1

Eglė VidutytėBibliotekininkystės ir informacijos studijų III kurso studentė

E. Fromas ,,Žmogus sau”

I. Absoliuti etika prieš sąlyginę, universali - prieš socialiai imanentinę

II. Moralinė mūsų laikų problema

2

I. Absoliuti etika prieš sąlyginę, universali - prieš socialiai

imanentinę

3

Absoliuti etika

Etikos norma, kuri yra neabejotinai ir amžinai teisinga, o jos peržiūrėjimas neleistinas.

Dominuoja autoritarinėse sistemose: Libija, Alžyras, Sirija.

Egzistuoja aukščiausia ir visažinė autoriteto valdžia. Ji neklystanti ir jos įsakymai bei draudimai visada teisingi.

4

I. Autoritarinė sistema

Toks požiūris, kai žmogus yra ,,santykinis” – netobulas, palyginus su tobula valdžia, atmetamas visose mokslinėse minties srityse, nes:Absoliučių tiesų nėra;Egzistuoja objektyvūs dėsniai ir principai.

Valdžia Žmogus

TobulaAbsoliuti

NetobulasSantykinis

5

Objektyvus dėsnis

Tai racionaliai pagrįstas teiginys, aiškinantis, kad proto jėga taikytina visiems turimiems stebėjimo duomenims, neslepiant ir nefalsifikuojant jų, siekiant gauti norimą rezultatą.

6

Mokslo ir minties istorijaMokslo istorija - Nepakankamų ir nepilnų teiginiųistorija. Kiekviena nauja įžvalga duoda pagrindo

permąstyti ankstesnius teiginius ir sukurti tinkamesnę formuluotę.

Minties istorija – artinimosi prie tiesos istorija. Ji teigia, kad pažinimas ne ,,absoliutus”,

o ,,optimalus” – tam tikras tiesos kiekis istorijos etape.

Vieninga žmonių kultūra skirtingus aspektus integruoja į bendrą visumą.

7

Neabsoliuti etika

Etikos normas reikia tikrinti. Egzistuoja situacijos, kurios nesudaro

galimybių jokiam sprendimo pasirinkimui, kurį būtų galima laikyti ,,teisingu”.

Reikia rinktis iš dviejų alternatyvų, kuri padarys mažiau žalos.

8

Universali etika – elgesio normos, kurių tikslas – žmogaus augimas ir vystymasis. Pvz.: ,,Mylėk savo artimą, kaip save patį”

(Dekalogas). Socialiai imanentinė etika – normos, būtinos

tam tikros visuomenės ir joje gyvenančių žmonių išlikimui. Apima draudimus, įsakymus, taisykles. Būtina tik konkrečios visuomenės funkcionavimui.

9

Visuomenės išlikimas priklauso nuo:

Nustatytų

taisyklių laikimosi;

Suformuoto narių veikimo charakterio (daryti tai, ką turi daryti esant konkrečioms aplinkybėmis).

ŠiuolaikinėŽemės

ūkio

Karinga

VISUOMENĖS:VISUOMENĖS:

10

Etikos normos visuomenės klasėse

Žemesnėse klasėse akcentuojamas paklusnumas, o aukštesnėse – ambicingumas: Laisvieji piliečiai ir vergai Feodalai ir baudžiauninkai (Viduramžiai) Baltaodžiai ir juodaodžiai (Pietinės Jungtinės Valstijos)

Šiuolaikinėje visuomenėje: Naujojo testamento etika ir verslo normos.

11

Individas

Nuo individo socialinės padėties, talento ir auklėjimo priklauso jo pasirinktos normos.

Skirtingas auklėjimas veda į tam tikrų, aukščiausios klasės padėtį atitinkančių vertybių akcentavimą, tiesiogiai neneigiant kitų vertybių.

Individo asmeniniai interesai yra susiję su visuomenės interesai, nes visuomenė turi struktūrą, kurios jis pakeisti negali.

12

Visuomenė

Etinė sistema palaiko visuomenės gyvavimą.

Visuomenės normos, reikalingos išlikimui, gali susikirsti su universaliomis normomis.Pasireiškia išnaudojimas;Susikerta interesai tarp visuomenės

narių;Atsiranda dominuojančios ideologijos.

13

Dominuojančios ideologijos

Jos neigia, kad egzistuoja prieštaravimai. Tvirtina, kad visuomenės normos vienodos

visiems nariams. Stengiasi akcentuoti, kad normos,

palaikančios egzistuojančią socialinę struktūrą – universalios (kylančios iš žmogaus egzistencios poreikių).

Kai kurioms normoms suteikia universalių normų būdingumą.

14

Struktūra, visuomenėje prieštaraujantidaugelio interesams, yra tam tikras pagrindas atsirasti permainoms ir

socialinės santvarkos keitimos elementas.

1985-1990 m. M. Gorbačiovo vykdoma pertvarka (perestroika);

1989 lapkričio 9 d.,,Geležinės uždangos griuvimas”.

15

Konfliktas Kolkas socialiniai poreikiai susikerta su universaliais egzistenciniais individo poreikiais. Konfliktas tarp socialiai imanentinės ir universaliosios etikos išliks tol, kol nebus sukurta visuomenė, kurioje ,,visuomeniniai” interesai atitiks visų jos narių interesus. Prieštaravimai susilpnės ir išnyks tada, kai visuomenė priims atsakomybę už savo nariųžmogišką išsivystymą.

16

II. Moralinė mūsų laikų problema

17

Moralinės problemos aspektai

1. Žmogaus požiūris į jėgą ir valdžią. Jis svarbiausias psichologiniu požiūriu. Jį bandoma ignoruoti ar laikyti jau išspręstu.

2. Žmogaus abejingumas sau. Tapome išorinių tikslų įrankiais. Į save žiūrime kaip prekes, daiktus. Nepasitikima savimi, kitais. Nemokame priklausyti nuo savo sprendimų ir

būti savimi.

18

1. Žmogaus požiūris į jėgą

Amuo yra pavaldus gamtos ir žmogaus jėgai.

Fizinė jėga gali atimti laisvę ir gyvybę.

Pasipriešinimas priklauso nuo asmeninies fizinės jėgos ir turimų ginklų.

Protas nepriklauso nuo valdžios jėgos.

Jėga negali pakeisti tiesos.

19

Jėga ir protas Jėga ir protas egzistuoja skirtingose

plotmėse. Tačiau žmogaus protui įtaką daro jo kūnas,

o dvasinei būsenai – fizinė bei socialinė egzistencija.

Jei visai asmenybei kyla pavojus, atsiranda baimė, kuri kenkia protui.

Baimė žmogų sukausto, padaro bejėgiu, jo veiksmai tampa nekoordinuoti.

Jėgos poveikis remiasi ne tik baime, bet ir pažadu...

20

Pažadas Tie, kurių rankose jėga, gali pasirūpinti jiems

paklusniais (tokie žmonės gali būti tikrame ,,nuopuolyje”, nes praranda savo jėgą - potenciją);

Pajėgesni gali išvaduoti iš nežinomybės ir atsakomybės už save naštos (prarandamas moralinis jausmas. Nustojama abejoti ir kritikuoti);

Užtikrinama tvarka ir saugumas (šiuolaikinių demokratijų pasiekta tariama laisvė).

21

Laisvė

Laisvė – sugebėjimas išsaugoti savo vientisumą jėgos akivaizdoje.

Būtina laimės ir dorybės sąlyga. Leidžia realizuoti tai, kas glūdi

žmoguje, atskleisti tikrąją žmogaus prigimtį.

22

2. Žmogaus abejingumas sau Prarastas unikalumo jausmas.

Jaučiamės kaip įrankis kitų rankose, žiūrime į save kaip į prekes.

Tampame daiktais. Iš tokio jausmo kyla bėjėgiškumas ir kančia dėl tokios jausenos.

Nepasitikime ne tik kitais, bet ir savimi.

Esame tarsi tamsoje, ir tikslus siekiame įgyvendinti per kitus.

23

Šiuolaikinis laikotarpis Laikomas pereinamuoju. Pabaiga ir pradžia sudaro

procesą, trunkantį jau daugiau kaip keturis šimtus metų.

TAI PABAIGA IR PRADŽIA, KUPINA GALIMYBIŲ !!!

24

Ačiū Ačiū Eglė Vidutytė

Bibliotekininkystės ir informacijso studentėVilniaus universitetasEgle.Vidutyte@kf.vu.lt

June 4, 2009