BATUMI 04-2015.qxp
Transcript of BATUMI 04-2015.qxp
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4. aprili. 2015.
C M Y K
2015 wlis 3 aprils baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis akademiurma da samec-
niero personalma reqtoris mova-
leobis Semsrulebeli airCia. ar-
CevnebSi monawileoba 312 amomr-
Cevlidan 299-ma miiRo da 107 xmiT
reqtoris movaleobis Semsrule-
beli istoriis, arqeologiisa da
eTnologiis departamentis asoci-
rebuli profesori, merab xal-vaSi gaxda.
Cveni gazeTis stumari swored
umravlesobis mier arCeuli bsu-s
reqtoris movaleobis Semsrule-
beli gaxlavT.
_ batono merab, rogor fiq-
robT, ram ganapiroba amomrCevlis
aseTi mxardaWera da Tqveni winasa-
arCevno programidan ras mianiWes
maT upiratesoba?
_ upirveles yovlisa, minda vi-
sargeblo SemTxveviT da madloba
gadavuxado yvelas, vinc monawileo-
ba miiRo reqtoris movaleobis Sems-
ruleblis arCevnebSi da mxari me da-
miWira. Zalisxmevas ar daviSureb,
rom es ndoba gavamarTlo da vizru-
no universitetis Semdgom ganviTa-
rebaze.
rac Seexeba imas, Tu ratom moma-
niWa umravlesobam upiratesoba, Ce-
mi azriT, amosavali is gamocdileba
gaxldaT, rac wlebis manZilze Sevi-
Zine. baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetSi 2000 wli-
dan vmuSaob da akademiuri Tu admi-
nistraciuli samsaxuris yvela sa-
fexuri gaviare. erTi, rac SemiZlia
danamdvilebiT vTqva, aris is, rom es
universiteti CemTvis mSobliuria,
radgan Cemma studentobis wlebmac
am kedlebSi gaiara, ase rom _ cxov-
rebis umetesi nawili swored am uni-
versitets ukavSirdeba. 2005 wlidan
momeca saSualeba aqtiurad CavrTu-
liyavi universitetis marTvaSi.
2005-2011 wlebSi socialur mecnie-
rebaTa, biznesisa da samarTalmcod-
neobis fakultetis dekani gaxldiT.
am periodSi igi yvelaze didi fa-
kulteti iyo, romelSic erTiande-
boda sxvadasxva mimarTulebis ram-
denime specialoba. am Tanamdebobam
mniSvnelovani gamocdileba SemZina.
amis Semdeg vxelmZRvanelobdi ma-
gistraturisa da doqtoranturis
ganyofilebas, paralelurad ki gax-
ldiT istoriis, arqeologiisa da
eTnologiis departamentis xelmZR-
vaneli. 2011 wlidan universitetis
xarisxis uzrunvelyofis samsaxu-
ris xelmZRvanelad viyavi arCeuli.
_ rogor fiqrobT, rogori un-
da iyos universitetis reqtori,
raTa man daimsaxuros rogorc
studentebis, aseve profesor-mas-
wavleblebis siyvaruli da pati-
viscema?
_ rogori unda iyos universite-
tis reqtori? _ vfiqrob amis mza
recepti ar arsebobs. erTs ki gety-
viT, rom yvela pirobas Sevqmni Ti-
Toeuli universitetelisTvis, ar
aqvs mniSvneloba vin iqneba igi, pro-
fesori, mecnier-TanamSromeli, ad-
ministraciis TanamSromeli, teqni-
kuri muSaki Tu studenti, raTa imu-
Savon, iswavlon, ganaxorcielon sa-
mecniero Tu saswavlo proeqtebi.
amisaTvis ki mniSvnelovania obieq-
turoba. Cemi azriT, umTavresia,
rom reqtori universitetis cxov-
rebiT cxovrobdes, universitetis
warmatebisaTvis Sinaganad unda
iyos orientirebuli da motivire-
buli.
_ batono merab, msgavsi arCev-
nebi universitetis istoriaSi
pirvelad Catarda. Tqveni azriT,
universitetma gamoavlina Tu ara
demokratiulobis maRali xarisxi
da upasuxa Tu ara Tanamedroveo-
bis gamowvevebs?
_ saqarTvelos masStabiT, Tela-
vis universitetis Semdeg, meore
universiteti varT, sadac reqtoris
arCevnebi sayovelTaoobis princi-
piT Catarda. mogexsenebaT, rom ka-
nonmdeblobiT reqtors irCevs uni-
versitetis akademiuri sabWo, xolo
movaleobis Semsrulebels _ uni-
versitetis akademiuri da samecnie-
ro personali. reqtoris movaleo-
bis Semsruleblis arCevnebSi ramde-
nime kandidati monawileobda da ra
Tqma unda, yvelas Tavisi mxardamWe-
ri hyavda, magram unda aRiniSnos,
rom elementaruli darRvevac ki ar
dafiqsirebula. TiToeul amomrCe-
vels hqonda saSualeba, Tavisuflad
gamoexata pozicia da sasurveli
kandidatisTvis mieca xma. gadanawi-
lebuli xmebis raodenobaSic ar yo-
fila didi sxvaoba, rac TiToeuli
predendentis Rirsebaze miuTiTebs,
es ki mniSvnelovania Semdgomi Tanam-
Sromlobisa Tu universitetis wins-
vlisTvis.
_ male universitets avtori-
zacia-akreditaciis procesi elo-
deba. Tqveni azriT, ramdenad SeZ-
lebs universiteti Rirseulad ga-
arTvas Tavi am amocanas?
_ vidre konkretulad avtori-
zacia-akreditaciaze visaubrebde,
getyviT, rom aucileblad unda ar-
sebobdes univerisitetis ganviTa-
rebis grZelvadiani programa. es is
sakiTxia, raSic TiToeuli Cvengani
unda iyos CarTuli. gasuli sauku-
nis bolos sxvadasxva universitetis
reqtorebi boloniaSi Seikribnen,
sadac imsjeles, Tu ra iyo universi-
tetis ZiriTadi idea da mizani. daas-
kvnes, rom vinaidan sazogadoebis
ganviTareba, kulturuli da socia-
luri yofa, mniSvnelovnadaa damo-
kidebuli universitetSi mimdinare
procesebze, umaRlesi saswavleb-
lis ZiriTad mizansac ganaTlebuli,
Rirseuli, saxelmwifoebrivi da mo-
qalaqeobrivi Segnebis axalgazrda
Taobis aRzrda warmoadgens, rome-
lic advilad adaptirdeba mudmivad
cvalebad gare samyaroSi. universi-
tetSi saswavlo da samecniero pro-
cesi unda iyos erTiani, Tavisufa-
li, rac daefuZneba Semwynarebloba-
sa da gaxsnil dialogs. es is ZiriTa-
di principebia, romelic Cvens idea-
dac migvaCnia. universiteti am gziT
viTardeboda da am gziT unda gaagr-
Zelos svla.
yvela umaRlesi saswavlebelis
msgavsad, Cvens universitetsac aqvs
misia. vinaidan baTumis saxelmwifo
univeristeti regionulia, masSi es
specifiurobacaa gaTvaliswinebu-
li. Cveni universiteti ukve rva aTe-
uli welia dasavleT saqarTveloSi
mniSvnelovan rols TamaSobs. dRes
ki univeristeti sxva gamowvevebis
winaSe dgas. mas konkurentunarian
garemoSi uwevs adaptireba. abitu-
rients arCevanis gakeTeba region-
Sinve SeuZlia, amitom Cven maT uke-
Tesi pirobebi, gansakuTrebiT moq-
nili, Sromis bazarze orientirebu-
li saganmanaTleblo programebi
unda SevTavazoT.
yovelwliurad, daaxloebiT, aT-
asamde kursdamTavrebulidan sauke-
Teso SemTxvevaSi mxolod mesamedi
agrZelebs swavlas meore da mesame
safexurze, romelic ZiriTadad
orientirebulia samecniero-kvle-
viT saqmianobasa da inovaciebze. es
ki pirdapir gansazRvravs profesu-
ris Rirseul cvlas. vfiqrob, am mi-
marTulebiT muSaoba kidev ufro
unda gaRrmavdes.
aucilebelia universitetSi ro-
gorc studentisTvis, aseve profe-
sorisTvis iyos sasiamovno garemo,
raTa maT uxarodeT aq yofna. saswav-
lo-samecniero saqmianobasTan er-
Tad universiteti dasveneba-ganmux-
tvis saSualebasac unda iZleodes,
ris winapirobacaa Tanamedrove wig-
nadi fondiT aRWurvili biblioTe-
kis, komfortuli da xelmisawvdomi
kafisa da sportul-gamajansaRebe-
`erTiani ZalisxmeviT
yvela sirTules davZlevT~
(gagrZeleba me-3 gverdze)
2 aapprriillii
erazmus mundusis gacvliTi proeqtis
`UROEAST~ grantis mflobelebidasrulda evrokomisiis mier dafinansebuli erasmus
mundusis gavcliTi proeqtis ,,EUROEAST” gamocxade-
buli sagranto konkursi. baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universiteti ulocavs bsu-s studentebsa da
monawileebs gamarjvebas da warmatebebs usurvebs.
konkursis Sedegebi:
pirveli samizne jgufi
bakalavriati
1. Sorena CavleiSvili - socialur da politikur
mecnierebaTa fakultetis studenti. mimRebi universi-
teti - adam mickeviCis universiteti, poloneTi, mobi-
lobis xangrZlivoba - 10 Tve;
2. nino sixaruliZe - socialur da politikur mecni-
erebaTa fakultetis studenti. mimRebi universiteti -
adam mickeviCis universiteti, poloneTi, mobilobis xangrZlivoba - 10 Tve;
3. mamuka maxaraZe – turizmis fakultetis studenti, mimRebi universiteti-
valensiis politeqnikuri universiteti, espaneTi, mobilobis xangrZlivoba- 10
Tve;
meore samizne jgufi
doqtorantura
4. nino doliZe – berlinis Tavisufali universiteti, germania, mobilobis
xangrZlivoba- 6 Tve;
doqtoranturis Semdgomi
1. nona metreveli – berlinis Tavisufali universiteti, germania, mobilo-
bis xangrZlivoba- 6 Tve;
msoflio Cempionati biatlsa da triatlSisaqarTvelos Tanamedrove
xuTWidisa da triatlonis fede-
raciis warmomadgenlebi bsu-s
studentebs Sexvdnen. axalgazr-
debs sportis saxeobebi da Sejib-
ris organizebasTan dakavSire-
buli sakiTxebi gaacnes. 18-20
seqtembers baTumi Tanamedrove
xuTWidis saerTaSoriso kavSiris
mxardaWeriT biatlsa da triat-
lSi msoflio Cempionats umas-
pinZlebs. saerTaSoriso Ronis-
ZiebisTvis dagegmilia moxali-
sed 100 studentis SerCeva. Cem-
pionatSi 12 asakobriv kategori-
aSi 30 qveynis 350-mde sportsmeni
miiRebs monawileobas.
videokonferencia Temaze: `axalgazrdobis
problemebi Tanamedrove msoflioSi~
araformaluri ganaTlebis cen-
tris egidiT baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetSi vi-
deokonferencia Catarda Temaze:
,,axalgazrdobis problemebi Tana-
medrove msoflioSi“. saqarTvelos
elCi gaeroSi axalgazrdul saqmeTa
mimarTulebiT laSa SavyulaSvili
kavkasiis saerTaSoriso universi-
tetidan CaerTo da axalgazrdebis
aqtualuri problemebi ganixila.
videokonferencia araformaluri
centris koordinatoris lali an-
TiZis organizebiT gaimarTa da mas-
Si 30 studenti monawileobda.
universitets kanadeli mkvlevari
joSua lovsoni ewvia
respiraciul daava-
debaTa Seswavlis proeq-
tis farglebSi baTumis
SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitets
kanadeli mkvlevari, epi-
demiologi, profesori
joSua lovsoni ewvia.
ucxoeli eqsperti req-
toris movaleobis Sems-
rulebels merab xal-
vaSs, sabunebismetyvelo
mecnierebaTa da jan-
dacvis fakultetis dekans marina qoriZes da proeqtis koordinators, bsu-s
profesors vaxtang beriZes Sexvda. ucxoeli eqspertis vitis mizania q. baTumis
bavSvTa asakis kontigentSi asTmis gavrcelebis Seswavlisa da wamyvani risk-faq-
torebis identificirebis mimdinare analizi da erToblivi kvlevebis ganxor-
cieleba. asTmis diagnostirebis gaumjobeseba regionSi poloneTis sileziis
uniersitetis iniciativiT gasuli wlis Semodgomaze daiwyo da ukve gamokiTxu-
lia baTumisa da axlomdebare raionebis 6000-mde moswavle. mkvlevari saqarTve-
loSi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis mowveviT imyofeba.
somexi magistrantebi bsu-SibaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi samagistro programis
„umaRlesi ganaTlebis menejmenti“ farglebSi saswavlo vizitiT somxeTis vana-
Zoris universitetis samagistro programis 5 studenti imyofeba. saganmanaT-
leblo procesis gacnobis mizniT somexi studentebi leqciebs daeswrnen da qa-
laqis RirsSesaniSnaobebi daaTvalieres. stumari-magistrantebi mSobliur uni-
versitetSi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis magistran-
tebTan erTad gaemgzavrebian. proeqtis egidiT aseve bsu-s 2 warCinebuli magis-
tranti koblencis universitetis sazafxulo skolis muSaobaSi miiRebs monawi-
leobas. umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi gamarTul Sexvedraze, req-
toris movaleobis Semsrulebelma merab xalvaSma da programis akademiurma
personalma proeqtis mniSvnelobaze isaubres da masSi monawile studentebs
warmatebebi usurves.
samagistro programa „umaRlesi ganaTlebis menejmenti“ tempusis sagranto
proeqtis (530311-TEMPUS-1-2012-1-AM-TEMPUS-JPCR: MASTER IN HIGHER EDU-CATION MANAGEMENT: DEVELOPING LEADERS FOR MANAGING EDUCATIONALTRANSFORMATIO) farglebSi xorcieldeba. proeqtis mizania saqarTvelosa da
somxeTSi ganaTlebis reformis mxardaWera da evropuli gamocdilebis gaziare-
bis gziT kvalificiuri kadrebis momzadeba. „umaRlesi ganaTlebis menejmenti“
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis TanamSromelTa gundis
mier, evropel partniorebTan konsultaciebis safuZvelze SemuSavda.
sigelebi qvelmoqmedebisa da sauniversiteto
cxovrebaSi aqtiuri monawileobisaTvis
qvelmoqmedebisa da sauniversiteto cxovrebaSi aqtiuri monawileobisaTvis
100 studentsa da 20-mde profesorsa da administraciis warmomadgenels mama
sergim da bsu-s reqtoris movaleobis Semsrulebelma merab xalvaSma sigelebi
gadasces. meoTxe welia baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
studentebi da profesor-maswavleblebi qalaq baTumSi (ruruas quCa #3) efrem
asuris saxelobis taZars aSeneben. garda am taZris mSeneblobisa aqtiurad iyv-
nen CarTuli 50-ze meti eklesia-monastris mSeneblobasa da sxva saxis samuSaoeb-
Si. studentebis organizebiT, baTumis xelovnebis centrSi, meufe dimitris
locva-kurTxeviT saqvelmoqmedo koncerti gaimarTa saxelwodebiT ,,es gza ta-
ZarTan migviyvans“. RonisZiebidan Semosuli Tanxa efrem asuris saxelobis taZ-
ris mSeneblobis fondSi gadairicxa. studentebi da profesor-maswavleblebi
dRemde agrZeleben saqvelmoqmedo RonisZiebebs.
Catarebuli RonisZiebebis nusxa:
1. axalSenis yovladwmida samebis
mSenebare samonastro kompleqsis gaw-
mendiT samuSaoebSi monawileoba
2. axalsoflis wmida giorgis taZris
mSeneblobaSi monawileoba
3. cxemvanis dedaTa monastris sur-
saT-sanovagiT momarageba
4. daviT aRmaSeneblis wmida markoz
maxareblis mSenebare taZris mSeneblo-
baSi monawileoba
5. aWariswylis karibWis RvTismSob-
lis saxelobis taZris gawmendiT samu-
SaoebSi monawileoba
6. aWaraSi wamebulTa dedaTa da mamaTa saxelobis taZris gawmendiT samuSao-
ebSi monawileoba
7. sarfis dedaTa monastris gawmendiT samuSaoebSi monawileoba
8. Trusos xeobaSi arsebuli samonastro kompleqsis aRdgeniT samuSaoebSi
monawileoba
tempusis sagranto proeqti - PICASAtempusis sagranto proeqtis - PICASA (internacionalizaciis xelSewyoba
aRmosavleT samezoblo qveynebis universitetSi kulturuli da struqturuli
cvlilebebis gziT) egidiT baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets
proeqtis monitoringis jgufis wevri, luvenis kaTolikuri universitetis sa-
gareo urTierTobaTa samsaxuris ufrosi maikl Jorisi ewvia. vizitis fargleb-
Si ucxoelma eqspertma qar-
Tvel kolegebTan erTad,
ori dRis ganmavlobaSi
umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebis internacio-
nalizaciis mizniT sagareo
urTierTobaTa samsaxuris
funqciebze, sistemis orga-
nizebaze, adamianuri resur-
sebis ganviTarebis sakiTxeb-
ze rekomendaciebi SeimuSava
da internacionalizaciis
debuleba ganixila.
3aapprriillii
li centris arseboba. Cemi survilia,
rom rogorc sazRvargareTis cno-
bil universitetebSi, studenti Ta-
visi samuSao dRis ZiriTadi nawils
sauniversiteto garemoSi atareb-
des.
aRniSnul etapze univeristetis
materialur-teqnikuri baza kriti-
kas ver uZlebs, rac aucileblad un-
da Sevcvalos. dagegmilia ramdenime
korpusis SekeTeba-reabilitacia da
materialur-teqnikuri bazis ganax-
leba. es yvelaferi moamzadebs nia-
dags universitetis axali warmate-
buli nabijebisaTvis.
rac Seexeba avtorizaciasa da ak-
reditacias, am etapze swored es
aris Cveni pirveli rigis amocana.
2016-2017 saswavlo wels universi-
teti ganaxlebuli avtorizaciiTa
da akreditebuli saganmanaTleblo
programebiT unda Sexvdes. mimdina-
re weli mTlianad daeTmoba am yve-
lafrisTvis mzadebas. mogexsenebaT,
avtorizacia niSnavs universitetis
statusis mopovebas, Cvens SemTxve-
vaSi igi unda SevinarCunoT, magram
es sakmaod rTulia, radgan univer-
sitetma ramdenime standarti unda
daakmayofilos, kerZod saganmanaT-
leblo, materialuri da adamianuri
resursi. unda gaviTvaliswinoT,
rom materialur-teqnikuri bazis
mimarT moTxovnis standarti gazr-
dilia.
_ am etapze Cveni universite-
tis finansuri resursi ramdenad
iZleva am sakiTxebis mogvarebis
saSualebas?
_ sul male srulad garemontde-
ba firosmanis quCaze mdebare teq-
nologiuri fakulteti, studentTa
saerTo sacxovreblis yofili Seno-
bis mesame-meoTxe sarTulebi da
rusTavelis quCaze mdebare xuTsar-
Tuliani korpusis sami sarTuli.
didi imedi maqvs, rom am mimarTule-
biT adgilobrivi xelisuflebac
gagviwevs daxmarebas. Cveni varau-
diT, mimdinare wels univeristetSi
saremonto samuSaoebi mTlianad
dasruldeba.
adamianur resursis mxriv avto-
rizacia-akreditaciisTvis saSiSro-
ebas ver vxedav. Cven maRali akademi-
uri donis, didi gamocdilebis mqo-
ne personali gvyavs. amitomac var
darwmunebuli, rom Cven erTiani Za-
lisxmeviT am procesebs Rirseulad
gavivliT, magram yvelam unda gavi-
TavisoT, rom warmateba yvela
struqturisa, Tu yvela organos er-
Tiani ZalisxmeviT miiRweva. swored
msgavs reJimSi vmuSaobdiT Cven ga-
suli akreditacia-avtorizaciis
drosac, ramac warmatebiT Caiara.
programuli akreditaciis dros iq-
neba ucxoel eqspertTa CarTuloba,
amitom wels am mxrivac sakmaod bev-
ri gvaqvs gasakeTebeli. Tumca, da-
saqmebuli da warmatebuli kursdam-
Tavrebulebis odenobidan gamomdi-
nare, Cvenive kvalificiur akademi-
ur personalze dayrdnobiT, darw-
munebuli var, rom akreditaciis
process warmatebiT gavivliT.
kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi
saswavlo procesis eleqtronuli
marTvis uzrunvelyofaa. am mimar-
TulebiT ukve mimdinareobs Sexved-
rebi da molaparakebebi. vimedov-
nebT, es sakiTxi male dadebiTad ga-
dawydeba.
dasaregulirebelia mowveul pe-
dagogTa arCevis, studentTa safa-
suris ganmeorebiT gadaxdis, swav-
lis meTodebisa da Sefasebis siste-
mis srulyofis sakiTxi. am mimarTu-
lebebiT ukve vmuSaobT da seqtemb-
ridan Cveni studentebi mravali si-
axlis momswreni gaxdebian.
_ mimdinare wels Cvens univer-
sitets saiubileo_ 80 weli us-
ruldeba. am xnis manZilze man
Rirseuli da rTuli gza ganvlo.
rogor aRniSnavs universiteti am
TariRs da xom ar aqvs axladarCe-
ul reqtoris movaleobis Semsru-
lebels raime siurprizebi?
_ es sakmaod mniSvnelovani Ta-
riRia. amasTan dakavSirebiT 2015
wlis ianvarSi reqtoris brZanebiT
Seiqmna saiubileo komisia, romel-
sac daevala Casatarebel RonisZie-
baTa gegmis SemuSaveba. ra Tqma unda,
es yvelaferi droSi unda gaiweros.
momdevno kviraSi vapireb saiubileo
komisiis wevrebTan Sexvedras da
Cven ukve detalurad gadavanawi-
lebT Sesasrulebel samuSaoebs da
pasuximgeblobebs. Tumca, TiToeu-
li RonisZieba, romelic mimdinare
wels universitetSia dagegmili,
swored saiubileo TariRisadmi
aris miZRvnili. Cemi azriT, sazeimo
Sexvedra, romelic mimdinare wlis
Semodgomaze gaimarTeba, student-
Ta da universitetis TanamSromel-
Ta sruli CarTulobiT unda Sedges.
ra Tqma unda, Cven gveqneba samecnie-
ro konferenciebi, gveyoleba stum-
rebi. minda RonisZiebebi ZiriTadad
universitetis ezoSi, gaSlil sivr-
ceSi gaimarTos, raTa yvelas mieces
monawileobis saSualeba, masSi unda
CaerTos mTeli qalaqi da regioni,
radgan am universitets mravali Ta-
oba aRuzrdia, romelTac Tavisi wi-
li sityva Rirseulad uTqvamT.
_batono merab, kmayofili
xarT Tu ara mopovebuli grante-
biT, sagareo urTierTobebiTa Tu
sxva umaRles saswavleblebTan ga-
formebuli TanaSromlobis memo-
randumebiT?
_ mogexsenebaT, Cveni universi-
teti gacvliT programebSi monawi-
leobis mxriv saqarTvelos masSta-
biT mesame adgilzea. ra Tqma unda
sasurvelia meti aqtiuroba rogorc
profesuris, aseve studentebis
mxridan. cnobilia, rom wels rusT-
velis fondis mier gamoyenebiTi da
fundamenturi mecnierebebis mimar-
TulebiT ramdenime granti dafinan-
sda, romlebSic aqtiurad arian Car-
Tulni doqtorantebic.
sakuTari xedva maqvs samecniero-
kvleviT institutebTan dakavSire-
biT. amis erT-erTi mizezi albaT
isicaa, rom samecniero saqmianoba,
jer kidev me-5 kursis studentma,
niko berZeniSvilis kvleviT insti-
tutSi daviwye, rac mniSvnelovani
safexuri iyo Cemi mecnierad Camoya-
libebis gzaze.
kvleviTi institutebis Semoer-
TebiT universitetma didi saganZu-
ri SeiZina. saWiroa am potencialis
srulfasovnad gamoyeneba da misi
maqsimaluri adaptacia saswavlo
procesSi. marTalia sabunebismety-
velo mecnierebaTa da jandacvis fa-
kultetis studentebi aqtiurad Ta-
namSromloben fitopaTologiisa da
membranuli teqnologiebis insti-
tutTan, magram ufro meti muSaoba
da CarTulobaa saWiro. aq yvela re-
sursia imisaTvis, rom Cvens univer-
sitetSi moqmedi yvela samagistro
da sadoqtoro programeba warmate-
biT ganxorcildes. Cemive survilia,
rom am institutebis mecnier-Tanam-
Sromlebma leqciebis kursebi waiy-
vanon magistrantebTan da doqto-
rantebTan. mniSvnelovania am samec-
niero potencialis gamoyeneba uni-
versitetis meti warmatebisaTvis.
_ batono merab, reqtoris rang-
Si ra rCevas miscemT student-axal-
gazrdobas, romlebic motivire-
bulni arian studenturi cxovreba
Sinaarsianad gaataron da amasTan,
xarisxiani ganaTleba miiRon… api-
rebT Tu ara maTTan Sexvedras?
_ wlebis manZilze universite-
tis xarisxis uzrunvelyofis samsa-
xurs vxelmZRvanelobdi, romlis
mTavar funqcias saswavlo da samec-
niero saqmianobis monitoringi war-
moadgenda. es ki ZiriTadad student-
Ta Tu profesorTa gamokiTxviT da
saswavlo procesze dakvirvebis
gziT xorcieldeboda. studentebi
regularulad monawileobdnen am ga-
mokiTxvebSi da xSirad, maT mier das-
muli sakiTxebi, absoluturad obi-
eqturic gaxldaT. Cven vcdilobdiT
reagireba mogvexdina ama Tu im prob-
lemaze. TumcaRa, Cveni samsaxuris
uflebebi mxolod imis saSualebas
iZleoda, rom rekomendacia migveca
administraciisaTvis. gadawyvetile-
bis miReba ki, ra Tqma unda, Cvens kom-
petenciebs aRemateboda. amiT imis
Tqma minda, rom ukeT vici is proble-
mebi, rac studentebs da zogadad
universitets awuxebs. es exeba sas-
wavlo process, procesis organize-
bulobas, profesor-maswavleblebs,
ganaTlebis xarisxs, universitetis
materialur-teqnikur bazas Tu sx-
vas. Sesabamisad, roca es faqtebi Cem-
Tvis cnobilia, me ufro gamiadvil-
deba muSaoba. studentebs vusurveb,
rom metad aqtiurni, dainterese-
bulni da motivirebulni iyvnen.
fakultetebis mixedviT vapireb
studentebTan Sexvedras. maT mier
dasmuli TiToeuli SekiTxva, wamoW-
rili sakiTxi Tu problema, CemTvis
Zalian mniSvnelovani iqneba. Sevec-
debi TiToeul students SesaZleb-
lobis farglebSi problema movuxs-
na. minda, rom maTTvis universitet-
Si mSobliuri garemo iyos, xolo
Cveni saxiT ki im adamianebs xedavd-
nen, romlebic maTTvis zrunaven da
Sromoben, ibrZvian maTi keTildRe-
obisaTvis.
_ rogoria baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo universite-
tis axladarCeuli reqtoris mova-
leobis Semsruleblis samomavlo
gegmebi, miznebi da amocanebi?
_ Cven mniSvnelovan struqtu-
rul cvlilebebs ar vgegmavT. amis
dro axla namdvilad ar aris. Tumca
minda, rom zogierTi samsaxuri me-
tad gaZlierdes. magaliTad, saga-
reo urTierTobaTa samsaxuri, ro-
melic universitetis mniSvnelovani
erTeulia. aseve maqvs Cemi Sexedu-
leba, Tu rogor unda muSaobdes
universitetSi ucxo enebisa da sain-
formacio teqnologiebis centri.
Tumca, Cemi konkretuli amocanaa,
mimdinare weli davuTmoT avrtori-
zaciisa da akreditaciis warmate-
biT gavlisTvis mzadebas.
garkveuli samuSaoebi Catardeba
swavla-swavlebis meTodebisa da Se-
fasebis sistemis daxvewasTan dakav-
SirebiTac.
Zalian minda gaZlierdes Cveni
biblioTeka. aRvniSnav, rom studen-
tTa pretenziebma iklo, dRes maT
sxva garemoSi uwevT wignTan muSao-
ba, magram cxadia, rom saxelmZRvane-
loebis deficiti mainc aris. Cven
maqsimalurad vizrunebT, rom sila-
busSi miTiTebuli literatura uni-
versitetis biblioTekaSi yvelasT-
vis xelmisawvdomi iyos.
`erTiani ZalisxmeviT
yvela sirTules davZlevT~
(dasawyisi pirvel gverdze)
4 aapprriillii
samecniero konferencia Temaze:
`eleqtronuli mmarTveloba:
miRwevebi da perspeqtivebi~
`eleqtronuli mmarTveloba: miRwevebi da perspeqtivebi~ - am saxelwo-
debiT baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi samecniero
konferencia gaimarTa. samecniero sesiaSi qarTveli, moldaveli da azer-
baijaneli profesorebi monawileobdnen. momxseneblebma saqarTveloSi
eleqtronuli mmarTvelobis damkvidrebis sakiTxebze, ganviTarebis pro-
cesSi arsebul problemebsa da gadaWris gzebze imsjeles. Tematika iTva-
liswinebda rogorc saerTaSoriso, aseve erovnuli gamocdilebis warmo-
Cenas. konferencia baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
socialur da politikur mecnierebaTa fakultetisa da saqarTvelos po-
litologiis institutis da organizebiT baTumSi meored Catarda.
_ rogor SeafasebT ba-
Tumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universite-
tis studentur TviTmmar-
TvelobaSi Seqmnil situa-
cias da rogor SeiZleba
arsebuli problemebis
aRmofxvra:
beso gogotiSvili(TviTmmarTvelobis wev-
ri):
„jerjerobiT situacia
aris stabiluri. Cven ga-
davwyviteT erTiani pozi-
ciis dafiqsireba, anu kre-
bis mowveva, romelic Seik-
ribeba paraskevs, 1 maiss da
miiRebs gadawyvetilebas
axali centraluri saar-
Cevno komisiis Seqmnis Sesa-
xeb. cesko aiRebs ufleba-
mosilebebs, gansazRvravs
kvotebs da airCeven TviTm-
marTvelobis axal wevrebs,
rac aRmofxvris legitima-
ciis sakiTxTan dakavSire-
bul problemebs. krebaze
moxdeba ceskos ramdenime
jgufis SeTavazeba sainici-
ativo jgufebis mier da sa-
erTo kreba airCevs sauke-
Tesos. axalarCeul wevreb-
Tan dakavSirebiT aRar iq-
neba zedmeti kiTxva stu-
dentebis, administraciis
da arasamTavroboebis mxr-
idan“.
giorgi bagrationi(studenturi moZraoba
„alternativas“ wevri):
„TviTmmarTvelobaSi Se-
qmnili problemebi ar aris
konkretuli pirovnebebis
mier gamowveuli. vfiqrob,
rom es aris sistemuri
problema. gamoikveTa gau-
marTavi debulebis prob-
lemac, ramac CixSi Seiyvana
TviTmmarTveloba da is aR-
moCnda uunaro. ori mcde-
lobis miuxedavad, ar Seik-
riba umaRlesi organo, ro-
melic aris gadawyvetile-
bis mimRebi. swored amis sa-
fuZvelze, Cerdeba TviTm-
marTvelobis muSaoba da
Tavmjdomares debulebiT
gaTvaliswinebuli aranai-
ri berketi gaaCnia prob-
lemis aRmosafxvrelad.
swored amitom, man TviTm-
marTvelobis yvela wevris-
Tvis statusis Sewyveta ga-
dawyvita. amavdroulad,
Tavmjdomarem erTpirov-
nulad miiRo debuleba,
romelic wesiT TviTmmarT-
velobis wevrebis 2/3-s un-
da mieRo. Sesabamisad, erT-
pirovnulad miRebuli de-
bulebiT Catarebuli ar-
Cevnebi arasworia. proble-
mis aRmofxvra SesaZlebe-
lia sistemis likvidaciiT,
damfuZnebeli krebis Sek-
rebiT da axali sistemis
SeqmniT, romelsac aranai-
ri kavSiri eqneba ZvelTan“.
zurab mesxiZe (bsu-s
studenturi TviTmmarT-
velobis Tavmjdomare):
„am etapze TviTmmarTve-
lobaSi Seqmnil situacias
Sevafasebdi rogorc de-
mokratiul process. wina
wlebSi iyo avtoritaruli
reJimi, mxolod Tavmjdo-
mare niSnavda da Rebulob-
da gadawyvetilebebs erT-
pirovnulad. es rom ar gag-
rZeldes da momavalSic
davtovoT gamarTuli sis-
tema, swored amitom, gadav-
wyviteT SevikriboT kidev
erTxel, vcadoT... imitom,
rom Sekrebis sami mcdelo-
ba iyo, Tumca uSedegod. ax-
la ki vfiqrobT, Sekreba
Sedgeba, imdenad ramdena-
dac TviTmmarTvelobis
wevrebs gaazrebuli aqvT
Seqmnili situacia, Seikri-
bebian da imsjeleben im Te-
mebze, rom ufro ganviTa-
rebuli da demokratiuli
struqtura Seiqmnas, mox-
des uflebamosilebebis
delegireba“.
gvanca TurmaniZe,
finansebis specialobis
me-4 kursis studenti
ra xdeba universitetis
studentur TviTmmarTvelobaSi?studenturi TviTmmarTvelobis sakiTxi yovelTvis iyos studentebis yu-
radRebis centrSi, Tumca bolo periodSi misi yuradReba sazogadoebam da adgi-
lobrivma televiziebmac miiqcia.
5 maisisTvis dagegmili arCevnebis samzadisi, saarCevno komisiam droebiT Sea-
Cera. 1 maiss saerTo krebis Catarebaa dagegmili, ris safuZvelzec miiReba gadawy-
vetileba axali ceskos Seqmnis an arsebulis muSaobis gagrZelebis Sesaxeb.
gTavazobT studenturi moZraobebis wevrebis Sexedulebebs Seqmnil situaci-
asTan dakavSirebiT, romelTa mimarTac dasmuli SekiTxva mdgomareobs Semdegnai-
rad:
man-ssan-kkanis gundebs
Soris Sejibri
`mxiaruli bsu~ Catarda
univeristetis saaqto darbazSi baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis man-san-
kanis Sida safakulteto Sejibri `mxiaruli bsu“
Catarda. pirveloba teqnologiuri fakultetis
gunds ergo. Sejibris saukeTeso monawileebiT
sauniversiteto gundi dakompleqtda, romelic
saqarTvelos `mxiarulTa da sazrianTa klubis“
TamaSebis CempionatSi miiRebs monawileobas.
aaWWaarriiss kkuullttuurruullii mmeemmkkvviiddrreeoobbiiss
ddaaccvviiss ssaaaaggeennttoossTTaann
mmeemmoorraanndduummii ggaaffoorrmmddaa
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetsa da aWaris kulturuli memkvidreo-
bis dacvis saagentos Soris memorandumi gafor-
mda. dokumenti mxareebs Soris SemoqmedebiTi
muSaobisa da akademiuri ganaTlebisaTvis auci-
lebeli materialur - teqnikuri resursebis
efeqturad gamoyenebas, studentTa profesiuli
praqtikisaTvis xelSewyobas, calkeuli mimar-
Tulebis saganmanaTleblo programebis momza-
debaSi TanamSromlobasa da erToblivi proeqte-
bis SemuSaveba - ganxorcielebas iTvaliswinebs.
kkaarrnneeggiiss ggaaccvvlliiTTii
pprrooggrraammiiss pprreezzeennttaacciiaa
saerTaSoriso ganaTlebis amerikuli sabWoe-
bis saqarTvelos ofisis - dasavleT NIS-is da sam-
xreT kavkasiis programebis menejerma aleqsei
xarlamovma baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis studentebsa da profesor-
maswavleblebs karnegis gacvliTi programa wa-
rudgina. programa iTvaliswinebs 4-Tviani kvle-
viTi proeqtebis dafinansebas socialur da hu-
manitarul mecnierebaTa mimarTulebiT. warma-
tebuli aplikantebi stipendias 2015-2016 saswav-
lo wlisTvis miiReben da kvlevebs aSS-s presti-
Jul saswavleblebSi awarmoeben.
5aapprriillii
studentTa samecniero ce-
ntris, studentTa mxardaWe-
risa da momsaxurebis samsaxu-
ris, istoriis, arqeologiis
da eTnologiis departamentis
erToblivi proeqtis „mogzau-
roba saqarTvelos istoriul
rukaze (samegrelo, guria, aWa-
ra)“ farglebSi, 24 aprils
zugdidis saswavlo universi-
tetSi „evropuli akademia“ sa-
mecniero konferencia gaimar-
Ta.
momxseneblebma warmoadgi-
nes Temebi iseT mniSvnelovan
da saintereso sakiTxebze, ro-
goricaa: „aWaris mxareTmcod-
neobis muzeumSi daculi sa-
megrelo lazeTis istoriuli
masalebi“ (momxsenebeli _
profesori oTar gogoliSvi-
li), „guria-samegrelos epar-
qiis istoriidan“ (momxsenebe-
li _ istoriis doqtori merab
megreliSvili), „samegrelo-
odiSis samTavros istoria“
(momxsenebeli _ istoriis spe-
cialobis III kursis studenti
Tamaz daviTaZe), „kolxuri
kulturis Zeglebi samegre-
lodan“ (momxsenebeli _ doq-
troranti guram CxataraSvi-
li). konferencia kiTxva-pasu-
xis reJimSi warimarTa.
konferenciis Semdgom ba-
Tumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis stu-
dentTa samecniero centris
wevrebi da zugdidis saswavlo
universitetis TviTmmarTve-
lobis wevrebi erTmaneTs Sexv-
dnen. studentebma erTmaneTs
gauziares gamocdilebebi, isa-
ubrebs maT winaSe arsebul
problemebsa da gadaWris me-
Todebze, aseve dasaxes proeq-
tebi da SeTanxmdnen samomav-
lo TanamSromlobaze.
mogzauroba samegreloSi
dadianebis istoriuli sasax-
lis daTvalierebiTa da samax-
sovro fotoebis gadaRebiT
dasrulda.
studentTa samecniero centri
1989 wlis 9 aprilis tragikuli
movlenebi gaixsenes da am dRis is-
toriul mniSvnelobaze isaubres
universitetis foieSi Sekrebilma
studentebma da leqtor-maswav-
leblebma. RonisZieba universite-
tis administraciis ufrosma ba-
tonma ediSer CavleiSvilma gaxsna,
romlis Semdegac istorikosi me-
rab megreliSvili gamovida sity-
viT. 9 aprilis monawilem, Cveni
universitetis profesorma zebur
avalianma studentebs uambo im vi-
Tarebisa da emociebis Sesaxeb, rac
1989 wlis 9 aprils sufevda mTav-
robis sasaxlis win. tradiciu-
lad, damswre sazogadoebam kidev
erTxel ixila 9 aprilis tragiku-
li movlenebis amsaxveli fotoq-
ronika. auditoriis winaSe sakuTa-
ri leqsiT warsda universitetis
istoriis specialobis II kursis
studenti lia gobaZe.
„Cemo saqarTvelo “radganac, rom mterma Rvinis
damicala fiala,
mitom mtanjavs saqarTvelo,
Seni cremli, iara.
cxra aprilis tragedia
da agvistos omebi,
vin mohkveTa qarTlis dedas
afxazeTi, oseTi.
saqarTvelo jalaTebma
dagitoves iara,
erma mainc mSvidobisa
droSa agifriala.
kvlav avanToT gvixmobs ero
gumbaTebis zarebi,
radganac, rom maTi Cagviqres,
anTebuli sanTlebi.
eri qarTlis, eri marTlis
bevris tanjva naxulia,
didgorze da marabdaze
svetad gadmosaxulia.
golgoTazed aitane
tanjviT suli maRalia,
Seni kalTis napralebi
cremliT CamonaRvaria.
arasodes daukargavs
qarTvels gulSi imedia,
radgan deda saqarTvelos
wilbediTi, wilxvedria.
Cveni locviT, mudam rwmeniT,
zecieri aq mudam ars,
xeliT cisken apyrobili,
SegRaRadebT Cvens mudaras.
RmerTo! isev qarTlis dedas
nu Caacmev Sav sudaras.
sicocxlea - Cemi msxverpli,
krwanisi ki - gmirTa mdelo,
samSobloa Cemi -kerpi,
kerpi - Cemi saqarTvelo.
Sekrebilebma daRupuli gmi-
rebis ukvdavsayofad daanTes san-
Tlebi da zRvis pira parkSi yvavi-
lebiT Seamkes memoriali.
RonisZiebis organizatori
iyo studentTa samecniero cent-
ri, studentTa mxardaWeris da
momsaxurebis samsaxuri, studen-
turi TviTmmarTveloba.
studentTa samecnierocentri
mimdinare wlis aprilidan baTumis SoTa rusTvelis saxelmwifo universitetis studentTa samecniero cen-
tri yovelTviurad SemogTavazebT im RonisZiebaTa nusxas, rac samecniero centris farglebSi Catardeba.
gazeTi „baTumis universiteti“ studentTa samecniero centrs bevri saintereso RonisZiebis organizebasa da
warmatebebs usurvebs.
mogzauroba saqarTvelos
istoriul rukaze
9 aprili - tragedia,
romelmac saqarTvelos
damoukidebloba moutana
(samegrelo, guria, aWara)
`qvaTa RaRadi~
Zeglebisa da istoriuli adgilebis dacvis saerTaSoriso
dRis kvireulis farglebSi, studentTa samecniero centris
organizebiT 24 aprils gaimarTa eseebis konkursi saxelwode-
biT „qvaTa RaRadi “. monawileebs saSualeba hqondaT esaubraT
da sakuTari azri daefiqsirebinaT qarTuli kulturuli mem-
kvidreobis dacvis Tanamedrove problemebze.
RonisZieba ukve ori welia rac tardeba da monawileobis
msurvelTa raodenoba yovelwliurad izrdeba. wels 50-mde
axalgazrdam gamoTqva survili. eseebis konkursSi monawile-
obda rogorc Cveni universitetis studentebi, aseve q. baTu-
mis sajaro da kerZo skolebis ufrosklaselebi.
RonisZiebis mizania axalgazrdebis cnobierebis amaRle-
bas, istoriuli da kulturuli-memkvidreobis sakiTxebis Ses-
wavla da maTi popularizacia.
konkursis Sedegebi ramdenime dReSi gaxdeba cnobili, maT
universitetis profesor-maswavleblebisgan Semdgari Jiuri
Seafasebs. gamarjvebuli
5 eses avtori dajildov-
deba wignebiTa da erT-
dRiani istoriul-Semec-
nebiTi turiT mcxeTaSi,
sadac moinaxuleben sve-
ticxovelsa da jvris mo-
nasters.
6 aapprriillii
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis humani-
tarul fakultetze, mimdinare
saswavlo wels, Camoyalibda lite-
raturis klubi, romelsac filo-
logiis doqtori, asocirebuli
profesori, nana trapaiZe xelmZR-
vanelobs. klubi ukve 7 Tvea muSa-
obs. Sexvedrebi imarTeba yovel
kviras, 14.00 sT-ze. yovelkvireul
muSaSexvedrebs klubis xelmZRva-
neli marTavs.
informacia gegmiuri da sajaro
Sexvedrebis Sesaxeb klubis face-
book–is gverdze (lit.klubi–bsu)
Tavsdeba. klubis mizania Seqmnas
araformaluri ganaTlebis praq-
tika, moizidos humanitaruli co-
dniT dainteresebuli studentebi
maTi inteleqtis, kritikuli da
samoqalaqo azrovnebis ganviTare-
bisaTvis. klubis muSaobaSi aqtiu-
rad arian CarTulebi ara mxolod
humanitarulo fakultets stu-
dentebi.
klubma ara erT saintereso
stumars umaspinZla rogorc baTu-
mis, ise qveynis sxadasxva universi-
tetidan:
daTo barbaqaZe, mwerali, filo-
sofosi, mTargmneli (samxatvro
akademia). Tema: poezia da filoso-
fia;
giorgi meliqaZe, ganaTlebis
administrirebis magistri, ilias
universiteti, Tema: ganaTleba,
rogorc socialuri gardaqmnis me-
qanizmi;
xaTuna TavdgiriZe, gr. robaqi-
Zis saxelmwifo universitetis
profesori, Tema: ,,arqauli da Ta-
namedrove miTosuri azrovneba so-
cialur da politikur diskursSi”;
giorgi kekeliZe, mwerali, li-
teraturi –literatura da moqa-
laqe
levan xalvaSi, enaTmecnieri,
bsu-is asist. profesori, Tema:
mxatvruli qmnilebis aleTeuri
Rirebuleba;
nana cecxlaZe, bsu, asoc. pro-
fesori, mzia xaxutaiSvili,bsu-is
asist. profesori. Tema: qarTuli
enis buneba.
mimdinare saswavlo wlis bo-
lomde dagegmilia Semdegi sajaro
leqciebi:
aleko kaSia, mowveuli maswavle-
beli, bsu, Tema: qarTul–aRmosav-
luri kulturul–esTetikuri di-
alogis ramdenime aspeqti. 3. 05.15.
14. sT. 44-e auditoria;
lali anTiZe, bsu–is asoc. pro-
fesori, Tema: siyvarulis xelovne-
ba, 10.05. 15; 14. sT. 44-e auditoria;
lali zaqaraZe – rusuli suli
nacionalizmsa da imperializms
Soris. 24. 05. 15; 14. sT. 44-e audi-
toria.
ganaTlebisa da kulturis sami-
nistros mxardaWeriT gaimarTa gi-
orgi xeoSvilis, filosofiis doq-
toris, teqnikuri universitetis
asoc. profesoris sajaro leqcia
Temaze – adamianuri Rirseba, ro-
gorc filosofiuri kategoria.
dagegmilia aseve:
1. mwerlisa da filosofosis,
daTo barbaqaZis sajaro leqcia
Temaze: poezia, rogorc pasuxebze
kiTxvebis dasmis xelovneba. 31
marts 14.00–ze 32–e auditoria;
2. iv. javaxiSvilis saxelmwifo
universitetis asocirebuli pro-
fesoris, koka bregaZis sajaro
leqciebi: Tema I. `fridrix nicSes
filosofia da misi mniSvneloba
dRes egzistencialuri da socia-
luri TvalsazrisiT”; Tema II. „re-
ligiis modernuli da literatu-
ri modernistuli gageba romanti-
zmSi (germanuli romantizmis mi-
xedviT)“, 18– 19 ivnisi, 12.00 sT.
uunniivveerrssiitteettSSii lliitteerraattuurriiss
kklluubbii ffuunnqqcciioonniirreebbss
generaluri konsuli baTumSi
iasin Temizqani universitets ewvia
TurqeTis generaluri konsuli baTumSi iasin Temizqani baTumis
SoTa rusTavelis sxelmwifo universitets ewvia. diplomatiuri
korpusis warmomadgeneli universitetis reqtoris movaleobis
Semsrulebels merab xalvaSs Sexvda. gacnobiTi xasiaTis Sexvedras
aseve eswrebodnen reqtoris moadgile naTia wiklaSvili, humanita-
rul mecnierebaTa fakultetis profesorebi da sagareo urTier-
TobaTa samsaxuris mTavari specialisti Tamar maWutaZe. mxareebma
ori qveynis urTierTobebsa da samomavlo gegmebze isaubres. dai-
gegma erToblivi saswavlo-samecniero proeqtebis, sazafxulo
skolebisa da gacvliTi programebis ganxorcieleba.
7aapprriillii
9 aprili... uaRresad tragikuli da
amaRlebuli TariRi saqarTvelos uax-
lesi istoriisa. 9 aprilze bevri daiwe-
ra da kidev bevri daiwereba. qarTveli
eris cocxali mexsiereba ki samaradJa-
mod Seinaxavs im dReebis qronikasa da
samSoblosaTvis TavganwirulTa wminda
saxelebs.
XX s-is 80-iani wlebis meore naxeva-
ri mniSvnelovani cvlilebebiT aRiniS-
na. sabWoTa kavSirSi mimdinare ,,gardaq-
mnebisa“ da ,,sajaroobis“ kursma erov-
nul-gamaTavisuflebeli moZraobis
mkveTri aRmavloba ganapiroba saqarT-
veloSic. erovnuli moZraobis mesveu-
roba TavisTavze aiRes axladSeqmnilma
Tu aRdgenilma partiebma da organiza-
ciebma: ,,ilia WavWavaZis saxelobis sa-
zogadoebam“, saqarTvelos erovnul-
demokratiulma partiam, erovnuli da-
moukideblobis partiam, sazogadoeba
,,memorialma“ da sxvebma.
qarTvelma axalgazrdebma, inteli-
genciam, sazogadoebrivma organizaci-
ebma upiratesad zrunva daiwyes erovnu-
li faseulobebis gadasarCenad. erovnu-
li Zalebi upirispirdebodnen transkav-
kasiis magistralisa Tu xudonhesis mSe-
neblobebs, rac radikalurad Secvlida
ekologiur balanss regionSi; aprotes-
tebdnen saqarTvelos sazRvrispira re-
gionebSi qarTuli miwebis ukanono gani-
avebisa Tu kulturis ZeglTa daziane-
bis calkeul faqtebs; win aRudgnen
moskovis imperiuli xelisuflebis sur-
vils SeenarCunebina sabWoTa saxelmwi-
fos erTianoba da konstituciidan amo-
iRo is punqti, romelic respublikebs
sabWoTa kavSiris datovebis SesaZleb-
lobas aZlevda.
sakonstitucio cvlilebebis pro-
eqtis gamoqveynebas Tan mohyva sapro-
testo moZraoba saqarTveloSi. 1988
wlis 12 noembers Catarda arnaxuli, 100
aTasiani aqcia TbilisSi, romelic das-
rulda ipodromze mitingiT. miRebul
rezoluciaSi xazgasmuli iyo aucile-
beli moTxovnebi: demonstraciebisa da
msvlelobebis Tavisufleba, sakonstu-
ticio cvlilebebis dauSvebloba da a. S.
saprotesto gamosvlebi gagrZelda Sem-
deg dReebSic. saprotesto aqciebs xel-
mZRvanelobdnen da maTSi aqtiurad mo-
nawileobdnen erovnuli moZraobis li-
derebi: z. gamsaxurdia, m. kostava, g. Wan-
turia, z. WavWavaZe, i. sariSvili, T. Cxei-
Ze, i. wereTeli da sxvebi.
saqarTveloSi erovnul-gamaTavi-
suflebeli moZraobis aRmavlobasTan
erTad, avtonomiur regionebSi gamo-
cocxldnen separatistuli Zalebi,
romlebmac Cinebulad isargebles ru-
sul reaqciul masmediasa da inteligen-
ciis garkveul wreebSi Seqmnili anti-
qarTuli ganwyobiT da sabWoTa xeli-
suflebis yvela codva da Tu danaSauli
qarTvel ersa da saqarTvelos miaweres.
separatistebis antiqarTuli gan-
wyobileba yvelaze naTlad gamovlinda
gudauTaSi sofel lixnis Tavyrilobaze
1989 wlis 18 marts. lixnis yrilobas es-
wrebodnen afxazeTis assr afxazi xelm-
ZRvaneli partiuli da sabWoTa muSake-
bic. e. w. ,,lixnis mimarTvaSi“ istoriu-
li faqtebis gayalbebiT mocemuli iyo
saqarTvelo-afxazeTis urTierTobis
rigi sakiTxebi. separatistebi iTxovd-
nen sakavSiro mTavrobis daxmarebas,
ruseTis federaciaSi Sesvlas da a. S.
`lixnis werils“ qarTuli sazoga-
doebis mZafri reaqcia mohyva. 25 marts
TbilisSi, vakis parkSi gaimarTa didi mi-
tingi, romelmac saqarTvelos xelisuf-
lebas mosTxova mimdinare movlenebis
obieqturad gaSuqeba da Sefaseba, ga-
damwyveti zomebis miReba separatistTa
ukanono moqmedebebis aRsakveTad. qar-
Tvelma istorikosebma dasabuTebuli
pasuxi gasces ,,lixnis werils“, Tbilis-
Si, quTaisSi, baTumSi mimdinareobda
msjeloba am sakiTxebTan dakavSirebiT.
saqarTvelos oficialuri xelisufle-
ba cdilobda sakuTari ZalebiT moewes-
rigebina viTareba, magram saerTod gau-
bedavad moqmedebda. 30 marts soxumSi
Cavidnen saqarTvelos partiuli da sab-
WoTa xelmZRvanelebi: j. patiaSvili, g.
vaCnaZe n. fofxaZe, b. nikolski, o. Cerqe-
zia. aseve j. patiaSvili Sexvda erovnu-
li moZraobis liderebs da sTxova maT
ar gaemwvavebinaT dedaqalaqSi politi-
kuri situacia, magram TbilisSi ukve 4
aprilidan daiwyo mitingebi, ramac sa-
qarTvelos partiuli xelmZRvaneloba
aiZula SedarebiT ,,radikaluri“ nabi-
jebi gadaedga; 5 aprils soxumSi Catar-
da partiis saolqo komitetis plenumi,
romelsac j. patiaSvilic eswreboda.
plenumma saolqo komitetis mdivnis Ta-
namdebobidan gaaTavisufla b. adleiba
(man xeli moawera ,,lixnis werils“) da
mis nacvlad airCia vl. xiSba, SedarebiT
proqarTuli ganwyobis partiuli muSa-
ki; soxumSi gamoqveynda afxazi da qarT-
veli inteligenciis erToblivi werili
arsebuli gaugebrobis dauyovnebliv
mowesrigebis moTxovniT, magram amas uk-
ve aRar SeeZlo SeeCerebina masobrivi
saprotesto moZraoba.
4 aprils jer Tbilisis saxelmwifo
samedicino institutSi ,,presklubis“
iniciativiT moewyo mitingi, romelzec
sityviT gamovida z. gamsaxurdia; imave
saRamos Tbilisis saxelmwifo universi-
tetis saaqto darbazSi gamarTul Sex-
vedraze studentebma, inteligenciam
xelisuflebas kategoriulad mosTxo-
ves afxazeTis problemebis mowesrigeba:
imave 4 aprils mTavrobis saxlTan da-
iwyo axali mitingi, romelSic 10 aTasam-
de kaci monawileobda, is gagrZelda me-
ore dResac. axalgazrdebis erTma
jgufma SimSiloba daiwyo. mitingze mi-
Rebuli rezolucia afxazeTis sakiTxis
mogvarebasTan erTad moiTxovda saqar-
Tvelos gamosvlas sabWoTa kavSiris Se-
madgenlobidan da droebiTi mTavrobis
Seqmnas, avtonomiur formirebebis ga-
uqmebas, acxadebda erovnul damouki-
deblobas.
5-6 aprils TbilisSi mitingi
grZeldeboda. masSi sul ufro aqtiu-
rad erTvebodnen dedaqalaqis umaRle-
si saswavleblebis studentebi da pro-
fesor-maswavleblebi, inteligencia,
fabrika-qarxnebis muSa-mosamsaxureebi.
mitingebs xelmZRvanelobdnen ,,ilia
WavWavaZis sazogadoeba“, „saqarTvelos
erovnul-demokratiuli“, „erovnuli
damoukideblobis“ da sxva partiebi. mi-
tingze mowodebebi da lozungebi sul
ufro da ufro radikaluri xdeboda:
,,sabWoTa xelisuflebis damxoba, ,,sa-
qarTvelos gamosvla sabWoTa kavSiris
Semadgenlobidan“, ,,saqarTveloSi gae-
ros jarebis Semoyvana da a. S. moTxovne-
bis Seusruleblobis SemTxvevaSi saqar-
TveloSi daiwyeboda sayovelTao erov-
nuli gaficva, erovnuli daumorCileb-
lobis da SimSilobis aqciebi.
saRamos mitingis monawileTa daax-
loebiT 2000 kacianma jgufma saqarTve-
los telemauwyeblobis SenobasTan mo-
iTxova mitingebis pirdapiri teletran-
slacia. 7-8 aprils dedaqalaqSi mimdina-
re mitingebSi monawileTa ricxvi kidev
ufro gaizarda. miiRes mimarTvebi gaer-
Tianebuli erebis organizaciis, ucxoe-
Tis qveynebis liderebisadmi, rom maT
cnon XX s. ocian wlebSi sabWoTa ruse-
Tis mier saqarTvelos winaaRmdeg gan-
xorcielda agresiis faqti, okupacia da
aneqsia.
im dros sabWoTa kavSiris umaRlesi
xelmZRvaneloba (ssrk prezidenti g.
gorbaCovi da sagareo saqmeTa ministri
e. SevardnaZe) Tanmxleb pirebTan erTad
inglisSi imyofebodnen: saxelmwifo de-
legaciis moskovSi dabrunebisTanave,
pirdapir aeroportis darbazSi araofi-
cialuri Sexvedris dros m. gorbaCovma
e. SevardnaZes da vl. razumovskis Tbi-
lisSi gamgzavreba da mdgomareobis mo-
wesrigeba daavala, magram isini 8 aprils
TbilisSi ar Camosulan, radgan saqarT-
velos parlamentis xelmZRvaneloba
amis aucileblobas ar grZnobda.
TbilisSi ki, viTareba kidev ufro
daiZaba. Seiqmna erovnul gamaTavisuf-
lebeli komiteti, daiwyo fuladi saxs-
rebis Segroveba, barikadebis ageba, rad-
gan xma gavrcelda, rom Sss specialur
qvedanayofebs micemuli aqvT miTiTeba
mitingis daSlis Sesaxeb. miuxedavad ra-
dikaluri lozungebisa Tu moTxovnebi-
sa TbilisSi mimdinare mitingebi mSvi-
dobiani xasiaTisa iyo da rogorc Sem-
degSi aRiniSna: ,,ar arsebobda aranairi
samarTlebrivi safuZveli da aucileb-
loba armiis nawilebiT mitingis aRkve-
Tis gadawyvetilebis misaRebad.“
mitingebze zemoqmedeba scada sa-
qarTvelos oficialurma xelisufle-
bam, televiziiT gadaica saqarTvelos
ssr umaRlesi sabWos Tavmjdomaris o.
Cerqezias, ck-is pirveli mdivnis j.
patiaSvilis mimarTvebi. 8 aprils ga-
imarTa saqarTvelos partiuli aqti-
vis kreba, romelsac eswrebodnen sab-
WoTa kavSiris Tavdacvis ministris
moadgile gen. i. koCetovi da amier-
kavkasiis samxedro olqis generali i.
rodionovi. 8 aprilsave mitingis mo-
nawileebze fsiqologiuri zemoqme-
debis mizniT TbilisSi samxedro Za-
lis demonstrirebac ganxorcielda,
qalaqis quCebSi Caiara javSan-teqni-
kam, xolo Tavze gadaifrines samxed-
ro vertmfrenebma, ramac piruku Se-
degi gamoiRo da mTeli qalaqi mitin-
gze gamovida. am droisaTvis sabWoTa
kavSiris umaRlesi samxedro-poli-
tikuri xelmZRvanelobis mier ukve
miRebuli iyo mitingebis ZaliT daS-
lis gadawyvetileba. TbilisSi Semo-
iyvanes specialuri samxedro-sade-
santo nawilebi javSan-transporti-
orebiT. qarTul milicias faqtiurad
undobloba gamoucxades. imave dRes
sisxlisRvris Tavidan asacileblad mo-
ewyo qarTveli qalebis msvleloba j. pa-
tiaSvilis saxlisaken, magram maTTan Se-
saxvedrad aravin gamosula. 9 aprils,
SuaRamisas mitingze imyofeboda daax-
loebiT 10 kacze meti. mgznebare mowo-
debebi cvlida erTmaneTs, xalxi anTe-
buli sanTlebiT loculobda, iyo cek-
vac, simRerac... momitingeebTan mobr-
Zanda saqarTvelos kaTalikos-patriar-
qi ilia meore mimarTviT, rom safrTxe
realuri iyo... aseT dramatul viTare-
baSi, siCumeSi gaisma usinaTlo gogone-
bis simRera ,,daukariT“... 4 saaTze da-
iwyo mitingis daSla. jer tankebma Caia-
res, Semdeg ki sadesanto barebiTa da
xelketebiT SeiaraRebuli jariskacebi
gamoCndnen, mTeli sisastikiT daiwyo
darbeva. mitingis monawileTa winaaRm-
deg gamoyenebul iqna momwamvleli ga-
zi. mTavrobis saxlis win yvela gasasv-
leli iyo blokirebuli, garda erTisa
qaSueTis eklesiis mimdebare viwro qu-
Cisa. jariskacebi alyaSi aqcevdnen mo-
mitingeebs da umowyalod scemdnen xel-
ketebiT, niCbebiT, akrZaluli qimiuri
nivTierebebis garda gamoyenebuli iyo
cecxlsasroli iaraRic.
9 aprils dRisiT daZabuloba
grZeldeboda. SemoRebuli iqna sagange-
bo wesebi da komendantis saaTi.. oficia-
luri monacemebiT, TbilisSi 9 aprils
Rames da komendantis saaTis SemoRebis
Semdeg ganviTarebuli movlenebisas da-
iRupa 21 adamiani (maTi umravlesoba qa-
li, 16-dan 70 wlamde); samkurnalo-pro-
filaqtikur dawesebulebebs mimarTa
4000-ze metma moqalaqem, iyvnen mowam-
lulebi, daCexilebi, daWrilebi.
TbilisSi gaificnen sawarmoebi, sas-
wavlo dawesebulebebSi Sewyvetili iyo
swavla. dedaqalaqi da mTeli saqarTve-
lo daRupulebs glovobda.
TbilisSi Camofrindnen e. Sevardna-
Ze da vl. razumovski. saqarTvelos mec-
nierebaTa akademiaSi inteligenciasTan
Sexvedris dros maT scades tragikul
movlenebze pasuxismgebloba mTlianad
adgilobrivi partiuli organizaciis
xelmZRvanelebisaTvis daekisrebinaT.
sabWoTa kavSiris xelmZRvaneloba
Seecada Seesustebina tragikuli mov-
lenebiT gamowveuli uaryofiTi rezo-
nansi msoflioSi. ,,tass“-is komentarebi
dezinformirebuli da arafrismTqmeli
iyo, magram msofliom mainc gaigo yve-
laferi, rogorc saqarTvelos sainfor-
macio wyaroebis, ise ruseTis demokra-
tiuli orientaciis Jurnalistebisa da
adamianis uflebebis damcvelTa saSua-
lebiT Tu sakuTari korespodentebisa-
gan. TbilisSi movlenebis gasarkvevad
da TanagrZnobis gamosaxatavad Camo-
vidnen m. gorbaCovisadmi opoziciurad
ganwyobili b. elcini, akademikosi and-
rei saxarovi, mogvianebiT deda tereza.
dazaralebulebs exmarebodnen eqimebi
safrangeTidan, germaniidan, aSS-dan.
qarTuli sazogadoebriobis mo-
TxovniT Seiqmna 9 aprilis tragikuli
movlenebis Semswavleli komisia (Tavj-
domare T. SavguliZe), xolo sabWoTa
kavSiris saxalxo deputatTa yrilobaze
saqarTvelos deputaciis moTxovniTa
da yrilobis demokratiuli nawilis
mxardaWeriT aseve Seiqmna komisia ana-
toli sobCakis TavmjdomareobiT. ze-
moxsenebul komisiaTa obieqturi muSa-
obis Sedegad sazogadoebas waredgina
metnaklebad naTeli suraTi: ,,9 aprilis
tragediisaa. 9 aprils TbilisSi Cadeni-
li danaSauli erT-erTi umZimesia sab-
WoTa qveynebis istoriaSi. mas damsjeli
operaciis xasiaTi aqvs, warmoadgens
udanaSaulo adamianTa winaswar organi-
zebul, masobriv xocva-Jletas, Cade-
nils gansakuTrebuli sisastikiT da ak-
rZaluli qimiuri nivTierebebis gamoye-
nebiT. igi Seicavs saerTaSoriso danaSa-
uls, kerZod adamianurobis winaaRmdeg
Cadenili danaSaulis niSnebs“.
9 aprilis tragikul movlenebs uaR-
resad farTo gamoxmaureba mohyva sa-
qarTvelosa da ucxoeTSi (Sesabamis mra-
valferovan dokumentur masalas moi-
cavs 1990 wels gamoqveynebuli krebuli
,,9 aprili“); presiTa da televiziiT ga-
modiodnen qarTuli sazogadoebis
TvalsaCino warmomadgenlebi: mecniere-
bi, mwerlebi, msaxiobebi... romlebic
gmobdnen sabWoTa imperiis danaSauleb-
riv qmedebebs; saqarTvelos regionebSi
imarTeboda mitingebi, demonstracie-
bi... saqarTveloSi komunisturi reJimi
nominaluri gaxda.. erovnul ZalTa li-
derebis (z. gamsaxurdia, m. kostava, g.
Wanturia da sxvebi) iniciativiT qarTu-
li sazogadoeba aSkarad da gabedulad
ayenebda saqarTvelos damoukideblo-
bis sakiTxs.
9 aprilis istoriuli mniSvneloba
uaRresad didia saqarTvelos uaxloes
istoriaSi. man cxadyo sabWoTa politi-
kuri sistemis agonia da saboloo kraxi,
ganapiroba erovnuli suverenitetis
aRdgenis procesis moaxloveba, magram
amasTanave Seiqmna mniSvnelovani gare-
moebac- man metad aSkarad da uxeSi for-
miT daupirispira ruseTis saxelmwifo
qarTvelebs. saqarTvelo kavkasiaSi mar-
to darCa. es garemoeba ki Cinebulad ga-
moiyena saqarTvelos yvela mterma da
ara keTilismyofelma.
miuxedavad amisa qarTveli erisaT-
vis sasurveli Tavisufleba axlovdebo-
da. 1989 wlis 9 aprilis tragikuli mov-
lenebis zustad 2 wlis Tavze, 1991 wlis
9 aprils saqarTvelos pirvelma prezi-
dentma z. gamsaxurdiam msoflios gasa-
gonad ganacxada: ,,simboluria saqarT-
velos damoukideblobis aRdgenis ga-
mocxadeba 9 aprils, vinaidan am dRes ga-
dawyda saqarTvelos bedi, 9 aprilis wa-
mebulTa sulebi dagvcqerian Cven da xa-
roben zeciur naTelSi, rameTu aRsrul-
da neba qarTveli erisa“.
26 weli gavida 1989 wlis 9 aprilis
tragikuli da amaRlebuli movlenebi-
dan. miuxedavad qarTul sazogadoebaSi
dRemde arsebuli araerTgvarovani Se-
fasebebisa da Sexedulebebisa, 9 aprils
qarTvelma erma gamoavlina erTianoba
da erTguleba Tavisuflebisa da damou-
kideblobis maRali idealebisadmi.
,,qarTveli eris sulieri gamoRviZebis
(m. kostava) procesi dResac grZeldeba;
or aTeul welze metia saqarTvelo miu-
xedavad yvelafrisa, miabijebs damouki-
debeli da demokratiuli saxelmwifo-
ebriobis mSeneblobis gzaze, romlis sa-
TaveebTan uaxloes istoriul warsulSi
dganan 9 aprilis gmirebic, romelTa
wminda sisxli saqarTvelos erTianobis-
erovnuli simtkicis duRabad iqca.
...`es unda gvaxsovdes Cvenc da Cvens
STamomavlobasac...
c. qaTamaZeasocirebuli profesori
9 aprili _ tragikuli
da amaRlebuli
8 aapprriillii
Tanamedrove TurqeTis teritoriaze
mcxovrebi eTnikuri qarTvelebis - ,,Cve-
neburebis yofa mecnierebis sxvadasxva
dargis aqtualur Temad iqca. dagrovda
bevri saintereso masala. pirveli nabije-
bi am mimarTebiT gadadga q-nma SuSana
futkaraZem. man moiara mTeli TurqeTi,
Sexvda Cveneburebs. iq nanaxi da gagonili
soliduri naSromis saxiT warmogvidgina.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis humanitarul mecnie-
rebaTa fakultetis qarTvelologiis in-
stituti yovel wels atarebs eqspedici-
ebs. mravalferovania (eTnologiuri, is-
toriuli, folkloruli, dialeqtolo-
giuri...) am eqspediciebis wevrTa mier mo-
povebuli masala.
amjerad gvinda, mkiTxvels SevTava-
zoT CveneburTa gamonaTqvamebi, romleb-
Sic gamoxatulia maTi damokidebuleba
qarTuli enisadmi, am eniT miniWebuli si-
xaruli Tu misi dakargvis SiSiT gamowve-
uli tkivili...
didad gaixares Cveneburebma Tur-
qeT-saqarTvelos sazRvris gaxsniT, imiT,
rom miecaT saSualeba uSualod moesmi-
naT bunebrivi, lamazi qarTuli: madli
meige, rom moxuel fena (=Zalian) lamaz
gurjijas laparakob, zvilai gevgoneT
gerCeq (=namdvili) gurjija - amboben
isini da ase gamoxataven am did kmayofi-
lebasa da sixaruls: sarfis kari rome ge-
ixsna, Cemma gulmac geixsna.
Cveneburebs aucileblobad, saval-
debulod miaCniaT TavianTi winaprebis
enis codna: ratom ar?a icodes gurjma
misi anadili (=dedaena)? Coma (=piruty-
vi) ari maqferi insani (=adamiani); Cuena
vincxam rome gurjija ar icis, ima qar-
Tuel kacaT ar vTliT; qarTuelma misi
anadili?a icodes; Cveni anadili gur-
jia. - ase swamT maT. amitom aniWeben upi-
ratesobas qarTuls. ,,ra zori maq TurqCa
vilaparako? siamayiT ixseneben TavianT
nenes - 107 wlis bebias, romelic Turme
,,ise mokda, Turqi ena ar deistavla, ar
icoda. kmayofilebiTa da siamayiT ambo-
ben, rom ,,Cuen ojaRSi patitvanma, yue-
lam, Teelma ician gurjija, balRebi
qarTulaT laparikoben Cemi.
Cveneburebma kargad ician TurqeTis
romel sofelSi laparakoben qarTulad,
sad aris Senaxuli winaprebis ena, sad aRar
an kantikuntad ismis qarTuli: qarTul
namcodni parxal ar iqnebian; zaqieTi,
daba biTav (=mTlad) gurjia... zemo Te-
refSi TlaT gurjija ician; sinkoeT
qarTuli ar ician; maCxateTi, manatba,
agara... TlaT gurjulia; xevwruli bi-
Tevi gurjia.
qarTuli enis codniT gamowveul am
siamayes, kmayofilebas udidesi sinanu-
lic erTvis. sinanuli imisa, rom kargad
ar ician TavianTi anadili, mSobliuri, wi-
naprebis ena: me qarTveli var, hama kai
qarTuli ar vici; mec ar vici imdeni
gurjuli; me gurjuli drami (=cota)
vici. gansakuTrebiT awuxebT is, rom
axalgazrdebi - ,,genjebi aRar eltvian
gurjijas... Zvelebi deixocnen, axlebma
ar ician... genjebma aRar wadinoben gur-
jijas; axleb TurqCa lapariki aquan
marto Sin, gareT.
qarTulis codnisa da gavrcelebis
saerTo mdgomareobas Cveneburebi ase axa-
siaTeben: bevrs esmis, igebs, rasac eubne-
bian, magram ,,ver ilaparikeben, xandaxan
,,RarWebma (=bavSvebma) igneben, mara ver
deilaparikeben. ician, ama ar ubrunavan
ena. ar brunavs maTi ena; Cem baxlebma
(=gogoebma) gurjija igneben da ver ila-
parikeben, ver ulaparakniaT.
qarTul enaze molaparakeTa raode-
nobis Semcirebis, qarTulis gavrcelebis
aris daviwroebis mizezebzec laparako-
ben. erT-erT mTavar mizezad gzebis gayva-
na, soflebis qalaqebTan dakavSireba miaC-
niaT. xazs usvamen imas, rom qarTuli enis
gamoyenebis are ukanaskneli oci wlis man-
Zilze daviwrovda gansakuTrebiT: oci
weli ar Seiqna, gza rom gaakeTes. es gza
asi weli mosuliyo, qarTuli ar iqnebo-
da. oci weliwadia, zovli everieT Tur-
qebs. win-win gurji gurjaT iyo. sanam
gzebs gaiyvandnen, qarTuls meti Zala
hqonda: ZvelaT aq gza ar yofila, Selli-
goba (=xalxmravloba, gamococxleba)
ar yofila, suyvela qarTuli ilapari-
ka... qoiSi (=sofelSi) gazdilebma ician
heralda (=usaTuod) gurjija. zamanun-
da (=winaT) sofelSic ar vlaparikob-
diT TurqCa.
swored axalgazrdobis qalaqSi da-
saxleba aris erT-erTi mizezi imisa, rom
qarTuli ar ician - ar modian sofelSi
misma dedamisma, mamama, ar modian so-
felSi ar ician qarTuli.
qarTuli enis xvedriTi wonis Semci-
rebis mizezia skola - akvanSi qarTuli
iswavliden win-win, axla akvanSi TurqCa
awavlian, oqulSi (=skolaSi) ar SuuWir-
deno TurqCa imiTvin. meqTebSi (=sko-
lebSi) mosiarule baRnebma gurjija ha-
manqi (=TiTqmis) aRar ician. erT-erTi
mTxrobeli ambobs: meqTebSi waveli,
TurqCa ar vicodi, marto gurjijas
vlaparakobdi.
sinanuliT yvebian, rom ,,Cuensa oqu-
lebis gamoslamdin sufTa gurjuli
vlaparakobdiT. oqulebSi rom wevden
Cveni baRnebi, TurqCaze gedeiqca maTi
ena.
gansakuTrebiT gamoxataven ukmayo-
filebas Turqi maswavleblebis moTxov-
nis gamo: oreTmenebi yvirian, baRnebs
gurjija ar elaparakoT, memre TurqCa
woreT ver laparikobeno.
maswavleblebis am simkacres emateba
isic, rom skolebSi yofila jgufi moswav-
leebisa, romelTa ,,saqme iyo, vincxa qar-
TulaT deilaparikebs, dawerevda da
skolis mudirs (=direqtors) etyoda.
amovdoden muRelimebi (=maswavleble-
bi) sofelSi da etyoden saxSi: ar elapa-
rakoT qarTulaT, Turquli ver?a davas-
wavloTo.
amiT ganawyenebuli erT-erTi mSobe-
li ambobs: ra saqme aquan oreTmenebsa me-
ti, nel-nela awavlon, or welwad awav-
lon TurqCa lapariki, maS raze aZlevs
aba huqumeTma?!
erT-erTi gabrazebuli mSobeli, ro-
melic mosula kidec skolaSi, yveba (sa-
gangebod vimowmebT monaTxrobs): oreT-
meni guekintleba (=gveCxubeba) baRvebs
gurjija nu elaparikebiT, Tqueni baR-
vebi TurqCa karqa ver laparikobeno.
gavhersti (=gavbrazdi) da mivel oqul-
Si, oreTmensa vuTxar: Sena Cueni xalxi
jingani (=boSa) ar gegonos-meTqi. Cuen
Cueni devleTi (=saxelmwifo) guaq, Cue-
ni bairaRi, Cueni 2azi (=anbani, damwer-
loba), Cueni qiTabi (=wigni) guaq-meTqi.
Cuen Cueni fadiSahi - Tamari gyuavs. en
lamazi xalxi Cuen - gurjebi varT-meT-
qi. Sen me ra?a miTxra, Sen Seni 2azic ar
gaq-meTqi. veeferi veRar miTxra oreT-
menma.
gansakuTrebiT gaxazaven imas, rom
,,Turquli saswavlebeli ijeba (=Svreba)
amasa - aviwyebiebs gurjijas... aq skola-
Si ar gvaswavlian gurjuls... ormozdaa-
Ti wlis win imfo sufTa iyo qarTuli ena
Cuensa. oqulebi rom geixsna, TurqCa Sa-
movda, baRnebi TurqCas swavloben oqu-
lebSi da gurjijas aRar etanebi-
an. woreT aRar miva saqme.
mSoblebic iZulebuli arian
qarTulad aRar elaparakon Svi-
lebs, skolaSi Turqulis swavla
rom ar gauWirdeT.
did usamarTlobad miaCniaT,
rom skolebSi ar iswavleba qarTu-
li maSin, roca ,,inglija, alman-
ja, fransja, arabja ari...
oqulebSi gurjija dersi
(=gakveTili) rom iyos, ase ar dei-
karqvis gurji dili. almanja, in-
glija ari oqulebSi da gurjija
- ara. ra yederia (=gamarTleba)
esa?! - kiTxuloben mSoblebi. Cve-
neburebma kargad ician, rom es
,,huqumaTis saqmea, magram imasac
ambobs erTi murRuleli Cvenebu-
ri: oquli qrTuli ar gvaq, Tav-
robas saqme deelia, oquli gaxs-
nas? Tumca momavlis imedic gamok-
rTis maT naTqvamSi: TurqieSi som-
xebis skola ari, berZnebisac ari,
Cueni ar ari. ratom ase?a iyos?
iyos?a gurji skola. inSalah iqneba mo-
mavalSi!
qarTulad laparaki ikrZaleba jar-
Sic: eskerSi dagvabarebden-qi, gurjuli
ar ilaparikoTo, ras laparikoben, ver
gigvignia, ar?a ilaparikoTo.
Cveneburebi gulistkiviliT aRniSna-
ven imasac, rom qarTuli radio da tele-
gadacemebis diqtorebi Zalian swrafad -
,,cqvitad laparakoben da amis gamo ver
igeben naTqvams. uwin ase ar iyoo: win-win
radioSi vudinglebdiT (=vusmendiT) am-
fer, amso gurjijasa, axla sadRa aris?!
adre radios vikavebdiT, Zalian muu-
dinglebdiT. axla veRar vikavebT, romc
gamovdes xma, veRar gigvignia. heC (sul)
ver gigvignia radios gurjija. ver vig-
nebT, cqvitaT laparikoben.
aseve sayvedurnarevia Cveneburebis
azri qarTul telegadacemebze:
gurji kanalebi, Cqar-Cqara iZaxis
Tqveni Televizionis kanali. yuri
vugdeb, hama Teli ver varigav
(=ver vigeb).
zemoT CamoTvlil am mizezebs,
bunebrivia, emateba yoveldRiuri
urTierToba TurqebTan: dilaze
oRluSaRi (=col-Svili) devpant-
viT, gareT TurqebSi gavalT, maT-
Tan davJdebiT, TurqCa vilapari-
kebT; TurqebTan erTaT varT, ma-
viwydebian qarTuli; TurqCas rom
vlaparikofT, gurji bevri aRar
vici. guli stkivaT, rom kargad ver
Seinaxes qarTuli. imowmeben abazebs
- abazebma ufro Seinaxes abazuri
ena. isini ojaxSi TurqCa duniada
ar deilaparikeben. abazebma Zali-
an ar deipanten, geerien TurqebSi. mee-
muri (=mosamsmaxure) naklebad gaxden,
samsaxuri ar deiwyes, soflebSi darCen.
Cuen erT mahaleSi (=ubanSi) varT ori-
sami gurji, TurqebSi varT damosaxle-
buli. miuxedavad am yvelafrisa, mainc
kmayofili arian, mTlad rom ar daviwyni-
aT qarTuli, rom ,,kidev vgnebulobT er-
Tmaneb, kaia.
Cveneburebs Zalian awuxebT qarTuli
enis momavali, aqvT mSobliuri enis da-
kargvis SiSi: Cveni ena ikarqvis da amaze
fena Sewuxebuli varT, gulis kankali
qvtkiva; Cueni eSebi (=tolebi) rom wav-
len am duniidan, Torunebi (=SviliSvi-
lebi), darCenilebi gurjija aRar ila-
parikeben.
nu deikarqvis Cueni ena - ai, ras cdi-
loben Cveneburebi.
qarTuli enis gadarCenas imiTac cdi-
loben, rom Turqi ar mohyavT rZlad, arc
siZed irCeven Turqs: me Turqs ar mevy-
van... Turqebs ar gavatan gogos.
mtkicea maTi gadawyvetileba - daic-
van sofeli, ucxos, sxva sisxlis adamians
ar aZleven iq dasaxlebis uflebas: Cuen
enam ar gameicvalos, ar dagvaviwydes,
sxua xalxs qarTuelis garda ar vuSvebT
Cuen soflebSi, qi sisxlma ar gameicva-
los, enam ar gameicvalos.
Cveneburebma kargad ician, rom ,,so-
felSi rom daaJdumleb sxua milleTis
kacsa, ia (=an) gogo?a iTxvo misi, ia bi-
Wi?a daaqorwilo imidan, amitom ar vuS-
vefT qi Sian, sofelSi.
Cveneburebma ician, rom enis gadarCe-
nis aucilebeli pirobaa am eniT urTier-
Toba, misi aqtiurad gamoyeneba. waxvalT-
moxualT, gurjija aRar deikarqvis, ar
ilaparika, ar ilaparika, deilia gur-
juli; dro ramdenic gadis, ikarqvis
qarTuli; erTi ena ar ixmare, ar ixmare,
damaviwyda; gurjija aRar ilaparika,
aRar ilaparika, gameicvala kaci.
bevri mSobeli zafxulobiT sofelSi
agzavnis Svilebs, rom qarTuli iswavlon,
ar daaviwydeT, radgan sofels jer kidev
Seunaxavs winaparTa ena: gurjija lapa-
raki bevr sofelSi axlac ician; sofel-
Si axlac qarTuliT laparikoben, yue-
laferi qarTuli ari; zafxulobiT so-
felSi vagzavniT Svilebs, belqi (=iqneb)
gatexon gurjijao, - vambobT.
mSoblebis rolic ar aviwydebaT. bev-
ri Cveneburi madlierebiT ixsenebs mamas,
dedas, babuas, bebias, romlebmac maT as-
wavles qarTuli: dedac gurji myavden
da mamac, imiTvin vici gurjija. erT-er-
Ti qalbatoni, romelsac ar hyavs qarTve-
li meuRle, dananebiT ambobs: gurji
iyos, devlaparikebT, kai iqneba, baRneb-
mac deiwavleben.
didi survili aqvT, icodnen qarTu-
li, Seiswavlon, cdas ar akleben: cxvir-
buk vatexavT qarTuls, gvinda, karqa
viswavloT. undaT, bavSvebmac icodnen,
undaT, ,,wore gurjija, Tiflizuri
gurjija iwavlon.
ar kargaven imeds, rom ,,soflebi rom
guaq, gurjijoba ar deikarqvis. gansa-
kuTrebiT miuTiTeben toponimebze, ician
maTi mniSvneloba istoriisaTvis, enisaT-
vis. ar deikarqvis gurji saxeli sofli-
sa. mindieTsa axla maralqoi qvia, gamo-
ucvala huqumeTma Zueli saxeli, mara
yvelam viciT Zueli, gurjuli saxeli.
genjebi (=axalgazrdebi) ra guar meiq-
cevian ar vici, deimaxsovreben heralda
isinic - ai, rac awuxebT. cdiloben, qar-
Tuli toponimebi gamoiyenon, uxariaT,
rom iqa miwis saxelebi, yanebis saxelebi
sul qarTulia. qarTvelobis utyuar mow-
med miaCniaT es saxelebi: mixdebi, gurji
miwa yofila.
qarTulis Sesanaxavad, mis dasacavad
Cvengan moiTxoven da elian daxmarebas.
undaT qarTuli wignebi, leqsikoni, deda-
ena: Tqvenidam wignebi, dedaena gvinda.
bevri iTxoven iqieT-aqieTidam, ver gvi-
povnia, qarTul enaze leqsikoni vzeb-
neT, Tu maaferebT da magas gamogvigzav-
nebdeT, zalian saWiroa, magas velode-
biT.
Zalian stkivaT guli, rom ar ician
qarTuli wera, qarTuli anbani: 2azi gur-
jisa ar vici. kai iqneba gurjis 2az Saas-
wavebde baRvebsa. gurjija alfabe ar
ari.
zogma Cveneburma kargad icis qarTu-
li anbanis Tavisebureba, misi upiratesoba
sxva xalxis anbanebTan SedarebiT:
Cueni ena, Cueni 2azi, naweravi fena
Temizi (=sufTa) rame ari. erT asos
erTi fasi aq. zog eneebSi sami asoc
ari erTad, erTi xmis barobaze. sa-
mi aso erTad unda moides, rome
erTi xma ameiRo, erTi xmis fasi
qondes. SesaniSnavi daxasiaTebaa
qarTuli anbanisa. siamayiT amboben:
qarTuel xalxsa didi Taarihi
(=istoria) aq. duniaSi ToTxmeti
alfabea da maTSi erTi Cueni ari.
ase saerTo ZaliT cdiloben
qarTulis Senaxvas, mis dacvas, ime-
dic aqvT, rom ,,gurjuls ar dah-
kargaven, radgan Cveni milleTi
(=xalxi) aq geizarden.
saocari enobrivi alRo aqvT
Cveneburebs. kargad grZnoben enob-
riv gansxvavebas qarTul soflebs
Soris. Seucdomlad ician, sad, ro-
mel sofelSi rogori qarTuli ici-
an, ras uwodeben sxvadasxva sagans.
xasanfaSelebis lapariki co-
ta airia (=calkea). soba (=Rumeli)
gaanTeo, ityvian, Cuen vityviT:
daanTe; iseni amboben cexliT, Cuen vity-
viT cecxli. maTi lapariki cota gawev-
lia, amboben isini sofel xasanfaSis
mkvidrebze. moaqvT am ,,gawevli metyvele-
bis nimuSebi: Cuenao arjivanii varTao,
Sviloo. Seni nenei Sin araao? TviTonac
ase ,,gawevlad pasuxoben xasanfaSelebs:
Sin ariiso, - vityodiT Cuenac ase gawev-
li. maTureb davcinevdiT meao arjivan-
ni varaao, iqidam Camuelo, Seni nenei
kaiaaoo, kaiaaoo?
bunebrivia, ucxo garemoSi Seicvala
Cveni qarTuli, grZnoben am gansxvaveba-
sac: Tqveni lapariki da Cveneburi lapa-
riki erTi araa. Tqven gurjijas ver miv-
mxdarvarT; Cemi sityva da Tqueni sityva
erTmaneT ar ebmeba.
saqarTvelos, qarTvelobas Cvenebu-
rebi aRiqvamen rogorc erT mTlianobas,
ar cnoben kuTxeebad dayofas; Cvenebu-
rebma ,,ra Tqma ari aWareli, guruli,
imereli ar ician. esa axla da axla gev-
goneT, Cuena gurji varT, es viciT mar-
to - amboben isini.
bevri saintereso leqsikuri erTeu-
li Tu gramatikuli forma, arqauli, sxva
qarTuli dialeqtebisaTvisac saerTo Tu
gansxvavebuli SeunaxavT Cveneburebs.
ZirTuli - erTsarTuliani, Wadi puri -
xmiadi, iadigari - samaxsovro saCuqari,
Tavdidi - xelmZRvaneli, ufrosi, sadili
- dilis saWmeli, buWula - patara, Cur-
Cxela - ,,rac rom acmulia Zafze, CurCxe-
la sityua sxuisaviT ar viciT.
yvela analogiuri masalis, SesaniSna-
vi andazebis, frazeologiis Seswavla mo-
mavali kvlevis sagani unda gaxdes.
winamdebare statias vamTavrebT sa-
Taurad gamotanili qarTuli qadagebis
(=vaizis) sityvebiT:
netai Sen, rom gaq ena qarTuli,
sxuaze raT geqceva Tuali da guli?!
Seinaxe ena, gulSi Carguli,
qarTuli ena gulSi damales.
CvenTvisac, aqaurebisTvisac sagu-
lisxmo Segonebaa.
mmaaiiaa bbaarraammiiZZeeasocirebuli profesori
`netai Sen, rom gaq ena qarTuli,
sxuaze raT geqceva Tvali da guli?!
dedaenis dRededaenis dRe baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis studentebma, pro-
fesor-maswavleblebma da admi-
nistraciis warmomadgenlebma
ramdenime RonisZiebiT aRniS-
nes. umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebis ezodan ilia Wav-
WavaZis Zeglis mimarTulebiT
msvleloba moawyves, 1978 wlis
14 aprils ganviTarebuli mov-
lenebi gaixsenes da erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZrao-
bis lideris Zegli gvirgviniT
Seamkes.
RonisZiebis farglebSi universitetis SoTa rusTavelis darbazSi saerTaSoriso konferenciis
„humanitaruli mecnierebebi informaciul sazogadoebaSi“ masalebis samtomeulis wardgineba Ca-
tarda. aseve Sedga iliaunis profesoris, semiotikis kvleviTi centris direqtoris cira barbaqaZis
wignis - `ipove Seni metafora“ da metaforebis konkursis - `Seqmeni Seni metafora“ prezentacia. qar-
Tuli enisadmi miZRvnili RonisZiebebi studentTa fleSmobiT saxelwodebiT - `ra ena waxdes“ das-
rulda.
9aapprriillii
saqarTvelos egzarxosma paladim
mRvdelmonazoni leonide 1888 wels kavka-
siaSi qristianobis aRmdgeneli sazogado-
ebis misionerad da skolaTa inspeqtorad
daniSna. amave wlis ianvarSi, rogorc epis-
kopos aleqsandre oqropirisadmi gagzav-
nili werilebidan irkveva, axalgazrda
mRvdelmonazoni leonide daTanxmda wina-
dadebas misioneruli saqmianoba ewarmoe-
bina saingilosa da aWara-qobuleTSi, sa-
dac im dros qristianobas yvelaze metad
uWirda (vardosaniZe, 2014: 12) axalgazrda
moZRvari Tavis am misias udidesi krZal-
viT, sasoebiTa da mowiwebiT uyurebs am-
bobs: „misioneroba, anu mociquloba aris
xvedri RvTisagan rCeulTa da aris iseTi
didi, maRali da wminda movaleoba, romel-
sac ara gvari sofliuri movaleoba ar
eTanabreba“... (iqve, 13; xelnawerTa insti-
tuti.., f. 1202) Semdeg imave werilSi leo-
nide sayvarel biZas acnobebs, Tu ra udi-
desi roli Seasrula misi cxovrebis mTa-
vari gadawyvetilebis miRebaSi misma, epis-
kopos aleqsandresTan erTad, qobuleTSi
mogzaurobam da iq „TeTrosnis“ eklesiis
nangrevebis naxvam: „...misioneroba, RvTis
gangebam jer isev bavSvobaSi maqonia sax-
sovarSi; SemdegSi amave RvTis gangebam miC-
vena TviT adgilic Cemi RvawlisaTvis. vin
ar mixvdeba, rom RvTis gangeba da ara ub-
ralo SemTxveva iyo, rom me TqvenTan er-
Tad viyav qobuleTSi... da TqvenTan erTad
vnaxe Zveli eklesiis nangrevi „TeTrosa-
ni“!! is dro CemTvis dauviwyari iqneba da
aris kidec. im drosve Semiyvarda qobule-
Ti; maSinve vigrZeni qobuleTlebis siax-
love da geficebiT RmerTsa, mas ukan Cemi
guli iq darCa... RvTis gangebulobis saq-
mea Cemi berobac... Tanaxmad Tqveni rCevisa,
Cemi survilic isaa, rom saingilo da qobu-
leTSi movyve. pirvelad imitom rom, ro-
gorc zeviTac mogaxseneT, xeli uflisa
pirvelad vcan qobuleTSi da Cemi guli mas
ukan iq aris; meoreT imitom, rom am qveya-
naSi qarTuli enaa da qarTulad SeiZleba
swavla-qadageba“... _ auwyebs bermonazoni
leonide episkopos aleqsandre (vardosa-
niZe, iqve, 13-15). amave werilSi avtori sa-
ubrobs rusTa mier kavkasiaSi qristiano-
bis aRdgenis cdaTa unayofobaze da amis
mizezad asaxelebs imas, rom „...mqadage-
belni rusebi iyvnen. rusebma arcerTi kav-
kasiuri ena ar ician da arc SeuZlian Seis-
wavlon... rusi marto Tavisi rusobiT afr-
Txobs xalxs da amitom nuravin ifiqrebs,
rusma moaxerxos rame“... (iqve).
saqarTveloSi dabrunebuli axalgaz-
rda bermonazoni energiulad Seudga sami-
sionero saqmianobas saingiloSi, fSav-xev-
sureTSi, mTiuleTsa da oseTSi. igi „moqa-
laqeobrivi TavganwirulebiT dadioda
soflidan soflad, dabidan dabad, klde-
RreebSi, mTebs Soris, uSiSrad da Seupov-
rad bnelsa da Crdilsa sulieris sikvdi-
lisas msxdomare erTa uqadagebda advi-
lad gasagebis qarTuli eniT saxarebis
didsa swavlasa“, – gvauwyebs misi biogra-
fi ilia neboZireli (neboZireli, 1903: 6)
da iqve ganagrZobs: „man gaamxneva qristia-
nobis aRmadgeneli sazogadoebis maswav-
leblebi, gauRviZa mowafeebs cnobismoy-
vareoba, aSkarad Seagnebina moswavleTa
mSoblebs bavSvebis qristianul sarwmuno-
ebazed aRzrdis upiratesoba da saWiroe-
ba“ (iqve).
unda iTqvas, rom saerTod aRsaniSna-
via qarTuli eklesiis warmomadgenelTa
didi Rvawli „kavkasionis mkvidrTa Soris
meTvramete saukuneSi“ qristianobis aRd-
genis saqmeSi da swored qarTuli eklesiis
Svilebs – ioseb samebels, ioane manglels,
gaiozs da sxvebs ekuTvnodaT kavkasiaSi
qristianobis aRmdgeneli sazogadoebis
daarsebis pirveli azri (iqve, 7; «ÄóõîâíûéÂåñòíèê», 1901:).
oseTSi Tavisi misioneruli movaleo-
bis Sesrulebis dros mRvdel–monazon ma
leonidem sofel beslanSi akurTxa sko-
la–eklesia, romelic osi erovnebis guTi-
evs dauarsebia («Äóõîâíûé Âåñòíèê», 1891:
N2, 36-37;) manve sakuTari udidesi Zalisx-
mevis Sedegad daarsa skolebi osTa sof-
lebSi – rokaSi, edess, koSks, xumagulas,
berdans, maCxessa da galiaTSi («Äóõîâíûé
Âåñòíèê»,1891: ?8). igi didi yuradRebiT
ekideboda osTa sarwmunoebriv da osur
skolebSi arsebul swavlebis problemebs
da gamoaqveyna metad saintereso werili
osTa religiuri cxovrebis Sesaxeb
(«Äóõîâíûé Âåñòíèê»,1891: N4, 36-37). misi am
mxareSi samisionero moRvaweobis pirda-
pir Sedegs warmoadgenda is, rom „...Crdi-
loeT oseTis yvela samrekloSi arsebobs
skola“–aRniSnavda Jurnali „iveria“.
(„iveria“, ? 61, 1901:)
mRvdel–monazonma leonidem didi
Rvawli gaswia saingiloSic, sadac adgi-
lobriv molebTan dapirispirebis fonze
Zalze rTuli iyo samisionero muSaoba.
yovlad–samRvdelo leonide Tavad aRniS-
navs: „saingilos molebi scdiloben, rom
ingiloTa axal-Taobam ar gaigos ra Tavisi
mama–papebis, erovnebis da dedaenis Sesa-
xeb“... (neboZireli, 1903: 8-9; «ÄóõîâíûéÂåñòíèê», N5, 1890: 34–38). miuxedavad aseTi
viTarebisa mRvdel-monazonma leonidem
mainc SesZlo ingiloTa nawilis qristes
rjulze dabruneba da 1890 w. maisSi saingi-
loSi safuZveli Cauyara qurmuxis wm. gi-
orgis eklesias, 1891 wlis 12 maiss akurTxa
kaxis dedaTa skolis safuZveli, 13 maiss ki
TasmaloSi axali skola-eklesia. gansa-
kuTrebiT didmniSvnelovani iyo kaxis de-
daTa skolis daarseba, radgan saingiloSi
qali metad dabeCavebul mdgomareobaSi
iyo da „dedaTa skolis gaxsna, – rogorc
Tavad leonide aRniSnavda, _ am mxareSi
sasixarulo movlenaa, Rirsi sruli yu-
radRebisa da daxmarebis“ da amis gamo igi
sTxovs sabWos daniSnos xsenebul skolaSi
maswavlebeli qali“ («Äóõîâíûé Âåñòíèê»,
N17, 1890: 4). 1892 w. leonidem TasmaloSi
qristianobaze moaqcia 62 suli da yvela-
nairad cdilobda mtkice niadagze daeye-
nebina ingiloTa Soris qristianobis aRd-
genis saqme, amasTan pirdapir miuTiTebs,
rom „...stambolidan mosuli xojebi da mo-
lebi ingiloTa da gamahmadianebul qarT-
velTa Soris metad mavnebelni arian. es
aris Cveni guliTadi rwmena, damyarebuli
am sakiTxis zedmiwevniT Seswavlaze“ (ne-
boZireli, 1903: 11).
rogorc masalidan Cans, misioneri
leonide arcTu iSviaTad midioda moleb-
Tan ojaxebSi polemikuri xasiaTis saubar-
Ta gasamarTavad, magram isini aseT saub-
rebs gaurbodnen; ris gamoc TaTruli enis
kargad mcodne adgilobriv Cinovnik (nai-
bi) merkulovs molebi xalxTan Seurcxve-
nia, rom Tu Tqveni sjuli qristianobaze
ukeTesia, rad geSiniaT qristian misione-
rebTan sarwmunoebaze kamaTis gamarTvao.
amis Semdeg gamarTul polemikis (kamaTis)
Sedegad ingiloTa 13 ojaxi aliabadSi
kvlav qristianobas dabrunebia. magram
„...qristes rjulze gadasul ingiloebs,
molebis CagonebiT, TaTrebma brZola ga-
moucxades. daxocviTa da saxl–karis daw-
viT emuqrebodnen. imaT saqonels naxirSic
aRar uSvebdnen. ingiloebs saqoneli ekar-
gebodaT da veRar poulobdnen. im dros
naibi merkulovic sxvagan gadavida da in-
giloebs mfarveli aRaravin hyavda. amitom
TaTrebis SiSiT rjulidan isev gadadgnen.
veRarc misioner leonides darigebam ga-
moaswora saqme“...–aRniSnavs Tavis naSrom-
Si im periodSi saingiloSi keTilmowesed
(blaRoCini) namuSevari iradion oqropi-
riZe (oqropiriZe, 1989: 116). igive avtori
aRwers ra rusi egzarxosis mier saingilo-
Si mogzaurobisas gamomJRavnebul ingi-
loebisadmi usul–gulo damokidebule-
bas, aRniSnavs, rom „... aseT ubedurebaSi
Cavarda Cveni eri da TviT eklesia imisTana
ucxvirpiro da ugulo mmarTvelobis xel-
Si, romlebic marto im politikas misdev-
dnen, rom xalxi gavarusoTo. cxadia magaT
xelSi Cavardnili ingiloebi dahkargavd-
nen qristianobas“... (iqve) aseT viTarebas
misioneruli saqmianobis dros Tan erTvo-
da ukiduresi gaWirveba, zamTarSi sicive
da Tovl-Wyapi, cxeniT gauTavebeli mgzav-
robisas Zlieri daRliloba, romlis Sesa-
xebac Tavad leonide ase igonebs: „ise da-
viRale cxenze, rom Skolis karebze xeliT
gadmomiRes cxenidam“... [vardosaniZe, 2014:
17].
didi Sroma gaswia mRvdel–monazonma
leonidem saqarTvelos mTianeTSi – TuS-
fSavxevsur-mTiulTa Soris qristianobis
gamyarebis da maTSi swavla-ganaTlebis
gavrcelebis saqmeSic. man am saqmes miuZR-
vna araerTi werili (rusul enaze)
(«Äóõîâíûé Âåñòíèê», N12, 1891; «ÄóõîâíûéÂåñòíèê», 1892: N2, 10, 11 da sxv.), romleb-
Sic sTxovda marTlmadidebeli qristia-
nobis aRmdgeneli sazogadoebis sabWos,
rom saqarTvelos am regionSi momuSave
mRvdlisTvis daeniSnaT jerovani jamagi-
ri, maTTvis daeniSnaT sakuTari moZRvari
(blaRoCini, keTilmowese), romelic
icxovrebda barisaxoSi da eqneboda jama-
giri 700 maneTi. miwveulni iqnen aq samsa-
xurSi seminarielebi. mTaSi sasuliero
kadrebis darCenis wasaxaliseblad leoni-
des aucileblad miaCnda sxva saWiro Ro-
nisZiebebis gatarebac (neboZireli, 1903:
11-12).
misioner leonides ZalisxmeviT 1892
wels gaixsna pankisis skola gaqristiane-
buli qistebisaTvis, manve gaxsna barisa-
xos skola. Semweoba gaiRo TiRvis, mcxe-
Tis, safaris, samebisa da jvris taZrebi-
saTvis. misive SuamdgomlobiT qristiano-
bis aRmdgenelma sazogadoebam gaiRo xar-
jebi qurmuxis (3.000 maneTi), Tasmalos
(4.000 maneTi) yornisis (4.000 maneTi) da
sxva taZrebis aRsadgenad (iqve, 12–13).
axalgazrda misioneris nayofieri
moRvaweoba aRfrTovanebas iwvevda mis Ta-
namedrove sasuliero moRvaweTa Soris;
magram mRvdel-monazon leonidesac ar ak-
lda eWviT momziralni da moSurneni, ro-
melTa Sesaxeb igi guldawyvetili wers: „...
yovelTvis saqme, metadre keTili devnuli
yofila da axlac asea. javriT skdebian,
rogor Tu am guSindelma Rlapma gvajoba
da Cven WaRara Sereulebs Tavs dagvaj-
dao... jibrisgan aRar ician ra qnan, reven
da mibunteben xalxs, maTSi avrceleben
Cemzed cud xmebs da mamcireben xalxis
TvalSi“... (vardosaniZe, 2014: 20). Tumca aq-
ve unda aRiniSnos isic, rom saqarTvelos
maSindeli egzarxosi paladi didad afa-
sebda da TanaugrZnobda axalgazrda
mRvdel-monazvnis Tavdadebul, sasargeb-
lo da nayofier moRvaweobas. amitomac
1892 wels leonide daniSnuli iqna ioane
zedaznelis monastris winamZRvrad iRu-
menis xarisxiT, 1893 wlis 6 maiss igi aRyva-
nili iqna arqimandritis xarisxSi da dai-
niSna xirsis wm. stefanes monastris winam-
ZRvrad, amave wlis noemberSi ki daniSnes
qarTl-kaxeTis eparqiis monasterTa winam-
ZRvrad (blaRoCini, keTilmowese). man gaa-
cocxla da gaamSveniera xirsis monasteri
da eklesiis aRmSeneblis wm. stefane xir-
selis saflavs daadga luskuma, taZari ga-
anaxla da masTan daarsa saeklesio samrev-
lo skola, romelsac inaxavda sakuTari
xarjiT. arqimandrit leonides sasulie-
ro samsaxureobrivi kariera SemdgomSic
aRmavlobiT warimarTa da igi monawile
iyo ara erTi sasikeTo sazogadoebrivi da
erovnuli saqmisa.
1898 wlis 17 aprils arqimandriti le-
onide aRyvanili iqna goris eparqiis
mRvdelmTavris xarisxSi. episkoposad
kurTxevis Semdeg misma meufebam warmoTq-
va metad STambeWdavi sityva, romelic ase
daamTavra: „vmadlob meufesa cxovrebisa
Cemisasa, rom miCvena me Cemis msaxurebis
adgili mSobliurs da nacnobs mxareSi, im
mxareSi, romelic Zveli droidgan cnobi-
lia qristes wmida swavlisadmi Seuryeve-
li erTgulebiT da Tavisufalia cru swav-
laTa da gandgomilebaTa badeTagan“
(«Äóõîâíûé Âåñòíèê», ?9, 1898: ; neboZireli,
1903: 14-18).
mRvdel-monazon leonides misione-
ruli moRvaweoba da saerTod, misioneru-
li saqmianobisadmi misi damokidebuleba
naTeli magaliTia qarTuli samRvdeloe-
bis am erT-erTi yvelaze TvalsaCino war-
momadgenlis udidesi marTlmadideblu-
ri, WeSmariti qristianuli rwmenis msaxu-
rebisa.
metad mniSvnelovani da Tavisi Sinaar-
sis siRrmiT originaluria, rom jer kidev
axalgazrda mRvdelmonazon leonides Ta-
visi sasuliero cxovrebis gansakuTrebu-
li, misioneruli etapis ganmsazRvrelad
Semoyavs iseTi sakraluri motivi, rogo-
ric uZvelesi qarTuli salocavis „TeT-
rosnis“ nangrevTa mistiuri gavlenis ga-
azrebaa samisionero saqmianobis dasawye-
bad. amasTan mRvdelmTavar leonides am
gaazrebaSi marTlac aris raRac mistiuri
da winaswarmetyveluri – misi didi sulie-
ri cxovreba qobuleTSi „TeTrosnis“ nang-
revebis mier aSlili warmosaxviT daiwyo
da saqarTvelos eklesiis avtokefaliis
aRdgeniT, da bolos, misi saWeTmpyrobe-
lobiT dasrulda. es ki imis maCvenebelia,
rom mRvdelmTavar leonides am did gzaze
yovelTvis win miuZRoda uflis madliT
gabrwyinebuli rwmena da misdami udidesi
sasoeba, rac imaze migvaniSnebs, rom igi ke-
Tilmoqmedi saqmianobiT wmidanebad Se-
racxul did winaparTa Rirseuli STamo-
mavalia.
uuCCaa ooqqrrooppiirriiZZee,
niko berZeniSvilis institutis
istoriisa da arqeologiis
ganyofilebis mTavari
mecnier-TanamSromeli,
saqarTvelos
sapatriarqos wmida tbel
abuserisZis universitetis
profesori
mmRRvvddeellmmoonnaazzoonnii lleeoonniiddeess
mmiissiioonneerruullii ssaaqqmmiiaannoobbaa
2015 wlis 17-18 aprils baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-
sitetSi niko berZeniSvilis institu-
tis organizebiT gaimarTa saerTaSo-
riso samecniero konferenciis _
„Cveni sulierebis balavaris“ rigiT
meSvide forumi, sadac warmodgenili
iyo religiuri Tu qarTuli saekle-
sio cxovrebis istoriis amsaxveli 60
moxseneba. samecniero konferenciaze
warmodgenili iyvnen ucxoeli stum-
rebi: bulgareTidan (kamen donCevi _
bulgarul-qarTuli sulieri kavSi-
rebi) da poloneTidan (anjei furieri
_ poloneli kaTolike misionerebi
kavkasiaSi me-17 saukunesa da me-18 sa-
ukunis dasawyisSi); soliduri dele-
gaciebiT warmodgnen konferenciaze
saqarTvelos qalaqebi: Tbilisi, qu-
Taisi, gori da ra Tqma unda, baTumi.
konferencia gaxsna baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universite-
tis reqtoris movaleobis Semsrule-
belma merab xalvaSma. konferenciis
damswre sazogadoebas miesalma misi
uSualo organizatori da sulisCamd-
gmeli, profesor-emeritusi _ biWiko
diasamiZe, ndobis, aRdgenisa da Seri-
gebis sakiTxebze afxazeTis avtonomi-
uri respublikis ministris moadgile
_ manana anua, aWaris avtonomiuri
respublikis umaRlesi sabWos Tavmj-
domare _ avTandil beriZe; profeso-
rebi: gela saiTiZe (Tbilisi), avTan-
dil nikoleiSvili (quTaisi), Tamar
gogolaZe (gori), lela salariZe (Tbi-
lisi), ramaz surmaniZe (baTumi) da
sxvebi, ris Semdegac konferenciis
plenarul sxdomaze wakiTxuli iqna
ori moxseneba: profesor qeTevan pav-
liaSvilis mier (Tbilisi) _ „afxaze-
Tis avtokefaliis sakiTxi Tanamed-
rove saeklesio politikaSi“ da emeri-
tus-profesor biWiko diasamiZis mier
(baTumi) _ „sxalTis eparqiis istoria
XVI-XVII saukuneebidan) iwyeba“. moxse-
nebebi yuradRebiT iqna mosmenili da
konferencia Tavidanve saintereso pa-
eqrobis fonze warimarTa. gansakuT-
rebiT mwvave debatebi gamowvia biWiko
diasamiZis mier warmodgenilma axalma
masalebma sxalTis eparqiis XVI-XVII sa-
ukuneebSi daarsebis SesaZleblobis
Sesaxeb, romelSic monawileoba mii-
Res profesorebma: qeTevan pavliaS-
vilma, nugzar mgelaZem, ramaz surma-
niZem da sxvebma. Temis irgvliv gamo-
iTqva metad mniSvnelovani, sagulisx-
mo mosazrebebi.
samecniero konferenciis aseTi
saintereso dasawyisi Semdeg misi mu-
Saoba or seqciad gagrZelda. ori
dRis ganmavlobaSi konferenciaze
warmodgenili iqna ara erTi maRalkva-
lificiur doneze Sesrulebuli da
samecniero brunvaSi axal Semotanili
masalebis Semcveli naSromebi. maT So-
ris gansakuTrebiT unda aRiniSnos _
salome baxia-oqruaSvilisa da irma
kvaSalavas (Tbilisi), gela saiTiZis
(Tbilisi), avTandil nikoleiSvilis
(quTaisi), malxaz CoxaraZis (baTumi),
gia gelaSvilis (Tbilisi), lela sala-
riZis (Tbilisi), Sorena maxaWaZis (ba-
Tumi), sulxan kupraSvilisa da goder-
Zi vaWriZis (quTaisi), mariam koberiZis
(gori), Tamar gogolaZis (gori), nug-
zar mgelaZisa da Temur tunaZis (ba-
Tumi), nugzar papuaSvilis (Tbilisi),
maia manCaxaSvilis (Tbilisi), malxaz
balaZis (baTumi), TinaTin SioSvilis
(baTumi), niko javaxiSvilis (Tbilisi),
merab megreliSvilis (baTumi), mamia
faRavas (baTumi), oTar gogoliSvilis
(baTumi), giuli giguaSvilis (gori),
sofio andRulaZis (baTumi), ramaz
surmaniZis (baTumi) da sxvaTa moxsene-
bebi.
samecniero konferenciam metad
saintereso mecnierul paeqrobasa da
saqmian viTarebaSi Caiara. amasTan un-
da aRiniSnos is, rom konferenciis
sxdomebs Soris mis monawileebs Seqm-
nili hqondaT saTanado garemo ufro
metad urTierTgacnoba-daaxloebisa
da azrTa gaziarebisaTvis. konferen-
ciis meore dRes ki sesiebis dawyebam-
de misma monawileebma didi siamovne-
biT daaTvalieres baTumis maxlob-
lad arsebuli samebis samonastro
kompleqsi; xolo konferenciis Sema-
jamebel mrgval magidasTan saerTa-
Soriso samecniero konferenciam _
„Cveni sulierebis balavari“, stu-
marTa mxridan miiRo sakmaod maRali
Sefaseba da samadlobelo sityvebi.
aseve aRiniSna, rom q. baTumSi aRniS-
nuli konferenciis CatarebiT Zali-
an kargi qarTuli saqme keTdeba, mag-
ram samwuxarod, amis Sesaxeb saqarT-
veloSi Zalian cotam icis. es iyo aR-
niSnuli samecniero forumis ara
marto Sefaseba, aramed imis dastu-
ric, rom „Cveni sulierebis balavar-
ma“ warmatebiT ganvlo Svidi aRmava-
li safexuri.
Svidi aRmavali safexuri, anu `Cveni
sulierebis balavaris~ meSvide konferencia
10 aapprriillii
tteemmppuussiiss pprrooeeqqttii
mmaaTTeemmaattiikkiiss kkuurriikkuulluummeebbiiss
mmooddeerrnniizzaacciiiiss ssaakkiiTTxxeebbzzee
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis maTe-
matikis departamentis profesor-maswavleblebi - prof. v.ba-
laZe, asoc. prof. a. beriZe, asoc. prof. l. TurmaniZe da asoc.
prof. d. maxaraZe tempusis proeqtis farglebSi muSaoben ma-
Tematikis kurikulumebis modernizaciis sakiTxebze. maT mona-
wileoba miiRes proeqtis - „samxreT kavkasiis universitetebis
sainJinro da sabunebismetyvelo specialobebis saganmanaT-
leblo programebis maTematikis kursebis modernizacia Tana-
medrove saganmanaTleblo teqnologiebis Sesabamisad“ egidiT
gamarTul Tbilisis, erevnis, lionis, saarbriukenis da tampe-
res konferenciebSi. Cveni universitetis profesorebma ucxo-
el kolegebTan erTad ganixiles Tanamedrove saganmanaTleb-
lo teqnologiebis Sesabamisad sainJinro da sabunebismetyve-
lo specialobebis saganmanaTleblo programebis maTematikis
kursebis modernizaciasTan dakavSirebuli sakiTxebi.
tempusis proeqtis farglebSi baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetSi sainformacio Sexvedra Catarda
fizika-maTematikisa da kompiuterul mecnierebaTa fakulte-
tis akademiur, administraciul personlaTan da studenteb-
Tan. proeqtis lokalurma koordinatorma, profesorma vladi-
mer balaZem Sexvedris monawileebs gaacno proeqtis Sinaarsi
da miznebi. man germaniis, safrangeTis da fineTis universite-
tebis gamocdilebaze dayrdnobiT isaubra saganmanaTleblo
programebSi da silabusebSi maTematikis kursis kreditebis
gazrdis da Tanamedrove teqnologiebis gamoyenebis aucileb-
lobaze, rac xels Seuwyobs Tanamedrove moTxovnebis Sesatyvi-
si kompetenciis mqone maRalkvalificiuri da konkurentuna-
riani specialistis momzadebas.
mowveuli stumrebis winaSe moxsenebebiT warsdgnen proeq-
tis wevrebi asoc. profesorebi l.. TurmaniZe, d. maxaraZe da a.
beriZe.
gadawyda, rom proeqtis farglebSi saarbriukenis univer-
sitetSi erTi semestris ganmavlobaSi saswavleblad mivlenil
iqnebian universitetis maRali akademiuri warmatebis mqone
studentebi Tamar xilaZe da TamTa kaxiZe.
mimdinare wlis 3,4 da 5ivniss baTumis universitetSi gai-
marTeba proeqtTan dakavSirebuli saerTaSoriso konferen-
cia.konferenciis muSaobaSi monawileobas miiReben safrage-
Tis, germaniis, fineTis, saqarTvelos da somxeTis universite-
tebis maTematikosebi.
werilis saTaurSi SemTxveviT ar
gamogvitania miniSneba pedagogis Rvaw-
lze sabavSvo mwerlobis ganviTarebaSi,
radgan am dargSi moRvawe mwerali, uwi-
nares yovlisa, kargi fsiqologi da pe-
dagogi unda iyos. qarTuli pedagogi-
kisa da qarTuli sabavSvo mwerlobis
klasikosi iakob gogebaSvili werda:
`sakmarisi ar aris mwerali geniosi mwe-
rali iyos, igi amave dros geniosi peda-
gogic unda iyoso~. msoflio sabavSvo
mwelobis klasikosebi arc biCer stou
(`biZia Tomas qoxi~) da arc daniel de-
fo (`robizon kruzo~) specialurad sa-
bavSvo nawarmoebebs ar qmnidnen. maSin
sabavSvo mwerloba, rogorc mwerlobis
calke dargi, arc arsebobda. isini, ub-
ralod, kargad werdnen. maTi nawarmoe-
bebidan mkiTxvelebi Zlier STabeWdi-
lebebs iRebdnen, rac maT mTeli si-
cocxlis manZilze Tan sdevda.
qarTuli mwerlobis klasikosi
konstantine gamsaxurdia ki werda:
`xSiria SemTxveva, rom mwerlobaSi mom-
cdari axalgazrda gvevlineba sabavSvo
literaturis mwerlad. Cven ki viciT,
_ dasZenda didi mwerali, _ rom Cven-
Si da sxvaganac literaturis korifee-
bi iTvlebodnen sabavSvo mwerlebad _
lev tolstoi, akaki, vaJa da sxvebi~.
magram aqve aRniSnavda k. gamsaxurdia,
rom, radgan Tanamedrove mwerlobas
aseTi didi mwerlebi ar hyavs, gamom-
cemlobebi qarTveli mkiTxvelisaTvis
gamoscemen sxva enebze Seqmnili sabavS-
vo nawarmoebebis Targmans. magram Tar-
gmna Zalian Zneli saqmea. `me, _ werda k.
gamsaxurdia, _ ori-sami kaci Tu megu-
leba gogolisa da dostoevskis Targm-
nas rom SeZlebs... Targmani maSin gamova
kargi, Tu mTargmneli avtoris konge-
nialuri aris~ (k. gamsaxurdia, Txz. aT-
tomeuli, t. IX, Tb.,1985, gv. 561).
amrigad, saymawvilo literatu-
raSi Tanabar sibrtyeze ganixileba ro-
gorc mwerlis ostatobis, sabavSvo na-
warmoebis specifikis, ise ucxo enidan
Targmnis xarisxi.
sabavSvo nawarmoebSi, uwinares
yovlisa, bavSvis cxovreba unda iyos
daxatuli, magram nawarmoebs gamona-
gonis elferi ar unda dahkravdes.
bavSvs ver moawoneb da miT umetes, ver
Seayvareb iseT siuJets, romelic ara-
realuri, gamogonilia. iakob gogebaS-
vilis `iavnanam ra hqmna~ da `mefe erek-
le da ingilo qali~, vaJa-fSavelas
`Svlis nukris naambobi~ da sxvebi dawe-
rilia swored pedagogi mwerlebis mi-
er da aRwerilia ara mxolod didi
mwerlebis ostatobiT, aramed bavSvis
TvaliT danaxuli sinamdvile.
mTargmneli da pedagogi, profe-
sori nodar basilaZe qarTveli mkiTx-
velisaTvis saTargmnel nawarmoebs
swored am TvalsazrisiT arCevs. amaze
metyvelebs misi Targmanebis axali
krebuli `patiosani sityva~, romelic
s.s. `gamomcemloba aWaram~ miawoda
mkiTxvels.
pedagog nodar basilaZis Targma-
nebSi mkiTxvelis yuradRebas iqcevs
axali humanisturi pedagogikis prin-
cipebis mixedviT Seqmnili sabavSvo na-
warmoebebis simravle, pedagogikisa,
romelic arsebiTad gansxvavdeba tra-
diciuli, avtoritaruli pedagogikis
principebisagan.
avtoritaruli pedagogikis mi-
xedviT bavSvi, moswavle aRzrdis mxo-
lod obieqtia, humanisturi pedagogi-
kis principebis mixedviT ki igi ara mar-
to obieqti, aramed aRzrdis subieqti-
caa, radgan moswavle moazrovne arseba
aris. amis naTeli magaliTia sarecen-
zio krebulSi warmodgenili a. kurli-
andskisa da a. haitis moTxroba `aqsio-
ma~. masSi maswavlebeli uxsnis bavS-
vebs, rom ori paraleluri swori, rac
unda gavagrZeloT, arasodes gadak-
veTs erTmaneTs. am mosazrebas ar izia-
rebs erT-erTi moswavle, sidorovi.
igi ekiTxeba maswavlebels:
_ xuTiaTas kilometrze rom ga-
vagrZeloT, maSin gadakveTen?
_ ara.
_ ki magram, es vin Seamowma?
_ amas Semowmeba ar sWirdeba. es
isedac naTelia, radgan aqsiomaa.
samwuxarod, maswavlebeli aSka-
rad moumzadebeli aRmoCnda Tanamed-
rove moswavlis mier wamoWrili prob-
lemis gadawyvetisaTvis da sakuTari
avtoriteti moiSvelia, Semoqmedi pe-
dagogi ki daazustebda da ityoda: `ar
gadakveTen erTmaneTs, Tu erT-erTi
maTgani mimarTulebas ar Seicvlis~.
_ kargi, evklides ar ujereb. Sen
mas ar icnob, magram me xom micnob? Cemi
ar gjera? me geubnebi, rom isini erTma-
neTs ar gadakveTen... ratom ar iReb
xmas?
_ vfiqrob.
maswavlebeli kidev ufro susti
aRmoCnda moswavlis am pasuxis (`vfiq-
rob~) Sinaarsis gaazrebisaTvis da sru-
liad arapedagogiuri meTodi gamoiye-
na.
_ ai, ra, sidorov, an axlave aRia-
reb, rom isini erTmaneTs ar gadakveTa-
ven, anda klasidan gaxval.
_ es Cems Segnebamde ar dadis, _
Tqva sidorovma slukuniT.
_ gaeTrie! _ dauyvira maswavle-
belma. _ aiRe CanTa da mSoblebis mo-
sayvanad wadi.
`sidorovma CanTas xeli daavlo
da slukuniT gavida klasidan~.
maswavlebelma waago procesi,
romlis Sedegad erTi kargi perspeqti-
uli axalgazrda unda Semateboda sa-
zogadoebas. mas aviwydeba, rom swored
sidorovisTana Wabukebidan yalibde-
bian momavali niutonebi da ainStaine-
bi.
ase uSeRavaTod aris mxilebuli
aRzrdis avtoritaruli meTodis sima-
xinje moTxrobaSi da daculia moaz-
rovne moswavlis interesebi.
sabavSvo mwerlobis SenaZenad un-
da vaRiaroT sarecenzio krebulSi
warmodgenili lionka panteleevis
moTxroba `patiosani sityva~, rome-
lic krebulis saxelwodebacaa. mwera-
li kargad poulobs norCi mkiTxvelis
gulisaken mimaval gzas, zneobrivi aR-
zrdis im urTules problemas, razec
msoflio literaturis klasikosebi
didi xania Tavs imtvreven da jer kidev
bevri ram aris saTqmeli da dasaweri.
moTxrobaSi `patiosani sityva~
aRwerilia biWebis omobanas TamaSoba.
ufrosma biWma masze patara biWi guSa-
gad daayena da daiwyes TamaSi. amasoba-
Si mosaRamovda da baRis karebi unda
daiketos, amitom biWebi Sin wavidnen,
guSagi biWi ki aravis gaxsenebia. am uka-
nasknels patiosani sityva aqvs micemu-
li, rom saguSagos ar datovebs manam,
sanam Semcvleli ar mova. sakmaod Ca-
mobnelda, biWi martoobis gamo atir-
da. misi tirilis xma Semoesma avtors,
magram biWs saguSagodan fexi ver moac-
vlevina, Tumca SimSilic Zlier awuxeb-
da. maSin avtori eubneba biWs, Sen wadi
da me viqnebi guSagio, magram biWma sam-
xedro kanonebi kargad icis, rom misi
Secvla mxolod samxedro pirs SeuZ-
lia da amitom uars eubneba. avtori
iZulebuli xdeba samxedro piris sa-
Zebrad wavides. male igi viRac maior-
Tan erTad brundeba. am ukanasknelma
ubrZana biWs saguSagos datoveba da bi-
Wic daemorCila mis brZanebas. maiorma
mas saxlamde micilebac SesTavaza, mag-
ram biWma ar isurva. `me mis Worflian
cxvirs Sevxede da gavifiqre, _ ambobs
avtori, _ rom mas marTlac arafris
SeeSindeboda. biWs, romelic aseTi
Zlieri nebisyofisa da mtkice xasiaTi-
saa, sibnelis ar SeeSindeba... da roca
gaizrdeba... jer Znelia imis Tqma, ra
gamova, roca gaizrdeba, magram erTi
ram cxadia _ misgan namdvili adamiani
dadgeba~.
mweralma l. panteleevma sworad
miagno mTavars. karg pirovnebad Camo-
yalibebis imedi unda viqonioT im mo-
zardisagan, romelmac micemuli pati-
osani sityvis fasi icis.
kargi maswavleblebis saxea daxa-
tuli aseve lionka panteleevis moTx-
robaSi `axali moswavle~ da lev kasi-
lis moTxrobaSi `SemTxveva saklaso
oTaxSi~.
rogorc sayovelTaod aris cno-
bili, pedagogisaTvis yvelaze Znelia
sakuTari Svilis aRzrda, radgan mSob-
liuri egos gavlenisagan ganTavisuf-
leba TiTqmis aravis ZaluZs. es kargad
icis moTxrobis _ `axali moswavle~ _
avtorma lionka panteleevma. mwerali
kargad icnobs ara mxolod aRmzrde-
lis pirovnebas, aramed ninuansebSi
wvdeba bavSvTa samyaroSi cnobil Tavi-
seburebebs. magram am moTxrobaSi wina
planze mainc maswavleblis pedagogiu-
ri sibrZnea wamoweuli. axali maswavle-
beli elizaveta ivanovna da misi Tor-
meti wlis gogona valia morozova pir-
velad arian am skolaSi. isini kievidan
leningradSi gadmosaxldnen. roca
pirveli gakveTili maswavlebelma kla-
sis gacnobas dauTmo da TiToeul ga-
moZaxebul moswavles Txovda mokle
cnobebi miewodebinaT misTvis, es
moTxovna da saubris stili ar Seucv-
lia mas, roca sakuTari Svilis gvari
amoikiTxa JurnalSi. amiT taqtianma
maswavlebelma jer sakuTar Svils mia-
niSna, rom Senc iseTive Cveulebrivi
moswavle xar CemTvis, rogorc danar-
Ceni Seni Tanaklaselebio, klass ki mi-
axvedra, rom swavlis procesSi Tqveni
axali Tanaklaseli da Cemi Svili valia
morozova erTmaneTisagan ganurCeve-
li xarTo. amis Semdeg maswavlebel
elizaveta ivanovnas arCeuli gzidan
ar gadauxvevia da moswavle valia mo-
rozova maswav-lebel elizaveta iva-
novnasaTvis mxolod IVb klasis rigiTi
moswavle iyo.
Rirseuli maswavlebis _ qsenia
andreevnas saxes xatavs mwerali lev
kasili moTxrobaSi `SemTxveva sakla-
so oTaxSi~. igi ocdaTormeti weliwa-
dia soflis skolaSi aswavlis pata-
rebs. misi aRzrdilebi uRrmesi pati-
viscemiT epyrobian mis sityvas da rCe-
va-darigebas. omis dros germaneli fa-
Sisti jariskacebi gabatondnen so-
felSi. maswavlebeli aRmoCnda is Zala,
vinc sworad warmarTa skolis moswav-
leTa patriotuli cnobiereba da
mtris mowadineba _ miegno tyeSi Sefa-
ruli partizanebisaTvis moswavleTa
daxmarebiT, uSedegod damTavrda.
kidev ufro STambeWdavia maswav-
leblis saxe kritikul momentSi. roca
gawbilebulma faSistma partizanTa
kvals ver miagno da amis gamo maswavle-
bels pistoletis lula kefaze miabji-
na da ubrZana samis daTvlaSi moswav-
leTa daxmarebiT eCvenebina tyeSi Se-
faruli partizanebis adgilsamyofe-
li, Torem tyviiT mouspobda sicocx-
les, maswavlebelma aforiaqebul bavS-
vebs mimarTa: `gaCumdi, Sura, gaCumdi...
visac eSinia, Sebrundes. nu micqeriT,
bavSvebo. mSvidobiT. iswavleT kargad.
da es gakveTilic kargad daimaxsov-
reT~. magram partizanTa wyalobiT vi-
Tareba male Seicvala. imave saklaso
oTaxSi partizanTa meTaurma datyveve-
buli faSistebi Seyara da maswavle-
bels bodiSi mouxada, am oTaxSi Tqven
xarT ufrosi da es mtris naZirala ja-
riskacebi aq ar unda Semomeyarao, xo-
lo germanelebs, romlebic ukve mer-
xebTan isxdnen, dauyvira _ `adeqiT!
roca klasSi maswavlebeli Semodis,
CvenSi fexze dgebian. TqvenTvis es ar
uswavlebiaT?~
mwerali Tavis norC mkiTxvels ar-
wmunebs imaSi, rom mteri unda davamar-
cxoT ara mxolod SeiaraRebuli Zale-
biT, aramed moraluradac. wiTelma
partizanma maswavleblisadmi damoki-
debulebaSi amxila mtris moraluri
saxe da uCvena, rom germaneli faSiste-
bi aucileblad damarcxdebian, radgan
maT ar gaaCniaT jansaRi moraluri say-
rdeni, rac maTi mxriv maswavleblis mi-
marT upativcemulobaSi gamovlinda.
konstantine paustovskis moTx-
roba `musikis Zala~ gamoirCeva axal-
gazrdobis esTetikuri aRzrdis for-
misa da Sinaarsis ostaturi SerwymiTa
da warmosaxviT.
sikvdilis sarecelze mijaWvuli
moxuci sakuTar qaliSvils mimarTavs:
`sikvdilis win minda viRacas gavando
is saidumlo, rasac aqamde guliT dava-
tarebdi~. es saidumlo ori TemiT aqvs
moxucs Camoyalibebuli. pirveli,
usaxsrobam aiZula grafisaTvis, ro-
melTanac mzareulad muSaobda, moepa-
ra oqros TefSi da gaeyida, magram me-
uRlis gadarCena mainc ver SeZlo. meo-
re _ `minda kidev erTxel Tvali Sevav-
lo Cems cols _ marTas da sakuTari
TvalebiT vixilo mze Cvens baRSi~. yo-
velive es moxucma gaando aseve qaliS-
vilis mier quCidan mowveul axalgazr-
da kacs.
_ kargi, _ uTxra ucnobma mSvi-
dad, _ Semdeg wamodga da iqve, gver-
diT mdgar roials miujda. _ iqneb xe-
lovnebis ZaliT, rac me ZalmiZs, SevZ-
lo Tqveni survilis Sesruleba, _
dasZina ucnobma da roiali aaxmiana.
oTaxSi saucxoo melodia daiRvara.
_ me ukve vxedav, vxedav! _ wamoi-
Zaxa moxucma aRelvebiT. _ me vxedav
Cems marTas, vxedav mzesa da Cvens Sesa-
niSnav baRs...
ucnobma dakvra Sewyvita. moxucma
mzareulma Cailaparaka:
_ axla me ganuzomlad bednieri
var, magram minda, gavigo Cemi gamabed-
nierebelis gvari da saxeli.
_ volfgang amadeus mocarti, _
iyo pasuxi.
krebulSi moTavsebulia cnobili
pedagogisa da sabavSvo mwerlis vasil
suxomlinskis xuTi miniaturuli
moTxroba: `maTematika _ saintereso
sagani~, `fillip ivanoviCi~, `rkinis
komisari~, `Znelia iyo adamiani~ da `i-
mitom, rom me adamiani var~.
moTxrobebi `Znelia iyo adamiani~
da `imitom, rom me adamiani var~ dau-
viwyar zneobriv gakveTilebs utarebs
patarebs.
eqskursiidan momavalma mowyur-
vebulma bavSvebma xutoris ganapiras
mdgar qoxis ezoSi Wa SeniSnes, magram
Widan wylis amoReba ver moaxerxes. qo-
xidan gamovida qali, vedroTi wyali
amoiRo Widan da magidaze dadga. bavS-
vebma wyurvili moikles da gzas gaudg-
nen. daaxloebiT erTi kilometris gav-
lis Semdeg marikas gaaxsenda, rom dia-
saxlisisaTvis madlobac ki ar gadaux-
diaT da man megobrebs uTxra:
_ modi, davbrundeT, Cven xom
madloba ar gadagvixdia qalisaTvis...
_ mere ra, _ Tqva romanma, _ di-
di ambavi... amisaTvis Rirs ki ukan dab-
runeba?
_ Rirs, roman, Rirs. sakuTari
Tavis mainc ar grcxvenia? _ uTxra ma-
rikam. _ Tqven rogorc gindaT, ise mo-
iqeciT, me ki davbrundebi da madlobas
gadavuxdi.
_ ratom? miTxari, ratomaa auci-
lebeli es?
_ imitom, rom Cven adamianebi
varT, _ uTxra marikam da xutorisaken
gaswia. mas sxvebic mihyvnen. romani co-
ta xans Seyovnda, erTi amoixvneSa da am-
xanagebs ukan mihyva.
`Zneli yofila adamianoba~, _
fiqrobda igi.
moTxrobis _ `imitom, rom me ada-
miani var~ _ laitmotivi aseTia: sami
dRis ganmavlobaSi mama da Svidi wlis
vaJiSvili erTi da imave gziT dadian.
diliT midian, saRamos ki ukan brunde-
bian. pirvel dRes, Sin dabrunebisas,
mamam sibneleSi ver SeniSna Sua gzaze
dagdebuli didi lodi da daejaxa. meo-
re dRes igive gameorda. mesame dRes ma-
ma arigebs Svils: `yuradRebiT iyavi,
lods ar daejaxo, gverdi auare~. mag-
ram lodi Zvel adgilze ar aRmoCnda.
igi gzidan gadaegdo moxucvebul kacs,
romelic iqve gzis piras ijda da isve-
nebda.
_ babu, Tqvenc daejaxeT lods da
fexi itkineT? _ ekiTxeba bavSvi mo-
xucs.
_ ara, me lods ar davjaxebivar.
_ maS, ratom gadaagdeT igi gzi-
dan?
_ imitom, rom me adamiani var.
biWi mcire xniT Cafiqrda da mamas
hkiTxa:
_ mami, Sen adamiani ara xar?
gulgrilad ver waikiTxavs mkiTx-
veli aleqsandre ionovis moTxrobas
`lukma puri~, hans krauzes `karaqiani
kunZulis~ saidumloebani~, b. emeli-
anovis `SemTxveva tramvaiSi~ da sxv.
calke Temaa adamianur SesaZleb-
lobaTa sazRvari, ufro sworad,
usazRvroeba da nebisyofis simtkice,
rac adamianis umTavres Rirsebebze mi-
uTiTebs.
adamianis SesaZleblobaTa amou-
wurav energiaze esaubreba mkiTxvels
vasil suxomlinski moTxrobaSi `rki-
nis komisari~. am nawarmoebis mTavari
personaJi _ komisari Tavisi Tavdade-
biT, SemarTebiTa da simamaciT aRafr-
Tovanebs TanamebrZolebs. marTalia,
zogjer koWlobis niSansac avlens,
magram is TanamebrZolTaTvis saR-sa-
lamaTi kacia.
erTxel, Semodgomis Rrublian
Rames, diviziam dasavleTisaken, daax-
loebiT, ormoci kilometriT waiwia.
gauval talaxSi jariskacebi didi ga-
WirvebiT midiodnen, magram gaCereba
ar SeiZleboda, radgan saWiro iyo rac
SeiZleba male erT-erTi didi mdinaris
gadasasvlelis xelSi Cagdeba.
daRlilobisgan Zal-Ronegamoc-
lili rkinis komisari isev win midioda.
uceb igi wabarbacda da miwaze daeca.
jariskacebma wamsve miirbines masTan.
`guli gauskda~ _ Tqva eqimma. misi sxe-
uli frTxilad aiRes da qvemexis la-
fetze daasvenes. mxolod axla SeniS-
nes jariskacebma, rom rkinis komisars
orive fexze proTezi hqonda.
vili bredelis `gabeduli moxu-
cic~ adamianur SesaZleblobaTa maqsi-
mums uCvenebs Tavis mkiTxvels.
krebulSi moTavsebuli moTxro-
bebi Rrma STabeWdilebebs axdens
mkiTxvelze. amis pirveli da umTavresi
piroba, ra Tqma unda, avtorTa Semoq-
medebiTi ostatobaa, magram Targmnili
nawarmoebisaTvis es sakmarisi ar aris.
Tu Targmani ar aris Sesrulebuli
mxatvruli Rirebulebis doneze, na-
warmoebi mkiTxvelis gulamde Znelad
midis. profesorma nodar basilaZem es
siZnele daZlia. aRsaniSnavia isic, rom
igi Targmnis ori _ rusuli da germa-
nuli enebidan, amasTan, Targmnis ori-
ginalurad, naTlad da gasagebad; sada
da daxvewilia misi qarTuli. adrec aR-
gviniSnavs da axlac gavimeorebT, rom
igi Targmnis ara mxolod teqsts, ara-
med maqsimalurad iTvaliswinebs avto-
ris suliskveTebas. mis mier orive eni-
dan Targmnili nawarmoebebi ise warma-
tebiT moqmedebs qarTvel mkiTxvelze,
rogorc mwerlis mSobliur enaze
mkiTxvelTa ganwyobaze. nodar basila-
Zis Targmnili nawarmoebebis krebuli
`patiosani sityva~ amdidrebs qarTu-
li sabavSvo mwerlobis biblioTekas,
amdidrebs qarTveli mozardebis su-
lier samyaros.
prof. nodar basilaZis mTargmne-
lobiTma praqtikam kidev erTxel mog-
vagona ucxouri enebidan personaJTa
gvarsaxelebis qarTulad gadmoRebis
sakiTxi.
erTni fiqroben, rom ucxo perso-
naJis gvarsaxeli qarTulad unda gad-
movides imave formiT, rogorc mis
mSobliur enaze JRers. meore jgufis
azriT ki _ ise, rogorc igi mSobliur
enaze iwereba. Cven am ukanasknelis mom-
xre varT. magaliTad gorbaCovi da ara
garbaCovi, morozova da ara marozova.
es problema Tavs iCens lionka
panteleevis moTxrobis `axali moswav-
le~ nodar basilaZiseul TargmanSi. am
moTxrobis personaJi `valia morozo-
va~ gadmoRebulia ara ise, rogorc ru-
sulad iwereba, aramed ise, rogorc ze-
pirmetyvelebaSi ambobs rusi `marozo-
va~. ufro swori iqneboda qarTuladac
`morozova~ gadmoeRo mTargmnels,
radgan gvari morozova warmoebulia
rusuli arsebiTi saxelisagan `ìîðîç~.
mTargmnels momavalSi meti yu-
radRebis miqceva mouwevs zogierTi
leqsikuri formis daxvewaze. magali-
Tad, `ramdenime santimetriT gamaRl-
da~, umjobesia `amaRlda~ (gv. 15). `mi-
licioneri~ (gv. 42) qarTulad unda
iyos `milicieli, `davjaxebulvar~ (gv.
72), umjobesia `davjaxebivar~.
aqve vityvi imasac, rom mTar-
gmnelma qarTveli mkiTxvelisaTvis
aucileblad unda miuweros mwerals
erovneba. amas mkiTxvelisaTvis Semec-
nebiTi Rirebuleba aqvs.
`siyvaruli aRgvamaRlebs~siyvaruli deda-
miwaze myarad daabi-
jebs,rogorc mara-
diuli, udidesi da
daumarcxebeli, ro-
mantikuli Saravan-
dediT gasxivosnebu-
li unetaresi grZno-
ba. siyvaruli xom
yvela sikeTis saTa-
vea, yvela borotebis
Semrkinebeli da da-
mamarcxebeli.adami-
ani RmerTma siyvarulisa da sikeTisaTvis moavlina qveynad da
ubrZana: „giyvardes moyvasi Seni, viTarca Tavi Tvisi.“
didi filosofosis platonis azriT siyvaruli aris adami-
anis swrafva amaRlebulisadmi, zeciuri srulyofilebisad-
mi.WeSmaritebis, silamazisa da sikeTisaken swrafvaSi adamiani
didebul samyaroSi maRldeba.
siyvarulis diadi grZnobiT amaRlebuli, znesruli adamia-
nebia „vefxistyaosnis“ gmirebi, romlebic moyvasis siyvaru-
liT gulanTebulni sakuTar sicocxles moZmisadmi uangarod
gaiRebdnen: „me igi var, vin sofelsa ar amovhkref kitrad be-
rad, vis sikvdili moyvrisaTvis TamaSad da miCans mRerad.“
usaTnoesi da uspetakesia dedaSviluri siyvaruli, siyva-
ruli, romelic am qveynad yvela grZnobaze mZleTa-mZlea, ro-
melsac saswaulebis moxdenac SeuZlia albaT.
da bolos siyvaruli qal-vaJisa, ltolva ori sapirispiro
sqesisa, romelic araerTi mwerlis STagonebis wyaro gamxdara.
msoflio literatura SeuZravs am diad grZnobas. siyvarulis
tkbil-mwar badeSi gaxveul bevr literaturul gmirs zvaraka-
dac gauRia sicocxle, magram siyvaruls mainc uzeimia, gaumar-
jvia.
didia siyvarulis Zala am qveynad. siyvaruli saTavea oja-
xis Seqmnisa, ojaxi ki sazogadoebis nawilia da siyvaruliT aSe-
nebuli sazogadoeba qveynis momavlis ganviTarebis erT-erTi
da aucilebeli sawindaria.
nnoonnaa cceellaaZZee ganaTlebis fakultetis pirveli kursi
giorgi (iuri) bibileiSvili
ped�gogis mT�rgmnelobiTi moRv�weob�
11aapprriillii
qriste aRdga! WeSmaritad aRdga! – ase
esalmebian erTmaneTs qristianebi aRdgomas.
Cveni macxovris, ieso qristes brwyinvale aRd-
goma udidesia qristianul dResaswaulTa So-
ris. es aris codvaze gamarjvebis zeimi. aRdgo-
mas win uswrebs saaRdgomo marxva, romelic 48
dRe grZeldeba da sulierad gvamzadebs am
udides dResaswaulTan Sesaxvedrad.
aRdgoma moZravi dResaswaulia. igi aRi-
niSneba gazafxulis buniobis Semdgomi savse
mTvaris pirvel kvira dRes. wels marTlmadi-
deblur samyaroSi wamebuli iesos mkvdreTiT
aRdgomas qristianebi 5 maiss ulocaven erTma-
neTs.
iesos jvarcmis Semdeg orma dRem gaiara.
mesame dRes ki unda aRsrulebuliyo qristes
winaswarmetyveleba: “mesame dRes mkvdreTiT
aRvdgebi”. kvira dRes, gamTeniisas saflavis
darajebma miwisZvra igrZnes. mere angelozi
dainaxes, romelmac saflavidan lodi gadaago-
ra. bolos ixiles macxovris saflavidan aRd-
goma. SiSiT Tavzari daecaT da rodesac gons
moegnen, gaiqcnen.
jer gaTenebuli ar iyo, roca mariam mag-
dalineli, salome da sxvebi saflavTan midi-
odnen, raTa iesos sxeulisTvis nelsacxebeli
ecxoT, rac damarxvis dros ver moaswres. qris-
teze mgloviare mariamma roca dainaxa gadago-
rebuli lodi da carieli saflavi, ifiqra, rom
qristes sxeuli mtrebma waiRes. daiCoqa da mwa-
red atirda.
maSin ori angelozi ixila. maT magdali-
nels tirilis mizezi hkiTxes. mariamma uTxra,
rom ufalze tiroda. es rom Tqva, ukan
mkvdreTiT aRmdgari ufali ieso qriste dai-
naxa. mariami verafers mixvda, egona, meba-
Reao. maSin iesom uwindeli xmiT dauZaxa: “ma-
riam!” mariamma maSinve icno xmaze ieso. gaeqa-
na, undoda muxlebze mohxveoda, magram iesom
mas Sexebis ufleba ar misca. gagzavna Tavis
ZmebTan da daabara, rom eTqva: “aRval mamisa
Cemisa da mamisa Tqvenisa, RvTisa Cemisa da
RvTisa Tqvenisa Tana”. mariamma saswrafod
axara iesos aRdgoma ioane da petre mociqu-
lebs. maT miirbines macxovris saflavTan da
naxes, rom is tilo, romelSic macxovris sxe-
uli iyo gaxveuli, calke ido, xolo sudara –
calke. ioanem daijera, petres ki ukvirda es
ambavi.
ieso qriste ormoci dRis ganmavlobaSi
araerTxel gamoecxada mowafeebs. igi mociqu-
lebs RvTis sasufevelze esaubreboda. aCvena
jvarcmidan darCenili wylulebi, romlebic
sxeulze hqonda darCenili da ramdenime saswa-
uli. amis Semdeg ki qristes aRdgoma maTac iwa-
mes, romelTac es manamde ar sjerodaT. iesom
wmida sisxliT gamogvisyida codvisa da sikvdi-
lis monebisgan.
aRdgomis dResaswauls mravali tradicia
ukavSirdeba. maT Soris aris kvercxebis wiT-
lad SeRebvis Cveuleba. es tradicia wiTel pa-
raskevs, anu qristes jvarcmis dRes ukavSirde-
ba. rodesac mariam magdalineli imperators
warudgines, man qveynis mmarTvels simbolu-
rad kvercxi gadasca da qristes aRdgoma axara.
imperators amis gagonebaze gaecina da Tqva,
rom amis dajereba iseTive rTuli iqneboda,
rogorc is, rom es kvercxi gawiTldeboda. mas
jer sityva ar daesrulebina da kvercxi jer ga-
vardisfrda, bolos ki gawiTlda. mariamma im-
perators isic auwya, rom kvercxi sicocxlis
simboloa, wiTeli kvercxi – macxovris aRdgo-
misa. es gaxda dasabami imisa, rom qristianebs
uflis aRdgoma erTmaneTisTvis wiTeli kver-
cxebiT mielocaT.
larnakebSi daTesili xorbali da mwvane
jejilze gagorebuli wiTeli kvercxebi sikv-
dilis Zlevis simboloa. saaRdgomo sufra mra-
valferovani unda iyos. am dRisTvis gamomcx-
vari pasqa macxovars gvaxsenebs, romelic am-
bobs: “me var puri zeciT gardamosuli”.
qqrriissttee aaRRddggaa!!!!!!
marTlmadidebeli eklesia didmarxvis meeq-
vse kvira dRes zeimobs macxovris ierusalimSi
didebiT Sesvlas, rasac qristianebi baiaobas anu
bzobas uwodeben. es gaxlavT aTormetTagan ri-
giT pirveli moZravi dResaswauli, romelic yo-
velTvis emTxveva brwyinvale aRdgomis wina kvi-
ra dRes.
„...eri mravali, romel-igi mosrul iyvnes
dResaswaulsa mas, rameTu esma, viTarmed ieso
movals ierusalemd, moiRes rtoebi danakis kud-
Tagan da ganvides migebebad misa, RaRadebdes da
ityodes: osana! kurTxeul ars momavali, meufe
israelisai!“, - ase aRwers ioane maxarebeli
macxovris ierusalimSi didebiT Sesvlis ambavs.
macxovris Sesvla iesusalims Zlevamosili
mefis sataxto qalaqSi Sesvlas hgavda. ubralo
adamianebma sazeimo Sexvedra mouwyves ufals.
es zeimi winaswar aravis moumzadebia, is adamian-
Ta yvelaze wminda, yvelaze wrfeli grZnobebis
uecari da, SeiZleba iTqvas, uflis mier STagone-
buli gamoxatuleba iyo. ase xdeba, roca adamiani
xarobs RvTis didebulebisa da misTa sakvirvel-
Ta saqmeTa gamo.
amave dros, wmida saxareba sacnaurs xdis im
faqts, rom ufali Cveni, ieso qriste, yovelTvis
gaurboda miwier pativsa da didebas. is Tavmdab-
lobiTa da simSvidiT ifaravda Tavs amqveyniuri
zeobisagan.
rodesac macxovari miuaxlovda beTbagesa
da beTaniis mTas, romelsac zeTisxilis mTa ewo-
deba, ori mowafe uaxloes sofelSi gagzavna, ra-
Ta mieyvanaT misTvis SesasvlelSive dabmuli vi-
ri da CoCori, romlis zurgzec jer aravin mjda-
riyo. mociqulebma brZaneba Seasrules. es yve-
laferi imisTvis moxda, rom aRsrulebuliyo wi-
naswarmetyveleba zaqariasi: „da pova ieso viri
da dajda mas zeda, viTarca weril ars: nu geSi-
nin, asulo sionisao! aha esera meufe Seni movals
Senda da ze zis igi kicvsa virisasa“ (ioane 12, 14-
15).
ierusalimisaken didebiT mimavali xalxi sa-
mosels ufenda gzaze, zogs ki palmis (bzis) rto-
ebi ekava da ase egebeboda macxovars. yoveli
mxridan ismoda RaRadisi: „osana Zesa daviTisasa,
kurTxeul ars momavali saxeliTa uflisa?Ta!
osana, romeli xar maRalTa Sina!“ (maTe 21, 9).
bzis an palmis mSvenierebiT eklesia ufro
cxovlad gamoxatavs uflis didebiT Sesvlad
ierusalimSi. es didi xnis tradiciaa. V saukunis
sasuliero moRvawe, konstantinepolis mTavare-
piskoposi wmida prokle, Tavis erT-erT sityvaSi
ase ambobs: „xelT vipyraT palmis totebi da Se-
vegeboT didebiT momavals ufals Cvensas“.
RmerTi ki yovel Cvengans sTxovs, sulierad
Seegebos mas, samoslis nacvlad guli gaufinos
kicvze mjdom meufes, mxurvale locva da Tayva-
niscema ki bzis totebiviT miarTvas da ise
miiRos ufali sakuTar sulSi, rogorc ieru-
salimSi.
ierusalims didebiT SesvliT ufalma morw-
muneebs siyvarulis gamomJRavnebis saSualeba
misca, xolo moZuleebsa da mtrebs - misi
Secnobisa da sinanulad moqcevisa.
aRdgoma qristesi
bzoba -
baiaoba(uflis didebiT
Sesvla ierusalimSi)
gixaroden, mimadlebulo, ufali SenTa-
na...
TavianTi kavSiris pirveli Tveebi wminda
wyvilma mSvidobianad da RvTismosaurad gaa-
tara. maT mokrZalebul samyofelSi RvTis
madli gamefebuliyo. dro gadioda Sromasa
da locvaSi, rac maT yvela moqmedebas naTels
hfenda. marTali iosebi Tavisi winaprebis sim-
didriT da didebulebiT ar gamoirCeoda,
maTgan xom bevri mefe da winaswarmetyveli
iyo, magram maT Soris saukeTesoTagan saTno-
ebaTa saganZuri miiRo.
Zveli Cveulebis Tanaxmad, iosebi xes
saxlSi ki ar amuSavebda, sadac misi ojaxi
cxovrobda, aramed misgan gancalkevebul sa-
xelosnoSi. is Sors ar iyo marTali annas sax-
lidan da erTi viwro oTaxisagan Sedgeboda,
romelic cxra an Tormeti kvadratuli metri
Tu iqneboda. saxlis wina mxares qvis skami id-
ga, - daRlil mgzavrTa mosasveneblad, ro-
melsac SuadRis mzis mwveli sxivebisagan pal-
mis totebiT gakeTebuli Cero icavda. udrt-
vinveli da gulmodgine iyo marTali iosebis
umZimesi Sroma.
Tavisi damwindvelis saxlSi qalwul ma-
riams wmidaTa wmidaSi SeTvisebuli cxovre-
bis wesi ar Seucvlia. is ganmartoebiT uS-
foTvelad cxovrobda, gamudmebul SromaSi
iyo; locva, wminda wignebis kiTxva, xelsaqme
da Sinauri sazrunavi mTlianad avsebda mis
morCil da wynar cxovrebas: adamianTa Soris
is mxolod RmerTisTvis arsebobda da iose-
bis ojaxi misTvis igive iyo, rac samlocvelo
saxli. is Zveleburad arTavda, saeklesio Se-
samoslebs qsovda da misi yvela namuSevari xe-
lovnebis nimuSi iyo.
bolos uflis weliwadis sanatreli
droc dadga: moaRwia dRem, romelsac adami-
anTa modgma 5000-ze met wels eloda. wmida ma-
maTa TqmiT, qalwulma mariamma saRvTo da sa-
winaswarmetyvelo wignebidan icoda, rom aR-
Tqmuli mesiis mosvlis Jami moiwia da danie-
lis winaswarmetyveleba unda aRsrulebuli-
yo: „aha, qalwuli miudges da Svas Ze da uwo-
don mas saxeli emanuel“ da Tavis warmosaxva-
Si xSirad varaudobda, rom es kurTxeuli
qalwuli amqveynad ukve arsebobda. misi suli
mxolod nanatri mesiis siyvaruliT ki ar iw-
voda, aramed im qalwulisadmi TayvaniscemiT,
romelic mesiis deda unda gamxdariyo. crem-
liT imeorebda Tavis locvebSi, rom Rirseyo
ufals, aRTqmuli mesiis deda sakuTari Tva-
liT enaxa da momsaxureboda mas, Tundac misi
ukanaskneli mxevali gamxdariyo.
gadmocema gviambobs, rom jer kidev ta-
ZarSi yofnisas qalwulma mariamma miiRo sai-
dumlo niSani, rom misgan sityva RvTisa Seis-
xamda xorcs. erTxel RamiT, rodesac Cveule-
bisamebr meore kretsabmelis miRma locu-
lobda, maRlidan sxivi daeca mas da moesma
xma: „Sen Sob Cems Zes“.
saxarebaSi naTqvamia, rom mTavarangelo-
si gabrieli qalwul mariams maSin gamouCnda,
rodesac is nazareTSi, ioseb damwindvelTan
cxovrobda. gadmocemis mixedviT, am dros igi
wminda werils kiTxulobda da fiqrobda wi-
naswarmetyvel isaias sityvebze - „qalwulman
muclad iRos“ - Tanac mxurvaled loculob-
da, Rirsi gaexada ufals, rom Cqara exila me-
sia. uceb mis winaSe mTavarangelozi gabrieli
warmosdga da TiTqos misi azrebis pasuxad,
warmosTqva RvTaebrivi mokiTxva: „gixaroden,
mimadlebulo, ufali SenTana, kurTxeul xar
Sen dedaTa Soris“.
mTavarangelosis gamocxadebam ar SeaSi-
na yovladwminda qalwuli. taZarSi yofnisas
is angelosebis gamocxadebas da maTTan sau-
bars miCveuli iyo, magram uCveulo misalme-
bam igi ganacvifra. ufali araerTgzis ucxa-
debda Tavis nebas angelosis saSualebiT Zve-
li aRTqmis rCeulebs, magram misalmeba - „gi-
xaroden“ - uwindel gamocxadebaSi aravis sme-
nia.
qalwuli mariami moulodnelobisgan
dumda da cbieri gvelis gansacdels ufrTxo-
da. RvTismosauri mokrZalebiT umzerda ze-
ciuri macne wmida qalwulis Secbunebas da
misi damSvideba iswrafa: „nu geSinin, mariam,
rameTu hpove madli winaSe RmrTisa, da aha
esera Sen muclad iRo da hSve Ze da uwodo sa-
xeli misi iesu, ese iyos did da Ze maRlis ewo-
dos da misces mas ufalman RmerTman saydari
daviTis mamisa Tvisisa? da meufebdes saxlsa
zeda iakobissa saukunod da sufevisa misisa?
ara iyos dasasrul“.
pirvelqmnili eva ar Seucbunebia gvelis
sityvebs, rodesac man SesTavaza pativi - yo-
filiyo yovlismcnobeli da RvTis msgavsi.
evam ganusjelad Seiwynara gvelis cru dapi-
reba da akrZaluli nayofi igema, xolo mis mi-
er - mTeli kacobriobis codva da sikvdili,
magram qali, romlis Teslisaganac gvelis Ta-
vis daTrgunva qveynierebis dasabamidan iyo
gansazRvruli, keTilmauwyebels udidesi
qalwulebrivi siwmindiT Sexvda da Tumca sai-
dumlos sidiades ver Caswvda, misi yoveli
sityva gaigo: „viTar-me iyos ese Cemda, rameTu
me mamakaci ara vici?“ anu me qorwinebaSi wili
ar maqvs, Tumca dawindvis wesis Tanaxmad qma-
ri myavs, magram qalwulebis aRTqmis mixedviT
misi coli ara var“. yovladwminda qalwulma
angelosis naTqvami metad maRal pativad miiC-
nia. mTavarangelosma misi eWvi ganaqarva: Sen
umamakacod gaaCen Zes: „suli wmida movides
Sen zeda da Zali maRlisa? gfarvides Sen“. e.i.
Casaxva zebunebrivad, suliwmidis midgomi-
lebiT unda aRsrulebuliyo da igi gaxdebo-
da deda - adamianTa gonebisaTvis miuwvdome-
li. amitom masSi wmindad Casaxuli Ze RvTisa
sxva adamianTa msgavsi ki ara, - wminda iqneba,
codvas nawili ar eqneba masSi da „Ze maRlis“
ewodeba.
xarebam udidesi saidumlo gaxsna da mTa-
varangelosma gabrielma qalwuli mariamis
srulad dasarwmuneblad mis naTesavze - eli-
sabedze mianiSna: „da aha elisabed, igica mid-
gomil ars Zesa siberesa Tvissa da ese meequse
Tue ars misi, romelsa igi erqua berw, rameTu
ara SeuZlebel ars winaSe RmrTisa yoveli
sityua?“. adamianuri gansjis mixedviT SeuZ-
lebelia, rom uxrwnelma qalwulma Svas da
unayofo qalma muclad iRos, magram yovlis-
SemZle RmerTisTvis SeuZlebeli ar arsebobs:
„sadac RmerTsa enebos, iZlevies wesi buneba-
Ta?“.
RvTivsulieri naTeli moefina qalwuls,
man gaixara angelosis xarebiT da irwmuna,
rom namdvilad RvTis nebiT euwya. Semoqmedi-
sadmi udidesi madlierebiT aRvsilma - maRa-
li RmerTis siwmindesTan SedarebiT adamia-
nur RirsebaTa araraoba Seicno da upasuxa:
„aha, mxevali uflisa, meyavn me sityvisaebr
Senisa“. simdablem da RvTis nebisadmi krZa-
lulebam mosdrika ca da Ze RvTisa gardamox-
da miwaze - „sityva xorciel iqmna“.
RvTis davalebis aRsrulebis Semdeg
mTavarangelosi gabrieli zeciur naTels da-
ubrunda.
Ze RvTisas ganxorcielebis saidumlo
aRsrulda: qalwuli dedad iqca da deda
kvlav qalwulad ego. yovelTa naTesavTagan
gamorCeulma, suliT da xorciT spetakma, man
sakuTar TavSi madlis sruli saunje Seikri-
ba. mTavarangelosis xarebam „gixaroden, mi-
madlebulo, ufali SenTana“, - qveynierebaze
dadebuli msjavri gaauqma da kacobriobas
sixarulis ufleba misca. da im wuTebidan, sa-
dac ar unda gamoCeniliyo RvTismSobeli,
yvela sixaruliT ivseboda: gixaroden, mimad-
lebulo, yovelTa miwierTaTvis sixarulis
mimmadlebelo, gixaroden, mxurvale Suamd-
gomelo, yovelTa Senda moltolvilTa gul-
Ta mSvidobisa da sixarulis momniWebelo.
mariami zeciuri mauwyeblis xarebulze
didxans fiqrobda, mis sulSi imedi da bednie-
reba Casaxlda. is angelosis mier motanili
sixaruliT xarobda, miT umetes, rom es sixa-
ruli mTel qveynierebas ekuTvnoda. xarobda
igi Tavisi sayvareli naTesavis elisabedis ga-
mo, romelic manamde berwi iyo. suliwmidis
STagonebiT mariamma gadawyvita enaxa igi, ra-
Ta erTmaneTis sixaruli gaeziarebinaT, man
iswrafa mTaSi - mTian mxares, sadac zaqaria da
elisabedi cxovrobdnen. iosebma masTan er-
Tad wasvla ver SesZlo, magram, ueWvelia, iz-
runa, rom mariami SeerTeboda Tavis naTesa-
vebs, romlebic wminda qalaqSi WeSmariti
RmerTis Tayvanissacemad midiodnen. mTiani
iudeis miwa nazareTidan xuTi dRis savalze
iyo daSorebuli. mTeli gza gadioda mTebSi,
romlebidanac nakadulebi dioda. suliwmi-
dis madliT cxebuli wmida qalwuli sakuTari
Tavis saimedo damcveli Tavadve iyo, Tumca-
Ra mas martos, mxlebelTa gareSe, manamde ar
emgzavra.
xuTi dRis Semdeg wminda mariamma mogza-
urobis mizans miaRwia, mis winaSe levitelTa
qalaqi iuda gamoCnda, aq cxovrobdnen misi na-
Tesavebi. is Seusvenebliv miiswrafoda kar-
gad nacnobi saxlisken. elisabedi Sesaxved-
rad gamovida da wminda mariamis misalmebaze
krZalviT upasuxa. uRrmesi grZnobis niaR-
varma mas warmoaTqmevina STamagonebeli
sityvebi: „kurTxeul xar Sen dedaTa Soris da
kurTxeul ars nayofi muclisa Senisa“.
aseTi krZalviT Sexvedra da winaswar-
metyveluri sityvebi Tavmdabali mariamisT-
vis moulodneli iyo, magram, roca am misalme-
baSi angelosis xarebis sityvebi Seicno, is
darwmunda, rom yovelive suliwmidis Segone-
biT xdeboda. maSin mis winaSe mTeli sicxadiT
warmosdga yvela winaswarmetyveleba, - sxva-
dasxva dros da sxvadasxva adamianTagan gamo-
suli: mis gulSi maRali RmerTis mimarT mad-
lierebis grZnoba gaZlierda da RvTivSTago-
nebul winaswarmetyvelur galobas gadmoiR-
vara, es sadidebeli galoba axali aRTqmis
pirveli samadlobeli sagalobelia: „adidebs
suli Cemi ufalsa, da ganixara sulman Cemman
RmrTisa mimarT, macxovrisa Cemisa, rameTu
moxedna simdablesa zeda m?evlisa T?sisasa;
rameTu aha esera amieriTgan mnatriden me yo-
velni naTesavni; rameTu yo Cem Tana didebuli
Zlierman, da wmida ars saxeli misi, da wyalo-
ba? misi naTesaviTi naTesavadmde moSiSTa mis-
Ta zeda; yo simtkice mklaviTa T?siTa; ganab-
nina ampartavanni gonebiTa gulTa maTTa?Ta;
daam?una Zlierni saydarTagan da aRamaRlna
dabalni; mSierni aRavsna keTiliTa da mdi-
darni ganavlinna cudni; Seewia isra?lsa, mo-
nasa T?ssa, mo?senebad wyalobisa. viTarca
etyoda mamaTa CuenTa abrahamsa da naTesavsa
missa saukunod“.
araCveulebrivi da mniSvnelovani sity-
vebiT upasuxa yovladwmida mariamma elisabe-
dis winaswarmetyvelur misalmebas, mTel si-
diades is erT did yovlisSemZle ufals mia-
wers, sakuTar Tavs ki mxolod uZlur iara-
Rad miiCnevs, romlis saSualebiTac RvTis di-
deba gacxadda da aRiarebs, rom yovladZli-
erma mohxeda Tavisi mxevlis simdables. is sa-
kuTar Tavs RvTivSTagonebiT yvelasgan sa-
natrelad scnobs („amieridan mnatridnen me
yovelni naTesavni“), - winasamaradiso krebaze
gamorCeuli Ze RvTisas dedad. „rameTu yo Cem
Tana didebuli Zlierman da wmida ars saxeli
misi“. is acnobierebs RmerTis mier maszed
gardamovlenil wyalobas da aRiarebs, rom es
wyaloba mxolod mas ki ar ekuTvnis, aramed
misi saSualebiT yvela RvTismoSiS adamians
da rom israeli eri Tavis codvaTa gamo ukve
gandevnili aRar aris, aramed ufalma wminda
mamaTmTavarTaTvis micemuli yvela aRTqma
moixsena da Tavisi xalxi Rirshyo, maT Soris
aRTqmuli mesia mosuliyo. RvTis aRTqmis
gardauvali aRsrulebis rwmeniT ganmsWva-
luli wminda dedebi erTurTs ganswavlidnen
da adidebdnen RmerTs. am kurTxeuli Sexved-
ris dro Cqara dasrulda da sami Tvis Semdeg
wminda mariami nazareTSi dabrunda. morCile-
biTa da locviT eloda igi mTavarangelos
gabrielis mier naxarebi RvTiuri aRTqmis aR-
srulebas da gamudmebiT Tavisi sacxovreb-
lis keTilmowyobaze zrunavda. cisa da miwis
dedoflis mTeli didebuleba amkobda da uf-
lis dedobiT misi gamouTqmeli simaRle ki-
dev ufro izrdeboda.
wminda qalwulis mier mucladRebidan
ukve meeqvse Tve iwureboda da misi mdgomare-
oba marTali moxucebuli iosebisTvis SeumC-
neveli veRar darCeboda. is ver xvdeboda,
rom mis winaSe qveynierebis mxsnelis xorc-
Sesxma xdeboda, TumcaRa icoda, rom moses mi-
er aRTqmuli mesia qorwilis gamoucdeli,
ymawvili qalwuli qalisagan warmosdgeboda.
mis sulSi eWvebis qariSxali datrialda.
Zlieri mRelvarebis dros mas saZageli cdu-
nebis SesaZlebloba dauSva, amgvar varaudze
uaresi raRa iqneboda simarTlismoyvare da
umanko gulisaTvis?! mZime safiqralma Seipy-
ro igi da aRar icoda, Tu wminda qalwul ma-
riams rogor moqceoda.
iudeuri kanonis simkacris mixedviT,
Tuki brals samsjavros winaSe dasdebda, is
qviT unda Caqoliliyo, magram misi simarTle
da mariamisadmi RvTismosauri siyvaruli
aseT gamosavals mTeli guliT uarhyofda. ka-
nonis mixedviT mas ufleba hqonda, rom mize-
zis dausaxeleblad gahyroda mas, Tumca es-
moda, rom sxvebis dasanaxad SeiZleba sastiki
da usamarTlo gamoCeniliyo, magram mas es ar
aSinebda: yvelaze mTavari misTvis iyo, rom
xalxis TvalSi mariamis moCvenebiTi danaSau-
li siyvarulisa da Tanadgomis safarveliT
daemala; marTal adamians ar surda, rom is
sxvaTa winaSe Seercxvina. gadawyvita, danaSa-
uli sakuTar Tavze aeRo. gadawyvetileba mi-
Rebuli iyo da oTxmocdaaTi wlis moxuci
mzad iyo daetovebina mariami, romlis yofna
aseT mSvidobasa da sixaruls aniWebda moxuc
mzrunvels.
marTlmsajuli RmerTi ismenda Tavisi
rCeulis zraxvebs da locvas da man Tavisi an-
gelosi mouvlina iosebs, romelmac daamSvida
igi da goneba WeSmaritebis sxiviT gaunaTa. an-
gelosi mas sizmarSi gamoecxada da uTxra: „nu
geSinin moyvanebad mariamisa, colisa Senisa,
rameTu romeli misgan iSves, sulisagan wmidi-
sa ars“. angelosma mas daviTis Ze uwoda, raTa
gaexsenebina, rom igi STamomavalia samefo
gvarisa, romelic adre miuCrdilebeli si-
naTliT brwyinavda da Tumca imJamad damcro-
bili iyo, magram kvlavac arsebobda aRTqma,
rom misgan gamovidoda meufe didebisa da
STaagona, rom misgan dawinduli qalwuli ma-
riami wminda da umankoa, rom is sakuTar saxl-
Si unda iyolios, raTa daicvas da izrunos
rogorc dedaze, ise misgan Sobil didebis me-
ufeze. nu Secbundebi - uTxra angelosma, Sei-
can WeSmariteba da gixarodes „Sves Ze da uwo-
don saxeli misi iesu, rameTu man ixsnas eri
Tvisi codvaTa maTTagan“. gixaroden, marTa-
lo moxucebulo: qalwuli aRTqmisaebr Sobs
Zes sulisagan wmidisa, Tumca Sen mamad mxo-
lod iwodebi, magram gaqvs yovelive, rac mas
exeba: Sen miscem mas saxels, da rogorc namd-
vili mama, izruneb masze, „ese yoveli iqmna,
raTa aResrulos sityua igi uflisa? piriTa
winaswarmetyuelTa?sa Tqmuli: „aha, qalwuli
miudges da Sves Ze da uwodian saxeli misi em-
manuil, romel ars TargmanebiT: CeunTana
RmerTi“.
iosebma gaiRviZa da mis gulSi eWvisaTvis
adgili ukve aRar darCa. Zveli droidan man
icoda isaias winaswarmetyvelebis Sesaxeb. an-
gelosis sityvebma daarwmuna, rom qalwuli
mariami wminda da umankoa: mas uflis sityve-
bisa sjeroda da damtkicebas ar iTxovda.
mokrZalebiT da saxarulis krTomiT „ganeR-
viZa Zilisagan misisa da yo egreT viTarca ub-
rZana mas angelosman uflisaman da wariyvana
coli da ara icoda igi vidre Sva Ze igi misi
pirmSo“.
siyvaruliTa da krZalviT savse guliT
moxucebulma ise miiRo yovladwmida qalwu-
li, rogorc mTlianad RvTisaTvis kuTvnili,
rogorc Ze RvTisas kurTxeuli deda da mxur-
valed, dauRalavi mzadyofniT emsaxureboda
mas, rogorc mTeli qveynierebis mflobels.
RvTiuri gamocxadebis Semdeg marTali
iosebis TvalSi qalwuli mariami misgan dawin-
duli qalwulidan mxsneli RmerTis ufro-
sadkurTxeul
RvTiuri gamocxadebis Semdeg marTali
iosebis TvalSi qalwuli mariami misgan dawin-
duli qalwulidan mxsneli RmerTis ufro-
sadkurTxeul dedad iqca. vaJkacurad gada-
tanilma gansacdelma, TviTuaryofam da mZime
brZolam udidesi sulieri nayofi moutana:
aramiwieri Suqi dahnaToda qalwul mariams
da mis damwindvels, romlis suli siamayem ver
daabnela da ar daakargvina morCileba, aseTi
aucilebeli romaa adamianur saTnoebebSi
warsamateblad.
amis Semdeg mariami iosebis saxlSi darCa
da ganuyrelad cxovrobda mis aRsrulebamde.
mSvidobianad midioda maradiuli qalwulis
cxovreba, romlic damwindvelis zrunviT iyo
garemoculi, man mTavarangelosis sityvebis
mixedviT gaacnobiera RvTismSoblis mimarT
maszed dakisrebuli movaloebebi da SiSiTa
da krZalviT emsaxureboda.
RvTismSoblis xarebis dResaswauli
qristianTa mier pirveli saukuneebidanve
aResruleba. eklesiis mamaTa uZveles nawe-
rebSi miTiTebulia, rom RmerTkacis gankace-
ba 25 marts moxda, radgan pirveli adamianic
swored 25 marts Seiqmna. Zveli aRTqmis ada-
mi, romelmac Tavisi codviT dacemiT mTel
kacobriobas sikvdili moutana axali aRTq-
mis pirvelkacma xsnisa da netarebisaTvis xe-
laxla aRadgina imave dros, roca is Seiqmna.
marTlmadidebeli sarwmunoebis uZvelesi
mqadageblebi qristes mimdevrebs aswavlid-
nen, rom pativi miegoT RvTismSoblisaTvis.
eklesiis udidesi mamebi yovladwmida mari-
ams RvTismSoblad Tvlidnen. maTi swavle-
biT, vinc RmerTis dedas RvTismSoblad ar
scnobda, is sarwmunoebisa da qristianobis
mteri iyo da qristianis saxels ar imsaxureb-
da.
angelosis xmiT giRaRadebT, Sen wmidao:
gixaroden, mimadlebulo, ufali SenTa-
na.
xareba
12 aapprriillii
C M Y K
redaqtori:
ioseb sanikiZe
specialisti:
nestan mamuWaZe
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi`
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
saredaqcio kolegia:nana cecxlaZe, inga SamiliSvilinaTia wiklaSvili, nino doliZe
murman gorgoSaZe,daviT baraTaSvili
guram Caganava,SoTa mamulaZeguguli dumbaZe, nugzar RomiZe
saqarTvelos erT-erT simdid-
resa da sikeTes qarTuli tye war-
moadgens. geografiuli da niada-
gobriv–klimaturi pirobebidan ga-
momdinare, igi Tavisi florisa da
faunis biomravalferovnebiT uni-
kaluri fenomenia.
tye dedamiwis erT mesameds
moicavs; is faravs saqarTvelos
teritoriis 40 %-s; saqarTvelos
tyeebis 98% mTis tyeebs warmoad-
gens, ganlagebulia maRali daqane-
bis ferdobebze da gansakuTrebu-
li mniSvneloba aqvs (niadagdacvi-
Ti, wyaldacviTi, klimatmareguli-
rebeli da sxva).
saqarTveloSi jer kidev Semor-
Cenilia xeluxlebeli tyeebi. aq
gavrcelebuli 400-mde merqniani
saxeobidan 61 saqarTvelos, xolo
43 kavkasiis endemia. saqarTvelos
tyeebi bunebrivi unikalurobisa
da biomravalferovnebis Tvalsaz-
risiT Sedis veluri bunebis dacvis
msoflio fondis (WWF) ocdaTor-
met „cxel wertilSi“.
saqarTvelos tye yovelwliu-
rad daaxloebiT 180-190 milion
tonamde haeris mtvers filtravs;
STanTqavs wliurad 41,5 milion to-
na naxSirorJangs da gamoyofs 36 mi-
lion tona Jangbads. xeebi planetis
yvelaze xandazmuli organizmebia
da udides bunebriv resurss warmo-
adgens; 1 heqtari tyis mier Jangba-
dis gamoyofa anazRaurebs 19 adami-
anis mier moxmarebul Jangbads; ori
mravalwlovani xe yovelwliurad
oTxsuliani ojaxisaTvis sakmaris
Jangbads gamoimuSavebs. tye aumjo-
besebs wylis xarisxs da cirkula-
cias, xels uwyobs wylis nakadis
warmarTvas, naleqis raodenobis
Semcirebas da amcirebs niadagidan
wylis aorTqlebas; tyeSi arsebuli
wyaroebi sasmeli wylis mniSvnelo-
van nawils Seadgens; xis fesvebi aka-
vebs niadags, amcirebs eroziebis
risks da xels uwyobs niadagis sa-
faris aRdgena-SenarCunebas.
Senobis garSemo ganTavsebuli
xeebi haeris kondicirebis auci-
leblobas 30%-iT amcirebs; mra-
valwlovani xe 70-jer metad ewina-
aRmdegeba dabinZurebas, vidre ax-
laddarguli; tyidan mopovebuli
xis masalis 60% sawvavad gamoiyene-
ba. es niSnavs, rom sawvavi da bio-
energia tyis yvelaze mniSvnelova-
ni produqtia; xeebis mier STanTq-
muli naxSirorJangi mravali wlis
ganmavlobaSi rCeba tyis siRrmeSi;
xe cecxlisagan advilad iRupeba,
xolo wvis dros mis mier STanTqmu-
li naxSirorJangi atmosferoSi
brundeba, amitom tyis xanZrisagan
dacva aucilebelia; tye qmnis
Crdilsa da sigriles; silamazes
sZens landSafts.
ekologiuri TvalsazrisiT, gan-
sakuTrebiT didia mTiani tyis masi-
vebis mniSvneloba iseTi mciremiwia-
ni da mTagoriani qveynisaTvis, ro-
goric saqarTveloa, radgan tyis
koromebis gameCxereba qveynis miwa-
wylis mospobis tolfasia. amisaT-
vis zrunavdnen uZvelesi droidan
qarTveli eriskacebi Cvens tyeebze,
amitom gvmoZRvravda Tavis droze
wmida ilia marTali, rom “tyis mov-
la-gaSeneba da dacva – es ar aris
romelime kerZo piris saqme, es mTe-
li eris saqmea. visac mamulisTvis
guli ar Sestkiva, is, rasakvirvelia,
xeebs uRmerTod gaaCanagebs, gaka-
favs da cecxlsac ki waukidebs.”
ra xdeba saqarTvelos tyeebSi
dRes, Cvens civilizebul epoqaSi?
postsabWoTa xanaSi Cvens qveya-
naSi Seqmnilma urTulesma socia-
lur-ekonomikurma da politikur-
ma viTarebam saSineli daRi daasva
adgilobriv biologiur resur-
sebs, gansakuTrebiT tyeebs. sabWo-
Ta xanaSi ruseTidan saqarTveloSi
yovelwliurad milionobiT kubu-
ri metri xe-tye Semodioda, iyo al-
ternatiuli sawvavi: qvanaxSiri, ga-
zi, eleqtroenergia, dizelis saw-
vavi, riTac Cveni dacviT-ekologi-
uri funqciis tyeebi dauzianeblad
inaxeboda. 25 wlis win yovelwliu-
rad saqarTveloSi 8-10 aTas heq-
tarze aSenebdnen xelovnur tyeebs.
is dro warsuls Cabarda, saTbob-
energetikuli krizisidan gamomdi-
nare, gansakuTrebiT gaizarda mo-
saxleobis moTxovnileba SeSaze,
aseve, samSeneblo xe-tyeze. dRes
Cvens qveyanaSi mSeneblobis bumia
da xe-tyis deficiti ZiriTadad
Cveni tyeebis xarjze ivseba.
“RmerTs CvenTvis gauCenia, sar-
goda, mosaxmarada! da dResac ara-
vin hzogavs verxv-wifels mosakla-
vada,” – vkiTxulobT vaJas genia-
lur “gvelis mWamelSi”, magram tyis
Semdgomi arseboba mis gonivrul
gamoyenebazea damyarebuli. dacu-
li unda iyos tyeTsargeblobis
mecnierulad dadgenili wesebi, ra-
Ta uzrunvelvyoT tyis bunebrivi
ganaxleba da misi aRdgenadi resur-
sebiT uwyveti sargebloba. tyis re-
sursebis wesieri, gegmazomieri ga-
moyeneba aris bunebis dacvis aqti-
uri forma, romelic uzrunvel-
yofs mcenareuli resursebis
kvlavwarmoebasa da uwyveti sar-
geblobis xangrZlivobas.
saqarTvelos tyeebis 97% mTis
tyeebia da atarebs niadagdacviT,
wyaldacviT da wyalmaregulire-
bel funqcias. mTis ferdobebze
tyis mospoba iwvevs niadagis ero-
zias, mis Camorecxvas, mTis qanebis
daSlas, Rvarcofebs, mewyerebsa da
ekologiur katastrofebs.
usistemo, mtacebluri da in-
tensiuri Wrebi mTian tyeebSi Cveni
mciremiwiani da mTagoriani qveynis
miwa-wylis mospobis tolfasia.
tyis mospobiT Cvens STamomavlo-
bas gaudabnoebul qveyanaSi cxov-
rebis perspeqtivas vuqmniT. am faq-
tiT aRSfoTebuli eris moWirnaxu-
le, saqarTvelos kaTolikos-pat-
riarqi ilia meore jer kidev 2000
wlis 10 oqtombers ase mimarTavda
sruliad saqarTvelos: “minda gu-
listkiviliT avRniSno, rom bolo
dros Cvens qveyanaSi mimdinare mov-
lenebi, romelic xe-tyis moWras-
Tan da mis sazRvargareT gatanas-
Tan aris dakavSirebuli, borote-
bad iqca saqarTvelos mosaxleobis
mimarT. Tu es procesi ar aRikveTa,
Cven mowmeni gavxdebiT didi eko-
logiuri katastrofisa. tyeebis
gaCexva unda SeCerdes”.
ar SevismineT eris sulieri
moZRvris Segoneba da qveyana stiqi-
urma katastrofebma moicva. Cveni
mTa-bari ubedurebebis zonad iqca.
aWaraSi 7 sofeli mowyda gare sam-
yaros – moispo gzebi, xidebi, dait-
bora da daingra sacxovrebeli sax-
lebi, zvavma da mewyerma qobuleTsa
da xelvaCaurSi 11 adamianis si-
cocxle imsxverpla. bolo wlebSi
marto aWaridan stiqiiT dazarale-
buli asobiT ekomigranti ojaxi da-
saxlda kaxeTsa da mesxeT-javaxeT-
Si.
ekologiuri katastrofa Tavs
daatyda qarTl-kaxeTsac, axmetisa
da lagodexis raionebs. mdinare
iltos xeobidan aucilebeli gaxda
Svidi soflis mosaxleobis saswra-
fo evakuacia, radgan am soflebsa
da micvalebulTa saflavebs, wyal-
didobebisa da mewyerebis gamo,
stiqia mdinareSi CarecxviT dae-
muqra. ekologiuri katastrofebi
grZeldeba. amitomac, saWiroa dro-
ulad aRiricxos tyis darCenili
resursebi, yuradReba mieqces tye-
ebis gegmazomieri eqspluataciis,
aRdgenisa da dacvis saqmes, raTa
rac dagvrCa, is mainc SevinarCu-
noT.
saWiroa droulad SevudgeT
qarTuli tyis dargva-aRdgena-mov-
la-gaSenebis saSviliSvilo saqmes,
radgan “xes didi Zala aqvs, amasTan,
igi aris sijansaRisa da sicocxlis
simbolo. bibliaSi araerTxel aris
saubari urTxelis, kedaris, naZvis,
fiWvis, muxisa da sxva mcenareTa Se-
saxeb, romelTac sxva Rrma datvir-
Tvac aqvT…. gavaSenoT tyeebi, rad-
ganac gaxarebuli xeebi locviT,
siyvaruliTa da imediT savse gu-
liT iqneba darguli da amasTan, iq-
neba simbolo Cveni ufaqizesi da
uZvirfasesi grZnobebisa,” – gvmo-
ZRvravs eris sulieri mama, sruli-
ad saqarTvelos kaTolikos-patri-
arqi, uwmidesi da unetaresi ilia
meore.
amrigad, dReisaTvis did yu-
radRebasa da gulisxmierebas mo-
iTxovs qarTuli tyis dacva. droa,
sanam qveyana mewyersa da zvavebs
mTlianad ar dauqcevia da wyals ar
wauRia, SemovkraT gangaSis zarebi,
gadavarCinoT saqarTvelos buneba,
bunebis umSvenieresi gvirgvini –
qarTuli tye, Cveni miwa-wyali da
momavali.
tyeebi Tanamdrove msoflios
problemad iqca. ukve didi xania
tyis resursebis (gansakuTrebiT
merqnis) moxmarebam gadaaWarba bu-
nebis mwarmoeblur Zalas. garemos
dabinZurebisa da klimatis globa-
luri cvlilebis fonze, tyis dacva
da misi mdgradi marTva mTeli
msoflios, yvela qveynis mniSvne-
lovani sazrunavi gaxda.
amis dadasturebaa gaeros gene-
raluri asambleis mier 1971 wli-
dan 21 martis tyis (tyis dacvis) sa-
erTaSoriso dRed gamocxadeba.
gaerTianebuli erebis organi-
zaciis generaluri mdivnis pan gi
munis azriT, yvela saxis tyis eko-
sistemebis mdgradi ganviTarebi-
saTvis Zlier mniSvnelovania, sazo-
gadoebis cnobierebis amaRleba
tyis mniSvnelobis Sesaxeb.
Sesabamisad, studentebsa da
mozardebSi tyis mniSvnelobis, mi-
si ekosistemebis rolisa da mdgra-
di ganviTarebis Sesaxeb codnis
gaRmaveba, cnobierebis amaRleba,
metad mniSvnelovania. swored am
mizniT, tyis dacvis saerTaSoriso
dResTan dakavSirebiT, 23 marts,
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetis sabunebis-
metyvelo mecnierebaTa da jandac-
vis fakultetis ekologiisa da
teqnologiuri fakultetis
satyeo saqmis specialobis studen-
tebi profesor–maswavleblebTan
erTad monawileobdnen aWaris a/r
garemos dacvisa da bunebrivi re-
sursebis sammarTvelosa da ssip
satyeo saagentos mier organize-
bul gamwvanebis aqciaSi. aq studen-
tebTan erTad aseve CarTuli iyv-
nen q. baTumis moswavle–axalgazr-
dobis sasaxlis aRsazrdelebi da
me–14 sajaro skolis moswavleebi.
maTi monawileobiT xelvaCauris
raionis sofel xerTvisisa da aga-
ris satyeos farTobze, gameCxre-
buli tyis teritoriis Sesav-
seb–aRsadgenad dairgo 500–mde
kaklis xe.
dasasruls minda avRniSno, rom
kaTalikos–patriarqis damoZRvre-
bis Sesabamisad, xeebi marTlac di-
di locviT, siyvaruliTa da imede-
biT savse guliT davrgeT da amas-
Tan, am procesma studentebsa Tu
moswavleebs udidesi siamovneba
mogvaniWa, ufaqizesi da uZvirfase-
si grZnobebi aRZra TiToeul Cven-
ganSi.
davrgoT, Tundac erTi Ziri tye
da gadavarCinoT garemo.
ggiioorrggii jjiinnWWaarraaZZeeteqnologiuri fakultetis
satyeo specialobis meore
kursis studenti
tye - sijansaRisa da sicocxlis simbolo
adgilobrivi mosaxleobis azriT, yvela samizne regionSi tyee-
bis mdgomareobis cvlilebis dinamika uaryofiTia da is TandaTa-
nobiT uaresdeba: tyeebis adgils buCqnari da bardi ikavebs, tyee-
bidan qreba adre gavrcelebuli cxovelebi, intensiurad mimdina-
reobs satyeo gzebis daxramva, ferdobebis Camorecxva da damewyv-
ra, izrdeba Rvarcofebisa da wyalmovardnebis riski, soflebs eq-
mnebaT sasmeli wylis problemebi.
adgilobrivi mosaxleobis azriT, tyeebis mdgomareobis gaua-
resebam Semdegi problemebi warmoSva:
• aWaris, mcxeTa-mTianeTis, samcxe?javaxeTisa da qvemo qarT-
lis regionebi –soflis siaxloves arsebuli istoriuli, kultu-
ruli an sakulto daniSnulebis tyeebis dazianeba;
• aWaris, raWa-leCxumisa da qvemo svaneTis, samegrelo?zemo
svaneTisa
da qvemo qarTlis regionebi – bunebis Zeglebis dazianeba;
• kaxeTis regioni – rekreaciuli/dasasvenebeli adgilebis
dazianeba;
• kaxeTis, mcxeTa-mTianeTis, raWa-leCxum-qvemo svaneTisa da
samegrelo-zemo svaneTis regionebi - soflis siaxloves arsebuli
subalpuri tyeebis dazianeba;
• raWa-leCxumis, qvemo svaneTisa da samcxe-javaxeTis
regionebi - tyeebSi da mimdebare teritoriebze bunebrivi katas-
trofebis kerebis warmoqmna.