Buss n26 Small
-
Upload
ana-gabunia -
Category
Documents
-
view
529 -
download
0
Transcript of Buss n26 Small
master klasi:
kulinariis alqimikosebi da blumentalis `msuqani ixvi~
transaqciuri analizi rogor davexmaroT adamianebs
sakuTari Tavis SecvlaSi
impulsis efeqti
korporacia Tu saojaxo biznesi: aSS
no 6
(2
6) seqtemberi 2
00
9
rekomendebuli sacalo fasi 10 lari
racionaluri
ekonomikis dasasruli
jek trauti, el raisi
marketinguli
omebi
Targmani:
aqtualuri Tema:
eqspansiidan
gadarCenisken
Tbilisi, 50 Rustaveli ave.Tel:+995 32 98 30 68; Fax:+ 995 32 92 08 50
mTavari redaqtori
amiran babunaSvili
rubrikebis redaqtorebi
menejmenti
nikoloz markozaSvili
marketingi da PRzurab liluaSvili
ekonomikuri azrovneba da finansebi
Temur kuprava
adamianuri resursebis ganviTareba
lela giorgobiani
saredaqcio ganyofileba
proeqtis menejeri
ana gabunia
mTargmneli
daviT axalaZe
dizaini
Tornike lorTqifaniZe
mxatvar-ilustratori
mamuka tyeSelaSvili
koreqtori
nino saiTiZe
gamomcemeli
Sps. `biznes pabliSingi~
misamarTi: Tbilisi 0105,
faliaSvilis q. 108,
tel.: 22 37 68
el-fosta:
xelmowerisTvis:
reklamis ganTavsebisTvis:
www.bs-magazine.com
stamba: Sps `sezani~
Tbilisi, wereTlis gamz. 140
tel.: 35 70 02
el-fosta: [email protected]
tiraJi: 3 000 cali.
rekomendebuli sacalo fasi 10 lari
xelmoweris fasi: 8.90 lari© “Business Publishing” saavtoro uflebebi daculia.
JurnalSi gamoqveynebuli masalebis nawilobrivi an mTliani gamoyeneba akrZalulia.UDC (uak) _ 338.22
10 biznesis siaxleebi
aqtualuri Tema 18
eqspansiidan gadarCenisken avtori: levan Jvania
master klasimaster klasi
lurji okeanis flagmanebi 30
kulinariis alqimikosebi da blumentalis `msuqani ixvi~avtori: amiran babunaSvili
adamianuri resursebis ganviTareba 42
transaqciuri analizi rogor davexmaroT adamianebs sakuTari Tavis SecvlaSi avtori: lela giorgobiani
marketingi 48
impulsis efeqti avtori: zurab liluaSvili
ekonomika 54
korporacia Tu saojaxo biznesi: amerikis SeerTebuli Statebi avtori: Temur kuprava
Harvard Business Review 60
racionaluri ekonomikis dasasruli avtori: den arieli
Targmani 68
marketinguli omebi avtorebi: jek trauti, el raisi
testebi 92
testebi sazrianobaze
8 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
mTavari redaqtoris mimarTva
amiran babunaSvili
mTavari redaqtori
cisferi okeane im, yvelasaTvis ucnob, bazrebs gulisxmobs, sadac, wiTeli okeanisgan
gansxvavebiT, konkurentebi jer ar Cabmulan bazris wilisaTvis gaCaRebul uSeRavaTo omSi,
sadac jer kidev ar arsebobs TamaSis wesebi _ odesme cisferi okeanis strategiis mimdevari
kompaniebi maT Tavad daaweseben. cisferi okeane axlad Seqmnili bazaria, sadac jer mxolod
erTi, am bazris Semoqmedi, inovaciuri da riskis gamwevi kompania moRvaweobs.
cisferi okeanis strategiis gamoyeneba xSirad erTaderTi swori arCevania im kompaniebisTvis,
romlebic biznesis swrafad cvalebad, sastik da daundobel samyaroSi cdiloben gadarCenasa
da ganviTarebas.
cisferi okeanis strategiis gamoyenebiT qmni sakuTar niSas, axal bazars, marto `TamaSob~
da TamaSis wesebsac TviTon qmni. magram, SeuZlebelia mudmivad iyo is erTaderTi, romelic
Sen mierve Seqmnil bazarze yvelafers akontrolebs. aucileblad gamoCndebian isini, vinc
ukve arsebuli bazrebze muSaobas amjobinebs _ `kargi ideaa! mec Seval am bazarze, mec
SevTavazeb momxmarebels igives. oRond _ ukeTesi pirobebiT da Semosavalsac gavinawilebT~.
cisferi okeane yovelTvis arsebobda. `ra produqti iyo CvenTvis ucnobi am asiode wlis
winaT?~. Tu am kiTxvas vupasuxebT, miviRebT imis TiTqmis srul CamonaTvals, riTac dRes
vsargeblobT da ris gareSe cxovreba ver warmogvidgenia.
arsebobs aseulobiT saintereso istoria, Tu rogor iqmneba cisferi okeane, aqamde
ararsebuli niSa. Jurnalis axal rubrikaSi, romelsac `cisferi okeanis flagmanebi~
vuwodeT, SevecdebiT xSirad mogiTxroT im `jadoqrebis~ Sesaxeb, romlebic cisferi
okeanis Semqmnelebad gvevlinebodnen da gvevlinebian.
da romlebzec asea damokidebuli progresi.
iq wadi, sadac bazari momgebiani da mzardia, sadac
konkurencia ar arsebobs!
cisferi okeanis strategia
lurji da wiTeli okeaneebi yovelTvis arsebobda da kvlavac iarsebebs. amitomac
realoba moiTxovs, rom kompaniebma orive tipis okeanis strategiuli logika
gaiazron. dRes, miuxedavad imisa, rom sxvadasxva kompaniaTa mxridan mkveTrad
izrdeba lurji okeaneebis Seqmnis moTxovnileba, strategiis rogorc Teoriul,
aseve praqtikul sferoSi konkurentuli wiTeli okeanis modeli dominirebs.
droa, gavaTanabroT saswori strategiis sferoSi am or mimarTulebas Soris.
miuxedavad imisa, rom lurji okeaneebi yovelTvis arsebobda, maTi strategiebi,
umeteswilad, gaucnobierebeli darCa. magram, Tuki korporaciebi mixvdebian,
rom lurji okeaneebis Seqmnisa da xelSi Cagdebis strategiebs sarCulad wiTeli
okeanis strategiebisgan Zireulad gansxvavebuli logika udevT, isini momavalSi
bevrad ufro meti lurji okeanis Seqmnas SeZleben.
Can kimi da rene moborni. lurji okeanis strategia
10 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
Compaq-i brundeba. kompiuterul samyaroSi sakmaod
saintereso movlenebis mowmeni vxdebiT. cota xnis win
msoflios kompiuteruli teqnikis warmoebis dargis
erT-erTma liderma, kompania HP-m gadawyvetileba miiRo,
nouTbuqebis mimarTulebiT brendi Compaq-i daabrunos.
es, mzardi konkurenciis pirobebSi, saintereso marketin-
guli da strategiuli nabijia, romelmac kompaniis arse-
buli poziciebi kidev ufro unda gaamyaros.
2002 wels HP-isa da Compaq-is gaerTianebiT kompiute-
rul teqnologiebSi axali msoflio lideri gamoCnda. am
ori kompaniis miRwevebi, cnobadoba da potenciali kargad
SeeTavsa erTmaneTs da efeqtiani zrdis saSualeba warmo-
qmna. Tumca, produqciis TiTqmis mTeli xazi brend HP-is
qveS moeqca, Compaq-i ki paralelurad mxolod ramdenime
modelze figurirebda.
teqsas instrumentis yofilma TanamSromlebma rod konio-
nma, jim xarisomma da bil mertosma kompania Compaq-i 1982
wels daafuZnes. idea, romelic Compaq-is damfuZneblebma
Tavidanve SeimuSaves, bazarze portatiuli personaluri
kompiuterebis warmoeba iyo. kompaniisaTvis SerCeuli saxe-
li ori cnebis, COMPAtability-s da Quality-s, safuZvelze Sei-
qmna, rac Tavsebadobasa da xarisxze pirdapir miuTiTebs.
kompaniam IBM-Tavsebadi portatiuli kompiuterebis war-
moeba daiwyo. zogierTi maTgani warmadobiT IBM-is ori-
ginal kompiuterebs imTaviTve jobda kidec. xarisxma,
momxibvlelma dizainma da maRalma funqcionalurobam
Compaq-s sul male moutana warmateba. 1986 wlisaTvis
kompaniam 500 milion dolarian brunvas miaRwia, 1987 wels
1 milioni, xolo 1999 wlisaTvis _ 50 milionze meti kom-
piuteri gamouSva.
Compaq-i momxmarebelze orientaciiT yovelTvis gamoir-
Ceoda. man, 1990-ian wlebSi, erT-erTma pirvelma warad-
gina bazarze personaluri kompiuterebi seriiT Presario,
romlis fasi 1000-s dolarze naklebi iyo.
teqnologiebi
HP-is strategiuli gadawyvetileba - COMPAQ-i brundeba
evropaSi, da maT Soris _ saqarTveloSi, Compaq-is kom-
piuterebi da nouTbuqebi didi popularobiT sargeblob-
da. CvenSi Compaq-is portatiuli kompiuterebi da nouT-
buqebi xarisxTan da maRal warmadobasTan asocirdeboda.
Compaq-is plusebi kargadaa aRbeWdili momxmareblis mex-
sierebaSi. albaT, amis gaTvaliswinebiT, HP-ma warmoadgina
nouTbuqebis seria sabbrendiT "Compaq" xelsayreli fa-
sis farglebSi momxmareblis moTxovnebis dasakmayofile-
blad.
Sedegad, dabali fasis HP-is nouTbuqebis diapazonSi
momxmarebeli SeZlebs arCevanis gakeTebas mxolod Com-
paq-is sabbrendidan, xolo HP-is brendi datanili iqneba
saSualo da maRali klasis nouTbuqebze. aseTi midgoma
momxmarebels, TavianTi moTxovnebidan gamomdinare, por-
tatiuli kompiuteris SerCevisas orientacias gauadvile-
bs.
axali nouTbuqebi pasuxobs yvela Tanamedrove moTxovnas,
rac yoveldRiuri muSaobisTvisaa aucilebeli. isini ide-
aluria saxlisTvisa da mcire biznesisaTvis. yvela maTga-
ni aRWurvilia 15,6 duimiani ekraniT, farToformatiani
matriciT da HD garCevadobiT kuTxeebis TanafardobiT
16:9-ze.
nouTbuqebi aRWurvili iqneba rogorc Intel-is, aseve AMD-
is procesorebiT. jerjerobiT brendi ori modeliT _
Compaq 610 da Compaq 615 _ wardgeba bazarze da popula-
rul da xelmisawvdom models, НР 550-s Caanacvlebs.
kompania НР msoflio lideria sainformacio teqnologie-
bis mimarTulebiT. НР-is produqtebis da gadawyvetilebe-
bis sia personalur kompiuterebs, printerebs, programul
uzrunvelyofas, sainformacio-teqnologiur gadawyveti-
lebebsa da servisebs moicavs. yvela maTgani momxmareblebs
da kompaniebs exmareba, sainformacio teqnologiebis muSa-
oba maqsimalurad moqnili da efeqtiani gaxadon.
biznesis siaxleebi
12 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
biznesis siaxleebi
sul cota xnis win saqarTvelos msoflio ekonomi-
kurma forumma konkurentunarianobis globalur
mimoxilvaSi (Global Competitiveness Report) 2009-2010
wlebisTvis 90-e adgili SeunarCuna, Fitch Ratings-ma ki
`negatiuri~ sakredito reitingi “stabiluramde” gau-
zarda.
da ai, sruliad axali cnoba: biznesis simartivis mi-
xedviT saqarTvelom 183 qveyanas Soris meTerTmete
adgili daikava.
reitingi
kargi signalebi
biznesis warmoebis simartive (Ease of Doing Business) erT-
erTi is maCvenebelia, romliTac qveynis sainvesticio
mimzidveloba fasdeba. msoflio bankis jgufSi Semava-
li saerTaSoriso safinanso korporacia yovelwliurad
aqveynebs ramdenime parametriT gansazRvrul am reitings.
yovelgvari damatebiTi komentaris gareSe mogvyavs rei-
tingis mixedviT gansazRvruli pirveli aTeuli qveyana
da sabWoTa kavSiris yofili respublikebis reitingebi
(SedarebisTvis gTavazobT 2007-2009 wlis Sedegebsac).
adgili
reitingis
mixedviT
qveyana 2007 2008 2009 2010
adgilis cvlileba 2007-2010 ww-Si
`+~ _ gaumjobeseba
`-~ - gauareseba
1 singapuri 1 1 1 1 0
2 axali zelandia 2 2 2 2 0
3 honkongi 4 4 4 3 1
4 aSS 3 3 3 4 -1
5 didi britaneTi 6 6 6 5 1
6 dania 5 5 5 6 -1
7 irlandia 8 8 7 7 1
8 kanada 7 7 8 8 -1
9 avstralia 9 9 9 9 0
10 norvegia 10 11 10 10 0
11 saqarTvelo 35 18 15 11 24
24 estoneTi 18 17 22 24 -6
26 litva 24 26 28 26 -2
27 latvia 20 22 29 27 -7
38 azerbaijani 97 96 33 38 59
41 yirgizeTi 88 94 68 41 47
43 somxeTi 46 39 44 43 3
58 belarusi 123 110 85 58 65
63 yazaxeTi 71 71 70 63 8
94 moldova 90 92 103 94 -4
120 ruseTi 112 106 120 120 -8
142 ukraina 139 139 145 142 -3
150 uzbekeTi 145 138 138 150 -5
152 tajikeTi 153 153 159 152 1
14 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
biznesis siaxleebi
imis miuxedavad, rom bolo sami Tvis ganmavlobaSi
iuridiuli Tu fizikuri pirebis raodenobis da de-
pozitebis zrda sabanko seqtorSi stabiluria, bolo
dromde kreditebis gacemis TvalsazrisiT bankebis
aqtivoba dabali rCeba. (mizezad, cxadia, globaluri
krizisis da omis Sedegad gazrdili sakredito riskebi
saxeldeba).
depozitebis zrda, Sedegad, saqarTvelos erovnul
bankSi komerciuli bankebis sakorespondento angari-
Sebze rezervebis zrdas iwvevs, rac SeiZleba zedme-
ti likvidobis gaCenis winapiroba gaxdes. miuxedavad
imisa, rom bazari (riskebis TvalsazrisiT) jer kidev
problemuria, zedmeti likviduroba, Tavis mxriv,
mainc xels Seuwyobs sakredito saprocento ganakve-
Tebis Semcirebas da komerciuli bankebis sakredito
politikis met-naklebad gamococxlebas.
erT-erTma pirvelma sakredito politikis gaaqtiure-
baze ganacxadi `saqarTvelos bankma~ gaakeTa. rogorc
bankSi iuwyebian, depozitebi ivlisis TveSi 43 mln la-
riT, agvistoSi ki _ 72,6 mln lariT gaizarda (aqedan 50
mln lari fizikuri pirebis depozitebze modis).
sabanko sistema
sakredito aqtiuroba
da ai, cnoba _ `saqarTvelos banki~ ipoTekuri kre-
ditebis limitis samjer gazrdas gegmavs. amasTan,
bankis xelmZRvanelobis gancxadebiT, erT pirovnebas
150 aTasi amerikuli dolaris moculobis ipoTeku-
ri kreditis miReba SeeZleba (adre maqsimumi 50 aTas
amerikul dolars Seadgenda). yovelTviurad banki 4-5
milioni laris ipoTekuri kreditis gacemas da sapro-
cento ganakveTis 18-dan 16 procentamde Semcirebis
pirobas debs.
ramdenad SeZlebs ̀ saqarTvelos banki~ am sasiamovno da-
pirebis Sesrulebas? amas uaxloesi momavali gviCvenebs.
kidev erTi banki, romelmac biznes-kreditebze sapro-
cento ganakveTi saSualod 2%-iT Seamcira _ `prokre-
dit bankia~.
xelisufleba bankebis mxridan kreditebis gacemis
aqtiurobis ufro seriozul zrdas seqtembris bolos
elodeba da miiCnevs, rom es biznesis ganviTarebas Seu-
wyobs xels. ekonomikis ministris gancxadebiT, uaxlo-
es xanebSi saprocento ganakeTis Semcirebas `Tibisi
banki~ da `banki respublika~ apirebs.
www.adstation.ge
www.ogilvy.com
saerTaSoriso sareklamo saagentoebis umetesoba ar qmnis regionalur
ofisebs da upiratesobas lokalur saagentoebTan drodadro TanamSromlobas
aniWebs.
magram es Ogilvy-s modeli ar aris.
Cven gvjera, rom aseTi midgoma Cveni damkveTebis interesebs ar gamoxatavs.
Ogilvy-s msoflios 159 qveyanaSi 497 ofisi aqvs. arc erT sxva globalur jgufs
ar aqvs msgavsi masStabis qseli. ZiriTadi gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom
Cveni menejmenti, angariSebis da kreativis direqtorebi, namdvilad icnoben
erTmaneTs, regularulad xvdebian da uziareben gamocdilebas da resurss.
Ogilvy-s saqarTvelos ofisi centraluri da aRmosavleT evropis regions
miekuTvneba. am regionSi Ogilvy erT-erTi umsxvilesi moTamaSea, dsT-s masStabiT
ki pirveli.
Tqveni biznesi am erT-erT yvelaze swrafad mzard regionSia, sadac uamravi
SesaZlebloba arsebobs. Tumca, brendis Seqmnis Sansi mxolod erTxel
geZlevaT.
Cven gTavazobT mTeli regionis, mTeli msoflios gamocdilebas da eqspertizas
Tqveni brendis Seqmnis, ganviTarebisa da marTvis procesSi.
yvelaze lokaluri saerTaSoriso,
yvelaze saerTaSoriso lokaluri.
16 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
finansur kriziss ver gauZlo da amerikuli avtomSene-
blobis didi sameulis (General Motors (GM), Ford, Daimler
Chrysler) wevrma, GM-ma Tavi bankrotad aRiara. es GM-is
aqciebze mravalwliani fasis dacemis, sabazro niSebis
dakargvis da TanamSromelTa masiuri daTxovnebis sru-
liad logikuri Sedegi gaxda. zogierTi analitikosis
azriT, uaxloes aTwleuls verc darCenili ori gigan-
ti gadaurCeba.
amerikuli avtowarmoebis sruli kraxi am kompaniebSi
tradiciulad moqmedi principi gaxda _ miswrafeba
imisken, rom warmoebis yvela etapi erT xelSi moeqciaT
da totaluri kontroli ewarmoebinaT.
avtowarmoebis iaponuri modeli didi wili makomple-
qtebeli nawilebis Sesyidvas iTvaliswinebda da aTeu-
li wlebis ganmavlobaSi ukeT Seesabameboda drois
moTxovnebs. amerikuli sameulic cdilobda axali re-
aliebis gaTvaliswinebas, magram amas nela da mouqne-
lad akeTebda.
mainc, ra momavals winaswarmetyveleben eqspertebi?
zogierTi avtomSeneblobis dargSi warmoqmnil dRevan-
del mdgomareobas 1970-1980-ian wlebSi televizore-
bis dargSi arsebul situacias adarebs. maSinac aziuri
qveynebis mwarmoeblebTan gaCaRebuli mZafri konku-
renciis dros televizorebis mwarmoebeli amerikuli
kompaniebi RCA, Zenith da sxvebi, romlebic ar Cqarobd-
nen gardaqmnas, dRes an aRar arseboben, an igive aziuri
firmebis mieraa Sesyiduli.
yvelaze realistur scenarad eqspertebi arsebul
avtomobilebis konstruqciebSi cvlilebebis Setanas
miiCneven imisTvis, rom gaizardos warmadoba da maq-
avtowarmoeba
axali avtomobili?
simalurad iqnas gamoyenebuli avtowarmoebis ukve ar-
sebuli SesaZleblobebi. amisTvis ki `gigantebma~ uari
unda Tqvan srul teqnologiur ciklze da unda gada-
vidnen makompleqtebeli nawilebis Sesyidvaze im mcire
kompaniebidan, romlebic am saqmianobas ukeT arTmeven
Tavs.
aseTi kompaniebi ki, romlebic sxvadasxva mowyobilo-
bis gaumjobesebaze fiqroben, ukve mravlad arian. ma-
galiTad, Transonic Combustion-i muSaobs sawvavis inJe-
qtorebis Zalian viwro sferoSi da Sigawvis kameraSi
haerisa da sawvavis narevis Sefrqvevis sruliad axal
algoriTmebs qmnis. Fallbrook Technologies-s transmisiis
iseTi axali komponentebi gamoaqvs bazarze, romlebic
saSualebas iZleva 5%-mde Semcirdes sawvavis xarji
avtomobilis kondencioneris eleqtromoxmarebis op-
timizaciis gziT.
erT-erT mTavar mimarTulebad eqspertebi eleqtro-
mobilebs Tvlian. 2009 wlis aprilSi aSS-is energetikis
ministris, stiven Cus mier gakeTebuli gancxadebiT,
gardauvalia axal eleqtrul satransporto saSuale-
bebze gadasvla, romlebic energias sufTa, aRdgenadi
resursebidan miiReben (rogoricaa, magaliTad, mzisa
da qaris energia). ministris es gancxadeba axali ad-
ministraciis mxridan am mimarTulebis mxardaWeris
maCvenebelia da finansuradacaa gamyarebuli. magali-
Tad, axladSeqmnili mowinave energetikuli kvlevebis
federaluri saagentos (ARPA-E) mTavari sazrunavi Se-
sabamisi teqnologiuri cvlilebebis procesis inten-
sifikaciaa sakmarisi finansuri investiciebis ganxor-
cielebis gziT. es ki `akumulatorebis revoluciis~
dasawyisad SeiZleba miviCnioT.
biznesis siaxleebi
17seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
biznesis siaxleebi
Dekabank Deutsche Cirozentrale-is eqspertebma 31 yvelaze
msxvili ekonomikis kvleva Caatares. kvlevis Sedege-
biT Tu vimsjelebT, krizisma yvelaze metad TurqeTi,
ruseTi da singapuri daazarala. sxvebTan SedarebiT
seriozuli zarali iaponiam da germaniam ganicada.
TurqeTis mSp misi pikuri donidan 14,2%-iT, ruseTis _
11%-iT, singapuris ki 9,9%-iT daeca. aseTia `Cempion-
Ta~ Sedegebi. iaponiam ki mSp-s 8,3%-iani vardniT meo-
Txe adgili daimsaxura.
rogorc gairkva, krizisis dros yvelaze ukeT CineTis
mdgomareoba gamoiyureba _ man ekonomikis 10,1%-iani
zrda aCvena! indoeTis ekonomikac, mSp-is 7,6%-iani zr-
diT, SesaniSnavad gamoiyureba. evropaSi ki saukeTeso
Sedegi 2,2%-iani zrdiT poloneTs aqvs.
kvlevis Tanaxmad, krizisma yvelaze metad ganviTare-
badi qveynebi daazarala. Tumca, Sedegebis Tvalsazri-
siT, zarali ganviTarebul ekonomikebSic seriozuli
iyo.
magaliTad, mSp-is 6,9%-iani dacemiT (merve adgili)
germania evropaSi yvelaze metad dazaralda. italiam
ekonomika
Cempionebi
6,5%-iT meaTe adgili daikava. 3,9%-iT aSS meoce ad-
gilze moxvda.
sayuradReboa, rom, sabanko seqtorSi da uZravi qone-
bis bazarze arsebuli problemebis miuxedavad, aSS-is
da didi britaneTis danakargebi ufro naklebia, vidre
sxva qveynebis. aseTi paradoqsi imiT aixsneba, rom am
qveynebis ekonomika naklebadaa eqsportze damokide-
buli.
Dekabank Deutsche Cirozentrale-is eqspertebis azriT, mSp-
is vardna saxelmwifos biznes-modelis `sarkisebur
anarekls~ warmoadgens: rac metad iyo qveyana CarTu-
li globalur ekonomikaSi, miT metad dazaralda igi
krizisis Sedegad.
Tumca, rogorc Dekabank-is eqsperti, ulrix kateri
aRniSnavs, es sulac ar niSnavs, rom vinme, magaliTad
_ germania, uars ityvis eqsportze orientirebul
biznes-modelze. piriqiT, rogor elian, germania is
`lokomotivi~ gaxdeba, romelic regionis sxva eko-
nomikebs krizisidan gamosvlaSi daexmareba. marTlac,
ama wlis meore kvartlidan dawyebuli, germania da sa-
frangeTi ukve nela, magram mainc gamodian recesiidan.
eqspansiidan gadarCenisken
avtori: levan Jvania
ss `saqarTvelos bankis~ konsolidaciisa da
profesiuli praqtikis samsaxuris ufrosi
19seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
aqtualuri Tema
globaluri finansuri krizisi da
misi gamomwvevi mizezebi
erT-erTi umniSvnelovanesi da, SesaZloa, gada-
mwyveti faqtori, romelmac msoflios (globa-
luri) finansuri krizisi gamoiwvia, iafi fulis
waxalisebis gziT aSS-is mTavrobisa da federa-
luri sarezervo bankis (`fedi~ - Fed) mier ipo-
Tekuri sesxebis Warbi miwodebisa da moTxovnis
zrdis xelSewyobis politika gaxda.
2007 wlis seqtembridan 2008 wlis aprilis Ca-
TvliT `fed~-ma eqspansiuri monetaruli poli-
tika wamoiwyo: `fed~-is fondirebis ganakveTi
(Fed Fund Rate) 5.25%-dan 2%-mde, xolo sadiskon-
to ganakveTi _ 5.75%-dan 2.25%-mde Semcirda.
amave periodSi aSS-s sagadamxdelo balansis de-
ficitma mTliani Sida produqtis 6% Seadgina,
ramac, Tavis mxriv, xeli Seuwyo aziuri da na-
vTob eqsportiori qveynebis mxridan kapitalis
Semodinebas, aSS-Si Warbi likvidobis Camoyali-
bebas da ipoTekuri dakreditebisTvis saukeTeso
pirobebis Seqmnas.
kapitalis siWarbem da maRal amonagebze sul
ufro metma moTxovnam aSS-s bankebs agresiuli
dakreditebis politikisken da sesxebis gacemis
procedurebis gaiolebisken ubiZga. bankebma ga-
amartives dakreditebis standartebi da Seasus-
tes kontrolis sistema. damatebiT, mTavrobam
`provokaciuli~ dabali saprocenti ganakveTe-
biT waaxalisa arastandartuli ipoTekuri sesxe-
bis, e.w. ARM-ebis (Adjustable-Rate-Mortgage), gacema
dabal Semosavlian mosaxleobaze.
mcire da saSualo Semosavlebis mosaxleobaze ipoTeku-
ri sesxebis masiuri gacemis waxalisebis mizniT, iseT,
mTavrobis dafinansebaze myof, kompaniebze, rogore-
bicaa Fannie Mae da Freddie Mac, politikuri zewolac ki
ganxorcielda. mTavrobis Semdgomma mxardaWeram Fannie
Mae da Freddie Mac-i ipoTekuri sesxebis `anderraitin-
gis~ bazarze dominantebi gaxada.
amasTan, politikosebma, piradi gamorCenis miz-
niT, lobireba gauwies ipoTekuri dakreditebis
gigantebis Seqmnas, saidanac sargebels iRebdnen.
am yvelafers emateboda aqtivebis, maT Soris _
ipoTekuri sesxebis e.w. `seqiuriTizaciis~ anu
`fasian qaRaldebad SefuTvis~, totaluri zrda.
seqiuriTizaciis gaumWvirvalobam, riskebis ga-
dacemis praqtikam da maRalma `sabazro leve-
rijma~ e.w. `hausingis~ (binebis) bumi gamoiwvia.
swrafad gaizarda struqturuli da, maT Soris,
saxelmwifoebrivi Tu ekonomikuri ganviTarebis TvalsazrisiT saqarTvelosTvis 2008-2009 wlebi erT-erTi
yvelaze umZimesi gamodga. 2008 wlis saqarTvelo-ruseTis omma qveyanaSi mZime politikuri viTareba Seqmna. amas
globaluri finansuri krizisic daemata. cxadia, yovelive es investiciebis Semodinebasa da qveynis Semdgom
ekonomikur zrdaze mkafiod aisaxa.
miuxedavad Seqmnili mZime politikur-ekonomikuri viTarebisa, saqarTvelos sabanko sistemam sakmarisi mdgra-
doba da mzadyofna gamoavlina: misi kapitalizaciis (2008-2009 wlebis saSualo maCvenebeli - 20%) da likvidobis
(2008-2009 wlebis saSualo maCvenebeli - 22.5%) done, saqarTvelos erovnuli bankis mxridan maqsimalurad kon-
servatuli regulirebis Sedegad, sakmarisad maRali aRmoCnda.
komerciuli bankebisagan krizisis rTuli procesidan Rirseulad gamosvla da Semdgomi ganviTareba mkafio
rekomendaciebis SemuSavebasa da maT ganxorcielebas moiTxovs. amisaTvis ki, upirveles yovlisa, globaluri
ekonomikuri krizisis mizez-SedegTa gacnobiereba da, Semdeg, menejmentisTvis komerciuli bankebis saqmiano-
bis yvela mniSvnelovani strategiuli mimarTulebiT rekomendaciebis Camoyalibebaa saWiro. swored esaa Cveni
statiis mizani.
20 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
aqtualuri Tema
1996
0
9
9
10
22
24
31
32
68
10 20 30 40 50 60 70 80
1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008Q1
2008Q2
diagrama 1. sekiuriTizebuli ipoTekuri sesxebis wili ipoTekur
dakreditebaSi %
leveriji, ivnisi 2008
60%
70%
80%
Credit Unions
Saving institutions
Commercial Banks
Fannie Mae
Federal Home Loan Bank
Global Investment Banks
Brokers / Hedge Founds
Freddie Mae
50%
40%
30%
20%
10%
0%
gansakuTrebulad seqiuriTizebuli produqte-
bi. struqturuli produqtebi warmoiqmneboda
ipoTekuri sesxebis fuladi nakadebisgan. seqiu-
riTizaciam kidev ufro Seasusta sesxebis gace-
mis standartebi. ipoTekuri sesxebis brokerebi,
sainvesticio bankirebi da sxva CarTuli mxare-
ebi sakomisioebs iRebdnen da sjerodaT, rom
risks Tavidan icilebdnen. avtomaturma ander-
raitingma da sakredito dokumentaciis simwirem
gadaxdisunarianobis araadekvaturi kontroli
da 2007 wels seqiuriTizebuli arastandartu-
li ipoTekuri sesxebis 68%-mde zrda gamoiwvia
(diagrama #1).
seqiuriTizaciam sakredito defoltis riski
bankebis balansebs gareT da analitikosebis yu-
radRebis miRma datova. realurad bankebi, seqiu-
riTizaciis saSualebiT, investorebs gadasce-
mdnen im sakredito riskebs, romlebsac TviTon
warmoSobdnen (ix. `seqiuriTizaciis sqema~):
2001-2006 wlebSi seqiuriTizebuli arastan-
dartuli ipoTekuri sesxebis wili 54%-dan
75%-mde gaizarda. sainvesticio bankebi, sai-
poTeko sesxebis brokeruli kompaniebi da
sxva finansuri institutebi maRali leveri-
jis koeficientiT gamoirCeodnen. maT girao-
Ti uzrunvelyofili savalo valdebulebebis
(CDO) an sxva komerciuli fasiani qaRaldebis
didi raodenobiT gamoSvebis saSualeba hqon-
daT. magaliTad, sainvesticio bankebisTvis
aRniSnuli maCvenebeli (valdebulebebi/kapi-
talTan) 30-s udrida (diagrama #1). nasesxebi
saxsrebiT Sesyiduli aqtivebis Rirebulebis
Semcirebam maRali saprocento ganakveTebis
mqone moklevadiani refinansirebebi gamoiwvia,
ramac finansuri institutebis gakotrebis
riski mniSvnelovnad gazarda.
sesxebis SefuTvebis praqtikam defoltis riski
damala, rasac reitinguli saagentoebic uwyo-
bdnen xels. sesxebis meorad bazarze gayidviT
ipoTekuri sesxebis brokerebi sakomisioebs iRe-
bdnen da, radgan aseTi tranzaqcia araviTar
riskTan ar iyo dakavSirebuli, naklebi yura-
dReba eqceoda gadaxdisunarianobis analizs.
sazedamxedvelo organoebi, romlebic rTuli
biurokratiuli struqturebiT da ufleba-mo-
valeobaTa aramkafio gamijvniT gamoirCeodnen,
veRar uzrunvelyofdnen ipoTekuri sesxebis
sabrokero kompaniebis saqmianobaze efeqtian
zedamxedvelobasa da kontrols. garda amisa,
mzardi Crdilovani sabanko bazris (rogorebi-
caa `kerZo kapitalis saxlebi~ da `hej fondebi~)
zedamxedvelobis ararsebobam waaxalisa mokle-
vadiani moziduli saxsrebis aralikvidur gr-
Zelvadian aqtivebSi ganTavsebebis da sakredito
derivativebis gamoyenebis praqtika. aRniSnul
kompaniebs uaryofiTi gepebisa da vadianobebis
SeuTavseblobis problemebi SeeqmnaT. mniSvne-
lovan faqtors saerTaSoriso sabanko regula-
ciebis SeuTavseblobac warmoadgenda.
investorebi da sareitingo
saagentoebi
investorebis mxridan maRalriskian investicie-
bSi ganTavsebebma, romlebic riskis Sefasebis
SezRudul SesaZleblobebs Seicavda, finansuri
krizisi ganapiroba. Dot.com-is `sapnis buStis~
gaskdomam (2001-2003) momgebianobis koeficien-
tebi dabla dawia _ TiTqmis imave doneze, rac
21seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
fiqsirebul savalo fasian qaRaldebs aqvT. Se-
sabamisad, kapitalis organizebul bazrebze in-
vesticiebma mimzidveloba dakarga. biznesisa da
ekonomikuri garemos xelsayrelobam investore-
bs maRali amogebis normebis Ziebisken ubiZga.
rTuli struqturirebuli finansuri instrumen-
tebis (CDO, CDO2) riskis Sefasebis modeli sakma-
od arazust daSvebebs efuZneboda. isini meorad
safinanso bazarze ar ivaWreboda da institu-
cionalur investorebs potenciuri sakredito
riskebis Sefasebis SezRuduli SesaZleblobebi
gaaCndaT. investorebi, faqtiurad, brmad eyrd-
nobodnen iseTi sareitingo saagentoebis Sefa-
sebebs, rogorebicaa `S&P~, `Moody’s~, romelTa
mixedviT, `seqiuriTizebul~ sakredito produ-
qtebs iseTive Sefaseba gaaCndaT, rac maRali xa-
risxis sxva fasian qaRaldebs.
arsebobda interesTa konfliqtic _ aRniSnuli
saagentoebi finansdeboda da Semosavlebs iRe-
bda im firmebisgan, romlebic yiddnen savalo
instrumentebs investorebze, rac am ukanaskne-
lebs yuradRebis miRma rCebodaT.
uZravi qonebis bazris kolafsi
2006 wels uZrav qonebaze spekulaciurma opera-
ciebma rekordul maCveneblebs miaRwia. mTliani
garigebebidan uZravi qonebis sainvesticio miz-
nebisTvis 22%, xolo 14% _ saagarako saxlebis
SeZenebma Seadgina. Sesyidvebis 40%-mde ararezi-
dentebze modioda. sayovelTaod gavrcelebuli
iyo auSenebeli sacxovrebeli saxlebis didi mo-
culobebiT (e.w. `haeris~) Sesyidvebisa da mokle
droSi fasis zrdiT spekulaciuri mogebis miRe-
bis tendencia (diagrama #2).
wlebis ganmavlobaSi sesxebis gacemis standar-
tis Sesustebam, sesxebze SeRavaTebma da uZrav
qonebaze fasebis matebam msesxeblebi maRal
saprocento ganakveTiani ipoTekuri sesxebis
mozidvaze waaxalisa im rwmeniT, rom isini ma-
leve SeZlebdnen ufro xelsayrel saprocento
seqiuriTizaciis sqema:
pirveli etapi:
msesxebeli sesxulobs gamsesxeblisgan. es SeiZleba
moxdes saipoTeko brokeris daxmarebiT an mis gareSec.
rogorc wesi, gamsesxebels da brokers aRaranairi Sexeba
aRar aqvT msesxebelTan mas Semdeg rac sesxi gaicema.
meore etapi:
gamsesxebeli yidis sesxs emitentze da msesxebeli ki iwye-
bs periodul gadaxdebs momsaxurebis gamwevze.
mesame etapi:
emitenti yidis fasian qaRalds investorze. anderraiteri
exmareba emitents gayidvaSi, sareitingo saagento aniWebs
reitings am fasian qaRalds da aseve damatebiT kreditis
gadazRvevac (anu gamagreba) SeiZleba moxdes.
meoTxe etapi:
momsaxurebis gamwevi agrovebs msesxeblisgan periodul
gadaxdebs sesxze da gadascems am gadaxdebs emitents,
romelic Tavis mxriv uxdis investors. momsaxurebis
gamwevi da mindobili piri marTaven problemur sesxebs da
muSaoben maT amoRebaze.
saipoTeko
brokeri
sesxi
sesxi
gadaxdebi
fasiani
qaRaldi
fuli
fuli
sesxis Tanxagamsesxebeli
emitenti
(mag.:sainvesticio
banki)
investori
mindobili piri
anderraiteri
sareitingo saagento
kreditis gadamzRvevi
msesxebeli
gadaxdebi sesxze
gadaxdebi sesxze
momsaxurebis
gamwevi
aqtualuri Tema
22 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
1998
Q1 07
1999
Q2 07
2000
Q3 07
2001
Q4 07
2002
Q1 08
2003 2004 2005 2006 2007 2008
diagrama 2. gayiduli binebis raodenoba, mln.
binebze fasebis vardna
1.2
0%
1.4
1.8
1.6
2
1
-5%
0.8
-10%
0.6
-15%
0.4
-20%
0.2
-25%
0
-30%
ganakveTiT refinansirebas. ekonomikuri bumis
periodSi uZravi qonebis Warbma miwodebam da
mSeneblobebma uZravi qonebis Warbi maragebi Se-
qmna. `ioli kreditis~ politikam ki qonebis fa-
sebis zrdis molodinTan erTad gadaxdisuunaro
sesxebi waaxalisa.
2007 wlis dasawyisSi uZravi qonebis, kerZod _
sacxovrebeli saxlebis, Warbma miwodebam fase-
bze uaryofiTi tendenciebis gamovlena daiwyo
(diagrama #2). S&P Case Shiller Index-is mkveTrma Se-
mcirebam umal imoqmeda uZravi qonebis mepatro-
neTa keTildReobasa da gadaxdisunarianobaze _
mravalma maTganma aRmoaCina, rom maTi kapitali
ganulda an, sulac, uaryofiTi gaxda. Sedegad,
maTi qoneba sasesxo valdebulebaze naklebi Ri-
rebulebis aRmoCnda.
2006-2007 wlebSi saprocento ganakveTebma zrda
daiwyo, xolo uZravi qonebis fasebi daeca, ris
gamoc sasesxo valdebulebebis refinansireba
garTulda da, sabolood, mravali msesxebelis
mxridan defolti gamoiwvia (diagrama #3). uZra-
vi qonebis fasebis dacemam gazarda msesxebelTa
mxridan defoltebi da ipoTekaSi Cadebuli qo-
nebebis dakargvis SemTxvevebi.
vadagadacilebebis da defoltebis gansakuTre-
biT maRali done arastandartuli segmentisTvis
gaxda damaxasiaTebeli. aSS-Si 2006-2008 wlebis
bankebisa da investorebis mier ipoTekiT dasaku-
Trebuli qonebebis zrdis aCqarebulma tempma
globalur finansur kriziss misca biZgi. 2007
wels, kreditorebis mier aSS-Si daaxloebiT 1.3
milioni erTeuli uZravi qoneba ipoTekiT iqna
dasakuTrebuli. aseTi aqtivebis moculoba 2007
wels 2006 welTan SedarebiT 79%-iT gaizarda.
krizisis gavrceleba finansur
bazrebze
krizisi pirvelad sabinao da komerciuli far-
Tebis ipoTekur sesxebTan dakavSirebul fasian
qaRaldebs Seexo (RMBS, CMBS), Semdeg ki gadaedo
sxvadasxva aqtivebiT (ABS) uzrunvelyofil da,
bolos, korporatiul savalo fasian qaRaldebs.
finansur bazarze krizisis gavrceleba sam fa-
zad SeiZleba daiyos:
1. 2006 wlis Sua periodSi RMBS-dan CMBS-ze gavrceleba _
rodesac sabinao ipoTekur sesxebTan dakavSirebul fa-
sian qaRaldebze (RMBS) fasebi daeca, ramac komerciul
ipoTekur sesxebTan dakavSirebul fasian qaRaldebze
riskis premiis momateba gamoiwvia. CBMX-is spredis
gazrda masTan dakavSirebuli aqciebis fasis realur
cvlilebas ki ar efuZneboda, aramed imas, rom bankebi
da investorebi riskebis TvalsazrisiT RMBS-ebis ana-
logiurad afasebdnen CMBS-ebis segmentsac.
2. 2007 wlis dasawyisSi MBS-dan ABS-ebis mTel bazarze
gavrceleba _ ipoTekuri sesxebis seqtoris mimarT un-
doblobam sxva segmentebis, rogoricaa studenturi
sesxebi, avto-sesxebi da sakredito baraTebi, defol-
tis faruli riskebi warmoaCina. Sesabamisad, bazarze
aRniSnul segmentebTan dakavSirebul fasian qaRal-
debzec fasebis vardna daiwyo da ABS-ebis mTel bazars
moedo.
3. 2007 wlis meore naxevarSi korporatiuli savalo
instrumentebis bazarze gavrceleba _ ABS-ebis fasebis
aqtualuri Tema
23seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
vardnis procesi korporatiul savalo instrumenteb-
sac gadaedo, maT Soris ara mxolod moklevadian, ara-
med grZelvadian korporatiul bondebs. AAA reitingis
korporaciebic ki iZulebulebi gaxdnen bondebze maRa-
li risk premiebis gadaxda daewyoT.
Seiqmna iseTi viTareba, roca bazris monawilee-
bis sul ufro mzard raodenobas aRar Seswevda
unari daefinansebina rogorc sakredito, ise sa-
valo operaciebi.
finansuri institutebis, maT Soris _ komerciu-
li bankebis, mier sesxebisa da sxva finansuri
instrumentebis masiurma Camowerebma kapitalis
normis adekvaturobisa da likvidobis proble-
mebi Seqmna, ramac isini aiZula kapitalis mo-
zidvaze daewyoT zrunva (danarTi #3). aqtive-
bis Camoweram, sakredito resursebis deficitma
da likvidobis moklevadianobam bankebisadmi
ndobis dakargvis sindromi gamoiwvia rogorc
klientebis, ise kreditori bankebis mxridan.
Tavad bankebmac daiwyes dakreditebis procesis
Seneleba, saprocento ganakveTebis aweva, bankTa-
Soris kreditebze da sesxebis gacemis standar-
tebis gamkacreba.
fizikur Tu iuridiul pirebSi bankebis likvi-
dobaSi eWvis gaCenam da undoblobam panika war-
moSva. depozitarebma bankebidan Tanxebis gatana
da angariSebis daxurva daiwyes.
banki Northen Rock-i, rogorc gadaxdisuunaro, krizisis
pirveli msxverpli gaxda. 2008 wlis 2 Tebervals igi Her
Majesty’s Government- ma Seisyida. Semdeg ki bankebma katas-
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
1 YEAR ARM RATE
globaluri Camowerebi regionebis
mixedviT (USD mlrd)
US Banks; 241.7 Japanese Banks; 12.5
Middle Eastern Banks; 2.7 Asian Banks; 26.3
Canadian Banks; 10.7 European Banks; 193.2
6.0%
7.0%
5.0%
4.0%
3.0%
2.0%
1.0%
0.0%
kompania
aqtivebis
Camowerebi
(mlrd USD)
moziduli
kapitali
(mlrd USD)
CitiGroup 55.1 49.1
Merrill Lynch 52.1 29.9
UBS 44.2 28.3
HSBC 27.4 5.1
Wachovia 22.5 11
Bank of America 21.2 20.7
Morgan Stanley 15.7 5.6
IKB Deutsche 15.3 12.3
Washington Mutual 14.8 12.1
Royal Bank of Scotland 14.9 23.5
JP Morgan Chase 14.3 7.9
Deutsche Bank 10.8 3.2
Credit Suisse 10.5 2.7
Wells Fargo 10 4.1
Barclays 9.1 18.6
Lehman Brothers 8.2 13.9
Credit Agricole 8.0 8.8
Fortis 7.4 7.2
HBOS 7.1 7.6
Societe Generale 6.8 9.8
Other European Banks 67.1 30.5
Other US Banks 40.2 22.8
Other Asian 20.1 18.4
Other 19.1 26.1
Total 521.9 379.2
diagrama 3.
aqtualuri Tema
24 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
trofuli siswrafiT daiwyes gakotreba. depozitebis
dazRvevis federaluri korporacia (Federal Deposit Insu-
rance Corporation- FDIC) iZulebuli gaxda maTi daxurva da-
ewyo. mravali komerciuli banki da finansuri institu-
ti gaiyida an ufro myar finansur mdgomareobaSi myof
finansur instituts Seerwya (diagrama #4). sakredito
kavSirebis erovnul administracias (National Credit Union
Administration - NCUA) mravali sakredito kavSiris daxurva,
likvidacia an gayidva mouwia aSS-Si da did britaneTSi.
sabolood, msoflio bazarze warmoiSva kapitalis de-
ficiti, ramac fulis gaZvireba gamoiwvia. amis erT-erT
TvalsaCino maCvenebels TED Spread-i warmoadgens, rome-
lic aSS-s saxazino (T-Bills) da evrodolarul (Eurodollar
Bills) valdebulebebis saprocento ganakveTebs Soris
gansxvavebas warmoadgens. aRniSnuli spredi 2005-2006
wlebis ganmavlobaSi 0.5%-s ar cdeboda, maSin roca 2007
wlis agvistodan man sagrZnobi mateba daiwyo da 2.3%-dan
(2008 wlis oqtombrisTvis) 4.5%-s miaRwia (diagrama #5).
centraluri bankebis intervenciebi
2004-2006 wlebis sapirispirod, roca FED-i maR-
la wevda saprocenti ganakveTs inflaciis tem-
pis Sesaneleblad, 2007 wlis bolos, recesiis
prevenciisa da ipoTekuri sesxebis bazris ga-
mococxlebisaTvis man saprocento ganakveTebis
dabla daweva daiwyo. igive strategias mimarTa
evropis centralurma bankma.
garda amisa, centralurma bankebma bankTaSoris
sesxebze da fasiani qaRaldebiT vaWrobaze ga-
rantorebad gamosvla da mTavrobebTan erTad
krizisidan gamosvlis RonisZiebaTa paketebis
erToblivi SemuSaveba daiwyes. FED-ma Wall Street-is 20 umsxvilesi firmis bolo instanciis kredi-
toroba gamoacxada, rac manamde mxolod komer-
ciuli bankebisTvis iyo SesaZlebeli. amis garda,
FED-ma dilerebs SesaZlebloba misca pirdapir
fulze hqonodaT wvdoma im aqtivebis safasurad,
romlebic ukve aqtiur bazarze aRar ivaWreboda
da ufasurdeboda.
krizisis gavrceleba realur
ekonomikaze:
sabolood safinanso krizisma realuri ekonomi-
kis TiTqmis yvela dargi moicva da Seexo uamrav
kompanias mTel msoflioSi. sasaqonlo fiuCer-
sebis spekulaciebiT gamowveulma krizisma 2007-
2008 wlebSi sakvebze fasebis kolafsi gamoiwvia.
kerZod, finansurma spekulantebma, romlebic
did mogebas elodnen uZravi qonebis biznesidan
(maT Soris _ ipoTekur sesxebTan dakavSirebu-
li fasiani qaRaldebidan), TavianTi resursebis
sakvebisa da nedleulis bazrebze reinvestireba
moaxdines. trilionobiT aSS dolaris kapitalis
kvebis industriaSi mozRvavebam fasebis masiuri
zrda gamoiwvia iseTi pirveladi moxmarebis pro-
duqtze, rogoricaa xorbali.
gaizarda umuSevrobis done ara mxolod safi-
nanso, aramed sxva industriebSic, ris gamoc
Semcirda moTxovna turistul momsaxurebebze,
garTobis biznesebze, fufunebis sagnebze (maT
Soris _ maRali klasis avtomobilebze). krizisma
aseve seriozuli dartyma miayena sahaero trans-
portis, sastumros, dasvenebis, garTobis servi-
gayiduli kompania myidveli Sesyidvis gamocxadeba
Northen Rock Her Majesty's Government 22.02.08
Bear Steams JP Morgan Chase 01.04.08
Catholic Building Society Chelsea Building Society 07.06.08
Countrywide Financial Bank of America 01.07.08
Aliance & Leicester Banco Santander SA 14.07.08
Roskilde Bank Danmarks Nationalbank (Danish Central Bank) 26.08.08
Derbyshire Building Society Nathionwide Building Society 08.09.08
Cheshire Building Society Nathionwide Building Society 08.09.08 -pre
Merrill Lynch Bank of America 14.09.08 -pre
American International Group United States federal government 16.09.08 -pre
Lehman Brothers (partly) Barclays plc 17.09.08
HBOS Lloyds TSB 18.09.08 - pre
Washington Mutual JP Morgan Chase 26.09.08
Lehman Brothers (partly) Nomura Holdings 26.09.08
Bradford & Bingley Her Majesty's Government (Mortgage Assets), Banco Santander SA (Savings Liabilities) 26.09.08
Fortis Government of Netherlands (Dutch assets) BNP Paribas (Belgian and Luxembourg assets) 30.09.08
Dexia The belgian, French and Luxembourg gov. 30.09.08
Wachovia Wells Fargo 03.10.08
Landsbanki Icelandic Financial Supervisory Authority 07.10.08
Glitnir Icelandic Financial Supervisory Authority 08.10.08
Kaupthing Bank Icelandic Financial Supervisory Authority 09.10.08
BankWest (subs. Of HBOS) Commonwealth Bank of Australia 09.10.08
Royal Bank of Scotland (63% bought) Her Majesty's Government 13.10.08
HBOS (43.5% bought) Her Majesty's Government 13.10.08
Lloyds TSB (43.5% bought) Her Majesty's Government 13.10.08
Sovereign Bank Banco Santander SA 13.10.08
diagrama 4. Northen Rock- iT dawyebuli Serwymebi da Sesyidvebi safinanso industriaSi
aqtualuri Tema
25seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
sebsa da saavtomobilo warmoebebs. dou-jonsis
saSualo industriuli (DJIA) indeqsi 2008 wlis 9
oqtombris pikidan 14,164-dan imave wlis 20 noem-
bers 7,507-mde daeca (diagrama #6).
recesiis fskeri da ekonomikis
gamococxlebis prognozi
World Economic Outlook-i (saerTaSoriso savaluti
fondis analitikuri gamocema) 2009 wlis 8 ivli-
sis angariSSi iuwyeba, rom 2009-2010 wels mso-
flio ekonomikis 2.5%-iani zrdaa mosalodneli.
2010 wels msoflios realuri mTliani Sida pro-
duqtis 2.9%-iani zrdaa dagegmili (diagrama #7).
monacemebi sakmaod imedis momcemia da msoflios
qveynebis centraluri bankebisa da mTavrobebis
antikrizisuli Zalisxmevis aSkara Sedegia.
Tumca, igive mTavrobebsa da centralur bankebs
safinanso bazrebze seriozuli maregulirebeli
muSaoba mouwevT, raTa momavalSi acilebul iqnas
an Serbildes msgavsi krizisebis realur ekonomi-
kaze zemoqmedeba. Tu msoflio qveynebis mTavrobe-
bma ar gaamkacres kontrolis meqanizmebi safinan-
so bazrebze da yvela sistemuri riskis matarebel
industriebze, msoflio ekonomikis integrirebis
maRali tempi momavalSi kidev ufro meti globa-
luri ekonomikuri krizisis mizezi SeiZleba gaxdes.
realurad ki saxezea amJamindeli msoflio safinan-
so bazris sistemuri krizisi, romelic unificire-
buli standartebis, regulaciebisa da sabolood
gaerTianebis, anu safinanso bazris ̀ axali msoflio
wesrigis~ Camoyalibebas Seuwyobs xels.
2008 wlis agvistos saqarTvelo-ruseTis omisa
da globaluri finansuri krizisis gavlena
saqarTvelos ekonomikasa da saqarTvelos
sabanko sistemaze
qarTulma bankebma sakmaod didi zarali naxes,
2008 wels zrdis tempi sagrZnoblad Seumcir-
11.05 01.06 03.06 05.06 07.06 09.06 11.06 01.07 03.07 05.07 07.07 09.07 11.07 01.08 03.08 05.08 07.08 09.08 11.08
diagrama 5. TED SPREAD, 3 YEARS, (NOV. 05 - NOV. 08)
3.0%
3.5%
4.5%
4.0%
5.0%
2.5%
2.0%
1.5%
1.0%
0.5%
0.0%
2006 2007 2008
diagrama 6. DOW JONES INDUSTRIAL AVERAGEJAN 2006 - NOV 2008
10000
13000
10500
13500
11000
14000
11500
14500
9500
12500
9000
12000
8500
8000
7500
7000
aqtualuri Tema
26 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
daT, xolo 2009 wels kleba SeiniSneba. umuSe-
varTa armias bankis TanamSromelTa nawilic Seu-
erTda.
yvelaze didi raodenobiT TanamSromlebis da-
Txovna im bankebs mouwiaT, romlebic 2006-2007
wlebSi eqspansiur politikas axorcielebdnen
(saqarTvelos banki, Tibisi banki) da, axali pro-
duqtebisa Tu gayidvis arxebis gafarToebas-
Tan erTad, personalis intensiuri zrdiT iyv-
nen dakavebulebi. TanamSromlebis Semcirebebis
gareSe da SedarebiT iolad gamovidnen iseTi
bankebi, romlebic eqspansiisgan Tavs ikavebdnen
da niSur strategias misdevdnen.
qveyanaSi investiciebis Semodinebis Semcirebam,
umuSevrobis zrdam da, Sesabamisad, mosaxleobis
Semosavlebis klebam mkveTrad Seamcira moTxo-
vna iseT sacalo-sabanko produqtebze, rogo-
rebicaa samomxmareblo sesxebi, ganvadebebi da
ipoTekuri sesxebi. aseve seriozulad Semcirda
korporatiuli sabanko gayidvebi. globalurma
safinanso krizisma TiTqmis yvela dargis kom-
paniebis gayidvebze imoqmeda, sagrZnoblad Sem-
cirda maTi Semosavlebi da gauaresda kreditu-
narianoba.
sabanko biznesi, romelic sistemuri riskis matarebe-
lia, yvelaze naTlad asaxavs qveynis ekonomikis mdgo-
mareobas da im Sedegebs, rac ZiriTadad omma da globa-
lurma finansurma krizisma gamoiwvia. mTliani sabanko
aqtivebi 2006 wlis dekembridan 2007 wlis dekembramde
4,2 mlrd-dan 7.2 mlrd laramde (71%-iT) gaizarda (dia-
grama #8). es ekonomikuri zrdis piki iyo. 2007 wlis
dekembridan 2008 wlis dekembramde gamoikveTa zrdis
tempis Seneleba. kerZod, mTliani sabanko aqtivebis zr-
dam 7.2-dan 8.8 mlrd laramde (22%) Seadgina. 2009 aqtive-
bma kleba daiwyo da, Sesabamisad, wlis dasawyisidan mi-
mdinare wlis pirveli kvartlisTvis 8,8 mlrd laridan
8,2 mlrd laramde 6%-iT Semcirda.
mTliani arasabanko iuridiuli da fizikuri pirebis
depozitebi 2006 wlis bolodan 2007 wlis bolomde 2
mlrd-dan 3.2 mlrd laramde (60%-iT) gaizarda. maT So-
ris fizikuri pirebis vadiani depozitebi, romlebic
qveynaSi dovlaTis dagrovebis, mosaxleobis keTil-
dReobis da Crdilovani ekonomikidan fulis sabanko
seqtorSi Semodinebis erT-erTi mniSvnelovani maCvene-
belia, 0.8 mlrd-dan 1.1 mlrd laramde (37.5%-iT) gaizar-
da. 2007 wlis bolodan 2008 wlis bolomde arasabanko
depozitarebis zrdis tempi sagrZnoblad Semcirda da
3.2 mlrd-dan 3.5 mlrd laramde (mxolod 9%-iT) gaizar-
da, rasac 2008 wlis agvistos ruseT-saqarTvelos ommac
Seuwyo xeli.
2008 wlis ivlisis bolosTvis arasabanko depozitebi
3.5 mlrd lars, xolo imave wlis agvistos bolos - 3.06
mlrd lars Seadgenda. maTgan fizikuri pirebis vadiani
Q1.
05
Q2.
05
Q3.
05
Q4.
05
Q1.
06
Q2.
06
Q3.
06
Q4.
06
Q1.
07
Q2.
07
Q3.
07
Q4.
07
Q1.
08
Q2.
08
Q3.
08
Q4.
08
Q1.
09
Q2.
09
Q3.
09
Q4.
09
Q1.
10
Q2.
10
Q3.
10
Q4.
10
diagrama 7. msoflio mTliani Sida produqtis dinamika kvartlebis mixedviT (%, wliuri)
2.0%
4.0%
8.0%
6.0%
10.0%
12.0%
0.0%
-2.0%
-4.0%
-6.0%
-8.0%
-10.0%
ganviTarebadi ekonomikis qveynebi msoflio ganviTarebuli ekonomikis qveynebi
aqtualuri Tema
27seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
depozitebi 1.3 mlrd lars gautolda, xolo imave wlis
agvistos bolos depozitebis odenobam 1.1 mlrd lari
Seadgina. anu, sabanko sistemis arasabanko depozitebi-
dan 440 mln lari gaedina, saidanac 200 mln lari fizi-
kuri pirebis vadiani depozitebi iyo.
2009 wels sistemaSi arasabanko vadiani depozitebis Se-
mcireba SeiniSneba. kerZod, wlis dasawyisidan martis
bolomde arasabanko depozitebis odenoba 3.5 mlrd
laridan 3.1 mlrd laramde, anu 11%-Taa Semcirebuli.
sakredito dabandeba 2006 wlis bolodan 2007 wlis bo-
lomde 2.7 mlrd-dan 4.5 mlrd laramde 67%-iT gaizar-
da, xolo sesxebze danakargebis rezervis Sefardeba
mTlian sakredito dabandebasTan erovnuli bankis
rezervirebis meTodologiiT stabilurad 3.6%-s Se-
adgenda. 2008 wlis bolosTvis es maCvenebeli 9%-mde
gaizarda, xolo ama wlis martis bolosTvis 10.5% Sead-
gina, rac sesxebis riskis zrdasa da portfelis xaris-
xis gauaresebaze metyvelebs (diagrama #9). 2008 wlis
bolosTvis sakredito dabandeba 6 mlrd lars Seadgen-
da, anu zrdam mxolod 33% Seadgina da Senelda, xolo
2009 wlis martis bolosTvis man 5.7 mlrd lari Seadgina
da 5%-iT Semcirda.
2006 da 2007 wels sabanko sistemis mogebam Sesabamisad
84 mln da 94 mln lari Seadgina (diagrama #9), xolo 2008
wels 255 mln laris zarali dafiqsirda, saidanac 314
mln laris zarali agvisto-dekembris periodze modis,
manamde ki (ianvar-ivlisis CaTvliT) mogeba 59 mln lars
Seadgenda. 2009 wlis pirvel kvartalSi sistemam 22 mln
laris zarali miiRo.
2008 wlis agvistos omamde wlebis ganmavlobaSi Tvis
saSualo likvidobis koeficienti (Tvis saSualo li-
kviduri aqtivebi / Tvis saSualo valdebulebebi) 30%-s
Seadgenda, xolo imave wlis seqtembridan seb-ma maCve-
nebeli 20%-mde dawia. globaluri krizisis gamZafrebi-
sa da agvistos omis fonze es seb-is mxridan iZulebiT
gadadgmuli nabiji ufro iyo, radgan bankebis umete-
sobas 2007 wlis bolosTvis aRniSnuli koeficientebi
an mudmivad darRveuli hqondaT, an darRvevis zRvarze
imyofebodnen. 20%-mde koeficientis Camoweva `status
quo~-s aRiareba da, aseve, garkveuli RonisZieba iyo,
raTa mosaxleobaSi panika ar gaCeniliyo bankebis mier
likvidobis moTxovnebis totaluri darRvevebis gamo.
amasTan, isic unda aRiniSnos, rom 20%-iani maCvenebeli
mainc sakmaod konservatulad SeiZleba CaiTvalos.
realurad, globaluri krizisisa da omis gamo,
sabanko sistemas likvidobis problemebi mainc
2006 2007 2008 2009 Q1
diagrama 8. saqarTvelos sabanko sistema
(jamuri monacemebi mln larebSi)
7000
8000
9000
10000
6000
5000
4000
3000
2000
1000
mTliani aqtivebi mTliani arasabanko depozitebi
mTliani sesxebi mTliani fizikuri pirebis depozitebi
2006 2007 2008 2009 Q1
saqarTvelos sabanko sistemis jamuri wminda mogeba/
zaralis dinamika seb-is standartiT (aTas larebSi)
300000
250000
200000
150000
100000
50000
50000
100000
150000
0
2006 2007 2008 2009 Q1
diagrama 9. sesxebze SesaZlo danakargebis rezervis dinamika
saqarTvelos erovnuli bankis (seb) standartis mixedviT (%):
12.0%
10.0%
8.0%
6.0%
3.6%
84.331 94.397
254.579
22.161
3.6%
9.0%
10.5%
4.0%
2.0%
0.0%
Seeqmna. saqarTvelos 6 umsxviles banks, rom-
lebsac mTliani sabanko sistemis 84% ukaviaT,
likvidoba 2009 wlis 1-el kvartalSi 26.3%-dan
aqtualuri Tema
28 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
22.1%-mde SeumcirdaT (diagrama #10). am maCvene-
blis Semcirebas ki depozitebis gadineba iwvevs
da ara dakreditebis aqtiuri politika. likvi-
dobis Semcirebis tendencia aSkarad SeiniSneba
2009 wlis pirvel kvartalSi, romlis mixedvi-
Tac, depozitebi sistemaSi 13%-iT Semcirda.
gasagebia, rom bankebis menejmentma yvela Rones
unda mimarTon da moiZion depozitebis mozid-
vis wyaroebi. es miT ufro aucilebelia, roca,
qveyanaSi gazrdili politikuri da ekonomikuri
riskebis gamo, saqarTvelos bankebs uWirT sa-
erTaSoriso kapitalis bazrebidan resursebis
mozidva, romelic isedac deficituri da ga-
Zvirebulia (saqarTvelos bankebis kreditore-
bad jerjerobiT mxolod EBRD, IFC da O PIC gamo-
dian).
rekomendaciebi
Seqmnili situacia krizisidan gamosvlis da Se-
mdgomi ganviTarebis efeqtiani gzebis Ziebas
moiTxovs. SevecdebiT CamovayaliboT is reko-
mendaciebi, romlebic, Cveni azriT, komerciuli
bankebis menejments waadgeba am rTuli amocanis
gadawyvetisas.
biznesis ganviTarebisa da marketinguli strate-
giis mimarTulebiT:
bankis menejmenti unda daubrundes mTavar kompe-
tencias (anu e.w. Core Banking-s) da uari Tqvas sxva indus-
triebSi eqspansiaze;
bankis menejmenti unda Seecados minimaluri da-
nakargebiT daxuros is biznes mimarTulebebi, romle-
bic krizisis pirobebSi zaraliania. Tu maTi gayidva
investorze ver moxerxda, saWiroa biznesidan gamosvla
aqtivebis mokle droSi realizaciis gziT. im SemTxve-
vaSi, Tu biznesidan gamosvlis danaxarjebi didia, maSin
unda daiwyos biznesebis optimizacia xarjebis maqsima-
luri Semcirebis mimarTulebiT;
bankis menejmentma sareklamo Tu PR_aqciebis saSua-
lebiT unda ganaxorcielos is marketinguli RonisZie-
bebi, romlebic mimarTuli iqneba depozitarebisa da
investorebis bankisadmi ndobis amaRlebisken;
bankis menejmentma unda srulyos saoperacio da
saangariSgebo programuli uzrunvelyofa an saerTod
moaxdinos misi Secvla _ biznes-procesebis optimiza-
ciis TvalsazrisiT krizisi da biznes aqtivobis Semci-
reba saukeTeso droa.
struqturuli mowyobisa da sakadro politikis
mimarTulebiT:
bankis menejmenti unda ecados CamoiSoros bankis
Tu sabanko jgufis doneze iseTi biznesebi, romlebic
krizisis gamo zaralianebi xdebian. unda Seiqmnas biz-
nesebisa da aqtivebis realizaciis, restruqturiza-
ciisa da optimizaciis samsaxuri, romelic Seva COO-s
(Chief Operations Offi cer) daqvemdebarebaSi. samsaxurma
unda moaxerxos aseTi aqtivebis gayidva, restruqtu-
rizacia, optimizacia an momgebian biznesze gadawyoba;
menejments, SesaZloa, mouwios wamgebiani biznese-
bis kadrebis Semcireba da Sesabamisi kompensaciebis
gacema. amasTan, bankis menejmentma unda moaxdinos imis
demonstrireba, rom krizisis dros igi gverdSi udgas
TanamSromlebs. magaliTad, ar unda gasces bonusebi
TanamSromlebis nawilze da ecados korporatiuli er-
Tgulebis ganmtkicebas samarTlianobis demonstrire-
bis principiT.
safinanso politikis mimarTulebiT:
unda moxdes aramomgebiani aqtivebis Held for Sale end
Discontinued Operations-ebad SesaZlo reklasifikaciis
ganxilva da aqtivebis RirebulebiT dafiqsireba moge-
ba/zaralSi gadafasebiT gamowveuli ryevebis Semcire-
bis mizniT;
unda gaaqtiurdes xarjebis minimizaciis (Cost Cutting)
da optimizaciis politika;
riskebis marTvis mimarTulebiT:
diagrama 10. likvidobis koeficientis dinamika
2006 2007 2008 2009 Q1
30.0%
35.0%
25.0%
20.0%
15.0%
10.0%
5.0%
0.0%
6 umsxvilesi banki
saqarTveloSi
seb-is minimaluri
moTxovna
aqtualuri Tema
29seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
sakredito riskebis TvalsazrisiT unda moxdes
sesxebis gacemis moTxovnebis gamkacreba, maT Soris
- sesxis momsaxurebisa da giraos Rirebulebis minima-
luri koeficientis gazrda; unda moxdes sesxebis re-
zervirebis Secvla, riskebis gadaxedva ufro konser-
vatuli midgomebis dawesebis kuTxiT da problemuri
sesxebis Camowera da/an restruqturizacia;
saoperacio riskebis TvalsazrisiT unda daixvewos
an Seicvalos saoperacio programuli uzrunvelyo-
fa da `modulebi~, moxdes Sida kontrolis sistemebis
avtomatizaciis daxvewa;
likvidobis riskebis TvalsazrisiT menejmentma
unda gaaaqtiuros qmedebebi grZelvadiani sesxebisa da
depozitebis mozidvis kuTxiT. agreTve, izrunos kapi-
talis mozidvaze, bankis kapitalizaciis gazrdaze da
grZelvadiani likvidobis Seqmnaze;
saprocento ganakveTebis riskis TvalsazrisiT, Tu
banks cvalebadi saprocenti ganakveTis valdebulebe-
bi an aqtivebi gaaCnia, menejmentma unda moaxdinos maTi
hejireba da saprocento Semosavlebisa da xarjebis
fiqsireba warmoebuli finansuri instrumentebis ga-
moyenebiT;
savaluto riskis TvalsazrisiT bankma unda moa-
xdinos Tavisi poziciebis diversifikacia valutebis
mixedviT da mokle poziciisTvis ZiriTadad airCios
is valuta, romeli qveynis maregulireblebic (aSS-s,
evrokavSiris, britaneTis) ufro zemoqmedeben sxva
qveynebis valutebis kursze da axdenen gavlenas mso-
flio krizisis daZlevaze. anu, ar iqonios msxvili po-
ziciebi krizisis zemoqmedebis qveS myofi im qveynebis
valutaSi, romelTac ar ZaluZT msoflio ekonomikaze
zemoqmedeba.
momavalSi bankebma unda SeZlon krizisis dawye-
biT stadiaze identificireba, gamoricxon mou-
lodnelobis efeqtebi da naklebi danakargebiT
gamovidnen krizisidan.
bankis menejmenti ufro metad informirebuli
unda gaxdes mosalodneli finansuri Tu ekonomikuri
krizisis Sesaxeb, rac mas saSualebas miscems drou-
lad moaxdinos reagireba da momzadebuli Sexvdes
garemo ekonomikur mocemulobas krizisis periodSi.
amisTvis saWiroa riskebis marTva umaRlesi menej-
mentis pasuxismgeblobis doneze iqnas ayvanili. es
centraluri bankis moTxovnac unda gaxdes bankebis
mimarT;
bankebis umaRlesi menejmenti valdebuli unda iyos
aRweros da zustad Camoayalibos riskebis marTvis po-
litika da procedurebi, rac sameTvalyureo sabWos
doneze unda damtkicdes. am kuTxiT unda moxdes same-
Tvalyureo sabWosadmi regularuli angariSgeba;
bankis CEO-s uSualo daqvemdebarebaSi unda arse-
bobdes specialuri, sabazro riskebis analitikuri
ganyofileba, romelic msoflio finansur bazrebs da
makroekonomikur tendenciebs daakvirdeba da perio-
dul analitikur angariSgebebs warudgens bankis umaR-
les menejments;
unda gaZlierdes kontrolingis, Sida auditisa da
auditis komitetebis funqciebi. maT unda mieceT Se-
saZlebloba obieqturad Seafason sameTvalyureo sa-
bWos mier dadgenili riskebis marTvis politikisa da
procedurebis Sesruleba. isini unda gaxdnen bankis
menejmentisgan maqsimalurad damoukideblebi, unda
hqondeT damoukidebeli dafinanseba da maT biujets
sameTvalyureo sabWo unda amtkicebdes;
finansuri departamenti riskebis marTvis depar-
tamentidan miRebuli informaciis safuZvelze Sida
menejerul angariSgebaSi unda asaxavdes finansuri
aqtivebisa da valdebulebebis riskis Sefasebebis re-
gularul angariSgebas rogorc sabalanso, ise gareba-
lansuri kategoriebis doneze;
unda gaZlierdes aqtivebisa da valdebulebebis
komitetis (ALCO) funqcia, romelic bankis yvela fi-
nansur garigebebze operatiuli marTvis limitebs da
normebs daawesebs im farglebSi, rac gansazRvruli
iqneba bankis riskebis marTvis politikiT. am komite-
tis wevri unda iyos sabazro riskebis analitikuri
ganyofilebis ufrosi, romelic aqtiur monawileobas
miiRebs aqtivebisa da valdebulebebis komitetis ga-
dawyvetilebebSi;
centraluri bankis moTxovniT banki ufro gamWvir-
vale unda gaxdes depozitarebTan, investorebTan da
TanamSromlebTan mimarTebaSi. msoflio safinanso
bazrebze da realur ekonomikaSi arsebuli mimdinare
tendenciebis mimoxilvis fonze bankis menejmenti ele-
qtronuli veb-gverdebis saSualebiT regularulad
(yovelTviurad, yovelkvireulad an Tundac _ yovel-
dRiurad) unda axdendes bankis kapitalis adekvaturo-
bis, likvidobisa da momgebianobis Sesaxeb sazogadoe-
bis informirebas.
Tbilisi, 2009 wlis 15 agvisto
aqtualuri Tema
kulinariis alqimikosebi da
blumentalis `msuqani ixvi~
avtori: amiran babunaSvili
31seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
master klasilurji okeanis flagmanebi
gurmanTa saocnebo adgili
istoria ase daiwyo: 15 wlis iyo, roca safran-
geTSi mogzaurobisas heston blumentali mSo-
blebTan erTad provansis erT patara sofelSi
restoran "L’oustau de Baumariere"-s estumra. ma-
Sin es erTi yvelaze saxelganTqmuli restora-
ni gaxldaT araCveulebrivi xedebiT, gemrieli
kerZebiTa da miSlenis restoranTa cnobarSi
(romlis Sesaxebac hestonma jer araferi ico-
da) 3 varskvlavi hqonda miniWebuli. restornis
araCveulebrivma samzareulom ymawvils kuli-
nariis zRapruli samyaro daanaxa. da am samya-
rom mTlianad daipyro misi goneba. STabeWdile-
ba iseTi Zlieri aRmoCnda, rom Tavisi momavali
profesia man aqve, uyoymanod airCia.
inglisSi dabrunebis Semdeg hestoni londonis
restornebSi muSaobas Seecada, raTa mzareu-
lisTvis saWiro codna mieRo, magram uSede-
god _ Teqvsmeti wlis axalgazrdisTvis aseTi
ram SeuZlebeli aRmoCnda. maSin hestonma pir-
velad gamoavlina Tavisi Seupovari xasiaTi.
Semdegi aTi wlis ganmavlobaSi igi frangul
samzareulos wignebiT ecnoboda, Tanac sxva-
dasxva adgilas muSaobda, fuls agrovebda da
safrangeTSi mogzaurobda. aq restornebis
muSaobas ecnoboda, meRvineebs stumrobda,
franguli yvelis damzadebis teqnologias
swavlobda. momavalSi es gamocdileba misTvis
fasdaudebeli gaxda.
1995 wels hestonma ocneba aisrula da Tavi-
si patara restorani gaxsna. saxelic SeurCia _
`msuqani ixvi~! Tavidan restorani mxolod Sef-
mzareulis, anu TviTon hestonis ostatobiT Tu
gamoirCeoda. samzareulo maRali klasis, magram
mainc tradiciuli gaxldaT.
obieqti _ restorani.
saxeli _ msuqani ixvi (The Fat Duck).
adgilmdebareoba: inglisi, londonidan saaT-naxevris savalze mdebare patara qalaqi brei (Bray), berkSiris sagrafo.
aRweriloba: patara Senoba, arcTu ise myudro, aranairi romantikuli garemo; gegonebaT, viRac
Seecada Zveli `pabis~ SenobaSi ZaliT Caedga Tanamedrove restorani. ramdenime magida im kibis qveS
daudgamT, romelsac tualetamde mivyavarT. magidasTan msxdomni waramara krTebian sxva stumrebis
fexis xmaurze...
ai, ase.
da, ar daijerebT _ es msoflioSi erT-erTi yvelaze popularuli restornis aRweraa!
Tanac _ miSlenis 3 varskvlavis mflobelis!!
The Fat Duck-is mepatrone da Sef-mzareuli heston blumentalia (Heston Blumenthal). dRes igi brita-
neTSi kulinariisadmi mecnieruli midgomis adeptad iTvleba. ucnauri adamiania. varjiSobs kik-
boqsingSi, aqtiurad iyenebs neiro-lingvistur programirebas (NLP), Discovery-ze gadacemaTa mTeli
seria mihyavs, wignebis gamocemac moaswro. imiTac gamoirCeva, rom TviTnaswavlia da klasikuri
ganaTleba ar miuRia.
32 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
master klasi lurji okeanis flagmanebi
swored am dros Cauvarda hestons xelSi harold
makgis (Harold McGee) `sakvebisa da kulinariis
Sesaxeb: mecniereba da samzareulos profesio-
naluri codna~. wigni eWvis qveS ayenebda tra-
diciuli samzareulos fundamentalur wesebs,
mTlianad angrevda saWmlis momzadebis im meTo-
debs, romelsac am dros hestonic iyenebda. man
mTeli arsebiT igrZno, rom imas miagno, rac misi
iyo, risTvisac cxovreba Rirda. maSin hestonis
kidev erTi Tviseba _ siaxlisken swrafva _ gamo-
vlinda.
hestonma TiToeuli kerZis molekulur doneze
`daSla~ gadawyvita. da daiwyo is, rasac hesto-
nis mkvlevarad da inovatorad gadaqceva mohyva.
`msuqani ixvi~ TandaTan gamoirCa saWmlis keTebi-
sadmi mecnieruli da eqsperimentuli midgomiT.
blumentalisTvis Wama rTuli procesia, ro-
melSic yvela grZnobaa CarTuli: gemo, Sexeba,
xedva da ynosva (warsulis gaxsenebis yvelaze
mZlavri wyaro). da kidev _ maxsovroba da saku-
Tari Tavis aRqma. Wamis procesis fiziologiisa
da fsiqologiis kvlevam hestoni im meTodeba-
mde miiyvana, romliTac dRes misi saxelganTq-
muli, araCveulebrivi Sedevrebi iqmneba. yvela
maTgani saWmlis momzadebis dros mimdinare fi-
zikuri da qimiuri procesis Rrma da gaazre-
buli codniTac gamoirCeva. Sedegi klasikuri
kulinaruli xerxebis sruliad Tanamedrove te-
qnologiebTan Serwymaa. Tu hestonis restorani
ubralo, simpaTiur kafes hgavs, samzareulo sa-
mecniero laboratoriis STabeWdilebas tovebs
_ saidanRac raRac wveTavs, orTqldeba, Sreba,
eqstragirdeba da yvelafer amas kmayofili Ri-
miliT Tvalyurs adevnebs adamiani, romelmac
uzarmazari dro da energia daxarja warmatebis
miRwevis gzaze.
restornis garda, blumentals calke Senoba
aqvs mowyobilobebiT, patara eqsperimentuli sa-
mzareuloTi da laboratoriiT. aq Seiqmna misi
saxelganTqmuli kerZebis umetesoba. TiToeuli
kerZis Seqmnas weliwad-naxevramde dro dasWir-
da, Tumca receptebi dasrulebulad ar iTvleba
da mudmivad ixveweba. ZiriTadi idea, romelic
restornis yvela kerZis safuZvels warmoadgens,
aqamde `SeuTavsebeli~ ingredientebisa da gemos
SeTavsebaa. magaliTad, xizilalas TeTr Sokola-
dTan, tradiciul inglisur Sebolil bekons ki _
nayinTan erTad mogarTmeven. garda amisa, Tqvens
gancvifrebas vizualur-logikuri `iluziis~ sa-
SualebiTac Seecdebian. magaliTad, mogarTmeven
kerZs, romelic wiTeli da narinjisferi Jeles-
gan Sedgeba. imasac getyvian, rom Tu RvTiuri
gemos aRqma gsurT, jer Warxlis Jele unda miir-
TvaT, Semdeg ki _ forToxlis. mimdobi stumari
pirvelad, rogorc urCies, wiTel Jeles agemov-
nebs da xvdeba, rom keTilad gaaTamaSes _ swored
rom wiTeli Jelea forToxlis, narinjisferi ki
_ Warxlis.
_ CemTvis yvelaze saintereso axali kerZebis ke-
Tebaa, _ ambobs hestoni, _ da minda es grZnoba
gadavce yvelas, vinc restorans stumrobs. Segi-
ZliaT amas molekuluri gastronomia uwodoT,
magram saqme mainc kerZis momzadebis xelovne-
baSia.
1999 wels heston blumentalma pirveli miSlenis
varskvlavi daimsaxura, Semdegi sami wlis ganma-
vlobaSi ki _ kidev ori (es miSlenis varskvla-
vebis miRebis siswrafis TvalsazrisiT fantas-
tikuri Sedegia!). aqamde ki britaneTSi sul ori
Sefi, gordon ramzei (Gordon Ramsay) da marko-
piera uaiti (Marco-Pierre White) gaxldaT miSlenis
sami varskvlavis mflobeli. 2005 wels `msuqani
ixvi~ msoflios saukeTeso restoranic gaxda.
33seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
dRes heston blumentals kulinariis alqimi-
koss uwodeben. mis Sromas uSedegod ar Cauvlia
_ saerTaSoriso aRiareba moipova da msoflios
saukeTeso fiziologebTan da bioqimikosebTan
muSaobis saSualeba gauCnda. 2006 wlis ianvarSi
igi kulinariaSi Setanili wvlilisTvis inglisis
dedofalma OBE-Ti (Order of the British Empire) daa-
jildova. imave wels man mecnierebaTa doqtoris
wodeba miiRo im samuSaoebisTvis, romelic Jur-
nalistikis universitetTan TanamSromlobisas
daiwera. satelevizio programam "Heston Blumen-thal - In Search of Perfection" (`srulyofilebis Zieba-
Si~) maRali jildo _ GQ Glenfi ddich _ daimsaxura.
hestonma notingemis universitetis magistratu-
raSi SemoqmedebiTi kulinariis 3-wliani kursi
daaarsa, romlis mizani axali aromatebis, gemosi
da teqsturis Seswavlaa.
blumentalis publikaciebs Soris gamorCeulia
kulinariis moyvarulTaTvis Seqmnili `qimia sa-
mzareuloSi~ da `kulinariis mecniereba an mo-
lekuluri gastronomia~. ai, fragmentebi am uka-
nasknelidan.
... gemoc da aromatic
gamonaTqvami `gemos inkapsulireba~ mecnieruli fantas-
tikis msgavsad JRers, Tumca, arsebiTad, es sakvebi produ-
qtebis samrewvelo warmoebis mniSvnelovani Semadgeneli
nawilia. mec viyeneb am teqnologias, roca Cem restoranSi
kerZebs vamzadeb. mainc, ra imaleba am sityvebis miRma? me
movigone `yavis marcvlis Teoria~, romelic, Cemi azriT,
karg warmodgenas iZleva am procesze. maS ase, SeecadeT
dafqvaT yavis erTi marcvali da finjani yava moamzadoT _
cxadia, raRac saZaglobas miiRebT. axla ki ase moiqeciT _
aiReT yavis marcvali da daReWeT igi. Tanac finjniT cxe-
li wyali miayoleT. yavis gemo da aramoti Zalian Zlieri
iqneba da gemos SegrZneba didxans dagrCebaT. es martivi
eqsperimenti imas gviCvenebs, rom yavis erTi marcvali,
calke daReWili, ufro Zlier efeqts iZleva, vidre da-
fqvili da Cveulebrivi wesiT momzadebuli. sxva sityvebiT
rom vTqvaT, yavis marcvali inkapsulacias axdens (koncen-
tracias ukeTebs, `garsSi axvevs~) yavis gemosa da aromats,
wyali ki am gemos dispergirebas ukeTebs (xsnis, fantavs).
kvebis mrewvelobaSi am process farTod iyeneben. da,
rac sainteresoa, xSirad _ gauazreblad. aviRoT, maga-
liTad, rZiani Sokoladi TxiliTa da qiSmiSiT. Txilisa
da qiSmiSis gemo inkapsulirebulia SokoladSi. Txili
da qiSmiSi rom davfqvaT da ise davumatoT Sokoladis
masas, maSin gemos aRqmis Zala mTlianad daikargeba...
me am meTods xSirad viyeneb Cems kerZebSi, radgan es
teqnologia gvexmareba Tavidan aviciloT e.w. `gemos
aRqmis gadaRla~ (`ynosvis gadaRlis~ analogiurad
parfiumeriis warmoebaSi _ sxva sityvebiT, gemos SegrZ-
nebis mobezrebis, moyirWebis efeqti).
mainc sadaa gemo?
yvelasTvis cnobilia, rom saReWi rezinis gemo aTiode
wuTSi qreba, ase ar aris? sulac ara! saReWi rezina ge-
mos ar kargavs, es Cven vkargavT gemos aRqmas. daReWili
rezina rom erTi saaTiT daviviwyoT, aRmoCndeba, rom
misi gemo ar gamqrala. saqme isaa, rom adamianis tvini
wyvets SeCveuli gemos registrirebas. sinamdvileSi ge-
mos cvlilebis da ara Tavad gemos registracia xdeba.
amitomac, Tu erT TefS erTgvarovan kerZs mivirTmevT,
gemos, rogorc aseTs, ver vgrZnobT.
albaT, cxad rames vityvi, magram sakvebis miRebis pro-
cesSi tvini iseve aqtiurd monawileobs, rogorc sxeu-
lis sxva nawilebi. aba, dafiqrdiT, rogor moqmedebs
imaze, rasac vWamT, Cven maxsovrobaSi `Cawerili~ gemo.
bavSvobaSi gancdili gemos SegrZnebebi SeiZleba iyos
dadebiTi an uaryofiTi imis mixedviTac, Tu ra ukavSir-
deba am gancdebs. mamaCemi, magaliTad, SeWams yvelafers
moTuSuli lobios garda. da es imitom, rom skolaSi
master klasilurji okeanis flagmanebi
34 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
lobios yoveldRe aWmevdnen. hoda, sasiamovno mogone-
bebi arc skolaze da arc lobioze darCenia.
an aviRoT, magaliTad, feri. arc ise didi xnis winaT
mwvane feris ketCupis warmoeba daiwyes. Cven yvelam
viciT, Tu ra produqtia es, Tumca misdami damokidebu-
leba sul sxvagvaria, vidre Cveuli wiTeli feris ket-
Cupisadmi.
zustad aseve mniSvnelovania konsistencia. xSirad
sakvebis konsistencia ganuyofelia imisgan, rasac pro-
duqtTan vakavSirebT... magaliTad, Tu orcxobilas Cak-
beCT, elodebiT, rom igi magari da xraSuna unda iyos...
konsistencia xSirad produqtis siaxlis erT-erTi
pirveli maCvenebelia.
* * *
- dro erTi saaTi gvaqvs, - mokled moWra blu-
mentalma, - dasawyisisTvis jer es gasinjeT.
man niks lambaqiT cxeli Cai miawoda. nikma un-
doblad aiRo, daynosa da erTi ylupi mosva _
es Cveulebrivi Savi Cai iyo. Zlieri, cxeli da
tkbili.
- dalieT, dalieT, - gaamxneva igi blumentalma.
nikma Cai isev mosva da Tvalebi gaufarTovda:
Cai civi gaxda.
- es Cveni safirmo cxeli yinulovani Caia, - Se-
atyobina blumentalma, - xom saintereso efe-
qtia?
- magram, es xom SeuZlebelia, - Tqva dabneulma
nikma. skolaSi naswavli fizika cudad axsovda,
magram imas ki xvdeboda, rom lambaqSi cxeli
da civi siTxis gayofa SeuZlebelia _ difuziis
kanonis Tanaxmad isini erTmaneTs Seerevian.
Tu, ra Tqma unda, cxel fenas civisgan raRac
uxilavi membrana ar yofs. Tumca, igi mzad iyo
daefica, rom lambaqSi msgavsi araferi yofila.
- marTalia, - uTxra kmayofilma blumental-
ma gakvirvebul korespondents, - imas fiqro-
bT, rogor SeiZleba ori siTxis SeTavseba?
arc aranairad. ubralod, es siTxe araa. es
ori Jelesmagvari substanciaa, romelTa si-
mkvrive Cais simkvrivemdea dayvanili. plus
Cais foTlebis eqstraqti. da Sedegad _
fokusi....
* * *
- axla ki Cveni mTavari `nomeri~.
hestonma vercxlis patara vedroSi aluminis
sifonidan raRac Txevadi kvamlis msgavsi Ca-
asxa.
- Txevadi azotia, - ganmarta man, - celsiusiT
minus 189 gradusi. ufro civia, vidre antar-
qtida.
mere iseTive aluminis sifonidan kovzze Ria-
mwvane qafi mozoma, vedroSi Caagdo da iqidan
wamierad idealuri burTula amoiRo, raRac
mwvane fxvnili moayara da niks miawoda.
- swrafad miirTviT, amis Wama momzadebisTana-
vea saWiro, - daaCqara niki.
nikma SeTavazeba cota undoblad miiRo. Tavi-
dan moeCvena, TiTqos raRac namcxvris msgavss
Wamda, magram civi, gamagrilebeli burTula
enaze ki ar gadna, aramed, ubralod, gaqra da
laimisa da mwvane Cais gemo dautova.
sinamdvileSi, gemo piriT ki ara, im `bolqvis~ msgavsi
organoTi aRiqmeba, romelic cxviris Rrus sul zemoT,
TiTqmis Tvalebis ukan mdebareobs. ra Tqma unda, Cven
gemos ganvasxvavebT enaze ganTavsebuli receptorebiT
da enis ukana nawiliT, sadac sitkbos, simJaves da sxva
gemoTa amocnoba xdeba. magram, TviTon `gemos moleku-
lebi~ ynosvis organoTi gamoicnoba maSin, roca saW-
mels vReWavT.
Tu ar gjeraT, SegiZliaT aseTi martivi cda CaataroT _
cxvirze xeli kargad moiWireT da rame SeWameT (ukeTe-
sia, Tu es puri ar iqneba, radgan mas gamokveTili gemo
ar gaaCnia). ReWva ar SewyvitoT, mere cxvirs mkveTrad
gauSviT xeli da Rrmad CaisunTqeT. gansxvaveba Tqvens
gancvifrebas gamoiwvevs.
nik kertisis, BBC-is korespondentis, STabeWdilebebi
master klasi lurji okeanis flagmanebi
35seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
- amiT Cveni nebismieri sadili Tu vaxSami iwye-
ba, - Seatyobina kmayofilma hestonma, - wmends
receptorebs, nayins hgavs, magram sruliad uc-
ximoa _ aq erTi wveTi cximic ki araa! xom war-
mogidgeniaT baloni saparsi qafiT? an aTqvefi-
li naRebiT? Cveni sifonic msgavsad muSaobs _
mxolod laimis wveniT da cedriTaa savse. Txe-
vadi azoti qafs yinavs, mere zemodan iaponuri
mwvane Cais fxvnils movayriT da... esec Seni ga-
saocari preludia.
sanam teleoperatorebi samzareulos, interie-
ris da azotiT savse balonebis gadaRebiT iyv-
nen gatacebuli, niki frTxilad SeekiTxa blu-
mentals:
- xom sworad mesmis _ esaa molekuluri samza-
reulo, xom? yvela es fokusi.
Sef-mzareuli SeiWmuxna.
- ar miyvars es termini, - Tqva ukmayofilod,
- imitom moigones, rom raRac unda daerqmiaT.
Cven maniakebi ki ar varT, romlebic gauTave-
blad raRacas igoneben. ara. Cven gemriel sa-
Wmels vamzadebT _ ubralod, Tanamedrove te-
qnologiebs viyenebT. Cveulebrivi mzadebaa _
produqti mTavaria.
- ra, - Tavi ver Seikava nikma, - ai es _ Cveule-
brivi mzadebaa? Tqven samzareulo ki ara, qi-
miuri laboratoria gaqvT!
- ras ambobT! _ ufro gaRizianda blumentali,
- ra, Tqveni ojaxis samzareulo qimiuri labo-
ratoria araa? es araferia, rom saWmelSi yo-
velTvis natriumis qlorids da disaxarids, anu
marils da Saqars amatebT? an roca salaTs ace-
tilis hidromJaviT, anu - Cveulebrivi ZmriT,
kmazavT? Tqven, ubralod, ar iciT, rom maT ase
hqviaT. unda icodeT, rom saWmlis momzadeba ne-
bismier SemTxvevaSi fizika da qimiaa. roca di-
liT erbo-kvercxs amzadebT, siTbos saSualebiT
proteinebis denaturacias axdenT. roca sala-
TisTvis zeTisxilis zeTs da Zmars erTmaneTSi
urevT, amiT e.w. stabilur koloids amzadebT
aqtiuri surfaqtantis saSualebiT. ra mniSvne-
loba aqvs, amas ras dauZaxebT? Tqven xom mainc
erbo-kvercxs da salaTs miiRebT. CvenTanac igive
xdeba. Tumca, ukeTesia, ai es gasinjoT. gasinjeT
da miTxariT, rom es ugemuri an arabunebrivia.
nikma didi TeTri TefSidan CangliT oragulis
naWeri aiRo da, roca daagemovna, patiosnad
aRiara:
- arasdros miWamia ase gemrielad Semwvari Te-
vzi.
- aha! _ wamoiZaxa hestonma, - axla Tu getyviT,
rom Cven am kerZs 12 saaTis ganmavlobaSi vakuu-
mSi, qimikosebisTvis Cveul specialur wylis
abazanaSi vamzadebdiT, Semdeg ki gazis aliT
SevrujeT qerqis misaRebad _ ra, es kerZi nak-
lebad gemrielad mogeCvenebaT?
- Tumca, - daamata man, - roca viwyebdi, arc ki
vfiqrobdi aseT rameebze. amis aravis sjeroda.
Cem colsac ki...
* * *
- Cven sadegustacio meniuSi Semdeg kerZs `zR-
vis xmebi~ hqvia. Tu SeiZleba, sayurisebi gai-
keTeT.
is, rac magidaze ido, zRvis sanapiros patara
monakveTs hgavda. xis langarze TiTqmis bune-
brivi qviSa moebniaT. zRvis qafSi niJarqvebi
da xamanwkebi moCandnen. yvelaferi es Soreu-
li qveynebis zRvis mZafr surnels afrqvevda.
yovel langarTan niJara ido, romelSic pata-
ra sayurisebi CaedoT. sanam trapezas Seudge-
master klasilurji okeanis flagmanebi
36 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
bodiT, saWiro iyo maTi Camocma _ imav wams
Toliebisa da zRvis talRebis xmauri avseb-
da garemos. `qviSa~ enaze dneboda _ igi po-
pularuli tropikuli maniokis burRuliT
moemzadebinaT, zemodan gamxmari gvelTevzas
mariliani da aromatuli pawawina naWrebi moe-
bniaT. `qafi~ Sardones, sakes, fenxels, kombus
wyalmcenareebsa da kidev aTiode ingredients
Seicavda. `niJarqvebi~ sakvebad gamosadegi ia-
ponuri SroSanisgan iyo damzadebuli. masSi ki
ganTavsebuliyo misosTan Sereuli virTevzas
RviZli, zRvis zRarbis surnelovani xizila-
la, midiebi da cocxali xamanwka, ramdenime
saxeobis cocxali da gamxmari wyalmcenare...
magram stumrebs, mgoni, es aRar aintereseb-
daT. isini, siamovnebisgan TvalmoWutulni,
erTmaneTs laparaks aRar aclidnen: `es sana-
piro iseTia, rogorc sardiniaSi!~, `ara, ras
ambob, es belizes sanapiroa...~, `qviSa venesue-
ladanaa...~, `TiTqos laJvardovan sanapiroze
vimyofebi...~.
hestoni stumrebis reaqcias adevnebda Tval-
yurs da Tavs am qveynad yvelaze bednier ada-
mianad grZnobda. swored amaze ocnebobda:
ubralo saWmeli ki ara, iseTi atraqcioni Se-
eqmna, rom grZnobis xuTive organo aqtiuri
gamxdariyo...
nebismieri avtomoyvaruli icnobs miSlenis Se-
saniSnav saburavebs da mis cnobil simbolos
_ saburavebisgan Seqmnil mxiarul kacuna bi-
bendums (Bibendum - laTinuri gamonaTqvamisgan "Nunc bibendum" - `axla ki davlioT~). Tumca,
maTi umravlesoba mxrebs aiCeCavs, Tu hkiTxavT
- raa `miSlenis wiTeli wigni~.
Zmebi andre da eduard miSlenebi 1891 wels
imiT gaxdnen cnobili, rom maT mier Seqmnili
velosipedis revoluciuri saburaviT (SiniT)
aqamde sruliad ucnob velomrbolers, Sarl
terons gamarjveba moutanes. 10 wlis Semdeg
Michelin_is qarxana udavo lideri gaxda ara
marto velosipedebis, aramed axlaxan gamo-
gonebuli avtomobilebis Sinebis warmoebis
dargSi.
1900 wels andrem, avtomobiliT mogzaurobis
moyvarulTaTvis teqnikuri momsaxurebis gar-
da, rCevis micemac gadawyvita _ mogzaurobisas
sad SeiZleboda kargad daesvenaT da kargadac
danayrebuliyvnen. amave wels safrangeTis gze-
bisTvis miSlenis gzamkvlevis pirveli, sapilo-
to varianti gamovida. am 400-gverdian wiTel
wignSi maSin sastumroebis, avtomobilis sadgo-
mebis, sasauzmeebis, saremonto saamqroebis sia
ganTavsda. anu, im adgilebis, romelic SeiZleba
avtomogzaurs gamosdgomoda. megzuri Tavidan
ufasod vrceldeboda da arc moTxovna iyo
didi.
ai, ase daiwyo miSlenis megzuris istoria.
mcire, magram mainc raRac fasi megzurs mxo-
lod 1920 wels daedo. am momentidan mas res-
tornebis sakmaod martivi, fasiT Sefasebuli,
reitingic daemata. maSin gamoCnda pirvelad
yvavilis msgavsi varskvlavi, romliTac maRal-
fasiani restornebi iyo moniSnuli.
1926 wels restoranTa reitingis politika Zi-
reulad Seicvala _ restornis saxelTan ganTa-
vsebuli varskvlavi gamorCeuli samzareulos
niSani gaxda. 30-iani wlebis dasawyisSi ki, mas Sem-
deg, rac reitings kidev ori varskvlavi daemata,
man saboloo, dRemde SenarCunebuli saxe miiRo.
varskvlavTa Sinaarsi Zalian martivia:
* - Tavis kategoriaSi Zalian kargi restorania.
Tu gzaze SegxvdaT, Rirs SeCereba.
** - gamoirCeva gansakuTrebuli samzareuloTi.
Rirs cota marSrutic gaimrudoT da restor-
nis kerZebi daagemovnoT.
*** - gamoirCeva Sef-mzareulis SesaniSnavi mu-
SaobiT. aseT restoranSi specialuri mogzau-
roba SeiZleba dagegmoT.
maSasadame, restornis Sefaseba, sinamdvileSi,
samzareulos klasis Sefasebas niSnavs. sxvaTa
miSlenis megzuri / MICHELIN, LE GUIDE ROUGE
master klasi lurji okeanis flagmanebi
37seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
Soris, Tu Sef-mzareuli restornidan midis,
miSlenis varskvlavi Tan miaqvs!
dRes miSlenis megzuris reputacia unakloa.
SeuZlebelia miiRoT maRali Sefaseba nacnob-
megobrobiT an fuliT. rogorc amboben, res-
toranTa Sefasebisas 14 kriteriumi gamoiyene-
ba, Tumca isini saidumlos warmoadgens, raTa
restornebma `varskvlavmflobelTa~ imitacia
ar daiwyon. cnobili mxolod yvelaze cxa-
di kriteriumebia _ restornis sazogadoebis
mxridan aRiareba, servisis done da, gansaku-
TrebiT, samzareulos xarisxi.
isic vTqvaT, rom megzuri arasdros uTiTebs
fasebs. mxolod praqtikuli gamocdileba Tu
gvkarnaxobs, rom erTvarskvlavian restoran-
Si meniu kacze 25-75 evro dagijdebaT, or-
varskvlavianSi _ 55-240, samvarskvlavianSi _
85-350 evro. rogorc xedavT, fasebSi sakmao
didi gadaxraa _ varskvlavs xom fasebis gau-
Tvaliswineblad aniWeben.
kidev erTi ram _ restorans ufleba ara aqvs
miuTiTos, rom miSlenis varskvlavis mflobe-
lia! amis Taobaze klientma mxolod megzuri-
dan unda Seityos. es wesi imdenad mkacria, rom
misi darRvevis SemTxvevaSi restorani SeiZle-
ba sareitingo siidan saerTod amoiRon.
miSlenis gzamkvlevi mudmivad ixveweboda da
nel-nela kulinariis sferoSi etalonad iqca.
dRes wiTeli wignis moculoba 2000 gverds
aRemateba da 8500-mde restornis aRweras moi-
cavs!
miSlenis megzuris reputacia imdenad gaizar-
da, rom mis mier gamoqveynebul reitingebSi
moxvedra bevris ocnebaa. miSlenis varskvlavis
miReba restornis popularobis fantastur zr-
das moaswavebs, xolo misi dakargva _ tragediis
tolfasia. ai, magaliTic. 2003 wels, cnobilma
frangma mzareulma bernard loizeom sicocx-
le TviTmkvlelobiT daasrula mas Semdeg, rac
Seityo, rom qalaq Saulieu-Si (burgundia) mdeba-
re misi restornis Coete d’Or reitingi momavali
wlidan samidan or varskvlavamde Semcirdeboda.
amJamad miSlenis megzuri sxvadasxva qveyne-
bisTvis gamoicema. maT Sorisaa: safrangeTi,
avstria, italia, germania, espaneTi da por-
tugalia (erTad). Sveicaria, didi britaneTi
da irlandia (erTad), beniluqsis qveynebi (er-
Tad). ukve arsebobs calke megzurebi: niu-io-
rki, los-anJelesi, las-vegasi, san-francisko,
tokio da parizi.
sainteresoa, rom tokios megzuri 2008 wels
gamovida, `imav wams~ qalaq-gurmanebs saTave-
Si moeqca da pirveloba parizs CamoarTva 93
jamuri varskvlaviT (8 samvarskvlavini, 25 or-
varskvlaviani da 117 erTvarskvlaviani resto-
rani!).
ra Tqma unda, msoflioSi sxva mravali cnobari
da megzuri arsebobs. Tumca miSleni miuRwe-
velia, sargeblobs upirobo avtoritetiT da
konkurentebs arnaxulad uswrebs.
master klasilurji okeanis flagmanebi
38 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
britanuli Jurnali Restaurant yovelwliurad aqveynebs msoflios saukeTeso restornebis rei-
tings. SefasebaSi 600 Sef-mzareuli da gastronomiuli kritikosi iRebs monawileobas. pirvel
poziciebs is restornebi ikaveben, romelTa Sef-mzareulebi molekuluri samzareulos mimde-
vrebi arian da Tavisi inovaciurobiT gamoirCevian.
saukeTesoni
1.El Bulli, rozesi, espaneTi.
kataloniaSi, kosta bravas sanapiroze patara restornis El Bulli-is Sef-mzareuli feran adria miSlenis 3 varskvlavis
mflobelia. muSaobs molekuluri gastronomiis dargSi da
maRali samzareulos kerZebis erT-erT ubadlo avtorad
iTvleba.
5. El Celler de Can Roca, Jirona, espaneTi.
restorani 1986 wels daaarses Zmebma rokebma. saxelganTq-
mulia imiT, rom tradiciul espanur samzareuloSi uaxle-
si teqnologiebi da gastronomiis Tanamedrove tendencie-
bi virtuozulad gamoiyeneba. aseTma midgomam restorans
ukve miSlenis ori varskvlavic moutana.
3. Noma, kopenhageni, dania.
am restornis mflobelebmac moduri amplua airCies da
gurmanebs nordiul samzareulos `molekuluri interpre-
taciiT~ sTavazoben. mdebareobs kopenhagenis centrSi, sa-
napirosTan axlos erT Zvelebur saxlSi, sadac 2004 wlamde
sawyobi iyo ganTavsebuli. axla iq Crdilo atlantikis xe-
lovnebisa da kulturis centri da es restorania ganlage-
buli.
2.The Fat Duck, Bray-on-Thames, didi britaneTi.
meore adgili Jurnalis reitingiT CvenTvis ukve nacnob
restorans ergo. ase Sefasda heston blumentalis eqsperi-
mentebi, romlebic Sors gascda tradiciul samzareulos
da qimiis, fizikis, fsiqologiis codnas efuZneba.
4. Mugaritz, san-sebastiani, espaneTi.
qalaqis samxreTiT, erT patara sofelSi mdebare es restora-
ni molekuluri samzareulos SesaniSnavi nimuSia. mis SeqmnaSi
msoflios saukeTeso restornis, El Bulli-is Sefi feran adria
monawileobda. amitom arcaa gasakviri, rom aq gansacvifre-
beli kerZebi geliT, romelTa uCveulo gemo adre SeuTav-
sebeli produqtebis SeTavsebiT miiRweva. Tumca, yvelaferi
es mainc espanuri samzareulos tradiciebis gaTvaliswinebiT
xdeba.
master klasi lurji okeanis flagmanebi
39seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
molekuluri samzareulo
cota xnis win ifiqrebda vinme, rom kulinaria-
Si revoluciuri, sruliad axali mimarTulebe-
bi ganviTardeboda?
sanam franguli samzareulo Tvalsa da xels
Sua sustdeboda, gamoCndnen mzareulebi,
romlebic frang kolegebs mZlavr konkuren-
tebad datydnen Tavs da swrafadac daikaves
pirveli adgilebi msoflio sxvadasxva rei-
tingebSi. saxelganTqmuli frangi mzareule-
bi ki saukeTesoTa Soris sul ufro Znelad
xvdebian.
aba, naxeT: msoflios 50 saukeTeso restorans
(The World’s 50 Best Restaurants) Soris, romelsac
avtoritetuli inglisuri Jurnali Restaurant Magazine aqveynebs, saxelganTqmuli Hotel de Paris_is (monako) samvarskvlavianma restoranma
Louis XV, romelsac msoflios ubrwyinvalesi
varskvlavi alen diukasi (Alain Ducasse) udgas
saTaveSi, mxolod merve adgili daikava. legen-
daruli pol bokuzes restoranma Bocuse saer-
Tod 49 adgilze gadainacvla! pirveli adgi-
lebi ki im espanurma, inglisurma, amerikulma,
frangulma, Svedurma da daniurma restornebma
daikaves, romlebmac tradiciebze xeli aiRes
da sazogadoebas raRac sruliad axali, mou-
lodneli da damaxsovrebadi SesTavazes. swo-
red am `raRacas~ uwodes molekuluri samza-
reulo.
kulinaria modasaviTaa. arastandartuli da
avangardistuli, xelqmnili tansacmeli jer
podiums ipyrobs, Semdeg _ warmoudgenlad ma-
Ral fasad iyideba, bolos ki masiuri produq-
ciis stils gansazRvravs.
zustad aseve, axali kulinaruli Sedevrebi
gamorCeul restornebSi iqmneba da Tavidan
gurmanTa yuradRebis centrSia moqceuli.
Sef-mzareulebi dauzareblad xvewen origi-
naluri kerZis yovel detals, eZeben produ-
qtTa da gemos araCveulebriv SeTanxmebebs da
kombinaciebs, ar eridebian axali teqnolo-
giebis gamocdas da eqsperimentebis Catare-
bas. aseTi kerZebi imdenad individualuria,
rom misi gameoreba praqtikulad SeuZlebe-
lia.
mere, TandaTan, axali ideebi, teqnologiebi da
meTodebi kulinarul wignebSi ̀ SeaRweven~ xol-
me. receptebi adaptacias ganicdian da kvebis
mrewvelobis arsenalSi ikaveben adgils. da,
bolos, sasursaTo maRaziis Taroebzec gamoCn-
debian.
molekuluri kulinariis mimdevrebi Cveule-
brivi adamianisaTvis warmoudgenlad rTul
mowyobilobebsa da teqnologiebs iyeneben.
maTi samzareulo ufro samecniero laborato-
rias hgavs _ centrifugebiT, lazeruli dane-
biT, vakuumuri pompebiT, rTuli gamosaxdeli
aparatebiT, SemaSfoTebeli warwerebiT _ `fr-
Txilad! Txevadi azotia!~.
pirvelad am mimarTulebis Sesaxeb 1990-ian
wlebSi alaparakdnen, roca fizikis dargSi
oqsfordis universitetis profesorma, niko-
las kurtim (Nicolas Kurti) da frangma qimikosma,
koleje-de-franses molekuluri urTierTq-
medebis qimiis laboratoriis TanamSromelma
hervi tisma (Herves This) erToblivi seminari da-
aarses. kurti samzareuloSi mimdinare proce-
sebis fizikur mxares ikvlevda. tisi ki dainte-
resebuli iyo xalxuri samzareulos zogierTi,
erTi SexedviT _ gaugebari da auxsneli, wese-
biT. man yvela franguli sousis molekuluri
formulis doneze gaSifvra moaxerxa, Semdeg _
maTi recepturisa da momzadebis Taviseburebe-
bi mecnierulad daasabuTa.
swored tisisa da kurtis kvlevebi daedo sa-
fuZvlad pier gagnieris (Pierre Gagnaire) da
misi kolegebis kulinarul eqsperimentebs.
2001 wlidan erve tisi yovelTviurad sTa-
vazobda gagniers raime originalur da Ta-
vsatex Temas. pieri ki, Tavis mxriv, am Te-
maze Seqmnili axali receptiT pasuxobda da,
amgvarad, Temas praqtikul, samzareulos do-
neze amuSavebda.
hervi tisi mzareulebs mouwodebda, gamoeye-
nebinaT sxvadasxva produqtebs Soris moleku-
luri kavSirebi moulodneli Sedegebis misa-
Rebad: sufi-sufle, xorcis musi, parmezanis
spageti, yavis myari kubikebi, qaSayis nayini...
tisi seminarebze gastronomiis gansacvifre-
nikolas kurti
hervi tisi
pier gagnieri
master klasilurji okeanis flagmanebi
40 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
bel perspeqtivebze saubrobda, magram Tavi-
dan mas seriozulad arc aravin aRiqvamda.
roca igi kulinarebs laimis musiTa da Txe-
vadi azotiT nayinis momzadebas sTavazobda,
Sokirebuli mzareulebi yvirilzec ki gada-
diodnen _ aseTi nayini, maTi azriT, sawamla-
vis tolfasi iqneboda. pasuxad tisi mxolod
iRimoda da ambobda, rom male diasaxlisebic
ki daiwyeben qimiis gamoyenebas TavianT samza-
reuloSi.
aqcentebis sakvebi ingredientebidan teqnika-
ze gadataniT tisma kulinaruli samyaro Ta-
vdayira daayena. mTavari isaa, rogoraa damu-
Savebuli produqti. magaliTad, Tu stafilo
Txevadi azotiTaa damuSavebuli, maSin masSi
yvela sasargeblo nivTiereba xeluxleblad
rCeba, maT Soris _ adamianisTvis saWiro yve-
la vitamini. Tanac, specialuri damuSavebis
Semdeg, produqti moulodnelad exameba sxva,
TiTqos SeuTavsebel, produqts da saocar
harmonias qmnis. magaliTad, gasaocrad ge-
mrielia virTevza SokoladiT an bekoni zRvis
zRarbiT. fiuJenis (fusion) samzareulosgan
gansxvavebiT, romelic, ubralod, erT Te-
fSze araTavsebadi ingredientebis specialu-
rad gaerTianebas gulisxmobs, molekulur
samzareuloSi ingredientebi idealuradaa
gaTvlili da ase miiReba gemoTa fantastiu-
ri harmonia.
hervi tisis ideebi pirvelebma, cxadia, yvelaze
riskianma mzareulebma aitaces. maTgan erTs,
blumentals, ukve vicnobT. ramdenime sxva pio-
neri aqve davasaxeloT.
tisis erT-erTi pirveli mimdevari feran
adria (Ferran Adrià) gaxldaT (katalonuri
restorani El Bulli). man uamravi Zala da dro
moaxmara Tavisi sakvlevi laboratoriis,
elBullitaller-isa da kulinarul-SemoqmedebiTi
gundis Seqmnas. sxvaTa Soris, am gundSi marto
mzareulebi ki ara, qimikosebi da mikrobio-
logebic Sediodnen. axla, Tu El Bulli-Si vaxSmo-
bas moisurvebT, magida erTi wliT adre mainc
unda SeukveToT!
axal mimarTulebas frangebic SeuerTdnen.
ukve moxseniebuli pier gagnieri, parizis sa-
xelganTqmuli restornis Pierre Gagnaire-is mflobeli da Sef-mzareuli, ambobs: `CemTvis
molekuluri gastronomia, ubralod, sainte-
reso TamaSia~. dRes igi msoflioSi haute cuisi-
ne-s (maRali samzareulo) erTi yvelaze Tval-
saCino warmomadgenelia.
dinebas arc amerika CamorCa da devid kinCis
(David Kinch) saxiT am mimarTulebis SesaniSnavi
warmomadgeneli mogvca. misi restorani Manre-sa kaliforniaSi mdebareobs da kaliforniuli
samzareulos Tanamedrove interpretaciiT
gamoirCeva. mas ukve miSlenis ori varskvlavi
aqvs da msoflios 50 saukeTeso restoranTa
siaSic Sedis.
saqmeSi evropuli organizaciebic CaerTvnen.
safrangeTis erovnuli samecniero-sakvlevi
agronomiuli instituti (INRA) am mimarTule-
biT kvlevebs awarmoebs.
komerciuli kulinariis modernizaciis mizniT
da evrokavSiris xelSewyobiT ganxorcielda
proeqti Inicon-i. aq swavloben sakvebis senso-
rul Tvisebebs, aromatebis `gamocalkevebis~
xerxebs, mikroinkapsulaciasa da funqciona-
lur sakvebs. proeqtSi blumentalic monawi-
leobda.
italiaSi gastronomiul mecnierebaTa univer-
siteti daarsda, romelic qveyanaSi arsebul
moZraobasTan `neli saWmeli~ (Slow Food) erTad
sxvadasxva mimarTulebiT muSaobas apirebs _
saWmlis sensoruli Sefasebis principebidan
dawyebuli swori kvebiT damTavrebuli.
kopenhagenis universitetSi gastronomiis pir-
veli kaTedra Seiqmna.
da aseTi `gemrieli~ axali ambebi sul ufro
xSirad gvesmis.
da, mainc, raa molekuluri samzareulo? fe-
ran adrias Semdegi mosazreba vikmaroT: es araa
Sokis momgvreli uazro kerZebis Seqmnis mcde-
loba. es saWmlis momzadebis procesia Taname-
drove inovaciuri teqnologiebisa da im cod-
nis gamoyenebiT, romelsac fundamentaluri
mecniereba iZleva gastronomiuli xelovnebis
mTeli istoriis manZilze dagrovili kulina-
ruli fenomenebis analizisa da ganzogadebis
safuZvelze.
feran adria
devid kinCi
master klasi lurji okeanis flagmanebi
transaqciuri analizi rogor davexmaroT adamianebs sakuTari Tavis SecvlaSi
avtori: lela giorgobiani
PARTNERS-GEORGIA Ltd _ partniori, mTavari trener-konsultanti
Tavisufali universitetis ESM biznes skolis
bihevioristikis programis xelmZRvaneli
prestonis universitetis MBA (HRM)
43
master klasi
seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
master klasi
sakuTari Tavis Secvlis saqmeSi sxva adamia-
nisaTvis daxmarebis gaweva arc ise martivia.
ganvixiloT es sakiTxi transaqciuli analizis
kuTxidan.
imisaTvis, rom SevZloT sxvebis daxmareba, jer
saWiroa maT mimarT Cveni molodinebi minimumam-
de daviyvanoT. ra Tqma unda, ara im azriT, rom
aRarafers velodoT adamianebisagan; aramed, ar
unda gavRiziandeT, rodesac isini Cveni molo-
dinis Sesabamisad ar moiqcevian da, Tundac une-
blieT, ar unda wavuyenoT maT raime saxis mo-
lodinebi. unda daviviwyoT adamianebis Sesaxeb
stereotipuli da gamyarebuli Sexedulebebi.
magaliTad, unda daviviwyoT yvela adre gago-
nili Tvalsazrisi da suleluri mosazreba imis
Sesaxeb, Tu rogor unda adamianebTan sworad
mopyroba (TanamSromlebi ar unda gaanebivro,
zarmaci adamianebi unda Seafucxuno, an uniWo
uniWod darCeba). aqtiurad unda vecadoT Sevi-
muSavoT `me kargi var, Sen kargi xar~ sistema.
anu, sistema, romelSic sxvebs SeuZliaT mSvi-
dad gvendon. Tu adamianma icis, rom SeuZlia
gvendos, rom aravin isargeblebs borotad misi
sisustiT da aravin moisurvebs sakuTari mo-
lodinebi Tavze moaxvios, maSin igi mzad iqneba
sakuTari pirovnebis Secvlaze dasafiqreblad.
vinc dainteresebulia sxvebis daxmarebiT, man
unda iswavlos imis gacnobiereba, Tu rodis
SeuZlia sakuTari Tavis gakontroleba, rodis
aris mzad daakvirdes realobis monacemebs da
auxsnas isini sxvas. mas unda SeeZlos sakuTari
Tavis sworad Sefaseba. manam faqtobriv monace-
mebze dakvirvebis Sedegebs sxvas gauziarebdes,
man unda icodes, Tu rodis da rogor SeiZle-
ba damaxinjdes dakvirvebis monacemebi araswori
aRqmis da varaudebis gavleniT. man unda icodes,
Tu rodis aris misi monacemebi didi albaTobiT
zusti da rodis _ arazusti. ramdenadac SesaZ-
lebeli iqneba, man ar unda gadasces arazusti
monacemebi.
daxmarebis procesi
ganvixiloT magaliTi.
zurabma, mosaxleobis socialuri momsaxurebis or-
ganizaciis erT-erTi ganyofilebis xelmZRvanelma,
didi Zalisxmevis Sedegad moaxerxa da Tavis xelqveiTs,
iraklis, ukukavSiris saxiT miawoda naTeli suraTi misi
problemuri qcevis Sesaxeb. amis Semdeg, igi daZabuli
eloda, rom irakli Seicvleboda. magram, rodesac ram-
denime kvira gavida da araferi moxda, zurabi daibna ki-
dec. bolos veRar SeZlo moTmena da SekiTxviT mimarTa
iraklis:
- batono irakli, axla xom gaqvT naTeli suraTi saku-
Tari qcevis Sesaxeb, ratom ar moimoqmedeT raime mis
Sesacvlelad?
irakli gaocda:
- ki magram, es rogor warmogidgeniaT? amis sawinaaR-
mdegod me arafris gakeTeba SemiZlia. aseTi var da
ra vqna!
adamianTa umetesoba mTeli cxovrebis manZil-
ze ver acnobierebs, rom sakuTar cxovrebaze
gavlenis moxdena SeuZlia. isini ar icvlebian,
radganac ar sjeraT, rom amas SeZleben. piro-
vnuli gamocdileba maT karnaxobs, rom ada-
mianebi arasdros icvlebian. amgvari damoki-
debuleba niSnavs, rom isini umetes wilad e.w.
kritikuli `mSoblis poziciaSi~ imyofebian. es
ki maTi cxovrebiseuli scenaris sisustes ga-
adamianuri resursebis ganviTareba
adamianuri resursebis ganviTarebamaster klasi
44 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
napirobebs. amgvar adamianebs miaCniaT: `me ar
SemiZlia Sevicvalo, radgan midrekileba ar ma-
qvs amisken~,~(memkvidreobiTobis Teoria), `Cemi
qvecnobieria pasuxismgebeli Cems grZnobebze~
(ar SemiZlia Cemi sulis marTva), `iseTi var, ro-
goric var da rom Sevicvalo, me aRar viqnebi~
(Teoria `vin var me~).
sakuTari Tavis Secvlis saqmeSi sirTuleebi im
adamianebsac aqvT, romlebic ar arian daTrgunu-
li kritikuli `mSoblis poziciidan~ gamomdina-
re amgvari uimedo mosazrebebiT. maT, ubralod,
ar ician ra unda Secvalon. xolo rodesac Se-
cvlas gadawyveten, maT ar ician ra unda moimoq-
medon. da, Zalian xSirad, maT ar surT sakuTari
Tavis Secvla. isini Tavad waaxaliseben sakuTar
Tavs im qcevebisaTvis, romlebsac axorcieleben,
sulerTia, es qcevebi pozitiuria Tu negatiuri.
rodesac adamianebs eubnebian risi unda sje-
rodeT maT, ra unda Secvalon da rogor unda
Secvalon, es iSviaTad aris xolme dadebiTi Se-
degis momtani. amgvari strategiiT maSin iqneba
SesaZlebeli warmatebis miRweva, rodesac ada-
miani mzad aris daeqvemdebaros sxva pirovnebis
`mSoblis pozicias~, an rodesac, SemTxveviT,
maTi mosazrebebi erTmaneTs daemTxveva. rode-
sac sxva adamians avaldebuleben, rom Seicva-
los, am zewolisagan gaTavisuflebisaTvis igi
iZulebulia is Tqvas, ris mosmenasac misgan
isurvebdnen.
rodesac romelime adamians saerTod negatiu-
rad afaseben, mas ver davarwmunebT, rom kargia,
radgan bevri sawinaaRmdego informacia aqvs Ta-
visi cxovrebis manZilze Segrovili. magram, Tu
mxars davuWerT da gulwrfelad viurTierTebT
masTan, SesaZlebelia man kiTxvis niSnis qveS da-
ayenos Tavisi Sexedulebebi. rodesac faqtebs
obieqturad aRviqvamT da ar vaiZulebT adamians
daicvas Tavisi pozicia (romlis qonis uflebac
mas, bolos da bolos, namdvilad aqvs), SesaZle-
belia moxerxdes misi im mdgomareobamde miyvana,
rom gadaxedos sakuTar Sexedulebebs da gadaa-
mowmos isini. Tu viRac Tavis uunarobas dasti-
ris, SesaZleblia vuTxraT: `mismine, Cems TvalSi
Sen kargi da niWieri adamiani xar. me vici, Sen,
SesaZlebelia, sakuTar Tavs sxvagvarad aRiqvam-
de~. es maSinve ar Secvlis misi azrovnebis mane-
ras. magram SesaZlebelia eWvi gauCinos, gansaku-
TrebiT, Tu Cvens Soris ndobisa da gagebis myari
safuZveli arsebobs. SesaZloa man ifiqros: `aq
aris viRac, romelsac Cemi esmis da romelic fi-
qrobs, rom me kargi var~.
Zalze mniSvnelovania adamians davexmaroT imis
aRiarebaSi, rom problema aqvs da rom mzad aris
mis gadaWraze imuSaos. adamians SecvlisTvis mi-
zezi sWirdeba da, amasTan erTad, unda icodes,
rom amis unari Seswevs.
manam sxva adamianze zewola Cveni `mSoblis po-
ziciidan~ xorcieldeba da gamoxatavs mxolod
Cvens Sinagan survils sxva adamianis Secvlis Se-
saxeb, es zewola cvlilebas ar gamoiwvevs. Cven
`zrdasrulis poziciidan~ regularulad unda
vafiqsirebdeT mosazrebas, rom sxva adamians
marTlac Seswevs Secvlis unari (`me mjera, Sen
SegiZlia Seicvalo, Tu isurveb. me vici, Sen sxva-
gvarad fiqrob~). `zrdasruli poziciis~ amgvari
zewola pozitiur da negatiur msoflmxedve-
lobas Soris dapirispirebas gamoxatavs. regu-
larulad ganxorcielebuli `zrdasruli pozi-
cia~ seriozul Zalas warmoadgens. is mimarTuli
unda iyos iqiTken, rom sxva adamians Seaxsenos
_ sakuTari Tavis Sesaxeb misi informacia Sesa-
Zloa arazusti da mcdari iyos.
samsaxurebriv sinamdvileSi adamianis sakuTar
Tavze muSaobisaTvis mzaobis sakiTxi xandaxan
master klasiadamianuri resursebis ganviTareba
45seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
jgufis mxridan zewolis meSveobiT iWreba. ma-
galiTad, rodesac adamiani SeamCnevs, rom igi
erTaderTia, romelic ar Secvlila. an rodesac
adamiani xedavs, rom isini, vinc Seicvalen, war-
matebuli arian da Tavs ukeT grZnoben. an rode-
sac igi realobis Sesaxeb monacemebs iRebs Tavisi
menejerisa da TanamSromlebisagan, rac exmareba
mas gadaamowmos sakuTari Sexedulebebi da cxo-
vrebiseuli scenari. amis Sedegad warmoCindeba
yvela is problemuri qceva, romelsac adamiani
adre axorcielebda da romelTa ganxorciele-
bac aRar surs.
rogor ganvsazRvroT problemis
mizezi SekiTxvebis meSveobiT
rodesac adamiani gadawyvets, rom sakuTar Ta-
vze muSaoba surs, mniSvnelovania mas problemis
gaazrebaSi davexmaroT. Cven unda davexmaroT
mas Tavisi cxovrebiseuli scenaris im specifi-
kuri aspeqtebis gacnobierebaSi, romlebic sir-
Tuleebs iwvevs da xels uSlis gaakeTos is, rac
surs. problemaze muSaobis dros jer sakuTriv
problemis aRmoCena da misi calkeul aspeqtebad
danawevreba unda moxdes da Semdgom imis gansa-
zRvra, Tu ra aris gasakeTebeli. yovelive amis
ukeT gakeTeba SekiTxvebis meSveobiT aris Sesa-
Zlebeli. SekiTxvis dasmis teqnikis gonivruli
gamoyeneba uzrunvelyofs Sesatyvisi informa-
ciis mopovebas.
ganvixiloT magaliTi.
giorgi eqvsi Tvis win dainiSna sakredito sazogadoe-
bis uZravi qonebis ganyofilebis xelmZRvanelad. maSin
es saukeTeso arCevani Canda. giorgi bevrs muSaobda,
mSvenivrad gamoiyureboda da Tavisi sferos kargi
profesionalic iyo. magram daniSvnis Semdeg simpa-
Tiuri axalgazrda mamakaci tiranad Camoyalibda. misi
ganyofileba mRelvarebis kerad iqca. TanamdebobasTan
giorgis Sesatyvisoba seriozulad dadga kiTxvis niS-
nis qveS.
erT dRes giorgim or TanamSromelTan ise cxared ika-
maTa, rom bolos, ganrisxebulma, orive TanamSromels
`jandabaSic wasulxarTo~ - uTxra. sandrom, giorgis
ufrosma, Seityo kamaTis Sesaxeb da igi kabinetSi dai-
bara. giorgi daZabuli ijda savarZelSi. saxe daWimuli
hqonda. man icoda, rom rTul situaciaSi imyofeboda.
sandrom, romelic pirvel rigSi iyo pasuxismgebeli
giorgis dawinaurebaze, ar icoda ra moemoqmeda.
- ra xdeba Tqvens Tavs, batono giorgi? _ ikiTxa man.
giorgim ar icoda da aseve upasuxa:
- ar vici.
sandro sruliad daibna.
- ver vxvdebi ra dagemarTaT. ratom iqceviT amgvarad?
- gaagrZela man.
giorgim kvlav araferi icoda da Sesabamisad upasuxa:
- ubralod - ar vici!
es saubari naTlad aCvenebs SekiTxvis dasmis
teqnikis aragonivrulad gamoyenebas. am saxiT
Zalze iSviaTad movipovebT saWiro informacias.
ritorikuli SekiTxvebi, rogoricaa `ra dage-
marTa?~ an `ratom iqcevi amgvarad?~, ubiZgeben
pasuxisken: `ar vici~. amiT dialogi sul ufro
met imedgacruebas iwvevs. adamianTa umetesobam
marTlac ar icis, ratom iqceva ase da ara sxva-
gvarad.
saubari ukeT warimarTeboda, sandros rom gior-
gisTvis Tavidan ekiTxa, dainteresebulia Tu ara
igi gamoarkvios, Tu ra xdeba arasworad. Semdeg
SeeZlo daesva SekiTxvebi, raTa gamoerkvia, ac-
nobierebs Tu ara giorgi imas, Tu ra xdeba. aseT
SemTxvevaSi, saubari SesaZlebelia Semdegnairad
warmarTuliyo:
sandro: batono giorgi, rogorc Cans, Tqvens ganyofi-
lebaSi raRac kargad ar midis saqme. xom ar gvecada ga-
gverkvia, Tu ra xdeba sinamdvileSi?
giorgi (frTxilad): ra Tqma unda.
sandro: kargi. amCnevT, rom daZabuli zixarT? (SeeZlo
agreTve eTqva - `rodesac TqviT `ra Tqma unda~, SeamC-
nieT, Tu rogor daZabulad JRerda Tqveni xma?~)
giorgi: ar SemimCnevia, magram axla, rodesac miTxariT,
mec SevamCnie.
sandro: SegiZliaT TqvaT, Tu ras grZnobT axla?
giorgi: diax, me Tavdacvis poziciaSi vgrZnob Tavs.
ritorikuli SekiTxvebisgan gansxvavebiT, am
SekiTxvebze yovelTvis aris SesaZlebeli `zr-
dasrulis poziciidan~ pasuxis gacema, Tundac
es mxolod `diax~ an `ara~ iyos. es SekiTxvebi
arc faqtebis xangrZliv gadmocemas moiTxovs
da arc movlenebis filosofiur ganmartebebs.
isini ZiriTadad Semdegnairad JRers _ `gaqvT
informacia? da Tu gaqvT, mzad xarT macno-
boT?~ aseTi SekiTxvebi naTlad aCvenebs, rom
isini mimarTulia partnioris `zrdasrulis
poziciisaken~ da arsebobs mzaoba Temis Rrmad
ganxilvisaTvis. Tu saubari am momentamde war-
46 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
matebiT miaRwevda, sandros SeeZleboda sxva
SekiTxvebis CarTvac.
sandro: ratom grZnobT Tavs Tavdacvis poziciaSi?
giorgi: sirTuleebi maqvs ganyofilebaSi, amitom gan-
cda maqvs, rom Tavs unda vicavde.
sandro: ramdenad gexmarebaT, rodesac Tavs icavT?
giorgi: es aCvenebs, rom Cemi mosazrebebi safuZvliani
da gamarTlebulia.
sandro: ratom unda imarTlebdeT Tavs?
giorgi: raTa maT icodnen, rom me swori var!
sandro: ras niSnavs aq `swori~ da `araswori~?
Tu mcire xniT aq SevCerdebiT, vnaxavT, rom san-
dro svams iseT SekiTxvebs, rogoricaa `ratom?~,
`ras exmareba es?~, `ratom unda ... ?~. isini met
gaazrebas moiTxovs, vidre wina SekiTxvebi,
ufro mets, vidre mxolod `ki~ an `ara~. garkveu-
lwilad, maTze SeuzRudavi pasuxebis gacemaa Se-
saZlebeli. SekiTxvebi miyveba im mimarTulebas,
romelic partniors Semoaqvs saubarSi (Cvens
SemTxvevaSi _ giorgis) da exmareba mas `zrdas-
rulis poziciidan~ gaaanalizos sakuTari qcevis
realuri motivebi.
SekiTxvis aseTi formebi Zalian sasargeblo Se-
saZlebelia iyos, rodesac adamians Tavisi sir-
Tuleebis gaanalizeba surs, surs gamoricxos
bavSvis, an mSoblis poziciidan ganxorciele-
buli qcevebi. bavSvisa da mSoblis poziciebi-
dan ganxorcielebul qcevebs ki is Tavisebureba
axasiaTebs, rom isini avtomaturad xorciel-
deba. swori SekiTxvebi SesaZlebelia daexmaros
adamians gaarkvios, Tu ra xdeba masSi. mxolod
amis Semdeg SeZlebs igi gaaanalizos, Tu ratom
axorcielebs ama Tu im qcevas; mxolod Semdeg
SeZlebs Seafasos, Sesatyvisia Tu ara es qceva
da gadawyvitos, surs Tu ara amis sapirispirod
raime moimoqmedos.
giorgis SemTxvevaSi gamoirkva, rom misi sirTu-
leebis mizezi mSoblis poziciisaTvis tipurad
damaxasiaTebeli polarulobaa, anu movlenebi
ganxiluli unda iyos rogorc ̀ swori~ an ̀ araswo-
ri~. es da sxva msgavsi polarulobebi (kargi _
cudi, Zlieri _ susti, TeTri _ Savi da sxva), ro-
gorc wesi, Zalze xelisSemSleli faqtoria. maT-
Si SeiZleba avibneT da Cveni yuradReba mxolod
imaze mivmarToT, rom ̀ swori~ mxare daviWiroT _
nacvlad imisa, rom gamovarkvioT, riTi vuwyobT
xels problemuri situaciis ganviTarebas.
sandros SeeZlo saubris gagrZeleba (rasakvirve-
lia _ giorgis TanxmobiT), raTa gaeanalizebina
mSoblis poziciisaTvis damaxasiaTebeli pola-
rulobis warmoSobis safuZvlebi; an daxmareboda
movlenebis sxva kuTxidan danaxvaSi, raTa Semdeg
giorgis SeZleboda am movlenebis zrdasrulis
poziciidan gadamowmeba. sandros SeeZlo eTqva
_ `iciT, batono giorgi, me situacias cota sxva-
gvarad vxedav. me ar ganvixilav adamianebs Soris
urTierTqmedebebs swori _ araswori Tvalsazri-
siT. movlenebi viTardeba kargad an cudad. da
Tu isini cudad viTardeba, maSin saWiroa gai-
rkves ra moxda. sul es aris...~
es meTodi gansakuTrebiT kargad muSaobs, rode-
sac problemuri qcevebi uaRresad avtomaturad
da impulsurad xorcieldeba. xSirad adamianebs
dro sWirdebaT, raTa amgvari qcevebi xelaxla
gaaanalizon da gadaamowmon. es ar xdeba uecrad,
erT RameSi. magram amgvarma saubarma SesaZloa,
maT dafiqrebis impulsi misces.
sandros rom aranairi gansakuTrebuli mizezi
ar daenaxa giorgisa da mis TanamSromlebs Soris
konfliqturi situaciis asaxsnelad, SesaZlebe-
li iyo saubris dasruleba. sandrom ki gaarkvia,
rom giorgis sirTuleebis mizezia polaruli
damokidebuleba (swori-araswori), romelic
mis TavdacviT pozicias gansazRvravs; Sesa-
Zloa es iwvevdes misi im qcevebis provocirebas,
romlebsac igi Tavisi TanamSromlebis mimarT
axorcielebs (agresiuli qceva, radganac isini
`araswori~ arian). amitomac, sandro nebismier
xelsayrel moments iyenebda, raTa giorgis da-
xmareboda sakuTar problemaSi garkvevaSi. san-
drosa da giorgis Soris dialogi qvemoT moyva-
nili nimuSis mixedviT rom ganviTarebuliyo,
sandro ueWvelad gaxdeboda ufro kompetentu-
ri menejeri.
saubris gagrZelebisaTvis, ra Tqma unda, san-
dro am Temis ganxilvisTvis Tanaxma unda iyos.
sandro: batono giorgi, ris Taobaze ikamaTeT TanamS-
romlebTan?
giorgi: maT ar Seasrules is samuSao, romelic unda Se-
esrulebinaT.
sandro: Semdeg?
giorgi: amitomac gaviyvane isini gverdze da es vuTxari.
sandro: da Semdeg?
giorgi: da Semdeg orives eyo Tavxedoba CemTvis eTqvaT,
adamianuri resursebis ganviTarebamaster klasi
47seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
rom arc ki vici, Tu raze vlaparakob.
sandro: (pauza) mere icodiT?
giorgi: jandaba! bolo dReebSi me isini ramdenjerme si-
zarmaceSi gamoviWire!
sandro: rogor asruleben isini samuSaos raodenobri-
vad da xarisxobrivad?
giorgi: (pauza) zustad arc vici. bolo dros aravis
uTqvams maTze sayveduri. rogorc Cans, isini sakmaod
mowesrigebulni arian.
sandro: kargi, batono giorgi. Cemi azriT, Tqven TqviT,
rom Tavs maSin grZnobT kargad, rodesac yvela TanamS-
romeli Tqvens garSemo bejiT STabeWdilebas tovebs. es
ki niSnavs, rom Tqven `mSoblis poziciidan~ movlenebs
Semdegnairad afasebT _ adamianebi, romlebic bejiTad
ar gamoiyurebian, zarmacebi arian da sizarmace cudia.
rodesac Tqven vinmes sizarmaceze gamoiWerT, gaqvT
gancda, rom is unda gamolanZRoT.
daTanxmeba sakuTari Tavis
cvlilebaze
sxva adamianis dasaxmareblad ar aris sakmari-
si mxolod imis unari, rom gamoarkvio, Tu ra
qceviT uwyobs xels igi problemuri situacie-
bis Seqmnas. saWiroa, rom adamiani mzad iyos
daTanxmdes (anu, e.w. kontraqti dados), rom
am qcevebis ganxorcieleba aRar surs. amgvari
kontraqtis dadeba bevr adamians uWirs, rad-
ganac es, rogorc wesi, niSnavs, rom raRacaze
uaria saTqmeli. es, umetes SemTxvevaSi, kar-
gad nacnobi grZnobebi da Cvevebia. nacnobi gr-
Znobebi da Cvevebi ki xSirad sasiamovnod da
saxalisod ganicdeba, ufro sasiamovnod da
saxalisod, vidre cvlilebis SemTxvevaSi mosa-
lodneli gancdebi. amitomac is, vinc sakuTari
Tavis Secvlis Sesaxeb kontraqts debs, xSirad
sakmaod usiamovno amocanis winaSe dgeba _ man
unda miiRos gadawyvetileba sakuTari intere-
sebis sawinaaRmdegod, sakuTari siamovnebis sa-
pirispirod.
vinc amgvari arCevanis winaSe dgas, Zlier safu-
Zvels saWiroebs sakuTari Tavis Sesacvlelad.
mas marTlac unda undodes cvlileba. is mzad
unda iyos Tavisi warsulis Zalze mniSvnelovan
momentebze uaris saTqmelad.
amis ilustraciisaTvis gamodgeba Semdegi maga-
liTi. erT pirovnebas surs gadaeCvios bevr Wa-
mas, radganac Tavs duned da moSvebulad grZ-
nobs. magram imisaTvis, rom man es SeZlos, jer
mzad unda iyos uari Tqvas im sasiamovno grZ-
nobebze, romelsac yovelTvis ganicdis kargad
danayrebisas.
rodesac gvsurs vinmes davexmaroT sakuTari Ta-
vis Secvlis `kontraqtis dadebaSi~, sasargebloa
gamovarkvioT, Tu risi daTmoba uwevs mas da
marTlac aris Tu ara mzad amisTvis. adamianebi,
rogorc wesi, ufro advilad amboben uars ima-
ze, rac maTTvis mniSvnelovani aRar aris, vidre
imaze, rasac maTTvis jer kidev ar daukargavs
mniSvneloba. kargad gamyarebul, CvevaSi gada-
sul qcevebze da sasimovno grZnobebze uaris
Tqma rTulia.
rodesac adamians surs Seicvalos, igi amisa-
Tvis mzad unda iyos. visac surs am saqmeSi da-
exmaros mas, unda Seecados daexmaros misTvis
misaRebi gadawyvetilebis moZiebaSi (misaRebi
kontraqti). amgvari kontraqtis gansazRvrisa
da miRebis Semdeg unda moxdes misi dacva. es,
umjobesia, Semdegi SekiTxvis meSveobiT gan-
xorcieldes: `rogor SevewinaaRmdegebi saku-
Tar Tavs imaSi, rom...~ am SekiTxvaze pasuxi
winaswar unda iyos ganxiluli da gaanalize-
buli. amgvarad adamiani Tavisi avtonomiis ga-
Zlierebas da sakuTari gadawyvetilebis Tavad-
ve gakontrolebas SeZlebs.
master klasiadamianuri resursebis ganviTareba
impulsis efeqti
avtori: zurab liluaSvili
Tavisufali universitetis ESM biznes skolis
marketingis programis xelmZRvaneli
49seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
master klasi
biznesis momgebianad ganviTareba biznes li-
derebis umniSvnelovanesi amocanaa. mravali
kompania iswrafvis amisken. zogierTi warmatebas
biznesis dasawyisSive aRwevs, magram Semdgom-
Si mis SenarCunebas veRar axerxebs. statistika
gviCvenebs _ mudmivad warmatebulni cotani rCe-
bian. swored maTi gamocdilebaa saintereso _
rogor aRweven isini amas?
pasuxi impulsis efeqtSi unda veZeboT.
impulsis efeqti gansakuTrebiT Zlieri fenome-
nia, romelic Zalas damatebiT misive saSualebiT
miRweuli warmatebidan ikrebs. impulsuri zrda
ori mizezis gamoa unikaluri. pirvel rigSi, igi
xasiaTdeba gansakuTrebuli zrdis tempiT. misi
prognozireba SeuZlebelia bazris zrdis ten-
denciebis an konkurentebis kvlevis Sedegebze
dayrdnobiT. meore, mas gaaCnia zrdis gansaku-
Trebuli xarisxi - moaqvs didi mogeba da saWi-
roebs nakleb resursebs.
kompaniebma Microsoft-ma, Wall-Mart-ma da Dell-ma Ta-
vis droze swored sakuTari grandiozuli war-
marketingi
matebidan aiRes impulsi, Tumca bolo dros igi
dakarges da mis aRsadgenad ibrZvian. dRes msgav-
si ucilobeli impulsi gaaCniaT Apple-s, Toyota-s, Virgin-s, First Direct-s da Nintendo-s. magram, Tu es
kompaniebic ver SeZleben impulsis SenarCunebas,
maSin isinic Microsoft-is, Wall-Mart-isa da Dell-is mdgomareobaSi aRmoCndebian. es mware simarTlea
impulsis Sesaxeb _ igi droebiTia da mudmiv ga-
naxlebas saWiroebs.
impulsi dinamiuria. biznesSi warmateba droe-
biTi iqneba, Tu Tavs davanebebT axali warmate-
bebisken swrafvas. kompaniebma dakarges impulsi
imis gamo, rom maTma xelmZRvanelebma saTanadod
ver Seafases ZiriTadi mamoZravebeli Zalis mniS-
vneloba.
impulsis strategia sakmaod martivia. igi emya-
reba SemoqmedobiTobas, fxianobas, fsiqologias
da saR azrs. Tqven warmatebisTvis gamWriaxo-
ba gWirdebaT da ara filosofiis doqtoroba
(Ph.D.). mraval enterpreniors (mewarmes), romle-
bmac impulsi misces TavianT bizness da aTeuli
wlebis manZilze SeinarCunes warmateba, ar miu-
gasuli wlis aprilSi gamomcemloba Wharton Schooll Publishing-ma msoflioSi cnobili biznes skolis, INSEAD-is ma-
rketingis profesoris Jan-klod laroSis wigni `impulsis efeqti~ gamosca. am wignma rogorc akademiuri wree-
bis warmomadgenelTa, aseve biznesmenTa maRali Sefaseba daimsaxura. winamdebare statiaSi ganvixilavT avtoris
im ZiriTad mignebebs, romelTa gaazreba sxva kuTxiT dagvanaxebs biznesSi warmatebis miRwevis SesaZleblobebs.
axali biznesis dawyebisas, konkurentebs fulis xarjviT ki ara,
gamWriaxobiT unda ajoboT. momxmarebels ukeTesi faseuloba unda
SesTavazoT. Tu warmatebas miaRwevT, maSin impulsi unda misceT
bizness Semdgomi winsvlisTvis. impulsis efeqti giCvenebT, Tu rogor
gaakeToT es sistematurad, miuxedavad Tqveni biznesis sididisa.
ser riCard bransoni
Virgin jgufis damfuZnebeli da xelmZRvaneli
50 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
master klasi marketingi
RiaT sauniversiteto ganaTleba im martivi mize-
zis gamo, rom guli biznesisken miuwevdaT. tomas
edisoni, henri fordi, stiv jobsi, luCiano bene-
toni, riCard bransoni, miSel deli da bil geit-
si _ ai, im adamianebis mokle CamonaTvali, vinc
biznesis istoriaSi Rirseuli adgili umaRlesi
ganaTlebis gareSe daimkvidra.
kompaniebis warmatebaSi impulsis efeqtis da-
sadgenad msoflios udides kompaniebSi Catarda
empiriuli kvleva da Seswavlili iqna is, Tu ram
ganapiroba maTi Semosavlebis, mogebisa da aq-
cionerTa kapitalis Rirebulebis zrda bolo 50
wlis ganmavlobaSi. gadawyda, rom Tu kompaniam
bolo 10 wlis ganmavlobaSi uwyvetad SeinarCuna
zrda, Rirda im Zalebis dadgena, romlebmac ase-
Ti warmateba ganapirobes.
marketinguli saqmianobidan gamomdinare, kom-
paniebi sam jgufad _ mimwolebad, muyaiTebad
da pionerebad _ iqna dayofili. imis gamo, rom
saintereso iyo am kompaniebis marketinguli
saqmianobis eqstremaluri efeqtis danaxva, es
jgufebi Semdegi principiT dakompleqtda: 25%
_ mimwolebi, 50% _ muyaiTebi da 25% _ pione-
rebi. kvlevis Sedegebi samomxmareblo saqonlis
da servisis mwarmoebeli kompaniebis magaliTzea
ilustrirebuli.
mimwolebad CaiTvala is kompaniebi, romlebic
magrad `awvebodnen~ TavianT bizness tradiciu-
li meTodebiT, anu gayidvebis zrdas agresiuli
marketingiT axdendnen. es ki did finansur xar-
jebTan iyo dakavSirebuli. am kompaniebSi bolo
20 wlis ganmavlobaSi gayidvebSi marketinguli
xarjebis wili yvelaze maRali iyo da igi yove-
lwliurad 3%-iT izrdeboda.
muyaiTebis mier marketingze gaweuli xarje-
bis wili gayidvebSi drois igive periodSi met-
naklebad ucvleli iyo. isini usafrTxo zonaSi
darCenas aniWebdnen upiratesobas da radikalur
qmedebebs arc erTi mimarTulebiT ar anxorcie-
lebdnen.
pionerebad miCneuli iqna is kompaniebi, romle-
bic gabedulad miemarTebodnen mimwolebis mi-
marTulebis sawinaaRmdegod da mniSvnelovnad
amcirebdnen SefardebiT marketingul xarjebs.
am kompaniebSi marketingze gaweuli xarjebis
wili gayidvebSi igive periodSi saSualod 4%-iT
Semcirda.
Tanac 4%-iani Semcireba mimwolebTan konkuren-
ciis pirobebSi xdeboda, romelTa mier marke-
tingze gaweuli xarjebis wili gayidvebSi 3%-iT
gaizarda. sxva sityvebiT, pionerebma konkuren-
tebTan SedarebiT 7%-iT Seamcires TavianTi
SefardebiTi marketinguli xarjebi. Tu gavi-
TvaliswinebT imas, rom kompaniebis umetesoba
gayidvebis zrdas maRal biujetiani marketin-
guli ZalisxmeviT axdenda, maSin es seriozuli
gamowveva iyo. mainc ra moxda? nuTu pionerebma
gamoZebnes zrdis sxva SesaZleblobebi Tu, ubra-
lod, avantiurul qmedebebs mimarTes?
mosalodneli iyo, rom es sami strategia gav-
lenas moaxdenda aqcionerTa kapitalis Rirebu-
lebaze, magram Zneli dasadgeni iyo, Tu rogori
iqneboda es gavlena.
Tu SevadarebT bolo oci wlis ganmavlobaSi
am sam jgufSi Semavali kompaniebis aqcionerTa
kapitalis Rirebulebis procentul cvlilebas
Dow Jones-is indeqsTan mimarTebaSi, aRmovaCenT,
rom usafrTxoebis zonaSi darCena da stabilu-
rad erTi da igive Tanxis xarjva marketingze ar
iyo kargi arCevani. magaliTad, muyaiTebma Dow Jones-is indeqsis saSualo zrdis tempis mxolod
72 procents miaRwies. (ix.diagrama 1)
analitikosebis umetesoba miiCnevda, rom gayid-
vebSi marketingze gaweuli xarjebis wilis zr-
das mniSvnelovani gavlena SeeZlo moexdina aq-
cionerTa kapitalis Rirebulebaze. mimwolebis
diagrama 1. sabazro kapitalizaciis cvlileba DOW JONES INDEX-Tan mimarTebaSi
100100
72
100
180
Dow Jones Index muyaiTebi mimwolebi pionerebi
51seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
magaliTma aCvena, rom am kompaniebis aqcionerTa
kapitalis Rirebulebis zrdis tempi toli iyo
Dow Jones-is indeqsis zrdis tempis saSualo ma-
Cveneblis, ramac kidev ufro ganamtkica anali-
tikosebis debulebis siswore.
risi daSvebac namdvilad rTuli iyo, is gamodga,
rom pionerebs, romlebmac Seamcires marketin-
guli xarjebis wili gayidvebSi, aqcionerTa ka-
pitalis Rirebulebis zrdis tempi 80 procentiT
maRali aRmoaCndaT Dow Jones-is indeqsis zrdis
tempis saSualo maCvenebelze. mTeli 80 procen-
tiT!
Tavi davaneboT muyaiTebs maTi inertulobis
gamo da vnaxoT, Tu riTi gansxvavdebian mimwo-
lebi da pionerebi aqcionerTa kapitalis Rire-
bulebis zrdis mixedviT.
am gansxvavebis pirveli faqtori maTi strate-
giuli qmedebebia. bolo oci wlis ganmavloba-
Si, pionerebi mimwolebis saqmianobis Sedegebs
aTvlis wertilad ganixilavdnen. pionerebis Se-
mosavlis zrdis tempi mimwolebze 93%-iT maRa-
li, xolo marketinguli xarjebis wili gayidve-
bSi gacilebiT dabali iyo. Tu SevadarebT maT
mogebis zrdis maCveneblis mixedviT, upirate-
soba (58%-iT meti) aqac pionerebs gaaCniaT. (ix.
diagrama 2)
mogebis zrdis mixedviT aseTi upiratesoba mar-
Tlac STambeWdavia. Tumca, igi gacilebiT nak-
lebia im upiratesobasTan SedarebiT, romelic
pionerebma gayidvebis zrdis mixedviT moipoves
(93%). gansxvaveba mogebisa da gayidvebis tempis
mixedviT SeiZleba imiT aixsnas, rom mimwolebi
yovelwliurad zrdidnen SefardebiT marketin-
gul xarjebs da, amavdroulad, amcirebdnen sxva
xarjebs _ gansakuTrebiT, warmoebisa da kvle-
vis da ganviTarebis xarjebs. es SeumCnevi ar ga-
xda im investorebisTvis, vinc adarebda am ori
tipis kompaniebs investiciebis Cadebis mizniT.
Sedegad aqciebis bazarmac moaxdina reagireba _
pioneri kompaniebis aqciebis fasi 80%-iT maRali
iyo, vidre mimwolebis.
pionerebis strategia uCvenebs, rom ukeTesi Se-
degebis misaRwevad ufro SemoqmedebiTi, Wkvia-
nuri alternativebi arsebobs. aSkaraa, rom ga-
dawyvetilebis miReba gayidvebSi marketinguli
xarjebis wilis Semcirebis Sesaxeb arcTu ise
diagrama 2. mimwolebi VS pionerebi
100 100
193
158
Semosavlis
SefardebiTi zrda
mogebis
SefardebiTi zrda
mu
yaiT
eb
i
mu
yaiT
eb
i
pio
ner
eb
i
pio
ner
eb
i
BMW da iPod-i
avtomobilebis mwarmoebel kompania BMW-s yo-
velTvis hqonda raRac iseTi, rac momxmareblebis
gansakuTrebul yuradRebas iqcevda. 2004 wlis
ivnisSi BMW-m Tavis avtomobilebSi MP3 fleieri
axlad gamosuli iPod-iT Secvala. mZRolebs saSu-
aleba hqondaT iPod-is, rogorc saWeze fiqsire-
buli panelis, aseve stereo sistemis saSualebiT
manipulireba.
avtomobilebis sxva mwarmoeblebma, Volvo-m, Ferrari-
m da Honda-m mxolod 2005 wels mibaZes BMW-s. Ford-
ma da GM-ma ki 2006 wlis agvistomde ver gaiTavi-
ses, rom maT potenciur momxmarebelsac SeiZleba
moswoneboda avtomobilis marTvisas iPod-is Sesa-
Zleblobebis gamoyeneba. mTeli ori weli!
siaxlis danergvis aseTi sxvaoba droSi, upirve-
les yovlisa, imiTaa ganpirobebuli, rom impulsis
armqone kompaniebi yovelive axlis danergvisas
seriozul marketingul kvlevas atareben. am Se-
mTxvevaSi isini Semdeg kiTxvas dausvamdnen momx-
marebels: `gTxovT SeafasoT avtomobilSi iPod-is
gamoyenebis sargeblianoba 5-baliani Skalis saSu-
alebiT~. gadawyvetilebis miReba gacilebiT male
da martivad moxdeboda, Tu isini daakvirdebod-
nen momxmareblebis qcevas, romlebic yursasmens
mxolod avtomobilSi Cajdomisas Tu ixsnidnen.
master klasimarketingi
52 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
martivia. aman SeiZleba gayidvebis mniSvnelovani
Semcireba gamoiwvios. kvlevam aCvena, rom pione-
rebma realurad gazardes TavianTi marketingu-
li xarjebi, magram maTi efeqtiani marketinguli
saqmianobis Sedegad gayidvebi imdenad gaizarda,
rom marketinguli xarjebis wili gayidvebSi Se-
samCnevad Semcirda.
dRevandel konkurenciul samyaroSi sul ufro
meti marketinguli resursi ixarjeba. magram
imisaTvis, rom miRweuli iqnas mniSvnelovani da
momgebiani zrda, es resursebi efeqtianad unda
iqnas investirebuli. mimwolebisgan gansxva-
vebiT, pionerebma marketinguli investicie-
bi ufro efeqtianad gamoiyenes. maT Seqmnes is
gansakuTrebuli pirobebi, romelmac ganapiroba
araCveulebrivi bunebrivi zrda _ impulsuri
zrda.
mTavari, rac hqondaT saerTo pionerebs da ra-
mac maT Zala SesZina warmatebis miRwevis gzaze,
iyo maTi tvini da ara fuli. isini impulsis mqo-
ne kompaniebad Camoyalibdnen.
N1 cxrilSi CamoTvlilia is kompaniebi, romle-
bsac impulsis efeqtma wlebis ganmavlobaSi sak-
maod didi warmateba moutana.
impulsis miReba TavisTavad ar xdeba. im kompa-
niebmac ki, romlebmac Seqmnes `sakuTari talRa~
da warmoudgeneli warmatebiT `srialebdnen~
masze, axali impulsis Seqmnis ugulebelyofis
gamo marcxi ganicades. sabednierod, impulsis
ganaxleba vardnis Semdegac SeiZleba. magali-
Tad, IBM-is saqmianobaSi SeiZleba gamovyoT im-
pulsis ori periodi: warmatebis xangrZlivi pe-
riodi, rodesac mas xelmZRvanelobdnen ufrosi
da umcrosi tom uotsoni da aRdgenis periodi
lu gerStneris xelmZRvanelobisas.
cxrilSi CamoTvlili kompaniebidan bevri kargad
cnobili globaluri kompaniebia. zogierTi ki,
magaliTad, Rentokil-i da First Direct-i ki _ naklebad
cnobili. miuxedavad amisa, maT erTi ram aerTia-
nebT: wlebis ganmavlobaSi maTi warmateba impul-
sis efeqtze iyo agebuli.
iseve, rogorc sporti, dRevandeli biznes ga-
remoc globalizebulia. hiperkonkurenciuli
samyaro dayofilia ligebad. umaRles ligaSi
`TamaSoben~ is kompaniebi, romlebic impulsis
xarjze aRweven biznesis gansakuTrebul zrdas.
danarCenebi ki cdiloben misdion maT.
impulsis mqone kompaniebis liderebi iRblia-
nebi ki ara, gamWriaxni arian. isini, upirveles
yovlisa, aRmoaCenen xolme impulsis wyaros da
amis saSualebiT adgebian gansakuTrebuli wins-
vlis Wkvianur gzas. menejerebi xSirad saubro-
ben `talRaze srialis~ Sesaxeb. impulsis mqone
kompaniebis liderebi ar arian pasiurebi. isini
Semdegi kredoTi cxovroben: `jer Seqmeni talRa
da Semdeg isriale masze~.
kompania wlebi kompania wlebi
Apple 10 Nike 10
BMW 30 Rentokil 20
Dell 30 Sony 10
Enterprise Rent-A-Car 30 Starbucks 10
FedEx 30 SWA 10
First Direct 15 Swatch 10
IBM 50 + 10 Tetra Pak 20
IKEA 20 Toyota 10
Johnson & Johnson 30 Virgin Atlantic 20
Microsoft 20 Wall-Mart 30
cxrili 1
Nintendo-s Wii
Nintendo kompaniaa, romelmac impulsi momxmarebel-
Ta aRfrTovanebiT miiRo. kompiuteruli TamaSe-
bi, romlebsac es kompania awarmoebda, ZiriTadad
axalgazrdebze iyo gaTvlili. imis gamo, rom es
TamaSebi xmaurs iwvevda, mSoblebi bavSvebs mis yid-
vaze uars xSirad eubnebodnen. isini Tvlidnen, rom
es TamaSebi antisocialuri iyo da maTsa da Svilebs
Soris zRvars zrdida. kompiuteruli TamaSi Wii ki,
romelic emyareboda sxeuliT moZraobas da erTad
yofnas, gaTvlili iyo mTels ojaxze. am TamaSiT sia-
movnebas iRebdnen ara marto bavSvebi, aramed maTi
mSoblebi, bebiebi da babuebi. am mignebiT, Nintendo-
m mniSvnelovnad gaafarTova bazari da 2007 wels
gayidvebiT eqvsjer gauswro uaxloes konkurents.
master klasi marketingi
108, Paliashvili St., 0105 Tbilisi, Georgia
Phone: (995 32) 915 105, (995 90) 915 105
E-mail: [email protected]; [email protected]
54
ekonomikuri azrovneba da finansebimaster klasi
biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
avtori: Temur kuprava
Tavisufali universitetis ESM biznes skolis
ekonomikis da finansebis programis xelmZRvaneli
prestonis universitetis MBA
korporacia Tu saojaxo biznesi:
amerikis SeerTebuli Statebi
55seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
master klasiekonomika
amerikis SeerTebuli StatebisaTvis damaxasiaTebelia
gazrdili interesi `multikulturizmis~ mimarT. mo-
cva masStaburia: saskolo pedsabWoebidan (romlebic
cdiloben skolaSi aradasavluri enebis, rogorc pro-
gramuli sagnebis, danergvas) msxvil korporaciebamde,
romlebic treningebs atareben TanamSromlebSi kul-
turuli gansxvavebulobebis mimarT mgrZnobelobis Ca-
mosayalibeblad. am fonze multikulturuli kvleve-
bis momxreebi acxadeben, rom amerikuli sazogadoebis
mravalmxrivi mowyoba misi wevrebisagan sazogadoebis
maformirebeli kulturebis, gansakuTrebiT _ arae-
vropulis, ufro Rrma gaazrebas moiTxovs.
liberalur sazogadoebaSi, ubralod, aucilebe-
lia iyo momTmeni Sengan gansxvavebuli adamiane-
bis mimarT. magram sxva saqmea amtkico, rom aSS-s
arasdros hqonda Tavisi kulturuli dominanti,
an is, rom mas arc ki unda hqondes sazogadoe-
bis sxvadasxva jgufebis asimilaciuri mozidvis
centri. nebismieri eris unari gamoiyenos yve-
lasaTvis saerTo `sikeTisa da borotebis ena~,
aucilebeli pirobaa ndobisa da socialuri kapi-
talis Sesaqmnelad, rac, Tavis mxriv, pozitiuri
ekonomikuri Sedegebis winapirobaa. kulturul
gansxvavebulobebs marTlac SeuZliaT ekonomi-
kuri sargeblis motana. magram, Tu isini gasc-
debian garkveul CarCoebs, maT axali barierebis
Seqmnac SeuZliaT (komunikaciis, TanamSromlo-
bis da potenciuri politikuri Tu ekonomikuri
riskebis warmoqmnis Sedegad).
amerikuli individualizmi
amerikaSi, arsebuli universaluri politikur-
samarTleblivi sistemis garda, yovelTvis arse-
bobda centraluri kulturuli tradicia, ro-
melic aerTianebda sazogadoebriv institutebs
da, sabolood, uzrunvelyofda mis ekonomikur
batonobas msoflioSi.
amerikelebi, rogorc wesi, Tavis Tavs individu-
alistebad miiCneven. magram, Tu amerikuli tra-
dicia marTlac ase individualisturia, maSin
rogorRa avxsnaT korporacia-gigantebis swrafi
zrda XX saukunis aSS-Si? adamiani, romelsac be-
vri ram smenia amerikuli individualizmis Tao-
baze, magram araferi icis qveynis ekonomikuri
struqturis Sesaxeb, albaT, ifiqrebs, rom ame-
rikelebi ukiduresad Tavisuflebi arian da ar
gaaCniaT urTierTTanamSromlobis unari im do-
niT, rom msxvili sameurneo organizaciis Sinaga-
nawess daeqvemdebaron. firmebi unda iqmnebodes
da qrebodes ise, rogorc taivanze, an hong kon-
gSi. gare damkvirvebeli gadawyvetda, rom ame-
rikuli kultura unda ewinaaRmdegebodes ger-
manul da iaponur kulturas maTi aqcentebiT
avtoritetze, ierarqiasa da disciplinaze.
sinamdvileSi ufro sawinaaRmdegos vawydebiT:
pirvelad swored aSS-Si gaformda Tanamedrove
ierarqiuli korporaciis modeli _ XIX saukunis
56 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
master klasi ekonomika
bolos mis teritoriaze gaCnda msoflioSi umsxvi-
lesi organizaciebi. am dros iqmneboda axali sa-
warmoebi da, rogorc Cans, amerikelebi sulac ar
Tvlidnen damamcireblad giganturi biurokra-
tiuli ierarqiebis pirobebSi emuSavaT. rogorc
ar unda iyos, amerikelTa organizebis unari ar
Semoifargleba mxolod msxvili korporaciebis
SeqmniT. dRes, rodesac gaCnda biznesis danawevre-
bis tendencia, gamoikveTa moTxovnebi axal, ufro
moqnil kompaniebze (magaliTad, virtualur kom-
paniebze), amerikelebi aqac pirvelni aRmoCndnen.
TavianT qveyanas TviTon amerikelebic individu-
alistur sazogadoebad miiCneven. individualiz-
mi maTTvis upirobod dadebiT rols TamaSobs
da, upirveles yovlisa, SemoqmedebasTan, ini-
ciativasTan, mewarmeobasTan, avtoritetis mi-
marT TavdauxrelobasTan asocirdeba. mokled,
individualizmi amerikelebisTvis nacionaluri
siamayis wyaroa, rac yvelaze damaxasiaTebeli da
mimzidvelia amerikul civilizaciaSi. araa ga-
sakviri, rom 1980-iani wlebis bolos komunistu-
ri Tu sxva avtoritaruli reJimebis kraxis mize-
zebis sajaro ganxilvebisas, yvela Tanxmdeboda,
rom diqtatura uZluri aRmoCnda amerikuli
pop-kulturisa da individualuri Tavisufle-
bis qadagebis winaSe. amis erT-erTi TvalsaCino
magaliTia saprezidento kandidatis, ros peros,
popularoba, romelic Tavisi saarCevno kampaniis
dros xSirad imeorebda: `arwivebi ar jgufde-
bian, isini ganmartoebulad dafrinaven~.
amerikuli socialuri kapitali
sinamdvileSi, amerikelebis kulturuli memkvi-
dreoba orgvari bunebisaa. individualisturi
tendenciebi xels ar uSlida sxvadasxva aso-
ciaciebSi da erToblivi saqmianobis sxvadasxva
formebSi monawileobas: individualisti-ameri-
kelebi, amavdroulad, daucxromeli koleqti-
vistebic iyvnen _ qmnidnen grZelvadian da myar
nebayoflobiT organizaciebs _ sxvadasxva saba-
vSvo sportuli organizaciebiTa da sasoflo-
sameurneo sabavSvo klubebiT dawyebuli, iseTi
gigantebiT damTavrebuli, rogorebicaa sasro-
li iaraRis nacionaluri asociacia, feradi mo-
saxleobis ganviTarebis xelSemwyobi nacionalu-
ri asociacia, amomrCevel qalTa liga.
aSS-Si arsebuli komunaluri solidarobis maRa-
li done gancvifrebas imitom iwvevs, rom iseT
sazogadoebaSi gaCnda, romelic eTnikuri da
rasobrivi mravalferovnebiT gamoirCeva. miu-
xedavad imisa, rom spontanuri socializaciis
maRali done marTlac araa yovelTvis dakavSi-
rebuli mosaxleobis erTferovnebasTan, eTni-
kuri mravalferovnebis arseboba potenciuri
winaRobaa saerTo kulturis formirebis gzaze.
amis magaliTebia aRmosavleT evropis, Sua aRmo-
savleTis da samxreT aziis polieTnikuri jgu-
febis gamocdileba. amerikaSi, piriqiT, eTnikuri
faqtori, romelic mcire zomis saTvistomoebis
Sekrulobas ganapirobebs, arc socialuri sta-
tusis gazrdas da arc asimilacias uSlis xels.
is Sefaseba, romelic individualizms aleksis
de tokvilma misca, ufro gare aziur Sefasebas
waagavs, vidre Sida amerikuls: misTvis indivi-
dualizmi is borotebaa, romelic gansakuTre-
biT demokratiuli mowyobis sazogadoebisTvisaa
damaxasiaTebeli. igi amtkicebs, rom individu-
alizmi warmoadgens egoizmis `msubuq formas~
da `aqezebs sazogadoebis yovel wevrs gamoeyos
misnairebs, datovos ojaxi da megobrebi~. ami-
tom, rogorc ki Seiqmneba individis sakuTari
wre, igi mzadaa daiviwyos mTeli sazogadoeba.
tokvili dainteresebuli iyo ara ekonomikuri,
aramed politikuri problemebiT. amerikuli
spontanuri socializaciis ekonomikuri mniSvne-
loba cxadad XIX saukuneSi, korporaciebis war-
moqmnis epoqaSi gamovlinda. ise, rogorc sxva
qveynebSi, amerikaSic biznesis sawyisi forma mci-
re zomis sawarmo iyo, romelsac, rogorc wesi,
erTi ojaxi flobda da marTavda. 1790 wlisTvis
amerikelebis 90% dasaqmebuli iyo met-naklebad
avtonomiur saojaxo meurneobebSi. 1830 wlamde
yvelaze msxvili kompaniebi dRevandeli sazome-
biT sakmaod mokrZalebuli zomis iyvnen. magali-
Tad, yvelaze did safeiqro fabrikaSi 300-mde
adamiani iyo dasaqmebuli, xolo maSindel yve-
laze msxvil foladgadamamuSavebel warmoebaSi
(springfildis saxelmwifo samxedro qarxana)
mxolod 250 kaci iyo dasaqmebuli.
amerikis rkinigza - korporaciebis
dasawyisi
yvelaferi 1830 wels, rkinigzis gaCenasTan er-
Tad Seicvala. rkinigzis realuri zegavlena aSS-
is mTlian produqtze ekonomikis istorikosebs
Soris dRemde kamaTis sagania. miuxedavad amisa,
57seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
aravin davobs imis Taobaze, rom im organizacie-
bs, romlebmac xeli mokides am saqmes, marTvis
radikalurad gansxvavebuli stilis Seqmna mou-
xdaT. geografiuli Taviseburebebis, upirvele-
sad _ sivrceSi didi ganSladobis gamo, rkinigza
ekonomikuri sawarmos erT-erTi pirveli nairsa-
xeoba iyo, romelic mxolod erTi ojaxis Zale-
biT mis marTvas SeuZlebels xdida. da swored
amitom gaxda pirveli mmarTvelobiTi ierarqie-
bis warmoqmnis impulsi. saojaxo biznesisagan
gansxvavebiT, rkinigzas sWirdeboda saSualo
rgolis menejerebi, romlebsac didi ufleba-mo-
valeobebi mieniWaT. rkinigzebma arnaxul zomebs
miaRwies: 1891 wels pensilvaniis rkinigzaSi 110
aTasi kaci iyo dasaqmebuli, rac mniSvnelovnad
aRemateboda amerikuli armiis maSindel zomas.
rkinigzis dafinanseba finansuri dawesebule-
bebis gamsxvilebasac moiTxovda. gadazidvebis
moculobis zrdam teritoriulad sul ufro
daSorebuli bazrebi gaaerTiana. bazrebis zrda
axal perspeqtivebs aCenda masStabze ekonomiis-
gan sargeblis miRebis TvalsazrisiT (warmoebis
dargSi da gasaRebis sferoSi Sromis ufro me-
tad danawilebis gamo).
evropuli rkinigzisgan amerikul rkinigzas
is ganasxvavebda, rom misi dafinanseba, marTva
da mflobeloba Tavis xelSi kerZo pirebma ai-
Res. evropaSic es dargi sameurneo saqmianobis
msxvilmasStabiani organizebis mamoZravebeli
faqtori gaxda, magram mis ganviTarebaze pasu-
xismgebloba Tavis Tavze mTavrobebma aiRes da
organizaciuli da administraciuli marTvis
sakuTari biurokratiis mdidar gamocdilebas
daefuZnen. amerika ki 1840-ian wlebSi korufcia-
Si da politikur intrigebSi iyo Cafluli da,
Sedegad, gacilebiT ufro susti da naklebad
kompetenturi iyo, vidre nebismieri evropuli
saxelmwifo.
samoqalaqo omis Semdeg, jer ganawilebis sfero-
Si, Semdeg ki warmoebaSi, swrafad gaCndnen msxvili
kompaniebi, romlebmac rkinigzisgan racionaluri
marTvis gamocdileba gadmoiRes. am periodSi ise-
Ti msxvili korporaciebi warmoiqmna, rogorebi-
caa Standard Oil da U.S Steel. es ukanaskneli pirveli
kompania gaxda, romlis kapitalizaciam 1 miliard
dolars gadaaWarba. korporaciebi sicocxlisu-
narianebi aRmoCndnen. dReisaTvis iseTi popula-
ruli savaWro saxelebi, rogorebicaa General Elec-tric, Westinhouse, Pitney-Bowes, Sears, National Cash Register, Eastman Kodak, swored am periodSi ga-
moCndnen. zogadad, XIX saukunis meore naxevarSi
masiuri moxmarebis saqonlis savaWro saxeli ame-
rikuli biznesis erT-erTi mTavari siaxle gaxda.
mwarmoeblebma isic aRmoaCines, rom maTi produ-
qciis xarisxis da miwodebis sandoobis uzrunve-
lyofa maSin iqneboda SesaZlebeli, Tu gasaRebis
arxebis kontroli maT xelSi moeqceoda. Tavis
mxriv, aseTi integracia SeuZlebeli iqneboda,
Tu mcire zomis da moklevadiani arsebobis gamo
kompaniebi ver SeZlebdnen xarisxiani saqonlis da
momsaxurebis mwarmoeblis reputaciis mopovebas.
Tu dRes Cinuri biznesi am mdgomareobas didi
sirTuleebis daZleviT axerxebs, amerikulma bi-
znesma XIX saukuneSi amas Zalian swrafad miaRwia.
cxadia, amerikuli kompaniebis aseTi tempebiT
gamsxvilebis procesi ar SeiZleba mxolod kul-
turuli faqtorebiT aixsnas. teqnologiuri re-
voluciis Sedegad masStabze efeqtidan ekono-
mikuri mogebis miRebis SesaZlebloba bunebrivi
ekonomikuri stimuli iyo maSindeli biznesis-
Tvis, gansakuTrebiT _ amerikuli Sida bazris
masStabebisa da bunebrivi resursebis simdidris
gamo. rac Seexeba sakuTrebis uflebas da ko-
merciul kanonmdeblobas, es yvelaferi aSS-Si
samrewvelo ganviTarebis adreul etapzec arse-
bobda.
aSS-is Sedareba iseT qveynebTan, rogoricaa sa-
frangeTi an CineTi, cxadyofs, rom amerikuli
kultura saerTod ar ewinaaRmdegeboda sxva-
dasxva saxis msxvili organizaciebis formirebas
_ ise, rogorc es SeiZleba mosalodneli yofi-
liyo individualizmze damyarebul kulturaSi.
amerikelebi ar iyvnen profesiuli menejerebis
master klasiekonomika
58 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
winaaRmdegi, Tu isini ar iyvnen maTi naTesave-
bi: isini ar cdilobdnen SeenarCunebinaT bi-
znesi sakuTari kontrolis qveS, Tu xedavdnen
gafarToebisa da momgebianobis zrdis SesaZle-
blobas. da, bolos, isini ar iyvnen winaaRmdegi
emuSavaT gigantur fabrikebSi an ofisebSi gabe-
rili avtoritarul-biurokratiuli struqtu-
ris meTvalyureobis qveS. bunebrivia, SromiTi
urTierTobebi amerikaSi XIX saukunis bolos da
XX saukunis dasawyisSi ver acda konfliqtebs.
magram, rogorc ki profkavSiruli moZraobebi
TavianTi poziciebis dacvas axerxebdnen, isini
umal sistemis nawili xdebodnen. evropisgan,
gansakuTrebiT _ samxreT evropisagan, gansxva-
vebiT amerikaSi profkavSirebi arasdros mimar-
Tavdnen marqsistul, anarqo-sindikalistur da
sxva romelime radikalur ideologiebs.
saxelmwifos Careva da biznes elita
amerikelebi, erTi mxriv, ar iyvnen didi korpo-
raciebis winaaRmdegni, magram, meore mxriv, isini
politikul doneze yovelTvis undoblobiT iyv-
nen ganwyobilni ekonomikuri Zalauflebis erT
xelSi koncentrirebis mimarT. kerZod, Standard OIl-is da sxva msxvili korporaciebis mxridan
mcire zomis kompaniebis STanTqmebis (acquisition)
da bazris monopolizirebis mcdelobebis Sede-
gad gaCnda Serman-kleitonis antimonopoliuri
kanoni. gaerTianebebis talRa saxelmwifos Care-
vam SeaCera. franklin ruzveltis `axali kursis~
dawyebas warmoebis struqturaSi is cvlilebebi
mohyva, romlebic kidev didi xnis ganmavlobaSi,
reiganis oTxmocianebamde iyo gabatonebuli, ro-
desac masiuri STanTqmebis axali talRa wamovida.
aRsaniSnavia, rom iseT qveynebSi, rogorebicaa sa-
frangeTi, italia da taivani, sadac susti iyo sa-
Sualo zomis organizaciebi, saxelmwifos Careva
msxvili korporaciebis xelSewyobisken iyo mimar-
Tuli, aSS-Si ki, piriqiT _ Carevis ZiriTadi miza-
ni aseTi gaerTianebebis Sekaveba iyo. amerikuli
kompaniebis stiqiuri tendencia iyo ara daSla da
danawerveba (institucionalizaciis uunarobis
gamo), aramed zomebis gazrda im donemde, romlis
drosac bazris monopolizacia an masStabis efe-
qti seriozul problemas ar warmoadgenda.
amerikuli biznes elita (iaponuri da germanu-
li elitis msgavsad), romelic sabolood XX
saukunis Sua wlebSi Camoyalibda, erTgvarovani
warmonaqmni iyo: eTnikuri, religiuri, rasobri-
vi da, ra Tqma unda, sqesobrivi TvalsazrisiT.
praqtikulad yvela msxvili amerikuli korpora-
ciis mmarTveli da direqtori iyo anglosaqsuri
warmoSobis TeTrkaniani mamakaci _ kaTolikebis
umniSvnelo nazaviT. protestantuli SromiTi
eTikis da disciplinis garda, isini nergavdnen
uaryofiT damokidebulebas iseTi movlenebis
mimarT, rogorebicaa: gayra, col-qmruli Rala-
ti, fsiqikuri daavadebebi, alkoholizmi, homo-
seqsualizmi.
dRes, rodesac amerikelTa umetesoba acxadebs,
rom amerikuli sazogadoeba mkveTrad individu-
alisturi da mravalferovania imisaTvis, rom
iyos sazogadoeba am sityvis WeSmariti gagebiT,
aravis axsovs, rom saukunis Sua wlebSi kriti-
kosebis ZiriTadi masa mas axasiaTebda rogorc
mkveTrad konformistul sazogadoebas. maSin-
deli avtorebi aRniSnavdnen, rom amerikelebi,
romlebmac XIX saukunis amerika aaSenes, orien-
tirebulebi iyvnen Sida religiur an sulier
principebze. da amitomac iyvnen WeSmaritad in-
dividualistebi; xolo 1950-iani wlebis amerike-
lebma upiratesoba masiuri sazogadoebis saerTo
mniSvnels mianiWes. 1960-ian wlebSi dawyebuli
socialuri moZraobebi _ samoqalaqo uflebe-
master klasi ekonomika
59seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
bis dacva, seqsualuri liberalizacia, iseTi
moZraobebis gafurCqvna, rogoricaa femibizmi,
hipi, dRes ki _ moZraoba homoseqsualebis ufle-
bebis dasacavad, yvelferi es SeiZleba gavigoT
mxolod rogorc XX saukunis pirvel naxevarSi
amerikis saSualo fenisaTvis damaxasiaTebel da-
mTrgunvel erTferovnebaze bunebrivi reaqcia.
ndoba amerikul ekonomikaSi
am fonze SedarebiTi konkurentunarianobisadmi
miZRvnil literaturaSi aSS-is daxatva, rogorc
hiperindividualisturi sazogadoebisa, uneblie
karikaturad gamoiyureba _ iqmneba STabeWdileba,
rom yvela amerikuli kompania antipaternalizmis
momxred rCeba, rodesac xelmZRvaneloba mzadaa
mcire mizezis gamo samsaxuridan daiTxovos vete-
rani TanamSromlebi da, Tavis mxriv, TanamSrom-
lebi toveben samsaxurs ukeTesi anazRaurebis
SeTavazebis gamo. magram WeSmariteba isaa, rom
ara yvela `iaponuri~ SromiTi tradiciaa damaxa-
siaTebeli mxolod iaponiisTvis _ mraval maTgans
paralelebi sxva sazogadoebebSic aqvs, maT Soris
_ amerikulSic. am ukanasknelisTvis, magaliTad,
arc araformaluri SeTanxmebebia iSviaToba. sa-
erTod, situacia, rodesac urTierTndoba amci-
rebs saoperacio danaxarjebs, damaxasiaTebelia
ekonomikis mravali seqtorisTvis. vTqvaT, safon-
do an sasaqonlo birJebis brokerebis umetesoba
garigebebs winaswargadaxdis gareSe, mxolod si-
tyvieri SeTanxmebis safuZvelze axdens.
Tu aSS-Si arsebobs koleqtivizmis xangrZli-
vi tradicia, maSin ratom arian amerikelebi
ase myarad darwmunebulebi sakuTar individu-
alizmSi? sinamdvileSi, problema nawilobriv
semantikuria. amerikuli politikuri diskusiis-
Tvis damaxasiTebelia problemis formulireba
urTierTdapirispirebis terminebSi pirovnebis
uflebebsa da saxelmwifos avtoritets Soris.
magram, am SemTxvevaSi, ignorirebulia im jguf-
Ta mravalferovneba, romlebic saSualedo po-
zicias ikaveben pirovnebasa da saxelmwifos
Soris da, amave dros, garkveuli avtoritetis
matareblebi arian. amerikelebs gaZlierebuli
undobloba aqvT saxelmwifos mimarT, Tumca
igive antisaxelmwifoebrivad ganwyobili ame-
rikelebi iolad eqcevian sxvadasxva saxis so-
cialuri jgufebis avtoritetis gavlenis qveS:
ojaxi, eklesia, SromiTi koleqtivi, profesiuli
an sxva saxis kavSirebi. rodesac konservatorebi
gamodian imis winaaRmdeg, rom saxelmwifom Tavis
Tavze aiRos garkveuli socialuri funqciebi,
isini, rogorc wesi, TavianT pozicias individua-
lizmis rwmeniT xsnian. magram, amave dros, am po-
ziciasTan erTad isini icaven iseTi socialuri
institutebis avtoritetis gamyarebas, rogori-
caa ojaxi an eklesia da amiT aCveneben, rom Ta-
visi rwmeniT sulac ar arian individualistebi
_ maTi rwmenis sagani ufro arasaxelmwifoebrivi
komunitarizmia.
miuxedavad imisa, rom amerikelebis umetesoba
Tavisi fesvebiT myaradaa dakavSirebuli ojax-
Tan, familisturi tendenciebi amerikul sazo-
gadoebaSi yovelTvis ufro susti iyo, vidre
italiurSi an CinurSi. rac unda Tqvan familis-
turi moZraobis momxreebma, aSS-Si patriarqa-
lur ojaxs ar gaaCnia iseTi ideologiuri fun-
damenti, rogoric CineTSi an laTinuri amerikis
kaTolikur qveynebSi. naTesauri kavSirebi ufro
msxvili sazogadoebrivi jgufebis interesebs
emorCileba da, arsebiTad (garkveuli eTnikuri
erTobebis garda), meorexarisxovan rols Tama-
Sobs socializaciis procesSi. es imitom, rom
arsebobs adamianTa sazogadoebriv cxovrebaSi
CarTvis uamravi sxva saSualeba. amerikaSi bavS-
vebi mudam gamohyavT ojaxidan da ufro farTo
konteqstSi aTavseben. es SesaZlebelia iyos se-
qta an saeklesio mrevli, skola an universiteti,
armia an biznesi. Cinur tradiciebTan SedarebiT,
sadac ojaxi sociumis sabazo avtonomiuri er-
Teulia, aSS-Si ojaxgare urTierTobebi TiTqmis
mTeli misi istoriis manZilze gacilebiT ufro
meti avtoritetiT sargeblobda.
pirvel msoflio omamde aSS maRali donis spon-
tanuri socializaciis mqone sazogadoeba iyo.
socialur kapitalze dayrdnobiT mas SeeZlo Se-
eqmna msxvili ekonomikuri struqturebi, sadac
aranaTesaur kavSirebSi myofi adamianebi saer-
To ekonomikuri miznebis miRwevis gzaze Tana-
mSromlobdnen. isic gavixsenoT, rom, germaniisa
da iaponiisgan gansxvavebiT, aSS-s ar aqvs feo-
daluri warsuli da is kulturuli tradiciebi,
romlebic SeZlebdnen axal industriul epoqaSi
muSaobas. magram aSS-s iseTi gansakuTrebuli re-
ligiuri tradicia aqvs, romelsac analogi ar
gaaCnia arcerT evropul sazogadoebaSi. Tumca,
es sakiTxi ufro istoriisa da kulturologiis
sferos ganekuTvneba da scdeba am statiis Te-
matikas.
master klasiekonomika
licenzirebuli Targmani
© (2009) Harvard Business Review / Distributed by The New York Times Syndicate
THE END OF RATIONAL ECONOMICSgamoqveynebulia `harvard biznes revius~ 2009 wlis ivlisi-agvistos nomerSi
racionaluri ekonomikis dasasruli
avtori: den arieli
BY DAN ARIELY
61seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
racionaluri
ekonomikis
dasasruli
The End of Rational Economics
avtori: den arieli
droa, kompaniebma uari Tqvan im mosazrebaze, rom maTi
klientebi, TanamSromlebi da menejerebi yovelTvis
logikur gadawyvetilebebs iReben
2008 wels Zlierma miwisZvram nacartutad aqcia fi-
nansuri samyaro. am nangrevebis buRsa da kvamlSi,
federaluri sarezervo sistemis yofilma Tavmjdomarem, alan
grinspenma (romelsac manamde `yvela drois saukeTeso banki-
radac~ ki miiCnevdnen) kongresis komisiis winaSe aRiara _ ar
velodi, rom bazari Cemi gamocdilebidan momdinare varaude-
bis sapirispirod imuSavebdao. igi `cdeboda, roca egona, rom
bankebisa da sxva organizaciebis mxridan piradi interesebis
dacva maTi aqcionerebis dacvaSi aisaxeboda~.
axla Zalian Zviri gvijdeba ekonomikis maregulirebeli `uxi-
lavi xelisadmi~ es uryevi rwmena da gulistkiviliT viazrebT,
rom mcdari yofila sayovelTaod miRebuli ekonomikuri Te-
oria _ TiTqos adamianebi yovelTvis racionalur gadawyveti-
lebebs iRebdnen da TiTqos bazrebic da organizaciebic jan-
saRi, TviTregulirebadi institutebi iyos. Tuki ekonomikis
meqanizmis damaxinjebulma xedvam uol-stritis msgavsi hiper-
racionaluri samyaroc ki kraxamde miiyvana, warmogidgeniaT,
ra zians moutanda igi sxva institutebsa da organizaciebs,
romlebSic Secdomebisadmi metad midrekili, metad alogiku-
ri adamianebi Warboben? anda ras izamen momavalSi racionalur
debulebebze aRzrdili, TumcaRa amoraluri da araprognozi-
rebadi meTodebiT momuSave korporaciuli menejerebi?
The End of Rational Economics
62 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
axla, rogorc iqna, vacnobierebT, rom adamia-
nis gadawyvetilebebis warmmarTveli WeSmariti
`uxilavi xeli~ swored Cveni iracionaluri bu-
nebaa. es msofliosTvis sakmaod mware gakveTi-
lia, Tumca misi erTi dadebiTi aspeqti SeiZleba
is iyos, rom axla kompaniebi kargad isigrZegane-
ben, raoden mniSvnelovania araswori mosazrebe-
bis sawinaaRmdego meqanizmebis SemuSaveba. Tuki
kompaniaTa mesveurebi Seigneben, rom adamianTa
motivaciis ZiriTadi impulsebi metwilad qvec-
nobieri kognitiuri akviatebebidan momdinareo-
bs (swored esaa WeSmariti `uxilavi xeli~, Tuki
aseTi ram marTlac arsebobs), isini ufro advi-
lad daicaven Tavs ugunurobisa da gamflangve-
lobisgan.
qceviTi ekonomikis (Behavioral Economics) jer ki-
dev ganviTarebis stadiaSi myofi dargi adamian-
Ta da organizaciaTa moqmedebis radikalurad
gansxvavebul xedvas gvTavazobs. am statiaSi
Cven biznes-saqmianobis ramdenime aspeqts qce-
viTi ekonomikis prizmaSi ganvixilavT da, imedi
gvaqvs, TvalnaTliv giCvenebT, rom amgvari xed-
viT kompaniebs ara mxolod ufro efeqtiani pro-
duqtebisa Tu servisebis Seqmna, klientTa ukeT
dakmayofileba da TanamSromelTa muSaobis pro-
duqtiulobis gazrda, aramed katastrofuli Se-
cdomebis Tavidan acilebac SeuZliaT.
qceviTi ekonomika
qceviTi ekonomikis mTavari samuSao koncef-
cia fsiqologiuri Tu ekonomikuri aspeqtebis
gaTvaliswinebiT gulisxmobs, rom kognitiuri
akviatebebi adamianebs xSirad racionaluri ga-
dawyvetilebebis miRebaSi uSlis xels (komiqsebis
personaJebidan isini homer simpsons ufro hgvanan,
vidre _ supermens). qceviTi ekonomika Tavs ari-
debs Cveulebrivi ekonomikisTvis damaxasiaTebel
farTo doqtrinebs, romlebic biznesis skoleb-
Si saxelmZRvanelo principebis saxiT iswavleba.
igi ikvlevs realur adamianTa gadawyvetilebebs
_ ramdeni daxarjon finjan yavaze; daagrovon Tu
ara fuli sapensio asakisTvis; iTaRliTon Tu ara
da ra Tanxis gulisTvis; daicvan Tu ara dieta da
a.S. magaliTad, roca erT eqsperimentSi adamia-
nebs SesTavazes arCevani gaekeTebinaT 15 centad
Sefasebul Lindt-is trufelsa da Hershey’s-is 1
centad Sefasebul bezes Soris, kvlevis obieqtTa
umetesobam (73%) bezes mainc trufeli amjobina.
magram roca igive tkbileuloba 1 centiT iafad
anu trufeli 14 centad, xolo beze ufasod Se-
vTavazeT, trufeli mxolod 31%-ma airCia. ro-
gorc aRmoCnda, sityva `ufaso~ sakmaod Zlieri
satyuaraa, romelsac advilad SeuZlia ukeTes
garigebazec ki gvaTqmevinos uari.
ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi qceviTi
ekonomika, umTavresad, Cveulebrivi ekonomikis
damatebiT disciplinad _ mis erTgvar Rarib na-
Tesavad _ iTvleboda. marTalia, tradiciuli eko-
nomikis praqtikosebi uxalisod aRiarebdnen, rom
adamianebi drodadro araracionalurad iqcevian,
magram isini mainc TavianT Teoriul iaraRebs
ebRauWebodnen. es adamianebi amtkicebdnen, rom
qceviTi ekonomikis specialistebisa da fsiqo-
logebis mier Catarebuli eqsperimentebi sakmaod
sainteresoa, magram Crdils ver ayenebs ekonomi-
kis racionalur models, radgan xelovnur gare-
moSi tardeba da ar imarTeba racionaluri qcevis
umniSvnelovanesi regulatoris _ bazris konku-
rentuli garemos _ mier. Semdeg ki, 2008 wlis
oqtomberSi grinspeni Tavisi aRiarebiTi gancxade-
biT gamovida. adamianebis, organizaciebisa Tu ba-
zrebis racionaluri bunebisadmi rwmena ukvalod
gaqra da TvalnaTliv gamoCnda saqmiani Tu sazo-
gadoebrivi sistemebis winaSe arsebuli safrTxe-
msoflio finansurma krizisma mTlianad uaryo sayovel-
Taod miRebuli ekonomikuri Teoriis ori punqti _ rom
adamianebi, Cveulebriv, racionalur gadawyvetilebebs
iReben da rom bazris `uxilavi xeli~ nebismieri disba-
lansis maregulirebeli saimedo meqanizmis rols TamaSo-
bs. droa, uari vTqvaT amgvar mosazrebebze da axleburad
mivudgeT sakiTxs.
» qceviTi ekonomika efuZneba varauds, rom adamianebi, Zi-
riTadad, araracionaluri da kognitiuri akviatebebiT
motivirebuli arsebebi arian. es, jer kidev ganviTarebis
stadiaSi myofi, disciplina sruliad gansxvavebuli ku-
TxiT gviCvenebs, ra faqtorebi amoZravebs adamianebsa da
organizaciebs.
» eqsperimentuli midgomis danergva saSualebas miscems
kompaniebs, dainaxon is simarTle, romelic safuZvlad
udevs maTs warmodgenebs klientebis, TanamSromlebisa da
korporaciuli politikis Sesaxeb.
ideis arsi
63seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
The End of Rational Economics
64 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
ebi. ar arsebobs aranairi organizacia, romelic,
vTqvaT, kvebis produqtebisa da wamlebis kontro-
lis sammarTvelos (Food and Drug Administration _
igi samkurnalo preparatebis bazarze gatanamde
eqimebsa da farmacevtul kompaniebs maTs guldas-
miT gadamowmebas avaldebulebs) msgavsad biznes-
Tu sazogadoebriv seqtorebSi simarTles CaeZieba.
Sesabamisad, Tavad kompaniebma unda daiwyon saku-
Tari klientebis, TanamSromlebis, saqmianobisa da
politikis Sesaxeb damkvidrebuli rwmena-warmod-
genebis kvleva. Tuki organizaciebi gaiazreben da
winaswar ganWvreten adamianTa iracionalur qce-
vas, isini advilad iswavlian misi mavne Sedegebis
dabalansebasa da Tavidan acilebas. modi, ganvixi-
loT ramdenime magaliTi.
gunduri muSaobis bneli mxare
ramdenime wlis win me da Cemma kolegebma aRmova-
CineT, rom adamianTa umetesoba _ Tuki sakuTar
nebaze miuSveb da xelsayrel pirobebsac Seuqmni
_ cotas TaRliTobs da sindisis dasamSvideblad
am saqcielisTvis racionalur axsnasac poulo-
bs. garda amisa, Cven TvalnaTliv davinaxeT, rom
upatiosno qcevaTa intensivoba mkveTrad kle-
bulobda, roca TaRliTobis SesaZleblobis mi-
cemamde kvlevis obieqtebs eTikur principebze
(vTqvaT, aT mcnebaze) an pirad moralur kode-
qsze dafiqrebas vTxovdiT.
magram ra xdeba, roca adamianebi urTierTTa-
namSromloben? Cven gadavwyviteT dagvedgina
iReben Tu ara calkeuli jgufebi ufro ukeTes
da ufro eTikur gadawyvetilebebs. sami eqspe-
rimentisgan Semdgar seriaSi cdis monawileebs
oc-oci maTematikuri amocanis amoxsna davava-
leT. davalebis Sesasruleblad yvelas xuTi
wuTi miveciT da TiToeul amoxsnil amocanaSi
50 cents SevpirdiT. cdis pirvel variantSi (e.w.
kontrolis pirobebSi) eqsperimentis TiToeul
monawiles vTxoveT sworad amoxsnili amocane-
bi sagamocdo blankebze gadaeweraT da gadaecaT
gamomcdelisTvis, romelic maT mis xelT arse-
bul swori pasuxebis nusxas Seudarebda. eqspe-
rimentis meore variantSi monawileebi pasuxebis
furclebs Semowmebis gareSe xevdnen da sagamo-
cdo blankebze mxolod swori pasuxebis raode-
nobas werdnen. albaT ar gagikvirdebaT, Tuki
vityviT, rom meore eqsperimentSi CarTuli ada-
mianebi, xSir SemTxvevaSi, ityuebodnen da, kon-
trolis pirobebSi Catarebuli cdis monawilee-
bisgan gansxvavebiT, saSualod, or zedmet swor
pasuxs miiwerdnen.
viTareba kidev ufro saintereso gaxda eqspe-
rimentis mesame etapze, sadac monawileebi wyvi-
lebad muSaobdnen da nadavls erTmaneTSi iyo-
fdnen. Sedegebma uCvena, rom upatiosno TamaSis
faqtebi 25%-iT izrdeboda, roca adamianebi
igebdnen, rom Tu iTaRliTebdnen, maTi mewyvile
ixeirebda da, Sesabamisad, saerTo Semosavalic
gaezrdebodaT.
am cdis meore versiaSi Cven gadavwyviteT da-
gvedgina, SeuSlida Tu ara gundur TaRliTobas
xels monitoringisa da zedamxedvelobis dawe-
seba. rogoc aRmoCnda, ver SeuSala _ upatios-
no saqcielis faqtebma iklo, magram srulad ar
gamqrala. metic, eqsperimentuli jgufis wevrTa
informirebulobis zrdasTan erTad, TaRliTo-
bis tendenciamac imata. sxva cdebma cxadyo, rom
erTi pirovnebis aSkara eSmakoba gundis sxva we-
vrebsac aTqmevinebs uars moralur principebze
_ gansakuTrebiT maT, vinc am arapatiosan moTa-
maSesTan uSualo kavSirSi grZnobs Tavs. rogorc
Cans, matyuaroba gadamdebia.
kvlevaTa am Sedegebs uaRresad didi mniSvnelo-
ba aqvs organizaciebSi danergili arakontro-
lirebadi gunduri muSaobis praqtikisaTvis.
marTalia, samuSao jgufebs uamravi socialuri
Tu funqciuri upiratesoba aqvs, magram, amasTan
erTad, isini metad daucvelia araeTikuri qce-
visgan.
SurisZiebis motivi: roca klienti
ukmayofiloa
ganvixiloT gansakuTrebiT Seuswavleli da ira-
cionaluri movlena _ momxmarebelTa qceva. mra-
vali kompania cdilobs Tavisi klienturis dak-
mayofilebas, magram cota maTgani Tu axerxebs
amas Tanmimdevrulad. es ki Zalian cudia _ fir-
maTa umetesobas arc ki aqvs gacnobierebuli, ra
Zviri jdeba momxmareblis guliswyroma, radgan,
Sesaferis viTarebaSi, adamianTa umravlesoba
uars ar ambobs Surisgebaze.
san diegos universitetis profesorma aialet
gnizim da me gadavwyviteT dagvedgina, gauCenda
Tu ara adamianebs mciredi gaRizianeba SurisZie-
bis survils. Tuki gauCenda, SegveZlo Tamamad
adamianTa umetesoba _ Tuki
sakuTar nebaze miuSveb da
xelsayrel pirobebsac Seuqmni _
cotas TaRliTobs.
The End of Rational Economics
65seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
dagveskvna, rom dRevandel pirobebSi, roca ase
xSirad gvigdeben yurmils, gviuqmeben aviareisebs
da jarimebs gviweseben sakredito baraTebze, ada-
mianTa Soris kompaniebisTvis samagieros gadaxdis
survili momavalSi kidev ufro gaizrdeboda.
Cven mier daqiravebuli `agenti~, msaxiobi denie-
li, eqsperimentis monawileebs kafeSi ramdenime
nabeWd gverds urigebda da Txovda Tanmimdevro-
biT daelagebinaT isini. am saqmeSi igi TiToeul
monawiles 5 dolars Sehpirda. samuSaos Sesru-
lebis Semdeg yvelam xuTi erTdolariani kupiu-
ra miiRo, magram zogierTs denielma `SecdomiT~
ori, sami da oTxi dolari gadaayola.
eqsperimentis pirvel, `argamaRizianebel~ va-
riantSi denielma mokled auxsna monawileebs,
ra unda gaekeTebinaT da ucbad daasaqma isini.
meore, `gamaRizianebel~ versiaSi mas Sua ins-
truqtaJis dros mobilur telefonze daurekes.
denielma zustad 15 wami isaubra `megobarTan~
picaze da saRamos vaxSamze, gaTiSa yurmili da
mobodiSebis gareSe ganagrZo damswreTa dakva-
lianeba. Cven gvindoda gagverkvia, iZiebdnen Tu
ara Surs denielze eqsperimentis gaRizianebuli
monawileebi da daitovebdnen Tu ara mis mier mi-
cemul zedmet kupiurebs.
eqsperimentis pirvel, `argamaRizianebel~ ver-
siaSi CarTul pirTagan 45% keTilsindisierad
moiqca. denielis ̀ uxeSi~ mopyrobis ̀ msxverplTa-
gan~ ki mxolod 14%-ma daabruna zedmeti fuli.
is faqti, rom normalur viTarebaSi adamianTa
mxolod 45% moiqca patiosnad, TavisTavad, da-
mTrgunvelia, magram gamaognebeli is iyo, rom
15-wamianma satelefono saubarma mkveTrad Sea-
mcira arkuTvnili Tanxis dabrunebis albaToba.
eqsperimentis mesame versiaSi Cven vcadeT, meti
ram gagvego dasjis impulsis Sesaxeb. saintereso
iyo _ Seicvleboda Tu ara rame, Tuki denieli
ganacxadebda, rom viRacis mier iyo daqiravebu-
li; dasjidnen Tu ara eqsperimentis monawile-
ebi agentis saqcielis gulisTvis xelmZRvanels
(anu kvlevis organizator mecnierebs). Sedegma
uCvena, rom Tuki adamianebs SerisZiebis survili
amoZravebT, maTTvis didi mniSvneloba ar aqvs,
xelmZRvanelze gadatexen joxs Tu _ xelqveiTze.
es ki sakmaod cudi axali ambavia damqiraveble-
bisTvis. Tuki Tqveni xelqveiTi klients gaabra-
zebs (Tugind konfliqtis mizezi aranair kavSirSi
ar iyos firmis saqmianobasTan), advili SesaZle-
belia, Tqven moimkaT amis Sedegebi. kompaniis Ta-
namSromlis umniSvnelo darRvevamac ki SeiZleba
damsaqmeblis winaaRmdeg aamxedros momxmarebeli
da mniSvneloba aRar eqneba _ vin iyo damnaSave.
ra SeiZleba kompaniebma an kerZo pirebma moimo-
qmedon biznessa Tu pirad garigebebSi arsebuli
Surisgebis am instinqtis CasayuCeblad? mobodi-
Seba Wris _ droebiT mainc. zemoxsenebuli eqspe-
rimentis kidev erT versiaSi denieli telefonze
saubris dasrulebis Semdeg bodiSs ixdis. gaoce-
buli davrCiT, ramdenad Zlieri efeqti SeiZle-
ba hqondes ubralo Tavazianobas. eqsperimentis
`bodiSian~ variantSi fuli procentulad imde-
nive adamianma daabruna, ramdenmac pirvel, `ar-
gamaRizianebel~ versiaSi. rogorc Cans, sityva
`ukacravad~ sruliad aneitralebs gaRizianebas
(Tumca, savaraudod, bodiSis moxdis efeqti ga-
Rizianebis sixSiresTan erTad Semcirdeba).
SurismaZiebloba da TaRliToba mxolod oria im
iracionalur qcevaTagan, romlebic kompaniaTa
TanamSromlebisa da klientebis gadawyvetilebe-
bsa Tu qmedebebs ganapirobebs. vnaxoT, ra sarge-
blis naxva SeiZleba am codnis safuZvelze.
qcevasTan dakavSirebuli
eqsperimentebi
qceviTi ekonomikis specialistTa eqsperimen-
tebi, romlebic adamianTa gadawyvetilebebisa
da qcevebis safuZvlebs Seiswavlis, Zireulad
gansxvavdeba kompaniaTa mier axali ideebis, ma-
rketinguli koncefciebisa Tu xelsayreli Se-
saZleblobebis testirebis tradiciuli meTo-
debisgan. Tumca, mTavari gansxvaveba uSualod
kvlevis meTodologiaSi ki ara, gamosacdeli
ideebis SerCevis procesSia.
eqsperimentirebis mimarT kompaniaTa standar-
tuli midgoma teqnikur proeqts hgavs. igi qm-
nis uryev warmodgenebs biznesis yvela moTamaSis
qcevis warmmarTveli kanonebis Sesaxeb da mTa-
var problemad mxolod am standartul qcevaTa
konkretuli biznes-saWiroebisTvis kombinire-
bas moiazrebs (am TvalsazrisiT, gansakuTrebiT
didi upiratesoba aqvT im kompaniebs, romlebic
ufro met operaciul monacemebs floben. maga-
liTad, saTamaSo biznesis giganti Harrahs-i cnobi-
SurismaZiebloba da TaRliToba
mxolod oria im iracionalur
qcevaTagan, romlebic
kompaniaTa TanamSromlebisa Tu
klientebis gadawyvetilebebs
ganapirobebs.
The End of Rational Economics
66 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
lia imiT, rom axali servisebisa Tu SeTavazebebis
Sesaqmnelad klientTa monacemebze dayrdnobiT
awarmoebs sxvadasxva saxis eqsperiments). amisgan
gansxvavebiT, qceviTi ekonomikis midgoma samec-
niero proeqts waagavs: Cven vikvlevT rogorc
qcevaTa warmmarTvel kanonebs, aseve maTi daner-
gvis gzebs. ganvixiloT ramdenime magaliTi:
faswarmoqmna. ver getyviT qceviTi ekonomikis sfe-
roSi eqsperimentirebdnen Tu ara Apple-is mesveu-
rebi, roca axlad warmodgenili iPhone-is gayidva
Tavidan 600 dolarad daiwyes da maleve 400 do-
laramde Camoafases igi, magram faqtia, rom am
svlam adamianuri qcevis erTi Zalian mniSvnelo-
vani niuansi gamoavlina. xalxis tvinSi Tavdapir-
veli maRali fasis CabeWdviT, Apple-ma momxmare-
bels afiqrebina, rom mis produqtSi 400 dolaris
gadaxda xelsayreli garigeba iqneboda. Apple-is praising-jgufma, sawyis etapze SesaZloa, standar-
tuli meTodebiT imuSava Tavis fokus jgufebTan
iPhone-is savaraudo standartuli fasis gansazR-
vraze da yvela monawile mxaris azris gaTvaliswi-
nebiT maqsimalurad momgebiani safasuric ($ 400) SearCia. magram mas rom Tavisi telefonebi Tavi-
danve 400 dolarad gaeyida, myidvelebs Sedare-
bisTvis aranairi bazisi ar eqnebodaT, radgan maT
uwin arasodes unaxavT msgavsi produqti.
qceviTi ekonomikisTvis damaxasiaTebeli xedvis
danergvam, SesaZloa, Apple-s eWvis qveS daayene-
bina mosazreba imis Taobaze, rom momxmareble-
bs mowinave teqnologiebis saTanadod Sefaseba
SeuZliaT da fasebis dasaweseblad ramdenime
eqsperimenti Caatarebina. am tipis testebis mi-
zani mxolod optimaluri fasis SerCeva ki ara,
imis dadgenaa, rogor iReben adamianebi ama Tu im
fasad yidvis gadawyvetilebas. garda amisa, kom-
paniebma unda gaiazron, rogor SeiZleba zemoq-
medebdes grZelvadian perspeqtivaSi sawyisi fasi
Rirebulebis aRqmaze.
axali produqtis gamoSveba. qceviTi ekonomikis
specialistebs SeuZliaT agreTve daakvirdnen,
rogor ganapirobebs Cvevebi da ndobis faqtore-
bi momxmarebelTa arCevans. aviRoT, magaliTad,
mewarme, romelic garemos dacvisTvis Tavgamo-
debul momxmareblebze gaTvliT sammagad koncen-
trirebuli (da, Sesabamisad, naklebi mavne narCe-
nebis mqone) sarecxi saSualebis gayidvas gegmavs.
rogor unda moiqces mwarmoebeli, Tu gaviTva-
liswinebT myidvelTa TiTqmis instinqtur ltol-
Sveicarielma mecnierebma, ernst feris xelmZRvanelobiT, Caatares
`ndobis TamaSis~ saxeliT cnobili eqsperimenti, romlis wyalobiTac
bevri axali ram SevityveT SurisZiebis motivaciis Sesaxeb. TamaSis pi-
robebi daaxloebiT aseTia: Tqven da Tqvens anonim partniors geZlevaT
aT-aTi dolari. pirveli svla Tqvenia. unda gadawyvitoT, daitovoT
fuli Tu partniors gaugzavnoT. Tuki Tanxas daitovebT, TiToeul
Tqvengans aTi dolari darCeba da TamaSic damTavrdeba. xolo Tu gau-
gzavniT, eqsperimentatorebi fuls gaaoTxmageben da Tqvens mewyviles
40 dolars miscemen. amgvarad, mis bankSi 50 dolari Segrovdeba.
ibadeba bunebrivi kiTxva: ratom unda misceT fuli pirvelma? pasuxi
martivia: imedi gaqvT, rom partnioric namusianad moiqceva Tavis svla-
ze. mas ki ori arCevani aqvs _ an mTeli Tanxa unda daitovos, an gagiyoT
da 25 dolari gamogigzavnoT.
Tuki Tqveni mewyvile racionalurad da piradi interesebis sasarge-
blod moqmedebs, igi fuls ar gaginawilebT. Tu es iciT da aseve racio-
nalurad moazrovne xarT, arc Tqven gaugzavniT kuTvnil 10 dolars.
kargi ambavi isaa, rom adamianebi metad mimndobebi arian da ufro xSi-
rad pasuxoben sikeTiT sikeTes, vidre amas standartuli ekonomiku-
ri Teoria gvaswavlis. eqsperimentis msvlelobisas mravalma adamianma
gasca Tavisi 10 dolari da, umetes SemTxvevaSi, kuTvnili 25 dolaric
miiRo.
magram Sveicariuli TamaSi aq ar mTavrdeba. Tu Tqveni partniori
mTels Tanxas Caijibavs, SegiZliaT TamaSis momdevno fazaSi, garkveuli
safasuris sanacvlod, dasajoT igi. Tqven mier gadaxdili TiToeuli
dolari Tqvens xarb mewyviles 2 dolars waarTmevs. amgvarad, Tuki 25
dolars ar dainanebT, Tqveni partniori mTels Tanxas dakargavs. SeiZ-
leba ifiqroT, rom kaci, romelmac erTi wuTis win 10 dolari dakarga,
uazro angariSsworebisTvis kidev ufro met fuls wyalSi ar gadayris,
magram faqtia, rom ganawyenebul moTamaSeTa umravlesobas arakeTil-
sindisieri partniorebisTvis samagieros gadaxdis SesaZlebloba xeli-
dan ar gauSvia.
Tumca, cdis yvelaze saintereso aRmoCena es ar yofila. gadawyvetile-
bis miRebis momentSi testis organizatorebi eqsperimentis monawileTa
gonebas pozitronul-emisiuri tomografis (positron emission tomography
- PET) saSualebiT ukeTebdnen skanirebas. maT mniSvnelovani aRgzneba
daafiqsires striatumSi (striatum) _ tvinis im monakveTSi, romlis gaa-
qtiurebac, Cveulebriv, jildos miRebis siamovnebas ukavSirdeba. anu,
sxva sityvebiT rom vTqvaT, umaduri partnioris dasjis gadawyveti-
leba, rogorc Cans, siamovnebas aniWebs adamianebs. metic, rac ufro
didi iyo upatiosno mewyvilisTvis gankuTvnili sasjeli, miT ufro
intensiuri iyo striatumis aqtivoba. es ki imas niSnavs, rom sazRauris
migebis wyurvils _ ragind ZviradRirebuli da iracionaluric (radgan
arc icnobT da arc arasodes SexvdebiT Tqveni Surisgebis obieqts)
iyos igi _ biologiuri safuZvlebi aqvs.
ndobis TamaSi
The End of Rational Economics
67seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
vas garegnulad msgavsi sarecxi saSualebisadmi
_ ra jobia, SefuTos koncentrati standartuli
zomis boTlebSi da Zvirad gayidos igi Tu momxma-
rebelTa Cvevebs daupirispirdes da samjer patara
boTlebiT warmoadginos Tavisi produqti? anda,
ra vuyoT ndobis problemas? Tuki myidvelma ar
daijera, rom misTvis SeTavazebuli sarecxi si-
Txe sammagadaa koncentrirebuli (miT umetes, rom
igi suniT da SesaxedaobiT arafriT gansxvavdeba
Cveulebrivi gamwmendi saSualebebisgan), gana moi-
survebs igi masSi fulis gadaxdas? rogor unda
daZlios mewarmem amgvari dabrkoleba?
klientebi. momxmarebelTa da TanamSromelTa
ufro safuZvlianad Sesaswavlad amJamad ukve
mravali kompania iyenebs qceviTi ekonomikisa-
Tvis damaxasiaTebel midgomas. magaliTad, erT-
ma sadazRvevo kompaniam SeamCnia, rom adamianTa
umravlesoba manqanis dazRvevisTvis gankuTv-
nili formis Sevsebisas avtomobilis wliuri
garbenis grafaSi realurze mcire cifrs werda.
kompaniam moiSvelia im kvlevis Sedegebi, romlis
mixedviTac, eTikuri normebis Sexsenebis Se-
mTxvevaSi adamiani naklebad ityueba da xelmo-
weris grafa anketis bolodan TavSi gadaitana.
aRmoCnda, rom formis TavSi xelmomweri ganmcxa-
deblebi boloSi xelmomwerebze, saSualod, 2700
miliT met garbens miuTiTebdnen.
sainteresoa, agreTve, amerikis umsxvilesi saka-
belo operatoris Comcast-is magaliTi, romel-
mac momxmarebelTa mxridan SurisZiebis proble-
maze drouli reagirebisTvis vebgverd Twitter-is gamoyeneba daiwyo. kompaniis cifruli usafr-
Txoebis samsaxuris direqtorma frenk eliason-
ma SeamCnia, rom internetSi sityva `Comcast~-is (an, zogjer _ `Comcrap~-is) Ziebisas advilad
SeiZleba kompaniis muSaobiT ukmayofilo momx-
marebelTa mosazrebebisa Tu mimoweris gamovle-
na da maTs problemebze reagireba manam, sanam
es problemebi formalur saCivrebad gadaiqce-
va (amJamad internetSi ganTavsebul komentare-
bs Tvalyurs adevneben sxva iseTi kompaniebic,
rogorebicaa _ JetBlue-i, General Motors-i, Kodak-i, Dell-i da Whole Foods Market-i).
qceviTi ekonomikis potencialis
gamoyeneba
qceviT ekonomikaSi ganxorcielebul kvlevaTa
Sedegebi SeiZleba damTrgunvelad moqmedebdes
den arieli ([email protected]) _ diukis universi-
tetis (Duke University) qceviTi ekonomikis profe-
sori. igi avtoria wignisa `Predictably Irrational: The Hidden Forces That Shape Our Decisions~ (HarperCollins, 2008).
_ yvelafers rom Tavi davaneboT, Cveni eqsperi-
mentebis umetesoba imas uCvenebs, rom adamiane-
bs ar aqvT gonivrul gadawyvetilebaTa miRebis
unari. uamravi testi cxadyofs, rom Cven emo-
ciurad aRgznebuli, beci da advilad dasabnevi
arsebebi varT. miuxedavad amisa, is kompaniebi,
romlebic qceviT eqsperimentirebaSi Cadeben
investiciebs, sagrZnoblad gaaumjobeseben ga-
dawyvetilebebis miRebis process da Seamcire-
ben riskis faqtorebs.
qceviTi ekonomikis sferoSi eqsperimentirebiT
dainteresebulma organizaciebma kargad unda
gaiazron, rom es procesi did drosa da saTuT
midgomas moiTxovs. mravali kompania xSirad mxo-
lod imitom Seiswavlis momxmareblis Cvevebs,
rom Tavis mier ganxorcielebuli marketinguli
kvlevebis uvargisobasa da gamotanili daskvne-
bis arasworobaSi darwmundes. moqnili kompa-
niebi qceviTi ekonomikis potencialis gasavi-
Tareblad kvalificirebul eqsperimentatorebs
daiqiraveben da Caatareben patar-patara, erTi-
meoreze dafuZnebul cdebs.
Tuki organizacia gaiazrebs sayovelTao ira-
cionalurobas, advilad SeZlebs qceviTi ekono-
mikis midgomis gamoyenebas biznesis faqtobrivad
yvela samoqmedo sferoSi _ dawyebuli marTviTa
Tu TanamSromlebTan urTierTobiT da marketin-
giTa Tu klientTa momsaxurebiT damTavrebuli.
es gansakuTrebiT sasargebloa iseT naklebad
Seswavlil arealebSi, rogorebicaa, magaliTad,
saqmianobasa da anazRaurebas, risksa da jildos,
loialurobasa da samomxmareblo Cvevebs, anda
fasebis dawesebasa da myidvelTa qcevebs Soris
arsebuli urTierTkavSirebi. erTi sityviT, ra-
mdenadac kompaniebi bolo dros ufro advilad
ayeneben eWvqveS sakuTar mosazrebebs, ufro
yuradRebiT swavloben dainteresebul mxareTa
midrekilebebs da erTmaneTs uziareben sakuTar
codnas, isini momavalSi udavod bevrad ufro
brZnulad warmarTaven TavianT saqmes.
jek trauti, el raisi
marketinguli omebimarketinguli omebi
69seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
marketinguli omebi Targmani
Tavi mecxre
flanguri omis principebi
mowinaaRmdegis devna gamarjvebis meore aqtia. umetes
SemTxvevaSi igi pirvel aqtze ufro mniSvnelovania.
karl fon klauzevici
marketingis specialistTa umetesobisTvis Ta-
vdacva da Seteva Cveulebrivi, gasagebi stra-
tegiebia. lideri Tavs icavs, sxvebi ki mas Tavs
esxmian. ra aris amaSi axali? ra da _ flanguri
ieriSi. mravali xelmZRvaneli flangur oms ma-
rketingis praqtikaSi gamouyenebel cnebad miiC-
nevs. es mcdari Sexedulebaa. flanguri ieriSi
marketinguli omis warmoebis yvelaze ufro ino-
vaciuri saSualebaa.
aseTi Setevebis SemuSavebas samxedroebi Tavian-
Ti saStabo saqmianobis udides nawils uTmoben.
amerikis ukanaskneli saxmeleTo gamarjvebac
swored flangurma dartymebma moitana: esaa 1950
wels general makarturis gadasxdoma inCxonis
portSi. Tumca, aseTi Setevebi yovelTvis war-
matebiT ar mTavrdeboda, risi TvalsaCino maga-
liTicaa 6 wlis Semdeg port anzioSi gancdili
marcxi.
marketinguli da samxedro TvalsazrisiT flan-
guri dartyma _ Tamami operaciaa.
esaa didi TamaSi, romelSic fsonebi sakmaod ma-
Ralia. am TamaSs TiToeuli moqmedebis sagul-
dagulo saaTobrivi dagegmva sWirdeba. SeiZleba
iTqvas, rom generlisTvis Tavdacva da Seteva
yoveldRiuri saqmianobaa, magram igi gamudme-
biT imis molodinSia, rom odesme gaumarTlebs
da flanguri ieriSis ganxorcielebis saSualeba
miecema. es msxvili, efeqtiani gamarjvebis miRwe-
vis saukeTeso saSualebaa.
flanguri omis sawarmoeblad, saomari moqmedebe-
bis sxva meTodebze metad, ZiriTadi strategiuli
principebis codna da Setevis dawyebis Semdeg br-
Zolis momdevno ganviTarebis warmodgenis unaria
saWiro. es ki, ufro moWadrakis unarebs hgavs.
flanguri omis #1 principi
kargi flanguri manevri jer kidev arasakamaTo
teritoriisken unda iyos mimarTuli. Tqvens
razms pirdapir mowinaaRmdegis tyviamfrqveve-
bze xom ar miuSvebT? swored aseve ar CaugdebT
axal markas bazarze ukve mtkiced damkvidrebul
saqonels sajijgnad.
gagrZeleba. dasawyisi Jurnali
`biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi~ N5 (25)
70 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
Targmani marketinguli omebi
flanguri operacia bazarze jer arnaxuli axali
saqonlis monawileobas ar gulisxmobs. magram,
miuxedavad amisa, masSi siaxlisa da eqskluziu-
robis garkveuli elementi unda arsebobdes. au-
cilebelia, rom myidvelma igi axal sasaqonlo
kategoriad miiCnios.
kompania Digital Equipment-ma IBM-is meinfreimebs
Seutia Tavisi `mini-kompiuterebiT~, romlebic
kompiuterTa axal kategoriad gamoacxada.
es SeiZleba ucnaurad mogeCvenoT, magram flan-
guri ieriSis warmateba xSirad damokidebulia
calkeuli sasaqonlo kategoriis Seqmnisa da
mxardaWeris Tqveneul unarze. es ki yovelTvis
advili araa, gansakuTrebiT, Tuki TavdacvaSi
myofi mowinaaRmdege axali kategoriis arsebo-
bis uaryofiT dartymis Serbilebas cdilobs.
marketingis tradiciuli Teoria am midgomas
segmentirebas, anu axali segmentebisa Tu niSebis
Ziebas uwodebs. amas uaRresad didi mniSvneloba
aqvs. namdvili flanguri ieriSis gansaxorciele-
blad, Tqven es segmenti pirvelma unda daikavoT.
winaaRmdeg SemTxvevaSi operacia gamagrebul po-
ziciebze Tavdasxmad gadaiqceva.
Setevis es ori tipi Zireulad gansxvavdeba
erTmaneTisgan. daucveli borcvis (anu bazris
segmentis) dakaveba mcire razmiTac SeiZleba.
magram Tuki am gorakze mowinaaRmdegea gamagre-
buli, gamarjvebisTvis mTeli diviziis Zalisxme-
vis gamoyeneba mogiwevT.
flanguri Setevis xelovneba gansakuTrebul
windaxedulobas moiTxovs. misi ganxorcielebis
dros unda gvaxsovdes, rom Cven mier warmod-
genili axali saqonlisa Tu servisebisTvis Ca-
moyalibebuli bazari jer ar arsebobs. amitomac
aq araferi esaqmebaT maT, visac mxolod kompiu-
terze SeuZliaT TavianTi saqmianobis Sedegebis
gamoTvla. Miller-ma ludis mrewvelobis dargs
Tavisi Lite-iT Seutia. riT iyo warmodgenili
msubuqi ludis dargi? arafriT _ amgvari bazari
faqtobrivad ar arsebobda. dRes ki amerikelebi
weliwadSi 35 milion barel luds svamen, romlis
udides nawilsac swored Miller-i xarSavs.
Cveulebriv, gamyidvelebs uWirT iseTi saqon-
liT vaWroba, romelsac sakuTari bazari ar aqvs.
magram swored es unda gaakeToT, Tuki warmate-
buli flanguri Setevis ganxorcieleba gsurT.
riT unda daiwyos kompaniam, romelsac sastarto
bazari ar aqvs? konkurentebiT, visi mimarTule-
biTac unda warimarTos misi ieriSi. warmatebuli
flanguri manevris dedaazri mowinaaRmdegis Za-
lis amocnobaa. aman SeiZleba Seqmnas uzarmazari
impulsi, romlis CaxSobac Tqvens konkurentebs
Zalian gauWirdebaT.
roca Mercedes-Benz-ma saavtomobilo bazris pir-
vel poziciebze Cadillac-s Seutia, germanul avto-
mobilebze pirvel rigSi swored Cadillac-is yo-
fili myidvelebi gadaerTnen. bolos da bolos,
Cadillac-is klientura xom `saukeTeso saqonels~
iyo Cveuli. kompaniam danakargis nawilobriv
anazRaureba mxolod ufro ZviradRirebuli mo-
delis, Cadillac Seville-is gamoSvebiT SeZlo.
flanguri omis #2 principi
taqtikuri siurprizi gegmis mniSvnelovani ele-
menti unda iyos.
flanguri ieriSi mowinaaRmdegisTvis TavisTa-
vad moulodnelobaa. am mxriv igi mniSvnelov-
nad gansxvavdeba im TavdasxmiTi da TavdacviTi
moqmedebebisgan, romelTa arsisa da mimarTu-
lebis gamocnoba Zneli araa (Tuki Ford-i Gene-ral Motors-s Seutevs, brZola, savaraudod, `Se-
vrolesa~ da `kadilaks~ Soris gaimarTeba). sul
sxvanairia flanguri Setevebi. yvelaze ufro
warmatebuli aseTi manevrebi, rogorc wesi, ab-
soluturad araprognozirebadi iyo. rac ufro
moulodnelia ieriSi, miT meti dro dasWirdeba
liders gons mosasvlelad da sapasuxo nabije-
bis gadasadgmelad.
garda amisa, moulodneloba mademoralizebla-
dac moqmedebs konkurentebze. maTs savaWro
personals droebiT metyvelebis unari erTmeva.
adamianebma, ubralod, ar ician ra Tqvan, sanam
xelmZRvanelobisgan direqtivebs ar miiReben.
samwuxarod, farTomasStabiani flanguri ma-
nevrebi xSirad Sua gzaze wydeba sacdeli ma-
rketingisa Tu zedmetad mravalricxovani kv-
levebis Catarebis gamo, rac konkurentTaTvis
aSkaras xdis kompaniis strategiasa da zraxvebs.
amis klasikur nimuSad gamodgeba Datril-i. mas Ta-
vidan warmatebis aranairi Sansi ar hqonda, rad-
gan bazris testirebam Tavidanve daanaxa Johnson & Johnson-s am saqonlis potenciuri safrTxe.
71seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
mosalodneli flanguri Setevis sacdeli ma-
rketingi sigiJea. Tavidanve unda vicodeT, rom
flanguri ieriSi an gaamarTlebs, an _ ara. Se-
tevis warmatebulad dagvirgvineba liders im
safrTxeebis Sesaxeb Seatyobinebs, romlebic au-
cileblad iCens Tavs sacdeli marketingis re-
gionuli an erovnuli masStabebiT gafarToebis
SemTxvevaSi. magram ra unda vqnaT, Tuki lideri
imdenad briyvia, rom Tqven mier bazris pirobe-
bSi Catarebuli cdebis warmatebulobas ugule-
belyofs? maSin Tqven scenaze qveynis masStabiT
gamosvla da didi mogebis povnis saSualeba mo-
gecemaT. anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, mSvidad
da uxmaurod akeTeT Tqveni saqme da iloceT,
rom konkurentebma veraferi SeamCnion. SeiZle-
ba gagimarTloT kidec. meore mxriv, es arRvevs
saomari dagegmarebis umTavres princips: stra-
tegia mowinaaRmdegis realur SesaZleblobebze
unda daafuZnoT da ara mxolod imis varaudebze
_ Tu ra SeiZleba man moimoqmedos.
flanguri omis #3 principi
mtris kvaldakval devna Tavad SetevasaviT mniS-
vnelovania.
`mis gareSe yvelanairi gamarjveba uSedego iqne-
ba~. _ wers klauzevici.
miuxedavad amisa, win gaWris Semdeg brZolis gagr-
Zelebas mravali kompania aridebs Tavs. isini Ta-
vianTi marketinguli miznebis miRwevis Semdeg re-
sursebs sxva problemaTa gadaWrisken mimarTaven.
es ki, gansakuTrebiT flanguri manevrebis dros,
uzarmazari Secdomaa. ganamtkice warmateba da ga-
emijne marcxs _ gvaswavlis omis Zveli aqsioma.
davuSvaT, rom kompanias xuTi saxis saqoneli
aqvs. sami maTgani warmatebulia, ori ki _ ara.
rogor fiqrobT, romlebze ufro izruneben am
kompaniis xelmZRvanelebi?
sworia _ warumateblebze.
am dros, piriqiT unda iyos. xelmocarulebs
unda dahkra da gaaTavo, xolo maTi `wili benzi-
ni~ im tankebs gadausxa, romlebic marTla uwyo-
ben xels progress.
es wesi Zalian hgavs safondo birJaze fulis ke-
Tebis klasikur princips: Tavidan moiSore is,
rasac mxolod zarali moaqvs, da aamuSave is,
rac momgebiania. magram mravali kompania, albaT,
ufro emociuri da ara ekonomikuri mizezebis
gamo, warmatebas veraferSi iyenebs. isini ar fi-
qroben momavalze da mTels Tavis marketingul
saxsrebs warsuli strategiuli Secdomebis ga-
mosworebaSi xarjaven.
Tu Tqveni flanguri Setevis Casatareblad ga-
moyenebulma saqonelma myidvelTa Soris popu-
laroba moipova, Tqven srulad unda gamoiyenoT
misi SesaZleblobebi da mTeli Zalebi gamarjve-
bisken (Tanac, didi gamarjvebisken) mimarToT.
Zalian xSirad, mravali kompania Zveli produ-
qtebisa Tu bazrebis dacvaze akeTebs ZiriTad
aqcents da amaSi Zalian bevr Zalasa da dros
xarjavs. warmatebis ganmtkicebas ki cota yura-
dReba eTmoba. maT marcxis eSiniaT. jobia, Zlie-
ri pozicia Tavidanve SeviqmnaT, roca saqoneli
jer kidev axalia, xolo konkurentebi sustebi
da SeSinebulebi arian. magram am upiratesobiT
tkboba did xans ar mogiwevT.
bolo wlebis yvelaze ufro warmatebul flan-
gur Setevebs (gamwmendi saSualeba Fantastik-i, kbilis pasta Close-Up-i, ludi Lite-i da sxv.) Ziri-
Tadi danaxarjebi swored triumfamde sdevda da
ara triumfis Semdeg.
warmateba warmatebas Sobs. axali saqonlis ga-
saZliereblad marketinguli wona manam unda ga-
moviyenoT, sanam lideri sapasuxo zomebs miiRe-
bdes da bazars msgavsi produqtebiT aavsebdes.
magram ra vqnaT, Tuki saxsrebi ar gvyofnis efe-
qtiani flanguri Setevis Sedegebis gasamtkice-
blad? aseTi ram advili SesaZlebelia iseT dar-
gebSi, rogoricaa, magaliTad _ saavtomobilo,
ludis da kompiuteruli industriebi (es sami
dargi gons sxvebze ufro swrafad modis). am Se-
mTxvevaSi, flanguri ieriSis mitanaze ukeTesi,
albaT, partizanuli omis dawyeba iqneboda.
marketingis istoria uxvad aRgviwers iseT flan-
gur Setevebs, romlebic Tavidan kargad wari-
marTa, magram, saboloo jamSi, swored saxsrebis
ukmarisobis gamo Cafarcxula. gaxsovT, pirveli
personaluri kompiuteri Altair-i, romelic 1975
wels MITS-ma gamouSva? magram mas Tavisi siaxlis
gasamyareblad saxsrebi ar eyo. amitomac 1977
marketinguli omebi Targmani
72 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
wels kompania mieyida erT mravalprofilian
korporacias, romelSic igi maleve CamoWkna da
2 weliwadSi arsebobac Sewyvita. sul raRac 4
weliwadSi firma dargis pioneridan saZovrad
gadaiqca (MITS-is damaarsebelma ed robertsma
Altair-isgan miRebuli mogeba jorjiaSi fermis
SeZenas moaxmara). Tamamad SeiZleba iTqvas, rom
Altair-i sakuTari warmatebis msxverpli gaxda.
mis mier Seqmnilma uzarmazarma bazarma bevrad
ufro didi resursebis mqone msxvili moTamaSe-
ebi miizida.
kompaniaTa umravlesobas arasodes eqneba bazar-
ze sakuTari personaluri kompiuteriT gasvlis
SesaZlebloba. maT ufro ubralo produqtebTan
uwevT saqmis daWera. rogor unda ganvsazRvroT
sakuTar sasaqonlo kategoriaSi flanguri ieri-
Sis SesaZleblobebi? modi, ganvixiloT ramdeni-
me tipuri manevri.
flanguri Seteva dabali fasiT
flanguri Setevis yvelaze ufro gavrcelebu-
li forma dabali fasis dawesebaa. am midgomis
upiratesoba bazris arsebobaSi mdgomareobs.
bolos da bolos, fulis dazogvaze vin ityvis
uars? miuxedavad amisa, fasebis daweviT fulis
keTeba sakmaod Znelia. mTavaria fasebi iq Sevam-
ciroT, sadac amas myidveli ver SeamCnevs an ar
moisurvebs SemCnevas.
TxuTmeti wlis win Days Inn-ma kompania Holiday Inn-s motelebis bazris usustes seqtorSi Seu-
tia. dResdReobiT Days Inn-i sididiT merve da
dargis erTi yvelaze ufro momgebiani otelebi-
sa da motelebis qselia amerikaSi.
kompania Budget-ma Hertz-sa da Avis-s iafiani avto-
mobilebis gaqiravebis bazris seqtorSi Seutia.
dRes igi bazarze mesame adgilis mosapoveblad
National-s ebrZvis. gaxsovT #3 principi? Budget-i pirveli iyo da swrafad farTovdeboda. dRes igi
msoflios 37 qveyanaSi 1200 filials flobs. es
faqtori saSualebas aZlevs kompanias mudam erTi
nabijiT win uswrebdes Tavis iseT iafian konku-
rent-imitatorebs, rogorebicaa _ Dollar-i, Thrifty da Econo-Car-i.
1975 wels kompania Savin-ma bazarze iaponuri
firma Ricoh-is mier damzadebuli mcire zomis
iafiani aslis gadamRebi manqanebis gamoSvebiT
moulodnelad Xerox-s Seutia. male Savin-ma Tavis
sareklamo rgolebSi daiwyo trabaxi, rom ameri-
kaSi gayida ufro meti aparati, vidre Xerox-ma da
IBM-ma erTad.
sahaero gadazidvebis dargSi PEOPLExpress-i (ro-
melic, Tavisi strategiidan gamomdinare, uars
ambobs yvelanair zedmet fufunebaze) `maRla
dafrinavs~ da misi momsaxurebis safasuri kla-
sikurad dabalia.
flanguri Seteva maRali fasiT
fsiqologi robert saldini gviambobs erTi
saiuveliro maRaziis Sesaxeb, sadac firuzis
samkaulebi ar eyidebodaT. erT dRes mepatro-
nem Cawolili saqonlis swrafad gasasaReblad
(Tundac sazaralod) ufros gamyidvels wasvli-
sas aseTi werili dautova: `am ujraSi moTavse-
buli nakeTobebis fasi gaamravle 1/2-ze~. roca
dabrunda, mas yvelaferi gayiduli daxvda. amis
mizezi is iyo, rom gamyidvelma arasworad gaigo
maRaziis patronis danabarebi da, Rirebulebis
ganaxevrebis nacvlad, fasi gaaormaga.
zogierT saqonels maRali fasi upiratesobas aZ-
levs. igi mas prestiJs sZens. magaliTad, Joy-s reklamaSi naTqvamia, rom misi `parfiumeria mso-
fioSi yvelaze ufro ZviradRirebulia~. am suna-
moebs fasi did upiratesobas aZlevs.
maRali fasiT flanguri Setevis mravalnairi
varianti arsebobs. magaliTisTvis aviRoT po-
pkorni. 1975 wels kompania Hunt-Wesson-ma po-
pkorn Orville Redenbacher’s Gourmet Popping Corn-is
reklamaze $6 mln. daxarja (popkornis mTels ka-
tegoriaSi gayidvebidan miRebulma Semosavalma
im wels mxolod $ 85 mln. dolari Seadgina).
popkorni Orville Redenbacher’s-i sxva wamyvani fir-
mebis produqciaze 2,5-jer ufro Zviri iyo. amis
wyalobiT kompanias kargad wauvida saqme. oTxi
wlis Semdeg markam qveyanaSi pirveli adgili
daikava miuxedavad imisa, rom mis safuTavze ewe-
ra: `msoflioSi uZviresi popkorni~.
am tendencias dabali fasebis bastionebi _ su-
permarketebic ki ahyvnen. Cndeba gurmanebisTvis
gankuTvnili universaluri maRaziebi, sadac
Cveulebrivi asortimentis gverdiT naxavT iseT
produqtebs, rogoricaa, magaliTad, Tirkmela
Targmani marketinguli omebi
73seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
soko da xizilala. amerikis aRmosavleT sanapi-
roze kompania Grand Union-ma 34 amgvari superma-
rketi gaxsna. mineapolisSi ki Byerly’s-s gaxsnili
aqvs xaliCebiTa da brolis WaRebiT morTuli
eqvsi sacalo maRaziisgan Semdgari miniqseli.
esaa dizaineruli supermarketebis pirveli qse-
li amerikaSi.
maRali fasiT flanguri Setevis meore klasiku-
ri magaliTia Haagen-Dazs-is Zalian ZviradRire-
buli nayini. dResdReobiT misi gayidvebis mo-
culoba erTad aRebuli yvela danarCeni markis
gayidvebis moculobas aRemateba.
Znelia iseTi kategoriis povna, warmatebuli
Zviriani flangi rom ar hqondes. avtomobilebiT
(Mercedes) dawyebuli da ludiT (Michelob), sa-
banko sferoTi (Morgan Guaranty) an TviTmfrina-
vebiT (Concorde) damTavrebuli, bazris umaRles
seqtorSi brZolis SesaZleblobas saqonlisa Tu
momsaxurebebis yvela kategoria gvTavazobs.
maRali fasi, dabalTan SedarebiT, met marke-
tingul SesaZleblobas iZleva ori ZiriTadi mi-
zezis gamo. jer erTi, myidveli maRal xarisxsa
da maRal fass xSirad erTmaneTTan aigivebs. da,
meore _ maRali fasi ufro didi Semosavlis mi-
Rebis SesaZleblobas warmoSobs. didi Semosava-
li ki saSualebas iZleva flanguri Setevis iseTi
umniSvnelovanesi stadia davafinansoT, rogori-
caa `dadevneba~.
flanguri Seteva mcire kalibriT
mcire kalibriT flanguri Setevis tipur nimuSs
gvTavazobs firma Sony. kompaniam integraluri
mikrosqemebis gamoyenebiT mravali saxis minia-
turuli saqoneli (Tummy Television-i, Walkman-i, Watchman-i da a.S) Seqmna.
magram amgvari ieriSis yvela drois saukeTeso
magaliTad isev `xoWo-folksvageni~ iTvleba.
mas Semdeg, rac Volkswagen-ma General Motors-s ga-dauswro, saavtomobilo industria Zireulad
Seicvala.
General Motors-i did manqanebs qmnida, Volkswagen-i ki _ patarebs.
General Motors-i manqanebs Zravs win udgamda,
Volkswagen-i ki _ ukan.
General Motors-is avtomobilebi lamazi iyo,
Volkswagen-isa ki _ uSno.
`ifiqreT mcireze~ _ gamoacxada Volkswagen-ma,
roca detroitis saxeliT cnobil miudgomel
cixesimagreze klasikuri flanguri ieriSi gana-
xorciela.
samwuxarod, man xelidan ar gauSva pirvelive xel-
sayreli SemTxveva da umal masStaburad daiwyo
azrovneba. male kompaniam bazarze 8-adgiliani
avtomobili Wagon-i, 411-sa da 412-is seriis ori
4-kariani sedani, sportuli _ Dasher-i da erTic
jipis msgavsi avtomanqana Thing-i gamoiyvana.
“Diff erent Volks for diff erent folks” _ acxadebda kompa-
nia Tavis reklamaSi.
magram ras ambobs aseT strategiaze klauzevici?
sxvebs Tu ara, Volkswagen-is Tavkacebs mainc unda
gamoetanaT azri misi brZnuli sityvebidan _ bo-
los da bolos, germanuli mainc xom esmiT. Cven ki
isev Targmans moviSveliebT: `Zalebi damangrevel
masad unda iyos koncentrirebuli. am mosazrebas
fundamenturi mniSvneloba aqvs. yovelTvis yvela-
frisTvis droulad unda iyoT mzad~. msoflios
samxedro akademiebSi yvelaze xSirad albaT klau-
zevicis swored am koncefciis citireba xdeba.
marketinguli TvalsazrisiT Volkswagen-ma dau-
fiqreblad daanawevra Tavisi Zalebi da uaRre-
sad saxifaTod gadaanawila resursebi. amas ra
mohyva, Zneli misaxvedri ar unda iyos: Toyota-m, Datsun-ma da Honda-m advilad gaarRvies Volkswa-gen-is Tavdacvis xazi. adre Volkswagen-s impor-
tuli avtomobilebis amerikuli bazris 67%
ekava da manqanebis #2 importiorze 19-jer met
avtomobils hyidda. amJamad ki koncerns bazris
7%-ze naklebi ukavia.
kompaniam sruli cikli gaiara _ mcireze fiqr-
ma gazarda igi, grandiozulisken ltolvam ki _
daaknina.
flanguri Seteva msxvili kalibriT
flanguri Setevebis meore ostatia Head Ski Com-pany-s damaarsebeli hovard hedi. Tavisi kompa-
niis gayidvis Semdeg, b-ma hedma yuradReba Cog-
burTze gaamaxvila. 1976 wels misma axalma firma
marketinguli omebi Targmani
74 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
Prince Manufacturing-ma bazarze didi zomis Cognebi
gaitana. miuxedavad imisa, rom avma enebma am pro-
duqts `matyuarebis Cogani~ uwodes, man bazarze
mowinave adgili daikava. 1984 wels am produqts
bazris 30% ekuTvnoda _ ufro did wils imxanad
aravin flobda. magram es ar eyo Prince-s (anu Che-sebrough-Pond’s-s, romelmac im droisTvis Prince Manufacturing-i iyida) da gamouSva saSualo zomis
Cognebic, romlebic didebze 25%-iT patara iyo.
amgvarad, rogorc vxedavT, istoria ganmeorda.
Prince-i didi zomebis wyalobiT gaizarda. axla ki
igi ufro momcro saqonels uSvebs da, Sesabami-
sad, Tavadac pataravdeba.
flanguri Seteva ganawilebiT
meore Zlieri strategiaa Tqveni konkurentebis
sadistribucio sistemaze ieriSis mitana. zogjer
ganawilebis axali arxebis SeqmniT kargad gama-
grebuli mowinaaRmdegis damarcxeba SeiZleba.
saaTebi yovelTvis mxolod saiuveliro da uni-
versalur maRaziebSi iyideboda manam, sanam Ti-mex-ma afTiaqebSi ar daiwyo maTiT vaWroba.
Avon-i iyo pirveli kompania, romlis kosmeti-
kis gayidvac komivoiaJerebma kardakar daiwyes.
amgvari manevri saqonlis ganawilebis erTdrou-
lad ramdenime damkvidrebuli formisken iyo
mimarTuli (Tumca, unda iTqvas, rom es biliki
arcTu gaukvalavi iyo. am gziT svla adre ukve
scades Fuller Brush-ma da sxva firmebma).
magram yvelaze ufro gasaocari flanguri ma-
nevri Hanes Corporation-ma ganaxorciela. 70-iani
wlebis dasawyisSi man did warmatebas miaRwia
L’eggs-is iaffasiani kolgotebis wyalobiT,
romlebsac sasursaTo maRaziebsa da afTiaqeb-
Si ganTavsebul, calke mdgom stendebze yidda.
inovaciurma SefuTvam da mZlavrma sareklamo
kampaniam saSualeba misca L’eggs-s 5 weliwadSi
kolgotebis mTeli bazris 13% Caegdo xelSi.
flanguri Seteva saqonlis formiT
mas Semdeg, rac kompania Procter & Gamble-is pro-
duqtma Crest-ma amerikis stomatologiuri aso-
ciaciis mowoneba daimsaxura da reitingiT pir-
vel adgilze moeqca, kbilis pastebis kategoriam
mniSvnelovani saxecvlileba ganicada.
zogma kompaniam warmatebas miaRwia flanguri Se-
tevebis wyalobiT, romelTa safuZvelSic saqon-
lis forma ido.
pirveli manevri 70-ian wlebSi Lever-ma ganaxor-
ciela. maSin kbilis pasta marTlac pastas hga-
vda. xsenebulma kompaniam CaTvala, rom namdvili
kbilis pasta, pirSi gamosavlebi saSualebebis
msgavsad, gamWvirvale unda yofiliyo. garda
amisa, mis SemadgenlobaSi kbilebis gasaTeTre-
blad abraziuli nivTierebebic unda Sesuliyo.
Lever-is orma swavlulma aRmoaCina silikonis
abrazivebi, romlebic adre kbilis pastebSi ar
gamoiyeneboda. am abrazivebma kompanias naxevrad
gamWvirvale Jeles Seqmnis saSualeba misca. Se-
degad Seiqmna Close-Up-i, wiTeli feris Jele, ro-
melmac gayidvebis moculobis mixedviT kbilis
pastebis bazarze swrafad daikava mesame adgili.
SeiZleba ifiqroT, rom Jeles miRebuli formula,
ubralod, laboratoriaSi gakeTebuli iRbliani
aRmoCena iyo. es mcdari Tvalsazrisi iqneba. pir-
Si gamosavlebi da kbilis maTeTrebeli saSuale-
bis erT wiTel gelSi _ Close-Up-Si _ kombinireba
marketinguli strategia iyo. mecnierebi mxolod
im ingredientebs eZebdnen, romlebic xorcs Se-
asxamda am koncefcias. swored es qmnis moqnili
strategiuli azrovnebis taqtikur upiratesobas.
Tuki iciT, risi povna gsurT, mignebisTanave ad-
vilad amoicnobT sasurvel rames. kidev ufro
STambeWdavi iyo Lever-is momdevno manevri. man
Close-Up-is SemadgenlobaSi ftori daamata. kom-
paniis samiznes warmoadgendnen 6-12 wlis bavS-
vebi _ anu isini, visac yvelaze metad emuqreba
kariesis safrTxe. magram Lever-s Volkswagen-is-Tvis ar miubaZavs da asortimentis gafarToeba
ar dauwyia. man, ftoriani Close-Up-is gamoSvebis
nacvlad, bazarze kbilis Jeles axali marka Aim-i warmoadgina. kbilis pastebis udidesi omebi
adamianTa piris RruebSi mimdinareobs. bavSvebis
arCevans umetes SemTxvevaSi is gansazRvravs, Tu
romel pastas iyeneben ufrosebi. Tanac, bavSvebs
tkbili pasta uyvarT. Aim-i ki ftoris Semcve-
li tkbili Jele iyo. Close-Up-is msgavsad, manac
didi popularoba moipova momxmarebelTa Soris.
am orma markam erTad bazris 20% daipyro.
magram kompania Beecham-ma daamtkica, rom kbilis
pastiT manipulirebis sxva saSualebebic arsebo-
Targmani marketinguli omebi
75seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
bs. Aim-is Jeles STambeWdavi warmatebidan ramde-
nime wlis Semdeg, Beecham-ma bazarze ormagi moq-
medebis mqone pasta Aqua-fresh-i gamouSva. sxvaoba
aSkara iyo. misi Semadgeneli TeTri feris pasta
kariesisgan icavda, xolo lurji _ usiamovno
suns aqrobda piris RruSi. sxva pastebisgan Tval-
Sisacemi gansxvavebulobisa da ormagi dacvis kon-
cefciis wyalobiT Aqua-fresh-ma mesame adgilze
gadainacvla da Aim-sa da Close-Up-s gadauswro.
saqonlis gansxvavebuli formebis saSualebiT
flanguri Setevis koncefcia ara mxolod kbi-
lis pastebis SemTxvevaSia sasargeblo. es teq-
nika nebismieri produqtis mimarTebaSi SeiZleba
gamoviyenoT. magaliTisTvis aviRoT tualetis
saponi. marketingSi erT-erTma uZvelesma am
sasaqonlo kategoriam mTeli rigi danamatebi
SeiTvisa _ haeriT dawyebuli (rac Ivory-s markis
sapons wyalze tivtivis saSualebas aZlevs) da
uamravi sxva ingredientiT damTavrebuli (dro-
Ta ganmavlobaSi masSi sunamos (Camay), deodo-
rantebis (Dial) Tu damatenianebeli kremebis
(Dove) damateba daiwyes). sapnis uaxlesi formaa
axali Txevadi saponi Softsoap-i.
Softsoap-i TvalnaTliv gviCvenebs, ramdenad mniS-
vnelovania dargSi pirveloba. erT dros bazar-
ze Txevadi sapnis 50 marka arsebobda. dResdRe-
obiT, am imitatori markebis umetesoba gaqra,
Softsoap-i ki #1 markad iqca.
flanguri Seteva mcire kaloriebiT
Cvens droSi, roca adamianTa umravlesoba jan-
saRi cxovrebisken miiltvis, kompania Stouff er-ma bazarze gamouSva erTi personisTvis gankuTv-
nili gayinuli kerZi Lean Cuisine-i, romelic 300
kaloriaze naklebs Seicavs.
adamianebi dilaobiT darbian. gamajansaRebel
klubebs ayvavebis xana udgas. araferia gasakviri
imaSi, rom Lean Cuisine-ma maleve moipova popula-
roba myidvelTa Soris. erT weliwadze nakleb
droSi man gayinuli produqtebis bazris 10%
daikava.
Stouff er-ma Tavisi saqoneli klasikur samxedro
stilSi _ erTi dartymiT _ gamoitana. mas ar
ucdia bazarze fexakrefiT Separva da aranairi
gafarToebuli sacdeli marketingi ar uwarmo-
ebia. Lean Cuisine-is sareklamo kampaniac masSta-
buri da Tamami iyo. pirvel wels man gayinuli
produqtebis mTeli reklamis 1/3 Seadgina.
dadevnebis klasikuri stilis gamoyenebiT kom-
pania kvlavac ganagrZobs Lean Cuisine-is brendis
gaZlierebas. ganviTarebasTan erTad, marka ba-
zarze wamyvan pozicias ikavebs da, Sesabamisad,
blokavs konkurentebs.
warmatebuli flanguri ieriSis
faqtorebi
flanguri Seteva frTxili da gaubedavi adamiane-
bis saqme araa. es TamaSia, romelSic an moigeb, anda
did wagebas naxav. garda amisa, flangur Setevas
xedvisa da winaswar ganWvretis unaric esaWiroe-
ba. rogoria didi zomis Cognebis bazari? kompa-
nia Prince-is manevramde amgvari bazari saerTod ar
arsebobda. kvlevebze orientirebuli marketolo-
gebi flanguri Setevis koncefcias xSirad rTu-
lad da Znelad gansaxorcieleblad miiCneven da
winaswar Wvretas kvlevebs amjobineben.
veravis hkiTxav: `iyidiT Tu ara didi zomis Co-
gans?~. potenciurma myidvelma arasodes icis,
ras amjobinebs momavalSi, Tuki misi arCevnis
mkveTrad Secvlas gegmavT. mis arCevanze swored
kargi flanguri manevri zemoqmedebs.
`gana iyidiT 2 000-dolarian personalur kom-
piuters?~ _ aTi wlis win am kiTxvaze umetesoba
uaryofiTad gipasuxebdaT. dRes ki igive ada-
mianebi siamovnebiT yiduloben ComputerLand-Si Apple-sa Tu IBM-s.
moieriSes warmatebis misaRwevad xSirad dargis
lideris monawileoba esaWiroeba. Apple-is gan-
viTarebas albaT personaluri kompiuterebis
bazris potencialis IBM-iseulma xedvam Seuwyo
marketinguli omebi Targmani
76 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
xeli. IBM-ma mas 4-wliani upiratesoba aCuqa. war-
moidgineT, rom flangur Setevas gegmavT. rogor
ggoniaT, ramden dros mogcemen konkurentebi?
Tu gsurT, warmodgena SegeqmnaT viTarebaze,
dargobrivi presa SeiswavleT. liderebi xSirad
zedmetad gulaxdilad uziareben mkiTxvels sa-
momavlo gegmebs. Tuki isini raime tendenciis
winaaRmdeg gamodian, esec damatebiT dros ga-
ZlevT, radgan maT sakuTari Tavmoyvareobis
gadalaxva mouwevT manam, sanam Tqveni saqonlis
kopirebas Seudgebian. amas ki dro esaWiroeba.
meore faqtoria axali produqciis SemuSave-
bisTvis saWiro dro. Volkswagen-s mravalwliani
fora SeeZlo hqonoda, sanam General Motors-i ba-zarze mcire zomis avtomobilebs gamouSvebda.
saavtomobilo industriaSi yovelwliur modi-
ficirebasac ki, sul mcire, 3 weli esaWiroeba.
sruliad axali avtomobilis Seqmna ki bevrad
ufro met dros moiTxovs.
Volkswagen-ma amerikis sanapiroze desantireba
1949 wels ganaxorciela. General Motors-ma ki Ta-
visi axali avtomobili Corvair-i bazarze mxolod
1959 wels warmoadgina. am droisTvis Volkswagen-s
iaponelebic SeuerTdnen da mcire zomis impor-
tuli avtomobilebis amerikaSi eqspansiac daiwyo.
TavdacvaSi myofma generlebma ician, rom Semo-
Wras sanapiro zolze unda gauwio winaaaRmde-
goba da mteri zRvisken unda Seaviwrovo. marke-
tingSic igive mdgomareobaa. magram roca General Motors-i da SeerTebuli Statebis sxva saavtomo-
bilo kompaniebi mcirelitraJian avtomobilebze
kontrSetevisTvis moemzadnen, importi amerikis
sanapiros ukve Sors iyo gacdenili.
Tavi meaTe
partizanuli omis
principebi
roca mteri gvitevs _ ukan vixevT. roca mteri banak-
deba _ vRelavT. roca mteri iRleba _ Cven vutevT.
roca garbis _ ukan mivdevT.
mao Zeduni
CineTic, kubaca da vietnamic partizanuli mo-
Zraobis efeqtianobis TvalsaCino nimuSebs war-
moadgens. partizans biznesSic aqvs taqtikuri
upiratesobis maragi, romelic mcire kompaniebs
gigantebiT dasaxlebul miwebze arsebobis saSu-
alebas aZlevs.
Tumca, zoma, ra Tqma unda, fardobiTi cnebaa. Se-
erTebuli Statebis yvelaze patara saavtomobilo
kompania (American Motors-i) saparsebis umsxviles
mwarmoebelze (Gillette-ze) bevrad didia. magram
American Motors-ma partizanuli omi unda awarmoos,
Gillette-ma ki _ TavdacviTi. amgvarad, mniSvnelo-
ba Tqveni kompaniis zomas ki ara _ konkurentTa
masStabebs aqvs. marketingul omSi gamarjvebis sa-
windari taqtikis sakuTari kompaniisadmi ki ara,
konkurentTa taqtikisadmi misadagebaa.
partizanuli omis #1 principi
ipoveT bazris imdenad mcire segmenti, rom misi
dacva SeZloT. is SeiZleba patara iyos teri-
toriulad, gasaRebis moculobisa Tu nebismie-
ri sxva TvalsazrisiT _ mTavaria, ufro msxvil
kompanias masze ieriSis mitana gauWirdes.
partizanuli biznes-organizacia marketinguli
omis maTematikas ar cvlis (didi kompania kvla-
vindeburad amarcxebs pataras). amitomac parti-
zani upiratesobis mosapoveblad brZolis velis
Semcirebas cdilobs.
anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, cdilobs erT
bewo tborSi did Tevzad iqces.
Cveulebriv, es teritoriulad miiRweva. nebis-
mier qalaqsa Tu dasaxlebaSi waawydebiT Sears-ze
ufro msxvil maRazias, McDonald’s-ze ufro mozr-
dil bistrosa Tu Holiday Inn-ze ufro did sastu-
mros. adgilobrivi sacalo movaWreebi TavianT
asortiments, meniusa Tu servisebis CamonaTvals
adgilobriv gemovnebas usadageben. amaSi axali
araferia; es TiTqmis avtomaturad xdeba.
arsi ki isaa, rom warmatebis miRwevis msurvelma
partizanma aseve unda iazrovnos sxva situacie-
bSic, sadac segmentebi SeiZleba arcTu ise mka-
fiod iyos gamokveTili.
magaliTad, saavtomobilo biznesSi, Rolls-Royce-i maRali fasebis mqone partizania. firma $100 aTasiani da ufro Zvirfasi avtomobilebis ba-
zarze dominirebs. kacma rom Tqvas, es bazari mas
Targmani marketinguli omebi
77seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
ekuTvnis. masTan metoqeoba TavSi azrad aravis
mosdis, radgan (1) es bazari arc ise didia da
(2) Tavidan Rolls-Royce-s uzarmazari upiratesoba
eqneba.
maTematika am inglisuri firmis mxaresaa.
rodesme gsmeniaT kompiuteruli kompania Com-putervision-is Sesaxeb? am dros igi IBM-ze msxvi-
li kompaniaa avtomaturi proeqtirebis (CAD-is) sferoSi. swored esaa partizanuli strategiis
klasikuri nimuSi: bazris im segmentze an niSa-
ze koncentrireba, romlis dacvac SesaZlebelia
dargis liderisgan. CAD-is kompiuterebis sfe-
roSi Соmрutervision-s IBM-is pirispir upirate-
soba aqvs. igi bazris 19-21%-s flobs. swored
es upiratesoba unda iyos firmis menejmentis
mTavari sazrunavi. igi nebismier fasad unda Se-
narCundes. Tuki partizani Tavis `sakuTar teri-
toriaze~ brZolis wagebas daiwyebs, igi maleve
daRupvis gzas daadgeba. yvelaze Zlier mas ba-
zarze (Tugind uaRresad mcire bazarze) lide-
robis mimniWebeli ndobis mandati esaWiroeba.
partizanuli ieriSi garkveulwilad, flangur
ieriSs hgavs. magaliTad, Rolls-Royce-s SeiZleba
maRali fasebis flanguri omis mawarmoebeli
kompaniac vuwodoT. magram maT Soris mainc ar-
sebobs erTi gansxvaveba. flanguri Seteva li-
deris poziciis siaxloves unda ganxorcieldes.
misi mizani lideris dazianeba da misTvis bazris
nawilis warTmevaa.
Mercedes-Веnz-i maRali fasebis flangur Setevas
axorcielebs Cadillac-ze. man General Motors-Tan
brZolaSi imdenad did warmatebas miaRwia, rom
ukanasknels sakuTari miwebis dasacavad Seville-is modelis gamoSveba mouxda.
ai, namdvili partizani ki Rolls-Royce-ia. misi di-
leri erTnairi warmatebiT waarTmevs bizness
rogorc sxva avtodilerebs, aseve municipalu-
ri sesxis obligaciebis an saiuveliro saqonlis
gamyidvelebs.
ramdenad patara unda iyos partizani kompaniis
bazari? am kiTxvaze calsaxa pasuxi ar arsebobs.
scadeT iseTi segmentis povna, romelic sakmaod
mcirea saimisod, rom masSi lideroba SeZloT.
magram tendencia sawinaaRmdego mxaresaa mimar-
Tuli: umetesoba SeZlebisdagvarad didi bazris
xelSi Cagdebas cdilobs. es ki, SesaZloa, mcdari
nabiji aRmoCndes. xSirad gsmeniaT iseTi kompa-
niebis Sesaxeb, romlebic mxolod imitom gako-
trdnen, rom maTi bazari Zalian patara iyo?
piriqiT, uamravi firma gacamtverda imis gamo,
rom zedmetad gafarTovda da Zalian didi ra-
odenobiT gamouSva mravali bazrisTvis Tu re-
gionisTvis gankuTvnili produqtebi. zogjer
partizanebs partizanuli strategiis flangu-
riT Secvlis cduneba uCndebaT. anu yovelTvis
arsebobs sabazro wilis gazrdisa da lideris
poziciebis xelyofis cduneba. magaliTad, ra-
tomac ar SeiZleba Rolls-Royce-ma gamouSvas nakle-
bad ZviradRirebuli manqana, romelic Cadillac-s, Mercedes-Benz-sa da BMW-s gauwevs konkurencias?
am SemTxvevaSi mTavari saxsrebia. aqvs Tu ara
partizans sakmarisi resursebi (fuladi Tu or-
ganizaciuli) saimisod, rom gaZlierebul konku-
renciaSi miiRos monawileoba? zogjer aseTi sa-
xsrebis gamonaxva xerxdeba. magram, rogorc wesi,
isini arasodesaa sakmarisi. ufro msxvili orga-
nizaciis daZlevis mcdelobisas partizanebs xSi-
rad aviwydebaT, rom aseT SemTxvevaSi maT safre-
bidan gamosvla da Ria velze brZola mouwevT.
magram gana Znelia, erTic vakeToT da meorec? _
partizanuli poziciebic SevinarCunoT da flan-
guri ieriSebic vaxorcieloT? ratomac ar Seu-
Zlia Rolls-Royce-s 150-aTasiani manqanebic yidos
da 50-aTasianebic da amgvarad uamravi myidve-
li waarTvas Mercedes-s? amgvar azrovnebas Cven
`brendis gafarToebis xafangs~ vuwodebT. ori
sxvadasxvagvari koncefcia erTi saxeliT ver
iarsebebs. iafiani `rols-roisebi~ cud gavlenas
moaxdens Zvirianebze da male aRarc isini gaiyi-
deba, radgan iaffasiani `rols-roisi~ aravis
sWirdeba.
es ubralo Teoria araa. 30-ian wlebSi Packard-ma Tavisi ZviradRirebuli avtomobilis ufro xel-
misawvdomi versia _ Packard Clipper-i warmoadgina.
iafiani manqanebi maleve gaiyida, Zvirianebi ki _
aRar. swored Clipper- ma gamoiwvia Packard-is saa-vtomobilo horizontidan erTxel da samudamod
gaqroba. kidev erTxel SegaxsenebT, rom mTava-
ri _ koncefciaa. partizani, Tavisi bunebidan
gamomdinare, mcireTi iwyebs. gadasarCenad man
mTeli nebisyofa unda moikribos, rom ar ayves
Zalebis danawevrebis cdunebas, radgan es mas ka-
tastrofamde miiyvans.
marketinguli omebi Targmani
78 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
partizanuli omis #2 principi
ra warmatebasac ginda miaRwioT, Tavs lide-
riviT nurasodes daiWerT. partizani kom-
paniis daRmasvla im dRes daiwyeba, roca igi
Tavisi direqtorisTvis limuzins SeukveTavs.
vietkongis oficrebisTvis ganaTleba uest-
pointSi rom migveca, vietnamis oms usaTuod
movigebdiT.
darwmunebuli var, partizan firmaTa xelmZRva-
nelebis umetesobas harvardis biznes-skola ar
daumTavrebia da arasodes uswavlia ise muSaoba,
rogorc General Motors-Si, General Electric-sa Tu Ge-neral Dynamics-Si muSaoben.
biznesis skolebSi namdvil liderebs ar amzade-
ben. da Tu amzadeben, mxolod didi kompaniebis-
Tvis. Tanac swavlebis safuZvelSi amave firmebis
istoriis kursia Cadebuli. partizanulad moq-
medi kompaniebis strategia da taqtika Fortune 500-Si Semavali iRbliani kompaniebis strategii-
sa da taqtikis sapirispiro unda iyos.
warmatebuli partizanebi sruliad gansxvavebul
organizaciasa da muSaobis tempebs iyeneben. vie-
tnamSi mimavalebma, Cven Tan aTasobiT mzareuli,
mcxobeli, klerki, mZRoli, kapelani da sain-
formacio samsaxuris TanamSromeli waviyoleT.
mters amis msgavsi araferi hqonia. samagierod,
mowinaaRmdegis jariskacs hqonda Tofi. Cveni
jariskacebis udidesi nawili ki, brZolaSi uSu-
alod CarTuli umciresobis menejmentiT, moma-
ragebiTa da momsaxurebiT iyo dakavebuli (1968
wels vietnamSi amerikuli jarebis raodenoba
543 aTass Seadgenda da aqedan mxolod 80 aTasi
omobda).
SexedeT, rogoraa organizebuli tipuri didi
kompania. TanamSromelTa naxevarze metis samu-
Sao sxva TanamSromelTa momsaxurebaa. `sagareo
frontze~ korporaciuli armiis mxolod mcire
nawili moqmedebs. swored mas aqvs Sexeba namdvil
mterTan _ konkurentebTan.
aseTi kompaniis zogierTma muSakma SeiZleba
wlebis manZilze TvaliTac ver naxos Tavisi
myidveli, anda konkurenti movaWreebi. swored
isini arian korporaciuli amerikis `mzareule-
bi da xabazebi~. partizanebma aucileblad unda
gamoiyenon es sisuste: maTi TanamSromlebis
rac SeiZleba didi nawili unda idges `cecxlis
xazze~. maT unda daZlion cduneba da ar Seqm-
nan formaluri orgstruqtura, Tanamdebobrivi
instruqciebi, samsaxurebrivi winsvlis gegmebi
da `saStato~ kompaniis sxva atributebi. Tuki
es SesaZlebelia, maT sulac ar unda hqondeT
Stati da mxolod xazze mdgom muSakebs unda
dasjerdnen.
brZolaSi, SeZlebisdagvarad, meti TanamSromlis
CarTva ubralod taqtika araa. yvelaferTan er-
Tad, es partizani firmis sabazro cvlilebebze
reagirebis siswrafis mkveTrad gazrdis saSua-
lebacaa.
garda amisa, mcire zomebis wyalobiT, parti-
zans swrafad SeuZlia gadawyvetilebebis miRe-
ba. es Zalian Rirebuli niSan-Tvisebaa nacio-
naluri masStabis kompaniebTan metoqeobisas,
romlebic `swraf gadawyvetilebas~ ukeTes Se-
mTxvevaSi 6 kviraSi, Cveulebriv ki _ 6 TveSi
iReben.
partizanuli omis #3 principi
mzad iyaviT nebismier momentSi SewyvitoT saq-
mianoba. is kompania, romelsac droulad Seu-
Zlia gaqceva, sxva qalaqSi aRorZinebas advi-
lad SeZlebs.
es rCeva uSualod Ce gevarasgan gvaqvs nasesxebi.
Tuki atyobT, rom brZola wagebulia, didxans nu
ifiqrebT, swrafad miatoveT poziciebi (produ-
qti). partizanebs wamgebian gegmaSi Casayreli ze-
dmeti resursebi ar aqvT. partizans ganzraxvaze
xelis aReba da sxva adgilze gadasvla swrafad
unda SeeZlos.
swored aq iCens Tavs xisti struqturis arqonisa
da moqnilobis upiratesoba. partizani, rogorc
wesi, msxvili kompaniebisTvis damaxasiaTebeli
Sinagani tkivilisa da stresis gareSe axerxebs
axali poziciis dakavebas. Tanamdebobebisa da
saStato Semadgenlobis naklebobac didi upi-
ratesobaa. Tuki kompania `laTinuri amerikis~
pirveli vice-prezidenti xarT da Tqvens firmas
samxreTamerikuli bazridan wasvla uwevs, yvela-
fers gaakeTebT Tanamdebobis SesanarCuneblad.
uamravi Sida brZola da dapirispireba moxdeba
manam, sanam did kompaniaSi raime realurad Sei-
cvlebodes.
Targmani marketinguli omebi
79seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
mcire zomis organizacias ki 180 gradusiT Semo-
bruneba Sida daZabulobis gareSe SeuZlia.
aseve mniSvnelovania axali saqmis swrafad wamo-
wyebis unaric. partizans unda SeeZlos Tavisi
moqnilobis gamoyeneba da swrafad gadaxtoma
im bazarze, sadac mimzidveli SesaZleblobebi
gamoCndeba. mcire kompaniaSi axali produqtis
gamosaSvebad erTi kacis mondomebac sakmarisia.
didSi ki, analogiuri miswrafebebi didi xniT
dasamardeba komitetebSi.
tansacmlis importiori robert gami erTi
problemis winaSe idga. is did xans imtvrevda
Tavs, sad waeRo gasaRebi da xurda fuli yo-
veldRiuri krosis dros. Sedegad, gamma Seqm-
na elva-Sesakraviani jibeebis mqone sportuli
fexsacmeli _ KangaRoos-i. gayidvebi umal mkve-
Trad gaizarda da weliwadSi TiTqmis $75 mln.
Seadgina.
zogjer partizani axerxebs droulad orienti-
rebas da ikavebs iseT teritorias, romelsac,
ama Tu im mizezis gamo, nacionaluri masStabis
marka tovebs. amgvarad, sanam bazari srulad
gaqreba, partizans SeeZleba warmoqmnili xar-
vezis Sevseba.
roca Nalley’s Foods-ma SeniSna, rom Draft-i xelo-
vnur maionezze uaris Tqmas apirebda, man sul
raRac 9 dReSi adgilobriv bazarze analogiuri
produqti gamouSva.
patara luisviluri (kentukis Stati) firma Inter-national Rubber-i (romelic dResdReobiT yvelaze
ufro ZviradRirebul radialur saburavebs hyi-
dis) kompania Michelin-is bazridan wasvlis Semdeg
darCenili dilerebis qseliT sargeblobs.
geografiuli partizanuli omi
gansazRvruli geografiuli adgilmdebareobis
farglebSi nacionaluri masStabiT cnobil da
gavrcelebul nebismier saqonelsa Tu servisze
SeiZleba ieriSis mitana. swored amas gulisxmobs
klasikuri partizanuli taqtika.
Business Week-i, Forbes-i da Fortune-i Zlieri sa-
erTonacionaluri biznes-gamocemebia. imave
Tematikisa da masStabis msgavsi periodikis ga-
moSveba uaRresad rTuli da ZviradRirebuli
saqmea. es aTobiT milioni dajdeba, magram war-
matebis Sansi mizeruli iqneba. amaze wamsvleli
ki aravinaa.
miuxedavad amisa, saqmiani presis bazari ayva-
vebas ganicdis. roca 1979 wels teritoriuli
biznes-gamocemebis asociacia Camoyalibda, mas-
Si mxolod 19 wevri iyo. axla maTi raodenoba
88-s aRwevs.
American City Business Journals, Inc.-is direqtorTa
sabWos Tavmjdomare, rva gazeTis mepatrone,
maikl raseli ambobs, rom axali yovelkvireuli
Jurnalis gamosaSvebad mxolod 750 aTasi dola-
ric sakmarisia.
aseTi partizanuli periodikis tipuri nimu-
Sia Crain’s Chicago Business-i. es yovelkvireu-
li gamocema 1978 wels daaarsa kompania Crain Communications-ma da sul raRac sam weliwadSi
sasurveli nayofic moimka. dResdReobiT mas
40 aTasi xelmomweri hyavs (romelTa 75%-c ga-
mocemis erTgulia) da misi ukugeba gadasaxade-
bis gadaxdamde, zogierTi SefasebiT, 25-30%-s
Seadgens.
erTi SexedviT, 40 aTasi egzemplari Business We-ek-is 800-aTasian tiraJTan SedarebiT araferia.
magram am ukanasknels CikagoSi mxolod 36 aTasi
xelmomweri hyavs. ase rom, mas Crain’s-i minimum
erT qalaqSi mainc uswrebs.
kidev erTxel SegaxsenebT _ partizani ar
cvlis marketingul maTematikas. igi ubralod
brZolis vels amcirebs da am patara monakveT-
ze cdilobs upiratesobis mopovebas. am kon-
cefciis sisworis damadasturebeli nimuSis
moZieba TiTqmis nebismier dargSi SeiZleba.
magaliTisTvis aviRoT sabanko saqme. nebismier
qalaqsa Tu Stats aqvs Tavisi patara banke-
bi, romlebic warmatebiT metoqeoben msxvil
konkurentebTan.
niu-iorkSi finansur bazarze dominirebs iseTi
msxvili adgilobrivi bankebi, rogoricaa Chase Manhattan-i da Citibank-i. magram zogierT raion-
Si partizanuli taqtikiT moqmedi ufro mcire
bankebi aRweven warmatebas. amis ZiriTadi mize-
zi lokaluri midgomaa. es midgoma Cans Tavad am
bankebis dasaxelebidanac. magaliTad: United New Jersey, Long Island Trust-i da a.S.
marketinguli omebi Targmani
80 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
partizanebi aviakompaniaTa Sorisac arian. maTi
nawili warmatebiT muSaobs, Tumca umetesoba
umalve kotrdeba, rawams frenaTa geografiis
gazrdaze iwyebs fiqrs. magaliTisTvis SegviZlia
Air Florida da Midway moviyvanoT.
aviakompania PEOPLExpress-ma saqmianoba parti-
zan-autsaideris rangSi daiwyo. Semdeg uamravi
TviTmfrinavi iyida da mravalricxovani axali
marSruti gaxsna. amgvarad, igi partizanuli omi-
dan flangurze gadavida, ramac dauyovnebliv
daakargvina is moqniloba, ris xarjzec igi ase
swrafad `afrinda~. xolo ramdenadac es kompa-
nia ar flobs sakmaris resursebs American-Tan,
United-Tan da Delta-sTan sabrZolvelad, misi mo-
mavali sakmaod gaurkvevelia.
demografiuli partizanuli omi
partizanuli taqtikis meore klasikuri maga-
liTia fokusireba mosaxleobis garkveul fe-
nebze, anu segmentebze, romlebic erTmaneTis-
gan asakiT, SemosavliT, saqmianobiTa da a.S.
gansxvavdeba.
aseTi partizania gamocema Inc.-i. es iyo mcire
sawarmoebis mflobelTaTvis gankuTvnili pirve-
li saerTonacionaluri Jurnali. igi gamosvlis
dRidan (1979 w.) uzarmazari popularobiT sar-
geblobs. gamocemis pirvel wels Inc.-is nomrebis 648 gverdze $6 mln-is Rirebulebis reklama gan-
Tavsda. es Jurnalebis istoriaSi yvelaze warma-
tebuli `pirveli welia~.
aseT Sedegs Inc.-i Tavisi damaarseblis, bernard
goldriSis Sexedulebebs unda umadlodes. igi
mixvda, rom biznesis Tematikaze momuSave nacio-
naluri Jurnalebi ver asruleben im funqcias,
risi Sesrulebac maT, wesiT, evalebaT. magali-
Tad, Business Week-s saxelwodebad ufro Big Bu-siness Week-i Seefereba. igi TiTqmis milioniani
tiraJiT gamodis da amerikuli korporaciebis
mxolod 5%-s moicavs. Inc.-i ki imxanad pirveli
gamocema iyo, romelic mcire sawarmoebis saqmia-
nobas ganixilavda.
zogierTi partizani geografiul da demogra-
fiul midgomebs erTmaneTTan ajerebs. warmate-
buli marketingis meore nimuSi, Jurnali Avenue, mxolod manhetenis maRali Semosavlis mqone mo-
saxleobisTvisaa gankuTvnili.
dargobrivi partizanuli omi
Semdegi partizanuli strategia raime calkeul
dargze koncentrirebas gulisxmobs. magaliTad,
kompiuterul biznesSi amgvari strategia verti-
kaluri marketingis saxeliTaa cnobili.
zogierTi kompaniebi irCeven dargs (vTqvaT,
reklamas, komerciul poligrafias an bankebs) da
uqmnian mas konkretulad misi saqmianobisTvis
damaxasiaTebeli unikaluri problemebis gada-
saWrelad gankuTvnil kompiuterul sistemebs.
aseT sistemebSi, programuli uzrunvelyofis
garda, SeiZleba specialuri fizikuri mowyobi-
lobebic Sediodes.
kompania Triod Systems-ma (saniveili, kaliforniis
Stati) saTadarigo avtonawilebiT biTumad mova-
WreTaTvis SeimuSava maragebis marTvasTan daka-
vSirebuli problemebis gadasaWrelad gankuTv-
nili kompiuteruli sistema (saSualo mebiTumes
sawyobSi 20 aTasi dasaxelebis saTadarigo nawi-
li aqvs Senaxuli. maragebis dafinanseba mimwode-
bel firmaTa kreditebis xarjze xorcieldeba).
dResdReobiT, Ria saaqcio sazogadoebad qceu-
li Triad Systems-i weliwadSi $100 mln-ze mets
Soulobs. mgoni, partizanisTvis cudi Sedegi ar
unda iyos!
dargobriv partizanul omSi warmatebis sawinda-
ri farTo da wvrili ki ara, viwro da Rrma asor-
timentia. Tuki aseTi strategiiT moqmedi kom-
pania sxva dargebisadmi morgebas daiwyebs, mas
dauyovnebliv seriozuli problemebi Seeqmneba.
partizanuli omi produqtebiT
mravali partizani fuls mcire bazrebze koncen-
trirebisa da unikaluri produqtebis xarjze
Soulobs. maTi gayidvebi imdenad didi araa, rom
dargis ufro msxvili moTamaSeebis yuradReba
miiqcios.
magaliTad, bolo aTwleulis ganmavlobaSi Ame-rican Motors-i 100 aTasze cota met Jeep-is markis
avtomobils yidda weliwadSi. drois aseTive in-
tervalSi General Motors-s 18-jer ufro meti Che-vrolet eyideboda. maS raRaSi unda dasWirveboda
General Motors-s Jeep-is msgavsi produqtis gamoS-
veba? mxolod imisaTvis, rom weliwadSi, maqsi-
mum, 30-40 aTasiT meti manqana gaeyida?
Targmani marketinguli omebi
81seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
samwuxarod, American Motors-i GM-iviT gonivru-
lad ar iqceva. misi Semosavlis didi nawili
ixarjeba Alliance-ze, Encore-sa da sxva markebze,
romlebmac, Canafiqris mixedviT, Chevrolet-s unda
gauwion konkurencia. АМС-s yvelaze ufro war-
matebuli avtomobilia Eagle-i _ Zlieri srula-
mZraviani sedani _ anu produqti, romelsac ima-
ve Jeep-is upiratesobebi axasiaTebs.
unikaluri produqtis mqone kidev erTi parti-
zania Tandem Computers-i, romelic saqmiani ope-
raciebis interaqtiulad warmoebisTvis ganku-
Tvnil teqnologiebs uSvebs. sistemas NonStop-i hqvia. igi ori procesoriTaa aRWurvili. ase rom,
Tuki erTi maTgani mwyobridan gamova, muSaobas
meore gaagrZelebs.
partizanuli omi bazris umaRles
seqtorebSi
amJamad sazogadoeba mdidaria. amitomac momra-
vlda `umaRlesi klasis~ saqonlis mwarmoebeli
partizani firmebi _ iqneba es Steinway (forte-
pianoebi), Concord-i (saaTebi), Cuisinart-i (samza-
reulos kombainebi) Tu sxva.
250 dolarad Rirebuli Cuisinart-is samzareu-
los kombainebi sakmaod Zvirfasi saqonelia
saimisod, rom gayidvebis didi moculoba Sei-
narCunos. igi oTxjer ufro Zviria iseTi cno-
bili markebis produqciaze, rogoricaa, maga-
liTad General Electric-i, Sunbeam-i da Waring-i. samagierod, mas aqvs damatebiTi funqciebi da
mowyobilobebi, romlebic savsebiT amarTle-
bs fasis am sxvaobas. potenciuri partizane-
bis umetesoba aseTi saqonliT bazarze gasvlas
ver bedavs. isini SiSoben, rom maTi markebi ar
floben sakmaris SesaZleblobebs, rom aseTi
eqstravagantuli fasebi gaamarTlon. amito-
mac kompromisul variants irCeven da TavianT
saqonels ufro dabal fasebs adeben. Sesaba-
misad, maTi produqti veRar qmnis im idumal
auras da gayidvebis im moculobas, romelzec
misi Semqmnelebi ocnebobdnen.
aseT firmebs erTmaneTSi erevaT mizezi da Sedegi.
idumaleba araa mizezi, romelic Sedegs, anu mo-
Txovnasa da gayidvaTa did moculobas gamoiwvevs.
moTxovnis warmomqmnel idumalebis efeqts maRa-
li xarisxi da maRali fasebi qmnis. maRali fase-
bi saqonels `TvalSisacems~ xdis. `naxeT, ra Zviri
Rirs~ _ ambobs momxmarebeli da uCndeba kiTxva _
ratom? es ki, bunebrivia, iZleva SesaZleblobas
meti ram vacnoboT Cveni produqtis Sesaxeb po-
tenciur myidvels da avuxsnaT amgvari siZviris
mizezi. Tu ganusazRvrel resursebs ar flobT
(partizanebi ki, Cveulebriv, saxsrebis naklebobas
ganicdian), unda ecadoT, sxvebze adre daikavoT
sasurveli mwvervali. Cuisinart-amde samzareulos
kombainebi 250 dolarad aravis gauyidia. bazris
umaRles seqtorebSi `partizanobisTvis~ rwmena da
siTamamea saWiro _ sakuTari gamogonebis rwmena
da produqtis sruliad ucnobi saxeliT gamoSve-
bis siTamame.
sxvaTa Soris, bevri saxelis xarjzec cdilobs
fulis dazogvas. zogierT kompanias miaCnia, rom
Tuki igi Tavisi saqonlis Zvirad Sefasebas api-
rebs, amaSi mas usafrTxo, yvelasaTvis cnobili
saxelis gamoyeneba waadgeba. es, bunebrivia, sxva
araferia, Tu ara `brendis gafarToebis xafan-
gis~ sxvagvari varianti, rac kompanias mudmiv
safrTxes uqmnis. erTi saxeliT ori, sruliad
gansxvavebuli strategia ver iarsebebs. umaRle-
si seqtorebi uzarmazar SesaZleblobebs iZleva,
magram ara $ 100 000-ad Sefasebuli sportuli
avtomobilebisTvis da arc 10 000 dolariani sa-
aTebisTvis. realuri perspeqtivebi farTo mox-
marebis saqonlis umaRles seqtorebSi imaleba.
ramdeni adamiani iyidis `feraris~? cota. magram
girvanqa marilSi 5 dolars (rac Cveulebriv
fass 20-jer aRemateba) praqtikulad nebismieri
gadaixdis. magram xuTdolariani mariliT va-
Wrobas didi Wkua ar sWirdeba. Zneli imis mo-
fiqrebaa, iseTi ra danamati gavurioT marilSi,
rom igi aseT fasad gaiyidos (swored amgvari
midgomiT miaRwia bazarze warmatebas Оrville Re-denbacher-ma).
mokavSireTa Seqmna
mokavSireTa Seqmnis strategia gamoiyeneba mra-
val dargSi _ gansakuTrebiT iq, sadac konkuren-
tebis ZiriTad masas adgilobrivi partizanebis
urdoebi Seadgenen. amis tipuri magaliTia fran-
Caizingi _ roca iqmneba erTiani saxelwodebiT
momuSave saerTonacionaluri qseli, romlis
TiToeuli ganyofileba adgilobriv mflobels
ekuTvnis da mis mierve imarTeba. es strategia
ornairad SeiZleba ganxorcieldes: zemodan qve-
moT, an, piriqiT, qvemodan zemoT.
marketinguli omebi Targmani
82 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
pirvel SemTxvevaSi organizacia amuSavebs mom-
saxurebaTa mTels pakets da sTavazobs maT ad-
gilobriv biznesmenebs. magaliTisTvis gamodge-
ba McDonald’s-i, Pizza Hut-i, Holiday Inn-i, Coca-Cola da a.S. anu, sxva sityvebiT rom vTqvaT, kompania
igonebs koncefcias da mis sisruleSi mosayvanad
partizanTa armias qiraobs.
meore midgoma ufro SemoqmedebiTia. zog Se-
mTxvevaSi mas ufro STambeWdavi Sedegic moaqvs,
radgan saqmianobis dasawyebad ufro naklebi
resursebia saWiro. amis tipuri magaliTia Cen-tury 21. am kompaniam ukve arsebuli rieltiorebi
daiqirava; isini saerTonacionalur jgufs Seu-
erTdnen da daiwyes lotebisa da informaciis
gacvla. Century 21-is koncefcia gansakuTrebiT
kargi gamodga, radgan amerikaSi saxlebis yidva-
gayidva xSirad ukavSirdeba gadasvlas erTi ad-
gilidan meoreze, sadac uZravi qonebis lokalu-
ri saagentoebi muSaoben.
`zemodan qvemoT~ principze dafuZnebuli sxva
warmatebuli organizaciaa Leading Hotels of the World-i, romelSic 195 feSenebeluri sastumroa
gaerTianebuli. asevea Quality Inns-ic, romelSic
mTels CrdiloeT amerikaSi mimofantuli 582
gzispira moteli Sedis.
mokavSireebis SeZenis dros Tavs erTi umTavre-
si kiTxva unda dausvaT _ aucileblad dainte-
resdiT, vin arian Tqveni konkurentebi. zogjer
konkurenti Tqveni mezobelia, zogjerac sxva
vinme. gzis or mopirdapire mxares mdebare ori
moteli SeiZleba erTimeoris mosisxle iyos _
rac sakmarisi mizezia saimisod, rom erT-erTi
maTgani Quality Inns-Si gaerTiandes. meore mxriv,
es ori moteli SesaZloa mdebareobdes karibis
erT-erT kunZulze, sadac realuri safrTxe asi
miliT moSorebuli mezobeli kunZulidan mo-
dis. amitomac erTmaneTTan metoqeobis nacvlad
maT SeuZliaT gaaerTianon TavianTi Zalebi da
sakuTari kunZulis mimzidvelobas gauwion pro-
paganda _ anu SeebrZolon `gadamTiel~ konku-
rentebs.
imitom Cndeba sul ufro meti erToblivi ma-
rketinguli aqcia, rom kompaniebi axleburad
aRiqvamen realuri konkurentis cnebas. marke-
tinguli omebis warmoebis principebis codna
meti mtris SeZenas sulac ar gulisxmobs. zo-
gjer mas sruliad sapirispiro Sedegamde mivya-
varT. Cveni azriT, samomavlod Seiqmneba kidev
ufro meti aliansi _ saproduqto, regionuli,
demografiuli da sxva. Zalis principi parti-
zanebs sicocxlis gadasarCenad gaerTianebas
aiZulebs.
partizanebi yvelgan arseboben
5 milioni amerikuli kompaniidan umetesobam par-
tizanuli omi unda awarmoos. msxvil kompaniebs
simaRleebis dakaveba SeuZliaT, magram mcireebma
mTeli danarCeni teritoria unda moicvan.
magaliTisTvis aviRoT kvebis mrewveloba. masSi
mxolod ramdenime msxvili kompania arsebobs.
esenia: Kraft-i, H. J. Helm-i da Hershey’s-i. magram
Kraft-i mxolod erTia im 660 firmidan, romlebic
yvels awarmoeben; Heim-i erTia mJave kitriT mo-
vaWre 380 kompaniidan; xolo Hershey’s-is garda
kanfetebis mwarmoebeli kidev 864 kompania ar-
sebobs.
amitomac uwevs firmaTa umetesobas partiza-
nuli brZola. 100 kompaniidan erTi TavdacvaSi
unda iyos, ori unda utevdes, sami flangur ie-
riSebs awarmoebdes da danarCeni 94 ki _ parti-
zanobdes.
Tavi meTerTmete
`kolas~ sasmelebis omi
empiriul mecnierebebSi saukeTeso damamtkicebeli
sabuTi istoriuli magaliTebia. omis mecnierebaSi es
ormagad asea.
karl fon klauzevici
omis sworad Seswavla istoriis Seswavlas niS-
navs. klauzevici da sxva avtorebi amas dauRa-
lavad gvimeoreben. marketologebi ki sakuTari
marketinguli istoriis swavlas dros iSviaTad
uTmoben. rogorc wesi, isini mimdinare saqmeebiT
arian xolme dakavebulni. isini TavianT rols
sakuTari produqtis modis ukanaskneli tenden-
ciebis Sesabamisad SenarCunebaSi xedaven.
metic, marketingul istoriaSi ZiriTadi yura-
dReba, rogorc wesi, movlenebs eTmoba da ara am
movlenebis gamomwvev mizezebs. Tumca, marketin-
gis yovlismomcveli Teoriis ararsebobis piro-
bebSi es varianti albaT saukeTesocaa.
Targmani marketinguli omebi
83seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
marketinguli omebis principebis dasabuTebulo-
bis Semowmebis erT-erTi saSualebaa dargis isto-
riis gadaxedva da Semdeg konkurentTa ZiriTadi
nabijebis am principebis Sesabamisad gaanalizeba.
am TavSi Cven ganvixilavT `kolas~ sasmelebis oms,
romelic ukve ramdenime aTwleulia mZvinvarebs
Coca-Cola-sa da Pepsi-Cola-s armiebs Soris.
kokaini da kofeini
`koka-kola~ (qvemoT ubralod `kola~) ukve
aswliani istoriis mqone gamagrilebeli sasme-
lia. am sasmels Tavdapirvelad `gamagrilebels~
Znelad Tu uwodebdiT. igi gamoigona farmace-
vtma da yofilma konfederatma oficerma jon
stis pembertonma. `kola~ egzotikuri dapaten-
tebuli wamali iyo: igi Seicavda kokas foTlebis
SemcvelobaSi arsebul kokainsa da kolas kakle-
bSi arsebul kofeins.
kokas foTlebi boliviis indielTa sayvareli na-
rkotiki iyo. isini maT muSaobis dros ReWavdnen.
kokainis safuZvelze Seiqmna `kolas~ adreuli
konkurentic _ doqtor mitCelis Coca-Bola.
daaxloebiT imave efeqts axdenda dasavleT
afrikis aborigenebze kolas kaklebi. mas sruli
TavSekavebis mqadagebeli zogierTi seqta `jo-
joxeTis Teslsac~ uwodebda.
maS ase, `koka-kola~ Tavidan, ubralod, wamali
iyo. `aRmgznebi, gamagrilebeli da momaRoniere-
beli sasmeli, romelic gangkurnavT nervuli aS-
lilobisgan, Tavis tkivilisgan, nevralgiisgan,
isteriisa da melanqoliisgan~, _ naTqvami iyo
adreul reklamaSi.
saukuneTa mijnaze Coca-Cola-s qoneba sagrZno-
blad gaizarda. 1902 wlis bolosTvis kompaniis
biujetma $120 aTasi Seadgina da igi amerikis
yvelaze ufro cnobil sasmelad iqca. momde-
vno wels firmam Tavisi sasmelis Semadgenlo-
bidan kokaini amoiRo da kokas `gamoyenebuli~
foTlebidan damzadebul eqstraqtze gadavida
(ukofeino `kola~ mxolod 70 wlis Semdeg gaCn-
deba).
reklamisa da fxizeli cxovrebisTvis mebrZolTa
mxardaWeriT Coca-Cola swrafad izrdeboda. 1907
wlisTvis eqs-konfederaciis 994 olqidan 825
`mSrali~ gaxda. `erovnuli TavSekavebis diadi
sasmeli~ _ acxadebda reklama; zogi mas `samxre-
Tis nakurTx wyalsac~ ki uwodebda.
1915 wels erTma dizainerma teri otidan (indianas
Stati) Seqmna axali, 6,5-unciiani boTli, romel-
mac `koka-kolas~ unikalurobas kidev metad gausva
xazi. mTeli momdevno wlebis ganmavlobaSi kompa-
niam 6 miliardi boTli gamouSva. boTlis axali di-
zaini sworedac rom saWiro dros Seiqmna. mxolod
1916 wels 153 sasamarTlo procesi Catarda iseTi
imitatori kompaniebis winaaRmdeg, rogorebicaa Fig Cola, Candy Cola, Cold Cola, Cay-Ola da Коса Nola.
20-ian wlebSi Coca-Cola-s realuri konkurenti
ar hyolia. misi erTaderTi problema iyo gama-
grilebeli sasmelebis moxmarebis zrda, romel-
mac erT sul mosaxleze 2,4-idan (1919 w.) 3,3-ga-
lonamde (1929 w.) moimata (SedarebisTvis: dRes
saSualo adamiani 40 galonze mets moixmars).
reklamac swored moTxovnis stimulirebisken
iyo mimarTuli. aseTi reklamebis TvalsaCino
nimuSebia: `wyurvilma weliwadis dro ar icis~
(1922 w.) da `gamagrilebeli pauza~ (1929).
orjer meti imave fasad
Coca-Cola-s konkurentebs 30-iani wlebis depresia
daexmara. am periodSi Pepsi-Cola-m da Royal Crown-
ma warmatebuli starti gaakeTes.
Setevis mTavari idea iyo 12-unciiani boTlebis
gamoyeneba, romelTa fasi 6,5-unciiani `koka-ko-
las~ msgavsad 5 centi unda yofiliyo. Pepsi-Cola-m (mis sasmels qvemoT ̀ pepsis~ vuwodebT) am ideis
sisruleSi moyvana 1934 wels daiwyo, magram misi
sasmeli mxolod 1939 wels iSva (roca kompaniis
saTaveSi uolter maki movida).
tradiciuli inglisuri monadiruli simReris
motivze Seqmnili radioreklama daaxloebiT ase
JRerda: `pepsi-kola~ sanadirod wavida! Tormeti
uncia cota araa. ixdi Zveleburad da iReb or-
jer mets. es Cveni sasmelia, `pepsi~, SenTan varT~.
es sanaxaobrivad ganxorcielebuli brwyinvale
strategia iyo. marka uaRresad popularuli ga-
xda _ gansakuTrebiT mozard TaobaSi. roca saqme
tkbileulobasa da limonaTs Seexeba, bavSvebi xa-
risxs yovelTvis raodenobas amjobineben.
yovelive es minimaluri sareklamo biujetiT
Sesrulda. 1939 wels Coca-Cola-m reklamaze $15
marketinguli omebi Targmani
84 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
mln. daxarja, Pepsi-Cola-m ki mxolod $600 aTasi.
Coca-Cola CixSi moeqca _ safuTavis moculobis
gazrda kompanias ar SeeZlo, radgan mas miliar-
damde patara boTlis gadayra mouwevda. arc fa-
sis daweva iyo SesaZlebeli, radgan gamagrile-
beli sasmelebis gasayidi asobiT aTasi avtomati
swored 5-centianebs iRebda.
Pepsi-Cola-m ganaxorciela klasikuri flangu-
ri Seteva bazris umdables seqtorSi. magram es
ubralo Setevaze bevrad ufro meti iyo. Pepsi-m flanguri manevri Coca-Cola-s uSualo centrze
damiznebul SeteviT manevrad aqcia.
Tavdasxmis #2 principi gvamcnobs: ipoveT lide-
ris Zlier mxareSi susti wertili da mas daumiz-
neT. udavoa, rom Coca-Cola-s mesveurebi TavianT
ZiriTad kozirad swored boTls miiCnevdnen. igi
yvela reklamaSi figurirebda da savaWro niS-
nadac ki iyo registrirebuli. raimond louim
igi `yvelaze ufro srulyofil safuTavadac~ ki
daasaxela.
`pepsis~ wasaxaliseblad ganxorcielebulma
RonisZiebebma es Zlieri mxare sisusted aqcia.
`srulyofil~ SefuTvas, romelic ase moxerxe-
bulad jdeboda xelSi, 12 unciis tevadobamde
verafriT gazrdidi, radgan mas xelSi mxolod
7-futiani giganti Tu daiWerda.
meore msoflio omis dros `pepsi-kolam~ Royal Crown-sa da Dr. Pepper-s gauswro da `koka-kolas~
Semdeg #2 sasmelad gadaiqca.
ra SeeZlo moemoqmeda COCA-COLA-s?
Tavdacvis #2 principi gvaswavlis: Tavdacvis
saukeTeso strategia _ sakuTar Tavze ieriSis
mitanaa. Coca-Cola-s sakuTari TavisTvis sxva
brendiT manam unda Seetia, sanam amas Pepsi-Cola izamda. bazarze `pepsis~ tipis iafiani markis ga-
mosaSvebad saukeTeso dro iqneboda 30-iani wle-
bis dasawyisi, roca depresia jer kidev sawyis
stadiaSi iyo (Double Cola _ `ormagi kola~ cudi
dasaxeleba ar iqneboda. sxvaTa Soris, dResdRe-
obiT aseTi marka arsebobs kidec).
amgvari TavdacviTi manevri Gillette-is mier Тгас II-is gamoSvebis analogiuri iqneboda da, Sesa-
Zloa, aseTive efeqtianic gamomdgariyo (amJamad Gillette-i teniani parsvis mowyobilobaTa bazarze
ufro did wils flobs, vidre `kola~ sasmelebis
bazarze). omis Semdeg cota xans yvelas eCvenebo-
da, rom ekonomikam zurgi aqcia Pepsi-s. Saqarsa
da muSaxelze fasebi izrdeboda da maTTan er-
Tad `pepsis~ fasic matulobda. igi jer 6 centa-
mde gaizarda, Semdeg ki _ 7-mde.
sareklamo devizi `orjer meti imave fasad~ Se-
cvala devizma _ ̀ orjer meti da ukeTesi~. Semdeg
Pepsi-m Zalisxmeva avtomatebisa da gazirebuli
wylis kioskebis saSualebiT masobrivi gayidve-
bidan saSinao moxmarebaze gadaitana da aqcents
kvlavindeburad Tavis did boTlebze akeTebda.
`iyaviT kontaqturebi~ _ ase JRerda `pepsis~ axa-
li sareklamo devizi, roca man supermarkete-
bisken mimarTa Tavisi Zalisxmeva. am Zalisxmevam
gaamarTla _ 50-iani wlebis dasawyisSi `kola~
5-jer uswrebda `pepsis~. aTwleulis bolosTvis
ki `pepsim~ es sxvaoba orjer Seamcira.
ramden xans SeZlebda Coca-Cola ufro tevadi Se-
fuTvis mqone konkurentTan gamklavebas? gada-
mwyveti momenti 1954 wels dadga. `koka-kolas~
gayidvebis moculobam 3%-iT daiklo, xolo
`pepsis~ gayidvaTa moculobam 12%-iT moimata.
momdevno wels Coca-Cola-m safuTavebis `bli-
ckrigi~ ganaxorciela _ gamouSva 10, 12 da 26
unciiani boTlebi. Zveli taris maragi mTavrde-
boda da 6,5-unciiani savaWro niSanic nel-nela
istorias Cabarda.
Coca-Cola-s sareklamo Tema yovelwliurad icv-
leboda imisda mixedviT, Tu ra axal gzebs pou-
lobda igi Pepsi-sTan gasamklaveblad.
1956 weli: `Coca-Cola karg gemos aumjobesebs~.
1957 weli: `kargi gemos niSani~.
1958 weli: `kolas gamagrilebeli gemo~.
1959 weli: `kargad gagrildiT~.
es cvlilebebi atlantaSi gamefebuli erTgvari
dabneulobis aSkara niSani iyo.
`pepsis~ Taoba~
ufro didi zomis boTli da `pepsis~ Taoba~,
ai, aseTi dartymebis seria ganaxorciela Pepsi-
Targmani marketinguli omebi
85seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
Cola-m. lideris Zlier mxareSi sisustis povna
TavdasxmiTi marketinguli omis umTavresi prin-
cipia. riTaa Zlieri Coca-Cola? man pirvelma ga-
mouSva am tipis sasmeli. igi bazarze `pepsize~
bevrad ufro adre gamoCnda.
swored es iyo `kolas~ aSkara Zlieri mxare, ma-
gram siZlierem sxva, ufro naklebad TvalsaCino
Sedegamde migviyvana.
ufrosi Taobis adamianebi `kolas~ amjobinebd-
nen. axalgazrdoba ki ufro `pepsis~ etaneboda.
metic, didi zomis boTlebi ZiriTadad axalga-
zrdebisTvis iyo gankuTvnili. TineijerTa msga-
vsad, romeli zrdasruli adamiani dalevs 12-un-
ciian boTls?
1961 wels es koncefcia pirvelad gamoixata de-
vizSi `pepsi~ maTTvis, vinc Tavs axalgazrdad
grZnobs~. 1964 wels ki Tavisi klasikuri ieri
SeiZina: `Tqven xarT `pepsis~ Taoba~.
Pepsi-s strategia ̀ droisa da modis miRma~ darCe-
nil konkurentTa poziciebis cvlaze iyo orien-
tirebuli. garda amisa, Pepsi-m sxva, aranakleb
Rirebuli fsiqologiuri upiratesobac moipova.
kompaniam Tavis sasikeTod gamoiyena miznobriv
auditoriaSi arsebuli asakobrivi metoqeoba.
ramdenadac adamianTa umetesoba `pepsis~ ki ara
_ `kolas~ svamda, logikuri iqneboda gvevarau-
da, rom `kolas~ ufro xandazmuli adamianebi
etanebian. Sesabamisad, axalgazrdobas SeeZlo
`pepsis~ moxmarebiT Tavisi tradiciuli pro-
testis gamoxatva. strategia TaobaTa sxvaobaze
iyo dafuZnebuli. maSin, roca `koka-kola~ Tavis
momxmarebels asaflavebs, ibadebian `pepsis~ axa-
li myidvelebi.
garda amisa, Pepsi moxerxebulad iyenebda axal-
gazrduli protestis tradiciul formas _ mu-
sikas. es misi strategiis ZiriTadi elementi iyo.
`pepsis~ sareklamo rgolebSi maikl jeksoni da
laionel riCi monawileoben. am varskvlavebis
danaxvas mozardebi aRtacebaSi mohyavs. ufrosi
Taobis adamianebi ki kiTxuloben: ̀ vinaa laionel
riCi?~.
devizi `axali Taoba irCevs `pepsis~ kompaniis
axalgazrduli strategiis kidev erTi gamoxatu-
lebaa. swored am strategias efuZneba Coca-Cola-s `xandazmul~ produqtze misi Seteva. magram
kompaniaTa umravlesobis msgavsad, Pepsi kargavs
Tavis strategiul mimarTulebas. bolo 20 wlis
ganmavlobaSi man `Taobis~ ideas saerTo drois
mxolod 1/3 dauTmo. danarCen or mesameds igi
sxva kampaniebs uTmobda.
1967 weli: `gemo, romelic sxva sasmelebs amar-
cxebs _ `pepsis~ gemo~.
1969 weli: `Tqven did xans icocxlebT, `pepsi~ ki
bevr rames mogcemT~.
da 1983 wlis yvelaze ufro mSvidi devizi: `pep-
si~ saswrafod!~
farTo moxmarebis saqonlisTvis reklama umniSv-
nelovanesi strategiuli iaraRia. strategiuli
mimarTulebis yovelwliurad cvla Secdomaa.
araferi ar unda SecvaloT manam, sanam marke-
tinguli omis erTi saxeobidan meoreze ar ga-
daxvalT.
ra Tqma unda, taqtikuri TvalsazrisiT xatebis,
sityvebis, gamosaxulebebisa da musikis Secvla
bevrjer SeiZleba. magram strategiisa _ ara.
miuxedavad amisa, Pepsi-s ZalisxmeviT miRebuli
saerTo efeqti Coca-Cola-s lideris pozicias
arTmevs. 1960 wels `kolas~ `pepsize~ 2,5-jer
mets svamdnen, 1985-Si ki mxolod 1,15-jer.
COCA-COLA dabrunebas cdilobs
did boTlebSi moTavsebuli sxva markis gamoS-
vebiT `pepsis~ blokireba Coca-Cola-s wlebis man-
Zilze ar ucdia. devizi `orje meti imave fasad~
misTvisac iseve efeqtiani iqneboda, rogorc es
Pepsi-s SemTxvevaSi moxda.
Tumca Coca-Cola kvlavac ganagrZobda ualkoho-
lo sasmelis gayidvas maSin, roca Pepsi swored
rom `pepsi-kolaTi~ vaWrobda. amis TvalsaCino
magaliTebia devizebi _ `gamagrilebeli pauza~
da `kolasTan~ erTad saqme ukeT wagivaT~.
1970 wels Coca-Cola-m, rogorc iqna, miagno li-
derisTvis xelsayrel TavdacviT strategias.
es strategia Tavad mis liderobas efuZneboda.
"It’s the real thing" (`esaa saukeTeso sasmeli~). igu-
lisxmeba, rom yvelaferi danarCeni, ubralod,
`koka-kolas~ imitaciaa. `saukeTeso sasmelis~
marketinguli omebi Targmani
86 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
strategiam `produqt 7X~-is _ `koka-kolas~ e.w.
saidumlo formulis _ irgvliv atexili xmau-
riTac moigo. cali xelis TiTebic gveyofa maT
CamosaTvlelad, vinc es formula icoda. amgva-
ri propaganda fasdaudebelia, radgan mTlianad
iqcevs `kolas~ momxmarebelTa yuradRebas. ma-
gram `saukeTeso sasmelis~ strategiam did xans
ver iarseba.
1975 weli: `gaumjobesdi, amerikav~.
1976 weli: `kola~ sicocxles axangrZlivebs~.
1979 weli: `miirTviT `kola~ da gaiRimeT~.
1982 wels Coca-Cola-m ugemovnebobis mwvervals
miaRwia sloganiT `esaa, racaa~.
magram, miuxedavad imisa, rom Coca-Cola-m `sauke-
Teso sasmelis~ strategia didi xnis win daasa-
mara, Tavad idea darCa. TqviT saubrisas fraza
`saukeTeso sasmeli~ da adamianTa umravlesoba
mixvdeba, rom `koka-kolas~ gulisxmobT. hkiTxeT
maT: `ra aris es?~ da gipasuxeben: `esaa, racaa~.
ROYAL CROWN-i Zalian cota da Zalian
gvian
#3-ma `kolam~ _ Royal Crown-ma TamaSSi xelmeo-
red CarTva 1969 wels scada. man am saqmeSi dax-
marebisTvis im drois yvelaze ufro popularul
sareklamo saagento Wells, Rich, Greene-s mimarTa
da masiuri sareklamo kampania gaaCaRa.
`davbrundiT, rom bolo movuRoT `kolasa~ da
`pepsis~. _ ganacxada meri uelsma. _ imedi maqvs
momitevebT aseT mkveTr gamonaTqvams, magram Cven
marTla gadawyvetili gvaqvs maTi ganadgureba~.
Tavi davaneboT Royal Crown-is reklamas. mTavari
es araa. SeuZlebelia fexdafex misdio da, miT
ufro, gadauswro iseT msxvil markebs, rogo-
rebicaa `pepsi~ da `koka-kola~ (imxanad mxolod
`pepsi~ Royal Crown-ze 4-jer meti iyideboda.
dRes ki 10-jer meti iyideba). Royal Crown-i dide-
bis zenitSi mxolod 30-ian wlebSi imyofeboda,
roca gayidvebis moculobiT `pepsis~ uswrebda.
ai, swored maSin unda emoqmeda. 1969 wlisTvis ki
es yvelaferi kargad nacnob istoriad gadaiqca
_ kompania Zalian mcire iyo, mis mier gadadg-
muli nabijebi ki _ Zalian dagvianebuli. Royal
Crown-is sabazro wili wlidan wlamde klebulo-
bda. maS, raRa SeeZlo moemoqmeda liderebisgan
Zlier CamorCenil #3 markas?
amis pasuxi, ra Tqma unda, brZolis xasiaTisa da,
Sesabamisad, marketinguli strategiis Secvlaa.
Royal Crown-isTvis logikuri gamosavali partiza-
noba iqneboda. mas sisruleSi unda moeyvana par-
tizanuli omis pirveli principi: moeZebna bazris
imdenad mcire segmenti, rom misi dacva SeZle-
boda. SesaZloa, mas qveynis teritoriaze geogra-
fiuli poziciebis gamagreba moexerxebina. amas
Royal Crown-i albaT sadRac samxreTSi SeZlebda,
sadac mas SedarebiT Zlieri poziciebi aqvs. Tuki
igi SezRuduli resursebiT mTeli qveynis teri-
toriaze masStabur omSi Caebmeba, Sedegi advilad
prognozirebadi iqneba: `kola~ da `pepsi~ ubra-
lod CaZiraven mas. ramdenadac am ori sasmelis
mdinareebi sul ufro metad diddeba, #3 marki-
saTvis daxlebze adgili ubralod aRar rCeba.
upiratesobaTa brZola
60-ian wlebSi Royal Crown-ma Diet Rite Cola-s saxiT
Zlieri flanguri manevri ganaxorciela. konku-
rentebisTvis es sruliad moulodneli iyo. Coca-Cola-m mxolod 3 wlis Semdeg moaxerxa reagireba
_ es iyo gamagrilebeli sasmeli Tab-i. Pepsi-Cola-m ki pasuxad Diet Pepsi gamouSva. aTwleulis bo-
losTvis Diet Rite-i `dietur~ sasmelebs Soris
yvelaze ufro gayidvadi produqti iyo. masze
Royal Crown-is Semosavlis naxevari modioda.
flanguri Setevis #3 principi gvaswavlis: mowi-
naaRmdegis kvaldakval devna TviT SetevasaviT
mniSvnelovania. Tamamma manevrma Diet Rite-s war-
mateba moutana. Coca-Cola-m da Pepsi-Cola-m ki sa-mwliani umoqmedobiT mSvenieri saCuqari gauke-
Tes mas. dadga mniSvnelovani gadawyvetilebis
miRebis dro. unda SeenarCunebina Royal Crown-s
gamagrilebeli sasmelebis sruli sawarmoo xazi,
Tu mTeli resursebi gamarjvebuli produ-
qtisken miemarTa?
Diet Rite-i Tu Royal Crown-i? Jeep-i Tu msubuqi
avtomobilebi? iseTi STabeWdileba iqmneboda,
rom aseTi mniSvnelobis strategiul kiTxvebze
swor pasuxs verasodes miagnebdnen.
menejmentis amerikuli skola gadawyvetile-
bis miRebas bazars andobs. amitom, am SemTxve-
Targmani marketinguli omebi
87seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
vaSic, kompaniam orive frontze gadawyvita
brZola.
da Sedegmac ar daayovna.
male Diet Rite Cola miviwyebas mieca. marka, ro-
melic odesRac Tavis seqtorSi dominirebda,
dResdReobiT sabazro wilis 4%-ze naklebs
flobs. mxolod Diet Coke-i masze 14-jer ukeT
iyideba. brZola, ra Tqma unda, uTanasworo iyo.
`didma oreulma~ Tavisi sasmelebidan miRebuli
mTeli Semosavali `dieturi~ markebis dasafinan-
seblad gamoiyena. Royal Crown-i ki Diet Rite-isgan miRebul Semosavals Coca-Cola-sa da Pepsi-Cola-ze
ieriSebs axmarda.
`Zalebi erT wertilSi unda iyos koncentrire-
buli~ _ ambobs klauzevici. `upiratesobaTa br-
Zola~ am aforizmis mniSvnelovnebas kidev er-
Txel adasturebs.
UNCOLA-s flanguri Setevebi
male bazarze kidev erTi moTamaSe _ Seven-Up-i _ gamoCnda. 1968 wels am kompaniam warmoadgina Uncola _ limonis gemos mqone ualkoholo sasme-
li. mizani martivi iyo: 7-Up-i `koka-kolasa~ da
`pepsis~ alternativad unda qceuliyo. pirvel
wels misi gayidvebi 15%-iT gaizarda.
amgvarad, ieriSis mitana nebismier Zlier pozi-
ciaze SeiZleba.
saerTod, rac ufro mtkicea pozicia da rac
ufro didia sabazro wili, miT metad martivia
misi alternativis Seqmna. ase Secvala Caim yava.
BMW-m _ Mercedes-Benz-i. 7-Up-ma ki _ `kola~ da
`pepsi~.
Uncola-s bazarze warmodgenidan 10 wlis Semdeg,
7-Up-i kompania Philip Morris-ma iyida. am SenaZenSi
man uprecedento safasuri _ $520 mln. _ gadai-
xada. anu, $74 mln. TiToeul Up-Si.
Marlboro-sa da Miller Lite-is brendebis cota xnis
winandeli marketinguli triumfiT gulmoce-
mulma Philip Morris-ma 7-Up-iTac diadi gamarjve-
bebis mopoveba gadawyvita. kompaniam gaaormaga
markis biujeti (man $40 mln-s miaRwia) da daiwyo
aqcia, romelsac Cven `sakuTari ocnebebis
reklama~ vuwodeT.
`amerika 7-Up-ze gadadis~ _ naTqvami iyo reklama-
Si. Tumca realoba aseTi optimizmis safuZvels
ar iZleoda. im wels 7-Up-i gamagrilebeli sasme-
lebis erTaderTi marka iyo, romelic wamgebiani
produqtebis aTeulSi Sevida. misi sabazro wili
10%-mde Semcirda. imxanad 7-Up-is strategia
(garda Setyobinebisa, rom `amerika 7-Up-ze gada-
dis~) simRerebisa da cekvebis aqtiur gamoyene-
bas gulisxmobda. es gasarTobi RonisZiebebi sxva
araferi iyo, Tu ara `kolas~ danarCeni sasmele-
bis uZlieres mxareze Seteva: `koka-kolasa~ da
`pepsize~ ukeT veravin cekvavs da mReris.
Tuki markas samxedro Tvalsawieridan SevxedavT,
umal cxadi xdeba, ratom ar gaizarda 7-Up-is gayid-
vebi da ratom ar gadavida amerika am sasmelze.
ra gaakeTa 7-Up-ma? ra da _ gankerZoebuli, al-
ternatiuli pozicia Seqmna. amiT man biznesis na-
wili waarTva janjafilisa Tu Zirxvenas ludebs,
forToxlis wvenebs da `kolebis~ sxva alterna-
tivebs.
Semdeg dadga SeteviT moqmedebebze gadasvlis
dro. saWiro iyo momxmareblisTvis miecaT `ko-
lebisgan~ gansxvavebul sasmelebze gadasvlis
mizezi. Tavdasxmis #1 principi gvaswavlis: mTa-
varia, lideris poziciis Zlier mxareze gavama-
xviloT yuradReba.
ra aris `kolas~ tipis sasmelebis Zlieri mxare?
albaT _ gemo. Tavdacvis #2 principis mixed-
viT, aucilebelia lideris Zlier mxareSi susti
wertilis naxva. ra susti wertili aqvs `kolas~
sasmelebs? Tuki `koka-kolas~ qilaze arsebul
warweras waikiTxavT, naxavT, rom mis Semadgen-
lobaSi Sedis gazirebuli wyali, Saqari, karme-
lis pigmenti, fosformJava, naturaluri aroma-
tizatorebi da kofeini.
diax, kofeini! kofeins yvela `kola~ Seicavs,
radgan igi Warbad aris kolas kaklebSi. federa-
luri kanonmdeblobis Tanaxmad, `kokas~ ar Sei-
Zleba `kola~ daerqvas, Tuki masSi kofeini ar
aris. magram umTavresad vin svams gamagrilebel
sasmelebs? vin da _ bavSvebi.
paradoqsi isaa, rom amerikis kvebis produqte-
bisa da wamlebis kontrolis sammarTvelom ar
akrZala `kolas~ sasmelebSi kofeinis CarTva
(radgan es nivTiereba, damuSavebis procesSi,
marketinguli omebi Targmani
88 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
kaklebidan mTlianad qreba). amitomac Coca-Cola kofeins mesame mxarisgan (magaliTad, General Foo-ds-isgan) yidulobs.
ase iWyipebian bavSvebi mSoblebis sayvareli yava
Sanka-dan amoRebuli kofeiniT. ai, ra weria am
nivTierebis Sesaxeb ganmartebiT leqsikonSi: `ya-
vis, Caisa da kolas kaklebis SemadgenlobaSi Se-
mavali mware kristaluri alkaloidi; gulisa da
centraluri nervuli sistemis stimulatori~.
mSoblebs ki sulac ar undaT bavSvebis stimuli-
reba. isini, piriqiT, maTs dawynarebaze ocnebo-
ben. bavSvebi isedac sakmaod energiulebi arian
(sabavSvo `valiumi~ wamlebs Soris hitad iqce-
va, Tuki Hoff mann-LaRoche-i mis warmoebas gada-
wyvets).
80-iani wlebis dasawyisSi Cven Seven-Up-s ukofei-
no sasmelis gamoSveba SevTavazeT. sacdel sate-
levizio reklamaSi naTqvami iyo: `gana dausxamT
yavas Tqvens bavSvebs? maS, ratomRa asmevT `ko-
las~, romelSic aranaklebi kofeinia? Svilebs
`kola~ ki ara, ukofeino gamagrilebeli sasmeli
7-Up-i daalevineT~.
magram am SeTavazebaze kompaniis vice-prezi-
dentma marketingis dargSi kategoriuli uari
ganacxada. `Cven amgvarad arasodes wavaxalisebT
produqts~, _ Tqva man.
Tumca `arasodes~ arc iseTi xangrZlivi vadaa,
Tuki biznesi Tavze gengreva. amitomac 1982
wels Seven-Up-ma mainc ganaxorciela `ukofeino~
strategia. `Cvens produqtSi arasodes yofila
da arc arasodes iqneba es nivTiereba~, _ ewe-
ra Seven-Up-is axal qilebze. magram SemdgomSi
kompaniam ori strategiuli Secdoma dauSva. jer
erTi, man paralelurad ukofeino `kola~ Like-i gamouSva. anu daanawevra Zalebi da daabnia momx-
marebeli. da, meore, man sruliad miiviwya Uncola.
imis Tqma, rom Seven-Up-i `koka-kolasa~ da `pep-
sisgan~ gansxvavebiT kofeins ar Seicavs, sakmari-
si ar iyo. garda amisa, aucilebeli iyo momxmare-
blisTvis imis Sexseneba, rom Uncola ori grandis
alternativaa.
miuxedavad amisa, `ukofeino~ strategiam Seven-Up-is gayidvebs seriozuli biZgi misca. male
markam meoTxe adgilidan mesameze gadainacvla.
Tumca kompaniam amgvar kursze koncentrireba
did xans ver SeZlo da `ukofeino~ strategia
male Secvala strategiam _ `xelovnuri saRebre-
bis gareSe~.
xelovnuri saRebrebis gareSe? maS, raRa vTqvaT
Jello-s Jeleebis madis aRmZvrel (da mkveTr) fe-
rebze? am ingredientebs uamravi produqti Sei-
cavs _ tortebiT dawyebuli da wamlebiT damTa-
vrebuli.
Semdeg Seven-Up-i isev Uncola-ze gadaerTo da ra-
mdenime weliwadSi sami didi programa moicvala.
marketinguli omis mizania, areuloba mtris ba-
nakSi Seitano da ara _ sakuTar rigebSi. gonze
mosasvlelad Seven-Up-s kidev didi dro dasWir-
deba.
qaosi `kolas~ sasmelebis rigebSi
principSi, `ukofeino~ kampaniam is gaakeTa, rac
karg SeteviT operacias unda gaekeTebina. man
Coca-Cola-sa da Pepsi-Cola-s rigebSi didi qaosi
da areuloba gamoiwvia. `Seven-Up-is ukofei-
no reklama mTels dargs Tavdayira ayenebs~, _
werda The Wall Street Journal-i. Tavis gancxadebaSi
PepsiCo-m am sareklamo kampanias `sazogadoebis-
Tvis mavne~ uwoda, radgan `igi efuZneba dausa-
buTebel faqtebs janmrTelobaze zemoqmedebis
Sesaxeb da adamianTa daSinebas isaxavs miznad~.
`pepsis~ mwarmoebelma ganacxada, rom `misi Rrma
rwmeniT~, kofeini janmrTelobisTvis safrTxes
ar warmoadgens.
Cveni azriT, perCesidan Zalian bevri saprotes-
to gamoxmaureba movida. amis Semdeg PepsiCo-m sul raRac 6 TveSi gamouSva Pepsi Free-s Cveule-
brivi da `dieturi~ versiebi. mis magaliTs mi-
baZes: Coca-Cola-m, Royal Crown-ma da Dr. Pepper-ma. male maT Sunkist-ic ki SeuerTda (Tumca gaugeba-
ria, ra kavSiri aqvs kofeins forToxlis limo-
naTTan). kofeinma yvela kompania SeaSfoTa. ma-
rkebi, romlebSic kofeini mniSvnelovan rols ar
TamaSobda (Sprite, janjafilis ludi Canada Dry da sxvebi), uecrad am sakiTxis mniSvnelovnebaze
alaparakdnen.
ar SeiZleba, ar vaxsenoT RC-100. `kolas~ sas-
melebis omis mTeli istoriis manZilze igi iS-
viaTad Tu uxsenebia vinmes. am dros, pirveli
Targmani marketinguli omebi
89seqtemberi 2009 N6 (26) biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi
ukofeino kola swored RC-100 iyo. Royal Crown-is
mier 1980 wels gamoSvebulma am produqtma po-
pularoba swrafad moipova, magram Diet Rite Cola-s msgavsad maleve iqna `neitralizebuli~ kofei-
niani `koka-kolasa~ da `pepsis~ mier.
sakmarisi araa pirvelma gaakeTo rame. warmate-
bisTvis pirvelic unda iyo da uZlieresic.
upiratesobaTa brZola: meore raundi
momdevno zalpma 1982 wels niu-iorkSi daiquxa,
roca Coca-Cola-m Tavisi axali Diet Coke-i warmo-
adgina. es, 1886 wels originaluri `kolas~ ga-
mosvlis Semdeg, Coke-is saxeliT gamosuli pir-
veli sasmeli iyo.
manamde bazari ase swrafad jer arc erT pro-
duqts ar daupyria. `warmatebuli marketingis
TvalsazrisiT Diet Coke-ma yvelas ajoba~ _ wer-
da The New York Times-i. The Wall Street Journal-i wi-naswarmetyvelebda: `Diet Coke-is gaTvla zusti
aRmoCnda. igi kompaniis istoriaSi meore yvelaze
ufro popularuli sasmeli iqneba~. `es sasmeli
uprecedentod mokle droSi erT-erTi yvelaze
ufro popularuli sasmeli gaxda~ _ ganacxada
Jurnal Jesse Myers’ beverage Digest-is redaqtorma.
pirmSos mimarT arc mSoblebs dauSuriaT saqebi
sityvebi. ` Diet Coke-i Cveni kompaniis 96-wliani
istoriis manZilze yvelaze ufro mniSvnelova-
ni produqti da yvelaze ufro eqstravagantuli
movlenaa gamagrilebeli sasmelebis industria-
Si~ _ ambobda Coca-Cola USA-s prezidenti braian
daisoni.
am diTirambebis fonze vaJkacobas movikrebT da
vityviT, rom samomavlo perspeqtivaSi Diet Coke-iT Coca-Cola-m mniSvnelovani zarali moutana saku-
Tar jibes. ki batono, moklevadian perspeqtivaSi
am siaxles didi warmateba hqonda (iseve, rogorc,
Tavis droze, Diet Rite-Cola-sa da RC-100-s). rogorc
Cans, igi mtkiced damkvidrda `koka-kolasa~ da
`pepsis~ gverdiT. magram ris fasad?
jer erTi, Coca-Cola-m sruliad aiRo xeli Tab-
ze. Diet Coke-is bazarze gamosvlis droisTvis
es produqti bazris 4,3%-s flobda da qveynis
samxreTSi sakmao popularobiTac sargeblobda.
magram Diet Coke-is gamosvlis Semdeg misi wili
1,8%-mde Semcirda.
amgvarad, Coca-Cola-m gaakeTa is, rasac xelmoca-
ruli damkveTebi akeTeben xolme. man uari Tqva
Tab-is reklamiT dakavebul saagentosTan TanamS-
romlobaze da Secvala reklama. nuTu SeuZlebe-
li iyo Tab-is aRorZineba? diax, SeuZlebeli iyo.
yovel SemTxvevaSi, manam, sanam Coca-Cola Tavis
`dietas~ ar Sewyvetda.
da, meore _ izarala Tavad `koka-kolamac~. Diet Coke-is dabadebis Semdeg misi sabazro wili
23,9%-idan 21.7%-mde Semcirda. amgvarad, Diet Coke-is dapyrobiTi omebi Tab-isa da `koka-ko-
las~ teritoriebis xarjze mimdinareobda.
PEPSI-s gamowveva
sayuradReboa Pepsi-s mier 70-ian wlebSi gadadg-
muli kidev erTi nabiji. am kampanias `Pepsi-s gamo-
wveva~ erqva da igi ori sasmelis `brmad~ Sefase-
bis testebs Seicavda. am testebis dros `pepsim~
`koka-kola~ angariSiT 3:2 daamarcxa da es Sedegi
satelevizio reklamebis saSualebiT gaxmaurda.
kargi strategiaa? SesaZloa, radgan sust wer-
tilSi urtyams konkurent produqts, vinaidan
`pepsi~ 9%-iT ufro tkbilia, vidre `kola~ da
mas, erTi SexedviT, ufro sasiamovno gemo aqvs
(misi es Tviseba `pepsis Taobis~ strategiasac
exmaureba, radgan 12 wlis mozardisTvis `zedme-
tad tkbilis~ cneba ar arsebobs).
magram meore frontis gaxsna kompaniisTvis saukeTe-
so strategia ar iyo. #2 produqts Zalebis gafan-
tvis fufuneba ar aqvs. Tavdacvis mesame principi
gvaswavlis, rom ieriSi frontis, SeZlebisdagvarad,
viwro monakveTze unda ganxorcieldes.
magram Semdeg Coca-Cola-m gaakeTa is, rac liderma
arasodes ar unda gaakeTos. `Pepsi-s gamowvevas-
Tan~ ramdenimewliani brZolis Semdeg man Secva-
la Tavisi sasmelis formula, `pepsi-kolasaviT~
tkbili gaxada igi da sajarod ganacxada amis Se-
saxeb. am dRidan `saukeTeso sasmeli~ saukeTeso
aRar iyo. mokled, Coca-Cola-m kinaRam erTi dar-
tymiT moSala sakuTari poziciebi.
problema formulis Secvla-arSecvla ki ara,
am cvlilebis gaxmaureba iyo. sakuTari pro-
duqtis Semadgenlobis umniSvnelo cvlilebebs
drodadro mravali kompania axorcielebs. amis
erT-erTi uTvalsaCinoesi magaliTia fruqto-
marketinguli omebi Targmani
90 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
ziT mdidari simindis sirofis saxaroziT Cana-
cvleba.
mravali kompaniisTvis `siaxlisa da gaumjobese-
bis~ Setana marketinguli cxovrebis stilia. Co-ca-Cola-s situacia amisgan imiT gansxvavdeba, rom
mas `saukeTeso~ pozicia ekava. warmoudgeneli
siswrafiT cvlad samyaroSi `Coca-Cola~ warmoad-
genda mudmivobas, romelic wamdauwum ar axsene-
bda momxmareblebs, rom isini berdebian.
klasikur boTlze uaris Tqma kompaniisTvis
didi danakargi iyo. axla ki mas formulis Se-
cvlac mouwia.
`saukeTeso sasmelis~ dabruneba
`axali kolas~ gamoCenidan sul raRac sami Tvis
Semdeg Coca-Cola-s armiam TeTri droSa aRmarTa.
kompaniis mesveurebma ganacxades, rom `saukeTe-
so sasmeli~ axali _ Classic Coke-is _ saxelwode-
biT dabrundeba. es New Coke-is sikvdilis moa-
xloebas niSnavs. Cveni varaudiT, igi bazridan
male gaqreba.
aRqma realobaze Zlieria. testebis Tanaxmad,
New Coke-i Zvel `kolaze~ ukeTesi gamodga, ma-
gram momxmareblebi ase ar fiqrobdnen. bolos da
bolos, originaluri kola xom `saukeTeso~ iyo.
rogor SeiZleba rame saukeTesoze ukeTesi iyos?
aRqma iseve zemoqmedebs gemovnebaze, rogorc _
azrovnebaze. brZolebi xalxis tvinSi imarTeba.
adamianis cnobierebaSi faqtebi ki ara, mxolod
SegrZnebebi ileqeba. swored grZnobaa WeSmariti
realoba.
usaTuod waagebT, Tuki ise ar moiqceviT, rogoc
momxmarebeli aRgiqvamT. Xerox-i xalxis cnobie-
rebaSi aslis gadamReb manqanebTan asocirdeba.
SeuZlebelia Xerox-is markis kompiuterebiT ba-
zarze warmatebis naxva.
Volkswagen-i patara, saimedo da xangamZle avto-
mobilebTan asocirdeba. amitomac igi ver yidda
did da ZviradRirebul manqanebs manam, sanam sa-
xeli ar Seucvala da Audi ar daarqva maT.
`koka-kolas~ formulis Secvlam misi `saukeTe-
so sasmelad~ aRqmis winaaRmdeg imoqmeda. kvlav
Zvel formulaze gadasvla imis sajaro aRiareba
iyo, rom kompaniam Secdoma dauSva. Coca-Cola-s SeeZlo, adamianTa gonebaSi sakuTari poziciebi
Seesustebina.
kompaniis lideroba istoriis manZilze pirve-
lad aRmoCnda safrTxis qveS. Pepsi-s ki yvela
Sansi hqonda, gamagrilebel sasmelebSi #1 marka
gamxdariyo.
kofeinis problema
Coca-Cola-m `Pepsi-s gamowveva~ meore frontis Se-
qmniT moigeria. 7-Up-is `ukofeino~ Semotevebis-
gan Tavis dasacavad ki man sami Tavisi sasmelis
Sesabamisi versiebi gamouSva. ase rom, dResdRe-
obiT mas 8 produqti da didi Sinaareuloba aqvs
(Classic Coke-i, New Coke-i, Cherry Coke-i, Diet Coke-i, Tab-i, Caff eine-Free New Coke-i, Caff eine-Free Diet Coke-i da Caff eine-Free Tab-i).
rogorc Cans, kompania ver acnobierebs, ramxela
safrTxe imaleba am `ukofeino kolebSi~. Sexe-
deT, ra emarTeba yavas. ukofeino yavebis gayid-
vaTa zrdasTan erTad yavis saerTo moxmareba
klebulobs.
cota xanSi adamianebi saerTod aRar daleven
`koka-kolas~, radgan igi kofeins Seicavs, magram
aRarc `ukofeino kolas~ mieZalebian, radgan igi
`saukeTeso sasmeli~ araa.
formulis Secvla axali `kolebis~ gamoSvebas-
Tan erTad kompaniis mesveurebs usiamovnebebs
uqadis. is momxmarebelic ki, romelmac ̀ saSualo
asakis krizisi~ gadalaxa da `koka-kolas~ smis-
Tvis Tavi ar daunebebia, ver SeZlebs am sasmelis
uproblemod yidvas. warmoidgineT ra saubari
SeiZleba gaimarTos masa da gamyidvels Soris:
_ `kola~ momeciT.
_ romeli gnebavT, Classic Coke-i, New Coke-i, Cher-ry Coke-i Tu Diet Coke-i?
_ Diet Coke-i.
_ Cveulebrivi Tu ukofeino Diet Coke-i?
_ jandabas, modi, 7-Up-s aviReb.
gagrZeleba Semdeg nomerSi
Targmani marketinguli omebi
92 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
pasuxebi wina nomerSi gamoqveynebul amocanebze
testebi sazrianobaze
1
nebismieri gaxerxvis Semdeg ficrebis raodenoba
erTiT izrdeba. sul 53 gaxerxva Seasrules da, sab-
olood, 72 ficari miiRes. maSasadame, Tavidan sul
cxrameti (72-53) ficari hqondaT.
testebi
2 Tu yuTSi 49 TeTris Rirebulebis 10 monetaa,
maSin arsebobs am monetaTa mxolod erTi
kombinacia: 4 erTTeTriani, 3 aTTeTriani da 3
xuTTeTriani. maSasadame, aTTeTriani monetis
amoRebis Sansi 3/10 (an 30%-is) tolia.
3
vanom gaweuli Sromis safasurad Tanxis mesame-
di, daTom ki _ ori mesamedi unda miiRos.
vTqvaT, daTo ormos amoTxras 2 saaTs, xolo
amoTxrili miwis gatanas _ 4 saaTs undeba. maSin
vano ormos amoTxras 4 saaTs, miwis gatanas ki _
8 saaTi moundeba. maSasadame, maTi Zalebi ormos
amoTxrisas erTmaneTs ise Seefardeba, rogorc
2/4-s, xolo miwis gatanisas _ rogorc 4/8-s. anu,
nebismier SemTxvevaSi daTo orjer meti mocu-
lobis saqmes akeTebs. amitom, fulis samarTlia-
nad ganawilebis SemTxvevaSi man vanoze orjer
meti Tanxa unda miiRos.
testebi
94 biznesi: adamianebi, meTodebi, strategiebi seqtemberi 2009 N6 (26)
testebi
testebi sazrianobazeaxali amocanebi
2. Tqven win 4 banqos qaRaldi gaSales _
ori ydis mxridan, oric Siga mxridan. Ta-
nac Segatyobines, rom wiTeli ydis mqone
banqos qaRaldis Siga mxareze wrea daxa-
tuli. minimaluri odenobis ramdeni da
romeli banqos qaRaldi unda gadaabru-
noT, raTa darwmundeT, sworia Tu ara
is, rac Tavidan giTxres.
1. gadaaadgileT mxolod erTi asanTis Reri ise, rom kvadra-
ti miiRoT. cxadia, asanTis gatexva ar SeiZleba.
3. Tqven organizaciaSi arsebul vakansiaze gamocxa-
debul konkursSi 3 pretendenti _ levani (L), mamuka (M)
da zurabi (Z) _ iRebs monawileobas. konkursi momavali
samuSaosTvis saWiro sami unaris Sesafaseblad sami da-
valebis Sesrulebas iTvaliswinebs. dadginda:
pirveli davalebis mixedviT:
L 5 erTeulis keTebas aswrebs, sanam M 2 erTeuls
akeTebs.
Z 4 erTeulis keTebas aswrebs, sanam L 3 erTeuls
akeTebs.
meore davalebis mixedviT:
Z 5 erTeulis keTebas aswrebs, sanam L 1 erTeuls
akeTebs.
M 5 erTeulis keTebas aswrebs, sanam Z 3 erTeuls
akeTebs.
mesame davalebis mixedviT:
M 4 erTeulis keTebas aswrebs, sanam Z 1 erTeuls
akeTebs.
L 3 erTeulis keTebas aswrebs, sanam M 1 erTeuls
akeTebs.
romels pretendents miiRebT samsaxurSi, Tu momavali
samuSaosTvis samive unari Tanabrad mniSvnelovania?
saerTaSoriso sareklamo saagento Ogilvy & Mather
warmomadgenlobiTi ofisi saqarTvelosa da somxeTSi
www.adstation.ge
www.ogilvy.com