N. Davies "Europa. Istorija"

26

description

„Europa. Istorija“ - monumentalus, žvilgsnio platumu, išmanymo gilumu bei istorinės nuojautos subtilumu stebinantis, titaniškas vieno žmogaus darbas. Veikalas pateikia plačią Europos formavimosi ir istorijos perspektyvą, pradedant nuo priešistorinių laikų, baigiant Antruoju Pasauliniu karu ir laikotarpiu iki Sovietų Sąjungos žlugimo bei Naujosios Europos kūrimosi pradžios. Informacijos prasme didelės vertės turi ir šio veikalo priedai: žemėlapiai, istorinės santraukos, popiežių, imperatorių, valdovų dinastijų sąrašai, chronologijos lentelėmis ir kt.

Transcript of N. Davies "Europa. Istorija"

Page 1: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

1

Nor ma Nas Da vie sas, iðkilus Lon do no uni ver si te to pro fe so rius, oks for do Wolf so no ko le dþo vy res ny sis dës ty to jas, ke le to pa gar së ju siø eu ro pos is to ri jos kny gø, tarp jø ir Die vai þai dþia bei Eu ro pos ðir dis au to rius.

vei ka las Eu ro pa. is to ri ja mo nu men ta lus, ste bi nan tis þvilgs nio pla tu mu, ið ma ny mo gi lu mu bei is to ri nës nuo jau tos sub ti lu mu, ti ta nið kas vie no þmo gaus dar bas.

au to riaus is to ri nio po þiû rio ori gi na lu mà, kar tais net ðo ki ruo jan tá ið va dø nau ju mà at spin di ir kny gos struk tû ra: dvy li ka sky riø, pa tei kian èiø pa no ra mið kai skaid rø eu ro pos is to ri jos vaiz dà nuo le dyn me èio iki „ðal to jo ka ro“ ir so vie tø im­pe ri jos þlu gi mo XX a. pa bai go je, in krus tuo ti per 300 „kap su liø“ itin pa trauk liø (ta èiau ir pras min gø) is to ri jos ádo my biø, lei dþian èiø be veik ne tar pið kai pa jus ti se no vës Grai ki jos, krikð èio nið ko jo vi du ram þiø pa sau lio, Na po le o no epo chos ar, tar kim, fa ðis ti nio re þi mo re a ly bæ. Tai tik rai gy vas is to ri jos jaus mas.

Kiek vie nas sky rius bai gia mas „mo men ti ne is to ri jos nuo trau ka“ tar si su stab­dþius lai kà, skvar biu is to ri ko (ar ið ki lios as me ny bës) þvilgs niu ap rë pia mas vi sas þe my nas ið vie no erd vës tað ko taip „uþ fik suo ja ma“ ku rios nors epo chos baig mës si tu a ci ja, pa vyz dþiui, „Niurn ber gas. 1945 m. spa lio 19 d., penk ta die nis“.

Kny go je ypaè daug dë me sio ski ria ma ry tø eu ro pai, be je, ir Lie tu vai. „Në ra an glø kal ba ki tos eu ro pos is to ri jos, ku ri ne bû tø to kia ne ða lið ka, ty ri në da ma ry tus ir va ka rus (...) Po Nor ma no Da vie so jau ne be áma no ma eu ro pos is to ri jos ra ðy ti taip, kaip ra ðë me iki ðiol...“ (Lon don Re view of Bo oks)

itin in for ma ty vûs ðio vei ka lo prie dai su þe më la piais, is to ri nëm san trau kom, po pie þiø, im pe ra to riø, val do vø di nas ti jø sà ra ðais, chro no lo gi nëm len te lëm ir kt.

De ðimt kar tø ið rink ta me tø kny ga, ji yra am bi cin giau sias ka da nors pa si­ro dæs vei ka las apie se no jo kon ti nen to is to ri jà.

ALK – se ri ja vers ti niø kny gø, ku rias lei dþia ávai rios lei dyk los, re mia mos At vi ros

Lie tu vos fon do. Se ri jos tiks las – su pa þin din ti skai ty to jus su ðiuolaikiniø hu ma ni ta­

ri niø moks lø pa grin dais. Ðios knygos leidimà ALF remia kartu su Vidurio Europos

universiteto Vertimø projektu.

A T V I R O S L I E T U V O S K N Y G A

ISS N 1392-1673ISbN 5 - 415 - 01578 -7

C E U

VAGAA L K

w w w . v a g a . l t

Page 2: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

2

Page 3: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

3

v i l n i u s

i s t o r i j a

N o r m a n d a v i e s

Europaiš anglų kalbos vertė

Leonas tamas ir vytautas petrukaitis

Page 4: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

4

udK 940 da 461

This edition published with the support from the Open Society Fund – Lithuania

Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas

specialusis redaktorius Rimantas Zagreckas

© Norman davies, 1996 © vertimas į lietuvių kalbą, issN 1392-1673 L. tamas, v. petrukaitis, 2008isBN 5-415-01578-7 © Leidykla vaGa, 2008

versta iš: Norman davies Europe: history published by pimlico, London, 1997

Page 5: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

5

Chri s t ianui ,mūsų ka l i fornieč iui

Page 6: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

6

Page 7: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

7

pra tar MĖ

ori gi na laus ðio je kny go je ne daug. Ka dan gi dau gu mà rûpimos te mos as pek tø jau ið nag ri në jo anks tes ni is to ri kai, pir mi niø ty ri mø pri si rei kë ma þai. Kny gos ori gi na­lu mà, kiek jo ap skri tai yra, su da ro me dþia gos pa rin ki mas, per tvar ky mas ir pa tei­ki mas. Pa grin di nis tiks las – su da ry ti Eu ro pos is to ri jos lai ko bei erd vës tin kle lá ir, pa tei kiant tuo se rë muo se pa kan ka mai daug te mø, su kur ti vi su mos áspû dá.

Steng ta si, kad moks li nis apa ra tas bû tø mi ni ma lus. Kny go je në ra pa sta bø apie fak tus ir tei gi nius, ku riuos ga li ma ras ti vi suo se pri pa þin tuo se þi ny nuo se. Tarp jø ypaè ver të tø pa þy më ti The En cyc klo pa e dia Bri tan ni ca 11­àjá leid. (1910–1911), ku ris smar kiai pra noks ta vi sus pas kes nius jos lei di mus. Pa sta bos kny gos pa bai­go je tu rë tø pa tvir tin ti tik ma þiau þi no mas ci ta tas ir in for ma ci jos ðal ti nius, ne mi­ni mus stan dar ti niuo se va do vë liuo se. Ne rei kë tø ma ny ti, kad ðio je kny go je vi sa da pri ta ria ma ci tuo ja muo se vei ka luo se pa teik toms in ter pre ta ci joms: „On ne s’eton­ne ra pas que la doc tri ne ex po sée dans le tex te ne soit tou jours d’ac cord avec les tra vaux aux qu el s il est ren vo yé en no te“.*

Aka de mi niai sam pro ta vi mai, ku riais re mian tis bu vo ra ðo ma ði kny ga, ið dës ty­ti „Áva de“. Ta èiau struk tû rà rei kë tø ðiek tiek pa aið kin ti.

Kny ga yra ke liø skir tin gø ly giø. Dvy li ka ap þval gi niø sky riø ap rë pia vi sà Eu ro­pos pra ei tá, nuo jos prie ðis to rës iki da bar ties. Laips nið kai per ei name nuo þvilgs nio ið to li, bû din go I sky riui, ap rë pian èiam pir muo sius pen kis mi li jo nus me tø, prie ste bë ji mo ið gan ar ti XI ir XII sky riuo se, ku rie ap ima dvi de ðim tà já am þiø, me tams ski riant maþ daug po pus la pá. Kiek vie na me sky riu je yra spe ci fið kes niø „kap su liø“. Tai lyg te les ko pi nës fo to nuot rau kos, ku rios iliust ruo ja siau res nes te mas ir tar si su skal do chro no lo gi næ tëk mæ. Kiek vie nà sky riø bai gia pa no ra mi në „mo men ti në fo to nuot rau ka“, ap iman ti vi sà Eu ro pos þe my nà, lyg þiû rë tu me ið ko kio nors pa to­gaus ste bë ji mo tað ko. Ben drà áspû dá ga li ma pa ly gin ti su is to ri jos al bu mu, ku ria me pa no ra mi nius vaiz dus pa á vai ri na de ta les vaiz duo jan tys in tar pai ir vaiz de liai stam­biu pla nu. Vi liuo si, jog skai ty to jai su pras, kad tiks lu mas, ku rá ga li ma pa siek ti tuo se skir tin guo se ly giuo se, la bai ne vie no das. Ið tik rø jø, juk ne ga li ma ti kë tis, kad api ben dri nan tis, sin te ti nan tis vei ka las ati tik tø moks li niø mo nog ra fi jø rei ka la vi­mus, nes pas ta rø jø ir tiks lai ki to kie.

* „Ne si ste bë ki te, jei pa teik to ji dok tri na teks te ne vi sa da su taps su dar bais, ku rie ci tuo ja mi pa sta bo­se“; Fer di nand Lot. La Fin du mon de an ti que et la début du Mo y en Âge) (Pa ris, 1927), 3.

Page 8: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

8

Dvy li ka pa grin di niø sky riø su da ry ti lai kan tis tra di ci nës Eu ro pos is to ri jos struk­tû ros. Tai ryðkus chro no lo gi nis ir ge og ra fi nis tin kle lis, ku ria me ras sa vo vie tà vi sos ki tos te mos ir klau si mai. Orien tuo ja ma si á „ávy kiais grin dþia mà is to ri jà“: svar biau sius po li ti nius da ri nius, kul tû ri nius ju dë ji mus ir so c e ko no mi nes ten den­ci jas. Tai lei dþia is to ri kams in for ma ci jos gau sy bæ su skal dy ti á ap rë pia mus (ta èiau ne ið ven gia mai ne na tû ra lius) vie ne tus. Chro no lo gið kai ak cen tuo ja mi Vi du ram þiai ir Nau jie ji am þiai, kuomet jau ga li ma at pa þin ti vi sà Eu ro pos ben druo me næ. Ge o­gra fið kai steng ta si to ly giai ap im ti vi sas Eu ro pos pu sia sa lio da lis nuo At lan to li gi Ura lo – ðiau ræ, ry tus, va ka rus, pie tus ir cen trà.

Ap ra ðant laikotarpius steng ta si prie ðin tis „eu ro cen triz mo“ bei „Va ka rø ci vi li­za ci jos“ ten den ci joms (apie tai þr. „Áva de“). Ta èiau to kios ap im ties vei ka le bu vo ne áma no ma tiek pra plës ti pa sa ko ji mo, kad jis ið ei tø uþ Eu ro pos ri bø, nors kny­go je ra si me uþuo mi nø apie to kiø jo je ne nag ri në ja mø da ly kø kaip isla mas, ko lo­nia liz mas ar Eu ro pos uþ jû rio te ri to ri jos di dþiu læ reikð mæ. Pa kan ka mai dë me sio ski ria ma ir Ry tø Eu ro pos rei ka lams. Kur tik áma no ma, jie sie ja mi su pa grin di në­mis te mo mis. Ry tø ele men tas átraukiamas nag ri në jant to kius klau si mus kaip bar­ba rø ási ver þi mai, Re ne san sas, Pran cû zi jos re vo liu ci ja, ku rie pernelyg daþ nai pa tei­kia mi kaip svar bûs tik Va ka rams. Ko dël tiek daug vie tos ski ria ma sla vams, ga li ma pa aið kin ti tuo, kad tai pa ti di dþiau sia Eu ro pos et ni në ðei ma. Pa pras tai api ben dri na mos na cio na li niø vals ty biø is to ri jos, ta èiau dë me sio skir ta ir vals ty biø ne tu rin èioms tau toms. Ne pa mirð tos ir ma þu mø ben druo me nës, pra de dant ere ti­kais, raup suo tai siais ir bai giant þy dais, èi go nais, mu sul mo nais.

Pas ku ti niuo se sky riuo se ne si lai ko ma „Sà jun gi nin kø is to ri nës sche mos“ (þr. „Áva dà“) pri ori te tø, ta èiau dël jø ir ne po le mi zuo ja ma. Abu pa sau li niai ka rai trak­tuo ja mi kaip „vie nos dra mos du vie nas po ki to ei nan tys veiks mai“, pir me ny bæ tei kiant svar biau siam Eu ro pos þe my no gin èui tarp Vo kie ti jos ir Ru si jos. Pas ku ti­nia ja me sky riu je apie po ka rio Eu ro pà nu ðvie èia mi 1989–1991 m. ávy kiai ir So vietø Sà jun gos su by rë ji mas. Gi na mas tei gi nys, kad 1991 me tais su iro ge o po li­ti në are na, va di na ma „Di dþiuo ju tri kam piu“, at si ra du si dvi de ðim to jo am þiaus pra­dþio je (þr. III prie dà, 86), ir jos þlu gi mas su da ro tam tik rà „átrû ká“ is to ri jos rai do­je. Ar të jan tis dvi de ðimt pir ma sis am þius su tei kia ga li my biø kur ti nau jà Eu ro pà.

Kap su lë mis, ku riø ið vi so yra apie 300 (þr. 30 þe më la pá ir I prie dà), sie kia ma ke liø tiks lø. Jomiss at krei piamas dë me sys á tà di de læ spe ci fi niø klau si mø ávai ro væ, ku ri ant raip neat si spin dë tø sin te ti nan èio is to ri jos vei ka lo api ben dri ni muo se ir ið va do se. Kar tais kap su lë se at sklei dþia mos te mos, per þen gian èios pa grin di niø sky riø ri bas; jos taip pat iliust ruo ja tas ádo my bes, keis te ny bes ir ne nuo sek lumus, ku riuos per ne lyg rim ti is to ri kai ig no ruo ja. Kap su lës pir miau sia bu vo pa ren ka mos taip, kad kuo ge riau su pa þin din tø su ðiuo lai ki niø ty ri në ji mø „nau jais me to dais, nau jo mis dis cip li no mis ir nau jo mis ty ri mø sri ti mis“. Jo se pa teik ti apie ðe ðias de­ðim ties moks lo sri èiø pa vyz dþiai ið më ty ti po sky rius taip, kad ap im tø kuo pla tes­ná lai ko ir erd vës dia pa zo nà bei te mø ra tà. Dël kny gos ap im ties, lei dë jo kan try bës ir au to riaus at kak lu mo sto kos pir mi nis kap su liø sà ra ðas bu vo su trum pin tas. Ne pai sant to, vi liuo si, kad ði pu an ti lis ti në ta py bos tech ni ka su kurs pa kan ka mai átai gø áspû dá, net jei tað kø bus kiek ma þiau.

Page 9: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

9

Kiek vie na kap su lë átvir tin ta teks te tam tik ra me lai ko ir erd vës tað ke ir tu ri ant­rað tæ, at spin din èià jos tu ri ná. Jas ga li ma skai ty ti kaip at ski rus sa va ran kið kus vie­ne tus, bet ga li ma su sie ti ir su tuo kon teks tu, ku ria me jos pa tei kia mos.

Mo men ti nës fo to nuot rau kos, ku riø yra dvy li ka, tu rë tø pa teik ti kin tan èio Eu ro­pos þe më la pio pa no ra mi niø vaiz dø se ri jà. Jos uþ ðal do chro no lo gi nio pasa ko ji mo tëk mæ, pa pras tai svar biau siais mo men tais, ir lai ki nai su stab do verþ lø lëkimà per di dþiu les lai ko ir te ri to ri jos erd ves. Jos pa dës skai ty to jui at gau ti kva pà ir ádë miau ap þiû rë ti gau sius pa si kei ti mus, vyks tan èius vie nu me tu ke lio mis skir tin gomis kryp ti mis. Á ðiuos pa si kei ti mus sà mo nin gai þvel gia ma ið vie no ste bë ji mo tað ko, net ne si sten giant áver tin ti dau gy bës ki tø nuo mo niø ir al ter na ty viø per spek ty vø, ku riø ne abe jo ti nai bû ta. Ðia pras me „mo men ti nës nuo trau kos“ tie siog be gë dið kai sub jek ty vios ir im pre sio nis ti nës. Kai ka da jos pa sie kia gin èy ti nø te o ri jø ri bas, su jung da mos þi no mus ávy kius ir do ku men tais ne pa tvir tin tas prie lai das bei ið va­das. Kaip ir kai ku rie ki ti ðios kny gos ele men tai, jos kai kam at ro dys per þen gu­sios ápras ti nes aka de mi nio argu men ta vi mo ir a na li zës ri bas. Jei taip, tai jos at kreips dë me sá ne tik á di de læ Eu ro pos pra ei ties ávai ro væ, bet ir á priz miø, pro ku rias ga li ma þiû rë ti á jà, gau su mà.

Di dþio ji ðios kny gos da lis pa ra ðy ta Oks for de. Að la bai sko lin gas tur tin gai se na jai Bod lë jaus bib lio te kai (Bod lei an Lib ra ry), pui kioms ir se noms jos ap tar na­vi mo tra di ci joms. Ðiai kny gai at si ras ti pa dë jo ir sti pen di jos, gau tos ið Moks lø apie þmo gø ins ti tu to (Ins ti tut für die Wis sens chaf ten vom Mens chen) Vie no je bei ið Har var do uni ver si te to Uk rai nos ty ri mo ins ti tu to. Jos ra ðy mà pa á vai ri no ke li ap si­lan ky mai Eu ro pos þe my ne, o ypaè áspû dþiai, su kaup ti Bal ta ru si jo je ir Uk rai no je, ke lio në je ið Ba va ri jos á Bo lo ni jà, á Pran cû zi jà, Ðvei ca ri jos Al pes, Olan di jà, Veng­ri jà ir Van dë jà.

No riu pa dë ko ti uþ vie ne riø me tø atos to gas moks li niam dar bui, ku rias su tei kë Lon do no uni ver si te to Sla vø ir Ry tø Eu ro pos stu di jø sky rius su sà ly ga, kad susi ra­siu lë ðø ið pri va èiø ðal ti niø ap mo kë ti ma ne pa kei tu siam dës ty to jui. Ki tu me tu, kai to kiø atos to gø ne tu rë jau, ðiai kny gai tik riau siai ið ëjo á nau dà ma no su ge bë ji mas ras ti ákvë pi mo ra ðy mui pa èio se ávai riau sio se vie to se – trau ki niuo se, lëk tu vuo se, val gyk lo se, li go ni niø lau kia muo siuo se, Ha va jø pa plû di miuo se, ki tø moks li nin kø se mi na rø ga li në se ei lë se, net kre ma to riu mo au to mo bi liø sto vë ji mo aikð te lë je. Taip pat esu dë kin gas uþ spe cia lià Hai ne ma no ir „Man da ri no“ lei dyk lø sub si di jà, skir­tà pa pil do mos me dþia gos ren gi mui pa spar tin ti.

No riu ið reikð ti pa dë kà tiems ko le goms ir drau gams, ku rie per skai të at ski rus ðios kny gos sky rius ar po sky rius: Bar ry’ui Cun liffe’ui, Step ha nijai West, Rietui van Bre menui, Da vidui Mor ganui, Da vidui Eltui, Fa niai Oz­Salz bur ger, Mar kui Al mon­dui ir Ti mot hy ’ui Gar to nui As hui. Dë ko ju ir dau gy bei pa gal bi nin kø ir kon sul tantø: To ny ui Arm stron gui, Syl vijai Ast le, Ale xui Bo y dui, Mi cha e lui Bran chui, Law­rencui Broc klissui, Ca ro li nai Brow nsto ne, Gor do nui Crai gui, Ri char dui Cramp to­nui, Ji mui Cut sallui, Re esui Da vie sui, Re gi nai Da vy, De ni sui De le tantui, Ge of­frey’ui Ellisui, Ro ger Gre e ne, Hu gui Gry nui, Mi cha el’ui Hurs tui, Ge rain tui Jen kin sui, Mah mu dui Kha nui, Ma rijai Kor ze nie wicz, Grze gor zui Króliui, Janui

p r a t a r M Ė

Page 10: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

10

McKel le nui, Di mit ri jui Obo lens kiui, Lasz lo Pe te riui, Ro ber tui Pyn sen tui, Mar ty nui Ra dy, Ma ry Se ton­Wat son, Heid ro o nui Spe e dy, Chris tinai Sto ne, At he nai Sy ria tou, Evai Tra ers, Lukui Tre ad wel lui, Pe te riui Va rey, Ma ri jai Wi dow son ir Ser ge jui Ja ko ven kai. Dë ko ju vi sai sek re to ria to pa dë jë jø gru pei, ku riai va do va vo „Kings­ley“, re dak to rei Sara hi Bar rett, dai li nin kei Sal ly Ken dall, pa veiks lø ty ri në to jai Gill Met cal fe, ro dyk liø su da ri në to jui Ro ge rui Mo or housui, kar to g rafams Ke nui Was sui ir Ti mui As pe nui, iliust ra to riui An drew’ui Bo a gui, ma no redak to riams „Ox ford Uni ver si ty Press“ ir „Man da ri no“ lei dyk lo se, pro jek to me ne dþe riui Pa tric kui Duf­fy, ypaè dë ko ju sa vo þmo nai, be ku rios pa ra mos ir pa kan tu mo ðio pro jek to nie ka­da ne bû tø ap vai ni ka vu si sëk më. Uþ juo do ka ti no ra di mà pre mi ja ne nu ma ty ta*.

Yra rim tø prie þas èiø ma ny ti, kad Eu ro pos is to ri ja – tai aka deminë dis cip li na, tvir tai pa grás ta pra ei ties ávy kiais, ku rie at si ti ko ið tik rø jø. Ta èiau Eu ro pos pra ei tá ga li ma pri si min ti tik momentiniais þvilgs niais á jà, da li niais ty ri mais ir pa si rink tais aið ki ni mais. Vi sos jos at kur ti nie ka da ne pa vyks. To dël ði kny ga yra tik vie na ið dau gy bës Eu ro pos is to ri jø, ku rias ga li ma pa ra ðy ti. Tai tik tas vaiz das, ku rá pa ma­të vie na po ra akiø, per fil tra vo vie nos sme ge nys ir uþ ra ðë vie na plunks na.

NOR MA N DA VIE SOks for das, 1993 m. bir þe lio 16 d.

Ren giant pa tai sy tà kny gos Eu ro pa: is to ri ja lei di mà, bu vo tai so mos tik klai dos, su si ju sios su fak tais, no men kla tû ra ir rað yba. Ne më gin ta vël gráþ ti á is to ri niø in ter­pre ta ci jø vieð pa ti jà. Be pir mi nës kon sul tan tø ko man dos (dau gu ma jø ne at si sa kë pa tar ti man ir an trà kar tà), ypa tin gos ma no pa dë kos nu si pel në dar ðie as me nys:

J. S. Adam sas, An na Arm strong, Ne alas As cher so nas, Ti mothy Bainb rid ge’ as, Ti mas Blan nin gas, Ti mas Bo y le’is, se ras Ra y mon das Car ras, Ja me sas Cor nis has, J. Cre mo na, M. F. Cul li s’as, I. D. Da vid so nas, Jo Eks ce len ci ja Suo mi jos am ba­sado rius, Jo Eks ce len ci ja Ita li jos am ba sa do rius, Fe li pë Fer nan de zas­Ar mes to, J. M. For res te ris, Ro ber tas Fros tas, Mi cha e las Fut rel lis, Gra ha mas Glad wel lis, Ri char das Hof to nas, Hughas Ke ar ne y’ us, No e lis Mak col mas, Ve li bo ras Mi la no vi­ãius, B. C. Mo ber ly, Ja nas Mor ri sas, W. Schul të Nor dol tas, Ro bi nas Os bor ne’ as, Ste ve nas Pálf fy, Ro jus Por te ris, Pau las Pres to nas, Ji mas Re e das, Do nal das Rus sel­las, Da vi das Sel bour ne’ as, An drew L. Si mo nas, N. C. W. Spen ce’ as, Nor ma nas Sto ne’ as, Ala nas H. Strat for das, Ri char das Tyn dor fas, Johnas Wa ga ras, Mi cha e las Wes tas, B. K. Wor ka nas, Phi li pas Wyn nas ir Ba si lis Yame y’ us.

NOR MA N DA VIE S 1997 m. ko vo 17 d.

* „Juo do jo ka ti no“ is to ri ja to kia: ra ðy da mas ðià kny gà, au to rius sy ká sa vo jau niau sia jam sû nui, de ðimt­me èiui Chris tia nui (ku riam, be je, ir de di kuo ta ði kny ga) lei do pa siû ly ti ir sa vo idë jø. Taip ori gi na lo 865 pus la py je at si ra do pa slap tin ga sis „Juo da sis ka ti nas“. Di de liam au to riaus pa si ten ki ni mui, jo ne ið­brau kë në vie nas ið dau ge lio re dak to riø, tad jis pa lik tas ir lie tu við ka ja me ver ti me (ver të jo past.).

Page 11: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

11

tu ri NYs

Þe më la piø sà ra ðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13Eu ro pos le gen da . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

Áva das . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

I. Pe nin su la: Ap lin ka ir prie ðis to rë . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67II. Hel las: Se no vës Grai ki ja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115III. Ro ma: Se no vës Ro ma, 753 m. pr. Kr. – 337 m. po Kr. . . . . . . . . . . . . . . 165IV. Ori go: Eu ro pos gi mi mas, apie 330–800 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229V. Me dium: Vi du ram þiai, apie 750–1270 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 303VI. Pes tis: Krikð èio ny bës kri zë, apie 1250–1493 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391VII. Re na tio: Re ne san sas ir Re for ma ci ja, apie 1450–1670 m. . . . . . . . . . . . . 475VI II. Lu men: Ðvie ti mas ir ab so liu tiz mas, apie 1650–1789 m. . . . . . . . . . . . 581IX. Re vo lu tio: Su maið tis þe my ne, apie 1770–1815 m.. . . . . . . . . . . . . . . . . . 679X. Dy na mo: Pa sau lio jë gai në, 1815–1914 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 759XI. Te neb rae: Eu ro pos uþ te mi mas, 1914–1945 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 897XII. Di vi sa et In di vi sa: Pa da ly ta ir ne pa da ly ta Eu ro pa, 1945–1991 m. . . . . 1049

Litratûros sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1129Kap su liø litratûros sàraðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1166

I prie das. Kap su liø sà ra ðas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1196II prie das. Ákli jø iliust ra ci jø pa aið ki ni mai ir pa dë kos . . . . . . . . . . . . . . . . . 1198III prie das. Is to ri nës san trau kos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1206

Asmenvardþiø ro dyk lë. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1331

Page 12: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

12

Page 13: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

13

ŽEMĖLapiŲ sĄraŠas

1. Eu ro pos pu sia sa lis, apie 10 000 m. pr. Kr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 2. Ka ra lie në Eu ro pa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 3. Ry tø ir Va ka rø ri bø li ni jos Eu ro po je . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 4. Eu ro pa: fi zi niai re gio nai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 5. Egë jo jû ros re gio nas se no vë je: II tûkst. pr. Kr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109 6. Prie ðis to ri në Eu ro pa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116 7. Ro ma – Si ci li ja – Kar ta gi na, 212 m. pr. Kr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158 8. Ro mos im pe ri ja, I a. pr. Kr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 166 9. Kon stan ti no po lis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222 10. Eu ro pa: mig ra ci jos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 232 11. Po pie þiaus Ste po no ke lio në, 753 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 296 12. Eu ro pa apie 900 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 306 13. Ny der lan dai, 1265 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 381 14. Eu ro pa apie 1300 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392 15. Mask vos stiprëjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 464 16. Eu ro pa, 1519 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 476 17. Ro ma, se no vës ir ðiuo lai ki në . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 574 18. Eu ro pa, 1713 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 582 19. Mo car to ke lio në á Pra hà 1787 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 673 20. Eu ro pa, 1810 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 680 21. Re vo liu ci nis Pa ry þius: a) Pa ry þiaus cen tras; b) 1814 m. kam pa ni ja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 751 22. Eu ro pa, 1815 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 760 23. Eu ro pa, 1914 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 880 24. Eu ro pa per di dájá ka rà, 1914–1918 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 898 25. Nau jo ji Eu ro pa, 1917–1922 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 936 26. Eu ro pa Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tu, 1939–1945 m. . . . . . . . . . . . . . . 994 27. Po ka rio Vo kie ti ja, po 1945 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1041 28. Europos padalijimas, 1949–1989 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1050 29. Europa, 1992 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1122

Page 14: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

14

CHERSONESAS

ABCHAZIJA

CHAZARAI

ÈERNOBYLIS

ÈERNOVICAI

DÖNHOFF

DANNEBROGESTIJA

KOMPOSTELA

KALEVALA

101 BATALIONAS

VORKUTA

VLADAS

ADELANTE

At lan to vandenynasÐ

ALPËS

BLR

GAGAUZAI

FATIMA

FARERAI

BIBLIJA

AUÐVICAS

ALTMARKTAS

ARCHIMEDAS

ANGELUS

ALCOFRIBAS

ATHOS

APOKALIPSË

RAITELIØ ARMIJA

LIETUVA

LATVIJA

NOVGORODAS

DIRHAMAS

SANITAS

PUGAÈIOVAS

Peterburgas

POGROMAS

RESPONSA

GENUG

LYÈIAKOVAS

POTIOMKINAS

MOLDOVA

VINO BUÈAÈAS

HANZA

NORVEGIJA FUTHARK

TOLUNDAS

ZUNDAS

ÐLËZVIGAS

Berlynas

ELEMENTAIEULERISPETROGRADASRUSIASOVKINO

SPASITEL'SUSANINASTEREMAS

KATYNËSMOLENSKAS

MYRAS

EROSMETRIKA

HEJNAÙMIKROBAIÐLËKTOS

MIRUSIEJIFLORA

NIKOPOLIS

ZADRUGA

MAKEDONIJA

PAPIRUSAS

J u o d o j i

j û r a

IKONA

TAXISTEICHOS

GENOCIDAS

Antikinë GraikijaATLETAIBARBARAICEDROSDEMOSDZEUSASEDIPASEKOLOGIJAELEKTRONAS

EPASISTERIJAJUODOJI ATËNËKADMASMOUSIKENOMISMAOMPHALOSSCHOLASTIKOS

THRONOS

ANNO DOMINIBAMBINICANTUSKONKLAVAINDEXPOPIEÞËPROPAGANDASYLLABUS

AQUILAARICIJAAUCKATAKOMBOSKONDOMASLEXLUDINOMEN

Antikinë Roma Roma

ANALAIDESSEINFEMME GOTIKAGILJOTINAIMPRESSIONMALET

RENTOSROUGETORMENTATOUR DE FRANCEVENDÉMIAIREÞIBUTËS

e = mcEULENBURGASEVSHOSBACHASTOR ÞÀSIES ÞINGSNIS

2

KRAL

GESANG

KANTATA

GRECO

ÈIGONAI

NEAPYKANTALLOYD’SMASONAIMAUVE

GARSASTABARDASUTOPIJA

Londonas

BARDASMAGIJABEÞDÞIONË

MARSTONASOXFAM

Bal t i j osjû ra

KONOPIÐTË

DOLERIS

TONASWIENER WELT

GENAISLAVKOVAS

DINGASELDLUFTNOBELISSOCIALISTAI

EL CIDASXATIVAH

GONCALVEZASÞEMËS DREBËJIMAS

GGANTIJA.

INKVIZICIJAPICARO

LEONARDOLESBIANIZMASMERCANTE

GATTOPARDO

HEPTANESOS

MATRIMONIO

SARAJEVASILLYRICUM

SYPHILUS

MADONA

KABALA

FARAONASPRADO

FLAMENCO

MEZQUITA

GUERRILLA

NOYADES

SINGULARISLAUSSEL

SPARTAKAS

PANTA

NOSTRADAMUS

TEZË

NIBELUNGAIELSASSSTRASBÛRAS

GROTEMARKT

LANÞMARKASCARITAS

COMENIUS

GROSSENMEER

INFANTËREVERENTIA

TRISTANAS

LANFAIRAS

JONA PHILIBEGERIKAS

COMBRAY

DÞINSAI

PROSTIBULAORANGE VALTELLINA

RAUPSUOTASIS

ETRUSKOMANIJA

FAUSTUSDANUVIUS

HOLIZMASFOTOGRAFIJA

RUFINUSKORSIKA

„KYLHOLO“ OPERACIJA

EGNACIJA

COMPUTATIOFIESTAGETASSONATA

TEMPUS

STRADIVARIUS

RELAXATIO

PARNASASSIRUPAS

DUOMONAS

PFALCAS

EPIDEMIJA

GRILENÐTEINAS

GOTA

ALCHEMIJA

LILI

SEN GOTARDAS

DERLIUSUKRAINA

BOKSININKAIC–14CRUXDASADEVIATIODIABOLOSKAPITALISTINIS ÞEMËS ÛKISMISSA NEZOPERA

PALEOGRAFIJAPASCHAPLOVUM PRIESKONIØ JAUTISRANKIOTOJAI-MEDÞIOTOJAISALIKORNIJA SKAISTYBËTAMUZASVALSTYBËVENDANGE

ÁVAIRÛS

CRAVATEGAUCHE

BADAS

RINKA

SAMOS

LUPIKAVIMASMASILIJA

CHASSEMONTAJU

CONSPIROHERMANNASKAUKAZO

RASË EPIGRAFASSPAUDA

GROBIS

V i d u r þ e m i oj û r a

ÈABAÐAMANAS

SHQIPERIA

MENOCCHIO

CORVINIANA

MORESMURANO

HEXEN

ILYRIJAUSKOK

ÐUANAI

KVAILYBË

FREUDE

AGOBARDASJACQUARDLUGDUNUM

PLAKIMAS

PIKTOJI DVASIA

OMPHALOS

Ðiaurës jû ra

Paryþius

Kapsuliø vieta tekste nurodytaI priede, p. 1196–1197

BOMASBRAGUETTE

AKVINKASBUDA

BENZAS

Page 15: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

15

CHERSONESAS

ABCHAZIJA

CHAZARAI

ÈERNOBYLIS

ÈERNOVICAI

DÖNHOFF

DANNEBROGESTIJA

KOMPOSTELA

KALEVALA

101 BATALIONAS

VORKUTA

VLADAS

ADELANTE

At lan to vandenynasÐ

ALPËS

BLR

GAGAUZAI

FATIMA

FARERAI

BIBLIJA

AUÐVICAS

ALTMARKTAS

ARCHIMEDAS

ANGELUS

ALCOFRIBAS

ATHOS

APOKALIPSË

RAITELIØ ARMIJA

LIETUVA

LATVIJA

NOVGORODAS

DIRHAMAS

SANITAS

PUGAÈIOVAS

Peterburgas

POGROMAS

RESPONSA

GENUG

LYÈIAKOVAS

POTIOMKINAS

MOLDOVA

VINO BUÈAÈAS

HANZA

NORVEGIJA FUTHARK

TOLUNDAS

ZUNDAS

ÐLËZVIGAS

Berlynas

ELEMENTAIEULERISPETROGRADASRUSIASOVKINO

SPASITEL'SUSANINASTEREMAS

KATYNËSMOLENSKAS

MYRAS

EROSMETRIKA

HEJNAÙMIKROBAIÐLËKTOS

MIRUSIEJIFLORA

NIKOPOLIS

ZADRUGA

MAKEDONIJA

PAPIRUSAS

J u o d o j i

j û r a

IKONA

TAXISTEICHOS

GENOCIDAS

Antikinë GraikijaATLETAIBARBARAICEDROSDEMOSDZEUSASEDIPASEKOLOGIJAELEKTRONAS

EPASISTERIJAJUODOJI ATËNËKADMASMOUSIKENOMISMAOMPHALOSSCHOLASTIKOS

THRONOS

ANNO DOMINIBAMBINICANTUSKONKLAVAINDEXPOPIEÞËPROPAGANDASYLLABUS

AQUILAARICIJAAUCKATAKOMBOSKONDOMASLEXLUDINOMEN

Antikinë Roma Roma

ANALAIDESSEINFEMME GOTIKAGILJOTINAIMPRESSIONMALET

RENTOSROUGETORMENTATOUR DE FRANCEVENDÉMIAIREÞIBUTËS

e = mcEULENBURGASEVSHOSBACHASTOR ÞÀSIES ÞINGSNIS

2

KRAL

GESANG

KANTATA

GRECO

ÈIGONAI

NEAPYKANTALLOYD’SMASONAIMAUVE

GARSASTABARDASUTOPIJA

Londonas

BARDASMAGIJABEÞDÞIONË

MARSTONASOXFAM

Bal t i j osjû ra

KONOPIÐTË

DOLERIS

TONASWIENER WELT

GENAISLAVKOVAS

DINGASELDLUFTNOBELISSOCIALISTAI

EL CIDASXATIVAH

GONCALVEZASÞEMËS DREBËJIMAS

GGANTIJA.

INKVIZICIJAPICARO

LEONARDOLESBIANIZMASMERCANTE

GATTOPARDO

HEPTANESOS

MATRIMONIO

SARAJEVASILLYRICUM

SYPHILUS

MADONA

KABALA

FARAONASPRADO

FLAMENCO

MEZQUITA

GUERRILLA

NOYADES

SINGULARISLAUSSEL

SPARTAKAS

PANTA

NOSTRADAMUS

TEZË

NIBELUNGAIELSASSSTRASBÛRAS

GROTEMARKT

LANÞMARKASCARITAS

COMENIUS

GROSSENMEER

INFANTËREVERENTIA

TRISTANAS

LANFAIRAS

JONA PHILIBEGERIKAS

COMBRAY

DÞINSAI

PROSTIBULAORANGE VALTELLINA

RAUPSUOTASIS

ETRUSKOMANIJA

FAUSTUSDANUVIUS

HOLIZMASFOTOGRAFIJA

RUFINUSKORSIKA

„KYLHOLO“ OPERACIJA

EGNACIJA

COMPUTATIOFIESTAGETASSONATA

TEMPUS

STRADIVARIUS

RELAXATIO

PARNASASSIRUPAS

DUOMONAS

PFALCAS

EPIDEMIJA

GRILENÐTEINAS

GOTA

ALCHEMIJA

LILI

SEN GOTARDAS

DERLIUSUKRAINA

BOKSININKAIC–14CRUXDASADEVIATIODIABOLOSKAPITALISTINIS ÞEMËS ÛKISMISSA NEZOPERA

PALEOGRAFIJAPASCHAPLOVUM PRIESKONIØ JAUTISRANKIOTOJAI-MEDÞIOTOJAISALIKORNIJA SKAISTYBËTAMUZASVALSTYBËVENDANGE

ÁVAIRÛS

CRAVATEGAUCHE

BADAS

RINKA

SAMOS

LUPIKAVIMASMASILIJA

CHASSEMONTAJU

CONSPIROHERMANNASKAUKAZO

RASË EPIGRAFASSPAUDA

GROBIS

V i d u r þ e m i oj û r a

ÈABAÐAMANAS

SHQIPERIA

MENOCCHIO

CORVINIANA

MORESMURANO

HEXEN

ILYRIJAUSKOK

ÐUANAI

KVAILYBË

FREUDE

AGOBARDASJACQUARDLUGDUNUM

PLAKIMAS

PIKTOJI DVASIA

OMPHALOS

Ðiaurës jû ra

Paryþius

Kapsuliø vieta tekste nurodytaI priede, p. 1196–1197

BOMASBRAGUETTE

AKVINKASBUDA

BENZAS

Page 16: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

16

1 žemėlapispusiasalis, 10 000 m. pr. Kr.

Ð

0 kilometrai 500

Kalnai

Aukðtumos

Þemumos

Ledynai

Page 17: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

17

Eu ro pos LE GEN da

ið pra dþiø Eu ro pos ne bu vo. Pen kis mi li jo nus me tø tysojo tik ilgas vingiuotas, panaðus á laivo prieká puoðianèià figûrà pusiasalis be pavadinimo didþiausio pasaulyje þemyno vakaruose. ten buvo van de ny nas, ku rio dar nie kas ne bu vo per­plau kæs. Pie tuo se – dvi uþ da ros su si sie kian èios jû ros, nu së tos sa lo mis, su savo álan ko mis ir pu sia sa liais. Ðiau rë je bu vo di de lë po lia ri në le do ke pu rë, ku ri am þiams bë gant èia plë të si, èia trau kë si it ko kia di dþiu lë le di në me dû za. O ry tuo se – bu vo sau su mos tik tas, jun gian tis já su li ku siuo ju pa sau liu, ið kur tu rë jo at ke liau ti visos tau tos ir vi sos ci vi li za ci jos.

Tarp apledëjimø pu sia sa ly je pa si ro dë pir mie ji nau ja ku riai – þmo niø gi mi nës at sto vai. Ne an der ta lio pa le o an tro pai ir Kro man jo no ur vi niai þmo nës tik riau siai tu rë jo var dus, tu rë jo sa vo vei dus ir min tis. Tik ne áma no ma su þi no ti, kas gi jie ið tik rø jø bu vo. Ga li ma tik su si da ry ti la bai ne aið kø vaiz dà ið jø pa lik tø pie ði niø, dir bi niø ir ið jø kau lø.

Kai le dy nai at si trau kë pas ku ti ná kar tà – vos prieð dvy li ka tûks tan èiø me tø – pu sia sa ly je pa si ro dë nau jos mig ran tø ban gos. Nie kie no ne ap dai nuo ti pio nie riai ir þval gai ið lë to slin ko va ka rø link, ke liau da mi pa kran të mis, áveikdami sau su mos plo tus ir jû ras, kol pa sie kë pa èias ato kiau sias sa las. Di dþiau sias ið li kæs jø ðe dev ras ið ak mens ir bron zos am þiø san dû ros lai kø bu vo pa sta ty tas pa èia me þmo niø ap gy ven tos te ri to ri jos pa krað ty je, ato kio je, to lo kai nuo kran to esan èio je sa lo je. Taèiau jo kios ðiø die nø hi po te zës ne pa jë gios atskleisti, kas ið tikrøjø ákvë pë tuos meist rið kuo sius ak men ta ðius ir kaip va di no si tas jø di dy sis ak me nø ra tas1.

Ki ta me pu sia sa lio ga le ki ti ið tø se no vës þmo niø bron zos am þiaus apy auð ry je kû rë ben druo me næ, ku rios áta ka ið si lai kë iki ðiø die nø. Pa sak pa da vi mo, he le nai ási ver þë ið þe my no vi daus tri mis di de lë mis ban go mis, ant ro jo tûks tant me èio pr. Kr. pa bai go je uþ val dy da mi Egë jo jû ros pa kran tes. Jie nu ka ria vo vie tos gy ven to jus ir su si mai ðë su jais. Pa skli do po tûks tan èius sa lø, ið si bars èiu siø van de ny se tarp Pe lo po ne so pa kran èiø ir Ma þo sios Azi jos. Jie ab sor ba vo þe my ne do mi na vu sià kul­tû rà ir dar se nes næ Kre tos kul tû rà. Jø kal ba sky rë juos nuo „bar ba rø“ – tø, ku rie „ne su pran ta mai va pa lio ja“. Jie ir bu vo se no vës Grai ki jos kû rë jai. [BAR BA RAI]

Vë liau, kai kla si ki në je epo cho je vai kai klau si në da vo të vø, ið kur at si ra do þmo ni ja, jiems bu vo pa sa ko ja ma, kad pa sau lá su kû ræs kaþ koks ne apib rëþ tas opi­fex re rum – „die við ka sis kûrëjas“. Jiems bu vo pa sa ko ja ma apie tva nà ir apie Euro pà.

Page 18: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

18

Eu ro pa bu vo vie nos ið la biau siai ger bia mø kla si ki nio pa sau lio le gen dø per­sona þas. Ji – Kre tos val do vo Mi no mo ti na, tai gi Vi dur þe mio jû ros ci vi li za ci jos se niau sios ða kos pra mo të. Pra bë go mis jà pa mi ni ir Ho me ras. Ta èiau po emo je Eu ro pa ir jau tis, ku rios au to riu mi lai ko mas Mos chus Si ra kû zie tis, ir ypaè ro më nø po eto Ovi di jaus Me ta mor fo zë se Europa áam þin ta kaip ne kal ta ka ra lai të, su ve dþio­ta Die vø Të vo. Be vaikð ti në jan èià su tar nai të mis gim to sios Fi ni ki jos pa kran të mis jà su þa vë jo Dzeu sas, pa si ver tæs snie go bal tu mo jau èiu:

Bai më jau bai gë pra eit, ir jau tis duo das mer gai teiIr per krû ti næ taks not, ir nau jà vai ni kà uþ kar tiJam ant tvir tø ra gø. Pa ga liau ka ra lai të ið drás taSës tis ant jau èio kup ros, ne þi no da ma, kà ji pri spau dþia.O kai nuo þe mës sau sos ir kran to tvir to jo die vasËmë á van de nis brist, sta ty da mas ko jà ið lë to, Jau ádrà së jæs ga lop á pa tá vi du rá ma riøLei dos su sa vo gro biu. Ta þval gos á pa lik tà kran tà,Dre ba vi sa ir, vie na ran ka uþ ra gø ási tvë rus,Lai kos uþ spran do ki ta, dra bu þá ke de na jai vë jas2.

Taip at ku ria ma ge rai þinoma le gen da apie Eu ro pà, to kià, ko kia ji bu vo vaiz­duo ja ma ant grai kø va zø, Pom pë jos na muo se (þr. 1 pav. ákli jo je), o nau jai siais lai kais Ti cia no, Remb rand to, Ru ben so, Ve ro ne zës ir Clau de’o Lor rai no.

He ro do tui, is to ri kui, ra ðiu siam penk ta ja me am þiu je pr. Kr., ði le gen da ne pa­da rë áspû dþio. Jo nuo mo ne, Eu ro pos pa gro bi mas bu vo tik nuo se niau siø lai kø dël mo te rø gro bi mo vyks tan èiø ka rø ei li nis epi zo das. Fi ni kie èiø ið Ty ro gau ja pa gro­bë Io, ka ra liaus Ar go duk te rá; dël to grai kø ið Kre tos gau ja nu plau kë á Fi ni ki jà ir pa gro bë Ty ro ka ra liaus duk te rá. Ti pið kas „akis uþ aká“ at ve jis.3

Le gen da apie Eu ro pà tu ri daug prie reikð miø. Ið ga ben da mas ka ra lai tæ á Kre tà nuo Fi ni ki jos pa kran èiø (da bar èia pie ti nis Li ba nas), Dzeu sas, be jo kios abe jo nës, se nes nës azi ji nës Ry tø ci vi li za ci jos vai sius per da vë nau jo sioms Egë jo jû ros sa lø ko lo ni joms. Fi ni ki ja pri klau së fa ra o nø áta kos sfe rai, to dël Eu ro pos ke lio në sim bo­li zuo ja mis ti ná ry ðá tarp se no vës Egip to ir se no vës Grai ki jos. Sa ko ma, kad Eu ro­pos bro lis Kad mas, kla jo jæs po pa sau lá ieð ko da mas jos – or be pe rer ra to – at ne­ðë á Grai ki jà rað tà. [KAD MAS]

Eu ro pos ke lio në taip pat sim bo li zuo ja ne ra mià dva sià tø, ku rie pa se kë jos pëdo mis. Skirtingai nei di dþio sios upiø slë niø ci vi li za ci jos prie Ni lo, In do ar Me so­po ta mi jo je bei Ki ni jo je, nors jos ir eg zis ta vo il gai, bet jø ge og ra fi në ir in te lektu a­li në rai da bu vo lë ta, Vi dur þe mio jû ros ci vi li za ci jà sti mu lia vo nuo la ti nis ju dë ji mas. O ju dë ji mas kë lë ne tik ru mà ir ne sau gu mà. Ne tik ru mas ne lei do nu rim ti min èiai, o nesaugumas ska ti no ener gin gai veik ti. Kre ta bu vo pir mo ji ga lin ga jûrø vals ty bë. Jos lai vai ga be no þmo nes, pre kes ir kul tû rà, ska tin da mi pa èius ávai riau sius mai nus su þe më mis, á ku rias jie nu plauk da vo. Kaip ka ra lai tës Eu ro pos dra bu þiai, taip ir tø se no vës jû rei viø pro tai bu vo be pa lio vos „ke de na mi vë jo“ – tre mu lae si nu an tur fla mi ne ves tes 4.

Page 19: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

19

Eu ro pa ke lia vo Sau lës marð ru tu ið ry tø á va ka rus. Pa sak ki tos le gen dos, Sau­lë bu vo ug nies ve þi mas, ne ma to mø þir gø trau kia mas ið slap tø ar kli dþiø uþ sau­lë te kio krað to á po il sio vie tà uþ sau lë ly dþio ri bos. Tie sà sa kant, vie na me ið ke liø eti mo lo gi niø aið ki ni mø Azi ja, „sau lë te kio ða lis“, su prie ði na ma su Eu ro pa, „sau­lë ly dþio ða li mi“ 5. He le nai pra dë jo va din ti Eu ro pa sa vo te ri to ri jas, esan èias á vaka rus nuo Egë jo jû ros, kad at skir tø jas nuo sa vo se nes niø jø þe miø Ma þo jo je Azi jo je.

Eu ro pos is to ri jos apy auðry je þino mas pa sau lis bu vo ry tuo se. Ne þi no my bë lau­kë va ka ruo se, jà dar reikëjo atskleisti. Eu ro pos smal su mas ga lë jo jà pra þu dy ti. Taèiau jis ákvëpë nau jà ci vi li za ci jà, ku riai ga lø ga le bu vo lem ta per im ti jos var dà ir pa plis ti vi sa me pu sia sa ly je.

E u r o p o s L E G E N d a

Page 20: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

20

2 žemėlapis. Karalienė Europa (regina Europa)raižinys iš sebastianp Muntzerio leidinio Kosmografija

(Cosmographia Universalis, vii kn.; 1550–1554)

Page 21: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

21

Įva das

Is to ri ja ðian dien

ra ðant is to ri jà ga li mi ávai riau si mas te liai. Ga li ma vie na me pus la py je su tal pin ti visos Vi sa tos is to ri jà, bet ga li ma ir apie kark va ba lio gy ve ni mà pri ra ðy ti ke tu rias­de ðimt to mø. Vie nas pa ty ræs ir áþy mus is to ri kas, ket vir to jo de ðimt me èio di plo­matijos spe cia lis tas, pa ra ðë kny gà apie Miun che no kri zæ ir jos pa da ri nius (1938– 1939), pas kui kny gà „Pas ku ti nio ji tai kos sa vai të“, o tre èio ji jo kny ga va di no si „1939 me tø rug pjû èio 31“. Jo ko le gos vel tui lau kë ðià se ri jà vai ni kuo jan èios kny­gos, tar kim, to kiu pa va di ni mu: „Pas ku ti nio ji mi nu të prieð vi dur nak tá“1. Tai at spin di da bar tinæ ten den ci jà su þi no ti vis dau giau apie vis smul kes nius da ly kus. Po Pirmojo pasaulinio karo suplanuotas prancûzø leidinys „L’Evoliution de l’humanite“ (Þmonijos istorija), kurio per 90 procentø paskirta Europai. Turëjo iðeiti 110 pagrindiniø ir dar keli papildomi tomai2. Mû sø kny go je prie ðin gai – uþ si brëþ tà tà pa èià ir net pa pil do mà me dþia gà su tal pin ti tarp dvie jø vir ðe liø.

Vis dël to në vie nas is to ri kas ne su ge ba ið reikð ti min ties taip taupiai, kaip tai pa da ro po etai:

Jei Eu ro pà lai ky si me nim fa, Ne apo lis busJos akis ru gia gë liø þyd ra. O Eu ro pos ðir disTai juk Var ðu va. Rakð tys jos kû ne –Min tau j‡a, Pe ter bur gas, Azo vas, Ode sa,Se vas to po lis. Pa ry þius – gal va, o stan diJos apy kak lë – Lon do nas. Ro ma – ðkap lie riai ðven ti3.

Dël tam tik rø prie þas èiø, is to ri nëms mo nog ra fi joms ap imant vis siau res nes sri tis, ne spe cia li zuo to se ap þval go se nu si sto vë jo to kie mas te liai, kad vie nam am þiui ski ria ma ke li ðim tai pus la piø. Pa vyz dþiui, „The Camb rid ge Me dia e val His to ry (Kemb ri dþo vi du ram þiø is to ri ja; 1936–1939) lai ko tar pá nuo im pe ra to riaus Kon s tan ti no iki Tho mo Mo re’o ap ra ðo að tuo niuo se to muo se4. Vo kieèiø „Hand­buch der eu ropäis chen Ges chich te“ (Eu ro pos is to ri jos þi ny nas; 1968–1979) dvy­li kos am þiø is to ri jà nuo Ka ro lio Di dþio jo li gi Grai ki jos pul ki nin kø lai kø pa tei kia sep ty niomis ne ma þiau sto ro mis kny go mis5. Ápras ta dau giau vie tos skir ti da bar èiai, o ne se no vës ar vi du ram þiø lai ko tar piams. Anglø skai ty to jams skir ta me pir ma ja me ap þval gi nia me vei ka le – Ri ving to no „Eu ro pos is to ri jos pe ri odø“ að tuo niuo se to muo se nuo se no vës ei nant prie dabar ties mas te lis vis di dë ja: 442 me tus ap iman­èia me Char le so Oma no to me „Dark Ages (Tam sie ji am þiai) 476–918“ (1919) vie­na me pus la py je vi du ti nið kai tel pa 1,16 me tø, 104 me tus ap iman èia me

Page 22: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

22

A. H. Joh nso no to me „Eu ro pa in the Six te enth Cen tu ry (Eu ro pa ðe ðio lik ta ja me am þiu je)“ (1897), vie ne riems me tams jau ski ria ma 4,57 pus la pio, o 84 me tus ap iman èia me W. Ali so no Phil lip pso to me „Mo dern Eu ro pe (Ðiuo lai ki në Eu ro pa) 1815–1899“, (1905) me tams ap ra ðy ti ski ria ma 6,59 pus la pio6. Pa na ðiai da ro ma ir nau jes niuo se ap þval gi niuo se vei ka luo se7.

Dau gu ma skai ty to jø la biau siai do mi si sa và ja epo cha. Ta èiau ne vi si is to ri kai sten gia si jiems átik ti. Pa pli tu si nuo mo në, kad „ei na mie ji rei ka lai“ ne ga li tap ti „is to ri ja“, kol ne pra ei na bent pus ðim tis me tø, kol ne tam pa pri ei na mi do ku men tai ir lai ko per spek ty va ne pra skaid ri na þmo niø pro tø8. Tai pa grás tas po þiû ris. Ta èiau tai reið kia, kad bet ko kià ben drà jà ap þval gà rei kia nu trauk ti kaip tik ties ta vie ta, kur ji tam pa ádo miau sia. Ðiø die nø is to ri jà ga li ið kreip ti bet koks po li ti nis spau di­mas. Ne pai sant to, në vie nas ið si la vi næs su au gæs þmo gus ne ga li ti kë tis veik ti efek­ty viai, jei gu ne tu ri su pra ti mo apie da bar ti niø pro ble mø kil mæ9. Prieð ke tu ris ðim­tus metø se ras Wal te ris Ra leig has, sa vo vei ka lus ra ðæs jau pa smerk tas my riop, pui kiai su pra to gre sian tá pa vo jø. „Jei kas ra ðy da mas nau jau siø lai kø is to ri jà per daug pai nio sis Tie sai po ko jo mis, – sa kë jis, – tam gre sia pa vo jus lik ti be dan­tø“10.

Tu rint gal vo je vi sus keb lu mus ne rei kë tø ste bë tis, kad „Eu ro pos“ ar „Eu ro pos ci vi li za ci jos“ ob jek tas su pran ta mas ne pa pras tai ávai riai. Sëk min gø më gi ni mø ap þvelg ti vi sà Eu ro pos is to ri jà ne dau gia to mia me ke liø au to riø pa ra ðy ta me vei­ka le bû ta ne daug ir juos ski ria ne ma þas lai ko tar pas. Re tas ið im tis su da ro H. A. L. Fi s he rio „A His to ry of Eu ro pe (Eu ro pos is to ri ja)“ (1936)11 ar ba Eu ge no We be­rio „A Mo dern His to ry of Eu ro pe (Ðiuo lai ki në Eu ro pos is to rija)“ (1971)12. Abi jos – tai ið plës ti esë apie abe jo ti nà „Va ka rø ci vi li za ci jos“ kon cep ci jà (þr. to liau). Ko ge ro, la biau siai vy ku sios ið di dþiø jø ap þval gø bus tos, ku rio se dau giau sia dë me sio ski ria ma vie nai te mai; to kia yra Ken net ho Clar ko „Ci vi li za tion (Ci vi li za ci ja)“13, ku rio je á Eu ro pos pra ei tá þiû ri ma per me no ir ta py bos priz mæ, ar ba Ja co bo Bro­now skio „The As cent of Man (Þmo gaus ið ki li mas)“ (1973)14, ku rio je jis nag ri në ja moks lo ir tech ni kos is to ri jà. Abu ðie vei ka lai bu vo gau sios te le vi zi nës pro duk ci jos at ða kos. Nau jes nia me esë ði te ma pa lies ta re mian tis ma te ria lis ti niu po þiû riu, pa grás tu ge o lo gi ja ir eko no mi niais ið tek liais15.

Dau gia to miø is to ri niø ap þval gø ver të ne gin èy ti na, ta èiau jie pa smerk ti lik ti þi ny nø po bû dþio vei ka lais, ku rie në ra skai to mi ið ti sai, juo se tik ieð ko ma in for ma­ci jos ko kiu nors klau si mu. Nei stu den tai is to ri kai, nei pa pras ti skai ty to jai ne skai­tys de ðim ties, dvi de ðim ties ar ðim to de ðimt Eu ro pos is to ri jos to mø, kol pri eis iki la biau siai juos do mi nan èiø klau si mø. Tai në ra ge rai. Vi su mos struk tû ra nu sta to pa ra met rus ir prie lai das, ku rios be jo kiø pa aið ki ni mø ið ky la at ski ro se de ta les niø stu di jø da ly se.

Pas ta rai siais me tais bû ti ny bë per þiû rë ti ben drà jà Eu ro pos is to ri jos struk tû rà di dë ja tie siai pro por cin gai ási ga lin èiai la bai spe cia li zuo tø dar bø ma dai, kai ob jek­tas itin ið ple èia mas. Ke lios reikð min gos ið im tys, kaip an tai Fer nan do Brau de lio vei ka las16, tik pa tvir ti na ðià tai syk læ. Ta èiau dau ge lis is to ri kø ir stu den tø pa si da­vë tai „vis dau giau ir dau giau vis siau res niu ir siau res niu klau si mu“ ten den ci jai

Page 23: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

23

tiek, kad kar tais net pa mirð ta pla tes næ per spek ty và. Vis dël to hu ma ni ta ri niuo se moks luo se rei ka lin gi ávai rûs mas te liai. Is to ri jai rei kia ir pla èios per spek ty vos, ana lo gið kos pla ne tø skrie ji mui erd vë je, ir su ge bë ji mo nu sileis ti þe myn iki pa pras­tø þmo niø ly gio, at si dur ti jø kai ly je, áþvelg ti, kas vyks ta po jø ko jo mis. Is to ri kui rei kia ir te les ko po, ir mik ro sko po, ir en ce fa log ra fo, ir ge o lo gi nio zon do.

Ne gin èy ti na, kad is to ri jos ty ri mus pas ta rai siais me tais la bai pra tur ti no nau ji me to dai, nau jos dis cip li nos, nau jos ty ri mo sri tys. Kom piu te riai at vë rë ke lià dau­ge liui sta tis ti niø ty ri mø, ku rie anks èiau is to ri kams bu vo ne pri ei na mi. [REN TOS] Isto ri niams ty ri mams daug nau dos da vë so cia li niø ir hu ma ni ta ri niø moks lø me to­dø bei kon cep ci jø pa nau do ji mas. [ARI CIJA] [CED ROS] [CHAS SE] [KON DO MAS] [EPAS] [FIES TA]

[GE NAI] [SEN GO TAR DAS] [LE O NAR DAS] [LIE TU VA] [NOV GO RO DAS] [PLO VUM] [PRO PA GAN DA] [SA LI KOR NI JA]

[VEN DAN GE]. Ten den ci ja, ku rià 1929 me tais pra dë jo pran cû zø An na les mo kyk la, da bar jau be veik vi suo ti nai pri pa þin ta. [AN NA LES]. Ási tvir ti no ir nau jos ty ri mø krip­tys – þo di nës kû ry bos is to ri ja, is to ri në psi chiat ri ja („psi chois to ri ja“), ðei mos is to­ri ja, pa pro èiø is to ri ja. [VAI DUOK LIS] [MO RES] [GAR SAS] [ZAD RU GA]. Ðalia to, nau jus is to ri nius met me nis ága vo ir dau ge lis te mø, at spin din èiø nû dienos ak tu a li jas. Ko va su ra siz mu, gam ti në ap lin ka, ly èiø san ty kiai, sek sas, se mi tiz mas, vi suo me nës kla sës, tai ka – tai te mos, ku rioms skir ta daug nû die nos pub li ka ci jø ir dis ku si jø. Ne pai­sant „po li ti nio tin ka mu mo“ niu an sø, vi sos jos pra tur ti na vi su mà. [JUO DO JI ATĖNĖ]

[KAU KA ZO RA SĖ] [EKO LO GI JA] [FEM ME] [NO BE LIS] [PO GRO MAS] [SPAR TA KAS]

Vis dël to ty ri mo sri èiø gau së ji mas ir di dë jan tis moks li niø pub li ka ci jø skai èius ne ið ven gi mai su kë lë átam pà. Pro fe sio na liems is to ri kams ke lia ne vil tá bû ti ny bë „ne at si lik ti nuo li te ra tû ros“. At si ran da pa vo jus vis gi liau pa si ner ti á ult ras pe cia­liza ci jos la bi rin tus ir pra ras ti su ge bë ji mà ben drau ti su pla èiai siais skai ty to jø sluoks niais. Siau ros spe cia li za ci jos ási ga lë ji mas vy ko ap ra ðo mo sios is to ri jos sà skai ta. Kai ku rie spe cia lis tai dir bo va do vau da mie si prie lai da, kad ben drø jø is to­ri jos kon tû rø per þiû rë ti ne rei kia, kad vie nin te lis ke lias, ve dan tis prie nau jø at ra­dimø – gi lin tis á ku rià nors siau rà sri tá. Ki ti, pa si ðo væ tir ti „gi li à sias struk tû ras“, vi sai nu si su ko nuo is to ri jos „pa vir ðiaus“. Jie vi sas jë gas ski ria „il ga lai këms, pa ma­ti nëms ten den ci joms“ ana li zuo ti. Kaip kai ku rie li te ra tû ros kri ti kai, pa þo di næ teks to reikð mæ lai kan tys be ver èiu da ly ku, ir is to ri kai kar tais lin kæ at si sa ky ti ápras­ti niø „fak tø“ ty ri mo. Jie ug do stu den tus, net ne ke ti nan èius aið kin tis, kaip, kur ir ka da kas at si ti ko.

Fak tais pa rem tos is to ri jos smu ki mà ly di, ypaè au di to ri jo se, „em pa ti jos“ vaid­mens di dë ji mas, t. y. pra ti mai, skir ti is to ri nei vaiz duo tei ug dy ti. Vaiz duo të, be abe jo, yra es mi në is to ri niø ty ri mø su dë ti në da lis. Ta èiau em pa ti nius pra ti mus ga li ma pa tei sin ti tik tuo at ve ju, jei jie pa rem ti bent tru pu èiu þi niø. Pa sau ly je, kur gro þi nei li te ra tû rai, kaip so li dþiam is to ri nës in for ma ci jos ðal ti niui, ir gi yra ið ki lu­si grës më, stu den tams kar tais ky la pa vo jus, kad pra ei èiai su vok ti jie ne tu rës ki tos me dþia gos, ið sky rus sa vo mo ky to jø prie ta rus17.

Ypaè ap gai lë ti nas da ly kas yra is to ri jos ati trû ki mas nuo li te ra tû ros. Kai „struk­tû ra lis tus“ hu ma ni ta ri niuo se moks luo se ið kai ku riø sri èiø pra dë jo stum ti „de konst ruk cio nis tai“, is to ri kai ir li te ra tû ros kri ti kai ëmë steng tis eli mi nuo ti ne

Page 24: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

24

tik ápras ti nes tra di ci nes þi nias, bet ir vie ni ki tus. Lai më, de konst ruk cio na vus krað­tu ti nius de konst ruk cio niz mo as pek tus, at si ra do vil èiø to kias ezo te ri nes pro per ðas uþ gy dy ti18. Në ra jo kios prie þas ties, ko dël pro tin gas is tori kas ne ga lë tø pa nau do ti li te ra tû ri niø teks tø, kri tið kai juos áver ti næs, ar ba ko dël li te ra tû ros kri ti kai ne ga lë­tø pa nau do ti is to ri niø þi niø. [GAT TO PAR DO] [RAI TE LIŲ PIR MO JI]

To dël da bar at ro do, kad „spe cia lis tai“, ko ge ro, bus ap si ri kæ. Is to ri kai pro­fesio na lai vi sa da bu vo gar bin gai pa si da li jæ dar bà: stro pios bi tës dar bi nin kës ir bitës ka ra lie nës, tos grands sim pli fi ca teurs (di dþio sios su pap ras tin to jos), tvar kan­èios vi so avi lio triû sà. Jei avi lio gy ve ni mà lems vien tik bi tës dar bi nin kës – me daus ne bus. Ne ga li ma su tik ti ir su nuo mo ne, kad pla tûs „bend ro sios is to ri jos“ kon tû rai yra ne kin ta mi, nu sta ty ti vi siems lai kams. Jie ir gi kei èia si, pri klau so nuo ma dos; ir tie, ku rie bu vo nu sta ty ti prieð pen kias de ðimt ar ðim tà me tø, jau yra pri bren dæ per þiû rë ti (þr. to liau). Ly giai taip pat se nø jø is to ri jos ge o lo gi niø sluoks­niø ty ri mo nie ka da ne ga li ma at skir ti nuo to, kas vyks ta þe mës pa vir ðiu je. Ieð kant „ten den ci jø“, „vi suo me niø“, „eko no mi kø“ ar „kul tû rø“, ne rei kia ið leis ti ið akiø vy rø, mo te rø ir vai kø.

Spe cia li za ci ja at vë rë du ris ne pri pa þás tan tiems skru pu lø po li ti niams in te re­sams. Ka dan gi nie kas ne si jau èia kompe ten tin gas pa reikð ti nuo mo næ klau si mais, ið ei nan èiais uþ siau ros spe cia li za ci jos ri bø, li ku sio je erd vë je lais vai siau tëja nie­ki eno ne tram do mi plëð rû nai. Ypaè ydin gas yra so li dþiø ge rai do ku men tais pa rem tø ty ri mø pri tai ky mas aki vaiz dþiai se lek ty vaus po bû dþio temoms, nes tai a pri ori pa ða li na ga li my bæ, kad bus ap þvelg ti vi si svar bûs fak to riai. A. J. P. Ta y­lo ras apie vie nà ið to kiø dar bø yra pa sa kæs, kad jis „de vy nias de ðim èia pro cen tø tei sin gas ir ðim tu pro cen tø ne nau din gas“19.

Pro tin gas at sa kas á to kià ten den ci jà bû tø in ter pre ta ci jø pliu ra liz mas ir klio vi­ma sis „kie ky bës sau gu mu“. Ki taip sa kant, rei kë tø ska tin ti kuo di des næ po þiû riø ávai ro væ, kad bû tø ga li ma ið veng ti kiek vie no ið jø ri bo tu mo. Pa si kliau ti ko kiu nors vie nu po þiû riu ri zi kin ga. Ta èiau pen kias de ðimt ar ðe ðias de ðimt po þiû riø – ar net trys ðim tai – kar tu pa ë mus ga li bû ti pa ti ki mas pa grin das tei sin gam vaiz­dui su si da ry ti. „Në ra vie nos Tie sos; tie sø yra tiek, kiek yra sen si ty vu mø“ 20.

II sky riu je mi ni mas gar su sis Ar chi me do pa siû ly tas π pro ble mos spren di mas, t. y. ap skri ti mo il gio ir jo sker smens san ty kio ap skai èia vi mas. Ar chi me das þi no jo, kad ap skri ti mo il gio reikð më bus kaþ kur tarp tai syk lin go ábrëþ ti nio ir api brëþ tinio dau gia kam piø krað ti niø il gio su mos (þr. brë þi ná). Ka dan gi ne mo kë jo tos reikð mës nu sta ty ti tiks liai, jam ki lo min tis nu sta ty ti jà apy tik riai pri ar të ji mo (aprok­simacijos) bû du, ap skai èia vus ábrëþ ti nio dau gia kam pio 96 krað ti niø il gá. Kuo dau­giau krað ti niø tu rë tø toks dau gia kam pis, tuo la biau jis pri ar të tø prie ap skri ti mo for mos. Pa na ðiai per ða si min tis, kad kuo dau giau bus pra ei tá nu ðvie èian èiø ðal ti­niø, tuo ma þes nis bus skir tu mas tarp pra ei ties re a ly bës ir is to ri kø më gi ni mø jà re konst ruo ti.

Vie no je kny go je to kià ne ávyk do mà is to ri ko uþ duo tá pa ly gi nau su fo to gra fo dar bu: jo sta tið ki dvi ma èiai at vaiz dai ne ga li tiks liai at kur ti di na mið ko tri ma èio pa sau lio. „Is to ri kas, kaip ir fo to apa ra tas, vi sa da me luo ja“ 21. Pra tæ siant ðá pa ly gi­

Page 25: N. Davies "Europa. Istorija"

Į v a d a s

25

ni mà ga li ma pa sa ky ti, kad fo to gra fas ga li la bai pa di din ti sa vo dar bø tik ro við ku mà (jei tik ro við ku mas yra jo tiks las), di din da mas to pa ties ob jek to fo to gra fi jø skai èiø. Daug nuo trau kø, pa da ry tø ið ávai riø ste bë ji mo tað kø, nau do jant ávai rius ob jek ty­vus, fil trus, juos te les, kar tu pa ë mus la bai su ma þi na di de lá pa vie nës nuo trau kos se lek ty vu mà. Ki no ope ra to riai pa ste bë jo, kad greit ro dant vie nà po ki to daug kad rø at si ran da vi sai ne blo ga lai ko ir ju dë ji mo imi ta ci ja. Ana lo gið kai „gy và is to­ri jà“ ga li ma at kur ti tik ta da, kai is to ri kas su gretins kuo ávai res niø ðal ti niø ty ri mo re zul ta tus. Ga lu ti nis re zul ta tas nie kad ne bus to bu las, ta èiau kiek vie nas pa pil do­mas ste bë ji mo ra kur sas ir kiek vie nas nau jas ste bë ji mo bû das pa de da ge riau pa vaiz duo ti at ski ras da lis, ku rios kar tu ir su da ro vi su mà.

Ið krai py mai yra ne ið ven gia mas vi sø in for ma ci jos ðal ti niø po þy mis. Ab so liu tus ob jek ty vu mas yra ne pa sie kia mas. Kiek vie nas me to das tu ri sa vo stip rià sias ir silp­nà sias pu ses. Svar bu su vok ti, ko kie yra kiek vie no me to do pri va lu mai ir ko kie iðkrai py mai jam bû din gi, kad bû tø ga li ma kuo la biau pri ar të ti prie tik ro vës. Kri­ti kai, ku rie prie ði na si, kad is to ri kai remtø si po ezi ja, so cio lo gi ja, ast ro lo gi ja ir t. t., nes tie ðal ti niai esà „sub jek ty vûs“, „da li niai“ ar „ne moks li niai“, kon sta tuo ja aki­vaiz dþius da ly kus. Tai tas pats kaip prieð ta rau ti þmo gaus ske le to rent ge nog ra­moms ar emb rio no so nog ra fi niams ty ri mams mo ty vuo jant tuo, kad jie tei kia la bai ne aið kø vaiz dà. Gy dy to jai nau do ja vi sus áma no mus prie tai sus þmo gaus kû no ir psi chi kos pa slap tims at skleis ti. Is to ri kams ir gi rei ka lin ga ne ma þes në ty ri mo prie­mo niø ávai ro vë, kad ga lë tø ási skver bti á pra ei ties pa slap tis.

Do ku men tais pa grás ta is to ri ja, puo se lë jan ti il ga me tes tra di ci jas, yra vie nas vertin giau siø, ta èiau kar tu ir vie nas ri zi kin giau siø ty ri mo bû dø. Ne at sar giai nau­do jan tis juo, ga li mos ðiurkð èios in ter pre ta vi mo klai dos; be to, pra ei ty je yra daug sri èiø, ku rios neat si spin di do ku men tuo se. Vis dël to nie kas ne pa neigs, kad is to ri­niai do ku men tai lie ka vie nu vai sin giau siø þi niø ðal ti niu. [HOS SBA CHAS] [MET RI KA] [SMO LENS KAS]

Lor das Ac to nas, Kemb ri dþo is to ri jos mo kyk los ákû rë jas, ka dai se ið pra na ða vo vie nà itin þa lin gà do ku men tais grin dþia mos is to ri jos ypa ty bæ. Ji tei kia pir me ny bæ áro dy mø kau pi mui, ma þiau dë me sio skir da ma tam, kaip juos in ter pre tuo ja is to ri­kai. Maþ daug prieð 90 me tø Ac to nas ra ðë: „[Mes gy ve na me] do ku men tø am þiu je, ku ris sten gia si pa da ry ti is to ri jà ne pri klau so mà nuo is to ri kø, siek ti þi no ji mo ra ðy­mo sà skai ta“ 22.

Ap skri tai is to ri kai dau giau lai ko ski ria sa vi tar pio gin èams ne gu pro ble moms, su ku rio mis su si du ria jø ne lai min gi skai ty to jai. Moks li nio ob jek ty vu mo sie ki mas smar kiai ap kar pë anks tes nius fan ta zi jos po lë kius, at sky rë fak tus nuo pra si ma ny­mø. Ta èiau kar tu jis su ma þi no in stru men tø, ku riais is to ri kai ga li pa si nau do ti no rë­da mi su pa þin din ti vi suo me næ su sa vo at ra di mais, skai èiø. Juk ge ram is to ri kui ne ga na tik nu sta ty ti fak tus ir su rink ti áro dy mus. Ki ta jo uþ duo ties pu së yra ási­skverb ti á skai ty to jø pro tus, su si kau ti su vi sais iðkreip tais vaiz di niais, ku riø ne sto­ko ja kiek vie nas is to ri jos su vo kë jas. Tuos vaiz di nius for muo ja ne tik pen ki fi zi niai po jû èiai, bet ir su dë tin gos ið anks to uþ progr amuo tos in te lek tu a li nës gran di nës, pra de dant ling vis ti ne ter mi ni ja, geo g ra fi niais pa va di ni mais bei sim bo li niais þenk­

Page 26: N. Davies "Europa. Istorija"

E u r o p o s i s t o r i j a

26

Nor ma Nas Da vie sas, iðkilus Lon do no uni ver si te to pro fe so rius, oks for do Wolf so no ko le dþo vy res ny sis dës ty to jas, ke le to pa gar së ju siø eu ro pos is to ri jos kny gø, tarp jø ir Die vai þai dþia bei Eu ro pos ðir dis au to rius.

vei ka las Eu ro pa. is to ri ja mo nu men ta lus, ste bi nan tis þvilgs nio pla tu mu, ið ma ny mo gi lu mu bei is to ri nës nuo jau tos sub ti lu mu, ti ta nið kas vie no þmo gaus dar bas.

au to riaus is to ri nio po þiû rio ori gi na lu mà, kar tais net ðo ki ruo jan tá ið va dø nau ju mà at spin di ir kny gos struk tû ra: dvy li ka sky riø, pa tei kian èiø pa no ra mið kai skaid rø eu ro pos is to ri jos vaiz dà nuo le dyn me èio iki „ðal to jo ka ro“ ir so vie tø im­pe ri jos þlu gi mo XX a. pa bai go je, in krus tuo ti per 300 „kap su liø“ itin pa trauk liø (ta èiau ir pras min gø) is to ri jos ádo my biø, lei dþian èiø be veik ne tar pið kai pa jus ti se no vës Grai ki jos, krikð èio nið ko jo vi du ram þiø pa sau lio, Na po le o no epo chos ar, tar kim, fa ðis ti nio re þi mo re a ly bæ. Tai tik rai gy vas is to ri jos jaus mas.

Kiek vie nas sky rius bai gia mas „mo men ti ne is to ri jos nuo trau ka“ tar si su stab­dþius lai kà, skvar biu is to ri ko (ar ið ki lios as me ny bës) þvilgs niu ap rë pia mas vi sas þe my nas ið vie no erd vës tað ko taip „uþ fik suo ja ma“ ku rios nors epo chos baig mës si tu a ci ja, pa vyz dþiui, „Niurn ber gas. 1945 m. spa lio 19 d., penk ta die nis“.

Kny go je ypaè daug dë me sio ski ria ma ry tø eu ro pai, be je, ir Lie tu vai. „Në ra an glø kal ba ki tos eu ro pos is to ri jos, ku ri ne bû tø to kia ne ða lið ka, ty ri në da ma ry tus ir va ka rus (...) Po Nor ma no Da vie so jau ne be áma no ma eu ro pos is to ri jos ra ðy ti taip, kaip ra ðë me iki ðiol...“ (Lon don Re view of Bo oks)

itin in for ma ty vûs ðio vei ka lo prie dai su þe më la piais, is to ri nëm san trau kom, po pie þiø, im pe ra to riø, val do vø di nas ti jø sà ra ðais, chro no lo gi nëm len te lëm ir kt.

De ðimt kar tø ið rink ta me tø kny ga, ji yra am bi cin giau sias ka da nors pa si­ro dæs vei ka las apie se no jo kon ti nen to is to ri jà.

ALK – se ri ja vers ti niø kny gø, ku rias lei dþia ávai rios lei dyk los, re mia mos At vi ros

Lie tu vos fon do. Se ri jos tiks las – su pa þin din ti skai ty to jus su ðiuolaikiniø hu ma ni ta­

ri niø moks lø pa grin dais. Ðios knygos leidimà ALF remia kartu su Vidurio Europos

universiteto Vertimø projektu.

A T V I R O S L I E T U V O S K N Y G A

ISS N 1392-1673ISbN 5 - 415 - 01578 -7

C E U

VAGAA L K

w w w . v a g a . l t