The Dao Mind

AGNIEÐKA JUZEFOVIÈ

84 LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

DAOISTINËS SÀMONËS SPECIFIKA:NEAPIBRËÞTOS, NEVEIKLIOS, TUÐÈIOS

SÀMONËS FENOMENOLOGIJA

Particularity of Daoistic Consciousness:Phenomenology of Indetermined, Inactive Empty Consciousness

SUMMARY

The article analyzes the Daoistic consciousness, emphasizes such features as indetermination, variability,contextuality, interrelation with all the phenomena and events of the world. Such features of conscious-ness are analyzed with the help of popular extracts from the Zhuangzi text � a dream about a butterflyand a story about the fish joy. Also, the correlation between the Daoistic consciousness indeterminationand knowing relativity is emphasized. During the analysis of popular Daoistic motive of travelling, it isstated that travelling was treated as a way of consciousness purifying, overcoming stereotypes and affec-tions, seeking for brightening and melting in the immensities of the universe. It is shown that when reach-ing this aim, Daoists appreciated both the real trips around the world and inner trips, which happen deepin the heart or soul. Finally, a brightened, empty consciousness is analyzed through the concepts of non-action (wawéi) and spontaneity (zìrån); it is stated that such consciousness acts naturally, spontaneously,unconsciously, without the help from the outside, control or encouragement.

SANTRAUKA

Straipsnyje nagrinëjama daoistinë sàmonës samprata, iðryðkinami jos bruoþai: neapibrëþtumas, kinta-mumas, kontekstualumas, sàryðingumas su visais pasaulio reiðkiniais ir ávykiais. Tokios sàmonës savy-bës nagrinëjamos pasitelkus populiarias iðtraukas ið Zhuangzi teksto � sapnà apie drugelá ir pasakojimàapie þuvø dþiaugsmà. Taip pat iðryðkinamos sàsajos tarp daoistinio sàmonës neapibrëþtumo ir þinojimoreliatyvumo. Nagrinëjant daoizme populiarø kelioniø motyvà argumentuojama, kad kelionës buvo trak-

Gauta 2009 05 04

AGNIEÐKA JUZEFOVIÈVilniaus Gedimino technikos universitetas

RAKTAÞODÞIAI: sàmonë, daoizmas, reliatyvumas, sàryðingumas, neveikimas, savaimingumas, fenomenologija.KEY WORDS: consciousness, Daoism, relativity, interrelation, non-action, spontaneity, phenomenology.

85LOGOS 602009 LIEPA � RUGSËJIS

MOKSLINË MINTIS

tuojamas kaip bûdas iðgryninti sàmonæ, áveikti stereotipus ir prisiriðimus, pasiekti nuðvitimà bei iðtirpti

pasaulio bekraðtybëje. Parodoma, kad siekiant ðio tikslo daoistai vertino tiek tikràsias keliones po pa-

saulá, tiek vidines, ðirdyje, arba sieloje vykstanèias keliones. Galiausiai nuðvitusi, tuðèia sàmonë anali-

zuojama per veiklaus neveikimo (wawéi) ir savaimingumo (zìrån) sàvokas, argumentuojama, kad tokia

sàmonë veikia natûraliai, spontaniðkai, savaime, be pagalbos ið iðorës, kontroliavimo, skatinimo.

ÁVADAS

Sàmonës problematika daoizmo tra-dicijoje uþima centrinæ vietà. Ávairûsdaoizmo teoretikai gilinosi á nuðvitu-sios, iðgrynintos sàmonës specifikà, odaoizmo praktikai ieðkojo bûdø tokiaisàmonei pasiekti. Kuo savita daoistinësàmonës samprata? Kaip daoizme su-vokiamas sàmonës neapibrëþtumas,kontekstualumas? Kas sieja þinojimoreliatyvumà, daiktø tarpusavio sàryðin-gumà ir daoistinæ sàmonæ? Kodël da-

oistinë sàmonë siekia veikti neveikda-ma, savaimingai ir natûraliai? Remian-tis fenomenologiniu metodu straipsnyjebus ieðkoma atsakymø á ðiuos bei pa-naðius klausimus. Bus grindþiama prie-laida, kad daoistinë sàmonë yra tuðèia,taèiau jos tuðtuma yra pozityvi, pripil-dyta, o jos neveikimas ir savaimingu-mas nereiðkia pasyvumo, bet veikiautraktuotini kaip absoliutus aktyvumasir tobula veikla.

KINTANTI, NEAPIBRËÞTA SAVASTIS: ZHUANGZI SAPNASAPIE DRUGELÁ IR PASAKOJIMAS APIE ÞUVØ DÞIAUGSMÀ

Siekiant iðryðkinti, kaip daoistinë sa-vastis siejama su tuðtuma, atvirumu irmeditatyvia sàmonës nuostata, reiktøpaþvelgti, kaip Dao tuðtuma ir neapib-rëþtumas veikia savasties sampratà. No-rint suvokti daoistinæ savasties sampra-tà, svarbu atkreipti dëmesá á tai, kaip da-oizme apibûdinamas pirmojo asmensvienaskaitos ávardis: Daodejing ir Zhuang-zi tekstuose áprastas pirmojo asmens vie-naskaitos ávardis wo pakeièiamas þode-liu wa. Taip �interpretuojantis að� (wo)pakeièiamas �pagarbiuoju að� (wa), sukuriuo susiejamas þinojimas, jautimas irveikla1. Taigi daoistai perþengia áprastàsavasties sampratà (wo) ir ágauna vienti-sà, analitinio proto, kalbos, skirstymo, sa-virefleksijos ir áproèiø netrikdomà savas-ties bûsenà. Daoistai teigia, kad iðmin-

èius neturi fiksuotos tapatybës, vardo irkiekvienam gali atsiskleisti tokiu pavida-lu, koká anas jame regi. Toks daoistas netik kitiems, bet ir sau paèiam gali pasi-rodyti skirtingais, kartais visiðkai netikë-tais, pavidalais, kurie gali bûti labai abst-raktûs, kaip, tarkime, þemë, dvasia, mir-tis. Negana to � jis ir pats gali neþinoti,kuris jo pavidalas yra autentiðkas. Ne-apibrëþtà, spontaniðkai kintanèià tapaty-bæ nusako Liezi þodþiai, kad bet koks gy-vûnas, vabzdys ar darþovë gali tapti betkokiu kitu sutvërimu2.

Toká savasties neapibrëþtumà ir gebë-jimà laisvai keistis puikiai liudija Zhu-angzi sapnas apie drugelá: �Syká susap-navau, kad esu laimingas drugelis, links-mai skraidantis virð gëlyèiø. Taèiau stai-ga atsibudau ir neþinojau, ar ið tiesø esu



Zhuang Zhou, susapnavæs save druge-liu, ar tebesu drugelis, sapnuojantis, kadjis Zhuang Zhou. O juk tarp ZhuangZhou ir drugelio turëtø bûti skirtumas.Tai ir vadinama daiktø permaina�3. Taipgarsusis Zhuangzi sapnas apie drugelánurodo ne tik á savojo �að� reliatyvumàar patyrimo iliuziðkumà, bet ir á nenu-spëjamà ir neiðvengiamà �daiktø vir-smà� (wùhuà), viskà aprëpianèià nuolati-næ kaità. Ðiame sapne kalbama apie kin-tanèià tapatybæ, taèiau tai gali bûti betkoks virsmas, pvz., virsmas pereinantnuo neautentiðko þinojimo prie autentið-ko4. Zhuangzi negali nuspræsti, ar jis yraZhuangzi, kuris sapnavo esàs drugelis,ar atvirkðèiai � jis yra drugelis, sapnuo-jantis esàs Zhuangzi. Ið teksto taip ir lie-ka neaiðku, kuris kurá susapnavo. Ðiuoaspektu drugelio metafora byloja apieamþinas permainas ir liudija, kad asme-nybë negali bûti tapatinama su kaþkuo,kas yra duota, arba fiksuota, bet veikiauyra tuðèia, atvira, nuolatos atsirandanti irbesikeièianti visuma. Tokie daoistø pasa-kojimai leidþia nujausti pasaulio para-doksalumà, ragina skverbtis á þmogauspasàmonæ, kurioje negalioja jokie logikosdësniai. Sapnuodami esame ásitikinæ,kad nemiegame, o paèiame sapne kiek-vienà akimirkà gali nutikti absurdiðkiau-si ávykiai. Paradoksalus sapnas gali atro-dyti realesnis uþ tikrovæ, kurià Zhuang-zi vadina �didþiuoju sapnu�. Tad netu-rëtø stebinti, kad máslinguose daoistø

tekstuose ir dailininkø peizaþuose kar-tais taip lengvai iðtirpsta riba tarp tikro-vës ir sapno. Bûtent toká neaiðkumà ir dvi-prasmiðkumà galime laikyti vienu esminiødaoizmo bruoþø.

Savasties neapibrëþtumas puikiai at-siskleidþia Zhuangzi pasakojime apie�þuvø dþiaugsmà�: �Zhuangzi ir Huizistovëjo prie tilto virð Hao upës. Zhuang-zi tarë: �Kaip linksmai þuvis þaidþiavandenyje. Ðtai kur þuvø dþiaugsmas�.Huizi atðovë: �Tu gi nesi þuvis, tad iðkur gali þinoti, kame þuvø dþiaugs-mas?�. �Bet tu nesi að, tad kaip gali þi-noti, kad að neþinau, kame glûdi þuvødþiaugsmas,� � atkirto Zhuangzi. [...]tuomet Zhuangzi tarë: �gráþkime á pra-dþià: tu manæs paklausei, �ið kur gali ið-manyti apie þuvø dþiaugsmà?� Vadina-si, tu jau þinojai, kad að tai þinau, todëlir paklausei. O að tai suþinojau stovëda-mas prie vandens�5. Taigi Huizi liko su-kritikuotas uþ tai, kad rëmësi iðanksti-niais ásitikinimais ir stereotipais. Ir at-virkðèiai, netgi Zhuangzi pretenzijaspræsti, kaip jauèiasi þuvis, gali bûti ne-dogmatiðka ir natûrali, jeigu ji paremtatik akimirkos áspûdþiu. Ði iðtrauka liu-dija, kad daoistai, panaðiai kaip vëliauVakarø fenomenologai, susilaiko nuosprendimø dël pasaulio realumo ir ne-bando tvirtinti, jog daiktai egzistuoja,bet kvieèia þvelgti á juos, kaip á galinèiusegzistuoti, arba galinèius turëti vienokáar kitoká pavidalà.

SAVASTIES NEAPIBRËÞTUMO IÐTAKOS: ÞINOJIMO RELIATYVUMASIR DAIKTØ TARPUSAVIO SÀRYÐINGUMAS

Viena pagrindiniø daoistiniø minèiøbyloja, kad bet koks þinojimas yra relia-tyvus, sàlygiðkas ir kontekstualus. Në-

ra jokios objektyvios universalios tiesos,nes kiekviena tiesa yra situatyvi, pri-klauso nuo þmogaus patyrimo ir tos


MOKSLINË MINTIS

akimirkos aplinkybiø. Daoistai tiesiogbûna, o ne sprendþia, kokie jie turi bûti.Jiems galime pritaikyti tezæ, kad �vienayra dalykui ar veiksmui bûti geram irvisai kas kita yra þinoti, kad tai yra ge-ra�6. Toks tiesos ir gërio reliatyvumaslemia, kad bet koks ávykis yra interpre-tatyvus, atviras skirtingoms perspekty-voms, neuþbaigtas. Tokià màstymo gai-ræ galëtø lemti kinø kalbos savitumas �jos paradoksalumas, daugiaprasmiðku-mas. Sutiktume su M. Granet teze, kadkinø kalba labiau tinka jausmams per-teikti, siekiant átikinëti, atverti, negu þy-mëti sàvokas, nagrinëti idëjas ar diskur-syviai dëstyti doktrinas7.

Daoistai ir jiems idëjiðkai artimi èan,dzen budistai pabrëþia þinojimo ir neþi-nojimo reliatyvumà, grindþia mintá, kadkiekvienà situacijà ar ávyká gaubia gali-mybiø, neuþbaigtumo tuðtuma, todël jienegali bûti vienareikðmiai ir grieþtaiapibrëþti. Norint priartëti prie autentið-kos egzistencijos ir tuðèios sàmonës, rei-kia perþengti loginio màstymo ir racio-nalaus proto ribas, atsiverti iki-episte-mologinei bei absurdiðkai tikrovei. Toksjudesys atliekamas Guanzi traktate8, ku-riame teigiama, kad Kelias yra arti, ta-èiau sunkiai pasiekiamas, o jo tuðtumàsuprasti geba tik iðminèius9. Paþinti to-ká tuðèià, nenusakomà ir neregimà Daoámanoma tik tuomet, kai paþástanèiojoprotas taip pat yra tuðèias. Siekdami pa-þinti Dao, daoistai tarytum pamirðta sa-ve, áveikia þmogaus�pasaulio dualizmà,iðtrina ribas tarp savojo �að� ir pasau-lio. Tuomet atsiveria visame kame sly-pintis Dao, kuris atkakliai slepiasi nuoracionalaus proto, loginio màstymo irempirinës sàmonës, taèiau gali atsivertibûtent kontempliuojanèiai sàmonei. Sa-

vasties neapibrëþtumà ir kintamumà le-mia visø daiktø tarpusavio sàryðingu-mas. Daoistai teigia, kad viskas yra su-sijæ su viskuo, o þmogaus savastis ið-tirpsta pasaulyje, yra kontekstuali irnuolat kinta. Ðiuo aspektu labai iðkal-bingas Zhuangzi pasakojimas apie ðeðë-lio ir atðvaito dialogà, kuriame savo ne-stabilumà ir nuolatiná kitimà ðeðëlis pa-aiðkina retoriniu klausimu: �Ar að nesupriklausomas nuo kaþko, kad taip el-giuosi? O ar tas kaþkas taip pat nebûtønuo kaþko priklausomas? (...) Ið kur ga-liu þinoti, kodël esu vienoks ar kitoks�10.Ðeðëlio þodþiai ir anksèiau minëta daois-tinë Chaoso samprata liudija, kad pa-saulyje viskas tarpusavyje persipynæ, oþmogaus protas nepajëgus perprasti ðiøsubtiliø sàsajø. Budistai, ypaè Kinijojesusiformavusios Huayan mokyklosadeptai, taip pat grindë prielaidà, kadvisi daiktai ir reiðkiniai tarpusavyje per-sipina erdvëje ir laike, o praeitis, dabar-tis ir ateitis yra tarpusavyje susijæ. Vis-kas yra vientisa, todël niekas neturi at-skiros, nekintanèios savasties. Toks vi-suotinis sàryðingumas iliustruojamaspasitelkus milþiniðko Indros tinklo, ku-ris gaubia visà visatà, metaforà: antkiekvieno tinklo audinio persipynimoyra brangenybë, kuri atspindi visas ki-tas brangenybes, todël, þvelgdamas ávienà ið jø, þmogus mato jas visas. Ki-tais þodþiais tariant � kiekvienas dalykasar ávykis gali atskleisti visà visatà, o joksdaiktas niekada nëra visiðkai autono-miðkas, nes jis abipusiais ryðiais yra su-sijæs su daugybe kitø daiktø. Tokià bu-distinæ doktrinà apie fenomenø kilmæ irvisuotiná tarpusavio prieþastingumà ki-nai pavadino yuånq{. Toks visø daiktøtarpusavio sàryðingumas yra susijæs su



tuðtuma, nes jokia bûtybë ar daiktas në-ra nepriklausomi, egzistuojantys patyssau, o toks nepriklausomos savasties ne-turëjimas lemia visø daiktø tuðtumà. Pa-naðià sàryðingumo sàvokà grindë Mar-tinas Heideggeris, kurio vëlyvoji kûry-ba turi daug bendro su kinø màstymotradicijomis, ypaè daoizmu11. Heidegge-ris teigë, kad Þemë ir Dangus, dieviðko-sios ir mirtingosios bûtybës yra tarytum

keturi veidrodþiai, kurie harmoningaisàveikauja tarpusavyje, o kiekvienas iðjø liudija kitø buvimà12. Taip, Tomo Ka-èerausko þodþiais tariant, atsiveria min-tis, kad �kiekvienas naujai áraðytas ávy-kis gali pakreipti visà dramà, kitaip sa-kant, verèia mus iðeiti á naujà scenà, vai-dinant naujà veiksmà�13. Tokiø judesiøgalime rasti tiek kinø, tiek Vakarø filo-sofinëse tradicijose.

ÁPASAULINTA SÀMONËIR AMÞINOJO KELIAUTOJO FENOMENAS

Þmogus, kuris jauèiasi susijæs su vi-su supanèiu pasauliu, yra tarytum am-þinasis keliautojas, todël daoistø teks-tuose neatsitiktinai daþnai kartojasi vie-niðo klajotojo ir �klajoniø bekraðtybëje�motyvai. Keliaudamas jis siekia iðgry-nintos nuo minèiø, aistrø, tuðèios, nuðvi-tusios sàmonës. Daoistai ypaè mëgo kal-bëti apie vidines, sàmonëje vykstanèiaskeliones, kuriø tikslas � pasauliui atvi-ra, tuðèia, iðgryninta sàmonë. Tokia vi-dinë kelionë yra tarytum meditacija, ku-rià daoistai apibûdino raginimu veiktineveikiant, neiðeinant ið namø ásigytiDao. Dëstydamas vidinës klajonës spe-cifikà, Liezi teigia: �Kiti keliauja trokð-dami groþëtis vaizdais, o að siekiuáþvelgti daiktø kaità. Yra �kelionës� ir�Kelionës�, ir skirtumà tarp jø retas te-gali áþvelgti. [...] Jûs mëgaujatës iðoriniopasaulio kaita ir nepastebite, kad keièia-tës patys, nesugebate áþvelgti vidiniopasaulio. Keliaudami erdvëje ieðkomedaiktø pilnatvës, o atsigræþdami á savosielà � suvokiame joje glûdinèius turtus.Pirmasis yra netobulas kelionës bûdas,o antrasis � tobulas�14. Autentiðka kelio-

në vyksta þmogaus sieloje ir pasireiðkiane geografinës vietos, o þmogaus sàmo-nës kaita: �Neiðeik pro duris, ir paþinsipasaulá. Nedirsèiok pro langà, ir iðvysikelius�15 � teigë Laozi taip parodyda-mas, kad svarbi yra pati kelionë, o nevieta, á kurià ji galëtø atvesti. Tai regi-me ir Zhuangzi pasakojime apie keliau-tojà, ketinantá pasibalnoti vaizduotëspaukðtá ir keliauti á kaimà, kurio nëra16.Tai yra �ðirdies klajonë� (yóuxîn), kurinukreipta á ðirdies ir sielos tobulinimà,reikalauja atsisakyti ego, áveikti þmogið-kà, ribotà þvilgsná ir atsiverti visomsámanomoms perspektyvoms.

Taèiau daoistas, ypaè autentiðkasþmogus (zhçnrén), taip pat vertina iðori-nes keliones, padedanèias pasiruoðti vi-dinëms, keliauja linksmai, nerûpestingai,pagal wawéi bei zìrån principus. Tokiokeliautojo siela yra laisva nuo prisiriði-mo, o jo namai, gyvenimo bûdas ir regë-jimo perspektyvos nuolat kinta. Tiek vi-dinës, tiek iðorinës klajonës po pasauládaoistui padeda jusliðkai ir dvasiðkaipatirti tuðtumà, Nesatá. Klajonës visøpirma � tai nuolatinis judëjimas, kaita,


MOKSLINË MINTIS

transformacija, tai neámanoma be tuðtu-mos ir Nesaties. Bûtent per tuðtumà (me-tafizinæ, fizinæ, psichologinæ), I. Robinetpastebëjimu, �atsiranda judëjimas, kaitair formø dinamiðkumas�17. Daoistinisklajoniø aukðtinimas padëjo suformuotisavità kinø estetinæ tapybà ir lyrinæ po-ezijà, kuriose menininkai atvaizdavo sa-vo klajones bekraðtybëje: peizaþinëje ta-pyboje daþnai vaizduojami atsiskyrëliai,vieniði keliautojai, taèiau dar daþniau ke-lionë bûna atvaizduota netiesiogiai, vei-kiau nujauèiama negu tiesiogiai stebima.Kinø estetikoje metodas, vaizduojantiskaþkà netiesiogiai, per uþuominas, buvovadinamas siekiu �pieðiant debesis at-vaizduoti mënulá� (hông ysn tuô yué). Ki-

taip negu ankstyviausioje kinø tapybojeant ðventyklø sienø ir laidojimo grotø ta-pytose kelionëse ið ðio pasaulio á kità,peizaþinëje estetikoje kelionës ir nuðviti-mo, iðsilaisvinimo motyvai atvaizduoja-mi netiesiogiai � perteikiant kelionës dva-sià. Tai kelionë ne á tolimus kraðtus, ne ádangø ar poþeminá pasaulá, bet á kitonið-kà, iðgrynintà dvasinæ bûsenà ir pasaulio su-vokimo lygmená � tai yra ta pati vidinë ke-lionë, apie kurià taip daþnai uþsimenaLaozi, Zhuangzi, Liezi ir kiti daoistai. Pa-minëtina, kad tokiam daoistø keliautojuianalogø galima rasti ir Vakarø filosofijo-je, ypaè Nietzsche�s veikale apie Zara-tustrà, taèiau iðsamesnë ðios problemati-kos analizë reikalautø atskiro tyrimo.

TUÐÈIOS SÀMONËS RAIÐKOS BÛDAI:NEVEIKIMAS, SAVAIMINGUMAS

Daoizme pripildyta tuðtuma ir nu-ðvitusi, tuðèia sàmonë atsiveria per(veiklaus) neveikimo (wawéi) ir savai-mingumo (zìrån) sàvokas. Neveikimassusilaukë ávairiø interpretacijø ir skirtin-gais istoriniais periodais buvo aiðkina-mas nevienodai � Laozi ir Zhuangzidaugiausiai kalba apie patá neveikimoaspektà, o vëlesnieji autoriai daugiaukalbëjo apie neveikimo, kaip ilgametëssavimonës praktikos, rezultatà. Norintiðvengti elementariø nesusipratimø, rei-kia pabrëþti, kad daoistinis neveikimasanaiptol nëra veikimo antipodas, pa-prastas neveiklumas ar pasyvumas, to-dël jau Guo Xiang (m. 312) kritikavo to-kià neveikimo sampratà, nuogàstavo,kad amþininkai neveikimà klaidingaisuvokia kaip raginimà �drybsoti vieto-je uþuot vaikðèiojus� ir pabrëþë, kad�neveikti nereiðkia sëdëti sudëjus ran-

kas�, todël neveikimas turi bûti traktuo-jamas veikiau kaip natûralus, neprievar-taujantis gamtos veikimas18. Tad neatsi-tiktinai neveikimà daoistai mëgsta va-dinti veikliu neveikimu � wéi wawéi. Tai-gi daoistinis neveikimas nëra pasyvu-mas, o veikiau natûralus, neprieðtarau-jantis gamtai, neprievartinis veikimaspagal Dao dësnius. Toks neveikimas ap-rëpia bet kokios veiklos potencijà ir ga-li jà aktualizuoti kiekvienà akimirkà, oDao neveikia, taèiau nebëra nieko, kasnebûtø nuveikta19. Grásdami veiklos irneveikimo tapatumo idëjà, daoistai tei-gë, kad veiksme esantys daiktai tuo patmetu yra amþiname neveikime, ir at-virkðèiai � neveikime esantys daiktai yraamþinoje veikloje. Toks neveikimas ne-reiðkia ramybës sustojus veiklai, taèiaunurodo á ramybæ, esanèià paèioje veik-loje. Daodejing ir Zhuangzi tekstuose



wawéi daþniausiai apibûdinami kaip sa-vaiminis, neprievartinis, nuolankus vei-kimas nesiprieðinant likimui, nerodantisiðoriniø veiklos poþymiø. Bûtent taip ju-da �didysis paukðtis Pengas�, kuris su-geba áveikti didþiulius atstumus, nes�skrenda neðamas galingo vëjo�20. To-kiomis metaforomis daoistai ragina har-moningai reaguoti á dabarties akimirkà,pastebëti kiekvienà jos aspektà, ávertin-ti ir sugebëti mëgautis net paprasèiau-siais dalykais. Aukðtindami natûralumà,daoistai siekia �veikti neveikiant, dary-ti nedarant, skonëtis beskoniu�21 ir siû-lo atsigræþti á senovës þmones, esà mo-këjusius taip gyventi22. Taip daoistai ta-rytum kvieèia dþiaugtis kukliu gyveni-mu ir kasdienybës þavesiu, atsisakytiveiklos, paremtos nusistovëjusiais stere-otipais, ir elgtis natûraliai, spontaniðkai.Juk �beskonis� yra daug subjektyvesnisnegu kuris nors apibrëþtas skonis, todëlraginimas skonëtis beskoniu ir gyventiremiantis asmenine patirtimi yra tary-tum raginimas veikti natûraliai, pasi-kliaunant intuicija bei aplinkybëmis, one iðankstiniais stereotipais, kurie màs-tymà paverèia neautentiðku. Taigi veiki-mas neveikiant yra tarytum spontanið-kas, natûralus veikimas, kuris pasiekia-mas, kai iðvaloma sàmonë, suskliaudþia-mos iðankstinës nuostatos.

Taigi tuðèia, iðgryninta sàmonë, nu-tylëjimas, pauzë ir neveikimas yra tary-tum daoisto siekinys. Èia galime pa-klausti: kaip galime siekti neveikimo?Ar toks siekis nepaþeis natûralumoprincipo? Tarkime E. G. Slingerlandasbandyme neveikti (nebandyti) áþvelgiawawéi paradoksà: sàmoningai siekda-mas iðmokti veikti pagal wawéi princi-pus (natûraliai ir be pastangø) þmogus

dar labiau nutolina trokðtamà tikslà23.Taèiau neveikimas pasiekiamas, kai nie-ko netrokðtama, o prie bûsenos, kai nie-ko netrokðtama, prieinama savaime, to-dël neveikimas pasiekiamas ne intencio-naliomis pastangomis, bet veikiau visið-kai netikëtai, spontaniðkai. Daoistai pa-stebëjo ðá savitumà ir atkreipë á já dëme-sá. Jie teigë, kad tas, kuris nuolatostrokðta iðtuðtinti savo sàmonæ, niekuo-met neástengs to padaryti, o tas, kuristuðtumos neieðko, staiga spontaniðkaitampa tuðèias. Èia galëtume prisimintifenomenologø mintá, kad, daugybæ kar-tø kartojamas, intencionalus sàmoningasveiksmas ilgainiui tampa automatiðkasir nereikalauja jokiø pastangø. Tarkime,mokinys deda pastangas mokytis raðy-ti, taèiau kai raidës jau iðmoktos, raðy-mas vyksta automatiðkai, be pastangø,negalvojant kiekvienà kartà apie visà ra-ðymo ir jo mokymosi procesà. Tuðèia,kontempliatyvi sàmonë veikia pagalzìrån principà � natûraliai, spontaniðkai,savaime, be pagalbos ið iðorës, kontro-liavimo, skatinimo. Daodejing tekste toksveikimas tapatinamas su natûralumu,pastangø nedëjimu,24 paprastumu,25 ra-mybe26 ir, be abejo � tuðtuma27. Bruta-lus ásikiðimas, net jeigu atliekamas ge-riausiais ketinimais, daoizme suvokia-mas kaip naikinimas, kà vaizdþiai iliust-ruoja Zhuangzi pasakojimas apie ban-dymà �padëti� Chaosui: geranoriðkiChaoso draugai nutarë padëti savo �li-kimo nuskriaustajam� draugui ágyti jus-les, taèiau galiausiai já tiesiog sunaiki-no28. Savaimingume nëra nieko dirbti-nio, primesto, nereikalingo.

Kinø màstymo tradicijoje minimas ið-mintingas valdovas, kuris veikia neveik-damas, pasaulá valdo pagal neveikimo


MOKSLINË MINTIS

(wawéi) ir savaimingumo (zìrån) princi-pus, o jo sàmonë yra vientisa, tuðèia ir ra-mi: Daodejing veikale, kuriame politiniaiklausimai keliami ypaè daþnai,29 teigia-ma, kad iðmintingas valdovas �gyvenaneveikimu ir moko nesakymu�30; Konfu-cijus teigë, kad tobulas valdovas valdotarytum Ðiaurinë þvaigþdë � jis stovi vie-toje, o kitos þvaigþdës sukasi aplink já.Daoistai ypaè sureikðmino wa pobûdþioveiklos � neþinojimo (wazhî), netroðkimo(wayù) ir neveikimo (wawéi) socialinávaidmená. Toks neþinojimas, D. Hallo irR. Ameso pastebëjimu, virsta �þinojimube principø�, kalbëjimu metaforomis,parabolëmis, vaizdiniais, o neveikimas �spontaniðku veikimu laikantis natûraliostvarkos (dé)31. Guanzi traktate toks daois-tinis neveikimas gretintinas su iðmintin-gumu ir tuðèia sàmone: �Paprasti þmo-nës, norëdami ásitvirtinti, naudoja jëgà,kreipia dëmesá á savo iðvaizdà, demonst-ruoja savo gebëjimus, o jø veiksmus le-mia atsitiktinumai. Taèiau iðminèius,

skirtingai nuo paprastø mirtingøjø, taipnesielgia. Todël jis sugeba bûti tuðèiu.Tuðtuma yra visø daiktø pradþia�32.

Pagal neveikimo ir savaimingumoprincipus veikianèios, iðgrynintos sàmo-nës nuolankumà ir receptyvumà átikina-mai atspindi vandens metafora: nepai-sant savo nuolankumo ir minkðtumo,vanduo sugeba áveikti net kieèiausiaskliûtis. Vanduo yra nuolankus, minkð-tas, perregimas, pasyvus � tad dësnin-ga, kad daoizmo filosofijoje ir kinø pei-zaþinëje estetikoje tuðtuma daþnai buvoiðreiðkiama tapant vandená. Ávairioswawéi formos siejasi su tuðtuma arba jo-kiø troðkimø, norø, ambicijø, þinojimo,pykèio, iðankstiniø nuostatø neturëjimu.Daoizme teigiama, kad toks veiklus ne-veikimas (wéi wawéi) ir savaimingumas(zìrån), kuris reikalauja specialios savi-monës ir savikontrolës, gebëjimo atsisa-kyti savojo �að�, iðtirpdyti savastá aplin-koje bei susitapatinti su atliekamu veiks-mu ir visu mus supanèiu pasauliu.

IÐVADOS

Daoistai atsisako bergþdþiø ir nevai-singø bûdø paþinti Dao protu, atmeta ið-ankstiná þinojimà, kuris varþo spontanið-kumà ir deklaruoja diletantizmà, neþino-jimà, iðankstiniø prielaidø neturëjimà.Sàmonë daoizme tap pat traktuojamakaip nefiksuota, nuolat kintanti, konteks-tuali, susijusi su nuolat kintanèia gyvybi-ne qì energija. Tokià sàmonæ yra neleng-va racionaliai apibrëþti. Sàmonës atviru-mà ir kontekstualumà dar labiau sustip-rina tai, kad pasaulyje, anot daoistø, vis-kas tarpusavyje persipynæ, o þmogausprotas nepajëgus perprasti ðiø subtiliø

sàsajø. Daoistinë sàmonë yra ankstesnëuþ prasmës susiformavimà ir veikia pa-gal neveikimo (wawéi) ir savaimingumo(zìrån) principus. Toks neveikimas nuro-do á savaiminá, neprievartiná veikimà, ne-paþeidþiantá gamtos dësniø ir pasiekia-mà esant tuðèiai sàmonei. Daoistø idea-las yra tuðèia sàmonë, kurioje nurimstamintys, aistros ir troðkimai, o visa pasau-lio ávairovë glûdi potencijos bûsenoje. Da-oistø siekiamybë buvo pirmapradë gam-tos harmonija ir galimybë joje iðtirpti kar-tu iðliekant savimi, o ðiam tikslui pasiektiir reikalinga tuðèia, nurimusi sàmonë.



Literatûra ir nuorodos

13 Tomas Kaèerauskas. Tikrovë ir iðmonë kalbi-nës egzistencijos perspektyvoje. // Santalka,2008, nr. 1, p. 4.

14 Âëàäèìèð Â. Ìàëÿâèí (ñîñò.). ×æóàí-öçû,Ëåöçû. � Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Ìûñëü, 1995,c. 329.

15 LZ 47. Èia ir toliau nuorodos á Daodejing trak-tatà þymimos raidëmis LZ, o skaièius nurodotraktato skyrelá.

16 ZZ 7: 183.17 Isabelle Robinet. Meditations Taoiste. � Paris:

Editions Albin Michel, 1995, p. 131.18 Theodore de Bary, Irene Bloom. Sources of Chi-

nese Tradition. Vol. I. � New York: ColumbiaUniversity Press, 1999, p. 388�389.

19 Panaðiø minèiø galime rasti tiek Daodejing (LZ37, 48), tiek Zhuangzi (ZZ 25: 229) traktatuose.

20 ZZ 1: 59.21 Tokiø pasiûlymø galime rasti Daodejing trak-

tate, plg. LZ 63.22 Ypaè Zhuangzi mëgo kalbëti apie aukso am-

þiø ir ragino imti pavyzdá ið senovës þmoniø(plg. ZZ 10: 118).

23 Edward G. Slingerland. Effortless Action: �Wu-wei� as a Conceptual Metaphor and Spiritual Ide-als in Early China. � Oxford, New York: OxfordUniversity Press, 2003, p. 6.

24 Plaèiau apie tai raðoma 8, 21 ir 57 Daodejing(LZ) traktato skyriuose.

25 Ten pat, 28 sk.26 Ten pat, 37 sk.27 Ten pat, 48 sk.28 ZZ 7: 107.29 Plaèiau þr.: Chad Hansen. A Daoist Theory of

Chinese Thought: A Philosophical Interpretation. �Oxford, New York: Oxford University Press,2000, p. 223; Angus Charles Graham. Disputes ofthe Tao. � LaSalle, Illinois: Open Court, 1989,p. 234.

30 LZ 2.31 David L. Hall, Roger T. Ames. Thinking from

the Han. Self, Truth and Transcendence in Chine-se and Western Culture. � Albany, New York:SUNY Press, 1998, p. 46, p. 52.

32 Guanzi. Political, Economic and Philosophical Es-says from early China. Ed. W. A. Ricket. Vol. II. �Princeton, New Jersey: Princeton UniversityPress, 1998, p. 80.

11 Plg.: David L. Hall, Roger T. Ames. Thinkingfrom the Han. Self, Truth and Transcendence inChinese and Western Culture. � Albany, NewYork: SUNY Press, 1998, p. 48, p. 57.

12 Âëàäèìèð Â. Ìàëÿâèí (ñîñò.). ×æóàí-öçû,Ëåöçû. � Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Ìûñëü, 1995,c. 290.

13 ZZ 2: 73. Èia ir toliau nuorodos á Zhuangzitraktatà þymimos raidëmis ZZ, toliau nurodanttraktato skyriø ir puslapá V. V. Maliavino ver-time á rusø kalbà (×æóàí-öçû, Ëå-öçû, 1995).

14 Plg.: Kuang-ming Wu. Chuang-tzu: World Phi-losopher at Play. � New York: Scholars Press,1982, p. 7.

15 ZZ 17: 166.16 Mindaugas Briedis. Moralës kilmës klausimu:

ar etika priklauso nuo religijos. // Santalka,2008, nr. 3, p. 8.

17 Marcel Granet. La pense chinoise. � Paris: AlbinMichel, 1934, p. 82.

18 Garsiojo valstybës ministro Guan Zhongo (m.645 pr. Kr.) vardu pavadintas Guanzi tekstasdabartiniu pavidalu veikiausiai sudarytas LiuXiango apie 26 m. pr. Kr., yra vienas stambiau-siø iðlikusiø kinø tekstø, apimanèiø daugiaunei 70 anoniminiø esë, paraðytø V�I a. pr. Kr.Mums ádomiausi tekstai, kuriuose nagrinëja-mos daoistinës dvasinës praktikos, kûno ir pro-to-ðirdies, yîn-yång tarpusavio santykiø proble-matika, ypaè mokymas apie ðirdies menà, ku-riame ávedamas tuðtumos, vakuumo (xû) ter-minas. Straipsnyje naudojamas A. Ricketo ver-timas á anglø kalbà (Guanzi 1998).

19 Guanzi. Political, Economic and PhilosophicalEssays from early China (ed. W. A. Ricket).Vol. II. � Princeton, New Jersey: Princeton Uni-versity Press, 1998, p. 76.

10 ZZ 2: 73.11 Þr.: Agnieðka Juzefoviè. Tuðtumos problema-

tika Heideggerio filosofijoje: komparatyvistinëanalizë. // Logos, 2008, nr. 56, p. 178�188, nr. 57,195�206. Ðiame straipsnyje plaèiau apþvelgiuHeideggerio ir daoizmo màstymo tradicijos sà-lyèio taðkus ir argumentuoju, kad juos sieja gi-mininga Niekio ir tuðtumos samprata.

12 Màðòèí Õàéäåããåð. Âðåìÿ è áûòèå (Ñòàòüèè âûñòóïëåíèÿ). � Ìîñêâà: Ðåñïóáëèêà, 1993,c. 324�325.

The Dao Mind

Documents

Transcript of The Dao Mind