JAUNJ OPUSAI

187LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

ESTETINIO INTEGRALUMO BRUOAI XIX a. pab.NEUROPSICHIATRINIO MSTYMO FONE

Features of Aesthetical Integrity on the Backgroundof Neuropsychiatric Thinking at the End of 19th Century

SUMMARY

In this article the features of aesthetical integrity against the background of neuropsychiatric thinking at

the end of the 19th century. The western non-classical thinking is shown as stimulating the upgrowth

of psychologism in humanities as well as the development of psychopatalogy and art. Also there are

exposed the causes of the increasing importance of neuropsychiatric phenomena and their reflections

in the artistic practice.

Gauta 2007 07 30

KSTUTIS APOKAVilniaus dails akademija

RAKTAODIAI: A. Schopenhaueris, XIX a. psichiatrija, psichopatologija, genialumas, mokslini kontekst eklektika.KEY WORDS: Schopenhauer, 19th century psychiatry, psychopatology, genius, eclecticism of scientific contexts.

Slyginai vis XIXa. antrj pus ga-lima bt apibdinti imlia bties psi-chopatologizacijos metafora arba, kitaisodiais tariant, kaip galing neklasiki-ns filosofijos smg beslygikai kelisimtmeius viepatavusioms tradicinmskrikionikosios Vakar kultros eti-nms ir estetinms sistemoms. Pastar-j sukurtame filosofijos diskurse iryk-jusios psichologizmo tendencijos, stipriaipaveik ir vairias su gyvenimo ir egzis-tencins filosofijos tradicija susijusias psi-chologijos, psichopatologijos ir estetines

paradigmas. Kita vertus, turint omenytuo metu paramokslinio ir parahumani-tarinio psichiatrijos mokslo ir gausi psi-chopatologini studij atsiradim, gali-ma sakyti, kad ir pastarosios iek tiek ko-regavo humanitarinius mokslus ir ypaestetin savimon.

Nortume atkreipti skaitytoj dme-s, kad psichiatrijos kaip diskurso ir psi-chopatologini svok steigtis neretaivyko tiesiogiai siterpiant estetikoskontekst, pastarj pajungiant aktual-jani psichopatologini prasmini ko-

KSTUTIS APOKA

188 LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

d konstravimui. Ir pagaliau, kalbantapie to meto psichopatologij ir dail,tam tikras sveikos ar abipuss integra-cijos momentas yra akivaizdus. Epochi-nis XIXa.pab.XXa.pr. lis, egzisten-cins krizs tendencij stiprjimas nu-kreip Vakar kultr ir mstymo tra-dicij nauja kryptimi, gro, egzistenci-j, bt suvokiant paradoksali psicho-patologini kategorij fone.

Stebtinas pasichopatologinio ir XXa.pirmosios puss moderniojo vaizduoja-mojo meno panaumas natraliai keliaklausim apie konceptuali i fenome-n sveik, tiesioginius ir simbolinius jkomunikacijos kanalus. Kaip tam tikripsichopatologinio ir moderniojo menoreikminiai kodai ima integruoti ar dez-integruoti vieni kitus, sveikauja ir funk-cionuoja skirtinguose kultriniuose kon-tekstuose, keisdami tiek psichopatologi-jos, tiek menins krybos sampratas.Vienok, iame straipsnyje pirmiausia su-sitelkiama specifin XIXa.pab. psi-chiatrini diskurs estetizacij.

Tuo metu psichiatrijoje susiformavounikalus sub-diskursas, viena vertus,analizuojantis (ir tuo paiu teisinantis)precedento neturjus reikin psicho-patologin menin iraik, kita vertus,estetiniais kodais kuriantis specifin psi-chiatrin ikonografij. Psichiatrijos irpsichopatologini svok steigtis nere-tai vyko tiesiogiai siterpiant estetikoskontekst, pastarj pajungiant psicho-patologini prasmini kod konstravi-mui. Tokios specifins etini sprendinipraktikos, sujungtos su estetiniais, v-liau isiskleid moderniuose humanita-riniuose moksluose, estetikoje ir dailspraktikose.

Taigi, turint omeny XIXa. antrosiospuss psichiatrijos diskurs ir gausiaspsichopatologines studijas, galima saky-ti, kad ir pastarosios iek tiek korega-vo humanitarinius mokslus ir ypa es-tetin savimon.

iame straipsnyje bus pasitelkta po-ra psichiatrinio diskurso, tam tikra pras-me kilusio ir i to meto filosofini id-j, pavyzdi, nagrinjani specifinspsichopatologins simptomatikos klausi-mus, taiau darani tai estetins inver-sijos bdu.

Jei neklasikins filosofijos kontekstebeprotybs ir krybini proces santykisbuvo labiau bendrini, metafizini kate-gorij dalis, tai perkeltos psichiatrijossfer tapo konkretybi projekcijomis mi-nt metafizini kategorij erdvje. 1864metais ital psichiatras Cesare Lombro-so sukr grietai mokslin, grst fak-tais, taiau tarpstant vokiei filosofoArthuro Schopenhauerio idj teritorijo-je, veikal Genio e follia (Genialumas ir be-protyb), tiesiogiai susiedamas pamiliusir genialius menininkus, kaip bendr bio-psicho-fiziologin moni tip. Tai, kogero, vienas garsiausi XIXa. antrosiospuss psichiatrini veikal, susiejusipsichopatologines kategorijas su meni-ns iraikos samprata.

Lombroso teorinje sistemoje genijaussvoka, pasiskolinta i romantik filoso-fijos ir ypa i Schopenhauerio idj,buvo integruota patologins psicho-fi-ziologijos kontekst, kuriame genijaussamprata analizuojama psichiatrinicharakteristik plotmje. Nereikia pa-mirti ir kai kuri pai neklasikins fi-losofijos mstytoj psichini ypatybi.Tai i tikrj buvo psichologini dep-

JAUNJ OPUSAI

189LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

resij, savianalizs priepuoli kamuoja-mos asmenybs, kurios kankinamai ie-kojo gyvenimo prasms, stengsi per-prasti giluminius, esanius u raciona-laus painimo ir besiribojanius su psi-chinmis patologijomis, reikinius.1 imstytoj idj takos sferoje formavo-si specifin metapsichologin (psichopa-tologin) ontologija, apmsiusi etiniusir estetinius predikatus (pato)psichologi-ni kategorij kontekste, kuris buvo la-bai palankus ir psichiatrini diskurssavilegitimacijos procesui.

Taigi, Lombroso teorinje sistemojegenijus, kaip ir pamilis, nesugeba val-dyti (kaip kad talentingas menininkas,galintis savo kryb pajungti logikai)impuls, kylani i biologini skatulichaoso. Kita vertus, io veikalo konteks-te, psichiatras redukuoja genialum ikivulgaraus biologini skatuli lygio, nuopamiimo besiskirianio tik kiekybiniaispoymiais. Taiau pagrindin beproty-bs ir menins iraikos psicho-motori-nio bendrumo idja, ypa psichins san-klodos aikinimo aspektu, ilieka svar-bi, kuri stebtinai primena meta-psicho-loginiame lygmenyje nagrinjam be-protybs ir pamiimo santyk Schopen-hauerio teorijoje. Todl galiausiai jielink monologus ir apskritai pasiymitam tikromis silpnybmis, kurios juos itikrj priartina prie beprotybs. Tai,kad genialumas ir beprotyb turi tokirib, ties kuria jie susilieia ir net perei-na vienas kit tai buvo pastebimadanai [] Matyt, visa tai reikia, kadkiekvienas intelekto pakilimas virprastinio lygmens, kaip anomalija, jaulinksta prie beprotybs.2

Taigi, pasitelkiant genialumo svok,tiek filosofiniame Schopenhauerio, tiekpsichiatriniame Lombroso kontekstuose,psichin patologija integruojama kry-bos akt ir ie du fenomenai tampa tuopaiu metu ne tik dviem prieingais po-liais, ireikianiais kritin nutolimo ta-k nuo normalumo ribos, taiau ir pa-radoksaliai vienas su kitu susijusiais fe-nomenais. Genialumas ir beprotyb tu-ri toki rib, ties kuria jie susilieia irnet pereina vienas kit. `sitvirtina vie-nio, fizikai ir dvasikai nuo gyvenimorutinos atsiribojusio, ar isterikai kon-vulsyvaus, priartjusio prie pamiimoribos genijaus kultas. Krybinis aktas,kylantis i to paties intrapsichinio alti-nio, tam tikrame paradoksalios etinssavirefleksijos take gali pakrypti prie-inga nei beprotyb linkme. Jei klausia-me kuo gi i ties genijai fiziologikaiskiriasi nuo pamili, tai, remdamiesiautobiografijomis ir stebjimais, pasteb-sime, kad skirtumas slypi subtiliame irliguistame geniali moni jautrume,imlume spdiams. Laukinis ar idiotasnejautrs fizinms kanioms, j aistrosrigidikos, jie priima tik betarpikai su-sijusius su pagrindini poreiki tenkini-mu pojius. Geniali moni protiniaisugebjimai, jautrumas vystosi didiu-l psichin energij, kuri ir tampa j ne-laimi ir lovs prieastimi. ios asme-nybs yra labiau jautrios, nei paprastimons. J spdiai pasiymi gyliu irilgam stringa atmintyje ir kombinuoja-mi vairiais bdais. Smulkmenos, atsitik-tins aplinkybs, paprastam mogui tie-siog nepastebimos, stringa giliai sielojeir perdirbami tkstaniais kombinacij,

KSTUTIS APOKA

190 LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

kad tuo, k vadiname kryba. Nors pas-taroji tra binarin ir kvaterin pojikombinacijos.3

Kitas svarbus aspektas, kad Lombro-so pastebjo ypating pamili polinkpieimui ir tapybai. Remdamasis daugy-be tokios plastins iraikos pavyzdi,psichiatras net tipologizavo kai kuriuosformalius ir konceptualius psichopatolo-gins vaizduojamosios iraikos bruo-us, tiesa neskirdamas pamili ir pro-fesionali meninink krybos.

Lombroso pastebi, kad pamili ta-pybai, pieiniams ar skulptroms bdin-gas tam tikras simbolizmas ir siuet pa-sirinkimas antai lipomaniakams b-dinga pieti mog su kaukole rankoje.[...] Psichikos sutrikimai danai skatinanetiktin tapybos darb ar pieini ori-ginalum, kuris skatinamas liguistosvaizduots. [...] Daniausiai psichopato-loginis originalumas virsta keistumu,manieringumu, kurio logika galima tiktam tikrame psichopatologiniame kon-tekste.4 Pastebimas ir grafini simboli,ifravimo, kodavimo polinkis, kartu irnesmoningos komunikacijos siekimas.

iuo atveju svarbu tai, kad Lombro-so suformuluota problematika pakanka-mai tiesiogiai sujungia metapsichologi-n mastymo krypt su pozityvistinmis,empirinmis tendencijomis ir provokuo-ja bendr svokin kontekst, kuriameestetiniai sprendiniai negali bti trak-tuojami kaip sau pakankamos sistemosvienetai. Anoniminio pamilio pieinyspradeda konceptualiai funkcionuoti es-tetini kod susijusi su groio, sa-viraikos, estetins prasms problema-tika erdvje. Tuo tarpu dails stili is-

torijoje staiga sivelia alogiki psichopa-tologiniai lygmenys.

Pastarj konjunkcij paradoksalipsichopatologijos ir estetikos sveikostaktik dar akivaizdiau ir kartu sub-tiliau galt iliustruoti du garsaus XIXa.prancz psichiatro Jeano MartinoCharcot (18251893) veikalai, skirti iste-rins neurozs vizualizacijai t.y. tipo-logizacijai, klasifikacijai, skandalingamivieinimui ir, galima sakyti, net gi su-krimui, odiu psichiatro profesinspraktikos Salptrire klinikoje apiben-drinimui. Tiesa, krybos itak klausi-mai ia nekeliami, taiau ie veikalai tuoir yra doms, nes mokslins reprezen-tacijos problemikumas sprendiamasparadoksaliu estetiniu keliu.

Veikale Salpetriero fotografin ikonog-rafija (Iconographie photographique de laSalptrire, 1885) Charcot pateikia isa-mi isterins neurozs foto dokumenta-cij. Viena vertus taip tarsi pateikiamaisterijos iklotin, metodikai klasifikuo-jami kniki isterijos pavidalai. Kita ver-tus ir tai labai svarbu neva beali-ka ir mokslikai objektyvi fotografinsmedijos logika pajungiama klasikinsestetikos kanonams. Taigi, isterija klasi-fikuojama ne vien tik kaip mokslinisfaktas, taiau tikrja to odio prasmekuriama jos ikonografija. Tai reikia,kad pastarosios itak turtume iekotiir estetikos tradicijoje.

Taigi, vaizdiniai iose fotografijosetampa paveikslais estetins logikos pras-me. Svarbu tai, kad Charcot elgiasi nekaip bealikas mokslininkas, taiau la-biau kaip menininkas jis tiesiogine toodio prasme provokuoja isterines b-

JAUNJ OPUSAI

191LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

senas tiek hipnozi seans metu, tiek sa-vo fotografiniams paveikslams. Jis kom-ponuoja beprotyb, suteikia jai estetins sis-temos tvark tam, kad galt j pateikti kaippsichopatologins sistemos sinonim.

iuo atveju, fotografijose paradoksa-liai regime pamili knus, paklstan-ius estetins logikos dsniams isteri-nis pamiimas regimas per klasikiniopaveikslo prizm. Matome kompozicijtiesiogine to odio prasme.5 Pamil,pozuojanti isterines konvulsijas, tampanature morte. Kartais tos konvulsijoskeistai supanaja su barokine ventjvaizdavimo tapyboje tradicija. Gal ga-le, Charcot turi savo model, pozuotojAugustin, kuri pasirodo fotografiniuo-se cikluose kaip isterijos pavidalas, vei-das ar kvazi- veidas.

Taigi, tariamai gietai mokslin dis-kurs projektuojama estetini kod lo-gika kuria keist estetins psichopatolo-gijos erdv. Taip isterija ne tiek klasifi-kuojama, kiek kuriama kaip knikaisusijusi svoka. Mintos pradioje scho-penhauerikos metapsichologijos fonetoks kelias, ko gero, gali pasirodyti kaippozityvistin antitez, taiau taip neb-tinai turi bti traktuojama.

Kitame veikale Apsstieji dailje (LesDmoniaques dans lart) Charcot silo darvien paradoksal psichopatologins irestetins sistemos sujungimo model. ioveikalo angoje psichiatras teigia mes silome parodyti isterins neuro-zs iraikas, atspindtas dailje, kuriosbuvo vertinamos ne ligos, taiau dvasiosperversij ir netinkam veiksm kon-tekste. [...] dail, apleisdama simbolinkalb, transformavosi detalias gamtos

studijas. Apsstj pavidalai apnuoginaarchaini konvencij ar paviens vaiz-duots enklus tam, kad galtume juosparodyti tikrovikai kaip nesunkiai at-pastam isterin neuroz.6

Taigi, Charcot atlieka atvirktin, ta-iau i esms pana konceptual psi-chiatrins savi-legitimacijos veiksm pateikia 67 vairi epoch miniatir irgravir, daniausiai vaizduojani pik-tj dvasi ivarym, reprodukcijas, ku-riose paradoksaliu bdu projektuoja psi-chopatologinio diskurso logik. Taigi,iuo atveju Charcot vykdo psichopato-login ekspansij tiesiogiai estetikossfer, sujaukdamas pastarosios prasmihierarchij.

XIa. miniatiroje Apsstasis berniukasCharcot atlieka savotik hermeneutinar pseudo-hermeneutin veiksm, visdmes sutelkdamas berniuko ilinki-m atgal, kuriame suprojektuojamastipika isterikams lanko ar arkos(larc de cercle) kno poza.7 Daugybjekit pavyzdi atpastami bdingi le-targijos, epilepsijos, hipochondrijos po-ymiai. Tos miniatiros ir graviros at-siveria mums kaip aptariamojo laikotar-pio psichiatrini klinik prototip at-vaizdai, retrospektyviai prikeliantys mo-dernias psichopatologines svokas nau-jam gyvenimui tolimuose naujai projek-tuojamos istorijos teritorijose.

Rafaelio pieinys egzaminuojamas irpralaimi, nes jame vaizduojamos figrospozoje neaptinkami jokie tipiki epilep-sijai ar isterijai poymiai. iuo poiriupieinys yra netikslus ir netikrovikas.

Charcot Apsstj dailje pateikti pa-vyzdiai atgaline data kuria ir steigia

KSTUTIS APOKA

192 LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

psichiatrij kaip moderni retorin siste-m, turini savo prieistor. Kultrins,religins ir estetins tradicijos pavidaluo-se irykja psichopatologiniai kontrai,kvestionuojantys mint tradicij logikir prasmines struktras. Paradoksaliojepozityvistinje Charcot sistemoje vaiz-duojamasis Vakar menas, nesvarbu ko-kias funkcijas atliks ir kokiame konteks-te egzistavs, gauna akylo tikrovs ste-bjimo ir verifikavimo status, atsisklei-diant psichopatologini svok (naujo-jo aikinimo) kontekste.

Atliekama keista inversija mintastradicijas ir jose tarpstanius pavidalusmontuojami iorikai panas, taiaufunkcionuojantys kitoje konceptualiojesistemoje prasmikai svetimi enklai veikalo pabaigoje psichiatras isamiaiapibdina isterij ir pateikia atitinkamisterini kno poz galerij. Taigi vienosprasms staiga ima reprezentuoti kitas.Biblins egzorcizmo situacijos logika per-dengiama kita simuliacine logika ir iossituacijos veikjai perkeliami paradok-sal (anti)hermeneutin kontekst.

Viena vertus, dail ir estetin smo-n skiepijama patologijos galimyb a pri-ori. Kita vertus psichopatologin dis-kurs nesmoningai leidiami paslptiestetikos elementai, kaip nesmoningasavisteigos ir ideologins manipuliacijosgalimyb. Taip patologija ir premoder-nioji dail atsiduria naujoje funkcinjesistemoje, grstoje abipusiu svokiniupalaikymu, kuris moderniose dails for-mose mutuoja bendr visum.

Daugybje Charcot pateikiam pa-vyzdi dominuoja piktj dvasi iva-rymo, igydymo, egzorcizmo siuetai,

kuriuose pagrindinis dmesys skiriamasventiesiems ir j atliekamo stebuklo fak-to steigiai ir tvirtinimui. Taigi, ekstra-poliuojant paio psichiatro (pseudo)her-meneutin logik, ventiesiems reiktskirti psichiatro ar terapeuto funkcijas.Taiau pastaruosius Charcot ignoruojatuo paiu, matyt, nesmoningai vengda-mas nepatogi klausim apie psichiatri-jos prigimt ir mokslikum. Juk patiesCharcot atliekami hipnozs seansai galibti etikai traktuojami dviprasmikai tiesiog kaip patogi susikurtoms svo-koms manipuliacija. I esms atliekamasdiagnostinis veiksmas, tik diagnoz nu-statoma ne piktj dvasi apsstiems he-rojams, taiau netiesiogiai paiai kult-ros tradicijai ir dailei, nors Charcot vei-kalo kontekste pastaroji atlieka tiesiognealiko mediumo vaidmen.

Kita vertus, tokia i pirmo vilgsniokeista projekcija nra tokia jau paradok-sali. Juk beprotybs ir psichopatologiniaidiskursai, nesvarbu ar jie remtsi iracio-naliu, subjektyviu biologizmu, metapsi-chologine retorika, ar pozityvistmismokslinmis nuostatomis kaip kadCharcot atveju beprotybs ar psicho-patologins tamsos bedugnje neiven-giamai turi susidurti su etins religinstradicijos diskursais ir tiesiogiai ar netie-siogiai su jais diskutuoti. Taigi Charcot,nors ir aplinkiniu keliu, netiesiogiai, ta-iau atlieka panai Schopenhauerikir kartu paradoksali psichopatologininversij, taip bandydamas sukurti spe-cifin neurologin\psichopatologin dis-kurs. Juk neurologija, kaip grietaimokslin disciplina, tarsi ir atsisako spe-kuliatyvi metapsichologini prielaid,

JAUNJ OPUSAI

193LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

taiau pats faktas, kad visa krikioni-ka tradicija (religinis pasaulio mstymasapskritai), biblini ir jais sekani ste-bukl istorija ir ikonografija radikaliaitransformuojama iimtinai neurobiolo-gini ir neuropsichiatrini lig proble-matik, jau sukuria problemik polemi-kos su religiniais diskursais lauk. Pas-tarasis, nepaisant grieto empirizmo po-zicijos, yra bdingas XIXa.pab.XXa.pr. mokslinio ar spekuliatyvausbiologizmo, bdingo pvz.: psichoanali-zei, mstymo pavyzdys. i tendencija,jei nekreipsime dmesio atskir neuro-logijos, psichiatrijos, psichologijos moks-lo ak specifik, gyvuojanti ir iandien,liudija epochin l pamatini krik-ionikosios kultros ties, postulatgrit. iaip ar taip stebukl knygosyra savotikas to meto visuomenje pa-plitusi susirgim metratis (iklotin).Btent per iuos stropiai dokumentuo-tus stebuklus mes suvokiame to laikomoni fizini bei dvasini negandpaplitim, j vairov bei joms teikiamreikm. Taiau btina atsivelgti ir neivengiam paklaid. Stebukl knygo-se paprastai (su retomis iimtimis) ap-raomi tik visikai ar i dalies skmin-gai bei vaizds stebuklingo igijimo at-vejai. ia beveik neminimi tikrai mir arneprisikl i ligos patalo ligoniai. Taddominuojanti stebukl knyg patologi-ja mins ar ltins remituojanios li-gos, neretai turinios savotik simboli-n aur ar dramatizmo element.

`domu tai, kad didioji i lig da-lis neurologiniai ar neuropsichiatriniaisutrikimai.8

Paradoksalu tai, kad poleminis lau-kas kuriamas pasitelkiant vaizdinius

plaija prasme krikionikj iko-nografij, dails istorij, fotografij. isnekaltas kontekstas tampa beprotybsir psichopatologijos skiepijimo bt,kartu ir estetinio patyrimo pagrindu.

Vaizdinys nra traktuojamas kaip be-tarpikai kylantis i psichins tamsos,patologins neinomybs chaoso; vaiz-din, tiek piet, tiek tapyt, tiek fotogra-fuot Charcot suvokia kaip objektyvtikrovs stebjimo rank, kurio pagalbairykinami iki tol nepastebti psichopa-tologiniai bties bruoai. Taiau i es-ms vaizdiniui (taip pat ir gestui, kito-kiai knikai iraikai), tik kiek kitokiubdu, priskiriami patologiniai bruoai.Kadangi, kaip minjau, pati medija, tu-rinti atlikti tarpininko vaidmen, tampair galutiniu adresatu ir tikslu, tai joje ne-va objektyviai reprezentuojami ir klasifikuo-jami patologiniai bties bruoai nejuia tam-pa ir paio vaizdinio, iuo atveju vaizduo-jamosios dails bruoais.

Taigi, tiek iracionalioji teorin tradi-cija, tiek pozityvistins paradigmos,XIXa. pab.XXa.pr. i esms gyvendi-na beprotybs ir psichopatologijos este-tizacijos ir estetikos psichopatologizaci-jos projekt.

Pastarasis vyksta tarsi dviem lygme-nimis viena vertus iracionaliosios filo-sofijos, pirmiausia openhauerio, idjos,teigianios genialumo ir beprotybs s-sajas subjekto psichikoje, plinta psichiat-riniuose ir estetiniuose diskursuose, ki-ta vertus, kaip mintu Charcot atveju,psichopatologizacija vyksta atvirkti-niu, moksliniu pozityvistiniu keliu, kaidail ir estetins kategorijos netenka sa-vo autonomikumo ir pajungiamos ne-va mokslins perspektyvos demonstra-

KSTUTIS APOKA

194 LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

vimui. Taiau ir tokiu bdu sujungtosprasmins sistemos, sveikaudamostransformuoja savo enkl prasmes.

Psichopatologini kod inkorporavi-mas estetinius ir prieingai, nuo XIXa.antrosios puss tampa btina bendra-kultrine savybe, organizuojania mo-derniosios dails praktikas ir daugel jasreflektuojani diskurs.

Charcot (anti)hermeneutinje siste-moje vaizdinys ir estetiniai kodai bruta-liai pajungiami isterijos, kaip atitinka-m vizuali iraik suponuojanio mo-delio logikai. Kultros tradicija kalina-ma specifini, drastik isterins neuro-zs kno poz kaljime. Tai svarbusfaktas, turint omeny, kad iai isterineilogikai yra pajungiamas ir knas. To-kiu atveju psichiatrinis gydymas ir v-liau i pastarojo besiformuojani tera-pini praktik ideologija, kyla i para-doksalios patologikos asmenybs pro-jekcijos jau egzistuojanias kategorijasir vertinimo normas.

Taigi, minti pavyzdiai nurodo tamtikrus sociokultrinius pokyius, kurikontekste psichiatriniai diskursai neretaisteigia save ir estetini kod pagalba,kita vertus etikos (estetikos ir dailspraktikas) sileidiami psichologizuotivertinimo kriterijai.

Lombroso, Charcot atvejai mums do-ms tuo, kad, kaip jau minjau, jie kuriasavotik neklasikin patologins retori-kos model tiek krybini proces reto-rikoje, tiek tiesiogiai vaizdiniuose ir jpagalba, kaip kad mintoje XIa. minia-tiroje ir siekia artim schopenhaueri-kam ar freudikam mstymui tiksl steigti psichopatologij kaip pirmin so-

ciokultrin kategorij, latentikai egzis-tavusi nuo istorijos pradios ir atpain-t btent dabar. O tai, kad ji daniausiaireikiasi religiniuose potyriuose, ko ge-ro palieka ir paiai psichopatologijai,kaip mokslinei svokai, tam tikro misti-nio paradoksalumo ym ir isaugo eti-ni sprendini klausim neisprst.

Galima sakyti, kad ir prajus dau-giau nei imtui met, iliko Charcot po-irio dails istorijos (ikonografijos) irneurologini sutrikim santyk tradici-ja. Dails istorijoje, netgi Biblinse sce-nose tiesiogiai (i pozityvistinio arbaempirinio poirio tako) taip pat iif-ruojami vairi neurologini sutrikim epilepsijos, paralyiaus, komos, afazi-jos, neuro-muskulini sutrikim etc.,pdsakai.9 Kanuto Rusecko Besiypsanioitalo portrete atpastamas Myastheniagravis neuromuskulinis sutrikimas,specifikai ikreipiantis veido mimik nutapytas 1823 m., penkiasdeimt metanksiau nei buvo apraytas profesin-je literatroje.10

Vadinasi, sumuodami savo svarsty-mus ia tema galime pamginti atsaky-ti nuolatos kirbjusi klausim: kuosvarbi tokia kontekstuali inversija mo-derniajai dailei ir vlesnms XX a. ant-ros puss terapinms praktikoms? Kaipjau minjau Lombroso, Charcot ir dau-gelis vlesni psichiatr bties psicho-logizavim atlieka susiedami su kry-bos procesais ar vizualiojo medijavimopagalba. Taiau Charcot inversijos me-chanizmai, ko gero akivaizdiausi. Norsdails istorija, pati dail, ypa fotogra-fija, atlieka aikinamojo mediumo funk-cijas, taiau is mediumas neretai ir tam-

JAUNJ OPUSAI

195LOGOS 522007 LIEPA RUGSJIS

pa galutine psichopatologijos svok irmoderniosios psichiatrijos savikros ins-tancija. Taip vaizdinys, nesvarbu ar at-stovaujantis dailei ar tiesiog fotografi-niam dokumentavimui pajungiamaspsichopatolgini diskurs logikai. Kita

vertus, minti pavyzdiai, ko gero, pui-kiai iliustruoja Vakar kultros konteks-tualjimo proces ir konceptualaus tarp-disciplinikumo pagrindini postmo-derniosios kultros bruo formavi-mosi pradi.

Literatra ir nuorodos

11 Antanas Andrijauskas. Kultros, filosofijos ir me-no profiliai (Rytai- Vakarai- Lietuva). Vilnius:KFMI, 2004, p.208.

12 Arthur Schopenhauer. Pasaulis kaip valia ir vaiz-dinys. Vilnius: Pradai, 1995, p.279281.

13 . -. .-, 1892, p.21.

14 Ten pat, p.98101.15 Didi-Huberman G. Invention of Hysteria: Char-

cot and the Photographic Iconography of the Sal-ptrire. London: MIT Press, 2003, p.2021.

16 Charcot J.M., et Richer P. Les Dmoniaquesdans lart. Paris, Adrien Delahaye et mile Lec-

rosnier ed., Place de LEcole-de-Medecin, 1887,p.IIIXII.

17 Ten pat, p.8.18 Budrys Valmantas, Rainait Tojana. Stebuk-

l laukas ir neurologija: neurologiniai sutrikimaiLietuvos stebukl knygos // Neurologijos semina-rai, 2007, Nr.11 (37), p.41.

19 Budrys Valmantas. Neurology in Holy Scriptur// European Journal of Neurology, 2007, N14,p. e1e6.

10 Budrys Valmantas. A Portrait of MyastheniaGravis? // European Journal of Neurology, 2005,N54, p.240241.