Gerosios patirties metodų rinkinys Positive Choices Best Practice Handbook... · Projektas „DSH...
Transcript of Gerosios patirties metodų rinkinys Positive Choices Best Practice Handbook... · Projektas „DSH...
An EU project co-funded by the Erasmus+ Programme of the European Union. The European Commission support for the production of this publication does not constitute an endorsement of the contents which reflects the views only of
the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.
TYČINIS SAVĘS ŽALOJIMAS. POZITYVŪS PASIRINKIMAI
ALEKSITIMIJA IR SAVĘS ŽALOJIMAS
Gerosios patirties
metodų rinkinys
TYČINIS SAVĘS ŽALOJIMAS. POZITYVŪS PASIRINKIMAI ALEKSITIMIJA IR SAVĘS ŽALOJIMAS
Smurtas, nukreiptas prieš save, yra viena iš populiariausių mirties priežasčių jaunimo tarpe po nelaimingų atsitikimų keliuose bei paskendimų. Vienas iš svarbiausių Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos tikslų – jaunimo mirčių bei susižalojimų mažinimas. Projektas „DSH Positive Choices” yra skirtas spręsti jaunimo
sąmoningo savęs žalojimo problemą. Ši problema dažnai
vertinama kaip „asmenybės sutrikimas“. Žmogui dažnai
klijuojamos įvairios neigiamos etiketės. Tokia stigma („žymė”)
dažnai veda prie socialinės atskirties ir izoliacijos, depresijos ir
galiausiai gali baigtis jauno žmogaus savižudybe.
Darbe su jaunimu yra taikomos įvairios intervencijos priemonės,
kurios gali padėti jauniems žmonėms kovoti su aleksitimija
(nesugebėjimu išreikšti emocijų ir jausmų), tačiau daugelis
mokytojų, jaunimo darbuotojų ir kitų specialistų šių būdų nežino.
Projekto metu buvo vykdomi mokymai apie tai, kaip ugdyti jaunų
žmonių emocinį atsparumą, pasitikėjimą savimi, saviužuojautą.
Visi projekto partneriai savo šalyje organizavo trijų dienų trukmės
susitikimus ir pristatė du vienos dienos trukmės mokymus, kurie
gali padėti jauniems žmonėms pažinti ir reikšti emocijas. Partneriai
įgytas žinias perdavė savo šalies jaunimo darbuotojams
nemokamų seminarų metu.
Partneriai parengė metodų rinkinį dirbti su jaunais žmonėmis,
kurie patiria emocinių sunkumų.
Visi projekto rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje
konferencijoje Šiauliuose 2017 m. kovo 15 d.
PROJEKTO
PARTNERIAI
Koordinatorius:
Plymouth & District Mind
Association, Plimutas,
JK
www.plymouthmind.com
Partneriai:
ZISPB Šiauliai, Lietuva
www.zispb.lt
SSP&MH Atėnai,
Graikija
www.ekpse.gr
BEHDER Aksarajus,
Turkija
BUCOVINA Institute
Sučiava, Rumunija
www.bucovinainstitue.org
University of
Thessaloniki,
Tesalonikai, Graikija
www.auth.gr
Užsiėmimai
6 susitikimai – kiekvienoje iš partnerių šalių
Kiekviename susitikime organizuojami du užsiėmimai
Partneriai grįžta namo
Užsiėmimų medžiaga verčiama ir adaptuojama pagal vietos kontekstą
Užsiėmimai vedami jaunimo darbuotojams
PIRMASIS SUSITIKIMAS PLIMUTE (JK) 2015 M. LIEPOS 6-10 D.
Užsiėmimai:
Rūpinimasis savimi ir saviužuojauta
Savęs pažinimas
ANTRASIS SUSITIKIMAS VYKO ŠIAULIUOSE (LIETUVA), 2015 M. SPALIO 26-30 D.
Užsiėmimai:
Engiamųjų teatras – kiekvienas iš mūsų vaidiname savo
gyvenimo „teatre“ – mes esame „žiūrovai-aktoriai!“
Partneriai atliko daug užduočių, kad atsipalaiduotų, gerai
jaustųsi tarp kitų dalyvių. Šiaulių miesto gatvėse dalyviai
atliko socialinį eksperimentą, į kurį buvo įtraukti ir miesto
gyventojai.
Forumo teatre vaidinamas spektaklis. Jis skiriasi nuo įprastinių tuo, kad nėra iš anksto parašytos
scenarijaus – spektaklis kuriamas tomis temomis, kurios aktualios grupei. Šis metodas taikomas
dirbant su sunkumais ir problemomis, todėl ir pasirinktos temos dažniausiai būna susijusios su
smurtu, patyčiomis, diskriminacija ar kitais sudėtingais socialiniais reiškiniais.
TREČIASIS SUSITIKIMAS ATĖNUOSE (GRAIKIJA) 2016 M. SAUSIO 18-22 D.
Užsiėmimai:
1. Švietimas apie psichinę sveikatą bendruomenės nariams, tėvams ir mokytojams, skiriant
dėmesį vaikų netinkamo auklėjimo ir prievartos prieš vaikus problematikai. Tikslas: didinti
informuotumą ir pripažinti vaikų netinkamo elgesio ir prievartos prieš vaikus problemą bei jų
poveikį psichinei jaunų žmonių sveikatai.
2. Darbas su jaunimu, paauglystės krizė.
Aplankėme emocijų muziejų, kuriame vaikams įvairių veiklų pagalba padedama pažinti baimes ir jas nugalėti. Aplankėme tikrai įkvepiančią parodą „Sveika, baime!”. Į veiklas įtraukiami ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, mokytojai. Parodoje žaidžiama su jos eksponatais. Parodos tikslai:
Padėti atpažinti, suprasti ir atskirti įvairias baimes, kurias gali patirti žmogus.
Žaidimų pagalba aptarti baimes ir jas išreikštii.
Priimti faktą, jog baimės egzistuoja, ir, kad žmogus su kai kuriomis turi išmokti gyventi harmonijoje, nes jos mus saugo, o nuo kitų reikia išsilaisvinti.
http://www.athensmuseums.net/museum.php?id=20
KETVIRTASIS SUSITIKIMAS AKSARAJUJE (TURKIJA) 2016 M. BALANDŽIO 11-15 D.
Užsiėmimai:
Bendravimo bei komandos formavimo “Atviros erdvės” technologija
Atviros vietos technologija turi keturis pagrindinius principus:
1. Visi, kurie dalyvauja, yra patys tinkamiausi dalyviai 2. „Kas nutiks, tebūnie“ 3. Nesvarbu, kada viskas prasidės, tai bus pats tinkamiausias metas 4. Jei tai pabaiga, vadinasi tai pabaiga
(... bei žinoma nepamirškime „dviejų kojų įstatymo“)
Metodas yra skirtas skatinti aktyvų dalyvavimą ir visišką atsidavimą grupėje. Šį metodą sukūrė
Harison Owen. Norėdami sėkmingai jį taikyti, turite laikytis tam tikrų principų. Nereikia didelio
išankstinio pasiruošimo, jei norite taikyti atviros erdvės technologiją. Turi būti aiški ir įtikinama
tema, suinteresuota ir atsidavusi grupė, laikas, vieta ir vadovas. Išankstinė detali darbotvarkė,
planai ar kokie nors rekvizitai dažniausiai nėra būtini.
PENKTASIS SUSITIKIMAS VYKO SUČIAVOJE (RUMUNIJA) 2016 M. BIRŽELIO 27 – LIEPOS 1 D.
Užsiėmimai:
Pantomima, teatras bei gestai
Praktiniai užsiėmimai, skirti socialiniam ir emociniam lavinimui
Atlikome daug įvairių, linksmų užduočių, kurios aprašyto šiame vadove.
Tiesioginė televizijos transliacija – ši transliacija buvo tiesiogiai rodoma internete
Projekto facebook paskyroje galite rasti daug nuotraukų ir video iš mūsų susitikimų ir veiklų.
https://www.facebook.com/DSHPositiveChoices/
ŠEŠTASIS SUSITIKIMAS VYKO AMFISSOJE (GRAIKIJA) 2016 M. SPALIO 17-21 D.
Užsiėmimai:
Daug užsiėmimų „ledams pralaužti“
Meno terapija Šokių pratimai
Antrają mokymų diena prie mūsų
prisijungė grupė gidų, kurie vedė
užsiėmimą ir po to prisijungė prie kitų
veiklų. Labai įdomi skirtingų kartų patirtis,
kuri buvo naudinga visiems.
IŠMOKTOS PAMOKOS: DALYVIŲ ATSILIEPIMAI
Empatijos ir užuojautos suvokimas
Skirti laiko žmonėms, kad jie galėtų išreikšti savo emocijas
Bendravimas yra labai svarbus dalykas
Patobulinti mokymų vedimo metodai, išmokta motyvuoti kitus
Dalinimasis informacija individualių užsiėmimų metu
Užsiėmimuose pateikiama ne per daug informacijos
Išmokta efektyvaus klausymosi (Aksarajuje, ketvirto susitikimo metu)
Projektas „Tyčinis saves žalojimas. Pozityvūs pasirinkimai” 2017 m. kovo mėn.:
Graikijoje užsiėmimuose dalyvavo per 100 jaunuolių
Rumunijoje surengti 3 seminarai, kuriuose dalyvavo po 80 žmonių kiekviename
Jungtinė Karalystė pradėjo15 mėn. programą, kuri supažindintu tėvus su Aleksitimija
Lietuvoje mokytojai, jaunimo darbuotojai išreiškė didelį susidomėjimą visais užsiėmimais
Turkijoje toliau vyksta sklaida tėvams bei mokytojams
Pas visus partnerius – pakitęs bendravimas tarp mokinių bei mokytojų – daugiau atvirumo
bei pasitikėjimo – tokiais būdais griaunami įprasti barjerai
Projektas ir toliau skleidžia žinią apie jaunimo patiriamas problemas, susijusias su jų
emocine ir psichine sveikata
Užsiėmimų medžiaga
Plymouth Recovery College
SAVĘS PRIĖMIMAS IR SAVIUŽUOJAUTA
KURSŲ MEDŽIAGA
Plymouth & District Mind Association JK
UŽSIĖMIMAS NR. 1
„Kad ir kiek klaidų darytum, ar kaip lėtai judėtum pirmyn, vis tiek esi žymiai toliau
nei tas, kuris visai nesistengia“
Autorius nežinomas
Šis užduočių sąsiuvinys priklauso: ................................................
Kursų data: ........................................................................
Laikas: ........................................................................
Vieta: .....................................................................
Mokymų vadovės: Paula Hole and Annette Fisher
Kontaktinis telefono numeris: +44 (0)1752 512280
Kas yra depresija?
Didžiulio liūdesio ir bejėgiškumo jautimas, kuris tęsiasi ilgiau nei dvi savaites gali reikšti, kad
mus slegia depresija.
Kas sukelia depresiją?
* Dideli gyvenimo sukrėtimai;
* Netektis;
* Neišreikštas pyktis;
* Fizinė liga;
* Vaikystės trauma;
* Šalutinis vaistų poveikis;
* Netinkama mityba;
* Narkotinės medžiagos;
* Alkoholis;
* Cheminiai pokyčiai mūsų smegenyse.
Kaip sužinoti, ar man depresija?
* Jausmai;
* Nusiminimas ir noras verkti;
* Nerimas;
* Tuštumo jausmas;
* Mintys;
* Dėmesio sutelkimo stoka;
* Neigiamos mintys;
* Kaltės jausmas;
Fiziniai simptomai
* Negalėjimas užmigti;
* Nuovargis, energijos stoka;
* Apetito stoka arba padidėjęs apetitas;
* Fiziniai kūno skausmai;
* Elgesys;
* Nenorėjimas būti draugų kompanijoje;
* Nenorėjimas bendrauti su žmonėmis;
* Socialinių situacijų vengimas.
Užburtas ratas
Stebėdami juodą apskritimo vidurį pasakykite, į kokią pusę sukasi raudonos juostelės?
Ką aš galiu padaryti?
Atkreipkite dėmesį į savo mintis.
.
Labiausiai smegenims tinkantis maistas
Migdolai
Graikiški riešutai
Lazdyno riešutai
Braziliški riešutai
Brokoliai
Mėlynės
Granatai
Avokadai
Šalavijas
Sezamo sėklos
Linų sėklos
Moliūgų sėklos
Stebėk savo jausmus – pasikalbėk su kuo nors – būk atlaidus sau – nueik pas gydytoją –
jausiesi daugiau viską kontroliuojantis
Ko išmokai šioje sesijoje?
Nerimas. Kas yra nerimas?
„Nerimas tai – streso išraiška, panaši į jaudulio ar baimės jautimą. Ši išraiška gali būti tiek
stipri, tiek silpna. Kiekvieno iš mūsų gyvenime pasitaiko situacijų, keliančių nerimą. Nerimą gali
sukelti net ir kontrolinis darbas mokykloje.“
Kaip nerimas gali paveikti mano gyvenimą?
Nerimas gali užkirsti kelią užsiimti mėgstama veikla.
Nerimas gali versti nusivilti tiek savimi, tiek kitais.
Nerimas gali užkirsti kelią naujiems dalykams ar išbandymams.
Kodėl jaučiu nerimą?
Kartais tiesiog negalime pasakyti, kodėl jaučiame nerimą.
Kartais mes nerimaujame, jeigu kažkas nesiseka.
Nerimas gali kilti prisiminus praeityje vykusį nemalonų įvykį, kuris kartosis ateityje.
Galimas daiktas, kad užaugome aplinkoje, kurioje yra dažnai nerimaujančių žmonių.
Įtakos gali turėti ir praeityje įvykę įvykiai.
Suvokimas
Tai, kaip mes ką nors matome. Vaizdo ar įvykio interpretacija.
„Mes matome daiktus tokius, kokius norime matyti, o ne tokius kokie jie yra“.
PAVOJUS
PAVOJAUS SISTEMA AKTYVUOTA
Skausmas ir diegimo jausmas
Sustiprėję pojūčiai
Padažnėjęs kvėpavimas
Sutrikęs regėjimas
Išsiplėtę vyzdžiai
Išdžiūvęs gomurys
Įtampa krūtinėje
Padažnėjęs kvėpavimas
Dažnas norėjimas į tualetą
PAVOJAUS SISTEMA AKTYVUOTA
Negaliu to pakęsti!
O ne, netrukus nutiks kažkas blogo!
Baimė, liga, drebulys
VENGIMAS / BĖGIMAS / SUSIDŪRIMAS / SUSTABDYMAS
Simpatinė nervų sistema
Ši nervų sistema yra atsakinga už kūno reakcijas ištikus pavojui.
Parasimpatinė nervų sistema
Praėjus realiam ar įsivaizduojamam pavojui ši sistema atstato normalų širdies ritmą, taip pat sulėtina kvėpavimo ritmą.
Kaip mes galime įjungti parasimpatinę nervų sistemą?
Nusiramink ir viską apmąstyk.
Kvėpuok
Įkvepiant pilnai užpildyk plaučius oru, užlaikyk orą kelias sekundes, tada lėtai iškvėpk. Pamėgink taip daryti vieną minutę. Toks atsipalaidavimo būdas suaktyvina mūsų parasimpatinę nervų sistemą bei leidžia mums bei mūsų mintims atsipalaiduoti.
Atsipalaiduok
Atpalaiduoti raumenys siunčia signalus į smegenis. Signalai informuoja smegenis, kad nėra dėl ko nerimauti.
Įsivaizduok
Įsivaizduok ramią vietą. Susikurk paveikslą mintyse. Įsivaizduok visa tai kuo detaliau. Ką matai, užuodi, girdi? Gali aplankyti šią vietą visada norinėdamas nusiraminti ar pasijusti saugiai.
Ko išmokai šioje sesijoje?
Koks ryšys yra tarp mūsų jausmų, minčių bei elgesio?
Kas pasireiškia pirmiausia?
Galbūt jausmai?
Skausmas
Šokas
Baimė
Nerimas
Depresija
O galbūt elgesys?
Jei imate jausti nerimą būdami lauke, vis dažniau norėsite likti namie. Mūsų saugioji vietelė
ilgainiui gali virsti kalėjimu.
O gal mintys?
Trys automatinių minčių tipai
Negatyvios
Neutralios
Realistiškos
Mintys
Neutralios mintys:
Einu pasivaikščioti
Einu į mokyklą
Šiandien vėsoka
Ką čia suvalgius prie arbatos?
Realistiškos mintys:
Aš stengsiuosi padaryti viską kiek įmanoma geriau ir man to pakaks
Manau, kad šiandien galėčiau išbandyti kažką naujo
Aš jaudinuosi, bet laukiu naujų iššūkių
Automatinės negatyvios mintys (angl. Automatic Negative Thought – ANT (skruzdėlė))
Tiesiog ignoruok! Ar pavyko?
Kaip išvengti negatyvių minčių?
Pastebėk negatyvios minties atsiradimą
Nepasiduok jai
Pasipriešink jai
Ką patartų artimas draugas?
Ar ši mintis tikras faktas, ar išgalvotas dalykas?
Negatyvios mintys yra lyg taksi: arba pamojuoji ranka, arba iššokus į jo vidų važinėji ratų ratais
valandų valandas.
Pasipriešink negatyvioms mintims!
Ar ši mintis tikra?
Ar yra priežasčių, skatinančių pritarti šiai minčiai?
Ar būdas į visą tai pažiūrėti iš kitos pusės?
Ką apie tai galvotų kiti?
Negatyvios mintys žaloja pasitikėjimą savimi
Man nepasiseks!
Ne ir vėl tai kartojasi!
Aš jau žinau kas nutiks
Tiesiog lemta, jog nesiseka
Būk atsargus, nepatek į minčių spąstus!
Ko išmokai šioje sesijoje?
Automatinės negatyvios mintys:
Jei nori, kad kas nors pamestų, duok man!
Telefono tai jau tikrai niekas negražintų
Dabar negaliu susisiekti su žmonėmis
Kokia aš kvaila!
Negatyvūs jausmai (emocijos):
Pyktis
Nerimas
Baimė
Liūdesys
Kaltė
Gėda
Negatyvūs jausmai (fizinė reakcija):
Padažnėjęs širdies ritmas
Drebulys
Prakaitavimas
Galvos skausmas
Galvos svaigimas
Pasekmės:
Sienų daužymas
Vaikščiojimas ratais
Rėkimas
Kitų kaltinimas
Ką Laura galėtų padaryti?
Atsipalaiduoti
Tinkamai išsimiegoti
Stengtis labiau pažinti savo emocijas
Mažinti kofeino vartojimą
Susitikti su draugais
Tikėti savimi
Daugiau pajudėti
Ko išmokai šioje sesijoje?
Esminiai įsitikinimai – tai mintys, kurios nustato, kaip mes matome save, kitus, pasaulį ir ateitį.
Teigiami įsitikinimai
Aš esu geras žmogus
Aš galiu padaryti viską, ką užsibrėžiu
Manimi rūpinasi bei myli
Aš nesu tobulas, bet esu pakankamai sėkmingas
Neigiami įsitikinimai
Aš nesu pakankamai geras
Manęs niekas nemyli
Man viskas nesiseka
Aš dėl visko kaltas
Aš nieko vertas – esminis įsitikinimas. Pakalbėk apie tai su kitais!
Mintys
Man sunku išsisakyti
Mane gali apimti panika
Kas jeigu...
Nė nežinau, ką sakyti. Žmonės pamanys, kad noriu pasirodyti
Ne, man nepavyks
Žmonės ims juoktis iš manęs
Jausmai:
Panika
Liūdesys
Kaltės jausmas
Gėda
Nerimas
Susirgimai
Elgesys:
Išėjimas į kitą patalpą
Bijojimas pratarti žodį
Dažnas vaikščiojimas į tualetą
Nesubalansuoti esminiai įsitikinimai:
Aš nesu tobulas, tokiu ir niekados nebūsiu. Bet aš tikrai žinau, jog esu pakankamai geras ir
man to užtenka!
Pasikalbėk apie tai su kitais
Mintys:
Kiti irgi taip jausis
Aš galiu tai padaryti
Iš pradžių visi jaudinasi
Tikiuosi pasiseks
Jausmai:
Suprastas
Saugus
Ramus
Įvertintas
Palaikomas
Elgesys:
Sėdėjimas tiesia nugara
Įkvėpimas
Kalbama taip, kad kiti galėtų girdėti
Ko išmokai šioje sesijoje?
Kaip mes mokomės?
Kaip mokosi mūsų smegenys?
Prieš tai buvusio neurono aksonas / Sinapsė / Dendritai / Neurono ląstelės ląstelė / Branduolys
/ Elektros signalas / Aksonas / Sinapse /Aksono galiukai / Neurono ląstelė/ Kito neurono
dendritai / Branduolys.
Pirmasis žingsnis
Pamatau tai, kas mane sudomina.
Antrasis žingsnis
Atsakinga smegenų dalis praneša neuronams, kad jie ruoštųsi naujo įgūdžio mokymuisi.
Trečiasis žingsnis
Chemikalas, kuris vadinasi „glutamatas“ dirgina aksonus (tai yra mokomosios ląstelės), tada
šie mėgina jungtis prie dendritų (tai yra mokymosi ląstelės). Žinoma, per didelis glutamato
kiekis gali sukelti ląstelių žūtį.
Ketvirtasis žingsnis
Smegenų dalis, kuri yra atsakinga už emocinę jų veiklą, išleidžia chemikalą, kuris vadinasi
„dopaminas“. Dopaminas malšina glutamino perteklių.
Penktasis žingsnis
Kai sinapsė yra sustiprinama glutamatu bei dopanimu susiformuoja stiprus tarpusavio ryšys.
Visa informacija yra talpinama į hipokampą (smegenų dalis, atsakinga už trumpalaikę atmintį,
pvz., prisiminti, kur padėjai paltą) arba į „corpus stratium“ (smegenų dalis, atsakinga už
ilgalaikę atmintį, pvz. mokėjimas važiuoti dviračiu).
Norint išmokti, reikia daug praktikuotis!
Ko mūsų smegenys turi išmokti?
Įgūdžių
Galvoti pozityviai
Aš galiu / Aš tai padarysiu
Relaksacijos
Užsiimkite protine veikla, lavinkite savo smegenų ląsteles tam, kad jos galėtų išlikti aktyviomis
bei sveikomis.
Mokykitės naujų įgūdžių ir dažnai praktikuokitės.
Niekada nepasiduokite!
Surizikavai? – Apdovanok save
Ko išmokai šioje sesijoje?
Sukurkime planą
Pirmas žingsnis
Apmąstykite, ką norėtumėte padaryti
Pradžiai užtektų ir pamatyti senus draugus
Antras žingsnis
Kada man tai reiktų padaryti?
Trečias žingsnis
Išskirkite nedidelius žingsnelius, kuriuos žengdami galėsite pasiekti savo tikslą.
Susisiek su draugu
Susitark susitikti
Sutark kada
Sutark kur
Kvėpuok
Išlik ramus
Mėgaukis
Pasidžiauk savo pasiekimu
Ketvirtas žingsnis
Kokie iššūkiai gali trukdyti man pasiekti savo tikslą?
Baimė
Abejonės
Prasta nuotaika
„Ten, kur baigiasi tavo komforto zona, prasideda gyvenimas“ Neale Donald Walsch
Susidurk su savo baimėmis ir nugalėk jas!
Penktas žingsnis
Apžvalga
Kaip sekėsi?
Ar mano planas pavyko?
Ar įveikiau visus iššūkius?
Susitikus su draugu jis man pasakė: „Paskutiniuoju metu mažai bendrauju su aplinkiniais“
Automatinės mintys:
Tai reiškia, jog jis nenori su manimi susitikti.
Aš ir galvojau, jog taip nutiks.
Man amžinai taip nutinka!
Klausimai
Ar jis džiaugėsi mane pamatęs? (Taip)
Ar jis užsiminė, jog kitą kartą negalės susitikti su manimi? (Ne)
O gal jis jaučiasi pavargęs ir norėtų su manimi apie tai pakalbėti?
SĖKMĖ
Pasiryžęs ir tu gali taip atrodyti
Surizikavai? Apdovanok save
Ko šioje sesijoje išmokai?
Depresiją gali sukelti užslėptas ir neišreikštas pyktis. Jei mūsų pyktis lieka užslėptas, kyla
pavojus mūsų fizinei ir emocinei gerovei. Jei mes nebekontroliuojame savo pykčio, kyla
pavojus kitiems, mes juos galime įžeisti žodžiais ar veiksmais.
Kas gadina tavo nervus? Pyktį gali sukelti:
Žmonės, kurie nesielgia tinkamai
Žmonės, kurie ignoruoja mano poreikius
Žmonės, kurie mėgina kontroliuoti mane
Žmonės, kurie mane verčia laukti
Žmonės, kurie yra žiaurūs
Žmonės, kurie tyčiojasi iš manęs
Žmonės, kurie manęs negerbia
Žmonės, kurie mėgina manimi manipuliuoti
Žmonės, kurie man grasina
Žmonės, kurie yra nesąžiningi
Žmonės, kurie yra tingūs
Žmonės, kurie nekompetentingi
Žmonės, kurie yra neatsakingi
Situacijos, kai aš jaučiuosi įstrigęs ar įkalintas
Žmonės nesielgia taip, kaip aš elgčiausi.
Pykčio valdymo ABCD modelis pagal Albertą Ellisą
Situacijos ar įvykio Aktyvavimas (angl. activation)
Įsitikinimų sistema (angl. belief system) – būtent tai, ką mes sau sakome apie nutiksiantį įvykį, bei mūsų pačių lūkesčiai, susiję su kitais.
Pasekmės (angl. consequences) – mūsų nuomonė po „pokalbio su savimii“
Abejonė (angl. dispute) – mūsų lūkesčių bei įsitikinimų nagrinėjimas. Ar jie yra iracionalūs ar nerealūs?
Abejodami savo mintis galime užgesinti pykčio laužą. Rask savo avarinį išėjimą
Pykčio numalšinimas:
1. Pyktis 2. Stop 3. Įkvėpk 4. Stebėk 5. Atsitrauk 6. Daryk tai, kas padeda
Savęs užuojauta – tai sveikesnis santykis su savimi.
Emocingas protas
Išmintingas protas
Racionalus protas
Emocingas protas
Emocingas protas yra tarsi sniego audra. Negalime matyti viso vaizdo ir mąstyti „blaiviai“.
Jausmai kontroliuoja mūsų mintis bei elgesį. Mes galime pasielgti impulsyviai ir neapmąstyti
galimų pasėkmių.
Racionalusis protas
Racionalusis protas įsijungia mąstant apie situaciją. Mes planuojame ir priimame sprendimus,
kai remiamės faktais ir nesinaudojame emocijomis.
Išmintingas protas
Išmintingasis protas balansuoja tarp emocingo bei racionalaus proto. Išmintingasis protas
atpažįsta bei gerbia jausmus, bet tuo pačiu nepasiduoda emocijoms.
Išmintingasis protas padeda mums nuraminti emocines audras, tada galime mąstyti bei viską
daug aiškiau suvokti.
Ar aš turiu išmintingąjį protą?
Mes visi turime išmintingąjį protą. Tai mūsų intuicija, vidinis jausmas, kai tiesiog žinome, kas
gerai, o kas – ne. Jei kada yra tekę ginčytis dėl ko nors banalaus, tikriausiai vienu ar kitu
momentu tiesiog norėjote baigti ginčą (išmintingasis protas). Kita mūsų pusė nori laimėti ginčą
bet kokia kaina (emocinis protas). Išmintingasis protas visada buvo ir yra. Mes dažniausiai
nustojame klausytis.
Savęs užuojauta – tai sveikesnis santykis su savimi.
Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) reiškia buvimą čia ir dabar. Dėmesys
sutelkiamas į dabarties momentą. Neteisiant, nesprendžiant, per daug nemąstant.
„Išgirsi tik tada, kai tapsi tylesnis“ Zen Frog
Ko šioje sesijoje išmokai?
UŽSIĖMIMAS NR. 2
Jaunų žmonių saves pažinimas
Jausmai gali būti kaip…
Šis užduočių sąsiuvinys priklauso:
................................................
Kursų data: ........................................................................
Laikas: ........................................................................
Vieta: .....................................................................
Mokymų vadovės: Paula Hole and Annette Fisher
Kontaktinis telefono numeris: +44 (0)1752 512280
Pirmoji sesija
Pagrindinės taisyklės
* Konfidencialumas
* Pagarba
* Sąžiningumas
KAS YRA JAUSMAI?
* Laimingas
* Nustebęs
* Sveikas
* Susigėdęs
* Liūdnas
* Mieguistas
* Sergantis
* Išsigandęs
* Piktas
* Susimąstymas
* Išalkęs
* Nuobodžiaujantis
Jausmai
Kaip mes galime pasakyti, ką kitas jaučia?
Peržvelkime į keletą skirtingų veido išraiškų ir pakalbėkite apie tai, kaip žmonės gali jaustis.
LINAS ADOMAITIS
Kaip jis jaučiasi?
DALIA GRYBAUSKAITĖ
Kaip ji jaučiasi?
INGA VALINSKIENĖ
Kaip ji jaučiasi?
DAVID BECKHAM
Kaip jis jaučiasi?
SIMON COWELL
Kaip jis jaučiasi?
SUSIPAŽINKITE SU LAURA
Lauros jausmai, mintys ir elgesys
Kai Laura laiminga, ji jaučiasi:
Kai Laura laiminga, ji galvoja:
Kai Laura laiminga, ji:
Kai Laura jaudinasi, ji tai jaučia (kur?):
Kai Laura jaudinasi, ji galvoja apie:
Kai Laura jaudinasi:
Kai Laura pikta, ji tai jaučia (kur?):
Kai Laura jaudinasi, ji galvoja apie:
Kai Laura jaudinasi:
Kai Laura liūdna, ji tai jaučia (kur?):
Kai Laura liūdna, ji galvoja apie:
Kai Laura liūdna:
Viskas apie mane!
Koks yra geriausias tavo padarytas dalykas?
Kas yra tavo mėgstamiausia grupė?
Kas tau sekasi?
Koks yra tavo mėgstamiausias valgis?
Koks buvo juokingiausias tau nutikęs įvykęs?
Kaip dabar jautiesi?
laimingas
liūdnas
piktas
išsigandęs
įtūžęs
sumišęs
įžeistas
nustebęs
Mano jausmų medis
Nuspalvink savo jausmų medį
Antroji sesija
VAIZDAS PER IŠKREIPTUS AKINIUS
Mes matome viską taip, kaip yra, ar per iškreiptus akinius? Kartais matome aplinką ne tokią,
kokia ji yra, o matome aplinką tokią, kokie mes esame patys.
PANIKOS BŪSENA
Ar mes visados tikimės pačio blogiausio? Ar mes jaučiame nerimą galvodami, jog viskas bus
blogai?
PRAŽŪTINGAS MĄSTYMAS
Ar mes specialiai sugadiname ką nors? Jei viskas susiklosto ne taip, kaip norėtumėme, ar tai
jau pasaulio pabaiga?
ĮKYRIOS MINTYS
Priimk savo nesėkmę
Tau viskas gerai: 10 žingsnių padėsiančių išvengti žlugimo
Septyni mulkių bruožai
Man ne viskas gerai, bet tau tikrai blogiau
Tau nepavyks: taigi net nesistenk
Būk aukščiau už vidutinybę!
Pramiegokite visą savo gyvenimą, vistiek nieko nenuveiksite.
AŠ NEKENČIU SAVĘS
Įvertink savo
jausmus
Trečioji sesija
Lauros minčių, jausmų bei elgesio
ratas
Ką Laura galvoja
Kaip Laura jaučiasi Ką Laura daro
Lauros minčių, jausmų bei elgesio ratas
Mintys:
Jausmai:
Veiksmai:
Pyktis Ašaros Atsipalaidavus Išsigandusi
O kaip yra su tavimi?
Mintys:
Jausmai:
Veiksmai:
Pyktis Ašaros Atsipalaidavęs Išsigandęs
ŽODŽIAI IR MINTYS ŽEIDŽIA
Sumažink mintis kurios žeidžia
Ketvirtoji sesija
Susipažinkite su saldžiųjų pupelių gauja. Suraskite protingąją pupelę tarp protingos ir
emocionalios pupelės.
Kas padės Laurai?
kvėpuok
nueik
sportuok
pasikalbėk su
suaugusiu,
kuriuo pasitiki
atsipalaiduok
pasikalbėk su
draugais
nukreipk
dėmesį kažkur
kitur
pasiklausyk
muzikos
Penktoji sesija
Visi kartu padėkim Laurai!
Lauros gerų emocijų kraitis gali būti tuščias.
PARAŠYKITE LAIŠKĄ
Negailėkite komplimentų
Aš tokia baisi! -
Tu be galo graži! Ir kukli!
Tu viena gražiausių merginų, kurias pažįstu
Laiškas Laurai
Miela Laura,
Rašau norėdamas pasakyti, kad manau, jog .........................................................
................................................................................................................................
Man labia gaila, kad tu jautiesi................................................................................
...............................................................................................................................
Manau, kad suprantama, jog .................................................................................
..............................................................................................................................
Tikiuosi šie mano patarimai tau padės: ................................................................
..............................................................................................................................
..............................................................................................................................
..............................................................................................................................
..............................................................................................................................
Noriu tau priminti, kad yra žmonių, kuriems tu rūpi. Gali jiems drąsiai sakyti, ko
norėtum iš jų.
Geriausi linkėjimai
............................................. (tavo vardas)
Laiškas sau
Brangus ……………………….
Rašau norėdamas sau priminti, kad ......................................................................
................................................................................................................................
Man liūdna, nes ..................................................................................................
...............................................................................................................................
Manau, kad suprantama, jog .................................................................................
..............................................................................................................................
Tikiuosi šie mano patarimai tau padės: ................................................................
..............................................................................................................................
..............................................................................................................................
..............................................................................................................................
..............................................................................................................................
Noriu tau priminti, kad yra žmonių, kuriems tu rūpi. Gali jiems drąsiai sakyti, ko
norėtum iš jų.
Geriausi linkėjimai,
............................................. (tavo vardas)
Komplimentų žvejojimas
Vardas ..........................
Kartais mums visiems reikia komplimentų. Įrašyk savo vardą aukščiau ir
siųsk lapą ratu grupėje. Kai gausi kažkieno lapą, į tuščią langelį įrašyk kitam
komplimentą. Ir taip ratu tol, kol lapas su tavo vardu grįš atgal.
Ar smagu gauti tiek komplimentų?
1
2
3
4
5
6
7
UŽSIĖMIMAI NR. 3 & 4
VŠĮ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ STEBĖSENOS IR PLĖTROS BIURAS
(LIETUVA)
Engiamųjų teatras
Šiauliai, Lietuva
2015 m. spalis
(paimta iš “Užsiėmimai pagal A.Boalio metodus: Nematomas teatras, Laikraščių
teatras, Forumo teatras, Įstatymų leidybos teatras, Troškimų vaivorykštė
interaktyvi metodika”)
Augusto Boal (1931—2009) – gimė 1931 metais, Brazilijoje, portugalų šeimoje. Jo tėvas,
nepalaikęs Portugalijos įsitraukimo į Pirmąjį pasaulinį karą, 1914
metais buvo priverstas išvykti iš savo gimtosios šalies. Baigęs
mokyklą, A. Boalis studijavo chemiją Brazilijos universitete.
Baigęs universitetą Brazilijoje, Augustas išvyko toliau mokytis į
Niujorką, kur paraleliai studijavo chemiją ir teatrą. Į Braziliją
Augustas grįžo 1955 metais, tačiau jo pasirinkimas tarp chemijos
ir teatro jau buvo visiškai aiškus. Kol gyveno Brazilijoje, jis visą
laiką dirbo San Paulo „Arenos“ teatre.
Augustui dar gyvenant Brazilijoje, atsirado Engiamųjų teatras. Tai
įvyko prieš pat jo tremtį, 1971 metais. Pirmasis bandymas buvo
Laikraščių teatras. Ši teatro forma kilo remiantis to meto politine
situacija. Kadangi vis daugiau tekstų būdavo draudžiami
cenzūros, įžvelgiant juose pavojingas žinutes žiūrovams, išradingasis A. Boalis nusprendė, kad
tokiu atveju galima remtis tais tekstais, kurie jau yra praėję cenzūrą ir niekas negali priekaištauti,
kad jie netinkami. Tokiais tekstais tapo laikraščių ir žurnalų straipsniai. Tai buvo labai specifinis
būdas kalbėti apie svarbiausias to laiko problemas. Šio metodo esmė – laikraščių tekstų
pavertimas teatro vaidinimais. Šis būdas netruko greitai pasklisti po visą šalį.
Šis išradimas neapsaugojo A. Boalio nuo persekiojimų, ir neilgai trukus, po ilgų ir skausmingų
tardymų bei kankinimų, jis buvo ištremtas iš šalies ir tolesnius eksperimentus tęsė jau kitose
valstybėse.
Išvykęs iš Brazilijos, Boalis gyveno kitose Pietų Amerikos valstybėse, pirmiausia Peru. 1973
metais jis buvo pakviestas prisijungti prie raštingumo kėlimo programos, kurioje dalyvavo daug
įvairių sričių menininkų. Projektu buvo siekiama įtraukti pačius žmones į jų problemų sprendimą,
kviečiant aktyviai išsakyti savo nuomonę, ir poziciją. Taip gimė vienas svarbiausių ir žinomiausių
Engiamųjų teatro metodų – Forumo teatras. Kaip vėliau sakė A. Boalis, jis buvo tikras, kad tokia
forma gali tikti tik Pietų Amerikos šalims ar kitoms, kurios susiduria su labai panašiais sunkumais,
tačiau metams bėgant paaiškėjo, kad jis tinka įvairioms tautoms, kultūroms ir žemynams, o
dabar yra paplitęs beveik visame pasaulyje.
Vėliau šis teatras tobulėjo ir įgijo naujų formų, pvz, Argentinoje atsirado Nematomas teatras. Tuo
metu politinė situacija Argentinoje buvo mažiau įtempta negu Brazilijoje, todėl buvo galima
organizuoti įvairias politines akcijas, kurių metu ir buvo išvystyta Nematomo teatro idėja.
Vaizdinių teatras, vėliau tapęs ne tik atskiru metodu, bet ir neatskiriama bet kurio kito metodo
taikymo dalimi, atsirado kaip būtinybė, nes užsiėmimuose dalyvaudavo žmonės, kurie sunkiai
vieni kitus suprasdavo. Tose pačiose grupėse dalyvaudavo vietinių tautų bei ispanų palikuonys,
todėl reikėjo kalbos, kuri būtų universali, vienodai suprantama skirtingos kilmės žmonių. Taip A.
Boalis atrado, kad Vaizdinių teatras, t.y. vaizdais paremta kalba padeda komunikuoti nė kiek ne
blogiau, o dažnai net tiksliau ir efektyviau negu žodžiai. Tokį vaizdinį skirtingų kultūrų dialogą jis
kūrė Kolumbijoje, Venesueloje, Meksikoje.
Kai Engiamųjų teatro metodai tapo žinomi, A. Boalis buvo pakviestas dirbti Europoje. Patekęs
iš diktatūrų valdomų šalių į demokratines, jis ilgai negalėjo suprasti, kodėl ir šiose šalyse žmonės
nesijaučia nei laisvi, nei laimingi. Augusto nuomone, jie turėjo viską – laisvę kurti, bendrauti,
reikšti save. Todėl jį labai nustebino faktas, kad savižudybių skaičius kai kuriose labai gerai
išsivysčiusiose, tolerantiškose ir demokratinėse šalyse yra gerokai didesnis negu jo gimtojoje
Brazilijoje, kur žmonės patiria nuolatinę grėsmę, persekiojimus, prievartą. Pradėjęs domėtis
Europos šalių žmonių sunkumais, A. Boalis suprato, kad egzistuoja ne tik išorinė, bet ir vidinė
priespauda, kilusi iš išorės, bet vėliau „apsigyvenanti žmogaus viduje“ ir veikianti jį toliau, nors
išorinių agresorių ir nebėra. Šiuo metu atsirado „Troškimų vaivorykštės“ metodų sistema, kuri
padeda teatrinėms priemonėms pamatyti vidinę priespaudą ir ją įveikti. Vėliau šis metodas buvo
pradėtas taikyti ne tik psichologiniams sunkumams spręsti, bet ir kuriant naujus personažus
spektakliams, siekiant juos geriau suprasti ir giliau išgyventi.
Grįžęs į Braziliją XX a. Pabaigoje A. Boalis kūrė ir tobulino savo paskutinįjį metodą – Įstatymų
leidybos teatrą. Gimtojoje šalyje, Rio de Žaneire, jis buvo išrinktas vereadoru – Savivaldybės
tarybos nariu. Jo darbas rėmėsi visa ankstesne veikla – Forumo teatro principai buvo taikomi
įtraukiant piliečius į aktyvią diskusiją apie įstatymus, skatinant juos vaidinti ir aptarti problemines
situacijas, ieškoti, kaip jų sprendimas galėtų būti įteisintas įstatyminiais būdais. Taip buvo priimti
aktualūs tam metui įstatymai (pvz., neįgaliesiems pritaikyta aplinka, liudytojų apsaugos
įstatymas ir kt.).
All details about that room. Open eyes and compare.
ENGIAMŲJŲ TEATRO PRINCIPAI IR TIKSLAI:
Engiamųjų teatras yra pasaulinis nesmurtinis estetinis judėjimas, kuris siekia taikos, o ne
pasyvumo.
Tai sistema, kuri suteikia galimybę tapti protagonistais teatre ir savo gyvenime.
Engiamųjų teatras – tai ne ideologija, ne politinė partija; jis nėra dogmatiškas, nenaudoja
prievartos ir gerbia visas kultūras.
Tai priemonė atrasti save ir Kitą, ji padeda atskleisti ir išreikšti mūsų troškimus; ji padeda
mums keisti tas aplinkybes, kurios mus daro nelaimingus ir kelia skausmą, skatina gerbti
skirtumus tarp individų ir grupių; skirta tam, kad įtrauktume žmones į dialogą, siektume
ekonominės ir socialinės lygybės. Apibendrinant galima teigti, kad Engiamųjų teatro
tikslas – pagrindinių žmogaus teisių gynimas.
Engiamųjų teatro medis
ENGIAMŲJŲ TEATRO MEDIS
Nors, kaip žinome, A. Boalis sukūrė daug metodų, tačiau jis pats pabrėžia, kad jie nėra atskirti
ir tarpusavyje nesusiję. Jie sudaro sistemą, tarp jų yra aiškus ryšys. Visų pirma visi jie yra kilę iš
tos pačios derlingos žemės: etikos, istorijos, politikos, filosofijos ir ekonomikos. Į šią žemę
nuolat krinta ir medžio vaisiai – viskas, kas įvyksta, ko pasiekiama, plinta, dauginasi, paliečia vis
daugiau žmonių. Priespaudą patiriantys žmonės sužino, kad jie ne vieni, kad jų sunkumai yra ne
tik unikalūs, bet ir universalūs, būdingi žmonėms įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Solidarumas su jais yra vienas esminių Engiamųjų teatro principų.
Medžio šaknys – tai vaizdas, garsas ir žodis. Žodis – vienas didžiausių žmonijos išradimų,
tačiau jo dominavimas pradėjo užgožti visus kitus jutimus. Vaizdas ir garsas – universalios
visame pasaulyje komunikacijos priemonės. Nesuprasdami svetima kalba sakomų žodžių,
paprastai galime nujausti, ką reiškia žmogaus išraiškos ir jo intonacijos.
Iš šių šaknų auga kamienas, kuriame visų pirma randame žaidimus. Žaidimai sujungia dvi
pagrindines visuomenės gyvenimo charakteristikas – taisykles ir kūrybiškumą. Kad visi kaip
lygūs dalyvauti žaidime, būtinos jį apibrėžiančios taisyklės, tačiau norint, kad žaidimas ir
gyvenimas nepaklustų joms aklai, būtina ir kūrybą skandinanti laisvė.
Be taisyklių nėra žaidimo, o be laisvės – gyvenimo.
Žaidimai padeda de-mechanizuoti kūną ir protą, kurie yra „nusavinti“ kasdienių su darbu ir
socialine aplinka susijusių užduočių. Nuolatos atlikdami tas pačias veiklas, užsidedame kaukę,
kuri atspindi mūsų laikysenoje, judesiuose, išraiškoje, o mes patys jos net nepastebime.
Žaidimai leidžia patirti savo kūną kitaip, prisiminti „pamirštas, nenaudojamas dalis, nusimesti „
raumenų“ ir socialinę kaukes.
Kildami aukštyn randame vaizdinių teatrą. Jame atsisakome vartoti žodžius, kad galėtume
geriau išvystyti kitus suvokimo kanalus. Paprastai Vaizdinių teatras mums padeda pasirengti kitų
metodų taikymui, jo metu ne tik de-mechanizuojame kūną, bet ir parengiame jį pajusti ir išreikšti
tuo metu svarbius jausmus ir išgyvenimus. Vaizdinių teatras gali būti naudojamas ir kaip atskiras
metodas.
LAIKRAŠČIŲ TEATRAS – tai technikų rinkinys, susijęs su laikraščių ir žurnalų tekstų
pavertimu teatro vaidinimais. Jame naudojami vaizdiniai ir žodžiai: pirmaisiais siekiama
atskleisti, kas slepiasi už antrųjų. Šios technikos padeda pamatyti tariamą žiniasklaidos
nešališkumą, susieti tarpusavyje skirtingų šaltinių pateikiamas žinias, prieštaras, geriau suprasti
istorinį dabartinių įvykių kontekstą.
„TROŠKIMŲ VAIVORYKŠTĖ“ – tai veikiau introspekcinė technika, kurioje naudojami ir
ekstravertiški išraiškos būdai. Ji padeda atskleisti vidinę priespaudą, kurią vienu ar kitu būdu
patiriame visi. Nors dažniausiai šios priespaudos šaknys slypi mūsų socialinėje aplinkoje, tačiau
„vidiniai agresoriai“ nenustoja mūsų kankinę, net ir tada, kai aplinka yra palanki ir nebaudžia už
mūsų veiksmus.
FORUMO TEATRAS – ko gero, demokratiškiausia Engiamųjų teatro forma. Ji labiausiai
žinoma, paplitusi ir praktikuojama visame pasaulyje. Tie, kuriuos Augustas Boalis vadina
žiūrovais-aktoriais, gali patys vaidinti scenoje ir atskleisti savo mintis ir sumanymus ne žodžiais,
o teatrinės išraiškos priemonėmis. Forumo teatras iškėlė mintį, kad teatras turėtų būti tikrojo
gyvenimo repeticija, o jos pabaiga – tai tolesnio gyvenimo pradžia.
NEMATOMAS TEATRAS – gali būti vaidinamas bet kurioje vietoje, kur drama galėtų įvykti
ar net jau yra įvykusi, - gatvėje, aikštėje, parduotuvės eilėje. Žiūrovai ir aktoriai susitinka toje
pačioje erdvėje, jie yra lygiaverčiai ir kuria dialogą. Vaidiname dalyvaujantys praeiviai nežino,
kad tai, kas vyksta, yra teatras – visos parenkamos situacijos yra realios, jos bet kurią akimirką
gali iš tiesų įvykti toje vietoje, kur vaidinamos.
TIESIOGINIAI VEIKSMAI (Engiamųjų teatro kontekste) apima protesto, akcijų, eitynių,
susitikimų teatralizavimą, tokių teatrinių atributų kaip kaukės, dainos, šokiai naudojimą. Šio
metodo toliau plačiau neaptarinėsime, tiesiog skatinsime prisiminti, kad kai kada geriausias
būdas pakeisti situaciją – tiesiog imtis veiksmų, kurie atkreiptų visuomenės ar atsakingų asmenų
dėmesį.
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS TEATRAS derina Forumo teatro metodą ir įprastus įstatymų
siūlymo ir priėmimo procesus.
ENGIAMŲJŲ TEATRE NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Džokeris
Tačiau prisiminkite, kad džokeris – tai grupės pagalbininkas, kuris siekia išlikti kiek galima labiau
neutralus, kad grupės dalyviai galėtų laisvai rinktis, reikšti įvairias nuomones, patys priimti
sprendimus ir aptarti jų efektyvumą.
Kita svarbi figūra Engiamųjų teatre – protagonistas. Tai pagrindinis žmogus tam tikroje
istorijoje.
Priešinga protagonistui figūra yra antagonistas. Tai yra tas personažas, kuris trukdo
protagonistui pasiekti tai, ko jis trokšta. Jį dar galima apibūdinti kaip engėją, agresorių. Dalyvių
pasakojamose istorijose jis paprastai būna tas, kuris neleidžia pasiekti užsibrėžto tikslo.
Forumo teatro vaidinimą stebinti publika taip pat nėra paprasti žiūrovai. Engiamųjų teatre
vartojamas terminas žiūrovas – aktorius. Tai reiškia, kad nė vienas iš stebinčiųjų spektaklį
nėra pasyvus žiūrovas, jis turi galimybę įsiterpti į vaidinimą, siūlyti protagonistui sprendimo
būdus, pats lipti ant scenos šių siūlymų išbandyti praktikoje. Net jeigu žiūrovas-aktorius
nusprendžia aktyviai nedalyvauti, jis vis tiek renkasi, o tai jau yra aktyvus procesas.
ENGIAMŲJŲ TEATRO METODŲ TAIKYMAS
Engiamųjų teatro metodai gali būti taikomi tiek dirbant su uždara grupe, tiek su didele auditorija,
susitikimai gali būti vienkartiniai arba nuolatiniai, reguliariai vykstantys. Reguliarus darbo su
nedidelėmis grupėmis privalumas, tas kad visi dalyviai turi galimybę pasisakyti, būti išgirsti, jie
gali vaidybos būdu bandyti pakeisti jiems aktualias situacijas. Be to, ilgai kartu dirbanti grupė
jaučiasi saugiau, todėl atskleidžiamos labiau asmeniškos situacijos, leidžiamasi į gilesnę
diskusiją.
Vienkartinis susitikimas su grupe reikalauja skirti daugiau laiko susipažinimui, grupės jausmo
kūrimui ir tik tada galima pradėti dirbti su dalyvių istorijomis. Tokiu atveju dirbama su viena ar
keliomis istorijomis, kurios labiausiai atspindi bendrąją dalyvaujančių asmenų patirtį, aktualios
daugumai.
ŽAIDIMAI IR PATARIMAI ENGIAMŲJŲ TEATRE
Toliau išskirsime pagrindines A. Boalio nurodytas žaidimų ir pratimų grupes ir pateiksime po
keletą jų pavyzdžių. Šiuo atveju taip pat svarbu prisiminti, kad nebūtina kiekvieno užsiėmimo
metu panaudoti visų penkių grupių žaidimų, tačiau labai svarbu tinkamai juos parinkti, pritaikyti
prie grupės poreikių.
BOALIO IŠSKIRTOS ŽAIDIMŲ IR PRATIMŲ GRUPĖS:
Jaučiame, tai ką liečiame (raumenų struktūros pakeitimas).
Klausomės to, ką girdime.
Aktyviname skirtingus pojūčius.
Matome tai, į ką žiūrime.
Prisimename pojūčius.
JAUČIAME TAI, KĄ LIEČIAME
Ši pratimų grupė pritaikyta mūsų kūnų „de-mechanizacijai“. Kad galėtume laisvai dalyvauti mums
neįprastoje, daug kūrybos ir pasitikėjimo kūnu ir jausmais reikalaujančioje veikloje, turime iš
pradžių atsisakyti mūsų kūnus kaustančių kaukių.
KOLUMBIJOS HIPNOZĖ.
Vienas aktorius laiko iškėlęs ranką delnu į priekį, ištiestais pirštais. Delną jis laiko maždaug 20-
40 centimetrų nuo kito žmogaus veido. Šis antrasis žmogus, lyg būtų užhipnotizuotas, turi
išlaikyti savo veidą vienodu atstumu nuo hipnotizuotojo delno, jo plaukų linija turėtų sutapti su
hipnotizuotojo pirštų galais, o smakras – maždaug su delno apačia. Hipnotizuotojas delnu
pradeda daryti įvairius judesius, judina delną aukštyn – žemyn, į dešinę – į kairę, pirmyn – atgal,
delną gali laikyti vertikaliai grindims, vėliau – horizontaliai arba kampu. Partneris, naudodamas
visą savo kūną, stengiasi prisitaikyti ir išsilaikyti tinkamą atstumą tarp savo veido ir hipnotizuotojo
delno, ir siekti, kad jie liktų lygiagretūs. Negalima daryti labai staigių judesių. Hipnotizuotojas gali
bandyti priversti hipnotizuojamąjį atsidurti keistose, nepatogiose pozose, bet prisiminkite, kad
vėliau bus keičiamasi vietomis: jei būsite pernelyg žiaurūs savo hipnotizuojamajam, jis būtinai
jums atsilygins! Tokiu būdu aktyvuojamos tokios raumenų grupės, apie kurių egzistavimą
žmogus net neįtaria ar jau būna pamiršęs. Po kelių minučių partneriai keičiasi vietomis. Dar po
kelių minučių galima duoti komandą, kad jie abu vienu metu taptų ir hipnotizuotoju ir
hipnotizuojamuoju – kiekvienas paklūsta partnerio delnui, tuo tarpu pats savo delnu valdydamas
jį. Šį pratimą atlieka visi grupėje esantys žmonės, susiskirstę, poromis. Tas, kuris tuo metu
atlieka hipnotizuotojo vaidmenį, yra atsakingas už savo partnerį – turi jį saugoti, kad nesusidurtų
su kitais dalykais ir neužsigautų.
Pratimo variacijos:
HIPNOTIZAVIMAS DVIEM RANKOMIS.
Pratimas atliekamas taip pat, tik dabar vienas dalyvis valdo kitus du, vieną – dešine ranka, kitą
– kaire. Hipnotizuotojas turėtų nenustoti judinti nė vienos rankos, jis gali jas kryžiuoti, taip
priversdamas hipnotizuojamuosius apsikeisti vietomis. Tačiau šiame pratime labai svarbu, kad
nebūtų atliekami staigūs ar drastiški judesiai. Hipnotizuotojas turi būti partnerių draugas, o ne
priešas. Vėliau dalyviai keičiasi vietomis, kad visi galėtų pabūti vedančiaisiais. Dar po kelių
minučių visi tampa ir vedančiaisiais, ir sekėjais, ištiesdami dešinę ranką žmogui dešinėje ir
sekdami žmogaus iš kairės ranką.
HIPNOTIZAVIMAS RANKOMIS IR KOJOMIS.
Šioje versijoje tas pats žmogus vienu metu hipnotizuoja keturis: du – rankomis, du – kojomis.
Hipnotizuotojas gali daryti bet kokius veiksmus – šokti, kryžiuoti rankas, vartytis ant žemės.
Vėliau keičiamasi vietomis, kad visi turėtų galimybę pabūti hipnotizuotoju.
LĖTAS JUDESYS.
Organizuojamos lenktynės. Laimi tas, kuris tikslą pasiekia paskutinis. Kai tik lenktynės
prasideda, dalyviai turi visą laiką judėti, jie negali sustoti. Kiekvienas atliekamas žingsnis turi būti
toks platus, kokį tik dalyvis geba žengti. Ir atliekamas taip lėtai, kaip tik pajėgia. Šis pratimas
aktyvuoja visus kūno raumenis. Svarbi taisyklė – abi kojos negali būti ant žemės tuo pačiu metu;
vis tik dešinė koja paliečia žemę kairė turi pakilti ir atvirkščiai. Tai, kad dalyviai itin lėtai atlieka
labai platų žingsnį, suteikia jiems galimybę pajusti, kiek daug raumenų visame kūne dalyvaujam
padėdami išlaikyti pusiausvyrą keistose, kūnui visiškai neįprastose, pozicijose.
KLAUSOMĖS TO, KĄ GIRDIME
Ši serija pratimų skirta tam, kad kuo labiau įsiklausytume į savo vidinį, ritmą, jį atrastume, o ne
bandytume kopijuoti kitus žmones. Vidiniu ritmu, galime išreikšti įvairius jausmus: meilę, baimę,
neapykantą. Kiekvieno atrastas tempas ir ritmas yra tikras ir teisingas, todėl čia nereikia nieko
išsigalvoti, nusižiūrėti ar bandyti rasti tai išreiškiančius žodžius. Kad galėtume išgryninti asmeninį
vidinį ritmą, svarbu išbandyti tai juos kuo įvairesnius, bandyti sekti kitų žmonių duodamu ritmu
ar patiems būti vedančiuoju, kuris turi galimybę, pamatyti, kaip jo rodomas ritmas atsikartoja
kituose žmonėse.
AKTYVINAME SKIRTINGUS POJŪČIUS
Nors mes visi turime tokius pojūčius kaip rega, klausa, lyta, skonis, uoslė ir dar tą paslaptingą
šeštąjį jausmą, kurį apibrėžti itin sunku, tačiau dažnai galime pastebėti, kad rega monopolizuoja
beveik visą pojūčių lauką ir mes nebesivarginame bandyti suvokti pasaulį kitais kanalais, todėl
jie pamažu silpsta. Ši pratimų grupė skirta pažadinti ir kitus jutimus, pajausti, kiek daug įvairovės
mus supančiame pasaulyje ir kad toli gražu ne viską galėtume apibrėžti matomais vaizdais!
STRASBŪRO VAMPYRAS.
A. Boalis, šis pratimas yra kiek gąsdinantis – kaip ir jo pavadinimas. Dalyviai vaikšto po kambarį
užmerktomis akimis, delnais pridengę alkūnes. Džokeris priliečia kurio nors dalyvio kaklą ir jis
tampa „pirmuoju Strasbūro vampyru“. Jis ištiesia priešais save rankas, suklykia iš siaubo ir nuo
to momento turi bandyti paliesti kitus, kad galėtų paversti juos vampyrais. Stengiamasi surasti ir
paliesti kito žmogaus kaklą. Antroji auka irgi turi suklykti iš siaubo ir pati tapti vampyru. Tokiu
būdu vampyrų daugėja. Kai kada vėl paliečiamas tas, kuris jau yra vampyras. Tokiu atveju jis
turėtų sukelti garsą, išreiškiantį didžiulį malonumą, vėl nuleisti rankas ir grįžti į žmogiškąją
būseną. Dalyviai išgirsta šį garsą, kuris reiškia ne tik tai, kad kažkas vėl tapo žmogumi, bet ir
kad šalia yra vampyras. Dalyviai turi bėgti kuo toliau nuo tos vietos, kurioje yra vampyrai.
Šiame žaidime laibai keista, bet kartu ir suprantama, kad dalyviai, tapę vampyrais, neretai
patiria palengvėjimo jausmą. Tada nebereikia bėgti, o galima persekioti kitus. Su dalyviais
galime aptarti, kad panašus mechanizmas veikia ir kitose socialinėse situacijose, kai engiamieji
verčiau renkasi tapti engėjais ir prisijungia prie agresorių. Kita vertus, kartu šis žaidimas ir
parodo, kad prieš priespaudos situaciją galima kovoti, iš jos galima išeiti.
MATOME TAI, Į KĄ ŽIŪRIME
Šioje pratimų grupėje vėl remiamės rega kaip ir dominuojančių pojūčių, tačiau pasitelkiame ją
kiek kitiems tikslams. Šį kartą mums svarbu kuo labiau įsisąmoninti tai, kas pasąmoningai valdo
mus ir mūsų gyvenimus. Neretai kūnu daug labiau nei žodžiais ar vaizdiniais galime išreikšti tai,
ko mes bijome ar ko laukiame iš kitų. Tačiau jeigu mums pavyks, galbūt kitiems padedant,
sąmoningai suvokti ir įvardyti žodžiais savo baimes, norus ar lūkesčius, tai mums padės aiškiau
suprasti, kodėl kartais elgiamės visai ne taip, kaip norėtume, ar siekiame tikslų, kurie mums
išties visai nėra naudingi.
VIENO ŽMOGAUS BIJOME, KITAS YRA MŪSŲ GYNĖJAS.
Dalyviai pasiskirsto po kambarį. Tylomis, nieko nesakydami, kiekvienas išsirenka vieną žmogų
kambaryje, kuris jį „gąsdina“ (tai turėtų būti atsitiktinis žmogus, pasirinktas žaidimo tikslais). Visi
juda kambaryje, turėdami galvoje tikslą laikytis kiek galima toliau nuo to, kuris juos „gąsdina“.
Tačiau reikia stengtis, kad išsirinktas žmogus nesužinotų apie tai. Po kurio laiko džokeris duoda
nurodymą kiekvienam dalyviui išsirinkti žmogų, kuris bus jo „gynėjas“ (jis irgi neturėtų apie tai
sužinoti). Visi dalyviai vėl juda po patalpą, stengdamiesi, kad jų gynėjas visada būtų tarp jo ir to
asmenis kuris „gąsdina“. Galiausiai džokeris sustabdo žaidimą (atgaline tvarka skaičiuoja iki
nulio). Tą pačią akimirką visi turi sustingti savo vietose. Tada dalyviai išsiaiškina, kas yra kieno
„gąsdintojas“, o kas – „gynėjas“. Aptarimo metu galima susieti su gyvenimo situacijomis: kokių
žmonių bijome? ką renkamės savo gynėjais? kokiais būdais bandome apsisaugoti nuo tų, kurie
gali mus nuskriausti? šalia kokių žmonių stengiamės būti tada, kai mums baisu?
PRISIMENAME POJŪČIUS
Ši pratimų grupė svarbi tuo, kad padeda dalyviams pajusti tęstinumą, sąsajas. Bandydami atkurti
tai, ką matė, girdėjo, jautė, ir patyrė, jie pamažu ugdo didesnį sąmoningumą, pradeda labiau
pastebėti tai, kas vyksta juose ir aplink juos. Šie pratimai padeda susieti mintis, kūno pojūčius,
emocijas ir vaizduotę.
PRISIMINIMAI APIE VAKARYKŠTĘ DIENĄ.
Visi grupės dalyviai susėda ant kėdžių ratu. Jie turi sėdėti visiškai tyliai, bandyti atsipalaiduoti.
Tada džokeris paskatina juos prisiminti viską, kas įvyko vakar vakarą, prieš jiems einant miegoti.
Dalyviai turi stengtis, kad kiekvieną jų prisiminimą lydėtų kūno pojūčiai, spalvos, garsai ir kiti
jutimai. Jie turi bandyti prisiminti, kokie buvo jų kūno pojūčiai tuo metu, ir vėl iš naujo juos patirti.
Tuo pačiu metu galima juos vėl atkurti fiziškai: prisiminus valgymą, pradėti „kramtyti“,
vaikščiojimą – kilnoti kojas ir atlikti kitus kūno judesius, susijusius su kylančiais prisiminimais.
Tada jų prašoma prisiminti šios dienos rytą, ir keliauti vis arčiau dabartinio momento, baigiant
prisiminimu apie tai, kaip jie atėjo į patalpą, kurioje vyksta užsiėmimas. Jie turi kiek galima
detaliau prisiminti, ką pirmiausia pamatėm įėję į kambarį ką išgirdo, bandyti atsiminti, kokie
žmonės juos supa, kaip ji atrodo, ką apsirengę kaip atrodo patalpa, joje esančios detalės. Tada
jie paskatinami atsimerkti ir sulyginti tai, ką prisiminė, su tuo ką mato iš tikrųjų.
FORUMO TEATRAS
Forumo teatre vaidinamas spektaklis. Jis skiriasi nuo įprastinių tuo, kad nėra iš anksto parašytos
scenarijaus – spektaklis kuriamas tomis temomis, kurios aktualios grupei. Šis metodas taikomas
dirbant su sunkumais ir problemomis, todėl ir pasirinktos temos dažniausiai būna susijusios su
smurtu, patyčiomis, diskriminacija ar kitais sudėtingais socialiniais reiškiniais. Pirmą kartą
vaidinant situaciją, ją siekiama baigti neigiamai – vaidinima iki to momento, kai pagrindinį veikėją
įveikia kiti, kai laimi priespauda, kaip neretai nutinka realiame gyvenime. Vėliau spektaklis
vaidinamas iš naujo, tik šįkart visi žiūrovai gali bet kuriuo momentu pakeisti pagrindinį veikėją
(protagonistą) ir pasiūlyti, ką jis galėtų daryti kitaip, kad įveiktų priespaudą. Spektaklis
vaidinamas tiek kartų, kiek publika nori, susitelkiant ne į vieną teisingą sprendimą, bet į kuo
didesnę sprendimų įvairovę – kad vėliau ir realiame gyvenime žinotume daugiau nei vieną ar
kelis būdus, kaip elgtis susidūrus su sunkumais.
Forumo teatre pirmiausia kuriamas spektaklis. Dažniausiai jis statomas pagal vieno iš
dalyvių pateiktą istoriją – jo paties, draugų matytą aplinkoje ir dėl tam tikrų priežasčių
šiuo metu jam svarbią. Istorija baigiama tada, kai priespauda ir kančia didžiausia,
protagonistas pralaimi.
Vėliau žiūrovų-aktorių klausiama, ar jie sutinka su protagonisto sprendimais šioje
situacijoje. Dažniausiai jie nesutinka. Tada paaiškinama, kad situacija bus vaidinama
dar kartą, tačiau šį kartą žiūrovai-aktoriai galės bandyti situaciją pakeisti, o aktoriai
scenoje – išlaikyti ją tokią, kokia ji yra. Žiūrovams-aktoriams turime sukelti įtampą: jeigu
niekas iš mūsų nebandys pakeisti pasaulio, jis liks toks pats, koks yra dabar; jeigu niekas
nepabandys pakeisti esamos situacijos scenoje, ji ir liks tokia pati, kaip buvusi, niekas
taip ir nepasikeis į geresnę pusę.
Jei kas nors iš publikos pamato, kad progagonistas, jo nuomone, pasielgia neteisingai,
padaro klaidą, blogai pasirenka, jis gali sušukti „stop“! . Aktoriai tą pačią akimirką
sustingsta. Scena pradedama nuo to momento, kurį nurodo „stop“ sušukęs žiūrovas-
aktorius.
Pakeistasis aktorius toli nepasitraukia, jis stebi tolesnį vaidinimą netoliese. Tam, kad jį
pakeitęs žmogus galėtų geriau įsijausti į vaidinamą personažą, pakeistas aktorius gali
jam duoti kokį simbolinį daiktą ar atributą, kurį jis su savimi turės scenoje. Naujasis
protagonistas turi ne tik kalbėti, bet ir pratęsti fizinius prieš tai scenoje buvusio aktoriaus
veiksmus.
Kai žiūrovas-aktorius pakeičia protagonistą scenoje, kiti aktoriai stengiasi išlikti savo
vaidmenyse ir lengvai neatsisakyti taikomos priespaudos, taip parodydami, kaip sunku
pakeisti realybę. Tačiau jie negali specialiai blokuoti naujojo protagonisto veiksmų ir
nereaguoti į tai, ką daro naujasis protagonistas, skatina juos elgtis kitaip, jie turėtų taip
ir daryti, o ne dirbtinai tęsti tuos pačius veiksmus.
Žaidimai, naudoti mokymų metu Šiauliuose
(2015 m. spalio 27 d.)
1. https://www.youtube.com/watch?v=k6bHltjIYzE
2. https://www.youtube.com/watch?v=HNSsYqtWrTo
3. https://www.youtube.com/watch?v=ZT4VkB4Mf1c
4. https://www.youtube.com/watch?v=mLHdvFwIdk8
5. https://www.youtube.com/watch?v=JS1J-2QYB-Q
6. https://www.youtube.com/watch?v=RTrsjkrHDfw
7. https://www.youtube.com/watch?v=ivYv1VmUXoQ
8. https://www.youtube.com/watch?v=rva3wRvpS_4
9. https://www.youtube.com/watch?v=DaMuZtIqQtw
UŽSIĖMIMAI NR. 5 & 6
SSP & MH
Atėnai (Graikija)
2016 m. sausis
Paauglystės krizė
Fizinis vystymasis
Prasidėjus brendimui, prasideda fiziniai pokyčiai
Brendimas trunka 6-8 metus
Augimo šuoliai – sparčių pokyčių periodai
Vystosi antriniai lytiniai požymiai
Menstruacijos ir hormoniniai pokyčiai
Paaugliai gali miegoti ilgiau
Pažintinis vystymasis
Paauglystė prasideda su daugybe pažinimo gebėjimų pokyčių
Mąstymas ir samprotavimas
Abstraktaus mąstymo gebėjimų ugdymas
Sisteminė sprendimų paieška
Gebėjimas mąstyti apie hipotetines problemas
Vystosi intelektualiniai pomėgiai, jie įgyja svarbos
Vystosi gebėjimas mąstyti apie mąstymą. Procesas, kuris vadinasi „metapažinimas“.
Mąsto apie tai, ką jaučia ir mąsto
Emocinis vystymasis
Tyrimai apie emocinį vaikų vystymąsi yra palyginti nauji
Paaugliai prisitaiko interpretuoti socialines situacijas, kaip būdą valdyti emocijas
Paaugliai turi savimonę, ypač dėl fizinės išvaizdos ir pokyčių. Paauglių savivertę
dažnai įtakoja išvaizda – kaip paaugliai mano atrodantys. Vystydamiesi paaugliai gali
lyginti savo kūnus su draugų ir bendraamžių.
Vaikai pradeda emociškai atsiskirti nuo tėvų ir vysto santykius su draugais
Berniukai pradeda geriau reguliuoti savo emocijas
Paauglystėje (jau nuo 10 m. amžiaus) vaikai pradeda suvokti, kad emocijos nėra
tokios paprastos, kaip jie galvojo vaikystėje.
Berniukai dažniausiai mažiau rodo, kad bijo, nei mergaitės
Paauglystėje sustiprėja empatijos rodymas
Socialinis vystymasis
Didesnis savarankiškumas ir mažesnė priklausomybė nuo tėvų
Vis dar reikalinga tėvų parama
SANTYKIAI SU TĖVAIS KEIČIASI:
1. Kadangi didėja pažintiniai gebėjimai, jų mąstymas apie tėvus keičiasi. Į juos žiūrima ne
tik kaip į tėvus, bet ir kaip į asmenybes
2. Mažiau laiko praleidžiama su tėvais ir šeimos nariais
3. Daugiau konfliktų su tėvais
Atsiranda artimesnis bendravimas su bendraamžiais
Kadangi mažiau laiko praleidžiama su šeima, bendraamžiai šiuo metu tampa labai
svarbūs
Pradeda formuoti savo identitetą
Susirūpinę dėl moralinių problemų ir vertybių. Formuojasi jų pačių vertybių sistema
PAGRINDINĖS PSICHOSOCIALINIO PAAUGLIŲ VYSTYMOSI UŽDUOTYS
1. Nepriklausomybė nuo tėvų ir šeimos
2. Užmegzti malonius santykius su bendraamžiais ir draugystę. Išmoksta intymumo
Santykiai su bendraamžiais yra santykių su suaugusiaisiais prototipai
Bendraamžiai teikia emocinę paramą
3. Identiteto vystymasis
Atskiras, savarankiškas individas
Nuoseklumas tarp savo ir kitų žmonių suvokimo apie paauglio identitetą
4. Tobulinami moralinio samprotavimo įgūdžiai
Klausimai apie socialinius ir politinius suaugusiųjų įsitikinimus
Asmeninės vertybės ir nuomonė nebėra tokie kategoriški
Politiniai įsitikinimai nebetokie autoritariniai
Seksualumas
Demonstruoja drovumą, rausta, kuklinasi
Mergaitės fiziškai bręsta greičiau nei berniukai
Padidėjęs susidomėjimu seksu
Linkstama link heteroseksualumo su baime dėl homoseksualumo
Susirūpinimas dėl fizinio ir seksualinio patrauklumo kitiems
Dažnai besikeičiantys santykiai
Identitetas ir vaidmenų maišymas
Eriksono požiūris – „Kas aš?“ ir „Kuo aš noriu būti?“
https://www.youtube.com/watch?v=wJMXk5ibkQk
https://www.youtube.com/watch?v=70yDo6cexyY
Eriksono išskirti vystymosi etapai: https://www.youtube.com/watch?v=Px
Aplinkos įtaka:
• Šeimos
• Bendraamžių
• Mokyklos
• Bendruomenės
• Žiniasklaidos,
interneto
• Kaimynų
Identitetas vs. vaidmenų maišymas (paauglystė, 13–19 m.)
Kas aš esu ir kuo galiu būti?
Iš pradžių paaugliai maišo vaidmenis – susipainiojusios mintys ir jausmai apie tai, kaip jie taps visuomenės
dalimi. Gali eksperimentuoti – įvairios veiklos, elgesys (pvz., kaimynų vaikų auklė, tapatinimasis su įvairiomis
politinėmis ar religinėmis grupėmis).
Galiausiai, dauguma paauglių supranta, kas jie yra ir kur link eina jų gyvenimas.
IDENTITETAS
• Pasirinkimai
• Vertybės
• Įsitikinimai / nuostatos
• Išvaizda
• Etniškumas
• Įpročiai
• Darbas, hobiai
• Draugai, šeima
• Pomėgiai
• Daiktai, objektai
Paauglystė ir jos sunkumai
https://www.youtube.com/watch?v=znzjRzjbM-0
https://www.youtube.com/watch?v=YxE_ohbYi5E
https://www.youtube.com/watch?v=Ph4IMOC3b_A
https://www.youtube.com/watch?v=ueg6wWLmy4A
BILLY ELLIOT
HTTPS://WWW.YOUTUBE.COM/WATCH?V=PHCEWSMHPOE
Tai drama apie vargšo angliakasio
sūnų, kuris nori būti baleto šokėju.
Filmo veiksmas vyksta angliakasių
streiko Durhamo grafystėje metu,
kai beveik kasdien pasitaiko piktų
piketuotojų ir policininkų
susirėmimų. Tarp pačių aršiausių
protestuotojų yra Tonis (Jamie
Driven) ir jo tėtis (Gary Lewis), kuris
engia savo jauniausią sūnų Billy
(Jamie Bell), kad šis lankytų bokso
pamokas. Nors vaikis turi miklias
kojas, jis neatlanko smūgių. Vieną
dieną sporto salėje jis pamato
baleto pamokas, kurias veda ponia Wilkinson (Julie Walters). Jos duktė meta iššūkį, kad Billy
prisijungtų. Kai tėvas sužino, apie šį „nevyrišką“ užsiėmimą, Biliui tenka mesti pamokas.
Matydama įgimtą ir neatskleistą talentą ponia Wilkinson pasisiūlo nemokamai vesti užsiėmimus
ir padėti ruoštis vietinei atrankai į Karališkąją baleto mokyklą. Kai Tonis patenka į policijos akiratį
ir Bilis neateina į peržiūrą, ponia Wilkinson nusprendžia pakalbėti su Bilio tėvu. Nors jis griežtai
atsisako svarstyti sūnaus norą lankyti baletą, pradeda suprasti, kad tai gali būti vienintelis Bilio
šansas pabėgti nuo kalnakasio gyvenimo. Jis nusprendžia uždirbti pinigų, kad galėtų išsisiųsti
savo sūnų į Londoną. Tai režisūrinis žinomo britų režisieriaus Stephen Daldry debiutas.
UŽDUOTYS
Mano šeima yra
__________________________________________________________________________________
Mielas man prisiminimas yra, kai aš
__________________________________________________________________________________
Žaviuosi
__________________________________________________________________________________
Šiuo metu jaučiuosi
__________________________________________________________________________________
Man sunkiai sekasi
__________________________________________________________________________________
Didžiuojuosi savimi, nes
__________________________________________________________________________________
Vieną dieną tikiuosi
__________________________________________________________________________________
Šiandien aš
__________________________________________________________________________________
Mano geriausias draugas
__________________________________________________________________________________
Bijau
__________________________________________________________________________________
Ateitis atrodo
__________________________________________________________________________________
Savivertės dienoraštis
Pirmadienis
Šiandien man
pavyko…
Šiandien buvo
smagu, kai…
Didžiavausi
savimi, kai…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Antradienis
Šiandien
pasiekiau…
Labai smagiai…
Kitam padariau…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Trečiadienis
Gerai jaučiausi,
kai…
Didžiavausi, kai…
Šiandien buvo
įdomu, nes…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Ketvirtadienis
Didžiavausi, kai…
Pastebėjau, kai
ką teigiamo…
Šiandien
pasiekiau…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Penktadienis
Šiandien gerai
padariau…
Man buvo smagu
(kur? su kuo?
Kas?)
Didžiavausi, kai…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Šeštadienis
Šiandien buvo
smagu, kai…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
UŽDUOTIS NR. 1
Pasakykite 5 žodžius, kurie geriausiai jus apibūdina
Pagalvokite gerai apie šiuos žodžius. Pasižiūrėkite jų reikšmę žodyne, kad įsitikintumėte, jog tie
žodžiai jus gerai apibūdina. Susiraskite tų žodžių sinonimus ir antonimus.
Žodyne paieškokite sinonimų ir antonimų.
Šiandien
(kažkam)
padariau…
Gerai jaučiausi,
kai…
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Sekmadienis
Pastebėjau kai
ką gražaus, kai…
Šiandien buvo
įdomu, nes
Didžiavausi, kai…
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
UŽDUOTIS NR. 2:
VIDEO „AŠ ESU”
https://www.youtube.com/watch?v=SR8j_P1O0os
UŽDUOTIS NR. 3
Minčių lietus apie vaidmenis šeimoje
Kokius skirtingus vaidmenis mes atliekame?
Vaidmenys šeimoje (vyresnysis brolis? vyresnioji sesuo? pagrandukas?);
Vaidmenys mokykloje (rašytojas? skaitytojas? mokslininkas? istorikas? menininkas?
klasės klounas?);
Vaidmenys už mokyklos ribų – žaidimų aikštelėje, internete, tarp draugų (rimtas? žaidimų
asas? pasitikintis savimi?); vaidmenų gali būti pačių įvairiausių.
Identiteto žemėlapis
Aš esu
Mano stipriosios pusės
PATYČIOS IR SMURTAS
http://www.onevibefilms.com/bullying/english/index.html#/?snu=48332
BENDRAAMŽIŲ SPAUDIMAS
- Paauglystės laikotarpiu bendraamžiai turi svarbų vaidmenį jauno žmogaus gyvenime ir
paprastai pakeičia šeimos narių svarbą socialiniame gyvenime ir praleidžiant laisvalaikį.
- Paauglių santykiai su bendraamžiais būna labai įvairūs. Jie bendrauja su įvairiomis
bendraamžių grupėmis.
- Kai kurie vaikai pasiduoda bendraamžių spaudimui, nes nori, kad juos mėgtų, nori pritapti
arba bijo, kad kiti iš jų šaipysis, jei jie nedarys taip, kaip ir kiti.
- Kai kurie prisitaiko prie kitų, nes nori išbandyti ko nors naujo;
- Pasakymas „visi taip daro“ gali įtakoti, kad kai kurie paaugliai nebesivadovauja logika;
- Skirtingi bendraamžių spaudimo lygiai:
- Pirma – didelė grupė (pvz., mokykla, jaunuolių grupė, sporto komanda. Tai aplinka, kur
gaunama daugiausia dėmesio).
- Grupė uždeda spaudimą savo nariams. Ji diktuoja apsirengimo madas, muzikinį skonį,
laisvalaikio pramogas ir „politinį korektiškumą“.
- Antras patiriamas spaudimas – artimi santykiai su vienu ar keliais geriausiais draugais. Į
jų spaudimą dažnai nekreipiama dėmesio.
- Nėra lengva išvengti spaudimo iš artimų draugų. Tai, kam pritaria ar nepritaria tavo
geriausias draugas, daro didelę įtaką tau. Tai asmeninis ir įtaigus spaudimas.
APIBRĖŽIMAS
Visos prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar
emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai
ar orumui, formos (PSO).
KAS YRA PATYČIOS?
„Patyčios – tai pradinis noras įžeisti, kuris yra išreiškiamas veiksmu, kas nors yra įžeidžiamas,
veiksmą atlieka galingesnis žmogus ar grupė, be jokio pateisinimo, dažnai pasikartoja ir yra
daroma su aiškiai pastebimu mėgavimusi“. Ken Rigby (1998)
Psichoedukacijos svarba
Tėvų, mokytojų, bendruomenės narių psichoedukacija apie vaikų
nepriežiūrą ir smurtą prieš vaikus siekiama plėsti žinias apie nepriežiūros bei smurto
poveikį psichinei jaunų žmonių sveikatai;
Psichoedukacija kažkuriuo klausimu padidina supratimą ir atpažinimą, kai tai nutinka
Skatinamos strategijos problemai spręsti
SMURTO PRIEŠ VAIKUS ATPAŽINIMAS
Patyrę edukatoriai yra matę įvairių smurto prieš vaikus formų. Jie atpažįsta ženklus, kurie gali
rodyti, kad vaikas patiria smurtą.
Vaikai:
Pastebimas staigus elgesio arba rezultatų mokykloje pasikeitimas;
Negavo pagalbos dėl fizinių ar medicininių problemų, į kurias buvo
atkreiptas tėvų dėmesys;
Turi mokymosi problemų, kurių negalima priskirti kokioms fizinėms ar
psichologinėms priežastims;
Atsargūs, lyg ruoštųsi kažkam blogo;
Trūksta suaugusiųjų priežiūros;
Per daug skundžiasi, per daug atsakingi, per daug stengiasi;
Anksčiau ateina į mokyklą, užsibūna, nenori eiti namo.
Tėvai:
Vaikas mažai rūpi, retai suteikia mokyklai reikalingos informacijos, nedalyvauja
renginiuose, neįsileidžia į namus
Neigia problemų egzistavimą arba kaltina vaiką dėl problemų mokykloje arba
namuose
Prašo klasės auklėtojo naudoti griežtas priemones (fizines), jei vaikas blogai elgiasi
Vaikas jiems blogas, netikęs, nevykęs
Reikalauja, kad vaikas puikiai mokytųsi arba siektų sportinių aukštumų, kurios per
sunkios vaikui
Vaiko „paskirtis“ – tenkinti jų dėmesio, emocinius poreikius
Tėvai ir vaikai:
o Retai liečia ir žiūri vieni į kitus
o Mano, kad jų santykiai yra vien neigiami
o Sako, kad nepatinka vieni kitiems
o Nei vienas iš šių ženklų neįrodo, kad šeimoje vyksta smurtas prieš vaikus. Visi
šie ženklai kažkuriuo metu gali pasireikšti bet kurioje šeimoje. Tačiau, jei šie
ženklai pasikartoja, ar pasireiškia jų kombinacija, reiktų atidžiau stebėti situaciją
ir įsitikinti dėl potencialaus smurto šeimoje. Įdėmesnis žvilgsnis gali atskleisti
daugiau smurto prieš vaikus ženklų.
EMOCIJŲ PAŽINIMAS
Alfredas ir šešėlis. Trumpa istorija apie emocijas
https://www.youtube.com/watch?v=SJOjpprbfeE
EMOCIJŲ SVARBOS SUPRATIMAS
Emocijos yra labai svarbios mūsų išgyvenimui, klestėjimui ir gebėjimui priimti gerus
sprendimus. Mintis, kad galima atskirti emocijas ir protą, yra klaidinga. Kodėl emocijos tokios
svarbios mūsų išgyvenimui? Pateikiame tokį pavyzdį:
Įsivaizduokite, kad atsibundate vieną dieną ir nejaučiate gėdos arba socialinio nerimo. Jums
nesvarbu, kaip elgiatės prie kitų žmonių. Gali būti, kad prarasite visus savo draugus...
Emocijos yra svarbios santykiuose su kitais, tad ir visai mūsų egzistencijai.
Vaikai keičia savo elgesį, norėdami išvengti suaugusiųjų pykčio:
https://www.youtube.com/watch?v=7FC4qRD1vn8
Emocijos motyvuoja imtis veiksmų
Emocijos padeda išgyventi, klestėti ir išvengti pavojų
Emocijos padeda priimti sprendimą
Emocijos padeda kitiems mus suprasti
Emocijos padeda mums suprasti kitus
Vis dar nesuprantu, kodėl žmonės yra kitokios nuomonės apie mane,
nei aš
AKMENINIO VEIDO EKSPERIMENTAS
https://www.youtube.com/watch?v=apzXGEbZht0
Pagrindiniai faktai apie emocijas
- Emocijos atsiranda ir dingsta. Per dieną patiriame daug skirtingų emocijų. Kai kurios
trunka tik kelias sekundes, kitos trunka ilgiau ir tampa nuotaika.
- Emocijos gali būti vos juntamos, stiprios arba kažkur per vidurį. Emocijos
intensyvumas gali priklausyti nuo situacijos ir asmens.
- Nėra gerų ar blogų emocijų, bet yra geri ir prasti būdai jas išreikšti. Išmokti reikšti
emocijas priimtinu būdu – tai jau atskiras įgūdis, kurio pagrindas – gebėjimas suprasti
emocijas.
Kodėl emocijos svarbios?
- Emocinis skausmas fiksuojamas tose pačiose smegenų srityse kaip ir fizinis
skausmas.
- Emocinio skausmo prisiminimas sukelia daugiau skausmo, nei prisiminimai
apie fizinį skausmą.
Ką žmonės daro, norėdami išvengti emocijų?
• Ignoruojame jausmus
• Apsimetame, kad nieko nenutiko
• Valgome maistą su daug cukraus ir riebalų
• Geriame alkoholį
• Vartojame narkotikus
• Naudojame raminamuosius arba kitus vaistus
• Kompulsinis elgesys
• Visuomet būna užsiėmę, kad nieko nejaustų
• Nuolat analizuoja
• Daug skaito arba žiūri televizorių
• Per daug dirba
• Pokalbiai paviršutiniški
• Neigiamas emocijas slepia po taikos ir meilės kauke
PRAKTINIS PATARIMAS
Įvardinkite savo emocijas. Pirmiausia stebėkite patiriamas emocijas. Įvardinkite jas sau. Pvz.,
galima sakyti „aš didžiuojuosi savimi“, kai pristatymas klasėje buvo šaunus, arba „jaučiuosi
nusivylęs“, jei prastai parašei testą arba „esu draugiškas“, kai per pietus sėdi su draugais.
Ką daryti?
PRAKTINIS PATARIMAS
Sekite vieną emociją. Išsirinkite emociją, kurią gerai pažįstate – pvz., džiaugsmą – ir sekite ją
per visą dieną. Stebėkite, kaip dažnai ją jaučiate ir kada. Kai užplūsta ši emocija, įsidėmėkite
arba pasižymėkite užrašinėje. Atkreipkite dėmesį, kur esate, su kuo, ką veikiate, kai užplūsta
ši emocija. Fiksuokite emocijos intensyvumą – pvz. ar stipriai džiaugiatės?
PRAKTINIS PATARIMAS
Sudarykite emocijų žodyną. Kiek emocijų galite įvardinti? Pabandykite kiekvienai abėcėlės
raidei sugalvoti po emociją.
Aš bijau
Aš toks piktas
Jaučiuosi vienišas
Man nuobodu
Tu mane gąsdini Tu mane taip pykdai!!!! Tai tavo kaltė, kad esu vienišas
Tu mane ignoruoji
PRAKTINIS PATARIMAS
Pabandykite sugalvoti susijusių emocijų, kurios
skiriasi savo intensyvumu. Pavyzdžiui, galite būti
suirzę, susinervinę, pikti, įsiutę, sprogti iš įsiūčio. Kiek
tokių „emocijų šeimų“ galite sugalvoti?
PRAKTINIS PATARIMAS
Rašykite emocijų dienoraštį. Kasdien skirkite šiek tiek laiko ir fiksuokite, kaip jaučiatės ir kodėl.
Emocijų fiksavimas padės jas pažinti. Emocijas galite pavaizduoti ir meniškai. Kurkite meno
darbus, rašykite eilėraščius, kurkite muziką, kurie fiksuos tuo metu patiriamą emociją.
EMOCIJŲ DIENORAŠČIAI (MOBILIOSIOS PROGRAMĖLĖS)
Stebėkite, kaip dienos eigoje keičiasi jūsų
emocijos. Galbūt pastebėsite, kad labai
džiaugiatės, kai susitariate susitikti su draugu.
Arba, jog jaudinatės prieš kontrolinį ar testą.
Paprasčiausiai stebėkite tą emociją, kai ji jus
apima. Įvardinkite ją mintyse. Užtruksite tik kelias
sekundes. Tai puiki praktika. Pastebėsite, kad
visos emocijos praeina ir atsiranda vietos naujai
patirčiai.
Pasidalinkite savo jausmais su
artimiausiais žmonėmis. Labai gerai
yra įvardinti užplūdusias emocijas. Tai
padeda geriau jaustis tarp draugų,
vaikinų, merginų, tėvų ir t.t. Kasdien
pasikalbėkite apie jausmus su draugu
ar šeimos nariu. Galite pasidalinti
kažkuo labai asmenišku arba kasdien patiriamomis emocijomis.
2 DALIS. EMPATIJA
Empatija yra gebėjimas suprasti ir jausti, ką patiria kitas žmogus, iš to žmogaus perspektyvos,
t.y. gebėjimas atsidurti kito kailyje.
Empatija....
- reiškia įsijausti į kito asmens būseną
- konkrečiu momentu įsijausti į kito žmogaus jausmus, vertybes / poreikius
- vidinis pasirinkimas matyti kitu kampu, perprasti kitą istorijos versiją
- būsena, kai įsijaučiama į vienas kito jausmus ir poreikius
- ne pritarimas, o noras visiškai suprasti kito asmens požiūrį
Ar patiktų, jei pelė taip padarytų tau?
PO PAVIRŠIUMI
https://www.youtube.com/watch?v=AZ-
pU7ozt3g&index=11&list=PLFPDmaMM5XCuQEyZfgh-VMxzxaqsOe4z3
EMPATIJA IR UŽUOJAUTA
https://www.youtube.com/watch?
v=1Evwgu369Jw&list=PLFPDmaMM5XCuQEyZfgh-VMxzxaqsOe4z3
VIDEO
https://www.youtube.com/watch?v=2A9yor_4Qdo#t=46 https://www.youtube.com/watch?v=-_z6tJV5uLI
Penki žingsniai ugdyti empatiją
1 ŽINGSNIS. Žiūrėkite ir klausykitės, ką kitas žmogus sako ir kokia yra jo kūno kalba?
2 ŽINGSNIS. Prisiminkite, kada ir jūs taip jautėtės
3 ŽINGSNIS. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi kitas žmogus, ir kaip jūs jaustumėtės tokioje
situacijoje?
4 ŽINGSNIS. Paklauskite, kaip kitas žmogus jaučiasi?
5 ŽINGSNIS. Parodykite, kad jums rūpi. Savo žodžiais ir veiksmais parodykite, kad jums iš
tikrųjų rūpi.
UŽDUOTIS NR. 1
Tikslas: dalyviai atras panašumus
su kitais;
Reikalingos priemonės: spalvotos
vielos, ilgos ar trumpos (geriau
ilgesnės). Parinkite įvairių spalvų.
Eiga: sudėkite spalvotas vielas ant
stalo ir kiekvienas dalyvis turi
pasirinkti 4, kokių tik nori spalvų.
1 ŽINGSNIS. Pasakykite, kad dalyviai
turi iš šių vielų pavaizduoti ką nors
labai brangaus ar tikslą savo gyvenime;
2 ŽINGSNIS. Dirbdami poromis dalyviai turi atspėti, kas pavaizduota iš vielų.
UŽDUOTIS NR. 2
Tai komandos formavimo pratimas.
Dalyviai, nesikalbėdami turi atlikti užduotį.
Jiems reikia išsirikiuoti pagal tam tikrus
požymius: pvz. pagal batų dydį, pagal
vardo pirmą raidę, pagal ūgį ar amžių.
Instrukcija turi būti nelabai aiškiai
pasakyta ir dalyviai turi patys nuspręsti,
kaip atlikti užduotį, kokiais kriterijais
remiantis atlikti užduotį ir tinkamai
išsirikiuoti.
Pavyzdžiui, vadovas sako „išsirikiuokite pagal plaukų spalvą“. Dalyviai patys nusprendžia, kokia
seka sustos žmonės pagal plaukų spalvą. Pratimą galima atlikti kelis kartus skirstant pagal vis
kitus bruožus. Jis skatina žmones priimti sprendimus, bendrauti neverbališkai ir imtis lyderystės
ir organizatorių vaidmenų.
UŽDUOTIS NR. 3.
PALIESKITE SKARDINĘ
Eiga:
Grupė susirenka aplink skardinę. Grupės nariai visi vienu metu turi paliesti skardinę su – pirštu,
kojos pirštu, keliu, alkūne, pečiu....
Variantai: priklausomai nuo grupės dydžio pasitelkti didesnius ar mažesnius daiktus ir palaipsniui
atliekant užduotį leisti grupei vis labiau susiglausti fiziškai.
Mokymų vadovas gali paprašyti grupės perkelti kokį nors daiktą iš vienos vietos į kitą (pvz.
įsivaizduokite 10 žmonių grupę, nešantį diską per auditoriją kelių pagalba).
EMPATIJA
https://www.youtube.com/watch?
v=w13LC6DLMn8&index=72&list=PLFPDmaMM5XCuQEyZfgh-VMxzxaqsOe4z3
UŽSIĖMIMAI NR. 7 & 8
MINŲ LAUKAS
Minų laukas – tai užduotis, kuri gali būti naudojama skirtingais būdais. Nors šis metodas skirtas
komandiniam darbui tobulinti, mes naudosime šį metodą norėdami labiau įsigilinti į bendravimą
su žmonėmis.
Užduoties aprašymas
1. Naudodami izoliacinę juostą, paruoškite minų lauką. Kvadrato formos
laukas turi būti 10 ir 10 kvadratėlių (žr. pav.)
X
X
X X
X X
X
X X
X
X X
X X X
X
PASTABA: ant kiekvieno kvadratėlio bus lipama dviem kojomis.
2. Ant popieriaus nupieškite 10 ant 10 lentelę ir išdėstykite minas. Turi būti
vienas išėjimas. Įėjimas ir išėjimas turi būti lygiagrečiose lentelės pusėse.
Turėkite omenyje, kad žaidėjai lipdami ant kvadratėlių galės judėti tik ant
kvadratėlių esančių jiems iš šonų (kairėje arba dešinėje) arba esančių
priešais juos.
3. Lentelėje žaidėjai turi vaikščioti kaip grupė ir išsidėstyti vienas po kito. Kai
žaidėjas, esantis priekyje (vedlys) lipa ant tuščio kvadratėlio, žaidėjai,
einantys po jo negali palikti tuščių kvadratėlių. Jeigu taip įvyksta, žaidėjai
privalo grįžti į pradžią ir vedlys turi eiti į grupės galą.
4. Kai vedlys užmina ant minos, visi privalo grįžti į pradžią, o vedlys stoja į eilės
galą.
5. Tyla – tai kita taisyklė. Žaidėjai negali kalbėtis ar skleisti garsų. Jei taip
nutinka, visi grįžta į pradžią, o vedlys eina į eilės galą.
6. Mokymų / užduoties vadovas turi sušvilpti arba pasakyti „IŠ PRADŽIŲ“,
jeigu kuri nors taisyklė yra pažeidžiama. Ji neprivalo pasakyti, kodėl reikia
pradėti žaidimą nuo pradžių.
7. Kai žaidėjams yra išaiškinamos taisyklės, duokite jiems 3 minutes apgalvoti
strategiją.
8. Po 3 minučių paskelbkite žaidimo pradžią. Jeigu jiems nepavyksta kirsti
lauką, duokite dar porą minučių vėl apsitarti.
9. Kai dalyviai pereina lauką arba nusprendžiate baigti, sustabdykite žaidimą.
10. Užduokite šiuos klausimus eilės tvarka:
Kaip jautėtės?
Kas nutiko?
Ką darytumėte kitaip, jeigu galėtumėte žaisti iš naujo?
Kokia buvo didžiausia kliūtis? (reiktų kalbėti apie bendravimą)
11. Prieš pradėdami temą „komunikacija“, paprašykite dalyvių atsistoti ir
pasikeisti vietomis.
12. Aptarkite komunikaciją pagal žemiau pateiktą struktūrą.
PASTABOS
Komunikacija – tai mūsų idėjų , nuomonės ir jausmų dalinimosi procesas su kitais žmonėmis ir
idėjų, nuomonių ir jausmų supratimas tų žmonių, su kuriais mes kalbamės. Kai bendraujame,
mes kalbame, klausomės ir stebime.
Bendravimo yra išmokstama. Būdami vaikais išmokstame bendravimo žiūrėdami į savo tėvus ir
kitus suaugusiuosius. Būdami vyresnio amžiaus, patobuliname savo bendravimą stebėdami,
kaip kiti efektyviai bendrauja, įgydami naujų įgūdžių ir praktikuodami juos.
Pastaba. Gebėjimas efektyviai bendrauti darbe, namuose ir gyvenime yra kone svarbiausias
įgūdžių kompleksas, kurį asmuo privalo turėti. Koks mūsų gyvenimas ir pasaulis būtų be
bendravimo? Mes negalime išsiversti be to. Tai nėra lengva ir mes visi turbūt turėjome patirtį,
kai mūsų bendravimas buvo nevykęs ar atsirado bendravimo kliūčių. Taigi, jeigu suprasime
bendravimo procesą, jis bus sėkmingesnis ir naudingesnis.
Kai siekiate savo tikslų, o tiksliau mokymosi tikslų, bendravimas tampa vis reikalingesnis.
Gebėjimas efektyviai bendrauti yra pagrindinis įgūdis. Kuo geresnis bendravimas, tuo greičiau
pasieksite to, ko norite. Daugiau nei 80% savo gyvenimo praleidžiame siųsdami ar gaudami
informaciją. Prastas bendravimas yra laiko ir energijos švaistymas ir gali būti konflikto
priežastimi. Pasvarstykime, kokią naudą duoda bendravimo tobulinimas: turėsite aiškesnį
supratimą apie tai, ką žmonės jums sako, kiti dažniau supras, ką norite pasakyti, problemos bus
greičiau išsprendžiamos, gebėsite suprasti, ko nori kiti, ir gebėsite išspręsti konfliktus.
Bendravimo įgūdžius aptarsime platesniame kontekste. Toliau bus kalbama apie efektyvaus
bendravimo kūrimą darbe, namuose su šeima ir mūsų kasdieninėje veikloje.
Išsiaiškinsime, kas yra efektyvi komunikacija, kokie yra pagrindiniai šio proceso elementai,
įvairius bendravimo būdus ir trumpai aptarsime, kokios yra bendravimo kliūtys.
1. Efektyvi komunikacija
Efektyvi komunikacija – tai prasmės ir supratimo dalijimasis tarp žmogaus, kuris siunčia žinią ir
žmogaus, kuris priima ją. Pagrindinis faktorius yra „supratimas”.
Pagrindinis diskusijos klausimas: ar esate susidūrę su bendravimo problemomis, ar galbūt
nepavyko bendrauti su kitais?
Kitas klausimas: ar nepavyko susikalbėti dėl to, jog nesupratote siunčiamos žinutės?
Taigi, norint veiksmingai bendrauti, visų pirma, turime būti suprasti skirtingose bendravimo
srityse.
2. Komunikacijos procesas
A. Siuntėjas (angl. Sender) – tai asmuo, kuris siunčia žinutę. Yra du pagrindiniai veiksniai,
lemiantys, ar asmuo veiksmingai perduos žinutę. Pirmasis veiksnys tai – siuntėjo požiūris. Jis
turi būti teigiamas. Antrasis veiksnys – siuntėjo pasirenkami prasmingi simboliai, ar tinkamai
pasirenkami simboliai, tinkami tam tikrai auditorijai ir aplinkai.
Klausimas: išvardinkite keletą bendravimo būdų.
B. Žinutė (angl. Message) – bendravimas raštu, žodžiu ar gestais.
C. Gavėjas (angl. Receiver) tai – asmuo, gaunantis žinutę, kurią jis suvokia, supranta ir paverčia
ją prasminga. Dabar akimirką pagalvokite: gavėjas taip pat yra ir siuntėjas. Kaip taip gali būti?
Kai gavėjas atsako, tada jis tampa siuntėju. Komunikacija yra sėkminga tik tada, kai gavėjo
reakcija, suvokimas yra toks, kokio siuntėjas ir norėjo.
D. Grįžtamasis ryšys (angl. Feedback) tai – sąveika, kurią mes ką tik aptarėme. Tai gali būti
verbalinė arba neverbalinė reakcija ar atsakymas. Tai gali būti išorinis grįžtamasis ryšys (kažkas,
ką matome) arba vidinis (kažkas, ko nematome), tarsi savęs vertinimas. Grįžtamasis ryšys
padeda siuntėjui pakoreguoti savo žinutę, kad ji taptų veiksmingesnė. Be grįžtamojo ryšio mes
negalėtume sužinoti, ar pranešimas buvo perduotas, ir ar jis buvo suprastas.
Komunikacija yra dvipusis ryšys. Informacija yra persiunčiama kitam asmeniui. Yra siuntėjas ir
gavėjas. Paprastai tariant, komunikacija yra efektyvi, kai žinia pasiekia gavėją. Siuntėjo pareiga
yra užtikrinti, kad jo siųsta žinutė pasieks gavėją ir bus suprasta taip, kaip norėjo siuntėjas.
Komunikacija apima daugiau nei vieną įgūdį. Pavyzdžiui, kalbėjimas yra ne tik jūsų žinutės
perdavimas kitiems, bet ir gebėjimas išklausyti ir suvokti, ką kiti nori pasakyti (aktyvus
klausymasis), taip pat verbalinių ir neverbalinių užuominų pastebėjimas norint patikrinti savo
siųstos žinutės efektyvumą.
3. Kliūtys
Ar esate kada nors bendravę su žmogumi ir jis nesuprato, ką norėjote pasakyti? Kaip manote,
kodėl taip įvyksta? Bet kuriuo metu gali atsirasti bendravimo kliūčių. Kliūtys neleidžia mums
suprasti kitų idėjų ir minčių.
Yra dvi bendravimo kliūtys — vidinės ir išorinės.
Vidinės kliūtys tai – nuovargis, prasti klausymosi įgūdžiai, požiūris į siuntėją ar gaunamą
informaciją, menkas susidomėjimas žinute, baimė, nepasitikėjimas, praeities patirtis, neigiamas
požiūris, problemos namuose, bendrų patirčių trūkumas ir emocijos.
Išorinės kliūtys tai – triukšmas, dėmesio blaškymas, elektroninio pašto neveikimas, prastas
telefono ryšys, paros metas, siuntėjas perduoda per daug techninių žodžių auditorijai, aplinka.
Kliūtys neleidžia žinutei pasiekti tikslo. Bendraujant reikia vengti kliūčių. Stebėkite gavėjo
reakciją. Stebėkite jo kūno kalbą. Patikrinkite, ar gavėjo gauta žinutė atitinka jūsų— užduokite
klausimų ir klausykite.
4. Komunikacijos tipai
A. VIENPUSĖ KOMUNIKACIJA orientuojasi į žinutės perdavimą gavėjui. Vienpusė
komunikacija vyksta tada, kai informacija iš komunikatoriaus sklinda priėmėjui, tačiau šis
nerealizuoja grįžtamojo ryšio.
B. ABIPUSĖ KOMUNIKACIJA. Gavėjas per grįžtamąjį ryšį tampa komunikatoriumi.
Grįžtamasis ryšys leidžia siuntėjui suprasti, ar žinia pasiekė savo tikslą.
C. TRANSAKCIJA. Orientuojamasi į reikšmę. Atsižvelgiama į visus veiksnius komunikacijos
procese. Ji susijusi su kliūtimis, kurios gali įtakoti komunikaciją. Transakcija yra apibūdinama
kaip efektyvi komunikacija. Tai yra pilnas komunikacijos procesas. Siuntėjas perduoda žinutę,
kurią gauna gavėjas. Gavėjas, duodamas atgalį ryšį leidžia siuntėjui suprasti, ar
žinia buvo suprasta taip, kaip reikėjo. Jeigu žinutė nebuvo suprasta taip, kaip reikėjo, siuntėjas
tęsia procesą, kad užtikrintų efektyvią komunikaciją.
Apibendrinimas
Bendravimas yra abipusis procesas, kuriuo siekiama perduoti žinutę kitiems ir suprasti, ką kiti
nori pasakyti. Bendravimas apima aktyvų klausymąsi, kalbėjimą ir suvokimą. Dabar, kai jau
supratote komunikacijos procesą, galite pradėti vertinti savo bendravimo įgūdžius. Stebėkite
save bendravimo metu. Kas kartą, kai bendraujate, stebėkite savo veiksmus, kaip sekėsi, kas
pavyko gerai ir ką galėtumėte pagerinti.
CITRINA
Kiekviena jauno žmogaus neigiama reakcija, kuri atsiranda dėl tam tikros kliūties, stumia jį į dar
didesnius rūpesčius. Tai užburtas ratas, kuris tik didėja. Stigma skatina šį užburtą ratą. Šiuo
pratimu sieksime aptarti etikečių klijavimo, stigmatizavimo, socialinės atskirties klausimą ir
aptarti galimus sprendimus.
Pirmiausia reikia turėti pakankamai citrinų. Jeigu planuojate dirbti su 5 grupėmis po 5 dalyvius,
tai raskite bent 10 citrinų.
Darbo aprašymas
1. Paprašykite grupės apibūdinti citriną (su visai įmanomais citrinos aspektais ir ją pačią) ir
užrašyti visa tai ant konferencinio lapo.
2. Kiekvienai grupei duokite po citriną.
3. Paprašykite kiekvieno atidžiai apžiūrėti vaisių, paieškoti išskirtinių žymių ir pajausti jos
žievelę.
4. Paskatinkite kiekvieną grupę, kad individualizuotų savo citriną ir duotų jai vardą.
5. Šiai užduočiai skirkite penkias minutes.
6. Paprašykite kiekvienos grupės parašyti istoriją apie citriną, pradedant nuo citrinmedžio iki
kambario, kuriame citrina dabar yra.
7. Paprašykite kiekvienos grupės papasakoti savo istoriją.
8. Kai visi papasakoja savo istorijas, surinkite visas citrinas ir įdėkite į krepšelį. Pakratykite
krepšelį, kad vaisiai susimaišytų.
9. Išbarstykite citrinas ant grindų priešais grupę.
10. Iš eilės pakvieskite kiekvieną grupę, kad pasiimtų savo citriną.
11. Jeigu iškyla ginčas, kuri citrina priklauso kuriai grupei, leiskite jiems išsiaiškinti, o jeigu vis
tiek nepavyksta išsirinkti citrinos, padėkite neišrinktą citriną atokiau. Pamatysite, kad
dauguma žmonių (neįtikėtina!) gali sėkmingai atpažinti savo vaisių.
Refleksija ir vertinimas:
Kai jaunuoliai atranda savo citrinas, galite eiti prie diskusijos.
Iš kur žinote, kad radote savo vaisių?
Iš ko tai nusprendėte?
Paklauskite, ar nori kažką pridėti lape apie citriną.
Paklauskite, kaip jie jaučiasi?
Paklauskite jų, kas nutiko?
Paprašykite jų sugretinti užduotį su žmonių atpažinimu.
Išnagrinėkite stereotipus: ar visos citrinos vienodos spalvos? Ar vienodos formos?
Palyginkite tai su stereotipais, kurie egzistuoja tarp skirtingų žmonių, kultūrų, rasių ir lyčių.
Ką grupei tai reiškia?
Paklauskite apie stigmas?
Su dalyviais apibrėžkite sąvoką „stigma“.
Padiskutuokite apie stigmą ir galimas pasekmes tikrame gyvenime.
Šio proceso vertinimas ir iškilę klausimai padės toliau plėtoti užsiėmimus apie diskriminaciją ir
atskirtį.
TEORIJA
KAS YRA DISKRIMINACIJA?
Diskriminacija tai – šališkas ar išankstinis nusistatymas asmens ar grupės atžvilgiu.
Diskriminacija dažnai apibrėžiama žmogaus teisių suvaržymu įvairiose srityse: sveikatos
priežiūroje, darbe, teisinėje sistemoje, socialinėje gerovėje ir šeimos gyvenime.
STIGMATIZACIJA IR DISKRIMINACIJA
Stigmatizacija atspindi požiūrį, tačiau diskriminacija yra veiksmas arba elgesys. Diskriminacija
tai – būdas, kai tyčia arba netyčia, išreiškiamos stigmatizuojančios mintys.
Stigma ir diskriminacija yra susijusios. Stigmatizuojami asmenys gali patirti diskriminaciją, o tai
yra žmogaus teisių pažeidimas.
ATITINKAMŲ ŽODŽIŲ IR FRAZIŲ VARTOJIMAS
Aptarkite šių frazių skirtumus:
Neįgalus berniukas – Berniukas su negalia
EFEKTYVUS KLAUSYMASIS
Visiškai įsitraukti ir norėti dalyvauti;
Susikoncentruoti ir klausytis;
Laikinai atidėti sprendimą ir analizę;
Išklausyti asmenį, bet nesusidaryti išankstinės nuomonės jam nebaigus kalbėti;
Apibendrinkite tai, ką išgirdote ir paklauskite tinkamų klausimų
AKTYVAUS KLAUSYMOSI ELEMENTAI
TIKSLAS:
Leisti suprasti, kad jūs įdėmiai klausotės ir suprantate, kas yra sakoma; taip pat skatindami savo
diskusijos partnerį išsikalbėti, sužinote paslėptą pranešimą.
Elementai Pavyzdžiai
Perfrazuokite Tai jūs norite pasakyti, kad...?
Išgirskite, kas nebuvo pasakyta Man susidarė nuomonė, kad jūs bijote,
jog...
Kelkite patikslinančius klausimus
(negali būti daroma išvadų,
Ar tai reiškia, kad...?
Jūs norite pasakyti, kad...?
sprendimų ar reikalavimų)
Nenukrypkite nuo temos Susilaikykite nuo komentarų /
istorijų iš savo gyvenimo
Nenukrypkite nuo partnerio
temos; susilaikykite nuo per daug
komentarų ir savo nuomonės
Rodykite empatiją Visiškai suprantu tavo pykčio priežastį...
KLAUSIMŲ UŽDAVIMAS
Bendrieji klausimai
Atvirieji klausimai
Uždarieji klausimai
Specialieji klausimai
Patikslinantys klausimai
Klausimai pasvarstymui
Hipotetiniai klausimai
Patariantys klausimai
Uždarieji klausimai
Savybės “Taip” arba “Ne” atsakymai
Vieno žodžio atsakymai
Tikslas Išgauti konkrečią informaciją
Pavyzdžiai Ar aš gerai supratau, kad jums labai svarbu, jog…?
Ar jūs jau žinojote, kad...?
Panaudojimas Užtikrinti tarpinius rezultatus
Užbaigiant diskusiją
Patarimas Per dažnai naudojant gali atrodyti kaip kryžminė apklausa
Atvirieji klausimai
Savybės Klausimai kodėl, kas, kada, kur, kaip ir pan.
Negali būti atsakomi tik Taip/Ne, turi būti paaiškinantis
atsakymas
Tikslas Inicijuoti diskusijos pradžią
Suteikti peno apmąstymams
Pavyzdžiai Ką mes galime padaryti...?
Kodėl norite...?
Neskaitant... kas dar jums svarbu?
Kaip jums šis pasiūlymas?
Panaudojimas Ištsiaiškinti reikalavimus
Diskusijos pradžioje
Patarimas Paprastai naudojami per retai, tačiau reikia naudoti atsargiai
su kalbiais pašnekovais
Klausinėjimo technikos
Technika Aprašymas Pavyzdžiai
Aktyvus
Klausymasis
Apibendrinti,
perfrazuoti
Tai ką pasakėte yra..., tiesa?
Ar tai reiškia, kad...?
„Pribuvėjos“
metodas
Pakartokite frazę ir
paskatinkite juos
pabaigti sakinį
Aš niekada taip nedaryčiau... Ką jūs
darytumėte tokiu atveju?
Viena vertus, aš sutinku, tačiau...?
Advokato
tikslumas
Klauskite konkrečių
klausimų
Jūs sakėte, kad tikslams pasiekti
reikia komandinio darbo. Gal galite
duoti pavyzdžių, kur tai būtų buvę
naudinga?
Skalėje nuo 1 iki 10, įvertinkite, ar
rimta problema?
Aplinkiniai
klausimai
Paprašykite
apklausiamojo
įsijausti į kito
žmogaus situaciją ir
išstudijuoti jo požiūrį
trečiojo asmens
atžvilgiu
Ką apie šią situaciją pasakytų
vartotojas?
Kokia jūsų viršininko nuomonė apie
padalinių bendradarbiavimą?
Hipotetiniai
klausimai
Aptarkite ateities
situaciją (arba
nuspėkite) kaip realų
dalyką
Taigi, kaip atrodytų ideali užduoties
eiga?
Kokia šiandien būtų jūsų situacija,
jeigu būtumėte perėmę savo
viršininko pareigas?
ATVIROS ERDVĖS TECHNIKA
Metodas yra skirtas skatinti aktyvų dalyvavimą ir visišką atsidavimą grupėje.
Priemonės aprašymas
* Šį metodą sukūrė Harison Owen. Norėdami sėkmingai jį taikyti, turite laikyti tam tikrų principų.
4 PRINCIPAI:
Bet kuris atėjęs žmogus yra tinkamas,
Kad ir kas nutiktų, tai yra vienintelis dalykas, kuris galėjo nutikti,
Bet kuris metas yra tinkamas metas,
Jei baigta, tai baigta.
TEISĖ IŠEITI (DVIEJŲ KOJŲ ĮSTATYMAS)
Jeigu kuriuo savo gyvenimo etapu jūs jaučiatės, kad negalite ko nors išmokti, jūs turite pilną
teisę išeiti iš tos vietos ir rasti kitą, kurioje GALITE išmokti.
Po to, kai pristatote šias taisykles, dalyviai įvardija temas, kurios jiems yra svarbios ir, kurias
norėtų nagrinėti. Kai surašomos visos temos, laikas ir vieta, dalyviai gali prisijungti prie kurios tik
nori grupės. Tai – „turgus“. Temos / užsiėmimo iniciatorius turi pasirūpinti, kad grupės diskusija
būtų fiksuojama. „Sekretorius“ ir diskusijos iniciatorius negali būti tas pats žmogus.
Tai yra vienas iš daugelio būdų, kaip veikia šis metodas, tačiau yra ir kitų variantų. Atraskite ir
išbandykite juos patys!
INFORMACIJA
TRUMPAS VARTOTOJO VADOVAS APIE ATVIROS ERDVĖS TECHNIKĄ
Harrison Owen
ATVIROS ERDVĖS REIKALAVIMAI
Nereikia didelio išankstinio pasiruošimo, jei norite taikyti atviros erdvės technologiją. Turi būti
aiški ir įtikinama tema, suinteresuota ir atsidavusi grupė, laikas, vieta ir vadovas. Išankstinė detali
darbotvarkė, planai ar kokie nors rekvizitai dažniausiai nėra būtini. Šis trumpas vadovas padės
naujai sudarytoms grupėms ir vadovams imtis darbo. Nors yra daug daugiau dalykų, kurių galima
išmokti apie atviros erdvės techniką, jums tai bus gera pradžia.
TEMA – Gera temos formuluotė yra svarbus dalykas. Apie ją telkiasi diskusija, vyksta grupės
narių dalyvavimas. Temos formuluotė negali būti ilgas, sausas tikslų ir uždavinių išvardinimas.
Ji turi įkvėpti dalyvavimą, būti konkreti ir nurodyti kryptį, tačiau tuo pat metu būti atvira, kad grupė,
pasitelkdama vaizduotę galėtų imtis darbo.
Nėra vienos veiksmingos formulės. Tai, kas gali įkvėpti vieną grupę, kitai visiškai netiks. Vienas
iš būdų, kaip suformuluoti temą, tai įsivaizduoti ją, kaip įdomios istorijos įžangą. Skaitytojas turi
rasti pakankamai detalių, nusakančių, kaip ši istorija vyks toliau, ir kokie galimi nuotykiai laukia.
Tačiau viską išduodant pačioje pradžioje, kažin, ar skaitytojas norės toliau skaityti. Kas skaitytų
istoriją, kurią jau žino?
GRUPĖ – Grupė turi būti suinteresuota ir atsidavusi. Priešingu atveju atviros erdvės technika
neveiks. Pagrindiniai kūrybingo mokymosi veiksniai yra visiška laisvė ir atsakomybė. Laisvė
leidžia tyrinėti ir eksperimentuoti, o atsakomybė užtikrina, jog šių dalykų bus griežtai siekiama.
Susidomėjimas ir atsidavimas yra būtinas sąmoningam laisvės išnaudojimui. Mes negalima
priversti žmones būti suinteresuotais ir atsidavusiais. Tai yra išankstinė sąlyga.
Vienas iš būdų užtikrinti, jog žmogus bus atsidavęs ir suinteresuotas, yra pakviesti žmones į
atviros erdvės renginį visiškai savanoriškai. Žmonės, kurie ateis, bus tie, kurie nori čia būti. Taip
pat būtina, kad dalyviai prieš jiems atvykstant žinotų, ko gali tikėtis. Žinoma, jie negali žinoti
diskusijos detalių, kurios dar nėra nuspręstos. Bet dalyviai gali ir turi būti informuoti apie bendrą
planą. Atvira erdvė skirta ne visiems. Priverstinis dalyvavimas apie kurį dalyvis nieko nežino, gali
būti žalingas.
Tai kelia akivaizdų klausimą, ką daryti su tais žmonėmis, kuriuos norite įtraukti, tačiau jie to noro
neišreiškia. Turite dvi išeitis. Pirmoji tai – parengti dvi sesijas ir tikėtis, kad pirmoji bus tokia
pasisekusi, kad teigiami atsiliepimai pritrauks tuos, kurių norėjote. Antroji – atsižvelgti į tai, ko
pageidauja dalyvaujantys. Tikrasis mokymasis vyksta tuomet, kai yra susidomėjimas ir
atsidavimas. Jokiu būdu negalima to daryti priverstinai. Grupės dydis nėra svarbus, tačiau reiktų
apsiriboti ne mažiau kaip 20 asmenų. Su mažiau nei 20 asmenų rizikuojama, kad nevyks
tinkamas apsikeitimas mintimis.
ERDVĖ. Erdvė yra svarbi, bet nebūtinai turi būti įmantri ar puošni. Patogumas yra svarbiau.
Jums reikės tokio kambario, kad tilptų visa grupė, ir liktų vietos, kad dalyviai galėtų laisvai judėti.
Stalai ne tik, kad nėra būtini, bet tik užims vietą. Kilnojamos kėdės, kita vertus, yra būtinos.
Pirmiausia turi būti didelė erdvė ir tuščia siena. Siena turi būti be langų, durų, užuolaidų, kad ant
jos būtų galima klijuoti popierių su lipnia juostele. Siena turi būti pakankamai ilga, kad visa grupė
galėtų atsistoti prieš ją.
Jeigu kambarys labai didelis, neužimta vieta gali būti nenaudojama, tačiau jos visada gali
prireikti. Geriausia yra tokia aplinka, kurioje užtektinai bendros erdvės. Jeigu pasirinksite
konferencijų salę ar viešbutį, rinkitės tokį, kuriame būtų pokalbiams nuošalių vietų, vestibiulis ar
atvirų aikštelių, kur žmonės galėtų susitikti ir netrukdomai arba netrukdydami kitų, dirbti.
LAIKAS. Kiek prireiks laiko priklauso nuo jūsų nustatytų reikalavimų. Netgi didelės grupės gali
pasiekti aukšto lygio bendradarbiavimą ir kokybiškai išnagrinėti problemą per aštuonias
valandas. Vis dėlto, jeigu norite pasiekti daugiau, pavyzdžiui tvirtas išvadas ir rekomendacijas
(kaip strateginio planavimo ir rezultato apipavidalinimo atveju), gali prireikti dviejų ar trijų dienų.
Svarbiau yra ne trukmė, o laiko vientisumas. Atviros erdvės technika neveiks, jeigu darbo laikas
yra pertraukiamas. Tai reiškia, kad „trumpi užėjimai” turėtų būti neskatinami. Tie, kurie atėjo nuo
pat pradžių ir turi išbūti iki pabaigos, jei tai įmanoma. Taip pat, vos procesas prasideda, jo
negalima nutraukti. Tokie dalykai turi būti prieš arba po to, bet ne proceso metu.
PAGRINDINĖ STRUKTŪRA
Tiesa, kad atviros erdvės užsiėmimas neturi išankstinės darbotvarkės, tačiau vis tiek turi būti
bendra sandara ar struktūra. Ši struktūra nėra skirta pasakyti žmonėms, ką ir kada daryti.
Priešingai, ji sukuria paremiančią aplinką, kurioje dalyviai patys sprendžia problemas. Minimalūs
šios struktūros elementai yra: įžanga, darbotvarkės planas, atvira erdvė ir išvados. Šių elementų
užtenka užsiėmimui, trunkančiam iki vienos dienos. Ilgesniems renginiams prireiks šių elementų:
rytinių pranešimų, vakarinių naujienų ir šventimo.
Tipinis atviros erdvės planas su visais šiais elementais yra aprašytas žemiau. Paprastai tariant,
minimalus reikalingas laikas yra penkios valandos, bet į jas vos įsitenkama.
ĮŽANGA. Mes įsitikinome, kad neformali įžanga puikiai tinka, ypač, jeigu grupė yra labai tvirta.
Vakarienė ir kasdieniniam pasikalbėjimui skirtas laikas padės pamatus renginio pradžiai. Jeigu
grupė nėra pažįstama, tada reiktų pakviesti dalyvius prisistatyti ir papasakoti ką nors apie save.
Išsamūs ir ledus pralaužantys pratimai, šiuo atveju, nelabai tinka.
DARBOTVARKĖS PLANAS. Tai grupei skirtas laikas nuspręsti, ką jie nori daryti. Detalesnė šio
proceso eiga bus aptariama žemiau.
ATVIRA ERDVĖ. Atvira erdvė ir laikas pradėti diskutuoti. Pradžioje, tikrąja to žodžio prasme,
nieko nėra.
PRANEŠIMAI. Tai trumpas laiko tarpas, kurio metu grupė kiekvieną rytą aptaria, ką, kada, kur
ir kaip darbas vyks. Nieko sudėtingo, jokių ilgų kalbų, tiesiog faktai ir tik faktai.
VAKARINĖS ŽINIOS. Tai laikas apmąstymams ir linksmybėms. Nereikia painioti su oficialia
ataskaita. Dalyviai savanoriškai pasakoja.
ŠVENTIMAS. Jeigu jūsų atviros erdvės užsiėmimas trunka daugiau nei vieną dieną, tuomet
paskutinį renginio vakarą bus švenčiama (vakarėlis). Netgi ir „rimtuose“ užsiėmimuose, kaip kad
rengiant strateginius įmonės planus, po atlikto darbo žmonės turėtų švęsti. Mes siūlome atšvęsti
tokia pat dvasia ir maniera, kaip ir pats renginys. Tai reiškia, jog nereikia planuoti iš anksto. Verta
turėti įrašytos muzikos, jeigu žmonėms patinka šokti, nors ir be to jūs neabejotinai sužinosite,
kokių gabumų turi jūsų grupės nariai. Panaudokite tai. Parodijos, dainos, juokingos apžvalgos
užpildys vakarą ir bus priedas prie mokomosios patirties.
UŽBAIGIMAS. Mes stengiamės užbaigimą daryti paprastą ir rimtą. Paprastą tuo, kad nėra
formalių pristatymų ir pasisakymų. Tačiau užbaigimas rimtas, nes jo metu pareiškiami
įsipareigojimai, tolimesni žingsniai ir renginio prasmės apibendrinimas. Geriausia užbaigti
renginį rate, kuriame nėra centro. Eikite aplink ir leiskite kiekvienam dalyviui, kuris nori, galimybę
išsisakyti, kas svarbu ir ką jie siūlo toliau daryti. Pabrėžkite, kad pasisakyti nebūtina. Didelėse
grupėse visiems pasisakyti, akivaizdu, kad neįmanoma, tačiau du ar trys savanoriai galėtų
pasisakyti.
OFICIALIOS ATASKAITOS. Formali ataskaitos sesija tapo pastovia konferencijos dalimi.
Tačiau mes pastebėjome, kad tai yra labai nuobodus ir paprastai tariant neproduktyvus
procesas. Niekada neužtenka laiko kiekvienai grupei išsisakyti, o jeigu yra skiriama pakankamai
laiko, tai dauguma konferencijos dalyvių nėra suinteresuoti. Kaip alternatyvą mes
rekomenduojame naudoti paprastą kompiuterinį dokumentą. Pavyzdžiui, vienoje konferencijoje
200 dalyvių parengė 65 grupių ataskaitas (iš viso 200 puslapių), kurias buvo galima perskaityti
po renginio.
Viskas, ko reikia, tai krūvos kompiuterių (tinka ir mažajėgiai nešiojamieji kompiuteriai) ir paprašyti
kiekvienos grupės organizatoriaus įvesti aptarimo rezultatus į sistemą. Mes atspausdiname
kiekvieną ataskaitą ir pakabiname ant sienos, todėl ataskaita vyksta realiu metu. Pagrindinis
privalumas yra tai, kad dalyviai išsiaiškina, kas vyksta, kadangi tai vyksta realiu laiku, o nelaukia,
kol visa diskusija pasibaigs. Žinoma, gauti ataskaitą konferencijos metu nustebina ir yra kur kas
maloniau, negu gauti ją po šešių mėnesių.
PIETŲ PERTRAUKA. Jūs pastebėsite, kad pietų pertraukos ar kavos pertraukėles nėra įtrauktos
į darbotvarkę. To priežastis yra aiški: vos tik užsiėmimas, renginys persikelia į mažas grupes,
tiesiog nėra tokio laiko, kad kas nors nevyktų. Trečias principas sako, kad viskas vyksta savu
laiku. Visa tai sukuria mažą, bet tikrai išsprendžiamą problemą, kaip kad pietų pertrauka ar kavos
pertraukėlė. Mūsų patirtis byloja, kad atsigerti kavos ar kitų gaivinančių gėrimų galima
pagrindiniame susitikimų kambaryje, kad žmonės galėtų bet kada užkandžiauti. Visai grupei
nereikia paeiliui eiti į kavos pertraukėles ir stabdyti svarbios diskusijos. Taip pat ir su pietų
pertraukomis. Mes siūlome bufetus, kurie būna atidaryti kelioms valandoms, todėl kada tik nori,
žmonės gali eiti ir pavalgyti. Yra dvi tvarkaraščio išimtys, skirtos pietų pertraukoms ir kavos
pertraukėlėms: atidarymo pietūs, jei tokie yra, ir pietūs paskutinį vakarą.
Viso to esmė – konferencijos tempas ir laikas turi būti nustatytas pagal grupės poreikius ir
mokymosi procesą, o ne pagal virtuvės reikalavimus.
VADOVAVIMAS
Vadovavimas atviros erdvės renginiui yra paprastas, tačiau gali būti apgaulingas. Paprastumas
kyla iš to, kad pati grupė turi susikurti savo vadovavimą. Sudėtingoji dalis kyla iš to, kad reikia
leisti, kad tai įvyktų. Reikalavimai, skirti pirmajam grupės vadovui yra svarbūs, tačiau ir riboti.
Darbas su ribota grupės vadovo dalimi yra lengviausias, todėl gali būti atliktas iš karto. Jo
pareigos yra nustatyti laiką, vietą ir temą. Laikas ir vieta paprasčiausiai atsako į klausimus kur ir
kada. Tai buvo aptarta aukščiau. Temos suformulavimas raštu nurodo, nuo ko grupė pradeda ir
ko siekia.
Dabar galime prieiti prie sunkiosios dalies. Vadovavimas atvirai erdvei kai kuriems gali atrodyti
nepatogus. Tai ypač aktualu tiems, kurie tapatina lyderystę su kontrole. Neabejojama, kad kai
žinai, ką nori daryti, ir kur nori eiti (kaip pavyzdžiui gamybos procese), griežta kontrolė yra būtina.
Tiesa sakant, kontrolė yra vadovavimo šerdis. Mes patenkame į bėdą, kai suvokiame lyderystę
kaip pažangų vadovavimą, todėl jeigu vadovas kontroliuoja, turi kontroliuoti ir lyderis. Protingi
lyderiai šiais laikais pasaulyje, kuriame palaipsniui plečiasi atviroji erdvė, gerai žino, kad tai, su
kuo jie susiduria, dažniausiai yra ne jų kontrolėje ar visiškai nekontroliuojama.
Jeigu lyderystė suprantama tik kaip kontrolė, tuomet ji žlunga. Lyderystės funkcija yra nukreipti,
o ne kontroliuoti kas minutę. Detalės turi būti paliktos grupės nariams, o tai reiškia, kad reikia
jais pasitikėti. Nei vienas lyderis negali išspręsti visų problemų pats arba kontroliuoti visų
veiksmų. Vadovavimas atviroje erdvėje reiškia, kad reikia nurodyti kryptį, apibrėžti temą, erdvę
ir tuomet leisti viskam vykti savo eiga.
Reikia laikytis keturių principų ir vieno įstatymo. Jie padeda tiek lyderiui, tiek visiems dalyviams.
Principai yra šie:
Bet kuris atėjęs žmogus yra tinkamas,
Kad ir kas nutiktų, tai yra vienintelis dalykas, kuris galėjo nutikti,
Bet kuris metas yra tinkamas metas,
Jei baigta, tai baigta.
Pirmasis principas primena visiems akivaizdų faktą, kad tie, kurie atėjo, yra tie, kurių ir reikėjo.
Kad ir ką reikės atlikti, viskas bus padaryta kartu su jais, arba išvis nebus padaryta. Nėra
prasmės nerimauti dėl tų, kurie turėjo ateiti ar galėjo ateiti, bet neatėjo. Svarbiausia yra
susikoncentruoti į tuos žmones, kurie pasirodė. Patirtis rodo, kad ir kaip būtų keista, esanti grupė
visada yra tinkama grupė.
Konkrečiau tariant, buvo atskleista, kad jeigu grupė yra įsigilinusi į problemą ir įsitraukusi į
galimybių ieškojimą, tuomet dalyvavimas ir susidomėjimas tampa užkrečiamu dalyku ir kiti
netrukus prisijungs. Net jeigu grupės įgūdžiai nėra patys aukščiausi, ji vis tiek gali rasti
sprendimą. Kita vertus, jeigu grupė visą laiką praleis diskutuodama, jog ji yra nekompetentinga,
tai ir rezultatas bus prastas.
Tai nereiškia, kad nereikia kreipti dėmesio, ką kviesti, arba raginti reikalingus žmones būtinai
dalyvauti. Kai žmonės pradeda rinktis tampa aišku, jog tie, kurie atėjo, yra tie, kurių reikia. Be jų
nieko nebūtų pasiekta. Jie bus tie tinkamiausi žmonės.
Antrasis principas taip pat yra akivaizdus. Atsižvelgiant į temą (duotą darbą) ir žmones, kurie
atvyko, kad ir kas beatsitiktų, tai bus vienintelis dalykas, kuris galėjo įvykti. Jei būtų kiti žmonės,
laikas, vieta ir tema, tai ir rezultatas bus visai kitoks. Žinoma, įmanoma, kad rezultatas gali būti
labai prastas, tačiau patirtis rodo, kad taip nutinka tada, kai lūkesčiai nuo pat pradžių būna
neigiami. Tikėkitės blogiausio – tą ir gausite.
Lūkesčiai, iš tiesų, yra labai svarbūs. Būkite pasiruošę nustebti – maloniai. Tie, kurie atvyksta į
atviros erdvės renginį aiškiai žinodami, kurie rezultatų siekia, bus nusivylę. Negana to, jie
neišvengiamai praleis teigiamus ir naudingus dalykus, kurie įvyksta renginio metu. Juk tokia
grupė daugiau nebesusirinks tokiu pat laiku ir toje vietoje. Sunku numatyti, kaip žmonių sinergija
įtakos susirinkusiuosius. Kažkas gali būti nenaudinga. Lyderio vaidmuo yra padidinti grupės
lūkesčius, paskatinti atvirumą galimybėms.
Dabar pats sunkiausias ir svarbiausias dalykas apie lyderio vaidmenį. Lyderis turi pasitikėti
grupe, kad ji pati ras savo kelią. Jei lyderis bandys primesti būsimus rezultatus arba konkrečia
darbotvarkę, tai visiškai pakenks procesui. Žmogus, kuris nėra pasiruošęs atsisakyti
dienotvarkės, neturėtų vadovauti.
Trečiasis principas iš esmės atrodo klaidingas tiems, kurių gyvenimą reguliuoja laikrodis. O tai
mes! Įprasta logika teigia, kad jeigu norite, kad kažkas būtų atlikta, reikia pradėti laiku. Ši išmintis
tinka, kai jūs žinote, ką darysite ir kaip. Kita vertus, kai pasitelkiame kūrybiškumą ir tikrąjį
mokymąsi, laikrodis daugiau kliudo, nei padeda. Procesas prasidės tada, kada prasidės, ir tai
bus tinkamiausias laikas. Kai prasideda kūrybiškas mokymasis, laiko iš kažkur atsiranda ir
laikrodis tampa nebesvarbus. Proveržio planavimas, pavyzdžiui 10 val., yra beprasmis ir netgi
kenkia atvirai erdvei.
Atviros erdvės renginys turi pradžią ir pabaigą, tačiau visa, kas yra tarp šių momentų, turi vykti
savo eiga.
Paskutinis principas „jei baigta, tai baigta“ taip pat yra akivaizdus, bet jį galime pamiršti. Gilus
mokymasis ir kūrybiškumas turi savo atskirus ciklus. Jie gali trukti ilgiau ar trumpiau, tačiau jei
baigiasi, tai baigiasi. Dažniausiai tai reiškia, kad užtrunkame ilgiau, bet būna ir priešingai.
Kūrybinis momentas gali užklupti netikėtai ir nėra prasmės sėdėti ir švaistyti laiką vien dėl to,
kad susitikimui buvo skirtos 2 val. Kūrybiniam momentui praėjus nebėra prasmės tempti laiko.
Pagaliau mes prieiname prie atviros erdvės įstatymo. Tai įstatymas, veikiantis tik tuomet, jei
dalyvauja visi dalyviai arba procesas neveiks. Mes jį vadiname dviejų kojų įstatymu. Trumpai
tariant, šis įstatymas teigia, kad visi asmenys turi dvi kojas ir turi būti pasiruošę jas panaudoti.
Atsakomybė už sėkmingą rezultatą bet kokiame atviros erdvės renginyje gula būtent ant
kiekvieno dalyvio. Dalyviai gali kažką pakeisti ir privalo tai padaryti. Jeigu to nepavyksta tam
tikroje situacijoje, jie, ir tik jie patys, privalo priimti sprendimą ir panaudoti savo kojas. Pereiti ten,
kur jie gali kažką pakeisti. Šis perėjimas negali būti padarytas iš pykčio ar priešiškumo, o tik
tuomet, kai yra gerbiami įtraukti asmenys ir vieta, kurioje buvote. Žodžiu ar gestu, išreikškite,
kad daugiau negalite niekuo prisidėti, palinkėkite jiems sėkmės, ir toliau eikite ten, kur būsite
naudingi.
KADA ATVIROS ERDVĖS TECHNIKA NETINKA
Yra asmenų, kurie negali vadovauti atvirai erdvei, taip pat yra situacijų, kuriose ši technika nėra
tinkama ir netgi gali būti neproduktyvi. Atviros erdvės technika yra efektyvi ten, kur reikia tikro
mokymosi, inovacijų ir nukrypimo nuo normų. Kai nežinote, kuriame taške esate, ar kur einate,
reikia visų įsitraukusiųjų pagalbos, atviros erdvės technologija jums tinka.
Kita vertus, jei esama padėtis, žingsniai ir siekiamas rezultatas yra aiškūs, atviros erdvės
technika yra tik laiko švaistymas.
ATVIROS ERDVĖS KŪRIMAS.
Renginio pristatymas
Laikas pradėti kalbėti apie renginį. Toliau pateiktas mūsų pavyzdys, tačiau jį galima drąsiai keisti.
Jūsų grupės poreikiai ir pačių stilius nulems geriausią būdą.
Jeigu pirmą kartą vadovaujate tokiai veiklai, rekomenduojame atidžiai perskaityti žemiau pateiktą
informaciją. Įsivaizduokite, kad vadovaujate grupei ir perskaitykite scenarijų. Skaitykite jį tol, kol
nebereiks. Tuomet galėsite daryti kitą žingsnį. Užmirškite scenarijuje naudotus žodžius. Sakykite
savais žodžiais. Šiame etape jau esate pasiruošę vadovauti tikrai grupei žmonių, tačiau
neskubėkite. Pasikvieskite, pirmiausia, draugų ir kolegų. Jiems, kaip ir jums, turėtų būti smagu.
Iš tikrųjų, jei jums smagu, tai reiškia, kad esate tikrai pasiruošęs dirbti su grupe. Jeigu jums nėra
smagu, tuomet nedarykite to. Galbūt jums iš viso nereikia to daryti arba tiesiog trūksta praktikos.
MĖGAUKITĖS!
Įsivaizduokite, kad grupės nariai susirinko į ratą, o už jų yra didelė tuščia siena. Jūs einate į rato
centrą ir sakote:
"Mūsų susitikimo temas yra _________. Per _____dienas mes bandysime rasti geriausius
sprendimus, idėjas, susijusias su mūsų tema.
Prieš pradedant norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tuščią sieną. Tai – mūsų darbotvarkė.
Vien iš smalsumo norėčiau paklausti jūsų: kiek kartų buvote susirinkime, kur darbotvarke
buvo tik tuščia siena?
Jeigu dabar galvojate, kaip čia atsidūrėte arba kaip iš čia ištrūkti, turėtumėte žinoti, kad
atviros erdvės technika yra naujas metodas, tačiau jis nėra neišbandytas anksčiau.
Grupės visame pasaulyje (kurias kartais sudaro net 400 dalyvių) patys sukuria
dienotvarkę per trumpiau nei valandą. Tuomet jie viską reguliuoja patys. Kadangi čia ne
varžybos, jums nereikia su jais varžytis, tačiau tai nereiškia, kad jūs to negalite atlikti“.
Čia vertėtų padaryti pauzę. Leiskite jiems pažiūrėti į tuščią sieną ir suprasti, kad joje nėra jokios
darbotvarkės, nebent jie patys ją susikurs. Kai kurie iš pradžių pradės nerimauti, kiti akivaizdžiai
tai parodys, tačiau nerimas šiame etape yra pliusas, kadangi jis simbolizuoja reikiamą energiją
ir charakterį, kurio laukiama. Svarbiausia yra pakankamai ilgai išlaukti, kol ji pradės susidėlioti,
bet ne tiek ilgai, kad žmonės pradėtų klausinėti, ką jiems daryti arba dar blogiau, kad jie pradėtų
diskutuoti apie visą procesą. Jeigu tokia diskusija prasidės, būsite praradęs reikiamą momentą.
Taigi, trumpam sustokite ir tęskite toliau.
"Kad nueitume „nuo čia, iki ten“, mes naudosime du labai paprastus metodus –
bendruomenės skelbimo lentą ir gyvenvietės prekyvietę. Po kelių minučių aš jūsų
paprašysiu identifikuoti problemą ar galimybes, susijusias su tema, duoti joms trumpą
pavadinimą ir užrašyti tai ant duoto popieriaus. Tada atsistokite priešais grupę,
pasakykite, kokią problemą radote ir priklijuokite lapą ant sienos. Tik įsitikinkite, kad
jaučiate užsidegimą ir tai ne tik gera idėja, kuri tiktų kitiems. Juk už tai turėsite prisiimti
visišką atsakomybę. Tai reiškia, kad turėsite pasakyti, kur ir kada grupė susitiks, sukviesti
ją ir suvesti diskusijos rezultatus į kompiuterinę sistemą (jei naudojate tokią). Jūs galite
iškelti kiek tik norite problemų, bet jeigu dienos pabaigoje ant sienos nematysite
sprendimų, tai turėsite kaltinti tik vieną žmogų. Patį save.
"Kai visos problemos įvardintos, tada mes atidarysime bendruomenės prekyvietę ir
kiekvienas galės prieiti prie sienos ir užsirašyti į vieną ar kelias grupes. Nuo to momento
jūs esate atsakingas.
"Nors atvira erdvė yra visiškai atvira, yra keli principai ir vienas įstatymas, kurių negalime
pamiršti. Keturi principai yra. . . [žiūrėti viršuje]. Taip pat turime dviejų kojų įstatymą, kuris
reiškia, kad . . . [žiūrėti viršuje]."
Rekomenduojame užrašyti keturis principus ir įstatymą ant didelio lapo ir pakabinti ant sienos.
„Visuomet turėkite omenyje keturis principus ir atviros erdvės įstatymą. Dabar metas
imtos darbo. Prieš tai vienas klausimas: kokie klausimai, galimybės, susiję su mūsų tema,
paskatintų aktyviai ir aistringai diskutuoti ir prisiimti visišką atsakomybę?“
„Kai identifikuojate problemą, klausimą, sritį, duokite trumpą pavadinimą, užrašykite ant
popieriaus lapo ir parašykite savo vardą. Žemiau palikite vietos, kad kiti galėtų įsirašyti į
grupę“.
Jeigu turite itin didelę grupę (25 asmenis ar daugiau), naudinga rato viduryje padėti daugiau
lapų, taip pat krepšelį su žymekliais. Lapas turėtų būti tokio dydžio, kad jį užklijavus ant sienos,
grupė 3 metrų atstumu galėtų lengvai perskaityti, kas parašyta,.
"Kai esate pasiruošę, atsistokite, perskaitykite temos pavadinimą ir užklijuokite lapą ant
sienos. Nelaukite, kol būsite pakviestas. Pradėkite, kai būsite pasiruošęs."
Tęskite tol, kol visi, norintys diskutuoti tam tikra tema, pakabins temas ant sienos. Iš pradžių bus
šiek tiek triukšmo ir sumaišties. Tai labai gerai, tačiau pritildykite visus, kad visi galėtų girdėti.
Šiame etape svarbiausia, kad žmonės nepradėtų diskusijos. Tam dar bus laiko.
Kai visos temos bus pakabintos ant sienos, paklauskite, ar dar yra likusių neužklijuotų temų ir
nukreipkite grupės dėmesį į sieną. Jeigu jūsų grupė tokia, su kokiomis dirbome, siena turėtų būti
apklijuota temomis, ką reikia aptarti. Tada galite pasakyti kažką tokio:
"Tie, kurie abejojo ar turėsime darbo, galite pažiūrėti į mūsų sieną. Jūs taip pat
pastebėsite, kad mes sukūrėme darbotvarkę vos per ____ minutes.
Mūsų kitas žingsni yra nuspręsti, kas ką, kada ir kur atliks. Kad tai atliktume, paprašysiu,
kad kiekvienas, kuris turi temą, įvardintą ant sienos, nueitų ir užrašytų laiką ir vietą, kur
jūsų grupė susitiks.
Įsitikinkite, kad jūsų vardas yra ant lapo. Pavyzdžiui, jūsų grupė susitiks nuo 10 iki 12 val.
konferencijų salėje C, o galbūt prie baseino“.
Kadangi tai yra svarbi darbo plano dalis, grupės vadovas turėtų paskelbti galimų susitikimo vietų
sąrašą. Žinoma, jeigu jūs esate vienintelė grupė, kuri susitinka konferencijų salėje, erdvės
klausimas yra žymiai paprastesnis. Grupelės gali susitikti bet kur, kur jaučiasi patogiai.
"Nesijaudinkite dėl konfliktų. Visa tai netrukus išspręsime. Kai išsirinksite laiką, perdėkite
savo lapą į atitinkamą sienos pusę. Jeigu norite susitikti anksti, perdėkite lapą į kairę
pusę. Tie, kurie nori susitikti susirinkimo pabaigoje – lapą deda į dešinę pusę. Tie, kurie
nori susitikti dienos viduryje, temą perdėkite į vidurį".
Susirinkimuose, kurie tęsiasi ilgiau nei vieną dieną, patartina padalinti sieną su lipnia juosta į tiek
dalių, kiek yra dienų. Taip pat kiekvieną rytą galite paskelbti rytines, o prieš vakarienę –
vakarines naujienas. Papildomas laiko dalinimas nereikalingas ir gali tik maišyti.
„Kol vadovai tai daro, kiti galite atsistoti ir apžiūrėti galimus pasiūlymus. Kai rasite sau
tinkantį, kuriame galėsite mokytis ir būti naudingu, užrašykite savo vardą apačioje.
Užsirašykite į tiek grupių, kiek norite, ir nesijaudinkite dėl konfliktų. Mes greitai visa tai
išspręsime. Visa tai gali atrodyti šiek tiek chaotiška, bet iš tikro netvarka leidžia protui
mąstyti ir kurti naujas idėjas."
Dabar viskas gali būti gana triukšminga ar kaip kiti pasakytų, chaotiška. Vadovai, kurie pratę
viską atlikti tyloje ir griežta tvarka, gali sunerimti. Nieko blogo nerimauti, bet nebandykite visko
sutvarkyti. GRUPĖ PATI VISKĄ SUTVARKYS. Šiek tiek netvarkos, šiuo atveju, yra gerai ir
būtinas dalykas. Pirmiausia, turbūt visiems reikia apsiprasti ir pakalbėti. Bet visas tas kylantis
triukšmas yra teigiamas požymis, kad grupė pradeda dirbti ir vyksta teigiami dalykai.
Leiskite grupei kelias minutes patriukšmauti, tačiau netrukus kai kurie dalyviai gali susidurti su
dilema. Jie nori eiti į dvi skirtingas grupes, kurios prasideda tuo pačiu laiku. Arba dvi skirtingos
grupės nori susitikti toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku. Kai pastebite, kad tai įvyksta, atsistokite
ir atkreipkite grupių dėmesį. Gali būti, jog jums reikės pakelti balsą, bet pakeltas balsas
nepakenks.
„Kai kurie iš jūsų susiduria su dilema, bet tai galima lengvai išspręsti. Tai vadinama
derybomis. Jeigu jūs norite dalyvauti dviejose grupėse, kurios vyksta tuo pačiu metu,
susiraskite grupės vadovus ir sužinokite, ar jie gali sujungti savo grupes ar pakeisti laiką.
Žinoma, jeigu jie to nedarys, tiesiog turėsite rinktis iš dviejų, bet toks jau tas gyvenimas.
Toliau jūs esate pats vienas. Kai jūsų grupė bus pasiruošusi dirbti, imkitės darbo.
Susitiksime vėl visi ______ [per vakarines naujienas, uždarymo sesijoje ar kur kitur]“.
Mes pastebėjome, kad vadovo išėjimas iš kambario yra naudingas dalykas. Kad ir kavos
pertraukėlei. Tai parodys, kad kiekvienas asmuo ir visa grupė yra atsakinga už tai, kas vyksta.
Nuo šio momento iki pabaigos, vadovo vaidmuo bus mažai pastebimas, tačiau labai svarbus.
Žinoma, yra keletas konkrečių dalykų, kurie turi būti atlikti, pavyzdžiui, rytiniai pranešimai,
vakarinės naujienos ir baigiamosios sesijos sušaukimas. Vadovas taip pat turi pasirūpinti, kad
būtų fiksuojami diskusijos rezultatai (jei tokios ataskaitos reikia). Geriausia yra pasirūpinti, kad
būtų galima pasinaudoti kompiuteriu.
Viena svarbiausių vadovo atliekamų pareigų yra pasirūpinti patalpa, kur sukabinta darbotvarkė.
Čia vadovai praleidžia nemažai laiko. Ir ne tik nurenka kavos puodelius ar priklijuoja atkibusius
lapus. Tai gali atrodyti nenaudinga veikla, tačiau tai rodo vadovo rūpestį bendra erdve. Iš
praktinės pusės dažniausiai išaiškėja, kad pradinis susitikimo kambarys tampa „misijos štabu“.
Tai vieta, į kurią, anksčiau ar vėliau, visi užeina pažiūrėti, kas vyksta ir kur toliau eiti. Tiesiog
būnant ten lengviau stebėti, kaip viskas vyksta.
Vis dėlto, pagrindinis vadovo vaidmuo yra ne daryti tam tikrus, konkrečius dalykus, o labiau
palaikyti tinkamą atviros erdvės atmosferą. Daugeliu atveju, tai apima daugiau nei vaikščiojimą
ir tikrinimą, kaip viskas vyksta. Kai susiduriama su sunkumais, svarbu ne perimti kontrolę, bet
permesti atsakomybę tiems, kurie tai turi atlikti. Pavyzdžiui, tikėtina, kad vienas ir du dalyviai
sutriks ir ateis pas vadovą tikėdamiesi, kad jis jiems pasakys, ką daryti. Tinkamas atsakymas
būtų paklausti – „Ką norite daryti?“ ir patikinti, kad nieko blogo nieko nedaryti. Gali būti taip, kad
kai kurių asmenų indėlis „susiformuos“ tiesiog sėdint vienam po medžiu. Tokio mąstymo
rezultatas gali pasimatyti kitų sesijų, vakarinių naujienų metu ar po šešių savaičių, kompanijos
susitikime. Atvira erdvė reikalauja visiškos laisvės ir visiško atsidavimo.
Kartais taip atsitinka, kad labai stropūs dalyviai jaučia, jog jų idėjos yra tokios svarbios ar
veiksmingos, kad visi, esantys kitose grupėse (ar net visoje konferencijoje) privalo atkreipti
dėmesį ir išklausyti. Toks atvejis turi sulaukti pastabos – bet subtiliai. Išeitis būtų ne tiesiogiai
apskųsti asmenį, o geriau priminti susirinkusiai grupei apie dviejų kojų įstatymą. Jeigu visi tikrai
nori klausytis, tegul tai ir daro. Bet jeigu taip nėra, jie turi dvi kojas, kuriomis gali pasinaudoti.
Nėra reikalo ginčytis ir šaukti, tiesiog padėkokite grupei ir išeikite. Egocentrikai greitai supras
esmę, kai visi pradės eiti lauk.
UŽSIĖMIMAI NR. 9 & 10
Sučiava, Rumunija
2016 m. birželis – liepa
GERESNIS VIENAS KITO PAŽINIMAS
Žaidimai „ledams pralaužti“
a) Kas aš?
Grupė žmonių susėda ratu ir kiekvienas žmogus turi prisistatyti ir pasakyti vieną teigiamą
dalyką / bruožą apie save. Ir taip pagal laikrodžio rodyklę – žmogus pakartoja dalyvio iš
dešinės vardą ir teigiamą bruožą, kurį jis ką tik išgirdo, tuomet prisistato pats ir pasako vieną
teigiamą bruožą apie save. Žaidimas vyksta tol, kol visi prisistato ir pasako vieną teigiamą
bruožą apie save ir pakartoja tai, ką pasakė žmogus prieš jį.
b) Pajudėkime kartu
Dalyviai susėda ratu ir atlieka paprastą mankštą – tempia rankų raumenis, pajudina pirštus,
pasisuka ant pirštų galiukų, pasuka galvą, pakraipo ją į šonus. Tuomet dalyviai pasisuka į
dešinę pusę ir su abiejomis rankomis švelniai vieni kitiems pradeda masažuoti pečius, tada
pakaušį ir vėl pečius švelniai tapšnodami delnais. Atlikdami pratimus visi dalyviai eina ratu.
Tuomet dalyviai pasisuka į kairę pusę ir viską pradeda iš pradžių. Jų laukia toks pats masažas,
kurį ką tik atliko.
c) Pažinkime vienas kitą
Turime trijų skirtingų spalvų kamuolius. Pirmąjį kamuolį perduodate vienam žmogui priešais
jus ir pasakote to žmogaus vardą. Nemeskite kamuolio kelis kartus tam pačiam žmogui.
Kamuolys yra perduodamas tol, kol visi prisistato ir gauna kamuolį. Tuomet viskas kartojama
iš pradžių, kol kamuolys pasiekia trečiąjį žmogų (nuo pradžios). Tada paimamas antrasis
kamuolys, o paskui trečiasis. Žaidimas tęsiasi tol, kol visi dalyviai gauna visus tris kamuolius.
d) Žmonių voratinklis
Mokymų vadovas turi siūlų kamuolį. Jis ištraukia iš kamuolio siūlą ir perduoda kamuolį kitam
dalyviui. Kiekvienas dalyvis prisistato, pristato savo pareigas organizacijoje ir tris dalykus apie
save, tuomet atsivynioja siūlo gabaliuką ir perduoda kamuolį kitam dalyviui. Žaidimas tęsiasi
tol, kol visi prisistato. Tada mokymų vadovas panaudoja siūlą kaip metaforą, kuri reiškia
savitarpio grupės priklausomybę.
e) Asmens kortelė
Kiekvienas dalyvis gauna A5 formato voką ir vieną spalvą (pasirinktinai). Dešiniajame kampe
dalyvis parašo asmeninius būdo bruožus, kuriuos jis minėjo anksčiau. Tuomet dalyviai
sugrupuojami po du ir apsikeičia vokais. Tada pora 5 min. dirba kartu: vienas dalyvis pasakoja
apie save, o kitas nupiešia jo portretą pagal pastarojo pasakojimą. Praėjus 5 minutėms
apsikeičiama vaidmenimis. Tada visi dalyviai keliais žodžiais pristato savo piešinius ir
partnerius visai grupei.
Vėliau kiekvienas dalyvis atgauna savo voką (su partnerio piešiniu) ir ten, kur yra baltos vietos
pradeda piešti savo esamą emocinę būklę. Po 3 minučių, mokymų vadovo nurodymu, visi
dalyviai perduoda voką žmogui, stovinčiam šalia iš dešinės, kol pastarasis tęsia piešinį taip,
kaip jis nori. Praėjus 3 minutėms vokas perduodamas kitam žmogui iš dešinės. Žaidimas
tęsiasi tol, kol visi atgauna savo vokus. Pabaigoje piešiniai yra išnagrinėjami ir 2-3 dalyviai turi
galimybę išreikšti savo nuomonę apie patį žaidimą ir galutinį piešinį. Galiausiai ant voko
užrašomas vardas, o vokas pakabinamas ant sienos.
f) Slaptas draugas
Dalyvių vardai užrašomi ant atskirų popieriaus lapelių. Visi lapai yra perlenkiami ir sumaišomi.
Kiekvienas dalyvis ištraukia po lapelį ir nesako, koks vardas yra užrašytas ant jo. Mokymų
metu užsiėmimo dalyviai yra paprašomi voke palikti gerų žodžių arba mažą dovanėlę
slaptajam draugui. Visi privalo neatskleisti, kieno slaptas draugas yra. Paskutiniąją dieną
dalyviai yra paprašomi užrištomis akimis ir liesdami žmogaus veidą atspėti, kas yra jų slaptas
draugas.
Užsiėmimas Nr. 2 „Emocijų reiškimas pasitelkus fotografijas“
a) “Pantomima ir fotografija
Reikmenys: kaukės, žymeklis, fotoaparatai, kortelės su emocijomis.
Kortelės su emocijomis: laimingas, liūdnas, piktas, įsiutęs, išsigandęs, pritrenktas, nustebęs,
nuobodžiaujantis, pavargęs, džiaugsmingas, susigėdęs, beviltiškas, įsimylėjęs,
entuziastingas, sutrikęs, drovus, pasitikintis, sumišęs.
Dalyviai dirba poromis.
Kiekviena pora iš krūvos traukia po kortelę ir tada pavaizduoja ištrauktą emociją ant baltos
kaukės. Pora pristato emociją visai grupei. Kol vienas dėvi kaukę, kitas nekalbėdamas
iliustruoja emociją su garsais ir gestais. Po to porininkas daro tą patį (pasinaudojęs ta pačia
kauke), bet iliustruoja kitą emociją (pasirinktinai). Grupėje esantys dalyviai turi atpažinti
emociją, kuri buvo pavaizduota ant kaukės.
Kiekviena pora iš krūvos ištraukia po kortelę ir turi suvaidinti tą emociją. Vaidinant galima
naudotis daiktais arba kitų žmonių pagalba, tačiau vaidinti gali tik tos poros nariai. Vaidinimas
yra fotografuojamas. Vaidinantieji privalo neatskleisti nuotraukos temos visai grupei.
Mokymų vadovas surenka nuotraukas ir pristato jas visai grupei.
Dalyviai turi atspėti, kokia emocija yra pavaizduota nuotraukoje arba išreikšta vaidinime.
Tada kiekviena pora yra kviečiama pakomentuoti savo nuotrauką, pagrįsti pasirinkimą ir
papasakoti, ką norėjo pavaizduoti vaidinime. Visi kiti gali pateikti teigiamų atsiliepimų ir
patarimų, kurie būtų sustiprinę vaidinimą.
Užsiėmimas Nr. 3 „Praktinės užduotys socialumui ir emocionalumui
gerinti“
a) „Panašumų ratas”
Pagrindinis užsiėmimo tikslas: užsiėmimas rekomenduojamas didelei žmonių grupei, kurie
vienas kito nepažįsta. Užsiėmimas padės greitai atpažinti, ką dalyviai turi bendro tarpusavyje.
Taip pat šis užsiėmimas gali būti naudojamas grupėse su skirtingomis žmonių grupėmis, taip
palengvinant tarpusavio bendravimą ir grupės identiteto ir dinamiškumo formavimą.
Apie užsiėmimą: dalyviai sustoja į didelį ratą. Mokymų vadovas žengia į rato vidurį ir trumpai
prisistato, pvz: „Man patinka fotografuoti”. Tie, kurie mano, jog tai, kas buvo pasakyta juos
apibūdina, turi žengti į rato vidurį taip suformuodami mažesnį ratą. Visi kiti niekur nejuda. Tuomet
visi grįžta į pradinį ratą. Žmogus šalia vadovo yra kviečiamas papasakoti apie save ir, o kiti
dalyviai, kurie sau priskiria tą savybę, pomėgį ar pan. žengia į rato vidurį, taip suformuodami dar
mažesnį ratą. Visi kiti daro tą patį pagal laikrodžio rodyklę, kol visi papasakoja apie save. Frazės,
kurias galima paminėti, gali būti kas jums patinka (man patinka ledai) arba kas nepatinka (man
nepatinka kamščiai), arba ką turite (aš turiu automobilį), arba kaip jaučiatės (aš jaučiuosi
laimingas) ir t.t.
b) Taksi vairuotojas”
Dalyvių skaičius: 4 - 12
Rekvizitai: 4 kėdės
Apie užsiėmimą
Keturios kėdės sustatomos taip, kad suformuotų „automobilį“. Viena kėdė yra skirta
vairuotojui, o kitos trys – pakeleiviams. Vairuotojas užveda automobilį ir pasirenka emociją arba
charakterio savybę, kurią nori pavaizduoti. Kai vairuotojas pradeda vaizduoti emociją arba
charackterio savybę, visi pakeleiviai turi jį pamėgdžioti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas vaizduoja
liūdesį, tai visi pakeleiviai privalo vaizduoti liūdesį su atitinkama mimika, garsais ir gestais. Jeigu
vairuotojas pradeda šnekėti tyliu balsu, visi pakeleiviai turi kalbėti su vairuotoju tuo pačiu balso
tonu. Mokymų vadovui davus ženklą, vairuotojas sustoja ir išlipa iš automobilio ir į jo vietą įsėda
vienas iš pakeleivių. Į tuščią pakeleivio vietą ateina kitas žmogus. Užsiėmimas vyksta tol, kol visi
gauna galimybę pabūti vairuotoju.
Trukmė
Pasiruošimas: 5 min.
Užsiėmimo trukmė: 10 - 15 minučių, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus (bent po 1 minutę
kiekvienam vairuotojui)
Diskusija po užsiėmimo: 10 minučių
Visa užsiėmimo trukmė: 25-30 minutės
Mokymų vadovų dėmesiui:
a) Užsiėmimas yra skirtas praktikuotis bendrauti nepertraukinėjant kitų. Taip pat išmokti
aktyviai klausytis ir lavinti socialumą grupėje. Svarbu leisti kitiems pasireikšti ir išklausyti
juos.
b) prieš užsiėmimą svarbu užduoti šiuos klausimus:
- Kodėl yra svarbu nepertraukinėti kitų pokalbio metu? Nepertraukinėdami kitų leidžiame
kitiems prisidėti prie pokalbio ir išreikšti savo nuomonę.
- Ką reiškia būti socialiu? A: gebėjimas adaptuotis, mokėjimas pritarti kitiems, mokėjimas
atkreipti dėmesį į kitų žmonių norus vietoj savųjų arba dėl grupės gerovės pakeisti tai, ką
esi suplanavęs.
c) klausimai, kuriuos svarbu užduoti po užsiėmimo:
- Kokie jausmai užplūdo sėdint taksi?
- Kaip jautėtės būdami vairuotoju? Pakeleiviu?
- Kas jums buvo lengva ar sunku užsiėmimo metu?
- Ar kitą kartą darytumėte ką nors kitaip?
- Ką galite panaudoti iš šio užsiėmimo, kas padėtų jums lengviau atrasti bendrą kalbą su
kitais žmonėmis?
c) „Plaukimas valtimi”
Pagrindinis užsiėmimo tikslas: užsiėmimas skirtas padėti žmonėms veikti komandiškai,
skatinti tarpusavio paramą grupėje. Užsiėmimas gali būti naudojamas kaip dalyvių suaktyvinimo
priemonė ir būdas palengvinti emocinę ekspresiją.
Apie užsiėmimą: su kreida arba izoliacine juosta ant grindų padaromi valties kontūrai. Valtis
turėtų būti gana didelė, kad visi užsiėmimo dalyviai tilptų neliesdami vienas kito. Tada grupės
vadovas pakviečia visus įlipti į valtį ir paskiria vietas, kas sėdės prieky, kas vidury, o kas gale.
Grupės vadovas į valtį nelipa, bet turi vaizduoti, kad atriša virves, kurios laiko valtį, pririštą prie
kranto.
Tuomet grupės / mokymų vadovas garsiai ištaria šiuos žodžius:
„Teprasideda kelionė. Atrišau virves ir mes iš lėto plaukiame jūra. Galite pajusti, kaip bangos
švelniai siūbuoja valtį. Jūs kartu siūbuojate su valtimi. Parodykite, kaip švelnios jūros bangos jus
siūbuoja. Atkreipkite dėmesį į žmogų, esantį priešais jus ir pabandykite koordinuoti judesius taip,
lyg būtumėte tikroje valtyje, tikroje jūroje [Pastaba vadovams: dabar grupės vadovas gali
pasiūlyti, koks bus žmonių judesių greitis arba koordinacija. Kai visi grupėje suderina judesius ir
palaiko tą patį greitį, vadovas gali tęsti pasakojimą]. Bangos vis didėja ir didėja, valtis pradeda
vis stipriau ir stipriau siūbuoti. Oi, artėja didelė banga! Laikykitės vienas už kito ir atsitraukit nuo
valties krašto, laikykitės… Banga tuoj atsimuš po trijų… dviejų… Laikykitės… vienos
sekundės… Banga atsimušė į valtį! Visi sveiki. Dar ne viskas, pasiruoškit dar vienai bangai!
Laikykitės… Vienas, du, trys… Ir atsimušė. Darosi vėjuota, artėja didelės bangos. Laikykitės!
Vienas, du, trys... dar viena! Didelės bangos siūbuoja valtį! Laikykitės! Prasidėjo liūtis,
neįmanoma nieko įžvelgt, užsimerkit, laikykitės! Liūtis baigėsi! O Dieve, į valtį bėga vanduo!
Turim du kibirus, išsemkit vandenį lauk... Prisemkit vandens ir perduokit kibirus žmonėms prie
valties krašto…Paskubėkit, išsemkit tą vandenį! Puiku, vandens nebėra, audra praėjo, jūra
aprimo ir pasirodė saulė, kuri jus pradeda šildyti. Mažos bangos švelniai siūbuoja valtį, kol
pastaroji plaukia link kranto. Šilta saulė džiovina jūsų rūbus, jūs jaučiatės atsipalaidavę… Ramiai
plaukiate valtimi, krantas jau netoliese… Jūra aprimus ir jūs jaučiatės atsipalaidavę… Jums šilta,
jūs atsipalaidavę… Valtis pasiekė krantą. Kol pririšiu valtį, jūs visi išsilaipinkit. Kelionė valtyje
baigėsi.”
d) „Emocijų simfonija”
Dalyvių skaičius: 3-6
Reikmenys: atspausdintos kortelės su emocijomis.
Apie užsiėmimą:
Dalyviai išsirikiuoja į vieną arba dvi eiles, priklausomai kiek jų yra. Kiekvienas dalyvis
traukia kortelę ir turi pagalvoti apie garsą bei judesį, kurie tinkamai ją iliustruotų (pvz, raudojimas
ir ašarų nusivalymas – iliustruoja liūdesį). Mokymų vadovui leidus dalyviai turėtų iliustruoti tik tą
emociją, kuri pavaizduota ant kortelės.
Mokymų vadovas sėdi priešais visus. Jis pradeda emocijų simfoniją skaičiuodamas 1,2,3
ir pirštu parodydamas į pirmąjį žmogų grupėje, kuris pavaizduos savo emociją. Tuomet vadovas
pasirenka kitą žmogų ir t.t. kol visi pristato. Pačioje pradžioje geriausia dalyviams leisti
pasipraktikuoti vieniems, kad jie patys pamatytų ir išgirstų savo emociją. Tada vadovas parenka
du žmones vienu metu ir juos sugrupuoja (pvz, pyktis ir džiaugsmas, tada džiaugsmas ir
liūdesys, pyktis ir baimė).
Užsiėmimo dalyviai turėtų moduliuoti emocijų išraiškingumo intensyvumą pagal vadovo
rankų judesius. Emocijų išraiškingumo intensyvumas turėtų padidėti, jei vadovo ranka pakyla
vertikaliai. Kai ranka nuleidžiama, tai emocija turi būti nuslopinama ir jos išraiškingumas nukristi
iki tylos ir ramumos. Vadovas taip pat gali sustabdyti žmogų ištiesdamas delną.
Trukmė:
Instrukcijos prieš užsiėmimą: 3-5 min.
Simfonijos trukmė: 3-5 min.
Diskusija po užsiėmimo: 3-5 min.
Bendra trukmė: 9-15 min.
Pastaba vadovams: pradėkite nuo paprastesnių emocijų ir pereikite prie sunkesnių. Jei
dalyviui nepavyksta pavaizduoti emocijos, tai duokite jai kitą kortelę arba paprašykite jo imituoti
kito kolegos garsą ir judesius. Taip pat galite dalyviui duoti specifinį garsą ir judesį, kurį jis
galės atlikti simfonijos metu.
Užsiėmimas Nr. 4 „Socialinių įgūdžių lavinimo programa – kritikos
priėmimas”
„Kaip efektyviai priimti kritiką”
Pagrindinis užsiėmimo tikslas. Kadangi žmonės nėra tobuli, tai kritika yra
neišvengiama ir visi esame susidūrę su ja bent kartą per savo gyvenimą. Kai kuriuos kritika gali
nuliūdinti, tačiau žinant, kaip efektyviai į ją reaguoti, galima ją paversti labiau pakenčiama
patirtimi ir netgi gauti iš to naudos.
Kritikos tipai:
Konstruktyvi kritika
Destruktyvi kritika
- Konkreti;
- Klaidos randomos tam tikroje
elgsenoje, o ne pačiame žmoguje;
- Negrėsmingu būdu pateikiamas
nuoširdus atsiliepimas;
- Skirta padėti žmogui, įskaitant
patarimus tobulėti.
- Bendra;
- Klaidos randomos pačiame
žmoguje, o ne tik elgsenoje;
- Asmuo yra verbaliai puolamas arba
jam grasinama;
- Skirta nubausti, įžeisti arba sugėdyti
žmogų, įskaitant ir grasinimus.
Pvz.: Man patiko tavo esė idėja ir
bendras požiūris, tačiau manau, kad tau
reikėtų padirbėti ties argumentavimu ir
išvadomis. Taip pat tau reikėtų įtraukti
daugiau nuorodų, galbūt duomenų
bazėse paieškoti naujesnių straipsnių.
Tikiuosi, kad šie patarimai tau padės
pagerinti darbą iki rytojaus.
Pvz.: Tu švaistai laiką ir nesuprantu, kodėl
lankai paskaitas, jeigu tau neįdomu. Esu
garantuotas, kad parašei esė vakar vakare
grįžęs iš vakarėlio. Neperskaitei nei vieno
reikiamo straipsnio, o tavo
argumentavimas, tai tikras šlamštas. Jei ir
toliau švaistysi mano laiką, tai neišlaikysi
egzamino.
Kaip reaguoti į kritiką?
a) „NE” nusistatymas.
Mes linkę suprasti kritiką kaip asmeninį išpuolį, todėl esame įpratę atsakyti agresyviai arba
pasyviai.
- Dažniausiai atsakoma žmogui, kuris tave kritikuoja, kritika: „Kaip tu drįsti man
priekaištauti, kad aš nespėju, jei pats niekada nepabaigi visko reikiamu metu? “;
- Gynyba, pasiteisinimas – tai yra labiau bėgimas nuo kritikos: „Čia dėlto, kad mano
kompiuteris sugedo šįryt “;
- Pasidavimas ir sutikimas su gaunama kritika, net jei ji ir nepagrįsta: „Taip, tai mano kaltė,
aš kvailys“;
- Sustingimas: „Girdžiu, bet neklausau ir nereaguoju, kas sakoma“;
- Neigimas: „Tai netiesa, aš visąlaik būnu laiku”;
- Savikritika: „Žinau, kad aš labai tingus, atleisk man”.
Agresyvus atsakas sustiprina konfliktą ir paveikia santykius. Mes išlaikome teigiamą
savigarbos jausmą, bet įskaudiname kitą žmogų, nesistengiame pagerinti savo elgesio, o
santykiai būna negatyviai paveikiami. Pasyvus atsakas išlaiko santykius vietoje, tačiau turi
negatyvų poveikį mūsų savigarbai, kas gali virsti nerimu ir depresija.
b) „TAIP” nusistatymas.
Žodis „kritikas“ yra kilęs iš senovės graikų žodžio „kritikos“, kuris reiškia „sugebėti įžvelgti
skirtumą“, o pastarasis yra kilęs iš žodžio „krites“, kuris apibūdina žmogų, siūlantį nuomonę arba
analizę, vertybinį vertinimą, interpretaciją arba pastabą. Taigi, kad pavyktų efektyviai susitvarkyti
su kritika, reikia mokėti priimti atsiliepimus apie mūsų elgseną iš kitų žmonių interpretacijos,
pastabų arba analizės forma.
Kai tinkamai reaguojame į kritiką, mes ją suprantame ne kaip ataką, o kaip informaciją. Kai
kas nors išreiškia nuomonę apie mus, tai jis mums suteikia informacijos. Labai svarbu priimti
kritiką tokią, kokia ji yra pateikiama, ir mokėti suprasti, kada ji pateikiama kaip informacija. Kartais
informacija būna maloni, o kartais jautiesi, lyg apdrabstytas purvais. Tačiau mes turime mokėti
su tuo susitaikyti ir priimti informaciją, nes kartais ji gali tapti tikru lobiu.
„TAIP” nusistatymas sumažina nerimo / pykčio lygį ir suteikia įgūdžių aktyviam klausymuisi.
Mes nepriimame visos kritikos, tačiau joje ieškome tik tai, su kuo sutinkame patys.
ŽINGSNIAI
1. Mintyse kartokite, kas buvo pasakyta, kol galvosite, kaip tinkamai sureaguoti. Emocijos
nuslūgs.
2. Defuzija. Viso to idėja yra nuslopinti potencialiai agresyvią arba sudėtingą situaciją. Tai
yra geras būdas susidoroti su destruktyvia arba klaidinga kritika, ypač, kai su tuo asmeniu
nepalaikote artimų santykių. Vietoj pasyvaus kritikos priėmimo ir puolimo atgal, taikant
šią techniką yra sutinkama su tam tikra kritikos dalimi (kuri yra iš tikrųjų tiesa). Išlikdami
ramūs ir nenusiminę, net kai esate provokuojamas, jūs mažinate kritikos efektyvumą.
Pvz.: Tu esi tinginys!
Taip, žinau, kad kai kurie žmonės yra darbštesni už mane!
Yra 2 būdai defuzijos būdai:
- Iš dalies sutikti (surasti tikslią vietą teiginyje ir pritarti tik jai)
Pvz.: Tu esi labai tingus ir visus nuvylei. Neatlikai savo darbo.
Atsakymas.: Tu teisus; Neatlikau savo darbo.
- Pripažinti kitų žmonių logiką nepritariant jų teiginiui.
Pvz.: Tu esi labai tingus, neatlikai savo darbo ir visus nuvylei. Neįmanoma tavimi
pasikliauti!
Atsakymas.: Tu teisus, žmonės nusivylia, kai darbai yra neatliekami laiku.
Tik nesupainiokite
Pažįstu ir prastesnių žmonių – kontrataka
Pažįstu ir geresnių žmonių – defuzija
3. Paprašyk, kad žmogus suteiktų daugiau informacijos – įsitikink, kad supranti, kas jiems
nepatinka tavo elgsenoje ir kaip tai juos veikia. Taip pat paprašyk patarimų, kurie padėtų
tobulinti charakterį.
Pvz.: Ką turi omenyje, kad aš tingus? Ar aš visada tingus, ar tik dabar esi nusivylęs
manimi? Praplėsk mintį, nes noriu žinoti, kas tau nepatinka manyje. Gal turi kokių
patarimų ateičiai?
4. Išreišk savo jausmus – pasinaudok „Aš“ teiginiais ir formule „Aš jaučiuosi X (tam tikras
jausmas), kai tu darai Y (tam tikra elgsena)“.
Pvz.: Aš jaučiuosi labai liūdnas, sunerimęs, kai mane vadini tingiu..
Aš jaučiuosi nuvertintas, kai rėki ant manęs.
Aš jaučiuosi labai piktas, kai girdžiu tiek daug negatyvių dalykų apie save.
5. Sprendimas: „Galbūt tu teisus, darbo nebaigimas laiku gali nuliūdinti kitus žmones ir pats
galiu pasirodyti nepatikimas.
c) Išvada
Efektyviai priimti kritiką reikia patirties, kurios galima įgyti, nes tai nėra įgimta savybė. Kai
kurie žmonės išmoksta to namuose arba iš draugų. Kiti, kuriems trūksta tinkamos aplinkos arba
tinkamo pavyzdžio, vis tiek gali to išmokti įgūdžių lavinimo mokymuose ir nesvarbu kiek jiems
metų.
Užsiėmimas Nr. 5 „Paauglių jausmai“
a) „Jausmų skulptūra”
Dalyviai ištraukia po lapelį, kuriame bus parašyta rolė, kurią reikės suvaidinti ir skaičius, kad
sudarytų poras: S – skulptorius arba M – molis. Kiekvienoje poroje turi būti po vieną skulptorių
ir vieną molį. Užduočiai atlikti dalyviai turės 5 minutes. Skulptorius sumodeliuos molį į emociją,
kurią kiekviena pora buvo ištraukus anksčiau. Baigus modeliuoti, statulos su emocijomis bus
sustatomos į ratą, o kiti turės atpažinti, kokia emocija yra vaizduojama.
b) „Piešk kaip Pikasas”
Dalyviai suporuojami ir turi atsisėsti vienas priešais kitą. Jie gauna po popieriaus lapą ir
žymeklį. Dalyviai užrašo savo vardus lapo apačioje ir apsikeičia lapais. Užsiėmimo metu dalyviai
turės piešti partnerio veidą laikydami lapą sau ant krūtinės. Piešiant negalima žiūrėti į lapą, kol
piešinys bus baigtas. Instrukcijų reikia laikytis ir negalima sukčiauti. Instrukcijos gali būti įvairios
(pvz, nupiešti kairę ausį, tada dešinę akį, veidą ir t.t.), kad piešinys būtų kuo juokingesnis ir
panašesnis į Pikaso stilių. Užsiėmimui einant į pabaigą, dalyviai apsikeičia piešiniais su savo
partneriu.
c) „Jausmų voratinklis”
Šiam užsiėmimui reikės dviejų pašnekovų. Į juos bus kreipiamasi M1 ir M2.
M1 pakviečia dalyvius suformuoti ratą. M2 taip pat prisijungia prie rato. Užsiėmimas
yra oagrįstas realia situacija (t.y. paauglys kenčiantis nuo aleksitimijos). Užsiėmimo tikslas yra
sukurti bendrą vaizdą apie kalbamą problemą, pasekmes ir sprendimus.
1 žingsnis: atpažinti galimas problemas,
2 žingsnis: konstatuoti galimas pasėkmes,
3 žingsnis: atrasti optimalių sprendimų,
4 žingsnis: baigiamoji diskusija.
Kiekvienas žingsnis yra simbolizuojamas spalvotu siūlo kamuoliu: RAUDONA –
PROBLEMOS, MĖLYNA – PASEKMĖS, JUODA – SPRENDIMAI. M2, kuris yra rate, pradeda
nuo 1 žingsnio. Jis numeta raudonų siūlų kamuolį bet kuriam dalyviui, kuris turėtų pateikti galimą
situacijos pasekmę. Tada dalyvi meta siūlų kamuolį kitam dalyviui ir prašo įvardinti kitą pasekmę.
Šis procesas tęsiamas, kol M1 nutraukia ir paprašo dalyvių atlikti veiksmus su kitais dviem siūlų
kamuoliais. Kai pereinama nuo vienos diskusijos temos prie kitos, siūlas yra nukerpamas ir
pririšamas prie kitos spalvos siūlo. Diskusija turėtų būti tęsiama tol, kol visi tampa emocijų tinklo
dalimi ir laikytų bent vienos spalvos siūlą savo rankoje,
M1 diskusijos metu ant lentos / popieriaus lapo užrašo dalyvių įvardintas priežastis (raudona
spalva), pasekmes (mėlyna spalva) ir sprendimus (juoda spalva).
Užsiėmimas baigiamas, kai visi dalyviai padaro išvadas anksčiau kalbėta tema.
d) „Princesė, princas ir drakonas“
Tai žaidimas, kurio pabaigoje yra tik vienas laimėtojas. Dalyviai sustoja dvejomis eilėmis nugara
vienas į kitą. Žaidimo taisyklės remiasi vienu populiariausiu žaidimu „Akmuo, žirklės, popierius“.
Davus signalą, jie turi staiga atsisukti vienas į kitą ir pavaizduoti vieną iš veikėjų: princesę, kuri
suvilioja princą, princą, kuri nužudo drakoną, arba drakoną, kuris pagrobia princesę.
Priklausomai nuo pasirinkto veikėjo, dalyviai lieka arba iškrenta iš žaidimo. Žaidimas tęsiamas
tol, kol liekas vienas nugalėtojas.
UŽSIĖMIMAI NR. 11 & 12
Amfissa, Graikija
2016 m. spalis
Savęs pažinimas ir saviraiška
„LEDAMS PRALAUŽTI”
Tikslas: prisistatyti, apšilti, susipažinti
Medžiagos: lapeliai ir pieštukai
Aprašymas:
Pirmas etapas (5-10 minučių): visi atsako į interviu klausimus.
Interviu klausimai
Koks jūsų vardas ir pavardė?
Ką labiausiai mėgstate valgyti?
Apibūdinkite savo mėgstamiausio valgio skonį, nelygindami jo su kitu maistu.
Ką labiausiai mėgstate veikti?
Kas yra jums labiausiai patinkantys žmonės?
Ką labiausiai mėgote veikti ankstyvoje vaikystėje?
Apibūdinkite savo mėgstamiausią aprangą?
Kur įsivaizduojate save po penkerių metų?
Antras etapas (20 minučių): pasirinkite žmogų į porą ir uždavinėkite vienas kitam interviu
klausimus. Pasidalinkite partnerio atsakymais su grupe.
Trukmė: 30 minučių
Meno terapijų pristatymas
KAS YRA GYDOMOJI MENO JĖGA?
Menas iš dalies yra laikomas dieviškosios dovanos ar talento rezultatu, skaitymo ir proto
auginimo rezultatu. Dėl šios priežasties asmuo gali sukurti meno kūrinį.
Menas yra reikšminga saviraiškos ir bendravimo priemonė, jis gali būti naudojamas kaip svarbi
prevencinė priemonė ir terapinis gydimo procesas kovojant su įvairiais emociniais ir
psichosomatiniais sutrikimais ir sunkumais.
Simbolizmas, kaip pagrindinis meno komponentas, yra būdas perduoti sau ir kitiems
intrapsichinius duomenis, neišreikštas, dažnai neapibrėžtas ir pasąmoningas emocines
būsenas, pojūčius ir jausmus. Pasitelkiant meną visa tai gali įgauti konkrečią formą, skatinti ir
sudaryti sąlygas terapeutinėms ir kūrybinėms jėgoms. Taigi, pasitelkus bendravimą ir saviraišką
gali atsirasti pokyčių.
Emocinis skausmas, ar bet koks kitas sunkumas, nebebūna miglotas tada, kai jam suteikiamas
aiškus ir kornetus įvaizdis. Tai prisideda prie sunkumų įveikimo.
XX a. menas atgavo savo vietą tarp įvairių psichoterapijos modelių. Pasitelkiant meno, dramos,
muzikos ir šokio terapijas asmenys ir grupės gali gauti reikiamą pagalbą.
KAIP MENAS GALI PRISIDĖTI PRIE TERAPINIO DARBO SU ASMENIMIS IR GRUPĖMIS, KURIE
TURI PSICHOSOCIALINIŲ SUNKUMŲ?
Pats menas yra dinamiškas – tai yra saviraiškos priemonė, leidžianti asmeniui vystytis
asmeniškai ir išbandyti jo / jos sugebėjimus, troškimus ir mintis, nerizikuojant, saugioje,
terapinėje aplinkoje (Giomelou K., The contribution of art in de –institutionalization and social
reintegration, 1st conference of Art and Psychiatry).
Atviros socialinės ir bendruomenės psichiatrijos srityje menas gali daug pasiūlyti žmonėms,
turintiems psichosocialinių ir psicho-emocinių problemų. Meno pagalba sukuriamas tvirtas
komunikacijos ir socializacijos tilto pagrindas. Jis padeda kovoti su išankstiniu nusistatymu,
buvimo kitokiu gėda, fobiniais refleksais, socialiniu konservatizmu, asmenų atskirtimi. Menas
taip pat teigiamai veikia politinę valią.
Meninė raiška stiprina gero savo įvaizdžio kultūrą, o padidėjusi savigarba prisideda prie teigiamų
emocijų išreiškimo, valios vystymo, atsakomybės ir komunikacinių įgūdžių. Menas padeda
susidoroti su stresu perteikiant emocijas, mintis ir vertybes. Jis taip pat padeda išreikšti ir perteikti
praeities ir dabarties patirtis, padeda pripažinti ir plėsti asmeninį potencialą, veda prie naujo
tikrovės apibrėžimo. Menas mobilizuoja įgūdžius ir gebėjimus, susijusius su kūrybiškumu, kuris
yra energijos nukreipimas, emocijų išreiškimas, rekonstrukcija, jis mažina atotrūkį tarp vidinio ir
išorinio pasaulio, subalansuoja išvadas, suteikia harmonijos, simetrijos naudojant simbolius,
naujais būdais suderina priešingybes, atstovauja nepaaiškinamą, dieviškąją paslaptį. Žmogus
kuria siekdamas nustatyti savo tapatybę.
Visi gali sukurti ką nors originalaus, ką nors, ką tik jie gali sukurti, nes išgyveno tai, ką išgyveno.
Įkvėpimas kūrybai tūno kiekviename asmenyje. Tai priverčia jį verkti, bijoti, paliečia širdį...
Žmogus pirmiausia turi pamatyti, kas yra jo viduje, jei nori tai išreikšti.
Meno terapija
Per tapybą, skulptūros kūrimą, spalvas, smėlį, molį ar nuotraukų koliažus siela randa
lengvesnį saviraiškos būdą.
Paprasta tiesa apie gydomąją meno galią yra žinoma dar nuo senovės laikų ir šiandien yra
terapeutų (meno terapeutų) taikoma sistematiškai pasitelkiant meną. Nuo XX a. pradžios
žmonės iš meno, edukacijos ir psichinės sveikatos pasaulių pradėjo suprasti, kad meninė
išraiška turi terapinį poveikį psichinei sveikatai.
Šis atradimas pradėjo atskiro terapeutinio metodo „Meno terapijos“ susikūrimą. Meno terapija
Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje taikoma nuo 1960-ųjų, o Graikijoje nuo maždaug
1980-ųjų. Meno terapija paremta artistinės išraiškos, kaip bendravimo būdo, galia.
Terapija, naudojant meną, pripažįsta artistinius procesus, struktūras, turinį ir jų asociacijas kaip
įgūdžių, asmenybės ir asmens interesų atspindį.
Meno terapija yra psichoterapijos forma, leidžianti emocinę ekspresiją ir „gydanti“ ne verbaliniais
būdais.
Tapyba yra projektinė technika, leidžianti vaikams ir suaugusiesiems pavaizduoti pasaulį taip,
kaip jie patys jį patiria. Dažniausiai suaugusieji savo emocijoms, kad jos galėtų racionalizuotis ir
pasišalinti, naudoja žodžius. Meninio proceso ir terapeuto dėka asmuo gali atpažinti emocijas ir
taip nusitiesti kelią pokyčiams. Meno terapija siūlo jausmų ir minčių „veidrodį“. Vaizdas išlieka.
Taigi, tai yra lyg „materiali atmintis“.
Žmonėms, kurie kreipiasi į meno terapeutus, nebūtina turėti ankstesnės patirties ar meninių
įgūdžių, kadangi terapeutui nerūpi kosmetinis ar diagnostinis jų darbo įvertinimas. Pagrindinis
meno terapeutų uždavinys – suteikti pacientams galimybę pasikeisti ir vystytis asmeniniame
lygmenyje.
Meno terapijoje sukuriami tripusiai santykiai tarp gydomojo, terapeuto ir vizualinio objekto. Tai
suteikia saviraiškos ir bendravimo galimybę ir gali būti ypač naudinga žmonėms, kuriems sunku
išsireikšti žodžiais.
Meno terapijos pratimai
PIRMAS PRATIMAS
Mano vardas. Savęs pristatymas ir susipažinimas su kitais.
Tikslas: šis pratimas yra naudojamas kaip įžanga, aktyvacija, dėmesio į čia ir dabar sutelkimas,
susipažinimas, nežodinės ir žodinės komunikacijos, kūrybingumo skatinimas.
Medžiagos: popieriaus lapas (kiekvienam), žymekliai, spalvoti pieštukai, pastelės, teptukai,
temperos, plastikinės mentelės ar paletės, seni žurnalai, žirklės, klijai (kiekvienam dalyviui).
Instrukcijos:
Pirmas etapas (3 min.): visi atsistojame ir vaikštome po kambarį. Kai sutinkame žmogų,
nekalbėdami žiūrime į jo / jos akis.
Antras etapas (3 min.): toliau vaikštome po kambarį. Kai sutinkame žmogų, nekalbėdami
pasižiūrime į jo / jos akis, bet šį kartą galime nusišypsoti.
Trečias etapas (3 min.): vis dar vaikštome po kambarį. Kai sutinkame žmogų, nekalbėdami
žiūrime į jo / jos akis, bet šį kartą galime nusišypsoti ir paspausti ranką.
Ketvirtas etapas (3 min.): vaikštome po kambarį. Kai susitinkame žmogų, žiūrime į jo / jos akis,
bet šį kart galime nusišypsoti, paspausti ranką ir pasakyti savo vardą.
Penktas etapas (3 min.): vis dar vaikštome po kambarį. Pasisveikiname taip, kaip norime ir
pasakome savo vardą.
Šeštas etapas (10 min.): kiekvienas savo popieriaus lape nupiešia / nutapo savo vardą ir parašo
keletą žodžių apie jį.
Septintas etapas (15-20 min.): kai visi baigia, kiekvienas padeda savo popieriaus lapą kur nors
kambaryje. Tuomet parodome, ką padarėme. Kiekvienas pristato piešinį su savo vardu ir padaro
kokį judesį. Visa grupė atkartoja judesį.
Aštuntas etapas (10 min.): pasirinkite asmenį su panašiu į jūsų piešiniu ir sudarykite porą.
Pabandykite rasti 3 bendrus pomėgius.
Devintas etapas (10 min.): papasakokite apie tai kitiems grupės nariams.
Trukmė: 60-70 min.
ANTRAS PRATIMAS:
Dialogai ant popieriaus lapelių
Tikslas: dirbti porose – stebėti kitą asmenį, su juo bendrauti ir, galbūt, suprasti savo bendravimo
modelį.
Medžiagos: A3 dydžio popieriaus lapas ir spalvoti žymekliai.
Instrukcijos:
Pirmas etapas: pasirinkite spalvą, kuri išreiškia kokią nors jūsų savybę. Tada pasirinkite žmogų
su kitokia spalva būti jūsų partneriu. Pabandykite penkias minutes bendrauti ant to paties
popieriaus lapo piešdami kreidelėmis ar dažais. Kiekvienas turėtų naudoti tik vieną spalvą.
Kiekvienas savo popieriaus pusėje padėkite žymę. Tada bandykite pasiekti kito žymę piešdami
liniją. Jūs abu bandote pasiekti vienas kitą.
Tikslas – sutikti su kitu žmogumi. Viso proceso metu pokalbis nevyksta.
Antras etapas: pasibaigus pratimui (jūs būsite sustabdyti maždaug po 5 min.) reikia padėti savo
žymeklius ir papasakoti, kas nutiko.
Užrašykite savo vardus ir duokite darbui pavadinimą.
Trečias etapas: kiekviena pora pasidalina įspūdžiais.
Trukmė: 20-30 min.
TREČIAS PRATIMAS:
Piešimas ratu
Tikslas: bendradarbiauti su kitai, išlaikant savo asmenybę grupėje ir bendrauti.
Medžiagos: popieriaus lapas (kiekvienam), žymekliai, spalvoti pieštukai, pastelės, teptukai,
temperos, plastikinės mentelės ar paletės, indai vandeniui, žirklės, klijai (kiekvienam).
Instrukcijos:
Pirmas etapas: kiekvienas turi turėti popieriaus lapą. Visi 2 minutes piešia. Tuomet persiunčia
savo lapą toliau ir 1 minutę tęsia kito piešinį. Taip tęsiama kol visi atgauna savo piešinius ir dar
2 minutes juos papildo. Dalyviai tarpusavyje nesikalba.
Antras etapas: dalyviai aptaria jausmus, kuriuos sukėlė keitimasis piešiniais.
Trukmė: 40-45 min.
ŠOKIO JUDESIŲ TERAPIJA
Amerikos šokių terapijos asociacija (ADTA) šokio judesių terapiją apibūdina kaip psichoterapinį
judesio naudojimą asmens emocinio, pažintinio, fizinio ir socialinio integravimo paskatinimui.
Šokio judesių terapija yra sąmoningas asmens ekspresyvių ir funkcinių nežodinių demonstracijų
naudojimas, bendraujant su tarpininku / terapeutu, siekiant išlaisvint ribojančius proto ir kūno
kompleksus, kurie riboja ar pažeidžia visapusiškesnį asmeninį tobulėjimą ir realybę. Fizinės,
kūno ekspresinės sąveikos yra vertinamos kaip transformacijos ir įžvalgos procesų pagrindas
(M. Leventhal, 1997).
Šokio judesių terapija yra viena iš ekspresyviojo meno psichoterapijų rūšių. Jos išskirtiniai
ypatumai yra:
pats kūnas yra įtraukiamas į psichoterapijos procesą,
ekspresyvus kūno judėjimas atskleidžia visus įgimtus žmogaus saviraiškos gebėjimus.
Kitaip tariant, šokio judesių terapijoje esame suinteresuoti natūraliai išsireiškiančiu, autentišku
žmogaus kūno judėjimu, kuris yra unikalus. Tai nėra šokio žingsnelių mokymasis ir nereikalauja
ankstesnės patirties šokiuose, šokių fitnese, gimnastikoje ar panašioje srityje.
Šokio judesių terapijos prielaidos ir pagrindinės hipotezės:
Asmens judesių išraiška atspindi tarpasmeninę dinamiką.
Judėjimo išraiškos pokyčiai lemia asmenybės ar elgesio pokyčius.
Kuo didesnis judėjimo diapazonas, tuo geriau asmuo prisitaikys ir lengviau susidoros su
pokyčiais ir stresu savo aplinkoje.
Pratimai šokio judesių terapijai
PRATIMAI, SUSIJĘ SU ASMENS KINESFEROS TYRIMU
Pirmas pratimas:
Pavadinimas: savo asmeninės kinesferos (t.y. asmeninė erdvė supanti kūną ir jos
įsivaizduojamos ribos – Bartenieff & Lewis 1980) tyrinėjimas erdvėje esant ramybės
būsenoje ir liekant vietoje.
Tikslas: kontaktuoti ir tirti savo asmeninės kinesferos ribas pirmiausia ramybės būsenoje. Tada
tirti jos ribas erdvėje.
Apibūdinimas: visi dalyviai susiranda vietą kambaryje, užsimerkia ir susitelkia į savo kūną. Visų
pirma, jie savo mintyse sukuria įsivaizduojamą burbulą, supantį jų kūną. Po to tą burbulą
tyrinėja, jo ribas visomis kryptimis ir lygiais (sėdint, klūpint ant kelių, stovint...). Šis
krypčių ir lygių tyrinėjimas gali vykti arba prie pat kūno, arba tiek, kiek žmogus gali
pasiekti savo galūnėmis ir liemeniu, nepasitraukdamas iš savo pasirinktos vietos.
Trukmė: 5-10 minučių.
Antras pratimas:
Pavadinimas: savo asmenines kinesferos tyrinėjimas judant erdvėje.
Tikslas: asmenines kinesferos tyrinėjimas, atliekant įvairios dinamikos judesius.
Apibūdinimas: visi dalyviai susiranda vietą kambaryje, kur jaučiasi patogiai, ir užsimerkę
susitelkia į savo kūną. Prisimena įsivaizduojamą burbulą aplink kūną ir atsimerkę judina
burbulą erdvėje, su kitų žmonių burbulais, bet nebendraudami su kitais. Ar judant vieno
žmogaus asmeninis burbulas yra paveikiamas kito žmogaus asmeninio burbulo? Kaip?
Taip pat šio pratimo metu kiekvienas grupės narys juda tarp kitų, atlikdamas įvairius judesius
(greitas-lėtas judesys, staigus-ištisinis, sunkus-lengvas, įsitempęs ar atsipalaidavęs,
sklandus-nesklandus...), ir suvokdamas ar jo / jos burbulas yra paveikiamas ar kinta
esant įvairiems judesiams.
Trukmė: 15-20 minučių.
Trečias pratimas:
Pavadinimas: savo asmeninės kinesferos tyrinėjimas, judant grupėje.
Tikslas: asmeninės kinesferos tyrinėjimas judant ir sąveikaujant su kitų grupės narių
kinesferomis.
Apibūdinimas: visi dalyviai randa sau porą judėjimui ir kartu judėdami nekeičia savo burbulo
ribų. Kiekvienas supranta būdus, kuriais jų kinesfera veikia abipusius santykius.
Toliau žmonės formuoja kitas judančias grupes (3-jų ir daugiau žmonių grupeles), visada
galvodami apie savo burbulų sąveiką su kitų žmonių burbulais.
Trukmė: 15-20 minučių.
---------------------------------------------
KONTAKTAI
Plymouth & District Mind Association
8 Woodside
Plymouth
PL4 8QE
UK
ZISPB
Ezero g. 8-124
Siauliai
Lithuania
Society Of Social Psychiatry & Mental Health
22 Meletiou Piga
Athens
Greece
11636
BEHDER
K.Bolcek Mah. 2641. Sok. No:7 D:2
Aksaray
Turkey
68100
Bucovina Institute
sat. Gemenea, comuna Stulpicani, strada Principala,
nr. 204, orasul Suceava, judetul Suceava
Romania
720228
University of Thessaloniki
University Campus Administration Bureau
Thessaloniki
Greece
54124