1
saqarTvelos agraruli universitetis vasil
gulisaSvilis saxelobis satyeo instituti
d a s k v n a
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebis satyeo-
paTologiuri mdgomareobis Seswavlisa da maTi
gamajansaRebeli RonisZiebebis SemuSavebis Sesaxeb
Tbilisi - 2013
2
S i n a a r s i
gv.
Sesavali --------------------------------------------------------------------------------- 3
1. Tavi I – gamokvlevis samusao programa da meTodika --- 4
2. Tavi II – TuSeTis fizikur-geografiuli pirobebis
mokle daxasiaTeba ------------------------------------------------------------ 5
3. Tavi III sosnovskis fiWvis (Pinus Sosnovskyi Nakai)
bioekologiur TaviseburebaTa mokle daxasiaTeba --------- 7
4. Tavi IV TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebis
satyeo- paTologiuri gamokvlevis Sedegebi ------------------- 8
daskvnebi --------------------------------------------------------------------------- 23
fiWvnarebis gamajansaRebeli RonisZiebani ------------------- 24
literatura ----------------------------------------------------------------------- 28
danarTi – 1: TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi
aRebuli niadagis nimuSebis analizebis monacemebi
danarTi – 2: TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi
mimdinare procesebis suraTebi
danarTi – 3: TuSeTis dacul teritoriebze mavnebliT
dazianebul marSrutebze (14 marSrutze), lentiseburi
aRricxvebisas koromebis sataqsacio aRwerebi
3
Sesavali
winamdebare angariSSi warmodgenilia TuSeTis daculi teritoriebis
fiWvnarebSi Catarebuli satyeo-paTologiuri mdgomareobis gamokvlevis
Sedegebi.
aRniSnulis gamokvlevebi Catarda saqarTvelos garemos dacvisa da
bunebrivi resursebis saministros daculi teritoriebis saagentosa da
saqarTvelos agrarul universitets Soris dadebuli xelSekrulebis (# get-
28 11 ivlisi 2013w.) Sesabamisad.
satyeo-paTologfiuri gamokvlevebi Catarda amave universitetis
v.gulisaSvilis saxelobis satyeo institutis mecnier TanamSromlebisa da
mowveuli specialistebis mier.
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi satyeo-paTologiuri
gamokvlevebis mosamzadebeli da savele samuSaoebi Catarda 2013 wlis 11 - 27
ivliss.
Llaboratoriul samuSaoebsa da savele satyeo-paTologiur gamokvlevebSi
monawileobdnen:
1. supataSvili arCili – saqarTvelos agraruli universitetis vasil
gulisaSvilis saxelobis satyeo institutis tyis dacvis ganyofilebis
ufrosi, mecnierebis akademiuri doqtori, metyeve entomologi (jgufis
xelmZRvaneli);
2. TavaZe biZina - saqarTvelos agraruli universitetis vasil
gulisaSvilis saxelobis satyeo institutis tyis dacvis ganyofilebis
ufrosi mecnier TanamSromeli, mecnierebis akademiuri doqtori (metyeve
fitopaTologi);
3. goginaSvili nani - saqarTvelos agraruli universitetis vasil
gulisaSvilis saxelobis satyeo institutis tyis dacvis ganyofilebis
ufrosi mecnier-TanamSromeli, mecnierebis akademiuri doqtori
(mcenareTa damcveli);
4
4. uruSaZe Teo – soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori, niadagmcodne,
saqarTvelos agraruli universitetis h.feris saxelobis ekologiuri
soflis meurneobisa da bunebis dacvis laboratoriis gamge;
5. qiziyelaSvili oTari – biologiur mecnierebaTa doqtori,
fitopaTologi-mikologi (mowveuli specialisti).
Tavi I
gamokvlevis samuSao programa da meTodika
TuSeTis daculi teritoriebis (TuSeTis saxelmwifo nakrZali, TuSeTis
erovnuli parki, TuSeTis daculi landSafti) ekosistemebis umniSvnelovanes
Semadgenel nawils warmoadgenen fiWvnarebi, romelTa farTobia daaxloebiT,
15 000 ha, rac mTeli saqarTvelos fiWvnarebis (122 aTas ha; gigauri, 2000) 12,3%
Seadgens.
fiWvnarebi warmodgenilia sosnovskis fiWviT (Pinus Sosnovskyi Nakai).
maTi gamokvlevis saWiroeba gamoiwvia im garemoebam, rom bolo wlebSi
aRiniSna, erTi mxriv, xeebis gafantuli tipis an mcire jgufebis xmoba da,
meore mxriv, wiwvebis masobrivi elferis Secvla.
aRniSnulidan gamomdinare, gamokvlevebis mizani iyo daculi
teritoriebis fiWvnarebis saerTo satyeo-paTologiuri mdgomareobisa da
xmobis mizezebis dagena; fiWvis mavneblebisa da daavadebebis gamovlineba,
niadagis analizebis gakeTeba da maTi rolis dadgena mimdinare procesebSi;
sabolood ki fiWvnarebis gamajansaRebeli RonisZiebebis SemuSaveba.
satyeo-paTologiuri gamokvlevebi Catarda satyeo paTologiaSi
aprobirebuli meTodebis gamoyenebiT: g.yanCaveli, S.supataSvili – satyeo
entomologia. Tb. 1968; Инструкция по Экспедиционному лесопатологическому
исследованию лесов СССР. М. 1983; Мозолевская Е., Катаев О., Соколова Э., 1984. Методы
лесопатологического обследования очагов стволовых вредителей леса. М. Лесная
промышленность стр. 87-152.; С.Шевченко, А.Цилюрик – Лесная фитопатология. Киев, 1986;
T.Oszako – Recent advances oak health in Europe. Warsaw, 2000.
5
satyeo-paTologiuri gamokvlevebisas gamoyenebuli iyo rogorc
vizualuri, ise rekognoscirebuli da marSrutuli aRricxvis meTodebi,
romlis drosac xdeboda mavneblebisa da daavadebebis nimuSebis Segroveba
laboratoriuli analizisaTvis.
amasTan erTad aRebuli iqna niadagis sinjebi laboratoriuli
analizisaTvis.
garda amisa, koromebis saerTo paTologiuri mdgomareobis Sefasebisas
gamoyenebulia satyeo paTologiaSi miRebuli koromebis Sefasebis Semdegi
kriteriumebi: paTologiuri TvalsazrisiT koromi iTvleba sustad
dazianebulad Tu masSi sxvadasxva mizezebiT (mavneblebi, daavadebebi da
bunebrivi faqtorebi) gamxmari an xmobadia xeebis 10%-mde raodenoba; Tu es
maCvenebeli meryeobs 10-dan 30%-mde, maSin koromi iTvleba saSualod
dazianebulad; xolo 30%-ze zeviT, Zlier dazianebulad (Инструкция по
Экспедиционному лесопатологическому исследованию лесов СССР. М. 1983).
amasTan erTad, satyeo paTologiaSi xmobadi koromebis gajansaRebis
mTavar satyeo-sameurneo RonisZiebad iTvleba sanitariuli Wrebi, rac
gulisxmobs xmobadi da gamxmari xeebis tyidan mocilebas; garda amisa
sanitariuli mdgomareobis gaumjobesebis mizniT moTxrili da motexili
xeebis (Caxergiloba) tyidan mocilebas; winaaRmdeg SemTxvevaSi xdeba
mavnebel-daavadebaTa rezervacia anu dagroveba, maTi ricxovnobis swrafi
zrda, didi zianis motana, rac saxeze gvaqvs dRevandel dRes TuSeTis dacul
teritoriebze.
Tavi II
TuSeTis fizikur-geografiuli pirobebis mokle daxasiaTeba
TuSeTi mdebareobs aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, axmetis
administraciul raionSi. igi moicavs TuSeTis alaznisa da piriqiTa alaznis
xeobebs, agreTve mdinare andis yoisus saTaves, romelsac alaznebis SeerTeba
qmnis (qse, t.5, Tb. 1980).
6
fizikur-geografiuli TvalsazrisiT TuSeTi miekuTvneba TuSeT-
xevsureTis raions, romelic kavkasionis Crdilo ferdobze mdebareobs da igi
ukiduresi aRmosavleTi nawilia Crdilo kavkasiis geografiuli teritoriis
im zolisa, romelic saqarTveloSi Semodis. masSi gaerTianebulia piriqiTi
xevsureTi da TuSeTi.
regioni ZiriTadad agebulia iuriuli Tixa-fiqalebiT, qviSaqvebiT,
mergelovani fiqlebiTa da kirqvebiT.
TuSeTi teqtonikur-myinvaruli reliefia, sadac kargadaa gamoxatuli
meoTxeuli gamyinvarebis kvali.
1200 – 2000 m simaRleze hava zomierad teniania, civi zamTriTa da mokle
grili zafxuliT. ianvris saSualo temperaturaa 30 C, 60 C; ivlisisa 140 C, 190
C. naleqebi 1500 – 1700 mm. weliwadSi. Uufro zemoT ki maRalmTis havaa civi,
mkacri zamTriT.
TuSeTis tyis zonaSi Ria yomrali niadagebia Camoyalibebuli. zRvis
donidan 2300-2500 metramde gavrcelebulia arynar-fiWvnari da fiWvnari tyeebi.
2500-2700 metrze zeviT mTa-mdelos kordian da kordian-torfian niadagebze
subalpuri mdeloebi da buCqnarebia. xolo ufro zemoT 3300-3500 metramde
alpuri mdeloebia. zogan mTis cicabo kalTebi gaSiSvlebulia (maruaSvili,
1970; qse, t. 2, 1977).
rac Seexeba TuSeTis daculi teritoriebis dendrofloras, aq 60 – mde
saxeobaa aRniSnuli, maT Soris: sosnovskis fiWvi, litvinovisa da rades
aryebi, maRalmTis nekerCxali, wiTeli da kazakuri Rviebi, mocxari, Wnavi,
Cveulebrivi mocvi, kavkasiis deka da sxv. tyis masivebi ki ZiriTadad
warmodgenilia arynar-fiWvnarebiT da fiWvnarebiT (gigauri, 2000); rac Seexeba
saerTod TuSeTis floras, aqauri floris 230 warmomadgeneli kavkasiis
floris endemia, xolo TuSeTSi gavrcelebuli mcenareTa 11 saxeoba mxolod
saqarTveloSi gvxvdeba (saqarTvelos daculi teritoriebi, 2007).
qvemoT mocemulia sosnovskis fiWvis bio-ekologiur TaviseburabaTa
mokle daxasiaTeba.
7
Tavi III
sosnovskis fiWvis (Pinus Sosnowskyi Nakai) bio-ekologiur
TaviseburebaTa mokle daxasiaTeba
sosnovskis fiWvi (Pinus Sosnowskyi Nakai) miekuTvneba fiWvisebrTa ojaxis
(Pinaceae Hindle.) fiWvis gvaris (Pinus [Tourn.]L) orwiwviani fiWvebis jgufs.
saqarTvelos tyeebSi arsebul merqnian saxeobebs Soris, sosnovskis fiWvi
xasiaTdeba gavrcelebis yvelaze farTo arealiT. igi gvxvdeba nairgvar
klimatur da niadagobriv pirobebSi, dawyebuli zRvis sanapirodan
damTavrebuli subalpebiT. izrdeba pirveli sididis xed, romelic simaRleSi
35-40 metramde aRwevs.
igi sinaTlis saxeobaa; niadagebis mimarT nakleb momTxovnia, ris gamoc
izrdeba yovelgvar niadagze; kargad itans rogorc niadagis, ise haeris
simSrales; amitomaa, rom igi hqmnis tyis koromebs Tavisi gabatonebiT
gansakuTrebiT saqarTvelos iseT regionebSi, romelnic xasiaTdebian
kontinenturi klimatiT, magaliTad mesxeT-javaxeTi, qarTlSi TeZmisa da tanas
xeobebi, mTaTuSeTi da a.S.
igi hqmnis rogorc wminda, ise Sereul koromebs, sxvadasxva saxeobebTan
erTad. gvxvdeba rogorc muxisa da wablis tyeebis sartylebSi, ise wiflisa
da soWnar-naZvnari tyeebis sartylebSi.
saerTod kargad ganviTarebuli fesvTa sistemis gamo, sosnovskis fiWvi
qargamZlea; mas mTis ferdobTa kldeebzec ki, kldis napralebs Soris mas
gabrtyelebuli fesvebi unviTardeba.
Rrma niadagebze igi qmnis erTxnovan Sekrul koromebs, xolo didi
daqanebis ferdobewbze, Txel niadagebze igi qmnis nairxnovan, varjSeukrav
koromebs; axasiaTebs maRali teqnikuri Tvisebebis merqani.
sosnovskis fiWvi miekuTvneba e.w. pioner saxeobebs da igi erT-erTi
pirveli saxldeba Tavisufal an naxanZral farTobebze; kargad itans did
yinvebs -240; -300; da aseve gvalvagamZlecaa.
da bolos, igi warmatebiT gamoiyeneba satyeo sakulturo samuSaoebSi da
sabaRo-saparko mSeneblobaSi (abaSiZe,1959; Гулисашвили, 1966).
8
Tavi IV
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebis
satyeo-paTologiuri gamokvlevis Sedegebi
rogorc zemoT ukve aRiniSna, 2013 wlis 22-27 agvistos Catarda TuSeTis
daculi teritoriebis fiWvnarebis satyeo-paTologiuri gamokvleva, rac
gamowveulia bolo periodSi fiWvis koromebSi Seqmnili stresuli
mdgomareobiT; kerZod ki im mdgomareobiT, rom garda gafantuli xmobisa,
zogierT farTobze gamoikveTa wiwvebis naadrevi cvena da masobrivi feris
Secvla.
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebis saerTo farTobia,
daaxloebiT, 15 aTasi ha; am fiWvnarebis unikalurobas ganapirobebs is
garemoeba, rom isini izrdeba ZiriTadad Zlieri daqanebis (360 da zeviT)
ferdobebze da gvxvdeba, erTis mxriv, wminda fiWvnarebisa da, meore mxriv,
arynar-fiWvnarebis saxiT, litvinovisa da rades aryebTan erTad; maT
unikalurobas ganapirobebs, agreTve is garemoebac, rom fiWvnarebi
ganlagebulia TuSeTis qvabulis CaWril-daserili reliefis pirobebSi,
miudgomel adgilebSi.
samecniero literaturaSi arsebuli monacemebiT (gigauri 2000), CaWril-
daserili reliefiTa da garemos pirobebiT unda iyos gamowveuli, rom
TuSeTis qvabulis TiTqmis yvela fiWvnari nairxnovania, rTuli aRnagobis
koromebiTaa warmodgenili da tyis xanZrebis kvalsac atarebs.
fiWvis koromebis xnovaneba da nairsarTulianoba am tyeebis biologiuri
mravalferovnebis erT erTi mniSvnelovani Semadgeneli elementia.
arsebuli monacemebiT amJamad fiWvnarebis stresuli mdgomareoba
gamoxatulia 4350ha-ze.
bunebriv ekosistemebSi qerqiWamia xoWoebi umniSvnelovanes rols
asruleben; am ekosistemebSi, saxldebian ra dasustebul da xmobad xeebze,
9
erTi mxriv, azianeben da axmoben xeebs, meore mxriv ki iwveven tyis narCenebis
daSlas da mineralizacias (Berriman and Pienaar,1973; Christianses et al. 1987).
qveojaxSi Scolytinae (Coleoptera: Curculionidae) 6000-ze meti saxeobaa aRwerili;
maT Soris erT-erTi yvelaze didi jgufia Coleoptera. Scolytinae-bis
warmomadgenlebi tipuri meoradi mavneblebi arian, magram garkveuli
xelSemwyobi klimaturi pirobebis Semdeg, maT SeuZliaT jansaRi xeebi gaaxmon
da gaanadguron (Bobrowski,2006).
fiWvis patara mebaRe ekuTvnis Tomicus Latr.- is gvars. Misi sinonimebi
Blastofhagus Eichh., Myelophilus Eichh.. msoflioSi am gvaris 14 saxeobaa
gavrcerlebuli. adre mas erqva “fiWvebis kvirtebis xoWo” (Bevan.1962). fiWvis
qerqiWamiebi Tomicus – is gvaridan aRiarebulni arian erT-erT mniSvnelovan
mavneblad. am xoWoebis Sesaxeb: biologia, ekologia, ekonomikuri mniSvneloba
– aseulobiT Sromaa gamoqveynebuli. arsebuli literaturis monacemebiT es
xoWoebi mniSvnelovan rols asruleben evropis, xmelTaSuazRvispira evropis
qveynebis da CrdiloeT afrikis fiWvnarebis degradaciaSi (Pfeffer,1995).
koromebis satyeo-paTologiuri gamokvlevebi Catarda vizualuri,
rekognoscirebuli da marSrutuli meTodebis gamoyenebiT; xdeboda mavne
mwerebisa da paTogeni sokoebis gamovlineba, fiWvis paTosistemebSi maTi
rolis dasadgenad. SeirCa misadgomi tipuri stresuli koromebi, romlebic
dazianebulia fiWvis patara mebaRiT, marSrutuli gamokvlebisaTvis, romlis
Sedegebic mocemulia #1, 2 cxrilebSi. (sul 14 marSruti, sadac da aRiricxa
1694 fiWvis xe).
cxrilebidan Cans, rom xmobis done arc ise maRalia, samagierod
yuradRebas iqcevs SekreWili (anu) gamxmari) axali ylortebiani xeebis didi
raodenoba; swored es SekreWili xeebi anu gamxmari axali ylortebi qmnian
koromis saerTo mowiTalo fons.
es movlena ki gamowveulia mavne mweris fiWvis patara mebaRis (Tomicus
(Blastofogus) minor Hart.) xoWos gavrcelebiT.
10
aseve did interess iwvevs fiWvebis ZiriTad Reroze da qerqze fiWvis.
patara mebaRis mier dazianebis didi smWidrove, mavneblis didi ricxovnoba,
rasac adasturebs mavne mweris mier, damatebiTi kvebis mizniT didi
raodenobis axalgazrda ylortebis dazianeba gaxmoba, romlebic suraTebzea
aRbeWdili.
cxrili #1
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi fiWvis patara mebaRiT Tomicus minor-iT dazianebuli koromebis satyeo - paTologiuri gamokvlevebis
Sedegebi marSrutuli aRricxvebis mixedviT, (ivlisi 2013w) # gamokvleuli
ubnebis
dasaxeleba
aRricxuli
xeebis
saerTo
raodenoba
-fiWvis
maT Soris
saRi Sekre-
Wili x-Ta r-ba
%
zexmeli
x-Ta rba %
xmobadi
x-Ta r-ba %
moTxr.
waqceu-
li x-Ta rba %
1 sonexi 366 - 338 92,35
18 4.92
4 1,09
6 1,64
2 Zveli diklos
teritoria
392 - 370 94,39
8 2,04
2 0,51
12 3,06
3 QqueTmirgvela 216 38 17,59
136 62,96
36 16,67
2 0,93
4 1,85
4 cokolTa fW-nar arynari
245 10 4,08
201 82,04
18 7,35
13 5,31
3 1,22
5 s.qumelaurTan
kavkasionis
Crd. kalTa
fW-nar arynari
229 - 198 86,46
21 9,17
6 2,62
4 1,75
6 SevardnaZis
wyaro
246 19 7,73
186 75,6
29 11,79
8 3,25
4 1,63
sul 1694 67 3,95 %
1429 84.36 %
130 7.67%
35 2.07%
33 1.95%
Cvens mier sanimuSo farTobebze Catarebuli kvlevebis safuZvelze
miRebuli saerTo monacemebi fiWvnari xeebis mdgomareobis Sesaxeb, gvaZlevs
mTlian suraTs TuSeTis dacul teritoriebze mavnebliT daavadebul
farTobebisas (4394 ha), sadac unda daisaxos gamajansaRebeli RonisZiebebi.
11
cxrili #2
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi fiWvis patara mebaRis( Tomicus minor) mier axali ylortebis SekreWis intensivoba satyeo ubnebis mixedviT
(ivlisi 2013)
# ubnebis dasaxeleba SekreWil xeTa
saerTo raod-ba
maT Soris
sustad Zlierad
1 sonexi 338 20 5.92 %
318 94.08 %
2 Zveli diklo 370 33 8.92 %
337 91.08 %
3 queTmirgvela 136 98 72.06 %
38 27.94 %
4 cokolTa 201 78 38.80 %
123 61.20 %
5 sofel qumelaurTan
kavkasionis Crd. kalTa
fiWvnar - arynari
198 35 17.68 %
163 82,32 %
6 SevardnaZis wyaro 186 120 64.52 %
66 35.38 %
sul 1429 384 26.87 %
1045 73.13 %
SeniSvna: fiWvis patara mebaRis (Tomicus piniperda) xoWoebis mier, misi
biologiidan gamomdinare – damatebiTi kvebis mizniT ylortSi
SeWrili da SekreWili (gamxmari) ylortebi 50-mde 1 xeze iTvleba sust
intensivobad, 50-ze zeviT ki Zlier intensivobad.
am cxrilebis monacemebi SemdgomSi gamoyenebuli iqnas
monitoringisaTvis, sadac gagrZeldeba Semdegi: fiWvis xeebis Sefaseba,
mavneblis ricxovnoba da dazianebis intensivoba.
qvemoT warmodgenilia cxrilebi, sadac asaxulia dazianebuli farTobebis,
maTi toponimebisa da farTobebis miTiTebiT, romlebic gadanawilebulia
daculi teritoriebis kategoriebis mixedviT da qmnis saerTo suraTs.
12
cxrili N3.
TuSeTis daculi teritoriebis: saxelmwifo nakrZalis / erovnuli parkis /
daculi landSaftSi fiWvnarebis mavnebliT dazianebuli farTobebi da maT
Soris sanimuSo farTobebi.
სახელმწიფო ნაკრძალი ეროვნული პარკი დაცული
ლანდშაფტი
დაზიანებული ფიჭვნარების საერთო ფართობი
სანიმუშო ფართობი
დაზიანებული ფიჭვნარების საერთო ფართობი
სანიმუშო ფართობი
ეროვნული პარკი ზონა
დაზიანებული ფიჭვნარების საერთო ფართობი
სანიმუშო ფართობი
1
"კურეხის ტყე", 15, 61 ჰა
სონეხი, 1.1 ჰა ქუმელაურ
თასთან, 290.09 ჰა
ქუმელაურთასთან, 0.2 ჰა,
ტრადიციული გამოყენების ზონა 976 ჰა
ძველი დიკლოს ტერიტორია, 0.65 ჰა
2
სოფ. ქუმელაურთიდან იღონემდის ტყე, 820 ჰა
ქუმელაურთასთან, 0.2 ჰა,
ქუეს ტყე‐ 17, 58 ჰა
შევარდნაძის წყარო, 0.1 ჰა
ტრადიციული გამოყენების ზონა
3 იღონეს ტყე, 252, 15 ჰა
შევარდნაძის წყარო,0.4 ჰა
"წასნეს ტყე" და "აგეურთა ტყე", სულ 40, 3 ჰა
ქუემირგველა, 0.4 ჰა
4 ჭანჭახოვანის უბანი, სოფ. ხისოს მიმდებარე ტყე, 284,78
ქუემირგველა 0.3 ha
დიკლოს ტყე, 113, 44 ჰა
5 ღელედან სოფ.
დართლომდის, 577.2 ჰა
დოტკალტოს ტყე, 282, 93 ჰა
6 შენაქოს ხიდიდან ნასოფლარ აგურთამდის 113.26 ჰა
სოფ. ცოკალთიდან თუშ. ალაზნის და ხისოს
13
ალაზნის შესართავამდე, 148.98 ჰა
7 სოფ ბოჭორნის წინ 119 ჰა.
სოფ. დართლოს მიმდებარედ 59.62
დაავადებული, მაგრამ მიუდგომელი ადგილები
8 ნაკრძალის 1258.97 ჰა
სულ
3440.97 ჰა 952.94 ჰა
976 ჰა
am cxrilis mixedviT da Catarebuli kvlevis Sedegebze dayrdnobiT da
TuSeTis daculi teritoirebis administraciasTan konsultaciis safuZvelze
momzadda ruka, sadac datanilia calcalke Wrebisa da feromonebis
dasakidebeli farTobebi, aseve kompleqsuri RonisZiebebi.
14
რუკის განმარტება: 1-ქუეს ტყე; 2- შენაქოს მიმდებარედ ე.წ. „წასნეს ტყე“ და „აგეურთის ტყე“; 3- შენაქოს მიმდებარედ ე.წ. „კურეხის ტყე“; 4- დიკლოს ტყე; 5.დოდკალტოს ტყე; 6. სოფელ ცოკალთიდან თუშეთის ალაზნისა და ხისოს ალაზნის შესართავამდის ეროვნული პარკის ტერიტორია; 7. სოფელ ქუმელაურთის მიმდებარე ტყე ეროვნული პარკის ტერიტორია; 8. სოფელ ქუმელაურთიდან იღონემდის ტყის მონაკვეთი; 9. იღონეს მიმდენარე სახელმწიფო ნაკრძალის ტყე; 10. სოფელ ხისოს მიმდებარე ტყე; 11. ღელედან სოფელ დართლომდის სახელმწიფო ნაკრძალის ტყე; 12. დოდკალტოს მოპირდაპირე ფერდი, სახელმწიფო ნაკრძალის ტერიტორია; 13. ნასოფლარ აგეურთის მოპირდაპირე ფერდი. სახელმწიფო ნაკრძალის ტერიტორია; 14. ქუედან სოფელ ჩიღოს და ჩიღოს ხაას დასაწყისამდის. სახელმწიფო ნაკრძალის ტერიტორია: 15. ხოშანეს მიმდებარე ტერიტორია სახელმწიფო ნაკრძალის ტერიტორია; 17. შენაქოს აღმოსავლეთით მდებარე ტყის მასივი, კურეხის ტყის მეზობლად; 19, 20, სოფელ დიკლოს ტყის მასივი. დაცული ლანდშაფტის ტერიტორია; 23. სოფლების ხახაბოსა და ჩიგლაურთის მიმდებარე ტყის მასივი. დაცული ლანდშაფტის ტერიტორია.
ცხრილი. N 4
2014 wlisaTvis TuSeTis daculi teritoriebze: saxelmwifo nakrZalsa da
erovnul parkSi dazianebuli fiWvnarebSi mavneblis sawinaaRmdego
RonisZiebebis gansaxorcileba - SemoTavazebuli farTobebi.
ადგილების დასახელება
სახელმწიფო ნაკრძალი ეროვნული პარკი
კომპლექსური ღონისძიებები
კომპლექსური ღონისძიებები
სანიტარიული ჭრა
ფერომონები სანიტარიული ჭრა
ფერომონები
ქუეს ტყე
17.58 ჰა
"წასნეს ტყე" და "აგეურთას ტყე",
31,19 ჰა 43 ჰა
შენაქოს ხიდიდან ნასოფლარ აგეურთამდის 113.26 ჰა
113.26 ჰა
"კურეხის ტყე" 15.61 ჰა დიკლოს ტყე 113.44 ჰა
15
დოტკალტოს ტყე
282.93 ჰა
სოფ. ცოკალთიდან თუშ. ალაზნის და ხისოს ალაზნის შესართავამდე, 148.98 ჰა
სოფ. ცოკალთასთან 2.34 ჰა
სოფ. ქუმელართის ხიდის მიმდებარედ, 70, 97 ჰა
დანარჩენი ტერიტორია , 75, 67 ჰა
ქუმელაურთასთან, 290.09 ჰა
სოფლის მიმდებარედ, 4,43 ჰა
285, 66 ჰა
იღონეს ტყე 252.15 ჰა სოფ. ქუმელაურთიდან იღონემდის ტყე, 820 ჰა
820.85 ჰა
ჭანჭახოვანის უბანი, სოფ. ხისოს მიმდებარე ტყე, 284,78
284.78 ჰა
სოფ დართლოს წინ 59.62 ჰა.
59.62 ჰა
სოფელ ბოჭორნის წინ 119 ჰა.
119 ჰა
ღელედან სოფ. დართლომდის, 577.2 ჰა
577.2 ჰა
დიკლოს ტერიტორია, 130.85 ჰა ქუე ‐ მირგველა 475.63 ხახაბო ‐ ჩიგრაურთა 368.79 ჰა
1234.5 ჰა 778, 23 ჰა
16
miuxedavad, imisa, rom warmodgenil cxrilSi dafiqsirebulia dazianebuli
farTobebi, Wra da feromonebis saWiroeba, aq Zneli saTqmelia ra moculobis
xe-tye unda iqnas moWrili sanitariuli Wris mizniT daculi teritoriis
TiToeuli kategoriidan. aRniSnuli kvleva ar iTvaliswinebda dawvrilebiTi
tyeTmowyobis samuSaoebs, ris safuZvelzec konkretulad ganisazRvreboda
xmeli xeebis raodenoba da moculoba. mizanSewonilia, saxelmwifo nakrZalis
im farTobebs, romelzedac rekomendirebulia Catardes Wra droebiT
Seecvalos statusi manipulaciuri Carevisa da sanitariuli Wrebis
Casatareblad.
radgan es mavnebeli warmoadgens TuSeTis fiWvnarebis axlandeli
stresuli mdgomareobisa da xmobis mTavar mizezs, klimaturi anomaliebis
fonze, amitom qvemoT SevexebiT mis bioekologiur Taviseburebebs.
Aaqve unda iTqvas, rom am mavnebelTan erTad aRiniSna Zalian mcire
raodenobiT, fiWvis didi mebaRe – Tomicus (Blastofugus) minor , romelic brZolas
ar saWiroebs, saWiroebs-mxolod prognozs.
Aase, rom dReisaTvis dominanti mavnebelia fiWvis patara mebaRe - Tomicus
(Blastofugus) minor Hart. – romelic Sedis (Insecta: Coleoptera: Curculionidae: Scolytinae) ojaxSi.
xoWos sigrZe 2,6-4,6 mm-ia. xnieri xoWo mura Savi an Savia, Wuprobidan
axladgamofrenili ki Ria-yavisferi; Mmisi matli TeTria, yavisferi TaviT, da
rkaliviT odnav moxrili; matlebis Seferva da forma igivea rogorc didi
mebaRisa; Wupric moTeTroa. mavnebeli saxldeba Reros qveda nawilze. ziani
moaqvs rogorc xoWos, ise matls. xoWo xis Rerosa da totebze, qerqis qveS
RrRnis ortotian frCxilisebrad CaRunul ganiv sadede sasvlels. samatle
sasvlelebi, pirvelad sadedle sasvlelis perpendikularulad miemarTeba,
Semdeg iRuneba da TiTqmis paralelur mimarTulebas Rebulobs zeviT an
qveviT, romlis boloSic mzaddeba Wupris akvani. Wuprobidan gamosuli xoWo
gamoRrRnis qerqs da gamodis gareT. gamozamTrebuli xoWo momwifebiTi
kvebis mizniT SeiWreba ylortebis gulSi da am guls 10-15 sm-is sigrZeze Wams.
xoWo isev SeWris adgilidan gamodis gareT. gulgamoRrRnili ylorti xmeba,
17
da xoWos SeWris adgilas qarisagan tydeba (anu ikriWeba) da Zirs vardeba;
amisaTvis uwodeben mebaRes anu mkreWavs, ase ikriWeba axalgzrda ylortebi.
erTi xoWo azianebs ramodenime ylorts.
misi moqmedebiTaa gakreWili amJamad TuSeTis fiWvnarebi, romelic iZleva
am koromebis gasaocar mowiTalo elfers (gamxmaria axali ylortebi).
patara mebaRe, erTerTi metad gavrcelebuli merqnis teqnikuri mavnebelia.
igi saxlobs, rogorc wminda wiwvovan ise wiwvovian foTlovan Sereul
tyeebSi. igi Tavs esxmis da saxldeba dasustebul, axlad moWril, motexil,
moTxril da agreTve saR xeebzec. Cvens dRevandel SemTxvevaSi, am xnis
ganmavlobaSi gaxda pirveladi mavnebeli, man Tavisufali areali miiRo
masobrivi gavrcelebisTvis imitom, rom misi TuSeTis fiWvnarebSi gamoCenis
(1999 wlidan) Semdeg am mavneblis winaaRmdeg aranairi, arc profilaqtikuri,
arc miznobrivi RinisZiebebi ar gatarebula, ramac migviyvana dRevandel
katastroful mdgomareobamde. mavnebeli Tavidan rom saxldeboda (misi
biologiidan gamomdinare) dasustebul, axlad moTxril Tu motexil fiWvis
xeebze, dReisaTvis man Seicvala TuSeTis populaciaSi biologiis zogierTi
momentebi Tavisufali gamravlebiT da saxldeba zezemdgom saR xeebze da
mihyavs gaxmobamde, rasac xels uwyoben meoradi mavneblebi.
es saxeobebi zamTroben xoWoebis saxiT da gazafxulze roca haeris
temperatura 120 C aiwevs, am dros xoWoebi iwyeben frenas, rac grZeldeba 2-3
Tves. mavneblis xoWoebi saxldebian dasustebul da motexil xeebze,
SeiWrebian qerqis qveS da akeTeben sasvlelebs da deben kvercxebs. kvercxidan
gamosuli matli qerqis qveS akeTebs sasvlelebs. zrdasruli matlebi
iWupreben Wupris akvanSi. axali Taobis xoWoebis damatebiTi kvebiTi momwifeba
grZeldeba Semodgomaze temperaturis dacemamde. am dros xoWo Cadis Reros
qvemo nawilSi da akeTebs dasazamTrebel niSas anu sabinadros (Pefrice et al.2002).
Mmavneblis xoWo SeiWreba qerqSi, Semdeg lafanSi, akeTebs patara
ormoebs, Cadebs Sig kvercxebs da miafarebs naRrRns. kvercxidan gamosuli
matli qerqis areSi amzadebs sasvlels.
kvercxis stadia 7-10 dRes grZeldeba, matlisa 26-34 dRe, xolo Wuprisa
7-11 dRes. saerTod es mavnebeli weliwadSi erT Taobas iZleva.
18
mavneblis winaaRmdeg saWiroa Catardes Semdegi fizikur-meqanikuri
RinisZiebebi: adre gazafxulze martis Sua ricxvebidan, xoWoebis
gamofrenamde unda SeirCes Zlierad dazianebuli, zamTarSi an adre
gazafxulze motexili, moTxrili da zezeulad mdgomi dasustebuli, yvela is
fiWvis xe, romlebzec SemCneuli iqneba mavneblis dasaxleba; misadgom
adgilebSi aseTi xeebi unda moiWras, totebi gavacaloT, daixurgos, xolo
Rero kargad gavqerqoT da sqeli qerqi, vinaidan matlebi da Wuprebi maT
sisqeSia, Caimarxos Rrmad (1 metrze) miwaSi. magram, rodesac aq feromonebi
daikideba es sakmarisia,
brZolis fizikur-meqanikuri RonisZiebebis gamoyenebas aqvs ramdenime
uaryofiTi mxare: erTi mxriv finansurad Zviria; meore mxriv topografiuli
garemo arTulebs mis gamoyenebas. aqedan gamomdinare feromonebis gamoyeneba
erTi mTavari alternatiuli meTodia.
roca feromonebi vaxseneT, aucileblad unda aRiniSnos, rom feromonebi
fiWvis didi da fiWvis patara lafniWamiebis winaaRmdeg pirvelad
saqarTveloSi gamoyenebuli iqna yazbegis nakrZalSi (Gokturk, Aksu, 2011).
qvemoT warmogidgenT (cxrili № 5) pirveli etapisaTvis - 2014 wels
gansaxorcielebeli sanitariuli Wrisa da feromonebis dakidebis cxrils
maTi farTobebis miTiTebiT da daculi teritoriebis kategoriebis mixedviT,
aseve erovnuli parkis zonebis mixedviT.
19
cxrili №5N
ადგილების დასახელება
სახელმწიფო ნაკრძალი ეროვნული პარკი
კომპლექსური ღონისძიებები კომპლექსური ღონისძიებები
სანიტარიული ჭრა
ფერომონები სანიტარიული ჭრა
ფერომონები
ქუეს ტყე
17.58 ჰა
"წასნეს ტყე" და "აგეურთას ტყე",
31,19 ჰა 43 ჰა
შენაქოს ხიდიდან ნასოფლარ აგეურთამდის 113.26 ჰა
113.26 ჰა
"კურეხის ტყე" 15.61 ჰა
დიკლოს ტყე
113.44 ჰა
დოტკალტოს ტყე 282.93 ჰა
ქუმელაურთასთან, 290.09 ჰა
სოფლის მიმდებარედ, 4,43 ჰა
285, 66 ჰა
სოფ. ქუმელაურთიდან იღონემდის ტყე,820 ჰა
820.85 ჰა
ჭანჭახოვანის უბანი, სოფ. ხისოს მიმდებარე ტყე, 284,78
284.78 ჰა
1234.5 ჰა 778.23 ჰა
20
kidev erTxel unda aRiniSnos, rom TuSeTis daculi teritoriebis
fiWvnarebis axlandeli stresuli mdgomareobis mizezi, bolo periodis
klimaturi anomaliebis fonze, aris fiWvis patara mebaRe. sxva pirveladi
mavneblis Zlieri gavrceleba ar aRiniSneba. Tu dazianebuli farTobebiT
vimsjelebT, am mavneblis gavrceleba SeiZleba ganisazRvros 10-15 wliT.
paTologiuri gamokvlevebisas aRiniSna meoradi mavneblebisa da ramdenime
paTogeni sokos gavrceleba, romelTac amJamad sameurneo mniSvneloba ar aqvT.
sanam maT SevexebodeT unda aRiniSnos, Semdegi: vizualuri da
rekognoscirebuli dakvirvebebi gviCvenebs, rom TuSeTis daculi
teritoriebis fiWvnarebSi antisanitariuli mdgomareobaa, didia
Caxergilobebis done, rac ganapirobebs pirveladi Tu meoradi mavneblebisa
da daavadebis gamomwvev paTogenebis SemdgomSi gavrcelebas da amitom
saWiroa aucileblad unda mieqces yuradReba am garemoebas.
pirveladi mavneblis fiWvis patara mebaRis masobrivi gavrcelebis fonze
aRiniSneba meoradi da teqnikuri mavneblebis gavrceleba, romelnic gvxvdebian
dasustebul, xmobad, gamxmar, waqceul xeebze. aseTebia: ruxi grZelulvaSa
xarabuza - Acanthocinus aedilis W; fiWvis Savi xarabuza - Monochamus galloprovincialis
Ol; kenweros qerqiWamia – Ips acuminatus Eichn.,, orkbila - Pityogenes bidentatusPFabr.
da oTxkbila qerqiWamia P. quadridens Hart.,– pewiana - Phaenopa cynea Fabr.,
oTxwertilovani pewiana - Anthaxia quadripunctata L., maTi arseboba koromebSi
antisanitariis da rezervaciis maCvenebelia.
paTologiuri gamokvlevebisas fiWvnarebSi susti gavrcelebiT aRiniSna
ramdenime paTogenuri soko, ris gamoc maT amJamad sameurneo mniSvneloba ara
aqvT; esenia:
1. Semodgomis manWkvala- Armillariella mellea |Fr. Ex Vahl. |Krst-iwvevs fesvebis
TeTri feris periferiul sidamples;
2. Cveulebrivi Sute - lophodermium pinastri Chev.- iwvevs wiwvebis xmobas;
3. ruxi Sute - Hypodermella sulcigena Tub.- iwvevs wiwvebis xmobas;
4. felinusi - Phellinus pini |Thore et Fr.| Pil.- iwvevs Reros wiTel sidamples;
5. Sveinicis abeda - Phaeolus Schveinitzii |Fr.|Pil.- iwvevs fesvis mura sidamples.
21
aRniSnuli daavadebani met-naklebi intensivobiT yvelgan gvxvdeba
saqarTvelos fiWvnarebSi (b.TavaZe, 2009).
TuSeTis dazianebul koromebSi aRebuli iqna niadagis sinjebi, romelic
gaanalizdda saqarTvelos agraruli universitetis h.feris saxelobis
ekologiuri soflis meurneobisa da bunebis dacvis laboratoriaSi; analizis
Sedegebi mocemulia danarTSi.
ნიადაგები
შესწავლილი იქნა თუშეთის დაცული ტერიტორიების ფიჭვნარი ტყის niadagები. სადაც გაკეთდა ნიადაგის ჭრილები, ლაბორატორიული ანალიზების ჩასატარებლად აღებული იქნა ნიადაგის 15 ნიმუში.
ლაბორატორიულად განსაზღვრული იქნა: ნიადაგის მექანიკური შედგენილობა, შთანთქმული ფუძეები, ჰიგროსკოპულობა, pH, კარბონატობა.
განხილული ნიადაგები მექანიკური შედგენილობის მიხედვით საშუალო თიხნარებსა (ჭრ. 1;2) და მსუბუქ თიხებს (ჭრ. 3;4) მიეკუთვნება. ფიზიკური თიხის შემცველობა (<0.001მმ) 38-68 %-ის ფარგლებშია, ლექის ფრაქცია მერყეობს 7-36 %-ის ფარგლებში. ჭრილი #1; 2; 3-ის ნიადაგების შუა ფენებში მექანიკური შედგენილობა მძიმდება, ხოლო ჭრ. 4-ში კი მსუბუქდება 60%-დან 38%-მდე.
როგორც ცხრილიდან ჩანს განხილული ნიადაგებიდან ჭღ. #1 არაკარბონატულია, ხოლო ჭრ. #2; 3; 4 სუსტად და საშუალოდ კარბონატული. CaCO3-ის რაოდენობა 0,95-3,80 %
ფარგლებში მერყეობს.
ნიადაგის ფენებში pH-ის მაჩვენებელი 5,07-6,96-ის ფარგლებში მერყეობს, რაც ადასტურებს მის სუსტ მჟავე რეაქციას.
შთანთქმული კათიონების განაწილება არათანაბარია, დაბალია გაცვლითი კალციუმი რომელიც 3,72-6,65 მგ. Eექვივალენტის ოდენობითაა 100 გრამ ნიადაგში, ხოლო გაცვლითი მაგნიუმის შემცველობა მერყეობს 0,84-2,36 მგ. Eექვივალენტი 100 გრამ ნიადაგში, რაც ძალიან დაბალია.
22
ამრიგად, თუშეთის დაცული ტერიტორიების ფიჭვის კორომების ნიადაგების როგორც ფიზიკო-ქიმიურმა გამოკვლევებმა გვიჩვენა ნიადაგები მიეკუთვნებიან მექანიკური შედგენილობის მიხედვით საშუალო თიხნარებსა და მსუბუქ თიხებს, pH-სუსტი მჟავე, დაბალია Ca-ის შემცველობა, ძალზედ დაბალია Mg
ცხრილი № 6 ნიადაგების მექანიკური და ქიმიური შედგენილობა
ჭრილის #
ჰორიზონტის სიღრმე
(სმ)
pH (H2O)
ჰიგროსკოპული
წყალი % CaC
O3
შთანთქმული კათიონები
meqanikuri
Sedgeniloba
%
Ca++ Mg++ <0,001 <0,01
1
0 - 20 6,96 1,63 არა 3,78 0,98 10 44
20-40 6,85 1,42 - 3,72 0,90 10 42
40-60 6,44 1,63 - 3,88 0,98 14 52
60-80 6,27 1,63 - 5,34 1,06 13 46
2
0-20 6,27 1,42 - 6,33 2,36 8 40
20-40 6,36 1,42 0,95 5,67 1,97 13 44
40-60 5,77 1,63 1,90 6,42 2,06 8 43
3
0 - 20 5,10 6,61 2,85 5,98 2,06 33 67
20-40 5,07 5,48 2,85 6,65 1,52 30 65
40-60 5,33 5,71 0,95 4,88 1,61 36 68
60-80 5,37 4,38 - 4,40 1,81 27 56
4
0-20 5,34 2,88 1,42 6,92 1,71 19 60
20-40 5,21 3,09 3,80 4,09 1,17 22 60
40-60 5,20 2,25 - 4,38 0,87 14 46
60-80 5,80 4,42 1,90 5,02 0,84 7 38
23
სოსნოვსკის ფიჭვის ბიოეკოლოგიიდან გამომდინარე, იგი სინათლის მომთხოვნი, სიცივის ამტანი, ქსეროფიტი, ქარგამძლე სახეობაა და ნიადაგს არ უყენებს დიდ
მოთხოვნილებას, კარგად ეგუება თხელ ნიადაგებს. ფიჭვნარ ბიოგეოცენოზებში ფორმირდება ტყის ყომრალი ნიადაგები, რომლებიც სრულად აკმაყოფილებენ ფიჭვის მიერ მოთხოვნილ
პირობებს. აქედან გამომდინარე, შეიძლება დავასკვნათ, რომ აღნიშნულ ტყის მასივებში ფიჭვების ხმობა არ არის დამოკიდებული ნიადაგურ პირობებზე.
D d a s k v n e b i
amrigad, TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi Catarebuli satyeo-
paTologiuri gamokvlevis Sedegad SeiZleba gakeTdes Semdegi daskvnebi:
1. fiWvnarebSi sakmaod maRal donezea antisanitaria, pirvel rigSi
Caxergilobis saxiT; amas emateba zexmeli xeebis arseboba, ramac xeli
Seuwyo pirveladi Tu meoradi mavnebel-daavadebebis gavrcelebas;
2. fiWvnarebis garkveuli raodenoba - 4350 ha - stresul mdgomareobaSia, rac
gamowveulia ZiriTadad fiWvis patara mebaRis (Tomicus (Blastophagus) minor Hart.)
masobrivi gavrcelebiT, risganac amJamad aRiniSneba fiWvebis erTeuli
xeebisa da patara jgufebis xmoba; agreTve mniSvnelovan farTobebze
ylortebis SekreWa (xmoba) da fiWvis koromebis masobrivad feris Secvla.
3. fiWvis patara mebaRis biologiidan gamomdinare, fiWvis mTavari Rerodan
gamofrenis Semdeg damatebiTi kvebis mizniT is SeiWreba axal ylortebSi ris
Sedegadac ylortebi xmeba (amiTaa gamowveuli wiwvebis masobrivad feris
Secvla) da Zlieri qaris Semdeg tydeba anu ikriWeba; aseTi movlenebi – feris
Secvla gansakuTrebiT SeimCneva cokalTa-qumelaurTas mimdebared,
kavkasionis CrdiloeT ferdobze (fiWvnar-arynari) da diklo Senaqos (sonexi)
teritoriebze.
4. jerjerobiT, dazianebul koromebSi xmobis intensivoba sustia – 10%-mde;
arsebuli situaciidan gamomdinare mdgomareoba Seicvleba uaresobisaken anu
xmoba Zlier moimatebs Tu ar gatarda seriozuli brZolis RonisZieba.
24
5. garda pirveladi mavneblisa – patara mebaRe (Tomicus minor) - xmobad, gamxmar,
waqceul xeebze aRiniSna Semdegi meoradi mavneblebi: ruxi grZelulvaSa
xarabuza – Acanthoicinus aedilis L, grZelulvaSa patara xarabuza - Acanthocinus
griseus F., fiWvis Savi xarabuza - Monochamus galloprovincialis Ol., lurji pewiana -
Phaenops cyanea Fabr., oTxwertiliani pewiana - Anthaxia quadripunctata L., zoliani
memerqnia – Tryphodendron lineatum Ol., fiWvis latnaris mefisia – Pissodes pini L. Dda sxv.,
rac warmoadgrns mavneblebis rezervacias; maT amJamad sameurneo
mnioSvneloba ara aqvT.
6. fiWvebze aRiniSna agreTve ramdenime paTogeni soko, rogorebicaa:
Semodgomis manWkvala – AArmillariella mellea, wiwvis Cveulebrivi Sute –
Lophodermium pinastri, ruxi Sute – Hypodermella sulcigena, Reros abeda felinusi -
Phellinus pini da fesvebze Sveinicis abeda – Phaeolus Shveinitzii, romelTac mcire
gavrcelebis gamo amJamad sameurneo mniSvneloba ara aqavT.
N 7. niadagis analizebidan gamomdinare, შეიძლება დავასკვნათ, რომ აღნიშნულ
ტყის მასივებში ფიჭვების ხმობა არ არის დამოკიდებული ნიადაგურ პირობებზე.
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebis
gajansaRebis RonisZiebani
fiWvis patara mebaRis winaaRmdeg RonisZiebebi unda Catardes 3 wlis
ganmavlobaSi, ris Semdegadac Sedegebi (yovelwliuri monitoringi, mavneblis
ricxovnobidan gamomdinare) gvaCvenebs rodemde unda gagrZeldes am
seriozuli mdgomareobis ganmuxtva.
25
TuSeTis fiWvnarebis gajansaRebis RonisZiebani unda warimarTos ori
mimarTulebiT: 1. Kkoromebis sanitariuli mdgomareobis gaumjobeseba da 2.
fiWvis patara mebaRis winaaRmdeg brZolis RonisZiebaTa gatareba.
1. sanitariuli RonisZiebani
a.)misadgom adgilebSi aucilebelia Catardes amorCeviTi sanitariuli
Wrebi; moiWras yvela ganxmari xe da gamotanili iqnes tyidan Wris
arsebuli wesebis dacviT;
b.)gaiwmindos tyeebi Caxergilobebisagan, romelnic mavnebel-
daavadebaTa gaCenisa da rezervaciis kerebs warmoadgenen.
2. fiWvis patara mebaRis sawinaaRmdego RonisZiebebi
a) misadgom adgilebSi mavneblis saWeri xeebis mowyoba. Aam mizniT SeirCeva
saRi xe da mas fesvis yelis zemoT dasustebis mizniT Semoecleba 10 sm
siganis qerqi. aseT xeebze gazafxulze xdeba mavne mwerebis dasaxleba.
Mmwerebis dasaxlebisTanave saWeri xeebi unda moiWras, gaiqerqos da
mavneblebiani qerqi unda ganadgurdes an Caimarxos 1 m-mde, magram Cveni
azriT saWeri xeebis alternativaa mavneblis winaaRmdeg feromonebis
gamoyeneba.
b) miudgomel adgilebSi, sadac SeuZlebelia saWeri xeebis mowyoba da Semdeg
moWra gaqerqva da gamotana (ZiriTadad daqanebebi 300-ze metia), saWiroa
fiWvis patara mebaRis winaaRmdeg 2-3 wels gamoyenebuli iqnes misi
feromonebi; winaaRmdeg SemTxvevaSi miviRebT auwerel zarals anu
ganadgurdeba TuSeTis ulamazesi fiWvnarebi, romlebic asruleben
wyalSenaxviT, niadagdacviT, zvavsawinaaRmdwgo, eroziisagan dacvisa da
sxv. sasikeTo Tvisebebs.
26
g) nakrZalis – sperozis ubanSi fiWvnari aris mcire raodenobiT da
mavnebeli arisiSviaTad, amisaTvis fiWvis patara da didi mebaRis feromonebi
unda daikidos prognozirebisaTvis 10 ha-ze 1 c feromoni mwersaWeriT
nakrZalSi 3400 ha farTobze, xolo erovnul parkSi 950 ha farTobze
feromonebi unda daikidos. feromonebi mavneblis winaaRmdeg brZolis mizniT
1 ha-ze ikideba 4 cali. saangariSod advili iqneba.
4350ha-s sWirdeba (roca 1 ha-ze ikideba 4 feromoni Tavisi saWerebiT anu 4 c.
feromoni da 4 c mwersaWeri) 4350ha X 4f. = 17 400 c.
aRsaniSnavia, rom Znelad misadgom adgilebSi, romlis saerTo farTobi
Seadgens 1259 ha-s, mizanSewonilia, aseve maqsimalurad ganxorcieldes
feromonebis dakideba.
feromoni
1 cali fW. Ppat. mebaRis feromoni Rirs 10 $. anu 17 400 f. X 10$ =174 000 $
1 cali damWeri Rirs 20 $ anu 17 400damW. X 20$ = 348 000 $.
damWerebi aris mravljerad gamoyenebadi. Uunda aRiniSnos, rom rodesac
sayidlad did partiebzea saubari maSin firmebi midian “diskauntze”,
amisaTvis SeiZleba feromoni 10 $‐ani iyido 10 laramde, xolo damWeri 20 $‐ani
32 laramde.
ramdenadac damWeri mravaljerad gamoyenebadia pirvel wels SeiZleba saWiro
feromonebis naxevari raodenoba (8700 cali) da amdenive SeviZinoT damWerebi
(8700 cali), romlebsac feromonebis meore naxevarze momaval wels
gamoviyenebT. aseve SeZenili unda iqnes FfiWvis didi mebaRis
prognozirebisaTvis 3400 : 10 ha.= 340 cali feromoni damWeriT, e.i.
prognozirebisaTvis 10 ha-ze ikideba 1 cali feromoni damWeriT.
pirvel wels SeZenili iqnas feromonebi da maTi sakidebi, anu sul 340
feromoni da 340 sakidi. 340 X 10 = 3400 dolari, 340 X 20 = 680 dolari, jamSi
3400 +680 = 4080 dolari.
27
feromonebi unda daikidos gazafxulze maisSi an rodesac dRis
temperatura aiwevs 12 gradusze, am droisaTvis mavnebeli iwyebs frenas,
damWerebi unda iyos dakidebuli da vinc iqneba ganpirobebuli Tavis wil
damWerebze iq unda Camokidos feromonebi da 7-8 dReSi erTxel unda
Seamowmos saWerebi, saidanac amoiyvans mavneblebs (mavneblis raodenobis
ganmsazRvreli WiqiT) da Caabarebs mimReb punqtSi.
aucileblad feromonebiT daWerili mavneblebi unda aRiricxos,
rogorc fW. patara mebaRis ise fiWvis didi mebaRis, romel ubanze da romel
mwersaWerma ramdeni xoWo daiWira. es aRricxvebi unda warmoebdes da mere
unda ganadgurdes xoWoebi.
magaliTasaTvis aRricxvis uwyisi, romelic gamodgeba Semdgomi
monitoringisaTvis.
F feromonebisa da saWerebis dakidebis Semdeg
monitoringis aRricxvis uwyisi
magaliTad feromomoni daikida 2014 wlis 1 maiss
feromoniani saWeris #
monitoringi feromonian saWerebze dakidebidan yovel me 7 – 8 dRes
SeniSvna
8 maisi 15 maisi
23 maisi
31 maisi
1 ivnisi
8 ivnisi
15 ivnisi
22 ivnisi
30 ivnisi
1.
300cali 500 cali
900 cali
1000 cali
da a,S.
2.
3.
4.
da a, S
28
literatura
1. i.abaSiZe – dendrologia. Nnaw. I, Tb. 1959
2. g.gigauri – saqarTvelos tyis biomravalferovneba. Tb. 2000.
3. g. gigauri, a.supataSvili, g.gigauri (umcr) - saqarTvelos tyeebis
sakurorto – rekreaciuli – turistuli – mniSvneloba da maTSi
meurneobis gaZRolis safuZvlebi. Tbilisi, 2007. 4. b. TavaZe. fiWvis daavadebani saqarTveloSi “satyeo moambe,” #2, 2009, gv. 62-64
5. l. maruaSvili – saqarTvelos fizikuri geografia, naw. II. Tb. 1970.
6. saqarTvelos daculi teritoriebi. Tb. 2007.
7. qse ----------------1977.
8. qse ----------------1980.
9. yanCaveli g., supataSvili S. – satyeo entomologia, Tb., 1968.
10. В.Гулисашвили – Леса СССР. т. 3. М. 1966.
11. Инструкция по экспедиционному лесопатологическому обследованию лесов СССР. М. 1983.
12. Мозолевская М., Катаев О.,Соколова Э. 1984. Методы лесопатологического обследования очагов стволовых вредителей и болезней леса. М. Лесная промышленность, ст. 87-152.
13. Шевченко С., Цирюлик А.– Лесная фитопатология. Киев, 1986.
14. Berryman AA, Pienaar LV (1973). Simulation of introspect competition and survival of Scolytus ventralisbroods (Coleoptera: Scolytidae). Environ. Entomol., 2: 447-459.
15. Bevan D (1962). Pine shoot beetles. Leafl. For. Comm., 3: 8. 16. Borkowski A (2006). Spatial distribution of losses in growth of trees caused by the feeding
of pine shoot beetles Tomicus piniperda and T. minor (Col., Scolytidae) in Scots pine stands growing within range of the influence of a timber yard in southern Poland. J. For. Sci., 52: 130-135.
17. Christiansen E, Waring RH, Berryman AA (1987). Resistance of conifers to bark beetle attack: Searching for general relationships. For. Ecol. Manage., 22: 89-106
18. Gokturk. T., Aksu Y. (2011). Use of pheromone traps against Tomicus piniperda and
Tomicus minor in the Kazbegi National Park, Georgian Republic. African Journal of Agricultural Research Vol. 6(10), pp.2430-2435, 18 May, 2011
19. T. Oszako (Editor) – Recent Advances Oak Health in Europe. Warsaw, 2000.
29
20. Petrice TR, Haack RA, Poland TM (2002). Selection of overwintering sites by Tomicus piniperda (Coleoptera:Scolytidae) during fall shoot departure. J. Entomol. Sci., 37: 48-59.
21. Pfeffer A (1995). Zentral und Westpalaarktische Borken und Kernkäfer (Coleoptera: Scolytidae, Platypodidae), Pro Entomologica: Naturhistorisches Museum Basel, p. 310.
22. Ruhm W (1976). Blastophagus antipodus Egg. und Blastophagus porteri Breth. (Scolytidae, Col.) an der Araukarie (Araucaria araucana (Mol.) Koch) in Chile. Zeitschr. fur Pfanzenkrankheiten und Pfanzenschutz, 83: 137-145.
30
danarTi – 1
TuSeTis daculi teritoriebis fiWvnarebSi
aRebuli niadagis nimuSebis analizebis
monacemebi
31
danarTi - 2
TuSeTis daculi teritoriebis
fiWvnarebSi mimdinare procesebis
suraTebi
32
danarTi - 3
TuSeTis dacul teritoriebze mavnebliT
dazianebul marSrutebze (14 marSrutze),
lentiseburi aRricxvebisas koromebis
sataqsacio aRwerebi
Top Related