos arealuose dialektiteto koeficientas ateinant nau-jai kartai didëja, t. y. interdialektai stiprëja ir net tampa pranaðesni uþ bendrinækalbà. Tai turëtø paneigti ásigalëjusià nuomonæ, kad urbanizacija ir komunikacijøplëtojimasis yra pagrindinë dialektø niveliacijos prieþastis. Ðiø pokyèiø tendencijaspadëtø nustatyti dialektometrija � metodas, kuriuo tarpusavyje lyginamos tarmës.Herrgenas pabrëþë, kad diachroniniams tarmiø pokyèiams didþiulæ reikðmæ turihiperkorekcija, ir pademonstravo, kaip dël kalbos ekonomijos (vidiniø prieþasèiø)ir didesnio tam tikrø dialektø prestiþo (iðoriniø prieþasèiø) plito priebalsiø [ð] ir [x]niveliacija vokieèiø tarmëse. Visa tai buvo parodyta þemëlapiuose. Modernus irpats þemëlapiø sudarymo principas. Anketinius duomenis apdoroja kompiuteriai.Pavyzdþiui, tarmës ypatybæ apibûdinantis garsas áraðomas á duomenø bazæ irautomatiðkai pavirsta simboliu þemëlapyje. Toks kartografavimo bûdas labai sudo-mino dialektologus ir paskatino màstyti apie panaðiø duomenø baziø kûrimà Lie-tuvoje bei Latvijoje.

Popietiniuose seminaruose vasaros akademijos dalyviai kalbëjo savo disertacijøtemomis. Doktorantai turëjo progos referuoti raðomus straipsnius, aptarti bendràsavo darbø specifikà, kelti diskutuotinas problemas. Buhârina, kalbëdama apielat. brangs, liet. brangas, lat. dârgs, liet. dargas etimologijà ir vartosenà dabartinëjekalboje bei senuosiuose raðtuose, aptarë ðiø bûdvardþiø semantiniø mikrolaukønutolimà ir galimà ávykusiø pakitimø laikà. Kurzemniece nagrinëjo tvorø pavadi-nimø darybos bûdus, jø produktyvumà, daþnumà, schemomis bei þemëlapiais pa-demonstravo jø paplitimà latviø kalbos tarmëse. Leskauskaitë pasakojo apie garsøanalizës programa PRAAT atliekamus pietø aukðtaièiø tarmës balsiø sistemos ty-rimus, aiðkino, kaip galima interpretuoti ávairius kiekybinius (trukmë) ir kokybinius(tonas, intensyvumas, spektro sklaida) garso parametrus. Liparte, tirianti Engurësðnektos (priklausanèios lybiðkajai tarmiø grupei) morfologijà, pateikë pavyzdþiø,kaip dël visiðko galûniø balsiø nukritimo neutralizuojamos tam tikrø linksniøformos ir pradeda ásigalëti kompensacijos mechanizmas � konstrukcijos su artroi-dinio tipo þodþiais. Liutkutë kalbëjo apie kondicionalinius ir posesyvinius sakiniussenuosiuose XVI�XVII amþiaus lietuviø ir prûsø tekstuose. Mikelionienë supa-þindino su VDU Kompiuterinës lingvistikos centre (vadovë doc. Rûta Marcinke-vièienë) kuriamu tekstynu (apie 30 mln. leksiniø vienetø), þodþiø paieðkos galimy-bëmis ir pateikë rastø neologizmø semantinæ ir darybinæ klasifikacijà. Sinkevièiûtë,tirianti Rytø Lietuvos onomastikà, analizavo ðiame regione paplitusiø pavardþiødarybos bûdus, aptarë, kokiu metu ir kokio tipo pavardës galëjo gauti -auskas,-avièius ir panaðias slaviðkas priesagas. Trumpa supaþindino su problemomis,


kylanèiomis minimaliøjø porø principu atrenkant medþiagà fonetiniams tyrimams,kaip pavyzdá pateikë Pelesos ðnektos balsiø sistemos analizæ. Be to, Lianei Kleinpadedant, á kompiuterá buvo ádiegtos reikiamos lituanistinës programos ir pristatyti1998 metais LKI ir Matematikos ir informatikos institute sukurtos dvi kompaktinësplokðtelës Lietuviø tarmës. Multimedija þodynas. I dalis, Lietuviø kalbos tarmës. Chresto-matija ir Lietuviø kalbos tarmiø fonoteka. Pelesa. Zaikauskas, remdamasis LudwigoWittgensteino kalbiniø þaidimø teorija, analizuojanèia kalbos iðraiðkos priklau-symà nuo daugybës nelingvistiniø faktoriø (ið jø ypaè pabrëþiama kalbëjimo situa-cija), pateikë kontekstinæ kalbos aktø klasifikacijà ir aptarë performatyvø (kalbosaktø, atliekamø vykdant koká nors veiksmà) raiðkà.

Jauniesiems baltistams ásiminë pirmõsios ir paskutiniosios dienos susitikimai suprof. Jochenu D. Range ir Christiane Schiller, kuriø metu buvo diskutuojamos ak-tualiausios ðiø dienø baltistikos tyrimø problemos. Ástrigo profesoriaus mintis:�Esama savotiðkø kraðtutinumø: Vakarø kalbotyroje vyrauja hipoteziø ir teoriniødarbø, kartais prasilenkianèiø su faktais, pliuralizmas, o baltø kalbotyra pernelyglinkusi á faktografijà, kuri nëra pakankamai interpretuojama. Sujungus ðiuos dukraðtutinumus galima sulaukti labai gerø rezultatø�. �Philologia Baltica �99� pa-baigoje buvo áteikti ðios vasaros akademijos baigimo sertifikatai.

Nuoðirdþiausiai dëkojame ðio puikaus renginio organizatoriams uþ galimybæuþmegzti glaudesnius mokslinius kontaktus, plësti teoriná akiratá, susipaþinti sunaujausiais tyrimø metodais.

Asta LeskauskaitëEdmundas Trumpa

A S T A L E S K A U S K A I T Ë , E D M U N D A S T R U M P A Gauta 2000 m. kovo 30 d.


Antakalnio g. 6


elektroninis paðtas: [email protected]; [email protected]

295 T a r p t a u t i n ë k o n f e r e n c i j a

M i k a l o j a u s D a u k ð o s Postilës

j u b i l i e j u i p a m i n ë t i

Tarptautinë konferencijaMikalojaus Daukðos Postilësjubiliejui paminëti

1999 metø spalio 21�22 dienà Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykotarptautinë konferencija �Mikalojus Daukða ir jo laiko kultûros kontekstas�1. Progajà surengti � Daukðos Postilës2 400 metø sukaktis. Konferencija mokslininkø dëmesásutelkë ties vienu þymaus mûsø kultûros veikëjo kûriniu ir taip suteikë retà gali-mybæ já aptarti visapusiðkai � kalbininko, literato, istoriko, kita vertus, lituanisto,klasikiniø kalbø specialisto, baltisto þvilgsniu. Nemaþa skaitytø praneðimø buvo iðvidinës lingvistikos srities. Daugiausia remiantis Daukðos veikalais � tam tikruarchajiðkesnio lietuviø kalbos klodo atspindþiu � svarstyti istorinës akcentologi-jos (Vilija Lazauskaitë, Danguolë Mikulënienë, Steven Young), istorinës morfolo-gijos (Audra Ivanauskienë, Norbert Ostrowski), istorinës sintaksës (Bronius Mas-kuliûnas, Jûratë Pajëdienë ir Artûras Judþentis), leksikologijos ir etimologijos(Wojciech Smoczyñski, Rainer Eckert, Vytautas Maþiulis), onomastikos (JûratëÈirûnaitë), stilistikos (Giedrë Èepaitienë) klausimai.

Kita konferencijos dalis buvo skirta tradicinei filologijai (iðorinei lingvistikai;literatûrai), istorijai. Vertinga tai, kad kaip lygiaverèiai bendradarbiai savo tyrimørezultatais èia galëjo pasidalyti ávairiø srièiø humanitarai.

Daugeliu aspektø svarstytas Daukðos vaidmuo Kontrreformacijos sàjûdyje, joryðys su Þemaièiø vyskupu Merkeliu Giedraièiu, apskritai aplinka, kurioje gyvenoir dirbo Daukða. Ypaè akcentuota vyskupo Merkelio Giedraièio sukurta lietuviøkalbai palanki kultûrinë religinë terpë. Tà pabrëþë Albinas Jovaiðas praneðime

1 Atskiru leidinëliu iðspausdintos praneðimøtezës: Tarptautinës konferencijos �MikalojusDaukða ir jo meto kontekstas� programa irpraneðimø tezës 1999 spalio 21�22 d., Vil-nius: Vilniaus universitetas, 1999.


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X

2 [Mikalojus Daukða,] Poµtilla CATHOLIC-KA Tåi eµt: I�guldimas Ewangeliu kiek-wienos Nedelos ir µ¸w²tes per wiµµss me-tss, Per Ksniga MIKALOIV DAVKSZAKanonîka Médniku/ i� ùµkiµ¸ko pergûl-dita. Su walå ir daùóidimu wîreuµiui³. WWilniui/ Drukórnioi Akadêmios SOCIE-TATIS IESV. A. D. 1599.


�Þemaièiø vyskupija Mikalojaus Daukðos laikais�, o Liudas Jovaiða vyskupo átakàDaukðai apibûdino net kiek hiperbolizuotai � �Kanauninkas Daukða gyveno milþi-no paunksmëje ir buvo tik molis jo rankose�. Jovaiða á Daukðà þvelgë kaip á senosioskartos � viduramþiø Baþnyèios � atstovà, kuriuo buvo efektyviai pasinaudota Kata-likiðkosios reformos labui. Vis dëlto pateikti faktai lyg ir nerodo, kad MikalojusDaukða savo dvasia buvæs visai svetimas Katalikiðkajai reformai, jos propaguoja-mai sielovadai ir kad juo tik �pasinaudota�.

Daukðos pasaulëvokai, paþiûroms ávertinti, jo veikalø stiliui apibûdinti, tometo katalikiðkosios kultûros bruoþams nustatyti ir iliustruoti daþnai buvo remia-masi Daukðos Postilës lenkiðka prakalba. Kaip taikliai pastebëjo Regina Koþe-niauskienë � maþa prakalbø, kurios, kaip kad Daukðos prakalba, funkcionuojalyg atskiri originalûs kûriniai. Prakalbos pagrindiniai �veikëjai� � kalba ir tauta �interpretuoti labai ávairiai. Dainoros Pociûtës-Abukevièienës nuomone, tautos irkalbos vienybës idëjos prototipas Daukðai esanti katalikiðkoji Eucharistijos sam-prata. Þmogaus prigimtá, jos nulemtà kalbà Daukða prilygina dieviðkiems daly-kams ir jø nepaisymas jam yra tokia pat didelë nuodëmë kaip ir dieviðkøjø dalykønepaisymas. Ðitaip prakalba tampa katalikiðkosios kultûros reformos kryptiesatspindþiu: á svarbiausià vietà iðkeliama þmogaus prigimtis, kalba, tauta (neprotas, intelektualumas kaip protestantø kultûroje) ir tuo remiantis stiprinamastikëjimas. Panaðias mintis kelia ir Eugenija Ulèinaitë, Postilëje ieðkanti antikos,renesanso ir baroko atspindþiø, � vaizdas, emocija (jie susijæ su þmogaus prigim-timi) Daukðai, tarsi baroko kultûros atstovui, esà svarbiau nei protestantø verti-namas protas ir átikinëjimas. Pati prakalba, pasak Ulèinaitës ir Koþeniauskienës,yra renesansiðkos dvasios (gimtosios kalbos aukðtinimas, tautos samprata), o ilgøperiodø stilius � ciceroniðkas.

Juozo Karaciejaus manymu, Postilës lenkiðkosios prakalbos atsiradimà lëmæ netiek kultûriniai, kiek politiniai veiksniai � neigiamas poþiûris á Liublino unijà irLietuvos valstybingumo siekis. Kalbos ávaizdþiu esà pasinaudota nusakyti politi-nes paþiûras. Per kilusias diskusijas daugelis konferencijos dalyviø buvo linkæmanyti prieðingai. Daukðai ið tiesø rûpëjo lietuviø kalba ir jis nebuvo neigiamainusiteikæs prieð Liublino unijà. Pastaràjà mintá patvirtintø jo prakalbos þodþiai:�miùe ¸iednoc¸enie W. X. (t. y. Didþiosios Kunigaikðtijos � B. K.) nåßego s sùawn±koron± Polµk±� (DP VI). Pasak Bronio Savukyno, Varniuose, matyt, telkësi ne unijosprieðininkai, o didesnio Lietuvos savarankiðkumo ðalininkai. Beje, atkreiptinas dë-mesys á Anatolijaus Nepokupno pastabà, jog tuo metu buvo skiriami du savotiðkiterminai � jæzyk litewski ir jæzyk wùaúne litewski, pastarasis, reiðkæs tikràjà lietuviøkalbà, Daukðos prakalboje ir pavartotas3.

3 Apie tai Nepokupnas plaèiau kalbëjo Lie-tuviø kalbos instituto surengtoje konfe-rencijoje, þr. Àíàòoëèé Íeïîêóïíûé,�Ëèòîâñêèé ÿçûê â íåêàíîíè÷åñêîé ÷àñ-òè �Ïîñòèëëû� Ì. Äàóêøè�, Lietuviø kal-ba: tyrëjai ir tyrimai. Pirmosios lietuviðkos

knygos � Mikalojaus Daukðos Katekizmo �Didþiojoje Lietuvoje (Vilniuje 1995) 400 me-tø sukakèiai paminëti. Konferencijos praneði-mø tezës 1995 m. spalio 25�26 d., Vilnius:Lietuviø kalbos institutas, 1995, 5�6.

297 T a r p t a u t i n ë k o n f e r e n c i j a

M i k a l o j a u s D a u k ð o s Postilës

j u b i l i e j u i p a m i n ë t i

Kai kurie konferencijoje kilæ klausimai parodë, kad dar nemaþa likæ neatskleistøDaukðos Postilës, Katekizmo4 másliø. Nepokupnas, aptaræs kai kuriuos skirtingairaðomus Postilës etnonimus (pvz.: c¸echas ir c¸ekas, wùachas ir Wùakai), parëmë Kazi-miero Bûgos mintá5, jog Postilæ Daukða vertæs ne vienas. Be to, jis pastebëjo, jog retasþodis Àimieus (p. 8833, 38435, 59310), su kuriuo susijusius klausimus svarstë darprieðkario kalbininkai6, taisomas iki 385 puslapio: daþniausiai klaidø atitaisyme(�Paklidime�) pateikiamas þodis ùåimieus7. Nepokupnas spëja, jog ðitaip taisæs patsDaukða, o 1926 metø fotografuotiniame Postilës leidime8 38435 puslapyje matomaprie Àimieus ranka priraðyta raidë <ù> taip pat galinti bûti paties Daukðos auto-grafas. Diskusijose aktyviai dalyvavusio Vinco Urbuèio manymu, ðitaip greièiausiaitaisë ne Daukða, o tie, kas to þodþio neþinojo. Minèiai, jog Postilë gali bûti ne vienoþmogaus darbas, pritarë nemaþa konferencijos dalyviø dalis. Kitos nuomonës buvoZigmas Zinkevièius: jis pabrëþë, kad Postilës kalba yra vieninga ir tai atspindi vienovertëjo darbà. Þinoma, galutinai autorystës klausimà padëtø iðspræsti detali Postilëstekstologinë analizë, taèiau tokio tipo darbø konferencijai nebuvo pateikta.

Kilo abejoniø ir dël Daukðos Katekizmo spausdinimo aplinkybiø � Juozo Karacie-jaus nuomone, Katekizmas buvæs iðspausdintas ne Vilniaus jëzuitø akademijos spaus-tuvëje. Mat jos pavadinimo nëra antraðtiniame lape, o kituose ðios spaustuvës leidi-niuose jis paprastai nurodomas. Taèiau kiti konferencijos dalyviai tuo suabejojo � tokáteiginá reikëtø paremti Katekizmo vandenþenkliø bei ðriftø analize.

Daukðos Katekizmo ðaltiniø klausimà ir leidimo aplinkybes svarstë italø moks-lininkas Guido Michelini. Jo praneðime italiðkas Ledesmos katekizmas (originalas)lygintas su kataloniðku, lenkiðku ir lietuviðku vertimu. Buvo konstatuota, kad Le-desmos katekizmo vertimus organizavo jëzuitø vadovybë Italijoje. Vietiniai kunigaivertëjai, taigi ir Daukða, tik vykdë vadovybës nurodymus. Michelini nustatë, joglenkiðkas ir lietuviðkas vertimas yra iðplësti italiðko originalo variantai, o pridëtosiðpaþinties maldos yra vertëjo á lenkø kalbà originalûs kûriniai. Daukðos Katekizmasdar labiau iðplëstas nei lenkø vertimas. Papildytos teksto pastraipos (iðskyrusvienà atvejá) nesutampa su italiðku katekizmu, vadinasi, jos yra originalus Daukðosdarbas. Kadangi ir kataloniðkas vertimas savaip nutolæs nuo originalo, tokie pra-plësti katekizmo vertimai, pasak Michelini�o, veikiausiai buvo jëzuitø vadovybëssumanymas. Ðis ádomus praneðimas vienintelis aptarë Daukðos Katekizmo ðaltiniøklausimà. Daukðos Postilës ðaltiniai konferencijoje specialiai nenagrinëti, nors nëra

4 [Mikalojus Daukða,] KATHECHISMASARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIK-SZCZIONII PRIWALVS. [...] I�gulditas[...] per Kuniga Mikaloiu Daugáa [...]I�µpåuµtas Wilniuie Met¾µ² v�gimimoWieápaties 1595.

5 Þr. K[azimieras] Bûga, Rinktiniai raðtai 3,Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinësliteratûros leidykla, 1961, 331.

6 Ýäyàðä Âîëòåð� Âóåê, ß., �Postila catho-licka�. B ëèòoâñêîì ïåðåâîäå Í. Äàóêøè,

Ïåòðîãðàäú: Àêàäåìèÿ íàóêú, 1904, IV�V; Bûga 1961, 331; P[ranas] Skardþius,�Daukða pirmasis bendrinës kalbos kûrë-jas Didþiojoj Lietuvoj�, Archivum Philolo-gicum 4, 1933, 7�20.

7 Nuo 509 puslapio apskritai jokiø klaidøatitaisymø nëra, tad 59310 puslapyjeesantis aimeµneis liko nepataisytas.

8 Daukðos Postilë, fotografuotinis leidimas,Kaunas: Lietuvos universiteto leidinys,1926.


aiðku, kuriuo Jakubo Wujeko maþosios postilës leidimu naudojosi Daukða. Netiesio-gine tokiø tyrimø pradþia galima laikyti minëtus Maskuliûno ir Pajëdienës kartu suJudþenèiu praneðimus, kuriuose Daukðos raðtø sintaksinës konstrukcijos lyginamossu lenkiðko originalo atitikmenimis, taip pat ir Jono Palionio per diskusijas pasakytàmintá (susidarytà patyrinëjus Wujeko postiles), jog Daukða ið pradþiø rëmæsis ant-ruoju Wujeko postilës leidimu, o vëliau savo tekstà pildæs pagal treèiàjá leidimà9.

Zigmo Zinkevièiaus praneðime buvo iðkelta mintis, jog Daukðos raðomàjà kalbàveikusi ankstyvøjø rankraðtiniø tekstø, raðytø rytiniu raðomosios kalbos variantu,suformuota raðto tradicija. Ðie tekstai, pirmieji lietuviðki poteriai, savo amþiumi vei-kiausiai siekia net Mindaugo krikðto laikus, nes jø ðaltiniai atrodo esà XIII amþiausvokiðki poteriai10.

Diskusijos dël Vito Labuèio praneðimo �Kodël Konstantino Sirvydo þodyne neá-vardytos apraðomosios kalbos?� padëjo atskleisti kai kuriuos XVII amþiaus pradþioskultûrinës situacijos Lietuvoje niuansus. Vincas Urbutis nurodë, jog KonstantinasSirvydas, kaip ir Daukða, savo þodynus raðë vyresnybës ápareigotas. To meto aplinka(kitaip nei teigë praneðëjas) buvusi palanki lietuviø kalbai. Remiantis nebaigtu pir-muoju Sirvydo þodynu, galima numanyti, jog jëzuitø vyresnybë Sirvydà labai skubi-no raðyti filologinius darbus. Kad jëzuitai buvo ypaè suinteresuoti lietuviø kalbospuoselëjimu, rodo ir jëzuitø Lietuvos provincijos kongregacijos 1628 metais priimtinutarimai. O þodynø antraðtëje neminëti apraðomøjø kalbø tuomet buvo bûdinga.

Daukðos meto kultûros kontekstà savitai nuðvietë ir Michaùo Giedroyão, SigitoNarbuto darbai. Su to pat amþiaus latviø raðtais supaþindino Pëteris Vanagas � jisaptarë pirmojo latviø katalikiðkojo katekizmo (1585) kalbà ir akcentavo gausiusvokieèiø bei latviø kalbos interferencijos atvejus.

Dþiuginanti konferencijos �Mikalojus Daukða ir jo laiko kultûros kontekstas�darbø ir diskusijø gausa ne tik pastûmëjo pirmyn Daukðos raðtø ir jo aplinkostyrimus, bet ir atskleidë jø �baltàsias dëmes�: nëra iðsamiø tekstologiniø Daukðosveikalø studijø, nepatikslinti ðaltiniai, dël lëðø stygiaus neiðleistas Jono Palionioparengtas Daukðos Postilës ir jos ðaltiniø kritinis leidimas. Kita vertus, èia paskelbtityrimø rezultatai yra paskata ir provokacija eiti toliau.

Birutë Kabaðinskaitë

B I R U T Ë K A B A Ð I N S K A I T Ë Gauta 2000 m. geguþës 10 d.

Baltø filologijos katedra Priimta 2000 m. geguþës 11 d.

Vilniaus universitetas

Universiteto g. 5



9 Tolesni Maskuliûno tyrimai duoda pagrin-do manyti, jog Daukða galëjo remtis irpirmuoju bei ketvirtuoju Wujeko postilësleidimu. Þr. ðio ALt tomo p. 107�124.

10 Iðsamiai apie tai bus raðoma ðiuo metuspaudai rengiamoje Zinkevièiaus mono-grafijoje.

299 B a l t i s t i k i n d e r

B u n d e s r e p u b l i k D e u t s c h l a n d :

Z u A u f g a b e n u n d P e r s p e k t i v e n

Baltistik in der Bundesrepublik Deutschland:Zu Aufgaben und Perspektiven

Vor einiger Zeit ist unter dem Titel Baltistik: Aufgaben und Methoden1 von AlfredBammesberger 1998 ein Band mit Beiträgen der gleichnamigen Tagung (9.�11.11.1995 in Eichstätt) herausgegeben worden. Die Verf. möchte diesen Tagungs-band zum Anlaß nehmen, um an dieser Stelle einige Gedanken zur Lage derBaltistik in der Bundesrepublik zu äußern.

Lange hat die deutschsprachige Baltistik auf eine wissenschaftliche Veranstal-tung dieser Größenordnung warten müssen. Daß es dem Organisator der Tagungund Herausgeber dieses Bandes gelungen ist, eine so große Anzahl von Baltistenaus Litauen, Lettland, Italien, den USA und der Bundesrepublik in Eichstätt zumwissenschaftlichen Austausch zusammenzuführen bedarf der ausdrücklichenWürdigung. In dieser Hinsicht möchte sich die Verf. den beiden Rezensenten Vy-tautas Ambrazas (Blt 33[2], 1998, 301�304) und Algirdas Sabaliauskas (LKK 39,1998, 248�253) anschließen.

Alfred Bammesberger setzte mit der Tagung in Eichstätt Anstrengungen fort, diemit dem Symposium Quo vadis baltistica (9.�12.07.1992 in Münster), allerdings unteranderen Vorzeichen, begonnen wurden2 .

Die deutschsprachige Baltistik hat eine lange Tradition3 . Es war und ist z.T.heute noch die Tradition der Einzelforscher, die zumeist aus der Indogermanistikund der Slawistik kommend, sich mit Themen aus dem Bereich des Litauischen,


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X

1 Baltistik: Aufgaben und Methoden. Indogerma-nische Bibliothek. Dritte Reihe: Untersuchun-gen 19, hrsg. von Alfred Bammesberger,Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter,1998.

2 Das von Aija Priedite organisierte Symposi-um Quo vadis baltistica wandte sich an dieLehrenden und die Studierenden der Bal-tistik im deutschsprachigen und westeu-ropäischen Raum. Im Mittelpunkt dieserVeranstaltung stand neben der Bestands-aufnahme baltistischer Lehre die Diskus-sion um die Zukunftsperspektiven derBaltistik an den deutschen Hochschulen.

3 Siehe u.a. Friedrich Scholz, �Die Sprachendes Baltikums in Forschung und Lehre anden Hochschulen der BundesrepublikDeutschland�, Die baltischen Nationen �Estland, Lettland, Litauen, hrsg. von BorisMeißner, Köln, 1990, 247�257; GertrudBense, �Die lithuanistische Tradition inHalle�, Diachronie-Kontinuität-Impulse,hrsg. von Gertrud Bense, Frankfurt amMain etc.: Peter Lang, 1994, 79�94; ElvyraJ. Bukevièiûtë, �Lituanistika dabartinëjeVokietijos Federacinëje Respublikoje�, Lt4(20), 1994, 50�58.


Altpreußischen, weniger des Lettischen beschäftigt und dazu publiziert haben. Spä-testens seit den 80er Jahren änderte sich diese Situation grundlegend. Mit der Etablie-rung der Baltistik als Studienfach an mehreren deutschen Universitäten (Münster,seit 1968; München, Anfang der 80er Jahre; Greifswald, seit 1993), die erstmals dieakademische Ausbildung von Baltisten erlaubt, bestimmen zunehmend Fragen ineigener Sache die Diskussion. Auf der Suche nach dem Selbstverständnis von Baltis-ten wird zunehmend folgenden Fragen nachgegangen: Was ist Baltistik? Was will,was kann, was soll die Baltistik in Deutschland leisten? Der Begriff der Baltistik lässtsich damit nicht mehr auf den Aspekt der Forschung beschränken, sondern verlangtin gleicher Weise die Einbeziehung des Aspekts der Lehre.

Diesem Anliegen war ursprünglich auch die Tagung in Eichstätt verpflichtet.Wie der Herausgeber betont, �sollten verschiedene Aspekte der Lehre im Bereich derBaltistik betrachtet werden� (S. 11). Daß diese insbesondere den Erfordernissen derinstitutionalisierten Baltistik Rechnung tragende Schwerpunktsetzung im Vorfeldder Tagung zugunsten einer reinen �Bestandsaufnahme der derzeitigen Forschungs-situation auf dem Gebiet der wissenschaftlichen Beschäftigung mit den baltischenSprachen� (S. 11) aufgegeben wurde, ist bedauerlich.

Aspekten der Lehre sind dementsprechend nur noch wenige Beiträge verpflichtet.Jochen D. Range umreißt in seinem Beitrag �Philologisch-sprachwissenschaftliche Auf-bereitung und Edition altlitauischer Texte� (S. 151�164) � der Titel lässt den Spagat,sowohl den Aspekt der Lehre als auch den Aspekt der Forschung in einem Beitragunterzubringen, nicht erkennen � die Festpunkte eines Baltistik-Curriculums. Bemer-kenswert ist in diesem Zusammenhang dessen Interpretation des Baltistikbegriffes.Jochen D. Range versteht die Baltistik nicht � wie vielfach üblich � als Summe derEinzeldisziplinen (Prussistik, Lituanistik, Lettonistik). Vielmehr will er sie als verglei-chende (deskriptive/kontrastive/areale und/oder historisch-vergleichende) Disziplinverstanden wissen, die interdisziplinär ausgerichtet sein muß. Im Hinblick auf diebaltistische Ausbildung betont Jochen D. Range, dass weiterhin das Fach BaltischePhilologie mit den Schwerpunkten Literaturwissenschaft, Sprachwissenschaft und Län-derkunde im Mittelpunkt stehen sollte. Auf Defizite an Lehr- und Arbeitsmitteln fürdeutschsprachige Studierende wiesen neben Jochen D. Range auch Alfred Bammesber-ger und Frank Heberlein in ihren Beiträgen �Ein neues Wörterbuch Litauisch-Deutsch�(S. 315�318) und �Aufgaben einer synchronen komparativen Baltistik�(S. 331�344) hin.

Aber auch die Bestandsaufnahme der derzeitigen Forschungssituation der Baltis-tik gestaltet sich anhand der Beiträge schwierig. Was der Band bietet ist weniger eineBestandsaufnahme der Forschungssituation, aus deren Analyse, wie der Titel esausweist, Aufgaben und Methoden baltistischer Forschung formuliert werden sollen,als vielmehr eine Präsentation von Ergebnissen baltistischer Forschung. In ein forma-les Schema gepresst � Baltisch, Altpreußisch, Litauisch, Lettisch, übergreifende Fra-gestellungen � reicht hier das Spektrum der Beiträge von fundierten, problemorien-tierten Forschungsberichten wie etwa von Nikolai Mikhailov �Baltische Mythologie.Der aktuelle Zustand der Forschung: Probleme und Perspektiven� (S. 409�416) bis zusehr speziellen Einzeluntersuchungen wie dem Beitrag von Ojârs Buðs �Eine Streit-frage der lettischen Namenskunde (Ortsnamen mit Paun-)� (S. 371�376).

301 B a l t i s t i k i n d e r

B u n d e s r e p u b l i k D e u t s c h l a n d :

Z u A u f g a b e n u n d P e r s p e k t i v e n

Bereits die Gliederung des Bandes offenbart die Ungleichgewichtung der einzel-nen Teilbereiche der Baltistik. Traditionsgemäß nehmen Studien zum Litauischenmit 17 Beiträgen den größten Raum rein, während das Altpreußische, dessen Platzim Rahmen einer modernen Baltistik schon aufgrund der begrenzten Quellenlageeher in der Peripherie, als im Zentrum zu suchen ist, mit 7 Beiträgen überrepräsen-tiert scheint (davon allerdings bereits 3 Beiträge von Frederik Kortlandt), wohinge-gen das Lettische mit 4 Beiträgen, wie üblich möchte man meinen in der deutsch-sprachigen Baltistik, eher stiefmütterlich behandelt worden ist.

Die Liste der Beiträge zeigt, daß die Baltistik (zumindest im Verständnis desHerausgebers) von historisch-vergleichenden Fragestellungen sowie Fragestellun-gen zur Sprach- und Textgeschichte dominiert wird. Die Kritik an dieser Schwer-punktsetzung kommt bezeichnenderweise von einem Nicht-Baltisten. So beklagtFrank Heberlein in seinem Aufsatz �Aufgaben einer synchronen komparativenBaltistik� die Dominanz diachron ausgerichteter Beiträge, wobei er den Begriff derDiachronie allerdings fälschlicherweise pauschal mit sämtlichen historischenSprachzuständen und alten Texten in Verbindung bringt. Studien zu älterenSprachzuständen der baltischen Sprachen sind jedoch nicht notwendigerweisediachron orientiert und auf philologische Fragestellungen, wie der Textgeschichtelässt sich der Begriff der Diachronie überhaupt nicht anwenden.

Tatsache ist, dass wie Frank Heberlein schreibt die �synchrone� (will heißen: diemoderne C.S.) �Baltistik [...] in Verzug� (S. 332) ist. Ein Vergleich mit anderen Fächern(Anglistik, Romanistik etc.) zeigt, dass die sprachwissenschaftlichen Diskussionender letzten Jahrzehnte an der Baltistik weitgehend spurlos vorübergegangen sind.Noch immer sind die meisten baltistischen Arbeiten der traditionellen Grammatik,d.h. der Morphologie, der Lexikologie, der Syntax, der Phonologie verpflichtet. DieVielzahl der modernen sprachwissenschaftlichen Forschungsrichtungen führen, wiees auch der Tagungsband zeigt, innerhalb der Baltistik noch immer ein Schattenda-sein. Studien zur Psycholinguistik, Soziolinguistik, Sprachenkontaktforschung, umnur einige zu nennen, sind bisher immer noch recht spärlich gesät4 .

Die Baltistik ist im Vergleich zur Anglistik oder Romanistik ein kleines Fach miteinem begrenzten Reservoir an Forschungskräften. Insofern fehlt hier (bisher) daswissenschaftliche Potential für die Entwicklung richtungsweisender methodischerAnsätze (man denke hier an die Prager Schule oder an Noam Chomsky). Umsomehr ist für die Baltisten eine der dringlichsten Aufgaben die Forschungsergebnisseanderer Einzel-Philologien zu rezipieren und deren Methoden für die baltistischeForschung nutzbar zu machen. Und hier offenbaren sich noch erhebliche Defizite.

Der Nachholbedarf beschränkt sich nicht allein auf die Gebiete der modernenbaltistischen Linguistik sondern erstreckt sich auch auf die traditionellen Domänender Baltistik. So beklagt Jochen D. Range (S. 156), dass das Fundament der balti-schen Philologie bisher nie systematisch gelegt worden ist und somit wichtige

4 Vgl. hierzu die dürftigen Literaturangabenzu den Stichworten sociolingvistika unddvikalbystë in der Lietuviø kalbos enciklope-dija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø lei-

dybos institutas, 1999. Das StichwortPsycholinguistik findet sich überhauptnicht, und die Sprachenkontaktforschungwird mit Soziolinguistik gleichgesetzt.


Arbeitsmittel für eine weiterführende Forschung, wie etwa eine Grammatik zuDaukða oder ein �Altlitauisches� Wörterbuch noch immer fehlen.

Die dritte Säule der Baltistik (neben baltistischer Linguistik und baltischer Philolo-gie), die baltistische Literaturwissenschaft wird in der deutschsprachigen Baltistik gernausgeklammert, und das, obwohl sie in der Lehre einen gleichberechtigten Platz nebender baltistischen Sprachwissenschaft einnimmt. Die Beiträge zur baltischen (litaui-schen) Literatur von Friedrich Scholz �Zum Problem des Zeitpunkts der Entstehungeiner Eigenständigen Schönen Literatur in den Ländern des Baltikums� (S. 387�400)und Liane Klein �Aspekte der Vermittlung eines baltischen Literaturverständnisses�(S. 401�408) sind im vorliegenden Band dementsprechend wenig zutreffend unter derÜberschrift Übergreifende Fragestellungen (will heißen: Sonstiges) zusammen mit derMythologie und Folklore am Ende des Bandes angeführt. Die periphere Rolle derLiteraturwissenschaft innerhalb der deutschsprachigen Baltistik sollte überdacht wer-den. Der Mechanismus der universitären Mitvertretung funktioniert hier nur aus-nahmsweise, wie etwa bei Friedrich Scholz, denn für Literaturwissenschaftler andererPhilologien erweisen sich die Sprachschranken als unüberwindlich seitdem es nichtmehr opportun ist, litauische und lettische Literatur über das Russische zu rezipieren.

Um die Baltistik voranzubringen, um sie �konkurrenzfähig� zu machen, muß esin Zukunft darum gehen, die oben aufgezeigten Defizite abzubauen und For-schungslücken zu schließen. Dies wird nur über eine gezielte Forschungsplanungund die Intensivierung der Forschungskooperation möglich sein, wobei dem wis-senschaftlichen Nachwuchs eine besondere Rolle zukommen wird.

Damit aber der wissenschaftliche Austausch die Forschung voranbringen kann,muß die bisherige Konferenz- und Publikationspraxis überdacht werden. Grundlagefür eingereichte Beiträge sollten im Vorfeld formulierte Fragestellungen sein, derenLösung einen Erkenntnisgewinn verspricht. Weshalb sollte das, was für die Naturwis-senschaften selbstverständlich ist, nicht auch endlich in der Baltistik Anwendungfinden. Leider ist es in der Baltistk immer noch üblich, eine möglichst große Anzahl vonBelegen zu einer Fragestellung zusammenzutragen und diese in den Publikationenauszubreiten, ohne daraus wissenschaftlich relevante Ergebnisse zu gewinnen. Daten-sammlungen werden somit vielfach mit wissenschaftlichen Ergebnissen verwechselt.In dieser Hinsicht wünscht man sich von Organisatoren baltistischer Konferenzen undHerausgebern entsprechender Publikationen eine kritischere Herangehensweise.

Die hier geäußerten Gedanken sollten nicht Anlaß zur Resignation geben. Viel-mehr seien alle Beteiligten ermuntert, Beiträge zur fruchtbaren Diskussion derAufgaben, Methoden und Perspektiven der Baltistik (nicht nur in der Bundesrepu-blik) zu leisten.

Christiane Schiller

C H R I S T I A N E S C H I L L E R Gauta 2000 m. balandþio 28 d.

Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald Priimta 2000 m. geguþës 11 d.

Institut für Baltistik, Domstr. 9/10

D-17487, Greifswald, Deutschland


303 Archivum Lithuanicum

t e k s t ø r e n g i m o p r i n c i p a i

Archivum Lithuanicumtekstø rengimo principai

1. Pagrindinë Archivum Lithuanicum kalba yra lietuviø, taèiau straipsniai skelbiami iranglø, vokieèiø, lenkø bei rusø kalbomis. Citatas kitomis kalbomis galima pateikti dve-jopai:

a) jei citata yra ne lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø ar rusø kalba, jà pagrindiniame teksterekomenduojama pateikti iðverstà, o iðnaðoje perraðyti originalo kalba;

b) jei citata yra lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø ar rusø kalba, tada jos galima visaineversti.

2. Pageidautina, kad straipsniø, publikacijø, recenzijø, diskusijø, apþvalgø apimtis bûtøne didesnë kaip vienas autorinis lankas (40 000 spaudos þenklø). Tam tikrais atvejais galibûti skelbiama ir ilgesniø darbø, taèiau dël to reikia atskirai tartis su redaktoriø kolegija.

3. Po straipsnio bûtina pateikti abëcëliná literatûros sàraðà. Po publikacijos, recenzijos,diskusijos, apþvalgos literatûros sàraðas nesudaromas.

4. Straipsnio pabaigoje (po literatûros sàraðo) bûtina santrauka. Jei straipsnis lietuvið-kas, santrauka turi bûti viena ið ðiø kalbø: anglø, vokieèiø, lenkø arba rusø (iðimties tvarkagalima ir kita) kalba. Jeigu straipsnis skelbiamas ne lietuviðkai, bet kuria kita kalba,pateikiama lietuviðka santrauka. Publikacijos, recenzijos, diskusijos, apþvalgos pabaigojesantraukos nededamos.

5. Straipsnio, publikacijos, recenzijos, diskusijos, apþvalgos pabaigoje autorius turi nu-rodyti savo ástaigos (arba namø) bei elektroninio paðto adresà. Ðalia adreso redaktoriøkolegija nurodo datà, kada redakcija straipsná gavo ir kada priëmë.

6. Smulkiau apie Archivum Lithuanicum tekstø rengimo principus skaitykite ALt 1, 1999,267�275.


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X


A R C H I V U M

L i t h u a n i c u m 2, 2000

Leidþiamas kartà per metus

D A I L I N I N K A S

Alfonsas Þvilius

R E D A K C I J A

A R C H I V U M L i t h u a n i c u mLietuviø kalbos institutas

Antakalnio g. 6


http://www.mch.mii.lt/more/alt/alt.htm

Tel./faksas: (+370 2) 22 65 73

S P A U S T U V Ë

Petro Kalibato IÁ Petro ofsetas

Þalgirio g. 90


Tel./faksas: (+370 2) 73 33 47

Uþsakymas Nr. 188

Diskusijos, apþvalgos - elibrary.lt filedras Vanagas, Lietuvił kalbos enciklopedija, Vilnius:...

Documents

Transcript of Diskusijos, apþvalgos - elibrary.lt filedras Vanagas, Lietuvił kalbos enciklopedija, Vilnius:...