LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Dovil÷ Milukait÷ 6 kursas 3 grup÷

ENDOSKOPIJOS PANAUDOJIMAS KLINIKINöJE DIAGNOSTIKOJE

USE OF ENDOSCOPY METHODS IN CLINICAL DIAGNOSIS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Audrius Kučinskas

KAUNAS, 2014

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Endoskopijos metodų panaudojimas klinikin÷je diagnostikoje“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO (data) (darbo vadovo vardas,

pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas,

pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus)

parašas)

3

Turinys Įvadas ........................................................................................................................................................ 9

1.Literatūros apžvalga............................................................................................................................. 11

1.1 Endoskopinis tyrimas.................................................................................................................... 11

1.2 Endoskopo sandara ....................................................................................................................... 12

1.3 Virškinimo trakto endoskopinis tyrimas ....................................................................................... 14

1.4 Kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas ........................................................................................ 19

1.5 Oro maišų endoskopinis tyrimas................................................................................................... 23

1.6 Šlapimo takų endoskopinis tyrimas .............................................................................................. 25

2. Tyrimo metodika................................................................................................................................. 27

2.1 Pasiruošimas tyrimui..................................................................................................................... 28

2.2 Tyrimas ......................................................................................................................................... 29

3. Tyrimo rezultatai................................................................................................................................. 33

4. Tyrimo rezultatų aptarimas ................................................................................................................. 42

Išvados .................................................................................................................................................... 44

Literatūros sąrašas................................................................................................................................... 45

4

Santrumpos

LOPL – l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga.

EGUS (eng. equine gastric ulcer syndrome) – arklių skrandžio opų sindromas.

5

Santrauka

Temos pavadinimas. Endoskopijos metodų panaudojimas klinikin÷je diagnostikoje.

Vieta ir laikas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos

fakultetas, Neužkrečiamųjų ligų katedra, Kaunas, 2011-2013.

Darbo apimtis – 43 puslapiai. Darbe yra 11 paveikslų. Naudota 40 literatūros šaltinių.

Darbo tikslas. Įvertinti endoskopinio tyrimo reikšmę neužkrečiamųjų ligų diagnostikai arkliams.

Darbo uždaviniai. Susipažinti su užsienio autorių publikuojama literatūra, apie endoskopinių tyrimų

pritaikymą veterinarin÷je medicinoje; įvertinti, kokiems tikslams naudojami endoskopijos metodai;

įvertinti, kuris endoskopinis tyrimas dažniausiai atliekamas; įvertinti, kokios patologijos dažniausiai

aptinkamos; nustatyti, pagal kokius simptomus atliekamas endoskopinis tyrimas.

Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas 2011 – 2013 metais magistrantūros studijų metais LSMU

VA Stambiųjų gyvūnų klinikose. Tyrimo metu buvo atliekami endoskopiniai tyrimai: gastroskopija,

bronchoskopija, laringoskopija. Tyrimo įranga – videoendoskopo sistema VIDEO MED. Iš viso

konsultuoti 169 pacientai, iš jų 35 pacientams buvo atliktas endoskopinis tyrimas. Tyrimas buvo

atliekamas remiantis klinikiniais simptomais.

Rezultatai. Endoskopiniu tyrimu tirti 35 pacientai, kuriems pasireišk÷ būdingi klinikiniai simptomai.

Gastroskopija buvo atlikta 17 pacientų (49 proc.), bronchoskopija atlikta 12 arklių (34proc.), o

laringoskopija – 6 arkliams (17 proc.). Tyrimo metu nustatytos šios patologijos: EGUS, LOPL, gerklų

paralyžius. Arklių skrandžio opų sindromas buvo nustatytas visiems 17 pacientų, kuriems buvo

atliekama gastroskopija, tai sudaro 100 proc. LOPL nustatyta 10 pacientų iš 18, kuriems buvo

atliekamas kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas, tai sudaro 56 proc. Gerklų paralyžius buvo nustatytas

visiems 6 pacientams, kuriems buvo atlikta laringoskopija.

Išvados. Remiantis užsienio autorių publikuojamais straipsniais, endoskopinis tyrimas yra tinkamas

tiek užkrečiamųjų, tiek neužkrečiamųjų ligų diagnostikai. Endoskopinis tyrimas naudojamas diagnoz÷s

patvirtinimui. Endoskopinis tyrimas yra atliekamas remiantis pasireiškiančiais simptomais arba jų

kompleksu. Stambiųjų gyvulių klinikose vienodai dažnai atliekamas tiek kv÷pavimo takų endoskopinis

tyrimas, tiek virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas. Atlikus virškinamojo trakto endoskopinį tyrimą

dažniausiai aptinkama patologija – arklių skrandžio opų sindromas, o atlikus kv÷pavimo takų

endoskopinį tyrimą dažniausia patologija buvo l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga. Stambiųjų gyvulių

6

klinikoje buvo atliekamas endoskopinis tyrimas remiantis klinikiniais simptomais. Dažniausiai

pasitaikantis virškinamojo trakto simptomas – fizinio krūvio netoleravimas. Dažniausiai pasitaikantis

kv÷pavimo takų simptomas – kosulys.

Raktažodžiai. Endoskopija, gastroskopija, bronchoskopija, laringoskopija, l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių

liga, arklių skrandžio opų sindromas.

7

Summary

Theme of the research paper . Use of endoscopy methods in clinical diagnosis .

Institution and Date. Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary

Faculty, Department of Non-Infectious Diseases, Kaunas, 2013.

Aim of the research paper. To evaluate the role of endoscopic diagnosis of horses’ non-infectious

diseases.

Volume of the research paper. 43 pages. 11 pictures. 40 literature sources.

Objectives of the research paper. To get acquainted with material, about the appliance of endoscopic

diagnosis in veterinary medicine, published by foreign authors; to study what these are the aims to use

endoscopy methods; to discover the most highly endoscopic diagnosis used; to research what most

common cases of pathology are diagnosed; to identify which symptoms are clues to determine an

endoscopic diagnosis.

Methodology. The research was carried out in 2011 – 2013, during the years of obtaining Master’s

Degree in Heavy Animals clinics at LHSU VA. The following diagnoses of endoscopy were made in

the course of the research: gastroscopy, bronchoscopy, laryngoscopy. The research equipment used was

a video endoscopy system VIDEO MED. In total 169 patients were consulted and 35 out of the total

were examined using endoscopy. The study was carried out on the basis of clinical symptoms.

Results. 35 patients with clinical symptoms were examined using the method of endoscopy.

Gastroscopy was carried out on 17 patients which make 49 per cent, bronchoscopy – 12 horses ( 34 per

cent), laryngoscopy – 6 horses (17 per cent). During the research, the following cases of pathology

were diagnosed: EGUS, COPD, laryngeal paralysis. Gastric ulcer syndrome in horses was diagnosed in

all 17 patients (100 per cent), which underwent the medical examination. COPD was diagnosed in 10

patients out of 18 examined by the method of endoscopy, which makes 56 per cent. Laryngeal paralysis

was diagnosed in all 6 patients which underwent laryngoscopy.

Conclusions. According to foreign author articles, endoscopy is suitable for infectious and non-

infectiuos diseases diagnosis. Endoscopy is used to confirm diagnosis. Endoscopic examination is

being performed based on manifested symptoms or their complex. At the large animal clinics

bronchoscopy and gastroscopy are being performed at the same frequency. The most common

pathology found after the gastroscopy was EGUS, and the most frequent pathology found after

bronchoscopy was COPD. Endoscopy performed at the large animal clinic was based on clinical

8

research. The most common digestive tract symptom – intolerance for physical strain. The most

frequent respiratoric symptom – cough.

Key words. Endoscopy, gastroscopy, bronchoscopy, laryngoscopy, chronic obstructive pulmonary

disease, equine gastric ulcer syndrome.

9

Įvadas

Arklys - nuo senų laikų neatsiejamas nuo žmogaus. Dar senųjų civilizacijų laikais arkliai buvo

kinkomi į krovininius arba kovos vežimus. Tik v÷lesniame laikotarpyje žmon÷s ÷m÷ jodin÷ti arkliais.

Ypač viduramžiais juos intensyviai naudojo ne tik karams, bet ir kaip tinkamą darbo j÷gą. Pasak

istorinių šaltinių pirmieji prijaukinti arkliai buvo daug mažesni, siek÷ vos metrą. Tačiau tolimesnis

vystymasis, prisitaikymas l÷m÷ jų dabartinę išvaizdą.

Šiais mokslo ir naujų technologijų laikais darbinius arklius vis labiau išstumia įvairios

technikos, galinčios s÷kmingai apdirbti daug didesnius žem÷s plotus per mažesnį laiko tarpą. Kaimuose

vis dar galima pamatyti vieną kitą besiganantį arklį. Šiais laikais žirgai daugiau laikomi d÷l sportinių

interesų, laisvalaikio praleidimui, gydymui (hipoterapija). Vis dažniau žirgų augintojai susiduria su

arklių sveikatos problemomis, kurių dažna priežastis yra netinkamas gyvulio laikymas. Vis rečiau jie

išgenami į pievas, o daugiau laiko praleidžia uždaryti tvartuose, kur gausu dulkių ir mikroskopinių

grybų. Vis dažniau gyvuliai patiria bereikalinga stresą d÷l nuolatinio raitelio keitimosi.

Kiekvienais metais vis daug÷ja pacientų, kuriems atliekamas endoskopinis tyrimas. Arkliams,

kurių šeimininkai pasteb÷ję pirmuosius simptomus kreipiasi į specialistus, yra lengviau diagnozuoti

ligas, pažeidimai n÷ra tokie sunkūs, tinkamai pritaikius gydymą gyvulys lengviau sveiksta ir atgauna

fizinę formą.

Darbo tikslas: Įvertinti endoskopinio tyrimo reikšmę neužkrečiamųjų ligų diagnostikai,

arkliams.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su užsienio autorių publikuojama literatūra apie endoskopinių tyrimų pritaikymą

veterinarin÷je medicinoje.

2. Įvertinti, kokiems tikslams naudojami endoskopijos metodai.

3. Įvertinti, kuris endoskopinis tyrimas dažniausiai atliekamas.

4. Įvertinti, kokios patologijos dažniausiai aptinkamos.

5. Nustatyti, pagal kokius simptomus atliekamas endoskopinis tyrimas.

10

11

1.Literatūros apžvalga

1.1 Endoskopinis tyrimas

Endoskopija (lot. endos - vidus; scope - žiūr÷ti). Endoskopinis tyrimas yra atliekamas

specialaus prietaiso (endoskopo) pagalba kūno viduje apžiūrint ertmes, kanalus ir organus. Endoskopija

yra taikoma diagnozuojant įvairias ligas. Tyrimo metu yra apžiūrimi vidiniai tuščiavidurių organų

paviršiai, visas organas ar audiniai. Tai palengvina diferencinę diagnozę. Endoskopo pagalba galima

paimti m÷ginius bakteriologiniams tyrimams, ar biopsiją tam tikro organo ar audinio. Endoskopijos

metu galima atlikti kai kurias nesud÷tingas chirurgines intervencijas (Brazil, 2010).

Endoskopiniai tyrimai (Tavernor, 2008):

• kolonoskopija – tiriamas storasis žarnynas;

• artroskopija – mažos chirurgin÷s intervencijos, sąnarių ligoms gydyti ir diagnozuoti;

• histeroskopija – tiriama gimda;

• cistoskopija – tiriama šlapimo sistema;

• fetoskopija – tiriamas vaisius gimdoje;

• laringoskopija – gerklos, įskaitant ir balso stygas;

• rinoskopija – nosies ertm÷s tyrimas;

• proktoskopija – tiesioji žarna ir storosios žarnos galas;

• torakoskopija – tiriami plaučiai;

• laparoskopija – mažos chirurgin÷s intervencijos procedūra, tiriama pilvo ertm÷ ir joje

esantys organai;

• bronchoskopija – tiriami apatiniai kv÷pavimo takai;

• gastroskopija – tiriama stempl÷, skrandis ir plonojo žarnyno dalis;

• tracheoskopija – tiriama trach÷ja.

12

1.2 Endoskopo sandara

Endoskopo sudedamosios dalys:

1. Išorin÷s dalys (1pav.):

• Šviesolaidis – jungiasi į šviesos šaltinį. Oro pūtimo, vandens purškimo ir siurbimo

kanalai taip pat jungiasi į šviesolaidį. Video endoskopo šviesolaidis n÷ra atsparus

vandeniui, tod÷l prieš valant svarbu jį uždengti (Shumway & Broussard, 2003).

• Jungiamasis kabelis – sujungia šviesolaidį su pagrindine endoskopo dalimi (Shumway

& Broussard, 2003).

• Endoskopo valdymo dalis – jame yra endoskopo valdymo ranken÷l÷s, kurios leidžia

valdyti distalinį endoskopo galą, oro įsiurbimą, vandens vožtuvus. Biopsijos kanalo

pra÷jimas yra netoli endoskopo valdymo pamatin÷s dalies. (Shumway & Broussard,

2003)

• Endoskopo lanksčioji dalis – tyrimo metu yra įvedama į paciento tiriamąjį organą.

Distalin÷je dalyje yra šviesos šaltinis, oro/ir vandens purkštuvai, darbinis kanalas,

objektyvas. Išorin÷ šios dalies danga yra pagaminta iš minkštos ir lanksčios medžiagos,

kuri yra labai lengvai pažeidžiama (Shumway & Broussard, 2003).

13

1pav. Endoskopo išorin÷s sudedamosios dalys (Shumway & Broussard, 2003).

2. Vidin÷s dalys (2pav.):

• Biopsijos kanalas – tai vamzdelis, einantis nuo endoskopo valdymo pamatin÷s dalies iki

distalin÷s endoskopo dalies su įjungimo ir išjungimo vožtuvais (Shumway & Broussard,

2003).

• Oro ir vandens sistema – svarbi pagalbin÷ priemon÷ atliekant endoskopiją. Oras

pučiamas specialaus siurblio pagalba pro oro/vandens purkštuvą siekiant prapl÷sti

tiriamojo organo tūrį. Vanduo pilamas to pačio kanalo pagalba, prie endoskopo

prijungus specialią talpą su vandeniu. Vanduo naudojamas nuplauti tiriamo organo

sieneles, taip pat objektyvą, kuris apsineša gleiv÷mis ir šiūkšl÷mis. Ši sistema valdoma

endoskopo valdymo dalyje esančiais vožtuvais ir ranken÷l÷mis (Shumway & Broussard,

2003).

• Vaizdo sitema – videoendoskopo distaliniame gale yra įmontuota video kamera su

šviesos šaltiniu. Jų pagalba galima matyti nufilmuotą vaizdą ekrane (Shumway &

Broussard, 2003).

2 pav. Endoskopo vidin÷s sudedamosios dalys ( Shumway & Broussard, 2003).

14

1.3 Virškinimo trakto endoskopinis tyrimas

Gastroskopija – virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas. Šis tyrimo metodas yra labai svarbus

diagnozuojant arklių virškinimo trakto ligas, nes šis metodas leidžia ekrane vizualiai pamatyti stemplę,

įskrandį, skrandį (abi jo dalis, liaukinę ir neliaukinę), skrandžio vartus. Endoskopo pagalba galima

patekti į daugelio arklių dvylikapirštę žarną (Savage, 2009). Dažniausiai naudojama endoskopin÷

technika yra standartinis endoskopas (lanksčioji dalis) su galimybe paimti biopsijos m÷ginį iš skandžio

ar dvylikapiršt÷s žarnos (Spillmann, 2008).

Stempl÷:

• tai vamzdinis organas, 120 – 150 cm ilgio, jungiantis ryklę su skrandžiu. Stempl÷s

sienel÷ sudaryta iš gleivin÷s, raumenin÷s pl÷v÷s ir jungiamojo audinio. Kaklo srityje

stempl÷ guli dorsaliai ir šiek tiek kairiau trach÷jos. ( Zoppa et al, 2006)

Skrandis sudarytas iš dviejų dalių:

• neliaukin÷ dalis – balsvai rausvos spalvos. Tai viršutin÷ skrandžio dalis, į kurią nuolat

stumiamas pašaras žirgui šuoliuojant. Šioje srityje dažnai aptinkami šie pakitimai:

1. hiperkeratoz÷ – audinio sustor÷jimas, neretai atsiranda po netinkamo skrandžio

ligų gydymo;

2. erozijos;

3. opos;

• liaukin÷ dalis – tamsiai rožin÷s spalvos. Jei šioje srityje yra opų, tai gali sukelti rimtus

arklio diegliavimus ( Savage, 2009).

Endoskopo pagalba atliekami tyrimai virškinimo trakte:

• Oesofagoskopija – įvedus endoskopą tiriama stempl÷ nuo gerklų iki pat įskrandžio.

Tyrimo metu endoskopo vamzis vedama pro nosies šnervę į nosiaryklę ir tada žemyn

link stempl÷s. Tai atlikti naudinga jei gyvūnas nuolat užspringsta (stempl÷s obstrukcija)

arba po užspringimo. Šis tyrimas taip pat labai naudingas, jei stempl÷je yra opų (Savage,

2009).

15

• Gastroskopija – tai endoskopinis skrandžio tyrimas. Norint atlikti šį tyrimą suaugusiam

arkliui, reikalingas 3 metrų endoskopas, nes jo pagalba galima nuodugniau ištirti ne tik

skrandį, bet ir skrandžio vartus (Savage, 2009). Šis metodas naudingas patvirtinant

skranžio opas, jų laipsnį arba stebint pritaikytos terapijos efektyvumą (Stoneham, 2010).

• Gastroduodenoskopija – tai kompleksinis skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos tyrimo

metodas (Savage, 2009).

Prieš atliekant endoskopinį tyrimą labai svarbus pasiruošimas. Kumeliukų ir suaugusių arklių

paruošimas šiam tyrimui šiek tiek skiriasi:

1. Kumeliukai: Žindantys kumeliukai, kurie dar ne÷da kietojo pašaro, leidžiama žįsti iki 2-

4 valandų prieš endoskopinį tyrimą. Kumeliukai, kurie ÷da kietą pašarą, prieš tyrimą turi

būti alkinami 8- 12 valandų ( Murray, 2002). Kumeliukams nuo 30 iki 60 dienų amžiaus

naudojamas standartinis 100 centimetrų ilgio optinis endoskopas. Norint nuodugniai

išnagrin÷ti skrandį ir dvylikapirštę žarną vyresnio amžiaus jaunikliams yra reikalingas

ne trumpesnis nei 200 centimetrų ilgio optinis endoskopas. Vyresniems nei 6 m÷nesių

amžiaus kumeliukams yra naudojamas 300 centimetrų ilgio endoskopas, taip pat kaip ir

suaugusiems arkliams (Chaffin, 1999). Raminamieji vaistai nevisada yra reikalingi

jauniems kumeliukams, bet jei gyvūnas bus perdaug baikštus, neramus ir agresyvus, tai

sedaciją ne tik apramins įsiaudrinusį gyvūną, bet ir palengvins darbą ir tyrimą

atliekančiam asmeniui. Sedacija skiriama ir doze skaičiuojama priklausomai nuo

kumeliuko dydžio, amžiaus ir temperamento (Murray, 2002).

2. Suaugę arkliai. Suaugę gyvūnai alkinami apie 12 - 16 valandų, o vanduo nebeduodamas

iki tyrimo likus 2 - 4 valandos. Neduodant pašaro ilgesnį laiką galima užtikrinti visišką

skrandžio išsituštinimą. Atsakingas asmuo privalo arklį uždaryti į specialų gardą be

kraiko arba užd÷ti specialų antsnukį, kad gyvūnas ne÷stų visko kas papuola. Arklys gali

prad÷ti ÷sti šiaudus, pjuvenas, drožles, ne÷damus daiktus. Pasitaiko, jog gyvūnas

pradeda ÷sti ir savo išmatas, jei yra labai alkanas. Endoskopinio tyrimo metu sedacija

yra reikalinga ir skiriama pagal gyvūno svorį ( Murray, 2002).

Suaugusiems arkliams atstumas nuo stempl÷s sfinkterio ir stempl÷s atsiv÷rimo vietos į skrandį

iki šnervių yra maždaug 170 - 180 centimetrų. Stempl÷ tur÷tų būti kruopščiai apžiūr÷ta, jos distaliniame

16

gale prie įskrandžio (cardia) dažnai aptinkama opų arba erozijų (Murray, 2002). Pagrindin÷ priežastis,

d÷l ko yra tiriama stempl÷, tai dusimas, užspringimas ÷dimo metu (stempl÷s obstrukcija). Kartais

stempl÷ turi būti ištiriama norint įsitikinti, ar gyvūnui reikalingas specialus š÷rimas, girdymas ar

medikamentinis gydymas ( Savage, 2009).

Atliekant gastroskopinį tyrimą naudojamas ilgas 2,5 - 3 metrų ilgio endoskopas. Tiriant

virškinimo traktą endoskopas yra įvedamas pro nosies ertmę, gerklas, stemple žemyn, kol pasiekia

skrandį. Ryjimas palengvina endoskopo patekimą i stemplę, nes kitu atveju aparatas gali patekti į

trach÷ją. (Michael J. Murray, 2002). Kai endoskopas patenka į skrandį, įrangos pagalba yra pučiamas

oras ir taip praplečiama skrandžio apimtis, kuri leidžia nuodugniau apžiūr÷ti skrandį ( Chaffin, 1999).

Skrandžio turinys tur÷tų būti gerai nuplautas nuo skrandžio sienelių, tam yra naudojamas

fiziologinio tirpalo purškimas per specialų kanalą. Susidarius pernelyg gausiam skysčio kiekiui

skrandyje, būtina jį pašalinti. Išsiurbimą galima atlikti endoskopo biopsijos kanalo arba nosies -

stempl÷s zondo pagalba ( Savage, 2009).

Kai endoskopas patenka į skrandį, žmogus atliekantis tyrimą pirmiausia mato dešiniąją pusę ir

didžiąją skrandžio kreivę (3pav.) Toliau jis vedamas dešiniąja skrandžio puse ir tada dorsaliai į

kaudalinę skrandžio pusę. Vedant endoskopą gilyn matoma mažoji skrandžio kreiv÷ ir įskrandis

(stempl÷s atsiv÷rimo vieta į skrandį). Norint patekti į dvylikapirštę žarną per skrandžio vartus,

ventraline skrandžio dalimi endoskopas yra vedamas gilyn pagal didžiąją skrandžio kreivę. Apžiūrint

įskrandį ir skrandžio vartus yra svarbu atpažinti, kada endoskopas yra nukreiptas į kranialinę pusę ir,

kad gyvūno kair÷ pus÷ ekrane yra matoma taip pat kair÷je pus÷je. Su pakankamo ilgio endoskopu per

skrandžio vartus galima patekti į dvylikapirštę žarną. Kai endoskopinis tyrimas yra baigtas, patartina

pašalinti esantį orą skrandyje, norint išvengti diegliavimo ar meteorizmo po tyrimo (Murray, 2002).

17

3 pav. Endoskopo kelias skrandyje gastroskopijos tyrimo metu (Murray, 2002).

Klinikiniai simptomai, kuriais remiantis yra patartina atlikti gastroskopiją (Savage, 2009):

• gyvūnas piktas, susierzinęs - savininkai arba treneriai gali gana tiksliai nusakyti ir

įvertinti savo arklių elgesį;

• praradę fizinę forma, nepasiekia tokių aukštų rezultatų kaip anksčiau;

• sumaž÷jęs apetitas;

• sumaž÷jęs hematokritas (anemija), o kartais sumaž÷jęs ir albuminų kiekis;

• kartais gali būti padid÷jęs kepenų fermentų kiekis;

• suprast÷jusi kailio ir odos būkl÷;

• padid÷jusi salivacija;

• griežimas dantimis;

• svorio maž÷jimas;

• minkštos ir ne iki galo suformuotos išmatos;

• žiovavimas;

18

• diegliai.

Atlikus virškinimo trakto endoskopinį tyrimą, gali būti nustatomi šie pažeidimai:

Stempl÷s obstrukcija – dažnai pasitaikantis negalavimas arkliams, kurį sukelia įstrigusios

maisto medžiagos. Šie įstrigimai dažniausiai pasitaiko aboraliai gerklų ir ties nusileidimu į krūtin÷s

ląstą. (Meyer, 1997). Stempl÷s obstrukcija taip pat dažnai pasitaiko d÷l suspausto pašaro, prastos dantų

būkl÷s, svetimkūnių ir tam tikros stempl÷s zonos susiaur÷jimo. Retais atvejais ji gali atsirasti d÷l kaklo

traumos, navikų, mediastinalinių abscesų. Tokiais atvejais prognoz÷ priklauso nuo sužalojimo

pobūdžio ir stiprumo (Leiria et al, 2009). Arkliams, kuriems yra pasireiškusi stempl÷s obstrukcija, yra

padid÷jusi salivacija iš burnos ir šnervių (seil÷se gausu pašaro dalelių), disfagija, kosulys,

žiaugčiojimas ir riaug÷jimas ištiesiant kaklą. Sutrikimas yra diagnozuojamas nosies - stempl÷s zondo

ir/arba endoskopinio tyrimo pagalba (Hance et al, 1997).

Arklių skrandžio opų sindromas (EGUS) – tai ligų kompleksas, kuris yra susijęs su stempl÷s,

skrandžio, dvylikapiršt÷s žarnos gleivin÷s pažeidimais. Skrandžio opos labai dažnai pasireiškia

kumeliukams ir suaugusiems arkliams.. Arkliai, kurie yra laikomi ganyklose ir gauna nedidelį fizinį

krūvį, dažniausiai neturi skrandžio sutrikimų. O tie arkliai, kurie laikomi garduose, nuolat intensyviai

treniruojami, jiems dažniau pasireiškia arklių skrandžio opų sindromas. EGUS gali tur÷ti didelę įtaką

gyvūno bendrai būklei ir fizinių rezultatų efektyvumui. Iš Belgijoje 2002 metais tirtų 87 arklių, kuriems

pasireišk÷ vieni ar kiti klinikiniai simptomai, 92 % arklių buvo diagnozuoti skrandžio pakitimai..

Tačiau atliekus tyrimus, kuriuose 100 kliniškai sveikų arklių, net 52 % jų buvo nustatyti sunkesni ar

lengvesni skrandžio pakitimai. Pagrindinis tyrimų skirtumas - skrandžio pažeidimai buvo daug

sunkesni tų arklių, kuriems pasireišk÷ klinikiniai simptomai (Picavet, 2002). Nors EGUS yra

identifikuotas ir gydomas jau gana seniai, bet tiksli jo etiologija n÷ra aiški. Teigiama, kad įvairūs streso

veiksniai įtakoja šio sindromo vystymąsi, o š÷rimas, laikymo sąlygos ir treniravimas yra potencialūs

rizikos veiksniai. Liga dažniausiai diagnozuojama sportiniams žirgams (Morales et al, 2009).

Diagnozuojant EGUS yra remiamasi anamneze, klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais,

gastroskopija, taip pat atkreipiamas d÷mesys į raciono pasikeitimus ar atliktą gydymą. Geriausios

prevencin÷s priemon÷s yra tinkamai parinktas pašaras, pastovus jo š÷rimas, tinkamos laikymo sąlygos

ir nereikalingo streso vengimas (Andrews, 2005).

19

1.4 Kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas

Rinoskopija, faringoskopija, laringoskopija, tracheoskopija - yra svarbūs pagalbiniai tyrimai,

turintys įtakos atitinkamų organų ligų diagnostikai (Savage, 2009). Endoskopinis tyrimas yra labai

svarbus siekiant nustatyti, ar yra kokių nors struktūrinių arba anatominių pakitimų (Woodie, 2011).

Lankstusis optinis endoskopas gali būti labai naudingas tiesioginiam kv÷pavimo takų tyrimui.

Nosies ertm÷, rykl÷, trach÷ja, bronchai- juos yra įmanoma ištirti endoskopo pagalba. Pats endoskopas

yra parenkamas atsižvelgiant į diametrą ir struktūrą, kuri bus reikalinga norint tinkamai išanalizuoti ir

įvertinti tiriamus kv÷pavimo takus. Viršutinių kv÷pavimo takų patologijos gali sukelti nekintančius ir

kintančius kv÷pavimo funkcijos sutrikimus. Nekintantis funkcijos sutrikimas yra pasteb÷tas, kai

gyvūnas kv÷puoja ramyb÷s būkl÷je ir anatominiai pakitimai yra nuolatiniai ir akivaizdūs (pvz.: nosies

ar trach÷jos skersmens susiaur÷jimas). Kintantis funkcijos sutrikimas galimai yra priklausantis nuo

veikiančių sąlygų (pvz.: kv÷pavimo sustipr÷jimas), kurios daro įtaką gyvūno klinikinei būklei (Mazan,

2010).

Prieš atliekant tyrimą arklys tur÷tų būti suvaldytas, užd÷tas lūpos suktukas. Sedacija gali tur÷ti

neigiamos įtakos gerklų funkcijai, tod÷l gali būti sunku įvertinti seduoto arklio gerklas (Woodie, 2011).

Endoskopas tyrimo metu įvedamas pro šnervę ir stumiamas link rykl÷s pagal ventralinę nosies landą,

tačiau vidurin÷ ir dorsalin÷ nosies landos taip pat turi būti įvertinamos. Geriausias metodas efektyviai

rinoskopijai atlikti - stumiant endoskopą gilyn rykl÷s link per ventralinę nosies landą (maždaug 25- 40

centimetrų), apžiūr÷ti ryklę, gerklas, trach÷ją ir tada l÷tai ištraukin÷ti endoskopą siekiant įvertinti nosies

praeinamumą. Tracheoskopija taip pat atliekama siekiant įvertint ar n÷ra jokių anatominių pakitimų

(Savage, 2009).

Klinikiniai simptomai, kuriais remiantis patartina atlikti bronchoskopiją ( Mazan, 2010):

• nenormalus kv÷pavimas;

• kosulys;

• čiaud÷jimas;

• nosies trinimas;

• išskyros iš nosies;

• kraujavimas iš nosies;

20

• nenormalūs garsai plaučiuose auskultuojant;

• prarastas arba padid÷jęs krūtin÷s rezonansas (tiriamas perkutuojant);

• padažn÷jęs kv÷pavimas;

• dusulys (pasunk÷jęs kv÷pavimas);

• pasikeitęs kv÷pavimo garsas;

• balso pokyčiai, arkliui žvengiant;

• dvokiantis iškv÷piamas oras;.

• skausmas krūtin÷s srityje;

• netoleravimas fizinio krūvio;

• svorio netekimas.

Atliekant kv÷pavimo takų endoskopinį tyrimą, gali būti nustatomi šie pažeidimai:

L÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga ( LOPL) – taip pat žinoma kaip l÷tin÷ kv÷pavimo takų liga,

yra dažniausiai diagnozuojama arkliams (Couetil, 2009). LOPL yra laikoma kaip “jautrumo” reakcija į

inhaliuojamas organines dulkes (erkes, endotoksinus) ir/ arba tam tikrus mikroorganizmus ar

mikroskopinius grybus (Asp. fumigatus, F.rectivirgula), kurių gausu prastos kokyb÷s šiene. Arkliams,

sergantiems l÷tine obstrukcine plaučių liga dažnai pasireiškia kosulys, ypač treniruočių metu, iš nosies

gali tek÷ti išskyros, kurios sudarytos iš gleivių ir pūlių, pasunk÷ja iškv÷pimas, kuris labai akivaizdžiai

pastebimas gyvūnui ilsintis. Sergančių gyvūnų kv÷pavimo dažnis gali būti normalus arba padid÷jęs

(tachypnea). Auskultuojant krūtin÷s ląstą dažnai būna girdimas švokštimas, gergždimas, trašk÷jimas,

taip pat trach÷jos srityje girdimas baršk÷jimas. Kai kuriems arkliams tokie garsai gali būti nustatomi tik

vienos plaučių pus÷s srityje. Jei LOPL yra įsisen÷jus, tokiems gyvūnams pasireiškia sportinio krūvio

netoleravimas, svorio netekimas, organizmo išsekimas, nenoras jud÷ti (Ainsworth, 2012).

Kv÷pavimo takų uždegimas – tai dažnas arklių susirgimas, sp÷jama, kad infekciją sukelia

bakterijos ir virusai, taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip endotoksinai, amoniakas, dulk÷s, kurias

įkvepia gyvūnas. Uždegimin÷ kv÷pavimo takų liga yra diagnozuojama arkliams, kuriems pasireiškia šie

klinikiniai simptomai: kosulys, gleivių kaupimasis kv÷pavimo takuose, prasti sportiniai rezultatai.

21

Jiems nepasireiškia karščiavimas, turi normalų apetitą. Dažnai trach÷joje tyrimo metu matoma

susikaupusi „balut÷“ (4pav.). Šiame kv÷pavimo takų uždegiminiame eksudate yra gausu neutrofilų

(Holcombe, 2006).

4pav. Susikaupęs eksudatas trach÷joje (Holcombe, 2006)

Trach÷jos žiedų kolapsas – tai polietiologinis sindromas, kurį gali sukelti genetinis polinkis

arba trauma. Plaučių uždegimaą gali sąlygoti trach÷jos žiedų kolapsas. Trauminio kolapso priežastys

gali būti kitų arklių spyriai, pl÷šin÷s žaizdos, įvairios ganyklin÷s traumos. Dažnesn÷ priežastis yra

kremzlinių žiedų deformacija po tracheostomijos. Diagnozuojama endoskopijos metodu (Graham et al,

2010).

Bronchoalveolinis lavažas ( BAL)

Bronchoalveolinis lavažas yra ypatingai naudingas diagnozuojant plaučių ligas, ypač

pasikartojančioms kv÷pavimo takų obstrukcijoms arba kraujavimui iš plaučių nustatyti. BAL

dažniausiai skiriamas ne infekcin÷ms ligoms diagnozuoti, kurios sukelia prastus sportinius rezultatus.

(Waldridge & Welles, 2006).

Bronchoalveolinis lavažas gali būti atliekamas sąmoningam gyvūnui, atliakant silpnesnę

sedaciją (ksilazino 0.3 – 0.5 mg/ kg į veną arba detamino 3 – 6 mg į veną) ir vietine nejautra

(lidokainas 0,4%). Procedūra gali būti atliekama naudojant 1,8 - 2 metrų ilgio bronchoskopą arba

bronchoalveolinio lavažo ( BAL) vamzdelį. Kai bronchoskopas arba BAL vamzdis yra trach÷joje,

dažniausiai yra sukeliamas kosulys, ypač kai yra pasiekiama bifurkacija. 60 - 100 ml pašildyto

lidokaino tirpalo (0,4 %) yra lašinama tod÷l, kad tai yra naudinga siekiant sumažinti receptorių, esančių

bifurkacijoje, jautrumą. Pašildytas sterilus fiziologinis tirpalas (200 - 300 ml) yra suleidžiamas į

22

plaučius ir v÷liau šis skystis yra išsiurbiamas. Gauti BAL skysčio m÷giniai yra laikomi šaltai, jei

tyrimas n÷ra įmanomas atlikti per vieną valandą nuo m÷ginio pa÷mimo. Gautas m÷ginys yra

centrifuguojamas apie 10 minučių ir tolimesniam tyrimui yra paimamos tik nuos÷dos, pašalinus

nucentrifuguotą skystį. Ruošiant tepin÷lį, svarbu laikytis visų nurodymų, kad išlaikyti tinkamą ląstelių

morfologiją (Viel & Hewson, 2001).

Gerklų endoskopinis tyrimas

Pirmą kartą atliktas endoskopinis tyrimas judančiam arkliui, buvo aprašytas Morris ir

Seeherman (1990) ir per pastaruosius 20 metų pad÷jo gydytojams vizualizuoti viršutinių kv÷pavimo

takų pokyčius fizinio krūvio metu (Franklin, 2009).

Endoskopinis tyrimas judančiam arkliui buvo neįkainojamas nustatant viršutinių kv÷pavimo

takų sutrikimus ir triukšmingą kv÷pavimą sportiniams žirgams. Nors dideli struktūros pokyčiai gali būti

diagnozuoti ir stovinčiam arkliui poilsio metu, tačiau mažesni dinaminiai pokyčiai, kurie pasireiškia tik

fizinio krūvio metu yra tinkamiausiai nustatomi endoskopinio tyrimo metodu judančiam arkliui. Šis

tyrimas yra dažniausiai atliekamas sportiniams žirgams, nes būtent jie intensyviausiai naudoja

kv÷pavimo sistemą sporto metu. Tačiau šis tyrimas s÷kmingai naudojamas poniams ir darbui

naudojamiems arkliams (Parente, 1998).

Endoskopinis tyrimas atliekamas lanksčiu/standžiu endoskopu. Šis įrenginys sukurtas būtent

tokio pobūdžio tyrimams atlikti. Prieš tyrimą sedacija n÷ra reikalinga, kadangi gali sutrikti normalus

kv÷pavimas, o taip pat seduotas gyvūnas negal÷s tinkamai atlikti fizinių pratimų. Endoskopas kišamas

arkliui į nosies landą per šnervę iki kol pasiekia gerklas. Nosies paviršiuje esanti dalis yra užlenkiama.

Visas endoskopas tvirtinamas prie kantaro, tod÷l jokių nemalonių pojūčių nesukelia. Belaidžio ryšio

pagalba prietaisas prijungiamas prie kompiuterinio ekrano. Arkliui atliekant fizinius pratimus,

gydytojas kompiuterio ekrane stebi kaip juda gerklos, vaizdas ir garsas yra įrašomas. Matuojamas

plyšys tarp gerklų, jų simetrija, kremzlių jud÷jimas. Esant pakitimams girdimas „švilpimo garsas“

(Davidson 2011, Allen et al 2011).

Klinikiniai simptomai, kuriais remiantis atliekamas gerklų endoskopinis tyrimas judančiam

arkliui (Davidson, 2011):

• nebūdingas kv÷pavimo garsas;

• nebūdingas kv÷pavimas net ramyb÷s būkl÷je;

• sportinių rezultatų maž÷jimas (Oke, 2011).

23

Gerklų paralyžius (lot. hemyplegia laryngis sinistra et dextra) – gali būti kair÷s (5.a.pav.),

dešin÷s (5.b. pav.) arba abipusis paralyžius (5.c. pav.), tačiau dažniau pasitaiko kair÷s pus÷s balso stygų

paralyžius (Robertson, Ducharme 2005).

5.a. 5.b. 5.c. 5 pav. Gerklų paralyžius: kair÷s pus÷s (a), dešin÷s pus÷s (b) ir abipusis (c) (Robertson, 2005).

Tai vienas iš dažniausiai diagnozuojamų viršutinių kv÷pavimo takų patologijų, kurią vis dar

sunku tinkamai gydyti. Yra keli gydymo metodai, tačiau laringoplastija yra vis dar dažniausiai

naudojamas gydymo būdas. Kartais vienos ar kitos pus÷s gerklų paralyžiaus pasireiškimui įtakos turi

oro maišų mikoz÷, pasikartojantys gerklų nervų pažeidimai, atliktos netinkamos procedūros ir

dirginančios injekcijos kaklo srityje, navikai ir kt. Pagrindiniai klinikiniai simptomai yra nebūdingas

kv÷pavimo garsas („švilpimas“, „kriokimas“) treniruočių metu, taip pat suprast÷ję fiziniai duomenys

(Dixon, 2011).

1.5 Oro maišų endoskopinis tyrimas

Oro maišai gali būti reikšmingi vertinant viršutinių kv÷pavimo takų pažeidimus. Empiema,

mikoz÷, timpanija - tai labiausiai paplitusios ligos , tod÷l labai svarbu atsižvelgti į pažeidimus vertinant

oro maišus. Endoskopinio tyrimo metu galima pamatyti susikaupusius pūlius ar kraują. Būtent tyrimo

pagalba, patekus į oro maišą galima steb÷ti esančius pakitimus, iimti bakteriologinį m÷ginį (Parente,

2011).

Endoskopiniam oro maišų tyrimui geriausia būtų naudoti mažesnio skersmens endoskopą (9

mm ir mažiau). Jame taip pat turi būti biopsijos kanalas. Abu oro maišai yra lengvai prieinami iš vienos

24

šnerv÷s. Nor÷dami tai padaryti, svarbu endoskopo galą nukreipti priešais oro maišo angą. Endoskopas

turi būti pasukamas taip, kad biopsijos pa÷mimo kanalo anga būtų kuo arčiau lateralin÷s rykl÷s sienos.

Tokiu būdu prietaisas patenka į oro maišą (Parente, 2011).

Klinikiniai požymiai, kuriais remiantis atliekamas endoskopinis oro maišų tyrimas (Lepage,

2007):

• nebūdingi kv÷pavimo garsai;

• vienpus÷ liežuvio atrofija;

• nebūdinga galvos laikysena;

• faringitas;

• fosulys;

• fizinio krūvio netoleravimas;

• kv÷pavimo sutrikimas;

• disfagija;

• besikartojantis kraujavimas iš nosies.

Atlikus oro maišų endoskopinį tyrimą, gali būti nustatomi šie pažeidimai:

Oro maišų empiema – tai liga, kuri yra apibūdinama kaip pūlingo eksudato kaupimasis oro

maišo viduje. Ūmi empiema dažniausiai yra bakterin÷s ar virusin÷s ligos pas÷km÷. Pagrindinis virusinis

susirgimas sąlygojantis oro maišų uždegimą yra pažand÷s, o Streptococcus equi vaidina svarbų

vaidmenį šios virusin÷s ligos etiologijoje. Ūmus susirgimas bet kada gali pereiti į l÷tinę formą

(Ohnesorge, 2009).

Oro maišų timpanija – tai retas susirgimas suaugusių arklių tarpe, dažniau suserga kumeliukai

netrukus po gimimo ir iki 20 m÷nesių amžiaus. Timpaniją sukelia per didelis oro kaupimasis viename

ar abiejuose oro maišuose. Etiologija dar n÷ra visiškai pilnai išaiškinta, bet labiausiai tik÷tina priežastis

yra blogai funkcionuojanti ar struktūriškai nenormali rykl÷s anga, veikianti kai atviras kanalas tarp

rykl÷s ir oro maišu, be sandarumo. Gali pasireikšti neskausmingu ausies patinimu paausin÷je dalyje,

triukšmingu kv÷pavimu, disfagija. Gali būti pastebimas pieno ištek÷jimas pro šnerves po žindymo ar

aspiracin÷ pneumonija (Lepage, 2007).

25

Oro maišų mikoz÷ – tai grybelin÷ infekcija, esanti viename arba abiejuose oro maišuose.

Pažeidimus sukelia Aspergillus spp. ir Candida spp., o ypač paplitusios yra Aspergillus fumigatus,

Aspergillus nidulans. Amžius, lytis, veisl÷ n÷ra predisponuojantys šios ligos faktoriai. Pažeidimai

dažniausiai būna vienpusiai, bet pasitaiko ir abipusių. Disfagija gali įtakoti oro maišų mikozę d÷l

nuolatinio pašaro užsilaikymo rykl÷je. Grybelinis susirgimas gali sukelti kraujavimus, gerklų paralyžių,

rijimo sutrikimus ir kosulį (Courouce-Malblanc, 2013).

1.6 Šlapimo takų endoskopinis tyrimas

Endoskopinis šlapimo takų tyrimas yra labai naudingas kaip diagnostikos įrankis vertinant

arklių šlapimo takų ligas. Šiuo diagnostiniu būdu galima apžiūr÷ti vidinį šlapimo takų ir šlapimo pusl÷s

paviršių pas kumeles ir pas eržilus. (Duggan, 2007). Šis tyrimas yra efektyvus identifikuojant

morfologinius pokyčius, esant šlapimo takų funkcijos sutrikimams (Bertone, 1998).

Naudojamas lankstus optinis 1 - 2 metrų ilgio videoendoskopas maždaug 12 mm skersmens.

Išvados yra nagrin÷jamos vaizdo ekrane apžiūros metu. Taip pat tyrimas gali būti išsaugomas

pakartotinai peržiūrai ateityje. Įvairūs sutrikimai gali būti tiriami, kurie gali pad÷ti nustaty diferencinę

diagnozę esant disurijai, hematurijai ir kitiems šlapimo takų sutrikimams (Duggan, 2007).

Sedacija ir gyvūno suvaldymas su lūpos suktuku yra rekomenduojamas norint palengvinti

tyrimo eigą tiek kumel÷ms, tiek eržilams ir kastratams. Gyvūno sedacija priklauso nuo jo

temperamento, naudojant 0,005 - 0,01 mg/kg detamino hidrochlorido ir 0,01 - 0,02 mg/kg butorfanolio

intraveninę infekciją. Kastratams dar gali būti naudojamas Acepromazine, siekiant atpalaiduoti varpą

laikančius raumenis, siekiant išvengti parafimoz÷s (Duggan, 2007).

Tyrimo metu d÷v÷ti pirštines yra privaloma. Šiai procedūrai naudojamos sterilios chirurgin÷s

pirštin÷s. Svarbu endoskopą į šlaplę įvesti švelniai ir be jokių staigių judesių. Išsamus šlepl÷s tyrimas

turi būti atliekamas iš karto, nes dirginimas, susijęs su endoskopo įvedimu, gali sukelti hiperemiją.

Biopsijos m÷ginius galima paimti iš šlapimo pūsl÷s ar šlapl÷s naudojant biopsijos žnyples, kurios yra

įvedamos pro endoskopo kanalą (Duggan, 2007).

Šlapimo pūsl÷s gleivin÷s paviršius yra šviesus ir blizgus, matomos smulkios kraujagysl÷s.

Arklių, sergančių cistitu, šlapimo pūsl÷ būna paraudusi. Esant akmenligei, šlapimo pūsl÷je yra

matomos nuos÷dos arba smulkūs akmenys, kurie nuolat dirgina šlapimo pūsl÷s gleivinę ir sfinkterį.

Šlapl÷s gleivin÷ yra šviesiai rausvos spalvos su išilgin÷mis raukšl÷mis per visą jos ilgį (Duggan, 2007).

Klinikiniai simptomai (Bertone, 1998):

26

• skausminga pilvo sritis;

• dažnas ir skausmingas šlapinimasis;

• šlapimas su krauju;

• lies÷jimas ir kt.

Atlikus šlapimo takų endoskopinį tyrimą, nustatomi pakitimai:

Cistitas (šlapimo pūsl÷s uždegimas) – pirminis uždegimas n÷ra dažnas arkliams. Bakterinis

cistitas dažniausiai yra antrin÷ problema lydima kitų pakitimų, pavyzdžiui šlapimo srov÷s sumaž÷jimas,

kurį sukelia akmenlig÷, šlapimo pūsl÷s navikai, paralyžius, anatominiai šlapimo pūsl÷s ar šlapl÷s

pakitimai. Endoskopinis ir ultragarso tyrimas šlapimo pūsl÷je atliekamas norint įvertinti šlapimo pūsl÷s

gleivin÷s pažeidimus, bei sienel÷s pakitimus (Bayly, 2009).

Šlapimo pūsl÷s akmenlig÷ – retai diagnozuojamas susirgimas arkliams. Daugumą šlapimo

takų akmenų sudaro kalcio karbonatas. Klinikiniai požymiai paprastai būna disurija, hematurija ir

tenezmas. Rečiau yra pastebima šlapimo takų obstrukcija. Patinai daug dažniau linkę tur÷ti šlapimo

pūsl÷s akmenligę d÷l ilgo ir siauro šlapl÷s skersmens. Diagnoz÷ yra nustatoma remiantis ultragarso

tyrimu, cistoskopija, palpacija (Smith, 2012).

27

2. Tyrimo metodika

Tiriami arkliai magistrantūros studijų metu nuo 2011 m. rugs÷jo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d.

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje. Endoskopinis tyrimas buvo atliekamas arkliams, kuriems

pasireišk÷ tam tikri klinikiniai simptomai (aprašyti literatūros apžvalgoje). Atliekamas tyrimas

diagnozei patvirtinti - gastroskopija, bronchoskopija, laringoskopija. Tyrimo vaizdin÷ medžiaga

archyvuojama, pacientai registruojami, pildomas endoskopijos tyrimo protokolas.

Tyrimo įranga: videoendoskopo sistema VIDEO MED.

Tyrimo objektas: LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos pacientai, kuriems pasireišk÷ keli

simptomai arba jų kompleksas. Endoskopijos tyrimas palengvina ligos diagnozavimą.

Kiekvienam gyvūnui, kuriam yra planuojamas endoskopinis tyrimas, yra atliekamas ir bendras

klinikinis tyrimas. Jis vykdomas šia tvarka:

Eil.

Nr. Pavadinimas Paaiškinimas

1.

Gyvūno anamnez÷

• Registruojami šeimininko duomenys;

• Gyvūno duomenys (rūšis, veisl÷, amžius, spalva,

vardas);

• Naudojimo paskirtis;

• Š÷rimas;

• Laikymo sąlygos;

• Stresas (treniruočių, rutinos pasikeitimai,

transportavimas).

2. Širdies ritmas k / min Norma: 28 – 44 k / min

3. Kv÷pavimo dažnis k / min Norma: 8 – 16 k / min

4. Temperatūra °C Norma: 37,2 – 38,3 °C

5. Gleivinių spalva Norma: šviesiai rausvos

6. Kapiliarų prisipildymo greitis Norma: < 3 s

28

Reikalingos priemon÷s:

Eil. Nr.

Priemon÷ Paaiškinimas

1. Svorio matavimo juosta Galima nustatyti apytikslį gyvūno svorį kilogramais (± 10 kg).

2. Cepesedan® 10 mg / ml Preparatas naudojamas sedacijai sukelti. Injekcinis

tirpalas. Vaisto veiklioji medžiaga yra detomidino

hidrochloridas, doz÷ - 2 mg / 100 kg. Cepesedan®

naudojamas sukelti sedaciją gyvūnui atliekant tyrimus

arba nedideles chirurgines intervencijas. Preparato

veikimo trukm÷ ir intensyvumas priklauso nuo paskirtos

doz÷s. Naudojant šį vaistą yra slopinama virškinimo

trakto peristaltika, tod÷l svarbu prieš atliekant

endoskopiją gyvūną būtina alkinti.

3. Lidocain 10% tirpalas Naudojamas sukelti vietinę nejautrą. Šiuo tirpalu yra

purškiama nosies gleivin÷.

4. Kateteris ir 20 ml talpos

švirkštas Naudojami sekreto m÷giniui paimti. Privalo būti sterilūs

ir nenaudoti.

5. Pirštin÷s Medicinin÷s, gali būti ir nesterilios.

6. Lūpos suktukas Dedamas ant viršutin÷s lūpos, veikia kaip raminamoji

priemon÷.

7. Nosies - stempl÷s zondas Naudojamas skrandžio tyrimams.

8. Vazelino aliejus Reikalingas nosies - stempl÷s zondui sutepti.

2.1 Pasiruošimas tyrimui 1. Gyvūno alkinimas.

29

• Atliekant bronchoskopiją arklį reik÷tų alkinti maždaug 2- 3 valandas, nes sedacijai sukelti

yra naudojamas preparatas, kuris slopina virškinimo trakto peristaltiką. Nesilaikant šių

nurodymų, gyvūnas gali prad÷ti diegliuoti arba viduriuoti.

• Atliekant gastroskopiją arklys alkinamas maždaug 14 – 16 valandų. Vandens siūloma

nebeduoti iki tyrimo likus 2 valandoms. Tyrimo metu gyvūno skrandis turi būti visiškai

tuščias, kad būtų įmanoma apžiūr÷ti visas skrandžio dalis, taip pat patekti į dvylikapirštę

žarną.

2. Sedacija. Kiekvienas arklys seduojamas pagal individualų svorį (matuojamas svorio matavimo

juosta). Naudojamas preparatas Cepesedan® 10 mg/ ml. ( 2 mg/ 100kg arba 0,2 ml/ 100kg).

3. Pasiruošimas. Tyrimas atliekamas seduotam arkliui, kuris atvedamas į fiksavimo stakles. Po

injekcijos į veną gyvūnas aprimsta per kelias minutes. Tuo metu kruopščiai išvalomos šnerv÷s, kad

endoskopas neužsiterštų išskyromis ir kitomis pašalin÷mis dalel÷mis. Nosies gleivin÷ išpurškiama

Lidocain 10% tirpalu. Šis tirpalas sukelia vietinę nejautrą, tod÷l gyvūnas nejaučia nemalonaus

dirginimo tyrimo metu. Esant neramiam arkliui būtina naudoti lūpų suktuką, kuris papildomai

padeda palaikyti gyvūną ramesn÷je būsenoje.

Gastroskopija. Nosies stempl÷s zondas vedamas tik tada, kai yra išpurškiama nosies gleivin÷ su

Lidocain 10% tirpalu. Zondas naudojamas palengvinti endoskopo nukeliavimą tiesiai į stemplę. Jis

vedamas pro nosies šnervę, nosies gleivine žemyn. Arklio galva nuleista žemyn. Zondas vedamas iki

pat gerklų, kai jos sudirginamos, gyvūnas ima ryti ir taip zondas patenka į stemplę. S÷kmingai atlikus

zondo įvedimą, toliau įvedamas ir endoskopas.

Bronchoskopija. Endoskopas įvedamas pro šnervę iki gerklų, ten valdymo pulto pagalba

nusitaikius įkv÷pimo metu endoskopas patenka į trach÷ja ir toliau į bronchus. Laisvąja ranka reikia

prapl÷sti kitą šnervę, taip palengvinant gyvūnui kv÷pavimą.

2.2 Tyrimas 1. Įranga.

Naudojamas endoskopas, kuris susideda iš kompiuterin÷s ir lanksčiosios dalies, kuri yra 3 metrų

ilgio. Tyrimo metu kompiuterin÷s dalies ekrane, kuri yra 17 colių, galime steb÷ti įvairius organų

30

pažeidimus. Kompiuterin÷ dalis taip pat leidžia ne tik steb÷ti, bet ir nufotografuoti įdomesnius atvejus.

Visas tyrimas yra filmuojamas ir įrašomas į atmintį. Esant poreikiui šią video medžiagą galima

peržiūr÷ti pakartotinai, steb÷ti sveikimą ir gydymo efektyvumą.

Endoskopo įrenginys atlieka šias funkcijas:

• Oro pūtimas - naudojamas norint išpl÷sti skrandį ar stemplę, kad būtų lengviau tinkamai

apžiūr÷ti ir įvertinti gleivin÷s būklę, pakitimus.

• Tirpalo purškimas - reikalingas lanksčiosios dalies endoskopo gale esančiai kamerai nuplauti.

Šiuo atveju ekrane vaizdas matomas ryškesnis ir be pašalinių apnašų, kurios pablogina video

medžiagos kokybę.

• Darbinis kanalas - per jį galima įvedin÷ti kateterį ar reples m÷giniui paimti.

• Filmavimas - endoskopo lanksčiosios dalies gale yra įmontuota kamera, kurios pagalba ekrane

matome vaizdą. Ji yra dengta apsauginiu stikleliu.

2. Endoskopo įvedimas.

Kai gyvūnas yra seduotas ir įvestas į fiksavimo stakles, galima prad÷ti endoskopinį tyrimą.

Endoskopas įvedamas per nosies šnervę, spaudžiant prie ventralin÷s nosies sienel÷s. Endoskopas

įvedamas l÷tai ir atsargiai, kad nepažeistų gleivinių.

Bronchoskopija. Atliekant šį tyrimą, endoskopas vedamas pro šnervę. Apžiūrimos gleivin÷s, jų

spalvos pokyčiai, išskyros, jų kiekis ir spalva, taip pat kraujagyslių tinklo pokyčiai. Įvertinus nosies

gleivin÷s būklę, toliau endoskopas vedamas palaipsniui žemyn. Pasiekus gerklę, ten apžiūrimi ir

vertinami gleivin÷s pokyčiai:

• kv÷puojamasis plyšys (cavum laryngis);

• oro maišai (tuba auditiva);

• gerklos (laryngis);

• antgerklis (epiglotis);

• balso stygos (chorde vocale).

31

Svarbu tinkamai įvertinti balso stygų kremzlių jud÷jimą. Gali pasitaikyti balso stygų

paralyžius– juda tik viena balso styga arba kita nepilnai užsidaro, lieka plyšys per÷jime i trach÷ją. Šiuo

atveju gali pasitaikyti, kad ant gerklų paviršiaus ir antgerklio yra randama pašaro dalelių. Įvertinus

gerklas, toliau endoskopas yra vedamas i trach÷ją. Šiuo atveju yra vertinama:

• išskyrų gausa, jų klampumas;

• trach÷jos žiedų lygumas;

• trach÷jos žiedų deformacija.

Trach÷jos apatin÷je dalyje kaupiasi eksudatas, kuris yra atkos÷jamas iš plaučių. Naudojant

sterilų kateterį imamas m÷ginys bakteriologiniam tyrimui. M÷ginio pa÷mimas vykdomas šia tvarka:

• per endoskopo darbinį kanalą yra įvedamas sterilus kateteris.

• per šį kateterį švirkščiama 20 ml NaCl 0,9 % tirpalo.

• kateterio galas panardinamas į eksudatą ir ištraukiamas toks pats 20 ml kiekis

tirpalo su išskyromis.

• ištraukus kateterį pirmieji lašai neimami tyrimui, jie yra nulašinami. Sekantys lašai

yra lašinami į transportinę terpę.

• m÷ginys perduodamas į laboratoriją, kurioje yra nustatomos bakterijos, jų

antibiograma - jautrumas antibiotikams. Tai palengvina vaistų parinkimą ir

tolimesnį gydymą.

Endoskopas vedamas iki bifurkacijos. Ji taip pat yra apžiūrima ir vertinamas keteros aštrumas,

gleivin÷s spalva. Apžiūrimi ir vertinami platieji bronchai. Endoskopinio tyrimo filmuota medžiaga yra

įrašoma į kompiuterinę atmintį. Užpildytas endoskopijos tyrimo protokolas su nustatyta diagnoze yra

įsegamas į paciento ligos istoriją.

Gastroskopija. S÷kimingai įvedus nosies – stempl÷s zondą, toliau vedamas endoskopas. Jis per

ryklę patenka į stemplę ir tada į skrandį, nuodugniai apžiūrint šių organų gleivines. Oro pūtimo pagalba

yra išplečiamos stempl÷s ir skrandžio sienel÷s, tokiu būdu palengvinant apžiūrą. Nuodugniai atlikus

tyrimą reikia pašalinti skrandyje esantį orą, kad išvengt galimo diegliavimo. Taip pat po tyrimo

patartina 3 valandas nešerti arklio, kadangi sedacijai naudojamas detomidino hidrochloridas slopina

32

virškinamojo trakto peristaltiką. Po 3 valandų gyvulys pradedamas šerti kas 30 minučių mažais kiekiais

pašaro. Pašaro doz÷s palaipsniui didinamos iki normos. Atsižvelgus į pažeidimus, paskiriamas

gydymas jau nuo sekančios dienos.

Gastroskopijos metu yra apžiūrimi ir vertinami pažeidimai šiose skrandžio dalyse:

• stempl÷s gleivin÷ (oesophagi);

• įskrandis – stempl÷s atsiv÷rimo į skrandį gleivin÷ (cardia);

• neliaukin÷ dalis (squamous);

• vidurinis skiriamasis kraštas – (margo plicatus), kuris jungia liaukinę ir neliaukinę

gleivin÷s dalis;

• liaukin÷s dalies gleivin÷ (glandular);

• skrandžio dugnas (fundus);

• skrandžio vartai – skrandio per÷jimas į dvylikapirštę žarną (

• dvylikapiršt÷ žarna (duodenum).

Po endoskopinio tyrimo, diagnozavus neužkrečiamas ir užkrečiamas ligas, yra skiriamas tikslus

ir tinkamas gydymas, pagal aptiktas patologijas. Atlikus skrandžio endoskopinį tyrimą ir įvertinus

gleivin÷s pažeidimus pagal laipsnius yra skiriamas atitinkamas gydymo kompleksas – rūgščių

mažinimas, dietoterapija, streso mažinimas. Atlikus kv÷pavimo takų endoskopinį tyrimą ir įvertinus

pakitimus, atliekamas bakteriologinis tyrimas, parenkami antibiotikai. Arkliai gydomi kompleksiškai:

pradžioje naudojama antimikrobin÷ terapija, po jos naudojami spazmus mažinantys, priešuždegiminiai

ir sekreto išsiskyrimą skatinantys vaistai. Endoskopinio tyrimo metu diagnozavus gerklų paralyžių,

skiriamas chirurginis gydymas.

33

3. Tyrimo rezultatai

Magistrantūros studijų metais tyrimas buvo atliktas LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje

2011, 2012 ir 2013 metais. Pacientai (arkliai), kuriems pasireišk÷ būdingi simptomai, buvo tiriami

naudojant endoskopinį tyrimą. Per 3 metus klinikoje iš viso konsultuoti (stacionare) n=169 pacientai. Iš

jų 35 pacientams remiantis klinikiniais simptomais buvo atliekamas endoskopinis tyrimas. Likusieji

134 pacientai kreip÷si d÷l galūnių ligų, dantų profilaktinių procedūrų, chirurginių intervencijų ir kt.. Iš

viso per 3 metus 21 proc. sudaro endoskopiniai tyrimai, o likę 79 proc. sudaro kiti tyrimai.

Pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (1 pav.).

1 pav. Konsultuotų pacientų skaičius procentais.

Pacientų pasiskirstymas per 3 metus:

• 2011 metais iš viso buvo konsultuota n = 45 pacientai. Iš visų pacientų, kurie kreip÷si į

stambiųjų gyvulių kliniką, 16 proc. iš jų buvo atliktas endoskopinis tyrimas. Virškinimo trakto

endoskopinis tyrimas buvo atliktas 2 pacientams, tai sudaro 5 proc. visų konsultuotų pacientų.

Kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas buvo atliktas 5 pacientams, tai sudaro 11 proc. visų

konsultuotų pacientų. 2011 metų pacientų pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (2 pav.).

34

2 pav. 2011 metais konsultuotų pacientų skaičius procentais.

• 2012 metais iš viso klinikoje konsultuota n= 63 pacientai. Iš visų pacientų, kurie kreip÷si į

stambiųjų gyvulių kliniką, 19 proc. iš jų buvo atliktas endoskopinis tyrimas. Iš jų 7 pacientams

buvo atlikta gastroskopija, tai sudaro 11 proc. visų tais metais konsultuotų pacientų. Kv÷pavimo

takų endoskopinis tyrimas buvo atliktas 5 pacientams, tai sudaro 8 proc. visų konsultuotų

pacientų. 2012 metų pacientų pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (3 pav.).

3 pav. 2012 metais konsultuotų pacientų skaičius procentais.

35

• 2013 metais klinikoje konsultuota n= 61 pacientas. Iš visų pacientų, kurie kreip÷si į stambiųjų

gyvulių kliniką, 26 proc. iš jų buvo atliktas endoskopinis tyrimas. Iš jų virškinimo trakto

endoskopinis tyrimas buvo atliktas 8 pacientams, tai sudaro 13 proc. visų konsultuotų pacientų.

Kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas taip pat buvo atliktas 8 pacientams ir tai sudaro 13 proc.,

visų konsultuotų pacientų skaičiaus. Pacientų pasiskirstymas 2013 metais pavaizduotas

diagramoje (4 pav.).

4 pav. 2013 metais konsultuotų pacientų pasiskirstymas procentais.

Klinikoje buvo atliekama gastorskopija, bronchoskopija ir laringoskopija. Nuo 2011 iki 2013

metų klinikoje iš viso buvo atlikta n = 35 endoskopiniai tyrimai. Gastroskopija buvo atlikta 17 arklių,

tai sudaro 49 proc. Bronchoskopija buvo atlikta 12 arklių, tai sudaro 34 proc. O laringoskopija - 6

arkliams, tai sudaro 17 proc., visų endoskopiniu tyrimu tirtų pacientų. Per metus klinikoje

endoskopiniai tyrimai vidutiniškai atliekami 11 pacientų. Klinikoje atliktų endoskopinių tyrimų

pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (5 pav.).

36

5 pav. Klinikoje atliktų endoskopinių tyrimų pasiskirstymas.

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikose buvo atliekami endoskopiniai tyrimai: gastroskopija,

bronchoskopija ir laringoskopija. Pagal atliktus tyrimus pacientus galima grupuoti į dvi grupes:

1. pacientai, kuriems buvo atliktas virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas;

2. pacientai, kuriems buvo atliktas kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas.

Gastroskopija – tai endoskopinis tyrimas, kurio metu tiriama stempl÷, skrandis ir dvylikapiršt÷

žarna. Tiriant virškinamąjį traktą, 17 arklių buvo atlikta gastroskopija. Šis endoskopinis tyrimas buvo

atliekamas remiantis būdingais klinikiniais simptomais arba jų kompleksu, kurie pasireišk÷ pacientams.

Remiantis visais duomenimis, galima teigti, kad dažniausiai pasireišk÷ fizinio krūvio netoleravimas. jis

pasireišk÷ net 7 iš 17 tirtų pacientų, tai sudaro 41 proc ( p=0,19). Tyrimo eigoje rečiausiai pasitaik÷

gyvūno agresyvumas, žiovavimas, seil÷tekis, meteorizmas. Šie klinikiniai simptomai pasireišk÷ ne

daugiau nei 1 pacientui ir tai sudaro 6 proc. Pasirenkant atlikti endoskopinį virškininamojo trakto

tyrimą atkreipiamas d÷mesys ir į kitus simptomus, tokius kaip svorio netekimas, diegliai, diar÷ja,

apetito stoka, riaug÷jimas ir kt. Simptomai pasireišk÷ ne daugiau nei 2 – 3 pacientams (12 proc., 18

proc.). Pasireiškus šiems klinikiniams simptomams yra atliekama gastroskopija (6 pav.).

37

6 pav. Gastroskopija atliekama pasireiškus šiems simptomams.

Pagal min÷tus būdingiausius simptomus buvo atliktas virškinimo trakto endoskopinis tyrimas.

Atlikus virškinamojo trakto endoskopinį tyrimą beveik visiems pacientams buvo diagnozuota įvairaus

pažeidimo laipsnio skrandžio opalig÷. Iš 17 tirtų pacientų skrandžio opalig÷ buvo diagnozuota 17

pacientų, tai sudaro 100 proc., iš jų 1 pacientui (3 m÷n kumeliukui) buvo diagnozuotas (skrandžio ir

dvylikapiršt÷s opalig÷). Tyrimo metu diagnozavus skrandžio opalige, papildomai 3 pacientams buvo

rasta helmintų invazija, tai sudaro 18 proc., o 2 pacientams – gastroenteritas, tai sudaro 12 proc.,(7

pav.).

38

7 pav. Virškinimo trakto tyrimo diagnoz÷s.

Atliktame tyrime yra ir grup÷ pacientų, kuriems buvo atliekamas kv÷pavimo takų endoskopinis

tyrimas. Buvo atliekama:

• bronchoskopija;

• laringoskopija.

Šiame tyrime buvo tirti 18 pacientų, kuriems buvo pasireiškę kv÷pavimo takų susirgimams

būdingi klinikiniai simptomai. Bronchoskopijos tyrimas buvo atlikta 12 pacientų, tai sudaro 67 proc.

Laringoskopijos tyrimas buvo atliekama 6 pacientams d÷l diagnoz÷s patvirtinimo, tai sudaro 33 proc., 7

pacientams, kuriems buvo atliekamas kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas, buvo paimtas

bakteriologinis m÷ginys, tai sudaro 39 proc. Kv÷pavimo takų tyrimo pasiskirstymas pavaizduotas

diagramoje (8 pav.).

39

8 pav. Kv÷pavimo takų enodoskopinio tyrimo pasiskirstymas.

Bronchoskopija atliekama pasteb÷jus požymius, būdingus kv÷pavimo takų susirgimams.

Tyrimo metu pagrindiniai ir dažniausi klinikiniai simptomai buvo dusimas, sunkus kv÷pavimas,

kosulys, išskyros iš nosies ir fizinio krūvio netoleravimas. Dažniausiai pasitaikantis simptomas buvo

kosulys, jis pasireišk÷ net 10 iš 12 bronchoskopijos tyrimu tirtų arklių, tai sudaro net 83 proc. Taip pat

vieni iš dažnesnių simptomų buvo dusimas ir išskyros iš nosies. Šie simptomai sudaro po 33 proc.

Kosulys yra tipinis klinikinis simptomas diagnozuojant kv÷pavimo takų ligas (p=0,013) (9 pav.).

9 pav. Klinikiniai simptomai, kuriais remiantis atliekama bronchoskopijos tyrimas.

40

Laringoskopijos tyrimas yra atliekamas remiantis būdingais simptomais arba jų kompleksu.

Tyrimo metu pasteb÷ti du pagrindiniai simptomai: “švilpimo” garsas ir fizinio krūvio netoleravimas.

“Švilpimo” garsas nustatytas 6 iš 6 arklių, tai sudaro 100 proc. Fizinio krūvio netoleravimas pasireišk÷

3 iš 6 pacientų, tai sudaro 50 proc. Klinikinių simptomų pasiskirstymas pavaizduotas schemoje

(p=0,045) (10pav.).

10 pav. Klinikiniai simptomai, kuriais remiantis atliekama laringoskopijos tyrimas.

Arkliams, kuriems pasireišk÷ vieni ar kiti simptomai, atliekant endoskopinį tyrimą buvo

nustatytos patologijos kv÷pavimo takuose. Nustatyti pažeidimai buvo ir silpnesni, ir stipresni.

Kv÷pavimo takų endoskopiniu tyrimo metodu buvo diagnozuota l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga

(LOPL). Ji nustatyta 10 pacientų iš visų 18 tirtų arklių. Tai yra 56 proc. visų pacientų, kuriems buvo

atliktas šis tyrimas. Pagrindinis LOPL simptomas, pasireiškiantis arkliams, buvo kosulys, kuris dažnai

pasireikšdavo fizinio krūvio metu. Viršutinių kv÷pavimo takų uždegimas diagnozuotas 3 pacientas, tai

yra 17 proc. Pasitaik÷ atvejis, kai atliekant kv÷pavimo takų endoskopinį tyrimą buvo diagnozuota ne tik

l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga, bet ir viršutinių kv÷pavimo takų uždegimas kartu. Laringoskopijos

pagalba buvo diagnozuojamas gerklų paralyžius (hemyplegia laryngis). Jis nustatytas 100 proc. arklių,

kuriems buvo atliekamas gerklų endoskopinis tyrimas. Kv÷pavimo takų endoskopinio tyrimo

pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (11 pav.)

41

11 pav. Kv÷pavimo takų endoskopinio tyrimo metu nustatytos diagnoz÷s.

Atliekant endoskopinį kv÷pavimo takų tyrimą arkliams, dažniausiai buvo nustatoma l÷tin÷

obstrukcin÷ plaučių liga.

42

4. Tyrimo rezultatų aptarimas

Atliktas tyrimas rodo, jog endoskopijos metodai yra naudojami klinikin÷je diagnostikoje

diagnozuojant užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas. Tai yra naudingas tyrimo metodas, kadangi

tiriamas organas yra apžiūrimas iš vidaus. Kaip teigia autorius C. J. Savage (Savage, 2009),

gastroskopija yra labai svarbus tyrimo metodas diagnozuojant virškinimo trakto ligas. Tas pats autorius

rašo ir apie endoskopinį kv÷pavimo takų tyrimą. Šis tyrimas yra taip pat svarbus, tai pagrindin÷ arba

pagalbin÷ priemon÷ diagnozuojant kv÷pavimo takų ligas. O štai autorius V. Duggan (Duggan, 2007)

savo straipsnyje rašo apie arklių šlapimo takų ligas ir jų diagnozavimą. Šlapimo takų endoskopinis

tyrimas yra naudingas tuo, kad galima apžiūr÷ti šlapimo pūsl÷s vidinį paviršių, gleivinę, jos

pažeidimus. Endoskopinis tyrimas palengvina ligos diagnozavimą, o žinant tikslią diagnozę yra

lengviau parinkti tinkamą gydymą.

Viso tyrimo metu buvo atliekami virškinimo trakto ir kv÷pavimo takų endoskopiniai tyrimai.

Tiek kv÷pavimo takų, tiek virškinamojo trakto endoskopinių tyrimų buvo atlikta beveik vienodai.

Kv÷pavimo takų tyrimai sudaro 51 proc., o virškinimo trakto – 49 proc. Remiantis autoriais, kurie

nagrin÷jo tiek kv÷pavimo takų, tiek virškinimo trakto endoskopinius tyrimus, galima teigti, jog abu

metodai yra svarbūs veterinarin÷je praktikoje.

Arklių skrandžio opų sindromą (EGUS) plačiai nagrin÷ja autorius M-Th. Picavet (Picavet,

2002). Kaip teigia autorius, šie simptomai dažnai pasireiškia tiek suaugusiems arkliams, tiek ir

kumeliukams. Autorius A. Morales (Morales et al, 2009) teigia, kad EGUS etiologija dar n÷ra aiški, bet

stresas yra vienas iš predisponuojančių faktorių, šiame tyrime atlikus virškinamojo trakto endoskopinį

tyrimą – EGUS diagnozuota 100 proc., pacientų.

Atlikus tyrimą ir remiantis autorių moksliniais straipsniai ir tyrimais, pasteb÷ta, jog

endoskopinis tyrimas yra atliekamas pagal tam tikrus klinikinius simptomus arba jų kompleksą. Tyrimo

metu gastroskopija buvo atliekama pacientams, kuriems pasireišk÷ fizinio krūvio netoleravimas,

lies÷jimas, diegliai, apatija, žiovavimas, ÷dimo ir virškinimo sutrikimai. Autorius C. J. Savage (Savage,

2009) savo straipsnyje pateikia visą kompleksą klinikinių simptomų, kuriais remiantis tur÷tų būti

atliekamas virškinimo trakto endoskopinis tyrimas. Jis didelį d÷mesį teikia gyvulio elgesiui, fizinio

krūvio netoleravimui, svorio maž÷jimui, diegliams. Pasteb÷ta, kad autorius kaip klinikinį simptomą

43

pamini ir griežimą dantimis, tačiau tyrimo metu visiems tirtiems pacientams nepasitaik÷ šis klinikinis

simptomas.

L÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga yra viena iš dažniausiai nustatomų kv÷pavimo takų patologijų.

Tai aprašo ir autorius L. Couetil (Couetil, 2009). Šis autorius LOPL apibūdina kaip l÷tinę kv÷pavimo

takų ligą, kuri dažniausiai diagnozuojama arkliams, taip pat ir šiame tyrime atlikus kv÷pavimo takų

endoskopinį tyrimą – LOPL diagnozuotas 56 proc., pacientų. O štai autorius P. M. Dixon (Dixon,

2011) savo straipsnyje nagrin÷ja gerklų pagrindines patologijas. Joms jis priskiria gerklų paralyžių

(hemyplegia laryngis). Anot autoriaus, tai dažniausia viršutinių kv÷pavimo takų patologija, kurią vis

dar yra sunku tinkamai gydyti, šiame tyrime gerklų paralyžius (hemyplegia laryngis) diagnozuotas 33

proc., o viršutinių kv÷pavimo takų uždegimas diagnozuotas 17 proc., visų pacientų

Tyrimo metu kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas buvo atliekamas, jei gyvūnas sunkiai

kv÷puoja, kosti, netoleruoja fizinio krūvio, dūsta, teka išskyros iš nosies ar yra girdimas “švilpimo”

garsas. Autorius M. R. Mazan ( Mazan, 2010) savo straipsnyje pateikia daugiau klinikinių simptomų,

kuriuos pasteb÷jus reiktų atlikti endoskopinį tyrimą. Nosies trynimas, kraujavimas iš nosies, lies÷jimas,

dvokiantis iškv÷piamas oras, skausmas krūtin÷s srityje, nenormalus kv÷pavimo garsas auskultuojant –

šiuos simptomus savo straipsnyje aprašo M. R. Mazan, tačiau tyrimo metu jie nebuvo pasteb÷ti.

Rezultatai parod÷, jog endoskopijos metodai yra naudojami klinikin÷je diagnostikoje kaip

pagrindin÷ priemon÷ diagnozuojant ligas arba pagalbin÷ priemon÷ diferencinei diagnozei. Vienodai

dažnai yra atliekami ir virškinimo trakto, ir kv÷pavimo takų endoskopiniai tyrimai. Tiek autorių

pateiktoje medžiagoje, tiek tyrime pasteb÷ta, kad dažniausiai nustatomos patologijos yra EGUS

(virškinimo trakto endoskopinio tyrimo metu), LOPL, gerklų paralyžius (kv÷pavimo takų endoskopinio

tyrimo metu). Endoskopiniai tyrimai atliekami remiantis klinikiniais simptomais arba jų kompleksu.

Tiek tyrimo metu pasteb÷ti simptomai, tiek moksliniuose straipsniuose aprašomi simptomai sutampa.

Tačiau autoriai aprašo daugiau simptomų, kurie nebuvo pasteb÷ti tyrimo metu.

44

Išvados

1. Remiantis užsienio autorių publikuojamais straipsniais, endoskopinis tyrimas yra tinkamas tiek

užkrečiamųjų, tiek neužkrečiamųjų ligų diagnostikai.

2. Endoskopinis tyrimas naudojamas diagnoz÷s patvirtinimui. Endoskopinis tyrimas yra atliekamas

remiantis pasireiškiančiais simptomais arba jų kompleksu.

3. Stambiųjų gyvulių klinikose vienodai dažnai atliekamas tiek kv÷pavimo takų endoskopinis tyrimas (51

proc.), tiek virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas (49 proc.).

4. Atlikus virškinamojo trakto endoskopinį tyrimą dažniausiai aptinkama patologija – arklių skrandžio

opų sindromas (EGUS – 100 proc.). O atlikus kv÷pavimo takų endoskopinį tyrimą dažniausia

patologija buvo l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga (LOPL – 56 proc.).

5. Stambiųjų gyvulių klinikose buvo atliekamas endoskopinis tyrimas remiantis klinikiniais simptomais.

Dažniausiai pasitaikantis virškinamojo trakto simptomas – fizinio krūvio netoleravimas ( 41 proc.).

Dažniausiai pasitaikantis kv÷pavimo takų simptomas – kosulys (83 proc.).

45

Literatūros sąrašas

1. Ainsworth D. M. "Pulmonary Inflammatory Conditions of the Horse: the Diagnosis and

treatment of Recurrent Airway Obstruction ( RAO, Heaves) and Inflammatory Airway Disease

( IAD). Proceedings of the 18 th Annual Meeting of the Italian Association of Equine

Vterinarians SIVE. Italy, 2012.

2. Allen K. J., Terron- Canedo N., Hillyer M. H., Franklin S. H. “Equitation and exercise dynamic

upper respiratory tract function: A review illustrated by case reports”. Equine Veterinary

Education. Volume 23, Issue 7, pages 361- 368. 2011.

3. Andrews F. M. “Ulcers in the Stomach and Colon; Diagnosis and Treatment: A Pain in the

Gut!“. American Association of Equine Practitioners. Canada, 2005.

4. Bayly W. “Approche médicale des problèmes urinaires chez le cheval”. Proceedings des

Journées Annuelles de l'Association Vétérinaire Equine Française. France, 2009.

5. Bertone J. J. “Urinary Tract Endoscopy of Horses”. Proceedings of the Annual Convention of the

AAEP. 1998.

6. Brazil T. „A practitioner`s guide to bronchoscopy in the horse“. Proceedings of the European

Veterinary Conference. The Netherlands, 2010.

7. Chaffin M. K.“Diagnostic Assessment of Foals with Colic”, Proceedings of the Annual

Convention of the AAEP. Texas, USA, 1999.

8. Couetil L. “Clinical applications/Lower Airway Diagnosis”. World Equine Airways

Symposium. Pages 195- 196. Switzerland, 2009.

9. Courouce-Malblanc A. „Endoscopy At Rest in the Diagnosis of Upper and Lower Respiratory

Tract“. Proceedings of the 13th International Congress of World Equine Veterinary

Association. Hungary, 2013.

46

10. Davidson E. J., Parente E. J. „Exercising videoendoscopic evaluation of 7 horses with abnormal

respiratory noise and poor performance following partial arytenoidectomy. Equine Veterinary

Education. Volume 23, Issue 12, pages 626- 629. 2011.

11. Dixon P. M. “Diagnosis and management of equine laryngeal disorders”. Proceedings of the

12th International Congress of World Equine Veterinary Association (WEVA). India, 2011.

12. Duggan V. “Endoscopy of the Equine Urinary Tract”. Scientific Proceedings Equine

Programme. Amsterdam, 2007.

13. Franklin S. “Treadmill and Overground Diagnosis of Upper Respiratory Tract Disorders”,

Proceedings of the 4th World Equine Airways Symposium. Switzerland, 2009.

14. Graham S. B., Schilpp D., Bradley W. M. “Treatment of traumatic tracheal collapse with

extraluminal titanium mesh screens”. Equine Veterinary Education. Volume 22, Issue 11, psl.

557- 563. 2010.

15. Hance S. R., Noble J., Holcomb S., Rush-Moore B. “Treating Choke with Oxytocin”.

Proceedings of the Annual Convention of the AAEP. USA, 1997.

16. Holcombe S. J. “Does Airway Mucus Affect Racing Performance and What Can We Do About

It?”. Proceedings of the Annual Resort Symposium of the American Association of Equine

Practitioners. Italy, 2006.

17. Leiria P. A. T., Rodrigues N. N., Martins P. H., Dercoli T. E. „Creating A Diverticulum To

Treatment Of Esophageal Obstruction In One Horse“. Proceedings of the 11th International

Congress of the World Equine Veterinary Association. Brazil, 2009.

18. Lepage O. M. “Disorders of the Guttural Pouches”. Equine Respiratory Diseases. USA, 2007.

19. Mazan M. R. “How to Examine the Equine Respiratory System”. Proceedings of the AAEP

Focus on Upper and Lower Respiratory Diseases. Salt Lake City, UT, USA, 2010.

20. Meyer G. A. “Effect of Oxytocin on Contractility of the Equine Esophagus: Treatment for

Esophagus Obstruction? “. Proceedings of the Annual Convertion of the AAEP. Mississippi

State, USA.1997.

47

21. Morales A. A., Bermúdez V. M., García F., Leal L., López P. “Equine Gastric Ulcer Syndrome

In Thoroughbreds From Venezuela” . Proceedings of the 11th International Congress of World

Equine Veterinary Association. Brazil, 2009.

22. Murray M. J. “How to perform gastroduodenoscopy”, Proceedings of the Annual Convention of the

AAEP. 2002.

23. Ohnesorge B. “Endoscopic Laser Surgery for Guttural Pouch Disease”. Proceedings of the 4th

World Equine Airways Symposium. Switzerland, 2009.

24. Oke S., DVM, MSc “Alternative Treatment for “Roaring” in Horses”. AAEP Convention. 2011.

25. Parente E. “How to Perform Guttural Pouch Endoscopy”. Proceedings of the Annual Meeting

of the Italian Association of Equine Veterinarians. Italy, 2011.

26. Parente E. J. „Value of High-Speed Treadmill Endoscopy”. Proceedings of the Annual

Convention of the AAEP. USA, 1998.

27. Picavet M-Th. “EQUINE GASTRIC ULCER SYNDROME”. Proceedings of the First

European Equine Nutrition & Health Congress. Belgium, 2002.

28. Robertson J. T., Ducharme N. G. “Disorders of the Pharynx and Larynx”. Equine Respiratory

Diseases. USA, 2005.

29. Savage C. J. “Gastric ulceration” , Proceedings of the 11th International Congress of the World

Equine Veterinary Association. Brazil, 2009.

30. Savage C. J. “Respiratory Work-up in horses”. Proceedings of the 11th International Congress

of World Equine Veterinary Association. Brazil, 2009.

31. Shumway R., Broussard J. D., Diplomate ACVIM (Internal Medicine) „Maintenance of

Gastrointestinal Endoscopes“. USA, 2003.

32. Smith C. “How to treat the urinary calculus case”. Proceedings of the 51st British Equine

Veterinary Association Congress. United Kingdom, 2012.

48

33. Spillmann T. “Endoscopy of the upper gastrointestinal tract - when is it really indicated”,

Proceedings of the 33rd World Animal Veterinary Congress. Ireland, 2008.

34. Stoneham S. “Diagnosing and treating colic in the neonate”. Proceedings of the 49th British

Equine Veterinary Association Congress BEVA. Birmingham, United Kingdom, 2010.

35. Tams T. R. “INTRODUCTION TO FLEXIBLE GI ENDOSCOPY”. The North American

Veterinary Conference – 2005 Proceedings. Florida, USA. 2005.

36. Tavernor W. D. „Endoscopy in Practise“. Journal of Small Animal Practise. Volume 6, Issue 6,

pages 413- 419. 2008.

37. Viel L., Hewson J. “BAL Cytology in Horses with Exercise Intolerance: What Does It Tell

Us?”. Proceedings of Second World Equine Airways Symposium. Scotland 2001.

38. Waldridge B. M., Welles E.G. “How to Perform a Bronchoalveolar Lavage Using a Three-

Meter Gastroscope”. 52th Annual Convention of the American Association of Equine

Practitioners. San Antonio, Texas, USA, 2006.

39. Woodie J. B. “Evaluation of the Upper Respiratory Tract at Rest and During Exercise”.

Proceedings of the 57 th Annual Convention of the American Association of Equine

Practitioners. San Antonio, Texas, USA. 2011.

40. Zoppa A.L.V., Cruz R.S.F, Leiria P.A.T., Silva L.C. “VIDEO-ASSISTED THORACIC

ESOPHAGEAL SURGERY IN A HORSE”. Proceedings of the 9th International Congress of

World Equine Veterinary Association. Pages 375 – 377. Morocco, 2006.