24

ISSN 1392–0561. INformacIjoS mokSlaI. 2008 46

Žinių vadybos poveikis darniam vystymuisi

Zenona Ona atkočiūnienėVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros docentė, daktarė Department of Information and Communication, Faculty of Communication, Vilnius UniversityAssociate Professor, Doctor Saulėtekio al. 9, LT-10222 VilniusTel. (8-5) 236 61 19El. paštas: zenona.atkociuniene@kf.vu.lt

Šiandieninis pasaulis sparčiai keičiasi. Vienas iš svarbiausių pokyčių, sąlygojančių vystymąsi – žinios ir žinojimas. Straipsnyje analizuojamas darnus vystymasis, kaip pagrindinės ilgalaikės visuomenės vys­tymosi ideologijos sąsajos su žinių vadyba. Akcentuojama, kad žinios, patirtis, kompetencija, pilietinė atsakomybė motyvuoja žmones laikytis aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių darnaus vystymosi reikalavimų. Pastebima, kad vienas iš būdų studijuoti kognityvinę darnaus vystymosi dimensiją yra mąs­tymas apie vystymąsi, kaip apie socialinį mokymosi procesą, kuris individualiu lygmeniu padeda žmo­nėms kontroliuoti jų asmeninę darnaus vystymosi patirtį, savarankiškai ją taikyti problemų sprendimui bei savo ateities kūrimui. Organizaciniu lygmeniu, taikant žinių vadybos priemones ir būdus, darbuotojų intelektinės žinios paverčiamos organizacijos darniu konkurenciniu pranašumu. Globaliu lygmeniu – darnaus vystymosi principai taikomi kuriant darnią pasaulio visuomenę.

problematikos aktualumas ir ištirtumas

Šiuolaikinė visuomenė patiria virsmą įnaują, darnią, tausojančiąvisuomenę sie-kiant suteikti žmonijai galimybių kurtisaugesnį,sveikesnįirturtingesnįpasaulįsunuolatiniu mokymu ir mokymusi, naujomis žiniomis,vertybiųnuostatomisirporeikiužinoti, suvokti, prasmingai ir atsakingaiveikti – tai įvardytaLisabonojeEuropostarybos (2000) paskelbtoje ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugosplėtotės strategijoje. EuroposSąjungosdarnaus vystymosi strategija buvo patvir-tinta 2001 metais Geteborge (Švedija), lietuvos darnaus vystymosi strateginiai tikslai ir uždaviniai suformuluoti nacio-

nalinėje darnaus vystymosi strategijoje (2003) ir pagrįsti penkiolika pagrindiniųprincipų, kurių vienas –mokslo ir žiniųbeitechnologinėspažangosprincipas.Va-dovaujantis šiuoprincipu įvairių sektoriųirjųšakųvystymasisturibūtigrindžiamasšiuolaikiškaismokslopasiekimais,žiniomisir pažangiomis bei aplinkai palankiomistechnologijomis. Darnus vystymasis apima tris pagrindines dimensijas: ekonominę,ekologinęirsocialinę.Ekonominėdarnausvystymosi dimensija apibūdina tokį vys-tymąsi, kuris sudaro sąlygas ilgalaikiamstabiliamekonomikosaugimui.Ekologinė–kainaudojamatiekgamtiniųišteklių,kadjųliktųirateitieskartoms.Socialinėdarnumodimensija reikalauja, kad būtų patenkinti

25

žmogauspagrindiniai poreikiai, kuriamas visapusiškai kokybiškas gyvenimas (Štrei-mikienė,Vasiljevienė, 2004). Darniamvystymuisibūdinganuolatinėkaita,kuriąsąlygojanetikžmoniųindividualūsgebėji-mai,betirsocialinėsirekonominėsspartosplėtrosreguliavimasbeiužtikrinimasvals-tybiniuirorganizaciniulygmenimis.Žiniųvadybos taikymas darnaus vystymosi sie-kiniųįgyvendinimuiteikiadidelęreikšmęintelektiniamkapitalui,kūrybiškumui,ino-vacijoms, skatinančiomsdalijimąsine tikgerąja,betirblogąjapatirtimi,užtikrinančiąorganizacijaiirvisaiekonomikainaudingątechnologijų,talentųirtolerancijossąveiką,mokymosivisągyvenimąkultūrą.

kai kurie darnaus vystymosi aspektai analizuotiJ.Adomaitienės,I.Zubrickienės,R.Andrikienės,R.Čiegio,R.Grundos,L.Galkutės,K.Navicko,V.Jusčiaus,A.Ga-vėnausko,N.Petkevičiūtės,I.Kasinskaitės,D.Štreimikienės,N.Vasiljevienės,S.Vin-gelienės ir kt. darbuose. Žinių vadybostaikymodarniamvystymuityrimųtematikaaktuali irganadažnaianalizuojamaužsienioautorių, tačiauLietuvosmokslininkų darmažai tyrinėta.Tai suponavo pasirinktąstraipsnio problematiką. Tiriant remia-masi užsienio autorių atliktais tyrimais irįžvalgomis:T.Auer,I.Caddy,K.Sbarcea,A. Charles, M. Cushman, t. Chun Wei Choo, t. Cornford, N., S. Ferreira, t. Da-venport, l. Halawi, M. Neto, G. Probst, V. Polley, H. Prusak, y. Malhotra, r. Mars-hall, P. Maston, N. Mitev W. M. Mcelroy, M. Neto, M. G. krogh, j. roos, D. kleine, k. Sbarcea, r. Smith, j. Stiglitz, k. Sveiby j. Swart, W. Venters, ir kt.

Straipsnio tikslas – ištirti žiniųvadybospoveikio darniam vystymuisi dimensijas. Tiksluipasiektiišsikeltiuždaviniai:

• Atskleisti darnaus vystymosi ir žiniųvadybossąsajas.

• Pateikti žinių vadybos ir kognityvinėsvystymosidimensijosapibrėžtis.

• Atskleistižiniųvadybosįtakąsiekiantdar-naus organizacijos konkurencingumo.Straipsnyjetiriantžiniųvadybospoveikį

darniam vystymuisi akcentuojama intelek-tinio kapitalo svarba, išryškinama kognity-vinėdarnausvystymosikoncepcijabeijossąsajossužiniųvadyba,atskleidžiama,kaipžiniųvadybasąlygojaorganizacijųdarnauskonkurencingumosiekįbeijorealizaciją.

Tyrimo metodai. Straipsnis parengtas taikant sisteminėsmokslinės literatūrosanalizės,loginėsanalizės,analogijos,api-bendrinimo metodus.

žinių vadyba, intelektinis kapitalas ir darna

XIX–XX amžiuje pokyčiai darbo sek-toriuose buvo fokusuoti daugiau į darnųekonomikos augimą. Stebint transmisijąnuoagrarinėsekonomikoslinkindustrinės,žiniųvisuomenės,organizacinėsžinios,in-telektinis kapitalas tampa vis reikšmingesni, jiemspritariama,taivieniišvertingiausiųištekliųdarniaiekonomineiateičiai(Bontis,2000).Visuomenei reikėjo naujos, iki tolnepaaiškintusirneapčiuopiamusprocesuspaaiškinančiosinformacijos(Auer,2004).Augantissusidomėjimasintelektiniukapita-lusutaposužiniųekonomikos,žiniųvisuo-menėskūrimuirpastebėtažiniųirįgūdžiųturėjimobeipanaudojimosvarba.Žiniųpa-naudojimas reiškia, kad santykiai (socialinis kapitalas)irprocesai(struktūriniskapitalas)yralabaisvarbūsirreikalingižiniųtransfor-mavimuiįproduktąarpaslaugą.Taisusijęsukonversijosprocesu–nuožiniųturėjimo

26

(dažnainurodomokaipžmogiškasiskapi-talas)–linkžiniųnaudojimo–įvardijamokaip Intelektinis kapitalas (1 pav.).Žmogiškojokapitalo(ŽK)teorijapagrįs-

taekonominelogika,siekiančiaanalizuotiindividualius sprendimus, susijusius su investavimuįdidesnionašumoįgūdžiusbeižinias.Profesionaliaspaslaugasteikiančiosorganizacijosžiniųkapitalas–taiprofesio-nalaus personalo žinios ir įgūdžiai, kurienaudojami paslaugoms kurti. Darbuotojai ima atlygį už laiko, energijos bei proto indėlįįproduktoarpaslaugųkūrimopro-cesą(Davenport,1999;Davenport,Prusak,1998).JeiįŽKžvelgsimesocialiniupožiū-riu,taižmogiškasiskapitalastraktuojamasnekaiporganizacijos,betkaipdarbuotojųtinkluibūdingasypatumas.Socialinispo-žiūris įžiniųkūrimąbei įgūdžiųvystymąparodo, kad individualaus lygio procesai (įgūdžių vystymas) negali būti suprastineatsižvelgiant į jų socialinį kontekstą.Žinios yra kuriamos panaudojant organi-zacinius arba tinklinius santykius, todėljos yra išlaikomos tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygiu (individualūs, verslo,

vartotojų, visuomeninio lygio santykiai).Socialiniaisantykiaiįvardijamikaipsocia-linėbendruomenė,kaibendradarbiavimasir pasitikėjimas prisideda prie visuome-nės vystymosi. Socialiniai santykiai yraformuojami ekonominių arba instituciniųveikėjųinovacijomsirkonkurencingumuididinti, organizacijos identiškumui formuoti (Swart, 2005).

Struktūrinis ir organizacinis kapitalas apima ne tik intelektinę nuosavybę, betkartuirinfrastruktūrą,sudarytąišorgani-zacijos strategijos, procesų bei politikos(Sveiby,1997).Klientųirtinklokapitalasdažnai apibūdinamas kaip socialinio ka-pitalo sudedamoji dalis. Jis apibrėžiamaskaip organizacijos potencialas, kuris apima žinojimą, kaip dirbti su klientais,komanda.Įvertinamasinformacijosmainųpatikimumas,atsižvelgiamaįkonkurencijosir pasitikėjimo kriterijus.Literatūroje jiskartais įvardijamaskaip santykiųbendra-darbiavimas, kai tinklo dalyviai nori ir yra pasirengę individualius tikslus derinti sukolektyviniais (Putman, 1993).Žiniųvadybos tikslas padidinti, atnau-

jinti, pasidalyti ir patobulinti struktūrines,

1 pav. Žinių vadybos ir intelektinio kapitalo konversija

27

žmogiškąsiasirsocialinesžiniasintelekti-niokapitalokūrimui.Žiniųvadybaskatinažmonessusietisavožiniaskuriantkaupimo,organizavimo, pasidalijimo aplinkas bei sistemas.Darna žinių valdymokontekstereiškia:ekonomikostikslųkonvertavimąįžiniųtikslus;atsisakymaspasenusiųžinių;reikalingų žinių identifikavimas ir išsau-gojimas;žmonių,kurieturivertingųžinių,išsaugojimas;žiniųnaudojimasinfrastruk-tūrose; neišreikštinių (numanomų) žiniųtransformavimasįišreiškiamaskoncepcijasirmodelius;dalijimosižiniomisskatinimą.Šiame kontekste kiltų klausimas, ar yraskirtingumastarpdarniųirnedarniųžinių?Įšįklausimągalimabūtųatsakytianalizuo-jant žiniųgyvavimociklą. Išreikštų žiniųgyvavimociklasnėrailgasirtaigalibūtiišdalies kompensuojama (papildoma) nuolat mokantis.Neišreikštosžiniosparodoabi-pusįgyvavimociklą,josnuolatkaupiamosirpasireiškiaindividualiai,kaipprofesinėpatirtis. Darnos kontekste, tai tikslingumo savybė, kuria pasižymi neišreikštinės ži-

nios.Nuolatiniovystymoprocesąpalaikotaippatfundamentalūs,taikomiejityrimaiTyrimus, jų atlikimo kokybę neišven-giamai veikia žinių ir žinojimo, geresniosuvokimo inovatyvių technologijų lygis.Nuolatinisvystymasis,technologinėkaita,taiveiksniai,kurielemianuolatbesitęsiantįir neišvengiamą žinių aplinkos valdymoprocesą(2pav.).Visai sistemai nuolatinį poveikį glo-

balioje visuomenėje daro: naujos žinios,naujos žinių valdymo priemonės, naujųpožiūriųformavimasis;žiniųnukreipimasįvystymoprocesą;mokymasisišpatirties;viešųjųryšiųporeikiosupratimas;tikėjimas,motyvacija, noras keistis, visuomeniškumo atsiradimasirkt.(Maston,2004).

Darnus vystymasis ir mokymasis

Darnus vystymasis kaip pagrindinė ilga-laikė visuomenės vystymosi ideologijagalibūtiįprasminamaskultūros,švietimo,nuolatinio mokymo ir mokymosi kontekste.

2 pav. Žmogiškųjų išteklių aplinkos sistema (Maston, 2004)

28

Galimybėskonkuruotisukitomispasauliošalimis vis labiau priklauso nuo šalies pi-liečiųgebėjimoefektyviaipanaudotižinias.Ekonomineprasme žinios vertingos tiek,kiekjosyrapritaikomos.Kadžmogusbūtųišsilavinęs ir nuolat kiltų jo kvalifikacija,jamyrabūtinasmokymasisvisągyvenimąįvairioje aplinkoje – formalioje, nefor-malioje (organizacijoje) ir informalioje (gyvenimiškoji patirtis). A. Aušra (2005) mokymąsižiniųekonomikojesiūlovertintibentketuriaispožiūriais:• studijuojančiopožiūriu–priešingušvie-timoįstaigospožiūriui;

• ekonominės ir darbo rinkospožiūriu–tačiauneatsiejantnuosocialiniųirkul-tūriniųveiksnių;

• švietimopolitikos požiūriu – įskaitantsvarbiausių žinių ekonomikai būtinoskompetencijos peržiūrėjimą, tinkamošvietimo įstaigų valdymo skatinimą,žmogiškųjųištekliųplėtrosfinansavimą,mokymosi būdų ir galimybių kūrimą,teisingumo ir mokymosi prieinamumo užtikrinimąvisaisgyvenimotarpsniaisirvisose mokymosi sistemose (formalioje, neformalioje ir informalioje);

• platusis žinių ekonomikos požiūris –švietimo ir žmogiškųjų išteklių plėtrossusiejimas su inovacijų sistemomis irinformaciniuvisuomeniniugėriu.tyrimuose, susietuose su vystymusi,

svarstoma,jogdarnusvystymasisgalibūtivertinamas ir kaip mokymosi procesas, ku-riantisvietosžiniasir/arabsorbuojantisbeipritaikantisišorines/pasaulinesžinias(Sti-glitz j., 1999). Akivaizdu, kad mokymasis išsėkmiųirnesėkmių,dalijimasisžiniomissu kitais ir protingai taikomos išmoktos pamokosleidžiapasiektigeresniųveiklos rezultatų. Šiandienos organizacijos skiria

daugdėmesiosavotobulėjimui.Žiniųvady-batarsipradžiadidinantžiniųkaipšaltinio,kuriančioorganizacijoms, institucijoms irvisuomeneivertę,svarbą.Pagrindinisžiniųvadybos „produktas“ – kintanti aplinka,skatinanti darbuotojus kurti, dalytis, sau-gotiirtaikytižiniasbeiapimantivisustaidaryti leidžiančius procesus, vaidmenis,priemones bei struktūras (Polley, Smith,2007).Vystymosikontekstesvarbusudarytigalimybeskurtisocialiniupožiūriuatviraserdves sukuriant darbo sąlygas valdytižiniaskaipvisuomeninįgėrį.KaippavyzdįgalimabūtųpaminėtiNaujojojeZelandijojeįsikūrusįverslovystymotinklą–Sustaina-bleBusinessNetwork,–kuriotikslasyranuolatinėspraktikosplėtrosskatinimovers-leįgyvendinimas.Tam,kadbūtųpasiektasnuoseklusbeisėkmingasverslovystymas,šis verslo forumas suinteresuotas nuolati-niupraktikosvystymuversle.Onuoseklųverslovystymąsišistinklasapibrėžiakaipekonominio augimo, socialinės pusiaus-vyros bei aplinkos integraciją plėtojantnaujus produktus, paslaugas, procesus bei sistemas.AktyviąNaujosios Zelandijosverslovystymotinkloveikląliudijairnuolatrengiami praktikos plėtros versle lyderiųapdovanojimai1. Verslo vystymosi tinklo suvokimą apie nuosekliai besivystančiąversloperspektyvąpapildoplačiosvisuo-menėssamprotavimai2.Darnus ekonominis vystymasisyra są-

lygotas inovatyvios veiklos. Ne technologi-

1 Sustainable Business Review, Sustainable Busi-nessNetwork[interaktyvus].Auckland,NaujojiZelan-dija.Prieigaperinternetą:<http://www.sustainable.org.nz/attachments/sb-review.pdf>.

2 Sustainable Business: what we‘re thinking, Sustainable Business Network, [interaktyvus]. Auc-kland,NaujojiZelandija.Prieigaperinternetą:<http://www.spectator.co.nz/video/SBN-doco.wmv>.

29

josarfinansai,ožiniosyraesminisinova-cijųkomponentas.Žiniųinovacijos–naujųidėjų kūrimas, vystymas, keitimasis beipritaikymasrinkojepaklausiomsprekėmsbeipaslaugoms,verslosėkmei,šalieseko-nomikosgajumui irvisuomenėspažangaiužtikrinti. Žinių inovacijų koncepcijapagrįstaesminekompetencija,kuri reika-lingaateičiai.Ji įkūnijavisaspagrindinesvadybos dimensijas inovacijų procese –idėjųkūrimąbeijųįgyvendinimąsukuriantperspektyvius komercinius produktus bei pamatų formavimą darniam vystymuisi.Žiniųinovacijosskiriasinuokitųžiniųbeiinovacijųtraktuočių.Skirtybėsapibūdina-mos kaip (Damidon, 1998):• Inovacijųvertybinėsistema(nevertybiųgrandinė)–vertybiųgrandinėyratiesinėir statiška. Inovacijųvertybinė sistemayra dinamiška ir parodo visus tarpusa-vyje susijusius ryšius, kurie reikalingi sėkmingųinovacijųvystymui.

• Strateginis verslo tinklas (ne strategi-niai verslovienetai)–strateginiųverslovienetųvadybakrypstaįpavieniųžiniųsaleliųkūrimą.Strateginisverslotinklasskatinažiniųsrautątarppartnerių,klien-tų,tiekėjų,tyrimųorganizacijųbeikitųtarpininkų,įinovacijųprocesąįtraukiantir konkurentus.

• Bendradarbiavimas – konkurencinėsstrategijoskuria laimėjimo-pralaimėjimoscenarijus,dažnaikovodamosdėlvienopyragogabalėlio.Bendradarbiavimostra-tegijosskatinalaimėjimo-laimėjimositua-cijaspersimbioziniusryšius.Žiniųdaugėjair pyragas tampa didesnis visiems.

• Klientų sėkmė (ne pasitenkinimas) –šiandienosporeikisyraklientųpasiten-kinimas. koncentravimasis ties kliento sėkme padeda identifikuoti neaiškius

ateities poreikius, augimo šaltinius bei sėkmęateityje.Vystymasiskaipmokymasisturėtųbūti

suvokiamaskaipprocesas,kuriometužmo-nėsturigalimybępasireikštisavoveikloje,pasimokytiišsavopasiekimųirklaidų,irbūdasrūpintissavopatirtimibeigyvenimu.Vystymasis kaip mokymasis taip pat verti-namaskaipgalimybėmobilizuotižmoniųprotuskaipvertingąorganizacijosišteklių;irkaipbūdasmobilizuotivietiniusžiniųiš-tekliusmažinantišorinępriklausomybębeididinantdarnumą(Ferreira,Neto,2005).

Siekiant darnumo, socialinis mokymasis reikalauja kognityvinių, socialinių, logis-tikos ir ekonominių išteklių institucinėsparamos. Organizacijos turi išmokti skatinti tokiąinstitucinęparamąsocialinįmokymąsipaversdamos darnaus vystymosi proceso komponentu.

žinių organizacija darnos kontekste

Pirmosios organizacijos buvo kuriamos bendrai gerovei užtikrinti, tačiaubesifor-muodamos jos pradėjo tolti nuo tikrojosavo siekio.Bendra gerovė tapopelno iraugimosinonimu.Tačiaususidūrussu to-kiaisiššūkiaiskaipvartotojųnenoraspirktineekologiškus produktus, suvokta, kad or-ganizacijosprivalokeististaip,kadprisidėtųprieplanetosgerovės;teisingosirhumaniš-kosvisuomenėsvystymosi;pasitenkinimąirbendradarbiavimąteikiančiodarbokūrimo.Šiandienątebevykstantisnatūraliosaplinkosnaikinimas ir kai kurių įmonių abejotinaselgesysdaroįtakąnaujosversloetikos,kuripagrįsta vertybėmis ir apibrėžiama kaip„korporatyvinė atsakomybė“, atsiradimui(Sbarcea, 2000, Choo, 1998). Organizacijos atsakomybėdabaryra ne tik akcininkai, bet

30

ir jos tarpininkai – vartotojai, darbuotojai, verslo partneriai, vietinės bendruomenės,nevalstybinėsorganizacijos,aktyvistųgru-pelės, gamtapati savaime. Jei kompanijanori, kad jos verslas klestėtų, ji privalolaikytisnaujųstandartųpriėmimoirįvykdy-mo. Šiandienos organizacijose santykiai su klientaisišlinijinėspridėtinėsvertėsveiklųsekosturėtųkeistisįvertybiųžvaigždę(3pav.),kuriojeklientųvertėskūrimoprocesaipriklausytųnuodaugelioskirtingųsudeda-mųjų.Žiniųsrautasgalibūtivaizduojamaskaip žvaigždė, kur vyksta organizacijosvertės kūrimoprocesai, veikiami begalėskitų įeinančių žinių srautų.Tokios žiniosgali būti perduodamos įvairiais naujaisbendradarbiavimo, treniravimosi bei moky-mosi, informacijos dalijimosi metodais per skirtingusvartotojų,tiekėjųarkitustinklus(Choo, 1998).

taigi, nenuostabu, kad kartu su globa-lizacija ir nauja verslo etika susiformavo žiniųvadybossąlygotaspožiūris,kadžmo-nėsyradidžiausiasturtas,prisidedantisprie

organizacijos,miestų, regionų strateginėssėkmėsirgerovės.Žiniosįgalinoorganiza-cijas suprasti, kad darbuotojas yra esminis tarpininkas, kurį privalu brandinti, gerbtiirtobulinti.Žmoniųirorganizacijųelgesysikišiolturėjoįtakoskiekvienamgyvenimoaspektui: turtui (didėjantis skirtumas tarpturtingųjų ir vargšų); sveikatai; užterštu-mui; urbanizacijai; žmogaus teisėms ir t.t.Pasauliskeičiasavovertybes–jistampapagarbesnis skirtumams, rūpestingesnisindividui ir visuomenei; darnesnis labiau nei griaunantis ir grobiantis.Taipokyčiai,kuriuoskiekvienaorgani-

zacija turi įvertinti. Pirmiausia kiekvienaorganizacijaprivalopripažinti,kadyraatvi-rasistema,susijusisuaplinka,kuriąsudarodaugybėkitųsistemų.Taireiškia,kadsenasvertybes reikia pakeisti naujomis:• bendradarbiavimu, ne konkurencija;• visumosanalizavimu,nelinijiniužings-neliupožingsnelioirmikrovadyba;

• bendru vystymusi kartu su aplinka, ne jos kontroliavimu.

3 pav. Žinių organizacijos vertės žvaigždė (Chun Wei Choo. 1998, p. 137–139)

31

Visa tai reikalauja autentiško dialogo, kadvisųtarpininkųporeikiaibūtųįvertintiir suvokta, jog vertė kuriama remiantisilgalaikiais darniais santykiais su tarpinin-kaisbeikonsultuojantissunevalstybinėmisorganizacijomis ir t. t.Norsorganizacijosiržmonėsmėgstanu-

spėjamumąirstabilumą,norėdamosjudėtidarnaus vystymosi link, organizacijos priva-lobūtinepusiausvyrosbūsenos(t.y.nesta-bilios/chaotiškos),kadgalėtųdinamiškaiaugtibeivystytis.Organizacijai,siekiančiaitapti darnia, taikoma everesto metafora – tai taspatkaipkoptiįEverestą:sunkusdarbaskopiant, galbūt kurso keitimas, kai orastampa atšiaurus, domėjimasis, ar pavykspasiekti viršūnę, žingsnelis po žingsnelio(Sbarcea, 2007).Organizacija, siekdamadarnumo, pereina tokias fazes: grobikiška, neišmananti,paklusni,optimistinė,sumani,darni/globėjiška.

Grobikiška – tai savanaudiška organizacija: ne iš prigimties bloga, tiesiog nesupran-tanti arnepripažįstanti savoatsakomy-bės; vertina aplinką kaip nemokamągėrybę;nepaisobendruomenės,kuriojeegzistuoja, ir savo žalingo poveikioaplinkai;mato organizaciją kaipme-chanizmą; išnaudoja darbuotojus, kadgautųekonominėsnaudos;nevaldožiniųir inovacijų; siekia bet kokiais būdaisdidintipelną.

Neišmananti – nepaiso jokios etikos, siekia finansinėsnaudos;visiemsbendraisvarbidarbojėgoskaina;paklusnidarbojėga,odarbuotojųmokymaikoncentruojasitiestechniniaisdalykais;būdingahierarchija,biurokratija,nurodymaiirkontrolė.

Paklusni–reaguojaįdidėjančiusteisiniusreikalavimus, tačiautiksiekdamaišveng-ti nemalonumų ir ginčų aplinkosaugos

tema; vis dar nesupranta savo visuo-meninių įsipareigojimų; priima žiniųvadybąkaip strategiją tik todėl, kad irkiti taip daro.

Optimistinė–vertinadarnumąkaipreikš-mingądalyką,konkurencinįpranašumą;mano, jog labai sureikšmintas darnumas galibūtipažeidžiamas;siekdamanaudos,nuolatmažinakainas;linkusiinvestuotiįpersonalą,jeimatonaudądarbuotojamsarįgyvendindamaorganizacijosmisiją.

Sumani – pradeda prisiimti atsakomybę;darnumąsuvokiakaipvystymosibūdą;žinių vadybąpasirenkakaip strateginękryptį; suvokia poreikį, kad būtų ino-vatyvi bei prisitaikytų prie sudėtingopasaulio.

Darni / globėjiška – organizacija pasiekia Everesto viršūnę ir pradeda leistis įapačiojeesančiusjoslėnius;kaiorgani-zacija darni, ji prisideda prie ekologijos bei visuomeninės gerovės; ji nuolatinvestuojaįsavožmonesirvertinajuoskaip brangiausią turtą; yra dalis tinklosantykių;puikiaisuprantasavoatsako-mybęaplinkaiirsiekiaapsaugotigamtosišteklius(Sbarcea,2007).Daugumai organizacijų dar sunku su-

vokti, kaip užkopti įDarnumoEverestą.Tačiau šiandienos daugumosmoderniųorganizacijųtikslas–dirbtisiekiantpasau-linėsgerovės.

žinių vadyba – organizacijos darnaus konkurencinio pranašumo priemonė

Nuolatbesitęsiantissėkmingasvystymasisverslo plėtroje dažnai pateikiamas kaipekonominis klestėjimas, verslą supančiosaplinkoskokybėbeisocialinisteisingumas.

32

Nesvarbu,arnuolatbesitęsiantisvystymasvyktų akademinėje, verslo ar politikosplotmėje,esmėišliekatapati,skiriasisis-teminiaiplėtrosaspektai(Marshall,Harry,2005).Vienasišžiniųvadybospradininkųyogesh Malhotra (2000) viename interviu žiniųvadybąapibrėžėkaipkritinįveiksnį,garantuojantį organizacijos prisitaikymąir išgyvenimąvis netolygiaubesikeičian-čiamepasaulyje.Jisujungiainformaciniųtechnologijųgalimybesapdorotiduomenisir informacijąbeižmoniųkūrybiškumąirinovatyvumą.Nuolatinis konkurencijosdidėjimas priverčia įmones nuolat sektirinkos,kuriojeveikia,tendencijas.Tačiaudidėjant globalumo lygiui, nuolatinėsplėtrosprocesuivienrinkosstebėjimųjaunebepakanka. Siekiant išlaikyti konkuren-cinį pranašumą,pridėtinėskonkurencinesvertėskūrimą,atsirandaporeikisskverbtisįrinkąpatiems.Otaiįgalinasuvokimas,jogžiniosegzistuojajaunevienorganizacijosviduje,ojasbūtinaatitinkamaiperdirbtiirpateiktiviešai.Į išoręišspinduliuotižiniųtinklai apie įmonę suteikia pranašumątarppartnerių,veikiančiųbūtenttosrinkosdalyje. Svarbiausias nuolatinio vystymosi

aspektas yra suvokties nuo „individualu“link „bendra grupė“ kaita (Cushman,Venters, Cornford,Mitev, 2002). Žiniųimlus verslas turi formuoti specialistų irmokslininkų grupes; vykdyti tyrimus ireksperimentus; kurti naujus ir kokybiškus produktus; glaudžiai bendradarbiauti sumokslo institutais ar universitetais; ska-tintidarbuotojussiektižiniųirmokymosivisągyvenimą;stebėtiaplinkąirreaguotikuriantnaujovesirpritaikantžinias;inves-tuotiįdarbuotojųįgūdžiųtobulinimąbeinaujoviųkūrimą;atliktitaikomuosiusty-rimus; patentuoti savo sukurtus produktus (krogh, roos, kleine, 1998, p. 223–230). Taigi, žinių vadyba nėra vien tik žiniųvaldymas tiesiogine prasme, tai aplinkos, palankiosžiniųprocesamsvykti,kūrimasirtųprocesųkryptingas,nuolatbesitęsian-tis,sistemiškasvaldymasbeiplėtra.Žiniųaplinka, kurioje šiandieną konkuruojaįmonės, struktūriškai yra kur kas sudė-tingesnėneita,kuriegzistavoprieškelisamžius.Didžiausiąįtakątamturistaigusžiniųkiekioaugimas,žiniųfragmentacijoslygis, didėjanti žinių globalizacija. Perpastaruosiusmetus darbuotojų tyrimų ir

4 pav. Žinių visuomenės tendencijos (Probst, 2006, p. 16)

33

plėtros sferoje labai padaugėjo. Bendrožiniųkiekioaugimaspaskatinomoksliniųdisciplinų specializaciją.Nuolatinės glo-balinėsekonomikostendencijospaskatinožiniųglobalizaciją.Darniaibesivystančiosvisuomenėstendencijasatspindi4pav.Nuolat besitęsiantis žinių plėtojimas

tarsikeliaklausimą–didesnisžiniųkiekis:grėsmėargalimybė?Daugumaįmoniųau-gantįžiniųaplinkossudėtingumątraktuojakaip grėsmę. Tačiau reikėtų pastebėti,jog naudojantis dinamiška žinių raidagalima sukurti vis naujas konkurencines galimybes.Inovacijaskuriančiosįmonėspradeda suvokti, jog produktus siejant su intensyviu žinių taikymu, atsirandagalimybė jo vertei išaugti. Jei įmonė,turinti gerai išplėtotą žinių bazę, veikiaaplinkoje, kurioje žinios yra intensyviaitaikomos, yra tikimybė, jog specifinėįmonėskompetencijaįgissavądinamikąirtaipsukursnaujųstrateginiųgalimybių.tinkamai akumuliuojamos ir panaudo-jamos žinios bei inovacijos toliau kuriažinių augimo ciklą, kuris vaizduojamas

kaipnuolatbesisukantižiniųspiralė,kartukeliantivisuomenėsgyvenimo,sveikatosbei išsimokslinimo lygį. Darnios žiniųbendruomenėspanaudojaakumuliuojamasžinias.Osvarbiausia,jospanaudojairkitųbendruomeniųakumuliuotasžinias–šitaipsparčiaitobulėjairįgyjapranašumų.Čiaakivaizdi bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomissvarba(SustainableSocieties...,2007).Žiniųvadybosvystymasisirprak-tinėveiklanuolattęsiasiirplečiasivisosešiuolaikėse organizacijose. Ir būtent dėlžiniųvadybostobulėjimokylavisdidesnisporeikisieškotikonkurenciniųpranašumųperžinias.Verslasjausupratoneišreikšti-nių žinių valdymo svarbą. Prekinių žen-klų vystymas, santykiai su darbuotojais,reputacija ir organizacijoskultūra tampaesminiai šaltiniai darniam verslo prana-šumui sukurti. Organizacija yra sunkiai prilygstamasištekliųbeigabumųtelkinys,ojoskonkurencingumaskylaišgebėjimotuosištekliusirgabumusplėstibeiorgani-zuotikuriantbeipritaikantvertėsdidinimostrategijas. Akivaizdu ir tai,kadžiniosir

5 pav. Darnus konkurencinis pranašumas (Halawi, Aronson, McCarthy, 2005)

34

tinkamasjųpritaikymas–būtenttai,nuokopriklausoirkūrybiškumoskatinimas,irinovacijųpalengvinimas,irkompetencijagrįstaveikla tiekviešose, tiekprivačiose,tieknepelnoorganizacijose.Esminisžiniųvadybos organizacijoje tikslas – organiza-cijosdarbuotojųintelektinesžiniaspaverstidarniukonkurenciniupranašumu,žr.5pav.(Halawi, Aronson, McCarthy, 2005).

Darnus konkurencinis pranašumas – tai efektyvaus intelektinio kapitalo nukreipi-mas tinkama linkme.

Ilgalaikis darnus organizacijos konku-rencinis pranašumas atsiranda naudojant žiniųvadybossistemas,stiprinantesamuspranašumusirdidinantvertęišteklių,kuriųneturi konkurentai. tinkamai akumuliuoja-mosirpanaudojamosžiniosbeiinovacijoskuriakitąžiniųaugimociklą,vaizduojamąkaip nuolat kylanti spiralė, kartu keliantivisuomenėslygį.

išvados

Darnaus vystymosi sąvokos pagrindasstraipsnyje yra įvardijamas kaip trijų ly-giaverčių komponentų – aplinkosaugos,ekonominio ir socialinio vystymo darni plėtra.Kaipprobleminėdarnausvystymosikryptisyraįvardijamasorientavimasisnuo

individualauspriegrupėssuvokimo.Orga-nizacijos,anksčiauegzistavusioskaipindi-vidualūsvienetai,dabartraktuojamoskaipatviros sistemos akcentuojant darbuotojųturimospraktinėskompetencijosdalijimosiaspektą; glaudus klientų, darbuotojų tar-pusaviobendradarbiavimas.Darniosžiniųbendruomenėspanaudojaakumuliuojamasžinias.Osvarbiausia,jospanaudojairkitųbendruomeniųakumuliuotas žinias– taipsparčiaitobulėjairįgyjapranašumų.Žiniųvadybostaikymasdarnausvystymosi

siekiniųįgyvendinimuiteikiadidelęreikšmękūrybiškumui,inovacijoms,dėltopadidina-mos,atnaujinamosirpatobulinamosstruktū-rinės,žmogiškosiosirsocialinėsžinios.Analizuojant žinių vadybą, darnaus

vystymosi kontekste svarbu akcentuoti kognityvinędarnausvystymosiparadigmą–vystymasis vertinamas kaip mokymosi pro-cesas,kuriantisvietosžiniasbeipritaikantispasaulinesžinias,kaisudaromosgalimybėsformuotisocialiniupožiūriuatviraserdvesirvaldytižiniaskaipvisuomeninįgėrį.Organizacijos, siekdamosprisidėtiprie

bendrosvisuomenėsgerovėskūrimo,priva-losuvoktisavoesmękaipatvirossistemosvisumosdalį,prisidėtiprieekologijosbeivisuomeninėsgerovėskūrimo.

litERAtūRA

ADOMAITIENĖ,J.,ZUBRICKIENĖ,I.,ANDRI-KIENĖ,R.(2006).Pedagogųpožiūrisįdarnųvysty-mąsi:aktualumasirplėtrosgalimybės.Pedagogika,Mokslodarbai,p.15–23.ISSN1392–0340.

AMODON, D. (1998). knowledge Innovation [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. rugpjūčio 19 d.].Prieiga per internetą: <http://www.entovation.com/innovation/knowinno.htm>.

AUER,T.(2004).Knowledgemanagemet:voguewordormandatoryforsustainability?WIV-Newsletter2/04.

BONTIS,NICK. (2000).AssessingKnowledge

assets: A review of the models used to measure intel-lectualcapital.[žiūrėta2008m.liepos28d.].Prieigaper internetą: <http://www.business.mcmaster.ca/mktg/nbontis/ic/publications/BontisIJMR.pdf>.

CHArleS, A., MArtIN; HArry W. lOVe; VINCeNt I. POlley; reID G. SMItH; r. G. SMItH & Associates. (2006). Critical Success Fac-tors: Pillars of Sustainable knowledge Management. [interaktyvus].[žiūrėta2008m.rugsėjo5d.].Prieigaper internetą: <http://www.rgsmithassociates.com/Critical_Success_Factors.htm>.

35

CHArleS, A. MArtIN; HArry, W. lOVe; VINCeNt, I. POlley; reID, G. SMItH; G. SMItH & Associates (2006). Cnowledge Conections. [interaktyvus].[žiūrėta2008m.rugsėjo5d.].Prieigaper internetą: <http://www.rgsmithassociates.com/Connections.htm>.

CuSHMAN, M., VeNterS,W., COrNFOrD, t., MIteV, N. (2002). understanding Sustainability as knowledge Practice. londonas: london School of eco-nomicsandPoliticalScience.[interaktyvus].[žiūrėta2008m.rugpjūčio12d.].Prieigaperinternetą:<http://www.csand.org.uk/Documents/BAM2002.pdf>.

ČIEGIS,R.,GAVĖNAUSKAS,A., PETKEVI-ČIŪTĖ,N., ŠTREIMIKIENĖ,D. (2008). Etinėsvertybėsirdarnusvystymasis:Lietuvospatirtisglo-balizacijos kontekste. ISSN1392-8619 print/ISSN1822-3613online<http://www.tede.vgtu.lt>.

ČIEGIS,R.,GRUNDEY,D.,ŠTREIMIKIENĖ,D.(2005). Darnaus vystymosi strateginis planavimas: mu-nicipaliniaiaspektai.Ūkiotechnologinisirekonominisvystymas,t.11,nr.4.p.260–269.ISSN1392-8619.

ČIEGIS,R., ŠTREIMIKIENĖ,D. (2005). Inte-gration of Sustainable Development Indicators into SustainableDevelopment Programmes. Inžinerinėekonomika.Nr.2.p.7–12.ISSN1392-2785.

ČIEGIS,R.,GRUNDA,R.(2007).Įmonėstransfor-mavimoįdarniąįmonęprocesas.Organizacijųvadyba:sisteminiaityrimai.Nr.44p.19–34.ISSN1392-1142.

DAVeNPOrt, t. (1999). Human capital, SF: Jossey-Bass.

DAVeNPOrt, t., PruSAk. (1998). Working know-ledge: How Organizations Manage What they know. Cambridge,MA:HarvardBusinessSchoolPress.

GALKUTĖ,L.,NAVICKAS,K.,VINGELIENĖ,S.(2003).Visakopradžiayramaža.–RegionoaplinkoscentroCentrineiirRytųEuropaibiurasLietuvoje.

FerreIrA, S., NetO, M. (2005). knowledge managementandsociallearning:exploringthecogni-tivedimensionofdevelopment.[interaktyvus].[žiūrė-ta2008m.liepos27d.].Prieigaperinternetą:<http://www.indiahabitat.org/knowlegemanage.htm>.

HAlAWI, l., ArONSON, j. and McCArtHy, R. (2005). “Resource-BasedView ofKnowledgeManagementforCompetitiveAdvantage”TheElec-tronicJournalofKnowledgeManagement,vol.3,is- sue2,pp. 75–86, available online at <www.ejkm.com>.ISSN1479-4411.

JUSČIUS,V.(2007).Įmoniųsocialinėatsakomybėirdarnusvystymasis.Organizacijųvadyba:sisteminiaityrimai.Nr.44p.35–44.ISSN1392-1142.

krOGH, G., rOOeS, j., kleINe, D. (1998). knowing in Firms: understanding, Managing and Measuring knowledge, p. 223–230.

McelrOy, M. (2003). the new knowledge ma-nagement.248p.ISBN0-7506-7608-6.

MAlHOtrA, y. (2000). knowledge assets in global economy: assessments of national intellectual capital // journal of Global Information Management, july/September, no. 8 (3), p. 5–15.

MArSHAll, r. Scott, Harry, Sean, P. (2005). In-troducing a new business course: Global business and sustainability. International journal of Sustainability in Higher education, vol. 6.

MAStON, P. the scope and focus of an emerging field:SustainabilityScience. [interaktyvus].Schoolof earth Sciences Woods Institute for environment Stanford university. [žiūrėta2008m.rugsėjo8d.].

Nacionalinėdarnausvystymosi strategija (2003). [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. liepos 27 d.].Pr ie iga per in ternetą : <ht tp : / /www.l t /VI /files/0.658894001076396631.pdf>.

POLLEY,V.,SMITH,R.(2007).MeasuringKMActivity and Progress. knowledge leadership Forum New York.[interaktyvus].[žiūrėta2008m.rugsėjo3d.].Prieigaperinternetą:<http://www.rgsmithassociates.com/Measu-ring_KM_Activity_and_Progress_27-Apr-2007.pdf>.

PutMAN, r. D. (1993). Making democracy work. Civic traditions.

SBARCEA,K.(2007).CorporateSustainabilityand the role of knowledge Management: preliminary exploration [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. sausio27 d.], p. 1–3, 5–8, 11–14. Prieiga per internetą:<http://thinkingshift.files.wordpress.com/2007/02/km-sustainability.doc>.

STIGLITZ,J.(1999).Scangloballyreinventlo-cally. Presented at First global development network conferenceDecember1999,Bonn.

Sustainable Societies and the knowledge Advan-tage [interaktyvus]. [žiūrėta2008m. sausio26d.].Prieiga per internetą: <http://www.alt3.co.uk/DIS-CUSSION_files/Sustainable.htm>.

SWEIBY,K. J. (1997).Theneworganizationalwealth: managing and measuring knowledge based asset.NewYorkBerret:Koehler.

SWART, J. (2005). Identifying he sub-compo-nents of intellectual capital: a literature review and develpmentofmeasures.UniversityofBath,Scoolof Management.

ŠTREIMIKIENĖ,D.,VASILJEVIENĖ,N.(2004).Etiniaidarnausvystymosiaspektaiirjųryšyssusocia-linėmisiraplinkosauginėmisdarnausvystymosidi-mensijomis.Organizacijųvadyba:sisteminiaityrimai.2004,nr.32.p.189–205.ISSN1392-1142.

Įteikta 2008 m. rugsėjo 24 d.

36

thE impAct of knowlEDgE mAnAgEmEnt to thE sustAinABlE DEvElopmEnt

Zenona ona AtkočiūnienėS u m m a r y

Modern society has been undergoing transformation into a new harmonious, environmentally friendly society, with the aim of providing the mankind with possibilities to create a safer, healthier and more prosperous world with continuous education and learning, new knowledge, values, attitudes and a need to know, to comprehend ant to act meaningfully and responsibly. Sustainable development requires a constant change which is determined not only by individual capabilities, but also by regulation of social and economic development and its ensuring at the state and organisational levels. Application of knowledge management to the implementation of objective of sustainable development places great emphasis on in-tellectual capital, creativity, innovations encouraging thesharingofexperience,ensurestheinteractionoftechnologies,talentsandtolerancebeneficialforanor-ganizationandthewholeeconomy,cultureoflife-long

learning. the article analyzes sustainable development asthemain,long-terminteractionofthesocietalde-velopment ideology with knowledge management. It pointsoutthatknowledge,experience,competence,civic responsibility give reasons for compliance with environmental, social and economic requirements of sustainable development. It has been noticed that one of the ways to study a cognitive dimension of sustainable development is through contemplation about the development as a social process of learning which helps people to control an individual level their personalexperienceof sustainabledevelopmentbyindependently applying it to problem solution and shaping their own future. At an organisational level, intelectual knowledge of employees are transformed into a competitive advantage of the organisation by applying the measures and methods of knowledge management.

Įteikta 2008 m. rugsėjo 24 d.