•

DISPATCHCLASSIRCADONSECRET

D.SPATCH SYMBOL AND NO.. -

KRA- 26116 aTO Chief, SR

74-120-20O.HEADOUAVERS fiLS N

/3 1)m Chief, WE 201 -

Itts Italian BranchFROM C

_... •7 D13 June 1961

SUBJECT RE '434" — or= nr ONO'.

REDWOOD/AEPOLE/Operational , X . MARKED FOR INDEXING

....•''..0 Stasys ZIMANTAS-ZAKEVICIUS 4— —. NO [NOM* REQUIRED •

ACTION BEOUIRED INDEXING CAN BE JUDGEDSee Paragraph Four . t -p..J1 44,. r BY OUAURED HO. DESK ONLY

tuter.Nats1 v04 ,1@ AKki a .2. ilr.it'l

1. Subj t is:• C.._ zza

4,54, TAS-ZAKEVICIUS, ' Stasys, Lithuaniakgational,gtipnI

f o. ft April 1908. of Lithuanian parenttVlKiOv,rfbntlyresiang • m :120 S. Magnolia Avenue, Los Angeles 6. California.(Of operational interest in connection with *he AEPOLS/29 -radio program. )

twoSubject has been collaborating for the past/ye s 'th AEPOLE/29,

-7/. 4 in writing scripts for the AEPOLE/29 radio pro and is paid withI =MR& funds allotted in the quarterly payments made to AEPOLE/29.

He receives 65.00 for each script presented. 1EP0LB/29 claims thathe brought Subject to the attention of WEISGERBal when the lattervas in Rome during the ERDANCE_period.

•2. Attached is a curriculum vitae of Subject prepared by AEPOLE/29.

3. At AEPOLE/29's suggestion Subject has prepared in Lithuanian a. memorandum outlining his suggestions for improving the radio program

being conducted locally by AEPOLE/29. AEPOLZ/29 apologizes for not• having translated the memorandum hoping that . someone at Beadqumrters

would know the language and provide the necessary translation.

CiGoadquarters traces On Subject would,be sppreciat.Z;)

5. E ....D traces:.

CI2.1.

CI- _

ATTACHMENTS:2 as noted, H/V DECLASSIFIED AND R ELEASED BY

13'June 1961 CENTRAL INTELLIGENCE AGENCY'e-ution: —Distrib OURCE.GMETHODGEXE.MPT ION 38.283 w/att - SR, WE NAZI WAR CR IMES

DIG:CLOSURE ACTDATE 2006 .

FOR COORDINATION WITH az'.?t,.°5-",z

rSorTn ,

' anON P,AOR,140..`, •,

, CDM

ISigREV.:','

A . ,.: - 51311..51 .211A ; AND . 3149

..q . ,..,,i a 2WHJOI ARE; =OWL

. . ..,CONTINUE) ,

...•

--.1.,,..... .., ,

...„....

28165A Copy

THE FOREIGN SERVICE:OF THE

UNITED STATES OF AMERICAOctober 15,1959

IBS/Munich Program CenterRinerican Consulate GeneralMunich ,Germany

TO WHOM IT MAY CONCERN

From January 25,1957,until October 9,1959, Mr.Atasya YMANTAS has been emplied

by the Munich Program ‘;enter, united States Information Itsency, as our

Lithuanian Senior Program Officer at an annual salary of 4,628.58

l'uring this period ,Mr.tymantas has been a loyal ,conscientious and-

dependable employee. Not only has he demonstrated considerable-ability

in the field of radio programming,but also a strong devotion to the

principles and policies of the United tates Government.

Mr. 4mantas enjoys.a good reputation with his superiors and fellow.

employees and is considered of sound character.

I am confident he can serve in a useful capacity in any position for

which he is qualified.lab

/Alfred C.Julia

Deputy DArector

Munich Program `;enter.

. - . •

.:::,.0?›.64(.4.Aoi .)97/J.42mo ce. sv j'414.1.1;. a-

, .

A/-:/4.44a. :1)4 iv.,-a..u- ,,i,azio zai ezza /Y6'4 1 4 .I aft.° eEei ..:-74,.1.4,3) i ag ddeado.) a /444 Ai

dilcar)0 ige.?1,--1 &Atiio ale/J/ 4449 924, h4izv.„Tol,kol Amerikoje vyko prezidento rinkimai koks nors naujq pageidaviont

ar sugestijq kilimas dil pakkimq dabartinije Amerikos politikoje Pabaltijo

valstybiq ativilgiu,ar amerikieOiq-lietuviq bendradarbiavime abipusiq interests

pagrindu, galêjo bQti paIllikytas netaktingu. I kitos pusés, atnddit tikslingen

iglaukti , kol rinkiminés kampanijos metu iaryikis paaitt amerikieaiq

emmiumg politiniq sluogsniq pagrindinis nusistatymas ir dabartinq

tarptautini padótt ir komunistinio imperializmo tebesitCsianaiq grèsmq visam

laisva jam pasauliui , bei toe politinéigairés ,kuriq,amerikieaiq visuomenès

nuomone, Amerikos vyriausybó turêtq laikytis per ateinantt reikAmingq 1960 metq

kas jau nebetq iinoma orie gai i5kelta ir pabréita. Tie tarptautiniai tvykiai

2:2•

defiimtmett.4.424.484(C, /641 ),fr/ az/ft-it:44- a.

5 4d/ezzo "add:wayw -6-4"1/4,/ite/c 4"14°,:e ./1,1,416 tiesq, praeitti metu rinkiminé kampanija ir tolesnO tarptautinès padèties

iuo ativilgiu p p sirod4 labai pamokanti . Ji iryékino ,nepalikdama

jokiq abejoniq,kadm.1. komunistinio imperializmo griam4 ir jo nepaliaujama

ofenzyva priee taikingq Vakarq pasaul% yra faktinai tarptautinio komunizmo,

Maskvos diriguojamo, vedamas karas prie g Vakarus ir sudaro didel% ir realq..... •••

piVajq visiems laisvojo pasaulio kraitams,j4 tarpe it Jungtinêms AmerikosJ75t/

Va1stybems4 2. Ouo/dabar ' vykstanaio laisvojo pasaulio it komunistinio

imperializmo konflikto,kuris turès bati vienaip ar kitaip i gsprlstas, prik1ausya3'

visu laisvqjq kra504 'likimas ir ateitia. Tap dél ateinantia deAimtmetis6-4414.014.3 o /iks 64;)406,

bus ilmitappme Jungtinès Amerikos Valsbbês neturi kitos

igeities,kaip priimti komunistinio imperia VdiaktjchallAnge/

laisvajam pasauliui it paaiai Amerikai/ ir ryitis sunkiam uidaviniui vadovauti

,laisvajam pasauliui gioje likiminêj ,:SSovoje, ko it; Jungtiniq Amerikos Valstybiq

laukla visi laisvieji kraatai.

Visi velesni tarptautiniai ivykiai it Sovietq vadovq neslepiami pareiikimsi

tqs iiivadas tik dar labiau patvirtino . Tod61 faktinai jose néra niako:nauja,

2

akivaizdii10. parode,kad ligiioline Jungtiniq Amerikos Valstybiy sulaikymo

politika komunistinio imperializmo ativilgiu yra nepakankama, nes komunistai

savo agree/j, prie6 laisveljt pasault vyao visq pirms no tiesioginiuw ginkluotu

puolimu,bet Aaslepta ar atvira subversija tvairiuose laisvuose kraötuose,//g!!!!1/prisidengdamf,jei 1ai atrodo naudinga taikaus pugyvenimo ir draugiakumo

ralc, '41 44 ZieAVOne.i.d/sukitt skraiste ginklai o iai eubversijai atremtl pasirode

neefektyvns ,kss privede prie to,kad nors 6ropoje komunistai niekur nepaienge

pirmyn, Amerikoje jie sugebejo tsit4virtinti 90 myliq nuo Jungtiniq AMerikOsValstybig esnaioje Moja. LigAioline Jungtiniq Amerikos Valstybig faktinoji:

gynimosi politika palieka komunistiniam imperializmui galimybq rinktis,

kur ir kada pulti toliau, Laose,Pietti Amerikoj,Alierijoje,Arngo ar kuriame

kitame kraite ar iemyne.Ii to sektg dar viena al1cl" i5vada - noredama pasiekti laimejimo

likiminiamtkonflikte, Akerika t komuni*stinio imperializmo vedamq ofenzyva

turi atsakyti savo aiàkia ofenzyvine politika vtsose srityse - politineje,02,

idejineje, propagandineje, nkineje,(6iekddam .perimti veiklos iniciatyva Affee:framon,

priversti 1004 . komunistint imperializma gintis priee laisvajt pasault,

vieton nuolat •puolus komunistq. pasirinktoje vietoje, jq :Imsirinktu lalku

ir priemonemis./6/4 ia-ez * aelV

Jokia prisitaikyme, iliuzpriniittaikaus spgyvenimeit,.haf44Va. Araly

kuris komunistams thra viena jg varomo karo priemonitW■rpolitika nieko

padetillialtat negali, o gall tik komunistq laimejlmq

ir galutinoje iivedoje prie laisvojo paaaulio pranties.

Suprwintama,kad perejimas nuo gynimosi or sulaikymo politikos t aktyvia,

44C1141-14-a----1.2.64ofslzyvinit politika, neievengiamai tures pap. -1n onfliktst,ypaa idejineje

ir propagandinije srityje, t anapus galena's uidangos .17s sukels nemaia

komunistli nepaaitenkinima ,kuris tik rodys j silpnas vietas. Taaiau

realaus karo pavojaus tai nepadidins,viena.todel,kad toks pavojus visadayra-, irQ.1reLa8 pasaulinis karas dar iki eiol nekilo,tai tik todél;kad

-

Li

3

to nenorejo ir tokio karo bijojo patys komunistai. Jei jie to karo batq norêjq,

jis jau seniai batil prasidèjqs ir jokios Vakarq nuolaidos ar pastangos susitar-

ti nieko nebatq padójq. Rimtq karo pavojq galètq sudaryti kaip tik ligeiolinó

Jungtiniq Amerikos Valstybiq sulailmo ar gynimosi pasyvioji politika,kuri,

badams nepakankama ir neefektyvi komunistq agresijai sulaikyti ir palikdame

iniciatyvq komunistiniam imperiaiizmui / jam vie labiau pleaiantis laisvajame

pasaulyje ir uiimant vie naujas poZbijas, gplêtq privesti prie tokios padOties,

444(4U4!!!5./kada karas Vakarams liktq paskutinêcfriemona ,ultima ratio, komunistinio

imper ializmo pavojui paaalinti.

42,1/4 ;it/Q.04i. - al/V) ad. a 4.4 litcyj ZgotAth 1aa.442-14/0 aZdidio

crti tivu.4 (tarptautinio komunizmo ativilgiu /

Jungtiniq Amerikos Valstybiq politikos pakeitimasj:-TriZNITRo,gynimosi

ar pasyvios politikos j, puolandiq,aktyviq ar bent aktyvaus, o ne pasyvaua

gynimosi politikq ,atrodo, yra neiavengiamas ,jei norima ateityje

didesnits katastrofos.

Kyla klausimas ,kaip tea pakeitimas galètq, ir turêtq atsiliepti 1ig5io1inei

Jungtiniq Amerikos Valstybiq laikysenai Pabaltijo valstybiq klausimu?

Komunistinis imperializmas ir Maskva nepraleidiia ne vienos progos

laisva jam pasauliui susilpninti ir,tam tikslui panaudoja visus tvairiq krafitq

komunistinius ar tautinius iisilaivinimo sqjadiiusf kaip antai Laose,Kongo,

Alierijoje ,Kaboje ar kur kitur. Jei Pabaltijo valstybès, Lietuva, 4,atvija ir

Latija# batq giapus, o ne anapus geleiinis uidangos, 'Jere ne maiiausios

abejonès, kokiq svarbiq vietq tq valstybiq nepriklausomybés atstatymo

klausimss uiimtq sovietinêje propagandoje ir politinije akcijo,. Tq kraistq

egzilinits vyriausybOs sèdétq Maskvoje ,toli graiu nebatinai vien komunistq2

sudarytos, naudotqsi pilnutine Maskvos visokeriopa paremw„ir jq atstovai

laisvai judètq po visus kraituseneFien SIN anapus,bet jr giapus geleiinés

uidangoa,plaftai propaguodami Pabaltijo valstybiq laisvês ir nepriklausomybits

atstatymo reikalq. Nes Sovietai labai gerai supranta ir iño,i viSnos pus0s-

"-au-4

4

Pabaltijo taut t reikalavimq neginaijams teisuma, o 16 kitos - netkainojam470614.1"--

Pabaltijo vistybiq klausimo propagandinq vertq. ei Moskva ir Pekinas

eiandien atvirai stoja remti Alierijos sukilelius, tai batq tiktai logiaka

ir naturalu, ir dabar vykstanaio konflikto tarp Vakarq it komunistinio imperialiao%ir /

mo ativilgiu, daugiautnei tikslinga,jei Jungtines Amerikos ValstybesArti

Vakarq kraetai imtq4inti ir remti/vis;i -re-Wiiai ir—SiektyviaihabaltijoiarrinvC,/

ta&Atq laisves siekimus, visit pirma tq kraetq atstovqvilItinIgg,diplomatintp

it propagandintliveik1E. Aiiku, Sovietai priee. tai grieitai protestuotq,

kaip priefnkigimasi t jq vidaus reikalus”. Bet tai tebatq dar vienuStrodymuS

jq pogiadjos l'abaltijo valstybiq ativilgiu silpnumo. Antra vertua, del toAW4g4./

Maskva WNW santykiq au Jungtinemis 'ImerikojalstybemiSebilglrauktq,gal net

priegingai, tokia knorikoylaikyseng daugiau respektuotq. Sovietq SEljunga

tebekslba apie savo taikingus tikaha ir gerus ,draugifikumdpagrtstus santykius

su Prancazija ir Jungtinemis Amerikos Valstybemis, bet vie gai it atvirai ramie

Alierijos sukilelius ir komunistint riaima Kaboje,,peipdama jokio demesto,

kad tai su iymiai didesniu pagrindu galetq bati laikoma kiaimusi t vidaus

Prancazijos ar Amerikos reikaluarktyv4i Jungtinit Akerikos Valstybiq laikysena

Pabaltijo valstybiq klausimo ativilgiu teisikai it moralifikai bc!tit neginaijamai,

nes .. .4merilca niekad nepripaiino Sovietq agresijos akto prie4 Pabaltijolasabste 411414 e 1.1.40

valstybes, kuria, 1ifl bati laikomas viet'Sovietq ttjungos vidaus reiditlu.4:41 LOT& ,aJaJZ SW:41 D A Up 4.-e b.! 01e444 ,a4L___//a4:0

lajr 1161•71TjaVel-474491Tiesa, Jungtines-Tierikos Valstybes toliau nepripaitsta Pabaltijo valstybiq

aneksiljos , palaiko santykius au Lietuvos 4siuntinybe Va5ingtone ir pasisako

ui Pabaltijo tautq teisa gyventi laiavu it nepriklausomu gyvenimu. TaaiauVisa tai faktinai yra tik deklaratyvinic pobadiio veiksmai it teturi moralines

reikames. Net Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo - 3valstybinés eventes minejila04,44.o/d,

proga Amerikos galsas savo:transliacijose lietuviq kalba 011101111sugroti

Lietuvos himno grata Amerikoa himno, mapik4 jt perduoti tik kaip.dalt,reportaio

Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo sukakties minejimo vienoje kuriojelietuvlq. kolonijoje Amerikoje. Tanks konstatuoti liadnq fakta,kad per 20 metq

:

5 54P4G?Olgqsavo laisvês kovg Pabeltijo tautos nesusilaukit 15 Vakarq reikiamos paramors

ir tq kovq Vakarq sgjungininkg puside ir vakartietiikus idealus vede

faktinai vien savo jOgomis, audadamos 1±aiesnes,o p poporcingai palimus gal net

didesnes aukas, negu kitos tautos,nei5akiriant didiiqjq valstybiq. hgaldien,

kada lietuVig tluta(baigia uitrokItT.) atkirsta nuo Vakarq ir nebegal4dama

pakelti at5iaurios ia.ovietq rusinimo ir koTliTicTri;i37si1'Amerikos

rndijo transliacijoa Lietuvq ,neskaitant vieno pakartojimo, yra tik 30

minuaig kasdieng, o Italijos Romos radijo 1- 20 minu6111.. Tuo tarpu Amerika

yr% laikoma anttuja Lietuva4 kur laikaré trejdalis lietUvitt tautos - 8p/a

vienq mil/Jong..

o4ezultate, Maskva ne tik gal6jnumaliint1 plataus masto lietuvigtautinio pasiprie5inimo judéjimq,savo didingumu pralenkianti,kitg tautti

reziatencijg karo metu, ir dabar netrukdomai vykdo kraisto komunistinimq

bet savo akcijgnTerkelia net paaias Jungtines Amerikos Valstybes, siekdamat

sugriauti ir nuslopinti bet kokiq savaranki5kg lietuvig i5eivijos politintir ' kultarinc veiklg paslaitia,kad stailaikyti prie5 tee Sotietg komunistgplaningai ir sistemingal reirmas pastangas derosi via sunkiau •.Maskvosofenzyva pkie5 Pabaltijo tautq nepriklausemybês siekimus ple6ies1 iratipr4ja,opabiltie6itt vakarieti5kos pozicijos via labiau sillipnèja. 0 rodos,kad turêtq

bati kaip tik atvirk5aia1.hat/L. oga 6621.14Aa tigik _LakdaZeir• /0a4a-la. 44aZzA

44.44/61AuzPabaltijo valstybés sevo ORM* plaftajeme ir visq pasau4apimanairisseme

Vakarti ir komunistinio imperializmo konflikto fronte teuiima vienq labs/

ma g bare'. Taaisu Pabaltijo tautq laisvès kove jr Pab .r:ltijo valstybiq

nepriklausomybês sprenoimas 5iame konflikte turi iymia1 didesnós reikhmisir ttskos, , negu tai galétq atrodyti sprendiiant/TW - tg valstybiq ar jlt giventojtiskiaaiaus didiio. Pabaltijo valstybig,klausimo padèti arptautinije politikojeyra tarytumrFodiklis ,pa gal

vadinamarsatelitinels Centro ir Rytt4: -Europos kra5tgtaut- 0 _/"./c/tit p€i4g:44 éItZ4QUiaoi 01.70) 1/4544,611.1

-

diplomatines3tarnybas it diplomatint b i konauliarint atstovavimq, turAjo

didelas o gal it lemianUos reikimits Pabaltijo tautq moralei palalkyti

•5'

°L.

,014•ai6 kz&tja. Ic44a C4.70:Juaiatirio /1"eieliaLiziazo ime#44- evils .

Toliau, bildamos faktinai tjungtos Sovietq Seljungq , PabaltiJo booboos grit.1444414

yra tarytum(V-artai t visqSovieq imperiA ir Pabaitijo tautq moralé,laikysen4

vakarietillaq idêJq ir gyvenimo bndn gynimas turi ttakos visoma kitoms

Sovietq Sqjungai tiesiogiai priklausanCions tautoms. Pagaliau i Pabaltijo tautq

likimo pavyzdys it tq taut% patyrimas sovietq okupacijoje galittq bnti laba1fr7 AVIA rad. I. AZ

Apamokantis (ffaujoms m. os ir Afrikos tautoms.oedi egZI. aa461,4.4tGa 4.444); ,444 I44364 61141414;167

16 ViA40 to,kaGaukiau buvo pasakytalatvodytq,kad Pabaltijo valstybiq

nepriklausomyLês atstatymo klausimas turOtq bati iLimtas i dabartinès Jo

stagnacines it kartais tksiog dviprasmigkos padéties it suaktyvintaa,

perkeltas i5 deklaratyvinés politikos plotmés t aktyviq ir realiq dienos

klausimq plotme.

Tai tureitq pasireik6t1 5iose pagrindinêsketuriose srityse:

1. Dietuvos,Latvijoa it 2stijos diplomatiniq atstovq padtties ir jq,

diplomatinéa-politinés veiklosf sustiprinimilf;

2. vakarq radijo transliaaijq lietuviq,latviq it estq kalbomis i5plêtimfi

it jq informacikiq, idfijiikai.propagandiniq programq stiprinimin

3i parama pabaltieftq idejin gai, propagandinei ir Otultnrinei veiklafir

akcijai uidenyJe,ir •-•

4. tiesioginth ekonominai it informacinlaparamos teikimu okupuotoma

Pabaltijo tautcms. .datcQ o m t2i42 1414 .1144) 11"4.1.11.41° /4./>21/ si*".13f ‘1

MaegiCt doTas faktaa, kad Sovietq agresija prie&Pabaltijo valstybes it jq aneksiJa

Vakaruow4 nebuvo pripaiinti it kad tarptautinès teistis atiVilgiu pabaltije5valstybit toliau egiistuoja kaipnepriklausomos valstybês

pasisek6 i5saugoti,ir iilaikyti • Lietuvo8.44tvijoS ir4t5stijos •te165tits

Pabaltijo tautoms yra ypaC aktualus ir surbus del daugelio prieiasal.q.

Toe tautos àiandien yra ataidurusios u dvigubos geleiinès uidangos ,visakai

atsJarusios jas ,nuo Viikarq kultaros,kuriai 0.8 le'rriklauso. Sovietame panaikinnetq tautq net formalint nepriklausomyba . ikitria bent iaoriniai. • naudiijnii. . ,Le nkija dekoslovakij Vengri ja . 0. • kit oa .kOtaiiniatit spa lieigtoa Utitaat

--1---"4%.44111

7

per pastaruosius 20 metti. Lietuvos Diplomatinés Varnybos uisienyje - Lietuvos

pasiuntinybiq ir konsulatq - vadovaujamigf paskutinês teisêtos Lietuvos

vyriausybés paskirto buvusio uisienio reikalq ministerio,Lietuvos Diplomatijoa

Sefo miniaterio Stasio LosoraiCio, tolesnis. veikimas buvo lietuviq tautai

akivaindiiu 1.rodymu,kad ne tik Lietuvoa valstybta inte5tesq gynimas tambnyje/44 pa.* gos,,,

yra atsakingoae ir patyrusiose rankose,bet 14.mi,kad /Uetuvos

nepriklausomybits atstatymo klausimas dar nêra galutinai palaidotas ir

ilispritatas Naakvos naudai. Tas vienas faktaa jau eavaime lemis visos okupuotos•taut os a tym4.400id.4 d'hey5.221ivi 42•14/4"4".74; • tee's 4.4 144..w

Lietuvos,kaip ir kitq Pabaltijo valstybiq, ausiato sukatyvinimas via*

pirma pareikalautq oficialiq diplomatiniq ir politiniq santykiq su Lietuvosp.

Diplomatijos oefu ir Lietuvos Diplomatine .4:arnyba austiprinime, kaip auL

uisieny Liatuvos valstybirs atstovais

Lietuvoa jiplomatinès rarnyboa, tautai esant okupacijoje, tegali

taisittu keliu Lietuvoa auvereniniq vykdymo atstatymas. Ilisiaiakinus

del visos galizas politinés ir diplomatinfis paramos Pabaltijo valatybiq

oficialiam atstovavimui ir jq teisiq gynimui e tq Pabaltijo valstybiq

diplomatiniq atatovybiti ir j‘ veikloa suatiprinimas ir iepletimas 1,vairiuose

kraituose ir tuo paaiu pagyvainimaa viaokeriopai n.udingos PabaltijoJunta, 0( car/y e)." 0- g w

va].styitTflne8, diploma tines ir informaci nes akc ijos uisienyje. Natenka

abejoti,kokios didgiulês reik.éméa ir ttakos tas faktas turétq Sovietq okuptwtq

Pabaltijo tautq moralei pakelti ir sustiprinti.Aace4-0 ince- lace 2e jvCrilibc4. A W.'

Antraa dideléa avarbas ir akubus dalykas btltq . ':ittidarymas Lainvosios•Europos tadio tranaliacijq lietuviq ir estq kalbomis. Tan klattaimas

- 51,:tAVY.

••••••• ■•••• • ^NMI —^mer — 7--4110""

8

tautas prijungus prie Sovietq Sqjungos, faktinai prie Rusijos, toms tautoms

taikomas rusinimo,komunistinimo ir sovietinimo riAimas yra iymialgrieitesnis,

neguist kuriam* kitamoCentro ir Rytq Suropos satelitiniamet krag t4V. I g kitos

pus gs,jei Pabaltijo tau.t4 izoliacija nuo Vakarq yra grieitesne,negu kitq

Centro ir Rytq .6uropos vadinamq satelitinniq kra gtq, tai galithybi balaikyti

santykius ir net bendravimq su kitomis Sovietq Sqjungos tautomis - rusq,ukrainie.ce.aphaw4L,

Ciq, gruziaq ir kitomis, iymiai pa*****se-Lietuviq,estq,latviii tautq nuotaikos

tq tautq atspxsrumas ir laikysena neigvengiamai turi veikti kitas svietq

Sqjungos pavergtas tautas .Radijo transliacijomis ig Vakarq stiprinamos

vakarketiekos idéjos ir informacijos,kuriq pabaltiaiai reikalaute reikalauja

ir kurias fiimtt s visuotiniu pasitilajimu, taip paqsipanigkallimtqiioltsti

kitas ebvietq pavergtas tautas.

Neneigiant Laisvosios Lietuvos adijo transliacijq svarbcdLenkijai,galima

pagrtstaiteigti,k#d tokidg transliacijq svarbumas Lietuvai wira magesnis. sva446Ai4 Adie

/Aktinai tos tx .Ozin.acCirc;70,4ute gyvybinés reikgmes visoms trims Pabaltijo taqtoms.

Lenkija,bent formaliai, teb6ra nepriklausoms valstybé. ?Ara taip aklai

atkirsta nuo Vakarq pistsaulio ir Vakarq kultOros ttakos. Jai netenka vesti

tokisratgiauriaSkovapd61 savo kultfiros,kuri Lietuvojervisai naikinaza,

ir prieg intis tokiai beatodairinei ruainimo akcijai. Ig kitos puags/Lenkija

grieieiau atskirta nuo kit q Sovietq pavergtq taUtqfjoa4 1.0 Ukrainear GiuzijaCiGt

negali joms turati tokiopakos,kokia ttas tautas galistq pltsti ià Pabaltijo

taut.

To tarpu i Laiavosios 'Europos Radijo transliacijoms t Lenkijq kasdien

akiriama 18 valandq. Be to lenkq ialba vyksta radijo transliacijos,ig Amerikos

BBC,Vatikano,Madrido. 0 visoms yakarq radijo transliacijoms

kalbe/ per Amerikos Balaq ig Vag ingtonoXMos Vatikano-ir Nadrido SU:

, visais pakartojima 4kiriama/dvt'valandoei z park. 80,80rii81,:laisvOsioa

Sropos,Badijairanaliuoja .bulgarq kalba 6 vilandas Park

kalba ',transliuoja lEtpc 1.ii'VEC04:400.no

lietuviq

976 AM e4.44 C •0 o

kalba taip pat skiri4114(iymiai daugiau laiko,neguitt kalba.

Kai ne tik Maskva,bet ir Pekinas pleCia ir stiprins/rWdijo transliacijas

ir tuo bodu penetracija per propagands t Vakarq Europg ,Afrika,ir kitusPekino

iemynus, /radijas kasdien transAiuoja Vakarq Europai pranc rizq,anglq ir

ispanq kalbomis/, tai Amerika 1958 metais. likvidavo iqmerikoa Balso transliac1-

jas 16 Europos ir uidaré Miuncheno Radijo Centrq. Tai ypaa skaudiiai palieta

Lietuvitte ,Latvijst ir tatijet, nes Amerikos Balso tranatacijos 14 Europos

bent dalinai atatoje Laisvosios Europos leadijo 11110 transliacijas tomis

kalbomis,(buvo girdimos ir klausomos neVien Pabaltyje,bet ir Sibire ir

klausytojg mógiamos.Tas transliacijos Amerikos Balso i uropos lietuvig,

latviu ir •stli kalbomis likvidavus ,neperkaus jti t Laisvosios Ehropos RS'dijit

ir nepadidinus tranlatacijtklaiks tomis kalbomis ifi Vaiiingtono, liko

didelé spraga, kuri Pabaltyje buvo akaudiiai pajusta. +oji spraga ir iiandiengyva

yra auaiama. Ji skubiai uipildytina.

/eethapti9 a cf4e,7A$1.4 /4ga/a SezbiAl

Trelias aktualus klausimas yra tinkamas sutvarkymas ,sucentraLizavimas

ir sustiprinimas/okupuotu Pabaltijo kraitq padetiesriTrarralW.157-rimon:----ltsilqtasb' 44_,

ir pasiektq resultatq anau B-Timas informaciniam politiniam darbui.11,4 710441;#

pabaltieaig uidienyje tautinés kultUrinês veiklos ir web karybos darbo

mokslo,meno bei literat:Dros srityje remimasPadOtis okupuotoje Lietuvoje yra sekama ir stebima,taCiau atskiromis,

dainai individualin6mis pastangomis, be reikalingo susiderinimo, aiiikaus

piano, teisingos vedamosioa politinès linijos ir atliktinq tyrimo darbqpirmumo bei svarbumo nustatymo. NODE, taip pat prieitq 15vadq suderinto

aptarimo s, truksta reikalingo psichologinio tivelgimo ,tod61 atlikti

hrinajimai neietai pasiiymi pavirautiniikumu,net traferetiakumu, o kattais3

ir klaidingomis i4vadomis, ypaa tada,kai remiamasiVien okupacine sovietine

periodika ir../10/fa / /M09, iced .4akt.:4 itfr opezeie.i.04.40A,

/334 ki94.44:

.0111

10

Po1itin6,ididina,propagandiné ir informaciné veikla uisienyje okupuoto kraato

naudai tik tads bus veikaminga,sikminga ir efektyvi,kai ji remsis giliu

faktinu ir psichologiniu tikros padtities okupuotame kraate paiinimu.

Gilus tikros padêties kraite paiinimas ir galiMas jos raidos ir i Joe kilaneiqsvarbos

pirmumq ir pakreipti tikslingq prieitq rezultatq panaudojimq informacinejepAdiemIA01 idajinide-propagandineje veikloje mle444em5(favojams krafite pagalinti,

jiema sumaiinti ar juos neutralizuoti. Pavyzdiiui éiandien okupuotojea*Oiwus Jo

Lietuvoje sisteminga varo nes laisvOs kovoe psampsestamosiltelseesoft Ameiiimas.dititinkamq tikrqjq tq kovq vaizdek iikriaopianaiq ir jt falsifi-

444.44.a A:114_ raàiniq skelbimss turi vienq aiék, tikslq - 41111111.08Or-t-Eiiitint

lietuviq judidimq laisvei ir neprikiausomybei atgauti ir jt 1111110011 okupuotomnork4.1 j #5.(44LJ •tantos akyaed15ièdituoti. Uisienio lietuviq atsakymas eturètq bfiti

sistemingas rinkimas visos prieinamos meaagos lietuviq rezatencijos istorijai,

toe istorijoa studijq ruoiiimas ir uisienio lietuviq spaudoje bei per radijq4U-AL

4 Lietuvq griovimas visit netikrq komunistq teigimq irCiaiIugdymas Josieklamo -t ikra4 00101111ilmilighiseivofteargiaimmagimigimipramtisa;fteAlIMMIMMIIIIIL

pavojq tautai tivelgimas faktinai ir turi nustatyti studijiniq tyr

kanaStia dijinio tyrimo darbo uidaviniai liestq kites okupuotos tautos gyveqi-A4W44,

MD antis: kulterint,Okineg Teligijoseimos, jaunimo in kt.

Gauti t9rinisjimq duomenys turatq heti sisemingsi skelbiaml tiek savoje,tiek svetimoje uisienio spaudoje, irrypa6 naudingaislétq bati panaudojamitikslingam informaciniam darbuil piwyzdiital kad in Jungtiniq Taut q naujq nariqdelegacijq tarpe,t kq Pavergtqjq5uropos Autq Seimo dimes paskutinésJungtiniq rautq sesijameturittkreipts Australijos 'delegatas W.C.Wentworth.

Tokiam studijiniam tyrimo darbui yra reika1ingamviens4strs*niq darbininkqsudarytas studijq centras, 4etuviq reikalams toka centres galatq bOti sudarytam

ieee", -72j w.4) /Jai& 2aliteiwea auirib ),40144701,44

• .uz avint galêtq teiti ir-kitq riakslo darb IN ar tokit oziew€11./.4arbw4i4gaiut. bendraieki4tAroskgryboli,:dablt,46eib ,,litfe*atarigi'kariliitt-, . , .

utOa Snviatq okupecijojayril?ItiCsniki0a-:p044Vir■'

N ew torke.

r •itniiniaP

•••• An,".•%;,,,,,

11Tq tautq tautinê kultara ilugdoma,jg istorija negai1estingekfa1sifikuoja4

gryna kOryba literatOros,dailès ir kitose srityse viaa/nOgloWmiliggal naujg

sugrieitint4 prVitais metais paskelbtg kompartijoslinijg U I neleistinaa

net tautos praeities tradicijg minejimas. Vienintélés leistinos ir pripazmstamos■-xlilt4E-±4Z5/

tradicijos yra naujo sovietinio aocialistinio gyvenlit- Tai iymiai pasunkinsCo4641.11“4110.44. Pc464..ed--

ligiiolinee bent kiek eavarankeenio kultOrinio karybinio Zarbo paetangaA4zOLIPm1401;4.1?-1---0

-pa iiekeigar vadinamo atodrOkto periodo metaia. T odel Pabaltijo kraiitgratlytojg

ieivi ,mokslininkg, poetg,menininkg,muzikg darbai444. •

ir kOriniai , g MMUMBIUMOMM4 mokslo darbg ir literatOros karinig

leidipaa ,apie kg iinios NAOMI pasiekia ir pavergtg taut, turi didelêseu46044e4/4011. a.t (1241444442,

,moralines re me abartinia lasivojo pasaulio ir komunistinio imperializmo

konfliktas vyksta visuotinilliaotmaje, ir tame konflikte evarbq vaidment

vaidiza kuitOriniai ginklai. giovietai t tai kreipAldidelt dimestlir

neseniai paaiiklejo,kad jie mègina aiikinti kelius ir bOdus,kaip suilugdyti

pabaltteaig uisienio leidyklas.Nora Pabaltijo iiseivijos emigracijos aglygoliCuvo ir yra labai sunki4A4.

V0 ypaa kulttrinink vienok jg'pasiekti rezultatai, paruoliKi mokslo veikalai,

1-teaukurti literatOroa ir meno kOriniat kelia nusiattbejimg0/pabaltieaig

kOrybingumu . Kai kurioae srityae pasiekti rezultatai pralenkia visks,kas,a/e1411•2. ktta'te-

buvo padaryta upacijos metais. Nuolatinia informavimas 401 pavergtostautos apie uisieny atsidurusig/gultOrininkg pasiektus rezultatus turi)jonemaios itakos tautos moralei stiprinti .

TaCiau tie rezultatai buvo pasiekti nepaprastai sunktomis aglygomis ir

aeproporcingai dideliu paaiu kultOrininkg 1.50011 pasiaukojimu./#atra vertua,.visa eilè mokslo darbg ir meno liko rankra g diuose ,nes !lira galimybig

/11.oPligigleistl. Kai kurie,bUtini nebuvo paruati. Padftisatvi].giu via labial' unkeja ir yra pairojuiskad vienas svarbiausig PabSitijo,:

tautq giaklg jg kOvoj, del saVO laiavôe ii,ialikimo - ku/Oirin,ip

botililnai MIS ignandotas..

nelauktq rezultatq - sustiprinti patt rélim, o ne jo valdomai

ir labai mak dal uisienio ipes paramos #/ galetqhti skirtadepavyzdftui,

12 awd/dt-io /er.d40a.,-40/2cIaiie,;.

Padett tuo ativilgiu pasunkina ir ta aplinkybS,kad troms taip nedidelius

PabaltiJ0 taut q igeivijos materialiniuMliteklius per pastaruosius kelis

metus nemaiai ihsitmoi pabaltieeiq plaalu mastu siunaiami siuntiniai savo

artimiesiems okupuotuose krafituose ir iiitremtiems t Sibiret,kuriq vertk

siekia Xelis iimtus tokstanaiq doleriq metus , o gal ir dar daugiau.

Sovietai yrs uidéja tiems sinntiniamm nepaprsistai augAtus muitus, tikedamiesi

tuo badil Pabaltijo tautq iàeivij egonomiiikai auilugdyti. Jiems tai nepaiimeke,

prieSingai laisvajame pasaulyje gyvenanaq lietuviq,latviq ir eatqmaterialinis,

tokiu bOdu teikiamarparama savo artimiesiemm suvaidino tikro Marahallio

piano vaidment Pabaltijo krailtams. IS kitos pusas/ ii grynai karitatyviniopobOdiio akcija turejo iymios propagandintOolitinefeik5mba, paversdama

niekaim bet kokius icvietq teigimus apie jq 'Oki° pasivyjimsdaerikos

ateinanCiti septyneriq mein bêgyje.

Tai buvo padaryta paaiq pabaltieCiq ig.eiviq,grynai jq privaala iniciatyva

pagalbos ar paramos. Ir toji Pabaltijo tautoms/ Wank,

beveik vianotiniu mastu teirinrFa/4 keliu-etiesiagiai jos reikalingMms

. • :, :ria:14246 hcAtto,

emmidamasimi tautai okiSkai pagelbSti.Liandien g iztus milijonq skiriant uisienio Okines pagalbos programai

vykdyti Azijos ir ItTrikos kragtOmmt. ir ieSkant keliq taip pat Okiiikai

paremti 41"ovietq pavergtus kraAtus, neatiprinant paaios komunistinés

Santvarkoe tuose kraLtuose, gali pagrtstai atrodyti,kad tam tikra,kad

ir jégoOlis, be niekienorama buvo vykdoma paau MIS% teisingiausiu

At fotimea.,o ne per komunistinio r imo vyrair7it-Uri.,

/4.--ir nekalbama.

13

Kitokio pobediio parama galótq bOti sistemingas ir planintas spaudos,

uisienyje knygq ir specialiai paruoitq informacijq bei praneiimq

siuntimas okupuotq_4t krafits. TaCiau tea uidavinys jau teina t kits

grieitai konfidencialaus veikimo elomorm sritt, todal apie tai aia

Tokil bendrais bruoiais ,atrodytq Pabaltijo valstybiq laisveis ir

nepriklausomybas atstatymo suaktyvinimo programa. Jos vykd*mas pagalintq

dabartintiMMIN Pabaltijo tautq prie ginimosi k§ovietiell okupantama

pavojq, o i5 kitos pusbe suduotq akaudq emu1g, komuniatiniam imperialim-

mui . Atitinkamai pritaikyta kituose laisvojo pasaulio ir komunistinio

imperialismo konflikto fronto baruose, kitiems Soviettl valdomie krafitama,

ji Jungtinéma Amerikos ValstybiniZerimti iniciatyvEt

16 Sovietq Sitjungoa ir Joe kurstomq konfliktEt paalaakkeefte laisvqjq pasault

Afi)414. paeitt komunistq imperijon. 4PC..

Priedas Papildomos vstabos del Laisvosios 6uropos Odijo transliacijq

lietuviq kalba.

Turint galvpje pa_dett ir nuotaikas okupuotoje Lietuvoje, minetq

transliacijq klausimas yra skubus ir aktualus.

Jis taCiau nera lengvai sprendLiamas,nes tokiq translaicijq pruo6imas:ir

jq vykdymas yra nepaprastai rittas ir atsakingas uidavinys .16 vienos puses/. cud/ rhq k4i,ea;403

jis reikalauja didelio politinio pat3?al7PC7O ig antros - profesinio. paruoiiimo

radijo darbe,nes ,savaime suprantama, tokLos tranliqrijos,jei norima

viso reikalingo efekto, turi bUti tvarkomos eilig5tu profesiniu radijo lygiu.

Pa8iq transliacijq apimtis gi but nepaprastai plati ir reikalautq aug5tA

kvalifikacijq darbininkq,pilnai atsidavusiq savo uIdaviniui. 0 tas uidavinys

butt : informuoti apie visa Vakarq gyvenime,politint,idéjint,kultarint,

teikti prane gimus apie lietuviq gyvenime uisienyje ir jq pasiektus rezultatus,lea4yo.,

atskirug:. 1i-portaius i lietuviq veiklos uisienyle, teikti komentarus apie

gyvenime okupuotame kraate - didelis ir pavojingas ginklas ,kuris taCiau

teisingai panaudotas gali suvaidinti didelt vaidment tautos et4laikymo

okupante pastangose.

Galima reik6ti gilq apgailestavime,kad 1958 metais u.:.darant Mipocheno

4/adijo bentre darnus ir patyqs lietuviq tarnybos vienitas buvo taip pat .

likviduotas ir jo tarnautojai,atsideje,gerai pasiruo g e ir jau tape kvalifi-

kuotais profesiniais radijo specialistais su giliu savo misijos pajautimu,:L•

buvo ieblaekyti beveik po ViSU8 pasaulio kraatUa'. Paskutinis Miuncheno 4• „Centre per#varkius t Munich Program Center dar paliktas jame i visos

lietuviq tarnybb-ii") ;Senior Lithuanian Program officer , producer specialist,

profesorius ,9tasyd t'ymantas 1959 metq rudent panaikinus visus panaltieCiq

konrespondentus ir pravedus kitus personalo-sualaiinimus, taip pat buvo

atleistas ir iavyko Amerikon. Buves speclaiq tvykiq vir6ininkss .,bet lietuviq)

tarnybai formaliaijau nepriklausqs ,neabejotinai vienas iymiausiAS radijo

specialistAS producerig Dr.V.A.Dambrava, Amerikos pilietis, 1960 metq rudentbuvo perkeltas t , Vagingtone vyriausiu 110kproduceriu Piet q Atherikos-Skyriun.

-77-17MT7'=r

21)

Organizuojant Laisvosios turopos Radijo lietuviq transliacijaaAkuniq

apimtis neturètq bUti maiesnê tkaip pavyzdiiui bulorq transliacijq- 6 valandos,

neiiivengiamaitektq mêginti sudaryti tarnautojq branduoli piAmoje eilide

jau ia buvusiq patyrusiq Alaerikos Balsa Miunchene lietuviq tqrnybos —tarnautodq. Tai buvqs AB lietuviq tarnbybos Miunchene le6IDV44(4.04

pavaduotdas AOlietuviq tarnybos Vaiingtone J.B.Lauaka; villa AB Miunchene0.401/40 ,/..,

lietuviq tarnybaiMINMOOMIUMMO ;drofesorius Dr.P.Padalis, dabar profeso-) , specialiq, vykiriaujqs Arizonos universitete: buvas Miuncheno 4diP5 C6n ro YO.ausvedOjas ..1.!2AdatiLlhE.O.M.,.dabar Va5ingtone AB Pietq Amerikcbs skyriaus

vyriausias prpaucerisl buvqs paskutinis Miuncheno 0ram Lenter Senior

Lithuanian Program Officer profesorius SAymantas,dabar Los Angeles,

besivercqs raAijo skriptq raiymu'Romos radijo lietuviq tarnybai: ir kiti,Akaip pavyzdiiui buvqs iii11.11.11.111110111111111111111Ms radio skeript writerdabar MOM* Uppsalojejivedijoje, univer$dteto bibliotekoje dirbqr

Dr.K.J.deginatkas MMOMNOOR.

a 6s v a au:, 6' end, dece-de;r› ZzeZzveit 1'c444-47.44-3mractel 2 cu.; 42a4 //aerial:Z. Aa.i.47

axix02,344 .twc,

.61-ei 4. 1 '6V leexet-t" /caw o/c a A/ s e02-ei,

/41 aal aai e,e2; 41 71,444 6 pica c64 r u..; gi c oadi-ez... 21.4-

teci.o 71.044- Ter... cs/ .- a,/,- o )14,7 se,.. / da>0- i f, if>iz;.1 64e,to

'a-46;a 4eii‘ted4' 14444741 vyaulzucyacza"a fr44ta. ete_e_r Al..) i-adoi7 Of , 4e-4-4 4/a... .7(C4-47

le.12aZi..C. Z 74/ezi5 1,1 oe.el /ga...eies/- Cad42/

ti

, v

./ 4 t(X4- Gi-iela 4,34?(A. lota-Q-0./ clyex. de-graer-(7 -Atiktwm,e,a dr) 2a Jai ezzi ,l *"..

• status knaantas-lakeviaius, born of Lithuanian parents at Kiev, on April 22,

1908,

;ileduated from the Law Faculty of Lithuanian UniversiW in J,_anuary 1933with a jurist's diploma corresponding to the degree, of ML. After his greduationelected junior assistant of the same faculty and in December 1933 promoted toseniou assistant. he

In 1954 sent by the Faculty to Paris,where for a yearlitudied constitutionaland administrative law /government and public administration/ under ProfessorsJeze, Mastro, and others atihe Paris University Law Faculty.

In 1935 was granted a Rockefeller Foundatiodtfellowship and went to theUnited States where during the autumn and winter of 1935-36 studied' at thiv

'Harvard Law SbiOol'and Harvard Univet4ity, department of government, underProfessors IL Frankfurter and M.B.Lambis. At the same time visited severalscientific and research institutions in the USA cc/warned with publiSadministration.

awn the Rockefeller Foundation fellowship wan extendeePa second year on hisbehalf, returned to Europe where continued studies at the London School ofeconomics under . Professors W.A.Robson 9 H. Laski , and again in Paris,combining these studies with visits to scientific and reasearch institutionsin Brussels //nternational Academie of Administrative Sciences /j the LawFculty of the Bordeaux University and elsewhere.

In autumn 1937 returned to Lithuania and resumed his work at the LawFaculty of Lithuanian University as senior assietant and lecturer on ' administra-tive law.

Concurrently in the capacity of an expert worked on thICOmmittee for reformof the Lithuanian Civil service attached to the Ministry of ?inane. and wasappointed member of thi;ommittes on administrative reform in Lithuania whichwas formed in the Prime Minister's office.

At the same time S.Z. was also appointed expert-collaborator to thetithuanian Council o/ State. In 1939 , when the Vilnius region was restoredto Lithuanian S.t. was invited to join the Government Delegate to the Vilniusregion as legal adviser. •

invitation

theof

of the Polish1939

h went toInstitute of

Poland withPublic

theAdministration.

Lithuanian delegation at

from.

In 1940, after the transfer of the Law Faculty om:Kaunas to Yilmiusj

In theLmmer

-a reorganization of the Law Faculty took place when its section OtEconomios . •

:beceme,m,separate faculty. S.Z. was appointed assistnntProfeinor-andviOe- "*an of rthe.LaW Faculty ent1taughtA4ministrative law, pnblinA041444iiii

id 1:0441040*** 1*goiotitt4i90110, AtOitistitOe40ernOiii&„In 19k3. S.f. was appointed lilt?: 14:

,P,g4 PW6.57,7

2

Both during the firs,t i:$viet occupation of 1940-41 and the German NaziN.A)010

occupation of 1941-44, Sow4: took an active part in the Lithuanian national

resistance for the restoration of the independence, of Lithuania. In 1940

S.t. MOM joined an underOund organisation known as the Lithuanian

Activist Front ringed an uprising in Vilnius La June 1944 becoming chairman

of the Lithuanian Vilnius Committee which took over the entire administration

of Vilnius and the Vilnius region. The Lithuanian Provisional government which

came into power after the June uprising of 1941, appointed S.t. its delegate

to the Vilnius region.

Soon after this S.t. joined the underground resistance movement called the

hithuanian freedoiiighters t Union and becaniei. 114; leader in Vilnius region.

S.Z. wrote in the underground newspapaere and himself published andi edited

one called “Free Word". S.Z:4as also a member of the undeground Lithuanian .

political committee of the Vilnius region.

S.Z. led the anti Nazi-German resistance movement of the univeriiti

circles stanngly oppoSing all Terman efforts 'to mobilise Lithuanian youth

int the Lithuania SS legion and any other German military formations..

When all Minoan efforts had failed all Lithuania4universities . were closed down

by the Berman authorities

S.t. also took an active dAdrt in the activities of the Supreme Lithuanian

Committee which was at that time established in saunas, and glater 'in the

actititiet of the Supreme Committee of Liberation of Lithuania. In th2rutumn

of 1943 S.Z. went on a secret mission to Latvia,and in 1943 and 1944

conducted secret talkiin Vilnius with the representatives of the Polish

resistance.

InA.944 when the Soviet army was advancing towards LithuaniSO.t. was

ditiegais.41 by the Supreme Committee of Liberation of;Litli4ani42 6 to organise

its delegation abroad, of which he became -a member.

In 1945-46 S.f. took part in organising the Baltic University in Hamburgand taught there for some time.. ANN Throughout this period' took an .

active part in the Lithuanian national resistance movement ,keeping

contacts with the Lithuanian resistance at home:.

In May 1948 S.Z. went over to Great Britain at tbilinvitation of the

Birmingham University to join its Faculty of Social Went:its ',where he 'larked'

forw:year as a researeh fellow. C-LE:d i the spring'of19492.1ift:BirminghaM'''

University to . : takesvsr again . .Lithuanian natiOnal-peliticalandresiabaaae

aCtivitieelFill 1957 was vice-chairmanOf the LithuaULaOssaetatianin_

Great Br■itain to the Committee of-:LiberalliilStOSMberOfExecutive Committe. of Liberal Interna46.44''01144t1:40***London Committee of Yr*. 4piesiiitit4*.5 of Central

.W0

,7411

3

and editor of the magazine “East and West".'

In Jazuary 1937 S.. took a position with the United States Information

Agency, Voice of America, Muenich Radio Center 4 ss a . script writlr, producer

and later as a senior Lithuanian program officer. 041046,He held this position Until he emigrated to the USA in 59,

S.V. special subjecits of study are: Constitutional Lew, Comparative

goVernment Riblic Administration, International Relations. 8.2. has ,glias9

closely followed the developmmnt of the Soviet regime and government.

e, •

28165A Copy

IBS/Munich Program Centerrmericas Consulate GeneralMunich,Gersany

. "thick he 1.0 qualified.

TO WHOM IT MAY CONCERN.

',...-=_ Munich ' ' "

_..,.:. — January 25,1957,until,Octobor 94959, Mr.Stasys 27MANTAS hss . .bein •iploei: -Inr:,._,. .wsich - Progras -onter,-nitod ata tea . +nforsstion t.nay, as our •

. sian program Officer at an annual salary of 1 4.628.58...,- ,,,.,„...,

44. .,-.-.._,_ .... this period . 04raymantas has been i loyal ,conaci•ntioue and .•

a,,!smployeil .... Not only has he demonstrated . considerable ability.ftt.ld of radio programsing,but also a strong 'devotion to the

A.

1.#: and policies of the Hnited.„4tates Government.

:- . • . ji

..• ,•, biantail enjoys . * good reputation with his superiors and fellow. . .. . . .... _

•e3rW•Wei and is Considered of sound character.

L

•

._ •_ • •

... • .•. .. •..• . • ..,.,:•...:.,ri:_,..., ''ai...COnfidett,; he can servo in a. useful- capacity in any 'position. for....'•

•• ..

0

/ bign.4/-

• Alfred C.47u/is„maputy 4rector

Mt,IniCh Program `'inter.

•

• i•-

C,

THE FOREIGN SERVICEOF THE

UNITED STATES OF AMERICAOctober 15,1959

Atneys .4aantes Akeltiue, ..,orn crLithuanien par- e at Kiev, on A pril ,:a.it1903...----*radurted fron the 7 a1 -icu .Lty of 7.ifhurnian '7niversitp in J anuary 1933

with a jurist's diploma corresponding to the de;ree of ML. After his greduationelected junior assistant of the same faculty and is December L933 promoted tosenios aesistent.

Ia-1934 sent by the Faculty to Peri:Ito:here for a year studied constitutional-nd administrative law /governaent and publie administration/ under ProfessorsJane, Moetre, and others at ihe Paris Uaivorsity Law faculty.

In 1935 wee ranted a Rockefeller Foundation fellowship and went to theUnited States where during tho autuan and wister of 1935.36 studied) at theHarvard Law Shhool end Harvard University, depertnent of goverment, underProfemers F. Frankfurter and M.B.Lanbie. At the same time visited severalscientific and researsh institutions in the USA concerned witl publicadministration.

what the Rockefeller Foundation fellowship was extended • second year on hisMahal!, returned to Swops where continued studies at the London School ofliO0n011146 under Professors N.A.Robson , K. Laski , and ,gain in Paris,

oombdieipg these studies with visite to seientifie and ream:arch institutionsin BIROOdels /*International *cadent* of AdninistretiVe Scienses /, the LawFieult, of the Bordeaux University and elsewhere.

In autumn 1937 returned to Lithuania andr resumed his work at the LawFaculty ef Lithuaniap University as senior assistant and •mturer on administra-tive law. .

Coneirrently in tho capacity of as expert worked on tbeemmittm for reformpf the Lithuanian civil service attached to the Ministry of Finance and was-appointed sewbor of thecommittee on edatiaistrative reform in Lithuania whistwan formed . in the Prim Kinistor o s office.

At the saes tine Bd.. was also appointed expertmeollsberator to the

tithaestian Council os state. In 1939 • when tte'll/Alue region was restoredto Lithuanian S.i. was invited to jots the Government Delegate to the Vilnius

region as legal adviser..In thisumer of 1939 went to Poland with the Lithuanian delegation at the

invitation of the Polish Institute of Public Adnialstratien.111 , 1940 .1 after the transfer of the Law Faculty frOn Kaunas to Vilnius,

a - reeinanisation of the a. Faculty tnok . place when its . sestion od Economics. ...-.- .tolacsmeAvlserpnrativ , faculty. s.. ..s appointed assistant professor and vice-deansai-. t.Ite;1811 - Facility and taught edninietrotive 3... public administration

--,. _ --. _ 1 --:,. • . . •. • • • .

. . • .-.. • . • . . ,• .. ,....eceipiratiwe:. 43 °nat ./tut local law . /emegerative . goverameat/. ,c,

'1-i'8i,1,, ,:;wao: .appoiatid- • dean of . .t.he • law Faculty.

•

2•

Both during the first 4ovict occupation of 1940.41 d the German Mei

-Occupation of 101..44, S.t. took an active part in the Lithuanian national

resistance for the restoration of the independenoe of Lithuania. In 1940

S.t. SOME joined an undergound orgAnisation known as the Lithuanian

Activist Front andled an uprising in Vilnius it June 1941, becoming chairman

of the Lithuanian Vilnius Committee which took over the entire administration

of Vilnius and the Vilnius region. The Lithuanian Provisional uovernment whish

cans into power after the June *prising of 1941, appointed S.t. its delegate

to the Vilnius region.

Boon after this S.t. joined the underground restates.. movement called the

i'ithueninn Freedom Fighters , Unios and became its leader in Vilnius region.

$.i. wrote in the underground newspapsers and himself publiaked and edited

one celled “Free Nerd". S.t. was also • member of the undegrounn Lithuanian

political committee of the Vilnius region. .

Set. led the anti Mai Gorman resistance soveseat of the university

eireles stnengly opposing all Airman efforts to mobilise Lithuanian youth

jot the Lithuania 811 legion and any other Girlies military formations.

When all (Armin efforts had failed all Lithuania universities were closed down

by the Berman authorities.

Set. also took an active aprt in the activities of the Supreme Lithuanian

Comaittee which was at that time established in Dumas, and later in the

astinities ef the Supreme Committee of Libersti•n of Lithuania. In theautumm

of 1943 d.t..went on a secret 'mission to Latvia and in 1943 and 1944

conducted secret ta/kmin Vilnius with the representatives of the Polish

resistance.

In 1944 when the Soviet .ray was advancing towards Lithuanie,d.t. was

delegate& by the supreme Committee of Liberation of Lithuanian to organise

its delegation abroad, of which he becalm a member.

• In 1945-46 8. -1. took part in promising the Baltic University in Banburg

and taught there for sós* time. SW Throughout this period took anactive part in the Lithuanian national resintnace movement 'keeping close

contacts with the Lithuanian resistance at hone.

In May 1946 B./. went over to •lrea t Britain at theinvitation of the

Sirminghaa University to join its Fadulty of Social Scions** ' where he worked

for a year as a research fellow. In the spring of 1949 loft Birmingham

. University to take over again Lithuaaisi national political and resistance

L41ectivities. Till 1957 was vise-chairman -of the Lithuanian Association 4*• 0

rent Britain, secretary to the Committee of Liberal &Allem, member of the

Executive - Committee of the Liberal International asistant sestet 7stlhe

tall4Le- of.•,,,Frtatives of Csntra,l and 1- -Astor

' •

•

SECRET

, 3A

and editor of the magazine "East and West".

In January 1957 S.Z. took a position with the Unitod States InformationAganoy, Voice of Anarica, Nuenich Radio Center, as a script writer, producer

and later as a senior Lithuanian program officer.

Be Wad this position until he emigrated to the USA in 1959. )07"4.1. special subjects of study Aires Constitutional Law, Comparative

Government 9 public Administration, International Relations. 8.2. haa also

closely followed the developmant of the goviit rogime and goveramont.