������������ ����������������������������������������� ����������������������������������������������������������������� !"#�$%"#�����������

XVI–XVIII AMŽI� KLAIP�DOS PASTAT� TIPAI IR CHRONOLOGIJA

Mindaugas Brazauskas

ABSTRACT The aim of this article is to define the wooden building types, identification issues, problems of dating structures built in the 16th – 18th century, and to determine the beginnings of masonry construction in Klaip�da. The identified development of Klaip�da construction from wooden towards masonry buildings as well as chronological definitions of the building types and construction materials used, enables review of previously conducted archaeological and the dating of findings. KEY WORDS: archaeology, Klaip�da, types of buildings, chronology.

ANOTACIJA Straipsnyje siekiama išskirti XVI–XVIII a. medini� pastat� tipus, j� identifikavimo problemas, datavimo keblumus, taip pat atskleisti m�rin�s statybos pl�tros mieste pradži�. Išryškinta Klaip�dos statybos raida nuo medini� iki m�rini� pastat�, chronologiškai išskirti pastat� tipai ir jiems naudotos statybin�s medžia-gos leidžia naujai apžvelgti per kelis dešimtme�ius sukauptus miesto archeologini� kasin�jim� rezultatus. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: archeologija, Klaip�da, pastat� tipai, chronologija.

Mindaugas Brazauskas, M. A., doktorantas, Klaip�dos universiteto Humanitarini� moksl� fakulteto Istorijos katedra Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaip�da El. paštas: mindaugas_brazauskas@yahoo.com

Klaip�dos senamies�io archeologiniais tyrimais, kurie siekia pra�jusio amžiaus 8-�j� dešimtme-

t�, buvo sukauptas pakankamas archeologin�s informacijos kiekis. Jos pagrindu mieste dirb� arche-ologai Jonas Genys, Vladas Žulkus �siterp� � iki tol istorik� ir architekt�ros bei urbanistikos tyrin�-toj� pl�tot� Klaip�dos raidos diskusij�.

Urbanistiniai Klaip�dos miesto tyrim� rezultatai ir pastat� problematika atsekama Algimanto Miškinio straipsniuose1 bei Jono Tatorio monografijoje2. Istorik� darbuose XIII–XVIII a. laikotar-pio min�ta tematika iškyla epizodiškai, paminint gaisrus, užstatytus sklypus, pastat� skai�i�, baž-ny�ias ar rotuš�3.

1 MIŠKINIS, A. Klaip�dos genez� ir urbanistin� raida iki XVII a. pabaigos. Architekt�ros paminklai, 1979,

t. 5, p. 19�36; Lietuvos architekt�ros istorija. T. 1: Nuo seniausi� laik� iki XVII a. vidurio. Vilnius, 1987; MIŠKINIS, A. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius, 1991.

2 TATORIS, J. Senoji Klaip�da: urbanistin� raida ir architekt�ra iki 1939 met�. Vilnius, 1994. 3 JÄHNIG, B. Sakralin�s topografijos vystymasis Klaip�doje viduramžiais ir nauj�j� amži� pradžioje. In

Klaip�dos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip�da, 1994, p. 17–30; ZEMBRICKIS, J. Klaip�dos isto-rija. T. 1: Klaip�dos karališkojo Pr�sijos j�r� ir prekybos miesto istorija. Klaip�da, 2002; SAFRONOVAS, V. Klaip�dos miesto istorin�s raidos bruožai. Klaip�da, 2002.

����������&�����'��������� ����������������������'��(")��*+",-*()��.*/0-+*")"*+��1)*2030.+*+�����4�$%%54�! �6$������� 78$9:%8!

�����������;�������

Klaip�dos senamiest� yra kasin�j� Eugenijus Paleckis, Vladas Žulkus, Jonas Genys, Raimondas Sprainaitis, kiek v�liau Virgilijus Bra�iulis, Ramun� Bra�iulien�, Ieva Masiulien�, Mindaugas Bra-zauskas, Romas Jarockis, Gintautas Zabiela, Roma Songailait�. Archeologini� kasin�jim� duome-nimis paremti darbai atskleid� statybin�s keramikos tipologij�4, kult�rini� sluoksni� sandar�5, Klaip�dos senamies�io ir priemies�i� raid�6.

Per pastaruosius ketverius metus Klaip�dos senamies�io archeologini� tyrim� apimtys ženkliai išsipl�t�, kartu išryšk�jo kult�rini� sluoksni� ir pastat� liekan� datavimo problemos.

Kiekvienas naujas miesto statybos etapas apima daugel� poky�i�, atskleidžian�i� to meto �kin� ar kult�rin� b�kl�. Naujas pastato tipas – tai kokybinis nauj� technologij� ir žini� visame regione pl�tros procesas, vedantis prie sud�tingesnio ir modernesnio architekt�rini� form� �liejimo � kon-kretaus laikotarpio miesto kraštovaizd�. Pagrindin� visuose be išimties miestuose statybos raidos kryptis yra per�jimas nuo medini� prie m�rini� gyvenam�j� ir �kin�s paskirties nam�. Archeologi-niai tyrimai Klaip�dos senamies�io teritorijoje rodo, kad šis per�jimas yra �vyk�s faktiškai tuo pat metu tiek mieste, tiek Friedricho priemiestyje. Esminis klausimas, – kada tai �vyko ir kokios šio poky�io priežastys?

Archeologini� tyrim� metu fiksuojamos pastat� liekanos ir stratigrafin� kult�rini� sluoksni� seka byloja, jog per�jimas nuo medinio prie m�rinio užstatymo yra konfliktiškas ankstesni� kult�-rini� sluoksni� atžvilgiu. Iškasti m�rini� pastat� r�siai ir pamatai iš nuoseklios stratigrafin�s san-klodos dažnai pašalina ankstesnio pastato liekanas ir jo aplinkos kult�rinius sluoksnius. Kuo eko-nomiškai stipresnis miestas, tuo chronologiškai anks�iau �vyksta m�rin�s statybos pl�tra, o kartu archeologin�je medžiagoje fiksuojama tr�kstama, statybos metu nukasta, kult�rini� sluoksni� grandis.

Viename svarbesni� Ryt� Baltijos regiono miest�, Rygoje, iki pat XVIII a. pabaigos m�riniai gyvenamieji namai buvo dviej� trij� aukšt�, o jiems kasti pamatai nesiekdavo �žemio. Po ši� pasta-t� r�si� grindimis išlikdavo nesunaikinti ankstesni kult�riniai sluoksniai. Tik XIX–XX a. dideli 6–7 aukšt� pastat� pamatai bei j� r�siai pasiekdavo �žem� ir visiškai sunaikindavo ankstesni� užsta-tym� liekanas7.

Klaip�dos atveju m�rin�s statybos sukeltas ankstesni� kult�rini� sluoksni� perkasimo procesas prasid�jo ne anks�iau kaip XVII a. pab. – XVIII a. pr.8 Negil�s dviej� trij� aukšt� m�rini� pastat� pamatai, �rengti r�siai ir pusr�siai suard� iki 1,0 m ankstesnius kult�rinius sluoksnius. Vis d�lto net ir toks nedidelis perkasimas komplikuoja stratigrafijos tyrimus, daugeliu atvej� pastebimas tarpin�s tarp medinio ir m�rinio užstatymo strukt�r� grandies tr�kumas. 4 ŽULKUS, V. XV–XIX amži� Klaip�dos statybin� keramika. Architekt�ros paminklai, 1979, t. 5, p. 37–43;

GENYS, J. Klaip�dos kokliai ir j� gamyba XVI–XVII amžiuje. Architekt�ros paminklai, 1984, t. 9, p. 53–58.

5 ŽULKUS, V. Klaip�dos kult�riniai sluoksniai. Architekt�ros paminklai, 1982, t. 7, p. 6–12; BRAZAUS-KAS, M. XVI–XVII a. Klaip�dos senamies�io kult�rini� sluoksni� stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrim� duomenys. Istorija, 2008, t. 69, p. 8–21.

6 GENYS, J. Klaip�dos Frydricho priemies�io urbanistin� raida XVI–XVIII amžiais. Architekt�ros pamin-klai, 1988, t. 11, p. 25–32; ŽULKUS, V. Klaip�dos senojo miesto raidos modelis. Vilnius, 1991; ŽULKUS, V. Klaip�dos istorijos ir topografijos bruožai XIII–XVII a. (Archeologijos duomenimis). In Klaip�dos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip�da, 1994, p. 5–16; ŽULKUS, V. Viduramži� Klaip�da: miestas ir pilis, archeologija ir istorija. Vilnius, 2002.

7 �� , . ����� ��� XII–XIV ��. ����, 1984, c. 25. 8 BRAZAUSKAS, M. Op. cit., p. 15–19.

52

����������� ��<���������������<�����������������������

XVI–XVIII a. Klaip�doje vyravo medinio karkasinio pastato tipas. Laikui b�gant karkasin�se konstrukcijose �vyko kokybini� poky�i�, pasireiškusi� naudotos medienos r�šimi, karkaso užpildu, stog� danga, pamatais. Archeologini� tyrim� metu ir v�liau juos aprašan�iose ataskaitose archeo-logai nesuranda takoskyros, kuri leist� chronologiškai ir tipologiškai atskirti medini� pastat� grup� ar tip�. Medinio užstatymo liekanos �vardijamos kaip fachverkas arba karkasinis pastatas, neat-skleidžiant, kuo jie tarpusavyje skiriasi.

Pirm�j� Klaip�dos senamies�io m�rini� pastat� problematika archeologijos atžvilgiu n�ra iš-semta, o archeologini� tyrim� metu užfiksuotus pamatus tiesiogiai priskirti m�riniam pastato tipui neretai pritr�ksta argumentacijos. Ši tema dar n�ra visiškai išnagrin�ta.

Klaip�dos senamies�io medini� pastat� tipai

Pastat� archeologija Lietuvoje, kaip savarankiška tyrimo erdv�, yra gana jauna. Šioje tyrimo erdv�je 2000 metais buvo apginta Valdo Vainilai�io daktaro disertacija9. Jos �vade autorius pabr�-ž�, kad XV–XVII amžiais stov�j� mediniai Vilniaus pastatai ir komunaliniai �renginiai yra beveik nenagrin�ti, tuo tarpu min�tu metu vyk� svarb�s konstrukciniai pasikeitimai tur�jo �takos atskiriant miesto ir kaimo medin�s statybos b�dus10.

Klaip�dos atveju daugiausia d�mesio pastatams, j� evoliucijai nuo medini� prie m�rini� yra skyr�s archeologas V. Žulkus11. Naujausioje monografijoje, aptardamas Klaip�dos pastatus, jis šia tema išskyr� keturis poskyrius, kurie atitinka mieste ir pilies teritorijoje buvusi� pastat� tipus: 1. stulpiniai ir rentiniai statiniai; 2. pastatai su r�siais ir pusr�siais; 3. karkasiniai ir fachverkiniai pastatai; 4. m�riniai pastatai12.

V. Vainilaitis Vilniaus mieste išskyr� tris pagrindinius pastat� tipus: a. rentin�s konstrukcijos pastatai; b. stulpin�s konstrukcijos pastatai; c. karkasin�s (r�min�s) konstrukcijos pastatai, kurie neprigijo nei Vilniuje, nei Ryt� Lietuvoje apskritai13.

Stulpiniai ir rentiniai pastatai Klaip�doje – tai seniausio, daugeliu atvej� – pirminio miesto už-statymo pastato tipas. Tokio pastato liekanos, aptiktos Tomo, Didžiosios Vandens, Vež�j� ir Pa-siuntini� gatvi� skvere, buvo datuotos XVI a. pirm�ja puse14. XVII a. pab. – XVIII a. pr. datuoja-mo stulpin�s konstrukcijos pastato (platformos?) liekan� aptikta Žvej� g. 4, 6 sklypuose. Kaip sp�-jama, tai – buvusi odos apdirbimo vieta (žr. 1 pav.)15, ta�iau tokia konstrukcija buvo �rengta atsi-žvelgiant � up�s pakrant�s grunto s�lygas ir neatspindi to meto statybos tradicijos. Rentin�s statybos Klaip�dos senamies�io teritorijoje n�ra aptikta. Chronologiškai Baltijos regiono miestuose ši archa-jiška ir kaimui b�dinga pastat� architekt�ra �m� nykti jau XIV–XV a.16 Tad nieko nuostabaus, kad

9 VAINILAITIS, V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija. Vilnius, 2000. 10 Ibid., p. 3. 11 ŽULKUS, V. Klaip�dos senojo miesto...; ŽULKUS, V. Viduramži� Klaip�da... 12 ŽULKUS, V. Viduramži� Klaip�da..., p. 53–61. 13 VAINILAITIS, V. Op. cit., p. 45–51. 14 SPRAINAITIS, R. Sklypas tarp Tomo, D. Vandens, Vež�j� ir Pasiuntini� gatvi� Klaip�doje. Archeologi-

niai tyrimai, III etapas. Klaip�da, 1992. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 16, pg. m. 7904, p. 11–26.

15 JAROCKIS, R. Op. cit., p. 332. 16 MÜHRENBERG, D. The Lübeck Colloquium 1999 (Domestic Architecture) – Summary. In Lübecker Kol-

loquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001, S. 844–845.

53

�����������;�������

Klaip�dos senamiestis, besik�r�s XVI a. naujai parinktoje miesto vietoje, buvo apstatytas šiuolai-kiškesniais tuo laiku karkasin�s konstrukcijos pastatais.

1 pav. Stulpin�s konstrukcijos pastato (platformos) ir medinio latako liekanos Žvej� g. 4, 6 sklypuose (R. Jarockio nuotr.17)

Klaip�dos senamiestyje, teritorijoje tarp Aukštosios, Didžiosios Vandens, Vež�j� ir Darž� gat-

vi� (žr. 2 pav.), yra išlik� karkasin�s-fachverkin�s statybos pastat�, datuojam� XVIII a. viduriu ir nenukent�jusi� 1854 m. gaisro metu. Jie statyti ant pamat� ir daugelio j� pirmasis aukštas ar bent viena pirmojo aukšto siena – m�rin�. Karkaso užpildui naudotos plytos, kalki� skiedinys, užpildo išor� buvo padengta kalki� tinku. Restauruojant pastatus, imant medienos bandinius dendrochrono-loginiam datavimui nustatyta, kad karkasin� fachverkini� pastat� konstrukcija padaryta panaudo-jant ne �žuolo, o žemesn�s kokyb�s spygliuo�i� medien�. Anot Vlado Vyšni�no, ši� statini� sienos plonos – tik 140 mm18.

17 JAROCKIS, R. Tyrin�jimai Žvej� g. 4, 6. Archeologiniai tyrin�jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius. 2007,

p. 332. 18 VYŠNI�NAS, V. Klaip�dos senamies�io pastat� konstrukcij� ypatumai. Architekt�ros paminklai, 1982,

t. 7, p. 30.

54

����������� ��<���������������<�����������������������

2 pav. Fachverkiniai pastatai Darž� gatv�je, Klaip�doje (M. Brazausko nuotr.)

Klaip�dos XVIII a. vidurio fachverkiniai-karkasiniai pastatai daugiausia yra �kin�s paskirties, tik kai kurie gyvenamieji. Apie vien� gyvenam�j� pastat� užsimin� J. Tatoris. Tai dabartin�je Suki-l�li� g. 18 XVIII a. viduryje pastatytas sud�tingo plano pastatas, kuris yra vieno aukšto, su kamba-riais pastog�je, dengtas mansardiniu stogu, o viduje turintis daug �vairaus dydžio patalp�19. Kiti žinomi Klaip�dos senamies�io fachverkiniai statiniai atliko sand�li� funkcijas. Kaip pažym�jo J. Tatoris, tai – fachverkiniai arba pusiau fachverkiniai (su m�riniu pirmuoju aukštu) pastatai, ku-riuose po vienu stogu kartais tilpdavo ir sand�lis, ir arklid�, ir ratin�20.

Tipologiškai skiriant XVI–XVII a. karkasinius ir XVII–XVIII a. fachverkinius pastatus, išlik� XVIII a. vidurio Klaip�dos architekt�rinio paveldo fachverko tipo pastatai gali b�ti panaudoti lygi-namajai analizei archeologini� tyrim� metu fiksuojam� XVI–XVII a. karkasinio užstatymo liekan� atžvilgiu.

1999 m. Liubeke organizuotoje konferencijoje keturiolikos šali� archeologai pristat� turimus savo šali� miest� statybos duomenis, kurie kartu reprezentuoja buvusio Hanzos miest� regiono sta-tybos tradicijas ir j� kait�21. Apibendrinus visus pranešimus buvo apibr�žti šeši viduramži� ir v�ly-v�j� viduramži� Hanzos miest� regiono medini� pastat� tipai, chronologiškai ap�m� VIII–XIX a. laikotarp�. Šiuo atveju d�mes� vert�t� sutelkti ties istorini� laik� pastat� tipais, kuriems priskirti: a. rentin�s konstrukcijos pastatai; b. stulpin�s konstrukcijos pastatai; c. tarpin�s stulpin�s konstruk-cijos pastatai; d. karkasin� konstrukcija (vok. Ständerbauten); e. karkasin� konstrukcija su plyt� užpildu (vok. Fachwerkbauten mit Backsteinausfüllung)22.

19 TATORIS, J. Op. cit., p. 140. 20 Ibid., p. 260. 21 Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER.

Lübeck, 2001. 22 MÜHRENBERG, D. Op. cit., S. 844–847.

55

�����������;�������

Karkasiniai pastatai (vok. Ständerbauten) apib�dinami kaip konstrukcijos, kuriose mediniai sta-tiniai yra �tvirtinami � horizontal� medin� gulekšn�. Viršuje jie sujungiami gegne ir papildomai gali b�ti sutvirtinami skersiniais. Tokio pastato sienos gali b�ti užpildomos �vairiausia medžiaga23. Tuo tarpu karkasinei konstrukcijai su plyt� užpildu b�dinga didesn� �vairov�. Dažniausiai toki� pastat� pirmas aukštas yra m�rijamas, o aukš�iau yra suren�iama karkasin� konstrukcija24. Abiem atvejais tai yra karkasin�s arba r�min�s konstrukcijos pastatai, kuri� pagrindinis tipologinis skirtumas yra techninis išpildymas.

Anot V. Vainilai�io, karkasin� pastat� sudaro iš stor� r�st� padarytas pastato karkasas arba r�-mas, o sienos daromos iš plonesni� r�steli�, lent� ar taš�, kurie vertikaliai sustatomi � apatiniame r�ste iškirst� griovel�25.

V. Žulkus, pateikdamas skirtumus tarp karkasin�s ir fachverkin�s statybos, teigia: „Karkasin� statyba (Ständerbau) skyr�si nuo fachverkin�s. Karkasin�je konstrukcijoje tašyti stulpai b�davo �kasami � žem� arba �statomi � juostas. Sienos buvo skaidomos lygiagre�iomis medžio juostomis, kuri� tarpai užpildomi moliu ar plytomis. Jos panašios � fachverk�. Fachverkin�je statyboje buvo naudotos ne tik vertikalios ir horizontalios, bet ir �žambios, kampin�s medžio konstrukcijos. Be to, fachverko apatin� juosta b�davo dedama ant pamat�“26. Nepaisant autoriaus �vardyt� konstrukcini� skirtum�, jo pateikta tipologin� takoskyra n�ra iliustruojama pavyzdžiais27, o aptariant Klaip�dos senamies�io pastatus, j� elementai priskiriami tiek karkasiniams, tiek fachverkiniams pastatams.

Kaip pažym�jo J. Genys ir V. Žulkus, Klaip�dos senamies�io XVI–XVII a. karkasin�s kon-strukcijos pastatuose užpildui gal�jo b�ti naudojama molio, maišyto su šiaudais, mas�28. Pasak J. Tatorio, XVI a. sien� karkasas užpildomas moliu, džiovintomis, v�liau ir degtomis plytomis29. Tik�tina, kad užpildo sutvirtinimui naudotos perpintos vytel�s.

Šis karkaso užpildo sutvirtinimo b�das yra svarbus tipologiškai skiriant XVI–XVII a. karkasi-nius pastatus. Ši� pastat� kult�riniuose sluoksniuose ir aplinkoje yra reta plyt� dužen�, kalki� skie-dinio trupini�, sluoksnyje gausu organikos, medžio skiedr�, melsvo šlyno, o kult�rinis sluoksnis juosvas (tai akivaizdžiai atsispindi archeologini� tyrim� ataskait� kult�rini� sluoksni� aprašuose). Tuo tarpu v�lesnio laikotarpio kult�riniuose sluoksniuose gausu element�, b�ding� m�rinei staty-bai: geltono molio trupiniai, kalki� skiedinio trupiniai, plyt� griuven�l�s. Ataskaitose kult�rinis sluoksnis nurodomas rudo, rusvo atspalvio.

XVI–XVII a. karkasin�s konstrukcijos pastat� apatin� sija yra guldoma ant stambi� �žuolini� kaladži� ar stambi� akmen�, kurie, kaip ir kampuose ar ties ��jimu sud�ti pavieniai stamb�s riedu-liai, n�ra rišti kalki� skiediniu. Gana pla�iai, gerinant pastato hidroizoliacij� ir rišant užpildo plytas, yra naudojamas melsvas šlynas.

23 MÜHRENBERG, D. Op. cit., S. 845–846. 24 Ibid., S. 846. 25 VAINILAITIS, V. Op. cit., p. 49–50. 26 ŽULKUS, V. Viduramži� Klaip�da..., p. 57. 27 Ibid., p. 57–60. 28 GENYS, J; ŽULKUS, V. Fachverkini� XVI a. pastat� liekanos Klaip�doje, Kurpi� gatv�je. Architekt�ros

paminklai, 1982, t. 7, p. 51–52. 29 TATORIS, J. Op. cit., p. 134.

56

����������� ��<���������������<�����������������������

3 pav. XVII a. pr. karkasin�s konstrukcijos pastato �žuolini� kaladži� pamatas (1–5) sklype Didžiojoje Vandens g. 18 (M. Brazausko, R. Jarockio nuotr.)

XVI a. pab. – XVII a. pr. karkasinio pastato pamatas 2008 m. buvo atidengtas Didžiosios Van-

dens g. 18 sklype, kurio šiaur�s vakarin� riba XVI a. pab. tur�jo siekti Dang�s up�s pakrant�. Ar-cheologini� tyrim� metu aptiktos penkios stambios �žuolin�s kalad�s (žr. 3 pav.), ant kuri� buvo d�tas karkaso apatinis vainikas (archeologini� tyrim� metu neaptiktas). Kalad�s d�tos tiesiai ant buvusio žem�s paviršiaus, kur� žymi iki 25 cm storio juodos žem�s sluoksnis. Sud�jus kalades, visa sklypo teritorija užpilta gelsvu sm�liu, virš kurio buvo toliau formuojamas pastato karkasas. Min�-tas pastatas buvo nuardytas, tad neliko joki� kit� jo p�dsak� ar pirminio depozito, b�dingo pogais-riniams sluoksniams pastat� viduje. Veikiausiai d�l nepalanki� gyvenimo s�lyg� greta up�s, terito-rija užpilta pus�s metro niveliaciniu sm�lio sluoksniu, virš kurio fiksuotas XVII a. antrosios pus�s paviršius su pasklidusiais pjautais gyvuli� kaulais ir kaulo plokšteli� ruošiniais. Stratigrafiškai aukš�iau fiksuotas užstatymas datuojamas XVIII a. pirm�ja puse.

XVII–XVIII a. fachverko konstrukcijos pastat� pamatams naudojami tiek akmenys, tiek plytos, surištos geltonu moliu ar kalki� skiediniu. Tai, kad fachverko konstrukcijos statomos ant pamat�, o pirmas aukštas dažnai yra m�rinis, tik apsunkina archeologini� tyrim� metu j� priskyrim� medinio užstatymo fachverko tipui, o ne m�rinei statybai. Tuo labiau, stokojant papildomos informacijos, kyla pavojus klaidingai interpretuoti archeologinius duomenis. Vienas iš metod� chronologiniam ir

57

�����������;�������

tipologiniam medini� pastat� atskyrimui yra naudotos medienos r�šis. XVI–XVII a. pastatai statyti išimtinai naudojant �žuol�, o spygliuo�i� mediena (pušis ir egl�) tur�jo antrin� reikšm�: ji aptinka-ma grindyse, apdailoje, tvorose. Tik XVII a. pab. – XVIII a. fachverko pastat� konstrukcijose pa-plinta išimtinai spygliuo�i� mediena, o �žuolo – retai besutinkama.

Vienas svarbiausi� Klaip�dos miesto infrastrukt�ros poži�riu XVI–XVII a. fachverko statini� yra Šv. Jono bažny�ia, kurios liekanos ištirtos 2006 m.30 Tai buvo pagrindiniai Klaip�dos miesto maldos namai, kartu su pilimi ir miesto rotuše sudar� miesto panoramos dominantes. Kad min�tas statinys neabejotinai buvo fachverko tipo, žinoma iš turimo ikonografinio šaltinio31 – apie 1648 m. nežinomo autoriaus sudaryto Klaip�dos apylinki� plano.

Stiprinant miest� juosusius bastionus, Šv. Jono bažny�ia buvo uždaryta ir labai kruopš�iai išardyta, tod�l apie jos konstrukcij� archeologini� tyrim� vadovas G. Zabiela mažai k� gal�jo pasakyti. Juo re-miantis, bažny�ia buvusi fachverkin� (smulki� plyt� dužen�, likusi� išardžius sienas, aptikta � šiaur� nuo bažny�ios akmen� grindinio). Pietvakarin�je pus�je vidin�s bažny�ios sienos apa�ia buvo m�ryta iš plyt�, rišt� baltu kalkingu skiediniu. Stogo b�ta �erpinio. Galiausiai, kaip pažym�jo G. Zabiela, su-rinkti duomenys neprieštarauja bažny�ios vaizdui, žinomam iš XVII a. ikonografini� šaltini�32.

Apibendrinant archeologini� tyrim� metu fiksuotas bažny�ios liekanas, išryšk�ja pagrindin� medinio ir m�rinio užstatymo tyrin�jimo problema: medinio fachverko pastato tipas, neturint iko-nografin�s medžiagos, o vien remiantis archeologini� tyrim� metu aptiktomis liekanomis, gali b�ti supainiotas su m�rinio pastato tipu. Fachverkin�s Klaip�dos Šv. Jono bažny�ios masyv�s pamatai paryškina š� problemos lauk� (žr. 4 pav.).

4 pav. Rostverkas po Šv. Jono bažny�ios pamatais (G. Zabielos nuotr.33) 30 ZABIELA, G. Klaip�dos Šv. Jono XVII a. bažny�ia. Archeologiniai tyrin�jimai Lietuvoje 2006 metais.

Vilnius, 2007, p. 258–265. 31 BUMBLAUSKAS, A. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795. Vilnius, 2005, p. 397. 32 ZABIELA, G. Op. cit., p. 260. 33 Ibid., p. 261.

58

����������� ��<���������������<�����������������������

Klaip�dos m�rini� pastat� raidos problemos

Klaip�dos senamies�io m�rini� pastat� datavimas, nekalbant apie tipologinius skirtumus, yra n� kiek ne mažiau komplikuotas. Tuo labiau kad pagal turimus istorinius ir archeologinius duomenis, klausimas apie XVI–XVII a. m�rin� statyb� Klaip�dos senamiestyje lieka atviras. Greta to gana intriguojan�iai atrodo XVI a. pabaigoje pamin�tas d�l pilies saugumo galioj�s draudimas Klaip�dos mieste statyti m�rinius pastatus34.

V. Žulkaus nuomone, vieni seniausi� m�rini� pastat� bus atsirad� prie nauj�j� bažny�i� sena-mies�io rytiniame kampe, o XVI a. pabaigos m�rinio namo pamatai atkasti sklype Tilt� g. 6a35. Štai J. Tatoris, remdamasis Pauliu Karge, nurodo, jog 1538 m. hercogas Albrechtas architektui Christofui Rameriui padovanojo Klaip�doje sklyp�, r�st�, kalki� ir plyt�, kad šis „išm�ryt� r�sius, frontonus ir kamin�“36. Po 1540 m. gaisro buvo reikalaujama statomiems namams išm�ryti ugnia-sienes37. Pagal istorinius duomenis, neabejotinai pirmasis m�rinis plytinis pastatas Klaip�dos mies-te yra miesto rotuš�, prad�ta statyti 1594 ar 1595 metais38. Tuo tarpu galima pasvarstyti, ar jau pa-min�ti pamatai, frontonai ir kaminai n�ra medinio fachverkinio užstatymo architekt�riniai elemen-tai, kurie, kaip jau min�toje Klaip�dos Šv. Jono bažny�ioje, nors ir b�dingi m�riniam, ta�iau išties gali b�ti medinio fachverkinio pastato elementai39.

Gr�žtant prie Klaip�dos miesto medini� ir m�rini� pastat� raidos tyrimo, išryšk�ja naujas proble-matikos lygmuo. Archeologijos poži�riu, nagrin�jant XVI–XVII a. kult�rinius sluoksnius, fiksuoti pamatai priskirtini labiau medinio fachverkinio nei m�rinio pastato tipui, o XVII a. pab. – XVIII a. kult�riniuose sluoksniuose aptinkami pamatai priskirtini labiau m�rinio nei medinio fachverkinio pastato tipui. Jei atodangose n�ra išlikusio plyt� m�ro, tr�ksta istorini� duomen� ar ikonografin�s medžiagos, archeologini� tyrim� metu aptiktus pamatus tiesiogiai priskirti m�riniam pastatui yra ri-zikinga, nes kalki� skiedinys kaip rišamoji medžiaga n�ra tinkamas chronologinis ir tipologinis in-strumentas (m�rini�, kaip ir fachverkini�, pastat� akmen� pamatai gali b�ti rišami ne kalki� skiedi-niu, o moliu). Neabejotinai XVIII amžiumi datuojam� m�rini� pastat� pamat� su rišam�ja kalki� skiedinio ir/ar molio medžiaga randama visame Klaip�dos senamiestyje ir Friedricho priemiestyje.

Bene aiškiausiai per�jimas nuo medinio prie m�rinio užstatymo buvo atskleistas pastato Tomo g. 22 r�si� archeologini� tyrim� metu. Remdamasis Tomo g. 20, 22 ir Didžiosios Vandens g. 21 kvartalo tyrimais, R. Sprainaitis perteik� tok� Klaip�dos senamies�io užstatymo raidos vaizd�:

1. Pirmieji �kin�s veiklos p�dsakai pastebimi XVI a. antrojoje pus�je – XVII a. pirmojoje pus�je. 2. Apie konkret� pirmin� užstatym� galima kalb�ti tik nuo XVII a. vidurio. 1678 m. gaisro metu

�ia stov�j� mediniai pastatai arba pastatas sudeg�. 3. Šiuo laikotarpiu užpilama Dang�s up�s atšaka, �jusi dabartine Didži�ja Vandens gatve. 4. XVII–XVIII a. riboje statomi nauji pastatai iš plyt� ir su skliautuotais r�siais, kuri� grindys

išgrindžiamos akmenimis. 5. Kiek v�liau, kovojant su vandeniu, jos pakeliamos aukš�iau ir išklojamos plytomis.

34 ZEMBRICKIS, J. Op. cit., p. 97–98. 35 ŽULKUS, V. Viduramži� Klaip�da..., p. 60. 36 TATORIS, J. Op. cit., p. 135. 37 Ibid., p. 135. 38 ZEMBRICKIS, J. Op. cit., p. 97. 39 Reikia konstatuoti, kad centrin� ir tur�jusi ypating� svarb� Klaip�dos miesto topografijoje ir infrastrukt�ro-

je Turgaus gatv�s atkarpa nuo Tilt� iki Teatro gatv�s yra mažai kasin�ta. Ateityje istoriniuose šaltiniuose minimi duomenys gali b�ti susieti su archeologiniais tyrimais fiksuotomis pastat� liekanomis.

59

�����������;�������

6. Po 1854 m. gaisro statomi iki dabar išlik� gyvenamieji namai. R�siai Tomo g. 20 užpilami, o name Tomo g. 22 užpilami iš dalies. Kei�iasi ir vidinis suplanavimas. Tuo tikslu m�rijamos naujos sienos, stovin�ios ant pogaisrinio užpilto žem�s sluoksnio40.

R. Sprainai�io perteiktos sklypo raidos gair�s yra etalonin�s visam Klaip�dos senamies�iui. Ne-abejotina, kad 1678 m. gaisras sudar� prielaidas naujam Klaip�dos raidos etapui. Iki tol buv� XVI–XVII a. karkasiniai ir fachverkiniai pastatai sudeg� ir j� vietoje netrukus iškilo nauji pastatai, ta�iau kokio tipo pastatais po gaisro buvo atstatytas miestas, lieka neaišku. XVIII–XIX a. �rengin�jant m�rini� pastat� r�sius ir pusr�sius dažnai b�davo sunaikinami ankstesnio (po 1678 m.) užstatymo kult�riniai sluoksniai bei užstatymo horizontas. Tik epizodiškai senamiestyje galima atsekti tarpi-nio, fachverkinio, užstatymo, egzistavusio ne ilgiau kaip iki XVIII a. vidurio, p�dsakus. Apie juos byloja ne apatinis, virš pamat� gulintis, medinis pastato vainikas, o viso labo akmen�, rišt� arba nerišt� kalki� skiediniu ar moliu, pamatas.

Tok� atvej� matome Kurpi� g. 1a, kur pastato viduje archeologini� tyrin�jim� metu buvo fiksuoti penki užstatymo horizontai41. Apatiniame, fiksuotame 21–36 cm aukš�iau dabartinio j�ros lygio, hori-zonte rastos �kin�s ir kitos paskirties pastato liekanos, archeologiškai datuotos XVII a. viduriu. Tipo-logiškai jas galima priskirti karkasiniams pastatams. Antrasis horizontas fiksuotas vidutiniškai 50 cm aukš�iau dabartinio j�ros lygio. Tai – lauko rieduli� pamatai, priklaus� dviem pastatams. Vieno pastato pamatai jau rišti kalki� skiediniu. Pastatai datuoti XVII a. pab. – XVIII a. pr. Juos galima b�t� priskirti fachverko tipo pastatams. Tre�iasis horizontas fiksuotas apie 70 cm dabartinio j�ros lygio aukštyje. Tai – grindinys, kuriuo buvo išgr�stas pastato vidus ir �ia stov�jusio pastato šiaur�s ryt� pamat� dalis, rišta kalki� skiediniu, datuota XVIII a. pirm�ja puse (m�rinis pastatas). Ketvirtajam horizontui priskirti kiek aukš�iau aptikti pamat� fragmentai, kurie, kaip sp�ta, yra šiek tiek v�lesni, datuoti XVIII a. viduriu. Galiausiai penktajam horizontui priskirtas dabar stovintis pastatas, datuotas XVIII a. antr�ja puse.

M�rin�s statybos Klaip�dos senamiestyje pl�tros pradži� galima b�t� sieti su 1717 m. paskelb-tomis lengvatomis naujai besistatantiems miestams, kuomet tuš�i� statybos plot� savininkai priva-l�jo nedelsdami imtis statyb�, priešingu atveju sklypai tur�jo b�ti neatlyginamai perduoti kitiems, nor�jusiems statyti42. Tik�tina, kad šis metas, sutap�s su Senamies�io ir Friedricho priemies�io su-jungimu, gali pagr�sti m�rini� pastat� liekan� priskyrim� XVIII amžiui, nes iki tol, kaip jau buvo min�ta, XVI–XVII a. veik� draudimas statyti m�rinius pastatus, ir net ugniasieni� m�rijimas XVI a. pab. sukeldavo valdžios nepasitenkinim�43.

V. Žulkus nurod� m�rin� pastat� Klaip�dos senamiestyje, dabartiniame Tilt� g. 6a sklype, bu-vus jau XVI a. pabaigoje44. Min�tame sklype namas pradžioje buvo 7,5×7,5 m dydžio. J� pasta�ius netrukus buvo išm�ryti 5,5×4,2 m dydžio pamatai priestatui. Jo 4,0×3,5 m plote gal�jo b�ti prie-men� ir virtuv�. Gyvenamoji patalpa buvo 6,0×6,0 m dydžio. Po namu �rengtas r�sys su akmens grindiniais ir vidiniu drenažu45. Remiantis archeologini� tyrim� ataskaitomis46, min�tas pastatas

40 SPRAINAITIS, R. Kasty�io g. 20, 22 ir D. Vandens g. 21 Klaip�doje žvalgom�j� archeologini� tyrim�

ataskaita. Klaip�da, 1988. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 84, pg. m. 7972, p. 16–17. 41 SPRAINAITIS, R. Kurpi� g. 1, Klaip�doje. Archeologin�s prieži�ros ir fiksacijos ataskaita. Klaip�da,

1981. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 72, pg. m. 7960, p. 11–13. 42 ZEMBRICKIS, J. Op. cit., p. 165. 43 Ibid., p. 98. 44 ŽULKUS, V. Viduramži� Klaip�da..., p. 60. 45 Ibid., p. 60. 46 ŽULKUS, V. Gyvenamasis namas Klaip�doje, Pergal�s g. 6a. Archeologini� tyrim� ataskaita. Klaip�da,

1982. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 75, pg. m. 7963; ŽULKUS, V. Pergal�s g. 6a Klaip�doje.

60

����������� ��<���������������<�����������������������

buvo priskirtas tre�iajam užstatymo horizontui, po kuriuo gl�di dar trij� XVI–XVII a. medini� kar-kasini� užstatym� liekanos. Stratigrafiškai pirminis užstatymas fiksuotas +1,0 m Habs lygyje (kas yra b�dinga pirminio užstatymo Klaip�dos senamiestyje lygmeniui), o m�rinio pastato r�sio grin-dys yra 2,2 m Habs lygyje. Toks kult�rinio sluoksnio „prieaugis“, vyk�s nuo pirminio užstatymo iki XVII–XVIII a. sand�ros, yra galimas ir atsekamas kituose Klaip�dos senamies�io sklypuose. Ar-cheologini� tyrim� metu r�syje aptiktos kokli� duženos patenka � XVII a. – XVIII a. pr. datavimo interval�. Galiausiai tiek stratigrafiškai, tiek chronologiškai Tilt� g. 6a aptikti pastato pamatai var-gu ar gali b�ti priskirti XVI a. pabaigai.

Išvados

Klaip�dos miesto archeologiniai pastat� duomenys leidžia išskirti kokybin� statybos per�jim� nuo medini� prie m�rini� pastat�. Pats papras�iausias medini� pastat� tipas – stulpin� konstrukcija, datuojama XVI a. pr. Jau XVI–XVII a. d�l draudimo statyti m�rinius pastatus plito karkasin�s kon-strukcijos namai. Pagrindinis pastato tipas – �žuolo medienos karkaso pastatas. Pagrindinis jo bruožas – gana paprasti, kalki� skiediniu nesurišti stamb�s akmenys ar �žuolin�s kalad�s, ant kuri� buvo dedamas apatinis karkaso vainikas. Tik�tina, kad jau XVI a. atsirado naujo tipo gyvenamasis karkasinis pastatas – fachverkas, kuriam b�dingi pamatai, plyt� ir kalki� skiedinio karkaso užpil-das, o pirmas aukštas gali b�ti m�rinis. Dabartiniu metu žinoma, kad tokio tipo buvo archeologiš-kai ištirta Šv. Jono bažny�ia.

1678 m. gaisras gali b�ti s�lygin� riba, nuo kurios prasideda naujas Klaip�dos pastat� raidos etapas. �žuolo medienos karkasin�s konstrukcijos užleido pozicijas fachverkiniams ir m�riniams pastatams.

Šiuo metu n�ra patikim� archeologini� duomen�, pagal kuriuos b�t� galima datuoti kalki� skiediniu rištus pamatus anks�iau nei XVII a. pab. Išlik� XVIII a. vidurio senamies�io namai liudi-ja, kad bent jau XVIII a. viduryje m�riniai gyvenamieji namai ir greta j� buv� �kin�s paskirties fachverko pastatai mieste dominavo. M�rin�s statybos plitim� galima b�t� sieti su XVIII a. pr. �vy-kusiais kokybiniais miesto poky�iais: Senamies�io ir Friedricho priemies�i� sujungimu, 1717 m. prasid�jusiu skatinimu užstatyti tuš�ius sklypus.

Literat�ra BRAZAUSKAS, Mindaugas. XVI–XVII a. Klaip�dos senamies�io kult�rini� sluoksni� stratigrafija: nauji miesto supla-

navimo bei pirminio užstatymo tyrim� duomenys. Istorija, 2008, t. 69, p. 8–21. BUMBLAUSKAS, Alfredas. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795. Vilnius, 2005. GENYS, Jonas. Klaip�dos Frydricho priemies�io urbanistin� raida XVI–XVIII amžiais. Architekt�ros paminklai, 1988,

t. 11, p. 25–32. GENYS, Jonas. Klaip�dos kokliai ir j� gamyba XVI–XVII amžiuje. Architekt�ros paminklai, 1984, t. 9, p. 53–58. GENYS, Jonas; ŽULKUS, Vladas. Fachverkini� XVI a. pastat� liekanos Klaip�doje, Kurpi� gatv�je. Architekt�ros pa-

minklai, 1982, t. 7, p. 51–57. JÄHNIG, Bernhart. Sakralin�s topografijos vystymasis Klaip�doje viduramžiais ir nauj�j� amži� pradžioje. In Klaip�dos

miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip�da, 1994, p. 17–30.

JAROCKIS, Romas. Tyrin�jimai Žvej� g. 4, 6. Archeologiniai tyrin�jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 332–334.

Lietuvos architekt�ros istorija. T. 1: Nuo seniausi� laik� iki XVII a. vidurio. Vilnius, 1987. Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001.

Papildom� archeologini� tyrim� ataskaita. Klaip�da, 1982. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, AS 76, pg. m. 7964.

61

�����������;�������

MIŠKINIS, Algimantas. Klaip�dos genez� ir urbanistin� raida iki XVII a. pabaigos. Architekt�ros paminklai, 1979, t. 5, p. 19�36.

MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius, 1991. MÜHRENBERG, Doris. The Lübeck Colloquium 1999 (Domestic Architecture) – Summary. In Lübecker Kolloquium

zur Stadtarchäologie im Hanseraum. Bd. 3: Der Hausbau. Hrsg. von M. GLÄSER. Lübeck, 2001, S. 843–852. SAFRONOVAS, Vasilijus. Klaip�dos miesto istorin�s raidos bruožai. Klaip�da, 2002. TATORIS, Jonas. Senoji Klaip�da: urbanistin� raida ir architekt�ra iki 1939 met�. Vilnius, 1994. VAINILAITIS, Valdas. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija. Vilnius, 2000. VYŠNI�NAS, Vladas. Klaip�dos senamies�io pastat� konstrukcij� ypatumai. Architekt�ros paminklai, 1982, t. 7, p. 30–

36. ZABIELA, Gintautas. Klaip�dos Šv. Jono XVII a. bažny�ia. Archeologiniai tyrin�jimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius,

2007, p. 258–265. ZEMBRICKIS, Johanas. Klaip�dos istorija. T. 1: Klaip�dos karališkojo Pr�sijos j�r� ir prekybos miesto istorija.

Klaip�da, 2002. ŽULKUS, Vladas. XV–XIX amži� Klaip�dos statybin� keramika. Architekt�ros paminklai, 1979, t. 5, p. 37–43. ŽULKUS, Vladas. Klaip�dos istorijos ir topografijos bruožai XIII–XVII a. (Archeologijos duomenimis). In Klaip�dos

miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II). Sud. A. NIKŽENTAITIS, V. ŽULKUS. Klaip�da, 1994, p. 5–16.

ŽULKUS, Vladas. Klaip�dos kult�riniai sluoksniai. Architekt�ros paminklai, 1982, t. 7, p. 6–12. ŽULKUS, Vladas. Klaip�dos senojo miesto raidos modelis. Vilnius, 1991. ŽULKUS, Vladas. Viduramži� Klaip�da: miestas ir pilis, archeologija ir istorija. Vilnius, 2002. �� , �����. ����� ��� XII–XIV ��. ����, 1984.

THE TYPES AND CHRONOLOGY OF THE 16th–18th CENTURY BUILDINGS OF KLAIP�DA

Mindaugas Brazauskas Klaip�da University, Lithuania

S u m m a r y

Archaeological findings about buildings in Klaip�da city allows identification of the radical transition period from wooden to masonry construction. The simplest type of wooden buildings – the post-hole structure is dated to the early 16th century. Already in the 16th – 18th centuries, due to masonry construction prohibitions, frame structures were becoming wide spread. The major buil-ding type was oak timber frame construction. The major feature of such construction was either simple, massive rock foundations not bound with lime grout, or oak logs that were erected to form the base for the lower crown of the frame. It is likely that the new type – timber framed construc-tion with brick infill having the distinctive features of foundations and brick and lime grout frame infill, and, possibly a masonry ground storey, emerged by the 16th century. Currently, it is known, that the archaeologically examined St. John’s church was a building of the type specified above.

The 1678 fire may be the relative point, from which the new stage of Klaip�da buildings develop-ment took place. Oak timber frame construction made way for Fachwerk-type and masonry buildings.

Currently, any reliable archaeological information, which could provide dates for lime grout bound foundations of periods earlier than the late 17th century, is not available. The remaining old town buildings constructed in the 18th century evidence the fact, that at least in the middle of the 18th century, Fachwerk dwellings and stone dwellings were predominate in the town. The spread of masonry could be related to the radical changes, that took place in the town in the early 18th centu-ry, i.e. the uniting of the Old Town and Friedrich suburbs, and the invitation issued in 1717 to ur-banise empty land plots.

teikta 2008 10 15

62