A Aa r x e i o n i - Iverieli:...
Transcript of A Aa r x e i o n i - Iverieli:...
1
aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba-saarqivo sammarTvelo
Sub-department of Ajara Autonomous Republic Government-
Archives Administration
AISSN 2233-3541
A
Aa r x e i o n i
A R C H E I O N
IX
Tbilisi 2015 Tbilisi
2
saredaqcio sabWos Tavmjdomare: maia ivaniSvili
redaqtori: Tamaz futkaraZe
saredaqcio sabWo:
Teona iaSvili (Tbilisi), Tengiz cincqilaZe, Tengiz saluqvaZe, jaba beriZe, elguja gogiberiZe, elguja Caganava, maia rurua, fridon qar-dava, nato qiqava, oTar gogoliSvili (baTumi), merab kezevaZe (quTai-si), mariana piskova, nurie muratova (blagoevgradi, bulgareTi), maka albagaCieva (sankt-peterburgi, ruseTi)
Editorial Board
Maia Ivanishvili– chairman of editorial board
Tamaz Putkaradze - editor
Teona Iashvili (Tbilisi), Tengiz Tsintskiladze, Tengiz Salukvadze, Jaba Beridze, Elguja Gogiberidze, Elguja Chaganava, Maia Rurua, Fridon Kardava, Nato Kikava, Otar Gogolishvili (Batumi), Merab Kezevadze (Kutaisi), Mariana Piskova, Nurie Muratova (Blagoevgrad, Bulgaria), Maka Albagachieva (Saint-Petersburg, Russia).
krebulSi gamoTqmuli nebismier mosazreba ekuTvnis avtors da Se-saZloa ar asaxavdes saredaqcio sabWos Sexedulebebs.
avtorebis stili daculia
Any opinion expressed in the book belongs to the author and may not reflect the view of the editorial board.
Authors’ style is retained.
aWaris saarqivo sammarTvelo. telefoni: 27 52 10
veb gverdi - http://adjara.gov.ge/branches/default.aspx?gid=2
gamomcemloba `universali~, 2015
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]
3
elguja Caganava
aWaris saarqivo sammarTvelos mier 2014 wels gaweuli muSaobis angariSi
aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebu-leba _ saarqivo sammarTvelo da misi teritoriuli organoebi 2014 wels muSaobas warmarTavdnen saqarTvelos iusticiis saministros, ssip saqarTvelos erovnul arqivTan SeTanxmebuli ZiriTad RonisZie-baTa gegmis Sesabamisad.
2014 wels Sesrulda:
1. saqmeTa ydaSi Casma-Cakereba:
#
r/g
sammarTvelo, teritoriuli or-ganos arqivebi
gegma
Sesruleba
%
1 sammarTvelo 292 4023 1377 2 qobuleTis arqivi 425 455 107 3 xelvaCauris arqivi 250 258 103 4 qedis arqivi 443 497 100 5 Suaxevis arqivi 397 580 176 6 xulos arqivi 250 262 104 sul 2107 6075 288
2. saarqivo sammarTveloSi martivi restavracia Cautarda 30138
furcels, nacvlad gegmiT gaTvaliswinebuli 9024 furclisa da geg-ma Sesrulda 333 %-iT. sarestavracio samuSaoebis gegma gadaWarbe-biT Sesrulda, rac ganpirobebulia fondebis saqmeTa gacifrisaT-vis (digitalizaciisaTvis) momzadebis aucileblobiT.
3. gansakuTrebuli ღirebulebis mqone dokumentis gamovlena. 2014 wels sammarTveloSi gadaTvalierda baTumis meriisa da aWaris
ar uzenaesi sabWos fondi r-333, 1991-1997 ww. (fondi #r-10), 1996-2001 wlebis 934 qaღaldsafuZvliani dokumenti, nacvlad gegmiT gaT-
valiswinebuli 934 S/erTeulisa, gamovlinda 114 gansakuTrebulad
ღirebuli dokumenti. gegma Sesrulda 100%-iT. aseve gegmis mixedviT gadaTvalierda 350 fotodokumenti da ga-
movlinda 170 gansakuTrebulad ღirebuli fotodokumenti. gegma Ses-
rulda 116 %-iT.
4
4.dokumentebis arsebobisa da mdgomareobis Semowmeba Cautarda:
#
r/g
sammarTvelo, teritoriuliorganos arqivebi
gegma
Sesruleba
%
1 sammarTvelo 38133 38613 103 2 qobuleTis arqivi 841 870 103 3 xelvaCauris arqivi 2876 3042 105 4 qedis arqivi 786 792 100 5 Suaxevis arqivi 1529 1581 103 6 xulos arqivi 1225 1225 100
sul 45390 46123 103
5. dokumentebis sainformacio saZiebo sistemis Seqmna da ganviTare-ba:
a)2014 wels sammarTveloSi da teritoriul organos-arqivebSi aღiwe-ra 15 fondis 4112 saqme, nacvlad gegmiT gaTvaliswinebuli 5196 saq-misa da gegma Sesrulda 79%-iT.
b) aღiwera aseve audiovizualuri dokumentebi _ moswavle axalgaz-
rdobis saxlis fotodokumenti (1900-2000 wlebi) _ 517 Sesanaxi fo-todokumenti.
6. 2014 wels gadamuSavda 44 fondis dokumentebis anawerebi:
#
r/g
sammarTvelo, terito-riuli organos arqi-
vebi
saz. erT-euli
fon-dis
raod.
gegma
Sesrule-
ba
%
1 sammarTvelo saqme 19 4463 4535 101 2 qobuleTis arqivi ,, 4 1143 1143 100 3 xelvaCauris arqivi ,, _ _ _
4 qedis arqivi ,, _ _ _ _
5 Suaxevis arqivi ,, 2 591 616 104 6 xulos arqivi ,, 1 872 872 100 sul 26 7069 7166 101
anawerebis gadamuSavebis Sedegad saarqivo sammarTveloSi gasa-
nadgureblad gamoiyo 971 saqme, aღiwera #1 _ 3419 saqme.
141 saqme gadaeca piradi Semadgenlobis fondsacavs. teritoriul
organo-arqivebSi gasanadgureblad gamoiyo 1556 saqme, aღiwera 1062 saqme.
5
7. 2014 wels sammarTvelosa da teritoriul organos arqivebSi sa-
xelmwifo Senaxvaze miღebuli iqna mmarTvelobiTi xasiaTis da pi-radi Semadgenlobis dokumentebi:
#
r/g
sammarTvelo, terito-riuli organos arqive-
bi
saz. erT- euli
gegma
Sesruleba
%
1 sammarTvelo Ses. erT.
1287 1989 154
2 qobuleTis arqivi ,, 325 555 170 3 xelvaCauris arqivi ,, 220 480 218 4 qedis arqivi ,, 104 206 198 5 Suaxevis arqivi ,, 150 183 122 6 xulos arqivi ,, 180 326 181 sul 2266 3739 170
8. sammarTveloSi 2014 wlis monacemebiT, gegmiT gaTvaliswinebuli 92 fotos nacvlad miღebulia 104 fotodokumenti, romlebic asaxaven
aღmSeneblobiT procesebs da regionis sxva istoriuli movlenebs.
teritoriul organos arqivebSi miღebulia 59 fotosuraTi, nac-
vlad gegmiT gaTvaliswinebuli 52 fotosuraTisa.
#
r/g
sammarTvelo, teritori-uli organos arqivebi
saz. erT-euli
gegma
Sesruleba
%
1 sammarTvelo Ses. erT.
40 45 112
2 qobuleTis arqivi ,, 12 14 111 3 xelvaCauris arqivi ,, 10 11 110 4 qedis arqivi ,, 10 10 100
5 Suaxevis arqivi ,, 10 10 100
6 xulos arqivi ,, 10 14 140 sul 92 104 113
6
9. miznobrivi eqspertizis naerTi cxrili
#
r/g
sammarTvelo, te-ritoriuli orga-
nos arqivebi
fondi
gegma
Sesrule-
ba
gamoi-yo
maku-lat.
aღw. sia
%
1 sammarTvelo 27 13033 20602 5537 15065 158 2 qobuleTis arqivi 3 467 467 157 289 100 3 xelvaCauris ar-
qivi 4 1776 2058 420 1637 115
4 qedis arqivi 1 39 39 10 29 100 5 Suaxevis arqivi 3 1372 1372 1063 309 100 6 xulos arqivi 1 160 298 80 218 186 sul 39 16847 24836 7267 17547 147
10. 2014 wels mecnierul-teqnikurad damuSavda: 47 organizacia, nac-vlad gegmiT gaTvaliswinebuli 34 dawesebuleba-organizaciisa. sul
30702 saqmeTa erTeuli, maT Soris mudmivad Sesanaxi 2834 saqme, xan-grZlivad Sesanaxi 2412 saqme, droebiTad Sesanaxi 2490 saqme. maku-laturaSi gasanadgureblad gamoiyo 22966 saqme.
11. dokumentebis gamoyeneba:
gancxadebebi
momarTvebi
sulTanxa
# r/g
sammarTvelo,teritoriu-li organos
arqivebi Semovi-da sul
dadebiTi uar-yofi-Ti
Semovidasul
dadebiTi uaryo-fiTi
%
1 qobuleTisarqivi
697 636 61 181 135 46 20860
2 xelvaCaurisarqivi
1338 1293 45 209 187 22 32791
3 qedis arqivi 466 460 6 _ _ _ 5400 4 Suaxevis ar-
qivi 189 176 13 108 103 5 2141
5 xulos arqi-vi
310 307 3 114 127 17 5048
6 sammarTvelo 460 328 132 196 95 101 12396
sul 3460 3200 260 808 647 191 78636
7
sammarTvelos centraluri arqivis saarqivo dokumentebis cifrul matareblebze gadatanis mizniT SeZenili iqna kompiuteruli teqnika da saofise inventar-mowyobiloba.
12. 2014 wels Catarda sammarTvelos mudmivmoqmedi saeqsperto-Semmow-
mebeli komisiis 7 sxdoma. ganxiluli iqna 208 sakiTxi. maT Soris:
mmarTvelobiTi 8924 saqme, piradi Semadgenlobis 7425 saqme da 122 fotodokumenti. makulaturaSi gamoiyo 36067 saqme da ganxiluli iq-
na 29 saqmis dawesebulebis nomenklatura.
13. digitalizacia. ,,erovnuli saarqivo fondisa da erovnuli arqi-vis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebebisa da damatebebis Se-tanis Taobaze~ saqarTvelos kanonis me-2 muxlis me-3 punqtis ,,b~ qve-punqtis safuZvelze sammarTveloSi daiwyo da mimdinareobs sammar-
Tvelos arqivSi daculi qaღaldfuZiani dokumentebis da videodoku-
mentebis eleqtronul cifrul matarebelze gadatana. dღeisaTvis
eleqtronul matarebelze gadatanilia fondi i-80-is, r-10-is, r-4-is da r-2-is 5107 saqmeTa erTeulis 599569 gverdi. daskanerda 599569 furceli nacvlad gegmiT gaTvaliswinebuli 594000 furclisa da
gegma Sesrulda 100,9%-iT, redaqtireba gaukeTda 4171 saqmis 532782 furceli.
14. gamofena: moewyo 16 gamofena, nacvlad gegmiuri 14 gamofenisa. kerZod:
1. sammarTveloSi 9 gamofena (nacvlad 5-isa); 2. qobuleTSi - 2 gamofena; 3. xelvaCaurSi - 2 gamofena; 4. qedaSi - 1 gamofena; 5. SuaxevSi - 2 gamofena; 6. xuloSi -2 gamofena.
15. radio da telegadacemebis momzadeba:
sammarTvelos TanamSromlebma monawileoba miiღes 8 gadacemaSi ad-gilobriv da respublikur satelevizio arxebze (nacvlad gegmiT
gaTvaliswinebuli 6 gadacemisa). adgilobrivi televiziiT gadaica arqivis TanamSromlis Tamaz futkaraZis oTxi sajaro leqcia.
16. samecniero gamocemebi, naSromebi da sagazeTo publikaciebi:
2014 wlis ganmavlobaSi gamoica: 1. ,,arxeionis“ meSvide nomeri, Tb. 2014 2. ,,arxeionis“ merve nomeri, Tb. 2014 3. Catarda meoTxe saerTaSoriso konferencia (,,samxreT-dasavleT sa-
qarTvelo - istoria, arqeologia, eTnologia) (18-19.09.2014w.)
8
4. gamoica meoTxe saerTaSoriso konferenciis (,,samxreT-dasavleT
saqarTvelo - istoria, arqeologia, eTnologia) masalebis krebuli, Tb. 2014
17. 2014 wlis monacemebiT momzadda da gamoqveynda 31 statia, maT
Soris: ,,aWaris saarqivo sammarTvelo - 90 wlisaa“, ,,isini qmnidnen saarqivo dargis tradiciebs“, ,,2013 wels gaweuli muSaobis angari-
Si“, ,,pavle ingoroyva - lodi romel Seuracx-yves maSenebelTa“, ,,Strixebi rasiy beriZis biografiisaTvis“ (saarqivo sammarTveloSi
daculi dokumentebis mixedviT), ,,sofiis (bulgareTi) saxelmwifo
arqivSi daculi dokumentebi saqarTvelos Sesaxeb“, ,,aleqsandre ne-velis saxelobis taZris istoriis zogierTi sakiTxi (sammarTveloSi
dacul dokumentebis mixedviT). gazeT ,,aWaris 39-e nomerSi daibeWda statia ,,fiqrebi dalo seidiSvilze“ (05.06.2014w.), calke wignad ga-
moica ,,istoriuli WaneTis aღmosavleT nawilSi daculi kulturu-
li memkvidreobis Zeglebi“ (Tamaz futkaraZe da ,,baTumi“, romelSic
daibeWdeba sammarTvelos arqivist fridon qardavas statiebi ,,baTu-
mi sezonuri wyaldidobisas“, ,,baTumis mudiri“, ,,meTevzeebisa da kon-
trabandistebis qalaqi“, ,,1921 w. marti baTumSi mazniaSvilisa da ru-
si generlis Canawerebis mixedviT“, ,,cirkis direqtoris ganuxorcie-lebeli idea“, ,,TviTmfrinavebis sadguri baTumSi“, ,,arSemdgari Tav-
dasxma imperatorze“, ,,ormagi agenti iulia“, Jurnal ,,Cveni mwerlo-
bis“ me-15 nomerSi daibeWda statia ,,pavle ingoroyva da mecnierebaTa
akademia“. momzadda da gamoica saarqivo sammarTvelos orenovani (qarTuli da inglisuri) bukleti.
18. momzadda gegmiT gaTvaliswinebuli 3 Tematuri nusxa da 2 saini-ciativo werili: ,,baTumSi amerikis diplomatiuri misiisa“ (romlis safuZvelze rusTavelis quCaze mdebare saxlze gauxsna memorialuri
dafa) da ,,lao jin jaos Sesaxeb“.
saerTaSoriso kontaqtebis gaღrmavebis mizniT mimdinareobs aqti-uri muSaoba saqarTvelosa da ucxoeTis qveynebis urTierTobaTa am-saxveli masalebis gamovlenis, damuSavebisa da publikaciisaTvis. Ca-tarda winaswari mosamzadebeli samuSaoebi ukrainis centralur sa-xelmwifo arqivTan urTierTTanamSromlobis memorandumis gaforme-
bis mizniT (20-22 noemberi, 2013 w), Tumca ukrainaSi ganviTarebuli
movlenebis gamo veღar moxerxda urTierTTanamSromlobis memoran-dumis gaformeba.
9
19. saarqivo-samecniero saqmianobis erT-erTi mimarTulebaa saarqivo fondebis mimoxilva. 2014 wlis ganmavlobaSi gakeTda anawerebi da
mimoxiluli iqna Semdegi fondebi:
1. sofiis saxelmwifo arqivSi daculi da aWaris saarqivo sammarTve-loSi koleqciis saxiT Semotanili dokumentebis anaweri (q. iakoba-
Ze); 2. sofiis saxelmwifo arqivSi daculi da aWaris saarqivo sammarTve-loSi koleqciis saxiT Semotanili dokumentebis mimoxilva (q. ia-
kobaZe); 3. blagoevgradis (bulgareTi) arqividan Semotanili dokumentebis
anaweri (q. iakobaZe); 4. blagoevgradis (bulgareTi) arqividan Semotanili dokumentebis
mimoxilva (q. iakobaZe); 5. fond i-78 mimoxilva (f.qardava); 6. fond i-9 mimoxilva (n.gogitiZe); 7. i-30 mimoxilva (m.surmaniZe); 8. fondi r-335 mimoxilva (c. cincaZe).
20. sagranto proeqtebSi monawileoba:
T. futkaraZe, politikuri da kulturuli mexsiereba da 1877-1878 ww. ruseT-TurqeTis omi. evrokavSiris granti 2012-2015 ww. ;
21. Tematuri nusxebis Sedgena arqivis TanamSromelTa mier momzadda Semdegi Tematuri nusxebi:
1. ,,saqarTvelo - azerbaijanis urTierTobis Sesaxeb; 2. ,,aWaris avtonomiuri respublika da masTan daZmobilebuli re-
gionebi“; 3. ,,baTumis quCebi“.
saarqivo sammarTveloSi kvlavac grZeldeba aqtiuri muSaoba rogorc gegmiT gaTvaliswinebuli sakiTxebis, ise Semxvedri, yo-
veldღiuri samuSaoebis Sesasruleblad. arqivma Tavi gaarTva mis wi-naSe mdgar amocanebs.
Elguja Chaganava
The report of work done by Archives Administration in 2014
Summary
During 2014, Archives Administration worked in accordance with measures an agreed plan of National Archives of Georgia. In article is presented report of work done in 2014.
10
maia rurua
sawyalosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xelSemwyobi da adamianTa sicocxlis dacvis aWaristanis
sazogadoebis fondis (r-855) istoriidan
saarqivo dokumentebis mniSvnelobaze, dacvis aucileblobasa da gamoyenebaze dRes aravin saubrobs; yvelasTvis cnobilia, Tu rogor SeiZleba iqces erTi SexedviT umniSvnelo furceli Rirebul da fa-seul dokumentad. is, rac arqivis Senobis gareT dawesebuleba da organizaciaa, sa-arqivo dawesebulebaSi dabinavebis Semdeg saarqivo fondad iqceva da maTSi daculi dokumentebis saSualebiT arqivSi agrZelebs si-cocxles. baTumi da misi sakurorto zoli, iseve rogorc nebismieri zRvis-pira sakurorto zona, warmoudgenelia samaSvelo samsaxuris gareSe. samaSvelo samsaxuri, Tavisi mobiluri maSvel-jgufebiTa da samaSve-lo, wyalze mcuravi saSualebebiT, fxizlad icavs damsvenebelTa si-cocxles. aWaris centralur arqivSi daculi `sawyalosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xelSemwyobi da adamianTa sicocxlis dacvis aWaristanis sazogadoebis~ fondSi (r-855) daculia erTader-Ti saqme _ `brZanebis wigni~, romlis mixedviTac SesaZlebelia sru-li warmodgena Segveqmnas 1930-1934 wlebis samaSvelo samsaxuris saq-mianobis, saxelwodebis cvlilebis, teqnikuri aRWurvilobis, Sinaga-nawesisa da sxva sakiTxebis Sesaxeb. fondSi daculi brZanebis wignis mixedviT 1930 wels baTumSi fun-qcionirebda wyalze samaSvelo (maSvelTa) baTumis sazogadoeba (as-
scsa, fondi r-855; aRw.1; saqm.1; furc.1). 1931 wlis 16 seqtembridan maSvelTa sakavSiro sazogadoebis di-reqtivis safuZvelze wyalze maSvelTa baTumis sazogadoeba reorga-nizebulia `sawylosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xel-Semwyobi da mSromelTa sicocxlis dacvis baTumis sazogadoebis~
saxelwodebiT (asscsa, f. r-855; aRw.1; saqm.1; furc.27), Tumca 1931-1932 wlebSi es organizacia moixsenieba rogorc `mSromelTa sicocxlis dacvis~, aseve `adamianTa sicocxlis dacvis~ sazogadoebais saxeliT.
(asscsa, f.r-855; aRw.1; saqm.1; furc.36), xolo 1933 wlidan sazogadoe-bas ewodeba `sawylosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xelSemwyobi da adamianTa sicocxlis dacvis aWaristanis sazogadoe-
ba~ (asscsa, f.r-855; aRw.1; saqm.1; furc.42;46). brZanebis wignSi gamokveTili ar aris sazogadoebis daqvemdebare-ba, struqtura, Stati, Sinaganawesi, Tumca igi calkeul sakiTxebze iZleva pasuxebs. sazogadoebas xelmZRvanelobda ufrosi, hyavda meTa-urTa Semadgenloba, zemdgomebi, matrosebi, meniCbeebi, buRalteri, maSvelebi, agreTve aqtivisti-moxaliseebi, romlebic imyofebodnen
11
sazogadoebis samaSvelo sadguris aRricxvaze (asscsa, f.r-855; aRw.1; saqm.1; furc.47). rogorc brZanebis wignidan irkveva, sazogadoebas hqonda mTavari da samaSvelo-sportuli sadgurebi, xomaldis saxe-losno (карабельная мастерская), samaSvelo katarRa `axalgazrda gvar-dia~ da sxva sacurao saSualebebi, samaSvelo-sportuli aRWurvilo-bebi. 1931 wlis 21 dekembers, baTumis sazogadoebis brZanebiT gemTmSe-neblobis warmoebis, agreTve aRniSnuli sazogadoebis funqciisa da daniSnulebis zrdasTan dakavSirebiT, xomaldis saxelosnos Seecva-la saxelwodeba da ewoda `sawyalosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xelSemwyobi da adamianTa sicocxlis dacvis baTumis
sazogadoebis gemTsaSeni – verfi~ (asscsa, f.r-855; aRw.1; saqm.1; furc.29). 1933 wlis 1 maisidan ZalaSi Sevida ssr kavSiris samaSvelo samsa-xuris mier damtkicebuli wesdeba, romlis safuZvelze aWaristanis sazogadoebis mier gamoica brZaneba, gamkacrda disciplina da Sina-
ganawesSi Setanili iqna samxedro elementebi (asscsa, f. r-855; aRw.1; saqm.1; furc.47). Aam wesdebisa da brZanebis safuZvelze sazogadoebis meTaurTa korpusi, sadguris ufrosi, zemdegi, matrosebi, mesaWeebi, motoriste-bi da aqtiv-moxaliseebi valdebuli iyvnen etarebinaT forma, pirado-bis damadasturebeli mowmoba sazogadoebis wevrobis Sesaxeb da gan-masxvavebeli samkerde niSnebi.Aamave brZanebiT dadginda mTavar sa-maSvelo sadgurze droSis aRmarTva-daSvebis dro: dilis 8 saaTi da saRamos 20 saaTi. droSis daSvebis Semdeg yvela sacurao saSualeba Tavs iyrida sadgurTan da ekrZalebodaT Semdgom zRvaSi gasvla. ga-nisazRvra samaSvelo kateris `axalgazrda gvardiis~ zRvaSi gasvli-sa da kursirebis wesi. sazogadoeba amzadebda kadrebs da awyobda mecadineobebs maTi kvalifikaciis amaRlebis mizniT. sawyalosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xelSemwyobi da adamianTa sicocxlis dacvis aWaristanis sazogadoebis 1930-1934 wlebis s/erTeuli aWaris centralur saxelmwifo arqivSi Sesanaxad Semovida 1956 wels da mieniWa fondis nomeri r-855. Ffondis amave an sxva periodis masalebi arqivSi Sesanaxad ar Semosula, radgan dawe-sebuleba aRar warmoadgenda centraluri arqivis dakompleqtebis wyaro-dawesebulebas.
12
gamoyenebuli literatura:
1. asscsa, fondi r-855, aRwera 1; saqme 1.
Maia Rurua
From the history of development of water transport on water ways and human life protection of Ajaristan society fund (R-855)
Summary
In Central State Archives of Ajara protected fund (R-855) - ,,development of water transport on water ways and human life protection of Ajaristan society” is represented only one case - ,,Order book”, by which we can know issues about rescues service activities in 1930-1934, changing of name, technical equimpment, regulations and others. Based on mentioned fund the article discusses some issues of history of rescue service.
13
naTia beriZe
saarqivo sammarTveloSi daculi partiuli fondebi
sabWoTa periodis istoriis sakiTxebis kvleva SeuZlebelia Sesabamisi epoqis patriuli fondebis Seswavlisa da analizis gare-Se. saarqivo sammarTveloSi dacul saistorio sabuTebs Soris par-tiul fondebs gansakuTrebuli adgili uWiravs. cnobilia, rom 1989-1991 wlebSi saqarTveloSi moxda mniSvne-
lovani politikuri cvlilebebi. qveyanam aღidgina dakarguli damou-
kidebloba. 1991 wlis 26 agvistos gamoica saqarTvelos prezidentis
zviad gamsaxurdias brZanebuleba - saqarTveloSi komunisturi par-
tiis moqmedebis SeCerebis Sesaxeb. komunisturi partiis 70 wliani mmarTveloba dasrulda. saqarTvelos komunisturi partiis aWaris saolqo komitetis SenobaSi ganTavsebul partiul dokumentebs Se-eqmna ganadgurebis saSiSroeba. aWaris avtonomiuri respublikis ma-
Sindeli xelisuflebis gadawyvetilebiT 1992 wlis 13 maiss partiu-li arqivi mudmiv Sesanaxad gadmotanil iqna aWaris centralur sa-
xelmwifo arqivSi, xolo aWaris avtonomiuri respublikis ministrTa
sabWos 1993 wlis 28 dekembris dadgenilebiT aWaris centralur sa-
xelmwifo arqivSi Seiqmna partiebisa da sazogadoebriv - politiku-ri organizaciebis ganyofileba. aWaris avtonomiuri respublikis
mTavrobam 2005 wlis 29 noembrs miiღo # 113 dadgenileba -,, saarqi-vo sammarTvelos aparatis, sammarTvelos daqvemdebarebuli organi-
zaciebis reorganizaciis Sesaxeb“. am dadgenilebis safuZvelze gauq-
mda partiebis sazogadoebriv-politikuri organizaciebis ganyofile-
ba (asscsa, f. r-1041, aღw.1, saqme N 21, furc.2) da centraluri arqi-vebis struqturaSi Sevida fondsacavis saxiT. 2014 wlis mdgomareobiT sabWoTa periodis dokumentebi war-
modgenilia 550 fondis 150 854 Sesanaxi erTeuliT, maT Soris Tavisi
mniSvnelobiT gamoirCeva 15 fondi. partiul dokumentebs Soris erT-erTi yvelaze mniSvnelo-vani fondia saqarTvelos kompartiis aWaris saolqo komitetis fon-
di (p-1). am fondis 1921-1950 - iani wlebis masalebSi ZiriTadad war-
modgenilia aWaraSi sabWoTa wyobilebis damyarebis, revoluciamde-
li saxelmwifo mmarTvelobiTi aparatis sistemis likvidaciis, axa-li sabWouri dawesebulebebis Seqmnis, centraluri da adgilobrivi
mmarTvelobiTi organoebis Camoyalibebis, antisabWoTa gamosvlebis
winaaღmdeg brZolis amsaxveli unikaluri dokumentebi. saarqivo fondebSi daculia agreTve: ssrk centraluri komite-
tis, saqarTvelos kompartiis da partiis aWaris saolqo komitetis
dadgenilebebi, plenumebis, konferenciebisa da biuros sxdomebis oq-
14
mebi, nomenklaturuli muSakebis damtkicebis, baTumis saolqo revo-
luciuri komitetis moღvaweobis, komunisturi ujredebis daarsebis, baTumis olqSi gasabWoebis mimdinareobis, aWaraSi mcxovrebi begebis winaaღmdeg brZolis, memed abaSiZisa da ximSiaSvilebis politikuri
orientaciis, maTi aWaraSi dabrunebaze nebarTis micemis, SariaTis
sasamarTlos organizaciisa da debulebis damtkicebis, adgilobriv
saxalxo maswavlebelTa kursebis gaxsnis, qarTuli, rusuli, berZnu-li, somxuri da Turquli gazeTebis gamocemis, aWaristanis musluman
mweralTa sazogadoebis, fuxara aWarelTa kavSiris, wiTeli jvris
komitetis, baTumis revoluciuri Teatris, TurqeT-kavkasiis sazღvris damdgeni komisiis, radiomauwyeblobis saxelmwifo komite-
tis, partkomebis, pirveladi partiuli organizaciebis, mazrebisa da glexkomebis Seqmnis masalebi. partiul dokumentebSi uxvadaa warmodgenili baTumis revolu-
ciis muzeumis, orwliani pedagogiuri institutis gaxsnis, aerodro-mis mowyobis, morwmune mrevlisaTvis eklesiebis dabrunebis, kerZo agarakebis nacionalizaciis, Caqvis saxalxo mamulis saxelmwifo sa-
kuTrebaSi gadacemis, saolqo sasamarTlos umaღles sasamarTlod
gardaqmnis, aWaris administraciul-teritoriuli dayofis, baTumis
saopero Teatris likvidaciis, ganaTlebis saxalxo komisariatis re-
organizaciis, baTumis saqalaqo sabWosa da Woroxis mazris gaerTia-
nebis, saxelmwifo biblioTekisa da qalaqis aღmaskomis daarsebis Se-saxeb. gansakuTrebul interess iwvevs fondSi daculi masalebi mus-
liman mamakacTa Soris mravalcolianobis akrZalvis, aWaristanis
telefonizaciis, invalidTa kooperaciis daarsebis, Cadris axdis wi-naaღmdeg brZolis ღonisZiebaTa gatarebis, aWaraSi mcxovreb qalTa
yrilobis mowvevis, sayovelTao dawyebiTi swavlebis Semoღebis, kine-matografiis studiis gaxsnis, mazrebis da raionebis, rkinigzis sad-gurisa da citruskombinatis mSeneblobis, baTumis quCebis dagegmare-
bisa da saeskizo proeqtebis damtkicebis, aWaris saxalxo meurneobis saomar yaidaze gardaqmnis Sesaxeb. dokumentebis siuxviTa da mniSvnelobiT gamoirCeva amave fondis
1960-1980- iani wlebis saistorio sabuTebi, romlebic mogviTxroben
aWaraSi saxalxo meurneobis ganviTarebis Sesaxeb, saxeldobr: samSe-neblo obieqtebis eqspluataciaSi gaSvebas, kurortebis keTilmowyo-
bas, turizmis ganviTarebas, saqarTvelos politeqnikuri institutis
baTumis saღamos daswrebuli fakultetis dღisa da saღamos swavle-
bis fakultetTa gardaqmnas, baTumis raionis reorganizacias, kul-
turis, sportis, jandacvisa da ganaTlebis ganviTarebas, sapatio wo-debebis dawesebas da miniWebas, narkomaniis, loTobisa da alkoho-
lizmis winaaღmdeg brZolas, samoqalaqo ritualebis SesrulebaSi
15
wesrigis damyarebis ღonisZiebebs, maღalmTiani raionebidan stiqiuri
ubedurebis Sedegad sxva raionebSi Casaxlebas, miwis kanonebisa da miwaTsargeblobis wesebis dacvas, 1941-1945 wlebis omis invalidebi-
sa da omSi daღupul samxedro momsaxureTa ojaxebisaTvis materia-
lur-sayofacxovrebo pirobebis gaumjobesebas, materialuri kultu-
ris Zeglebis dacvas, kerZo mesakuTruli tendenciebis winaaღmdeg brZolas, mosaxleobis sabinao pirobebis gaumjobesebas, mecxoveleo-bisa da mefrinveleobis fermebis kompleqsebis mSeneblobas da sxva. fondebSi inaxeba nomenklaturul pirTa, partiis wevrTa, skkp ri-gebSi miღebulTa da garicxulTa siebi, piradi saqmeebi, saaღricxvo baraTebi, statistikuri, finansuri angariSebi, samuSao gegmebi da xelfasis uwyisebi. kompartiis 70 wliani istoriis SeswavlisaTvis mniSnelovani sa-
qarTvelos kompartiis baTumis saqalaqo da qobuleTis, xelvaCauris, qedis, xulos da Suaxevis raionuli komitetebis fondebi, romleb-
Sic ZiriTadad daculia partiuli konferenciebis, plenumebis masa-
lebi, biuros sxdomis oqmebi, dadgenilebebi, mimowerebi zemdgom
partiul organizaciebTan, aWaris ekonomikuri da socialuri ganvi-
Tarebis, saxelmwifo gegmebisa da biujetis Sesrulebis, skkp wevrTa
rigebSi kandidatTa miღebis, pirveladi partiuli organizaciebis
Seqmnis, ideologiuri da politikur - aღmzrdelobiTi muSaobis ga-
umjobesebis, negatiur movlenaTa winaaღmdeg brZolis, partiuli da
saxelmwifo disciplinis damrღvevTa pasuxisgebaSi micemis, sazღvrispira raionebis dacvis, mSromelTa aTeisturi aღzrdis, so-cialisturi Sejibrebebis farTod danergvis da sxva sakiTxebis Se-saxeb. sabWoTa epoqis istoriis SeswavlisaTvis didi mniSvneloba eniWe-
ba saqarTvelos alkk aWaris saolqo, saqalaqo da raionuli komite-
tebis fondebs, romelTa plenumebis konferenciebis, komitetebis, bi-uroebis da saerTo krebis oqmebsa da dadgenilebebSi farTod aris
gaSuqebuli axalgazrdobis politikuri da organizaciuli muSaoba, saxalxo meurneobis dargebis ganviTareba, samecniero-teqnikuri progresis daCqarebisaTvis zogadsaganamanaTleblo, profesiuli da
kulturul-teqnikuri codnis donis amaღleba, pirveladi partiuli
organizaciebis saqmianoba, bavSvTa umeTvalyureobasa da upatrono-
basTan brZola, komkavSirelTa rigebis zrdis mdgomareoba, komkavSi-ruli moZraobebis veteranTa da pionerTa sabWoebis muSaoba, moxse-nebiTi baraTebi da mimowrebi zemdgom partiul da komkavSirul or-
ganoebTan - kadrebTan da SidakomkavSiruli muSaobis, pionerTa bana-
kebis mowyobis, komkavSiruli sagzurebiT axalgazrdobis mSeneblo-
bebze gagzavnis sakiTxebze, aseve komkavSirelTa siebi, samuSao geg-mebi, statistikuri, finansuri angariSebi da xelfasis uwyisebi.
16
pirveladi partiuli da komkavSiruli organizaciebis fondebSi
inaxeba komitetebis, biuroebis da saerTo krebis oqmebi: Sidapartiu-li da komkavSiruli, propagandistTa, leqtorTa jgufebis da vete-
ranTa sabWoebis muSaobis, mudmivmoqmedi seminarebis Catarebis, par-tiis wevrTa da komkavSirelTa rigebis zrdis, socialisturi Sejib-
rebis farTod danergvis, Sromis disciplinis ganmtkicebis, Sromis nayofierebisa da produqciis xarisxis amaღlebisaTvis zrunvis, kri-tikisa da TviTkritikis farTod danergvis, biurokratiis winaaღmdeg brZolis da sxva sakiTxebis amsaxveli saarqivo dukumentebi. 2004 wels saarqivo sammarTveloSi saxelmwifo aღricxvaze miღebuli iqna saqarTvelos kompartiis aWaris respublikuri organi-
zaciis (p-23), demokratiuli aღorZinebis kavSiris (p-3) da demokrati-uli aღorZinebis kavSiris baTumis saqalaqo organizaciis (p-4) saqmi-anobis amsaxveli dokumentebi. demokratiuli aღorZinebis kavSiris (1991-1999 ww.) da demokrtiu-li aღorZinebis kavSiris baTumis saqalaqo sabWos (1992-2000 ww.)
fondebSi inaxeba kavSiris damfuZnebeli krebis oqmebi, sainiciativo jgufis, yrilobis, saangariSo-saarCevno konferenciis, kavSiris
programis, droSisa da emblebis, kavSiris registraciaSi gatarebis, saxelwodebaTa cvlilebebis amsaxveli masalebi. dokumentebi Sieca-
ven cnobebs saqarTvelos aღorZinebis kavSiris aWaris respublikuri
sabWos axalgazrduli organizaciis, kavSiris Tbilisis, adigenis, bolnisis, lanCxuTis, gardabnis, mcxeTis, gurjaanis, sagarejos, mar-neulis raionuli organizaciebis Seqmnis Sesaxeb; mimowerebi da mox-senebiTi baraTebi aWaris ar uzenaes sabWosTan da aWaris ar iusti-
ciis saministrosTan saqarTvelos aღorZinebis kavSiris, sainforma-cio saagento ,,aღorZinebis“ registraciaSi gatarebis Taobaze. aqvea
daculi kavSiris wesdeba, programa, arCevnebTan dakavSirebiT gamo-
cemuli saagitacio furclebi, deputatTa avtobiografiebi, winasaar-Cevno programis sakiTxebi da sxva masalebi. fondi p-1 dan (aWaris saolqo komiteti) gamovlenilia gansa-
kuTrebuli ღirebulebis mqone dokumentebi, Sedgenilia Tematuri ba-
raTebi da Tematuri nusxebi, romlebSic asaxulia cnobebi aWaraSi
Cais saaqcio sazogadoebis, qalaqis aღmaskomis, komunaluri bankis, musikaluri saswavleblis, baTumSi fotomoyvarulTa artelis, po-
ligrafiuli mrewvelobis, sauwyebo miliciis, muSa-axalgazrdobis
Teatris, kulturisa da religiis istoriis muzeumis, invalidTa ko-
operativis daarsebis, aWaristanis vaWroba-mrewvelobis sawarmoTa
gaerTianebis da saxelwodebis Secvlis, Caqvis saxalxo mamulidan
qurTebis gadasaxlebis, qalaqis sabWosa da Woroxis mazris gaerTia-
nebis, gazeT ,,wiTeli aWaristanis“ gamocemis, baTumis sazღvao-savaW-ro portis axali sazღvrebis dadgenis, saeklesio qonebis denaciona-
17
lizaciis, baTumis quCebis dagegmarebisa da saeskizo proqtebis gan-
sazღvris, gazeT ,,fuxaras“ saxelis Secvlis, rusul skolebSi aiso-
rebis, lekebisa da iezidebisaTvis specialuri jgufebis gaxsnis, ba-Tumis agronomiuli teqnikumis subtropikuli meurneobis teqnikur
saswavleblad gadakeTebis, berZnebis masobrivi emigraciis, aWaris-
tanSi ,,kinoamxanagobis“ daarsebis, baTumis raionis centris baTumi-
dan daba xelvaCaurSi gadatanis, saqarTvelo-saberZneTis, saqarTve-
lo - rumineTis megobrobis da sxva sakiTxebis Sesaxeb. saarqivo sammarTvelos partiuli fondebi mudmivad ivseba axal-axali dokumentebiT. Sesabamisad, fondsacavSi mniSvnelovani tarde-
ba mniSvnelovani ღonisZiebebi samecniero-sacnobaro aparatis Seqmnisa da ganviTarebisaTvis. am TvalsazrisiT 15 ZiriTad fondze daiwera istoriuli cnobebi. miuxedavad amisa, samecniero-sacnobaro aparatis sistemis srulyofisaTvis kvlavac bevri samuSaoa Casatarebeli. par-tiuli fondebis mniSvnelovani nawili jer kidev Sesaswavlia. maT ga-
uTvaliswineblad SeuZlebelia me-20 saukunis istoriis, qveynis po-litikuri, ekonomikuri da kulturuli aspeqtebis gaSuqeba. saarqivo sammarTvelos partiul fondebSi daculi masalebi arsebiTad amdid-
reben Cveni istoriis Sesaxeb arsebul monacemebs, xels uwyoben sazo-
gadoebisa da saxelmwifo cxovrebis obieqturi suraTis aღdgenas. sa-istorio sabuTebSi saTanadodaa asaxuli Cveni Tanamemamuleebis
cxovreba, SromiTi da sazogadoebriv-politikuri moღvaweoba.
gamoyenebuli wyaroebi:
1. asscsa, f. p-1 2. asscsa, f. p-3 3. asscsa, f. p-4 4. asscsa, f. p-23 5. assscsa, f. r-1041
Natia Beridze
Party funds protected in Archives Administration Summary
It is impossible to study Soviet period history issues without study and analysis of appropriate epoch party funds. In Archives Administration between history documents, party funds occupy a special place. In article is discussed about these funds.
18
elguja Caganava eTer naTelaZe
gansakuTrebulad Rirebuli dokumentebi
sadazRvevo fondi
aWaris saarqivo sammarTvelos centralur saxelmwifo arqivSi
daculi naxevar milionze meti dokuments Soris gamorCeulia gansa-kuTrebuli Rirebulebis mqone dokumentebi. maTgan araerTi dokumen-
ti iSviaTi, erTaderTia da Tavisi ღirebulebiT unikalur faseulo-bas ganekuTvneba. saarqivo sammarTveloSi sistematurad mimdinare-
obs aseTi dokumentebis gamovlena, originalebis dacvis ღonisZiebe-bi, dokumentebidan gadaRebuli pirebis kompleqtacia. Sesabamisad, gansazRvrulia unikaluri dokumentebis gamovlenis zogadi krite-riumebi (fondSemqmnelis mniSvneloba, dokumentebis avtoroba, doku-mentebis Seqmnis dro, dokumentebSi arsebuli informaciis Rirebu-
leba, dokumentis iuridiuli Zala, namdviloba da a. S.). gansakuTre-
bulad ღirebuli dokumentebis gamovlena mimdinareobs winaswar Sedgenili mniSvnelovani fondebis CamonaTvalis, sistemisa da aRwe-ris mixedviT. saqmeTa SerCevis principad miRebulia dokumentebis in-formaciulobis xarisxi da mniSvneloba.
aWaris centralur saxelmwifo arqivSi gansakuTrebuli ღirebu-lebis dokumentebis gamovlena daiwyo 1981 wlidan. 2014 wlis
mdgomareobiT, gamovlenilia gansakuTrebulad ღirebuli 19 422 saq-
meTa erTeuli, maT Soris: mmarTvelobiTi xasiaTis _ 18 535 saqme, pi-
radi warmoSobis _ 278 saqme, kino _ 12 saqme, fotodokumenti 597 saqmeTa erTeuli. gamovlenili dokumentebi aRwerili da damtkice-bulia saarqivo sammarTvelos saeqsperto Semmowmebeli komiis sxdo-mebze. gamovlenil saqmeTa raodenoba Setanilia arqivis pasportSi
gansakuTrebulad ღirebul dokumentebSi warmodgenilia sam-
xreT-dasavleT saqarTvelos istoriis yvela mniSvnelovani periodi
da movlena. erT-erT aseT dokuments ganekuTvneba baTumis sakrebu-
los 1896 wlis gadawyvetileba qalaqSi eleqtro tramvais lianda-gebis dagebisa da axali satransporto saSualebis Semoyvanis Taoba-
ze, rac samwuxarod ar ganxorcielebula (asscsa,, fondi #7, aRw-I, saq.-249, f-45). dokumentebSi daculia agreTve baTumis mmarTvelo-
bis moxseneba sacxeno-sarkinigzo gzis mSeneblobis Sesaxebac. aseve saintereso masalebia daculi baTumis TviTmmarTvelobis
fondSi. saqalaqo TviTmmarTvelobisadmi quTaisis samxedro guberna-
toris mowerilobidan irkveva, rom 1899 wels baTumis ,,nurie gelis~ tbis sanapiroze gaTvaliswinebuli iyo samxedro xomaldebis nav-sadguris mSenebloba da Sedgenili iyo Sesabamisi naxazebi ,,nurie
gelis~ tbis zღvasTan mierTebis Taobaze (ass csa, fondi i-6, aRw.1, saq.-199, f. 1-94).
19
yuradRebas ipyrobs inJiner sviSevskis winadadebebi zRvis sana-
piros gamagrebis (asscsa, fondi i-7, aRw.-1, saq.524, f-2), baTum-yar-
sis rkinigzis mSeneblobis (1916 wlisaTvis) (ass csa, f. i-7, aRw.-1, saq.633, f-7), baTumis raionis sofel kapandibSi sahaero gzis
mSeneblobis (1927 wlisaTvis. daculia proeqti) (asscsa, fondi-170, aRw.1, saq.-133, f. 88), regionis sasargeblo wiaღiseulis (1926 wlis ma-
salebSi) (ass csa, f. 170, an. 1, saq. 546, furc. 33), sofel merisis
wiaRiseuli simdidris (1931 wlis masalebSi) (ass csa, f. 170, an. 1, saq. 220, furc. 323) da sxva sakiTxebis Sesaxeb. soflis meurneobis saministros 1951 wlis masalebSi daculia mevenaxeobis ganviTarebis
istoris sakiTxebi aWaraSi (ass csa, f. 84, an. 1, saq. 1272, furc. 55). metad mravalferovan da sayuradRebo masalebs Seicavs aWaris
mweralTa kavSiris fondSi daculi dokumentebi. maT Sorisaa masa-lebi mSvidobis momxreTa msoflio kongresis aWaris mudmivmoqmedi
komitetis daarsebis Sesaxeb (ass csa, f. 982, an. 1, saq. 3, furc. 65). gansakuTrebulad ღirebuli dokumentebis rigs ganekuTvneba pi-
radi warmoSobis fondebi, baTumisa da misi olqis mmarTvelobis sabWos yofili Tavmjdomaris, kadet maslovis mogoneba ,,baTumi
1917-1920 wlebSi~ (ass csa, fondi i-67, aRw.-1, saq. 13,14,15 _sam tomad), saxkomsabWos fondSi daculi is masalebi, romlebic Seexeba aWaraSi saxalxo ganaTlebis problemebsa da perspeqtivebs. 1924 wlis masa-lebSi daculia aWaris ganaTlebis saxalxo komisariatis Suamdgom-
loba saqarTvelos ganaTlebis saxalxo komisariatisadmi, raTa momRerali daviT andRulaZe gaigzavnos italiaSi musikaluri ga-
naTlebis misaღebad da daeniSnos vano sarajiSvilis saxelobis
stipendia (ass, csa, fondi-5, aRw.1, saq.-49, f. 1-14). mkvlevarTa da specialistTaTvis gansakuTrebiT mniSvnelova-
nia revkomis pirveli sxdomis oqmebi, angariSebi, moxsenebebi, saqar-Tvelosa da aWaris revkomebis dekretebi, brZanebebi (aWaris revolu-
ciuri komitetis (r-1, 1921-1922w), cakis (r-4, 1921-1938w.), umaRlesi
sabWos prezidiumis (r-322, 1938-1990), ministrTa sabWos (r-2, 1921-1990
w.), ganaTlebis saxalxo komisariatis (r-5, 1921-1983w.) da sxva fondeb-
Si daculi gansakuTrebulad mniSvnelovani dokumenturi masalebi, romlebSic asaxulia Cadris axdis, miwis nacionalizaciis, qobule-
Tis kurortad gamocxadebis, dramatuli Teatris gaxsnisa da moZ-ravi kinoebis mowyobis, pedagogiuri institutis bazaze baTumis
saxelmwifo universitetis daarsebis, stadionis mowyobis, meore msoflio omSi aWaris mSromelebis mier frontisaTvis gaweuli dax-
marebis, navTobze saxelmwifo monopoliis dawesebis, qarTuli enis saxelmwifo enad gamocxadebisa da sxva mniSvnelovani sakiT-xebi.
gansakuTrebulad ღirebuli dokumentebi gamovnelinia aWaris
ministrTa sabWos 1988-1995 wlebis masalebidanac. am Tvalsazri-
20
siT yuradღebas imsaxurebs petra-cixisZiris istoriul-arqiteq-turuli muzeumis nakrZalad gamocxadebis, selim ximSiaSvilis
fondis daarsebisa da saqmianobis, fiWvnaris naqalaqaris samarov-
nebis dazianebis da misi gamosworebis gzebis, daba xuloSi sasuli-ero saswavleblis gaxsnis da sxva sakiTxebis Sesaxeb arsebuli dokumentebi.
saarqivo sammarTveloSi sxva gansakuTrebulad ღirebuli doku-
mentebicaa, magram aseve mniSvnelovania maTi dacvis uzrunvelyofi-sa da sadazRvevo fondis Seqmnis aucilebloba. 2012 wlidan saarqi-
vo sammarTveloSi daiwyo muSaoba gansakuTrebulad ღirebuli doku-mentebis cifrul matarebelze gadasatanad, romelic sabolood uzrunvelyofs arqivSi daculi dokumentebis saimedo daculobas.
Tumca jer kidev daxvewas saWiroebs gansakuTrebulad ღirebul do-
kumentTa gansazღvris kriteriumebi. sadazRvevo piris gadaRebas eqvemdebareba gansakuTrebulad Rire-
buli dokumentebi, maT Soris unikaluri dokumentebi da im fondis yvela aRwera, romlebSic gansakuTrebuli Rirebulebis saqmeebia.
aWaris ar saarqivo sammarTvelos centralur arqivSi gamaxvile-bulia yuradReba gansakuTrebuli Rirebulebis mqone saqmeTa erTeu-lebis da maTi originalebis dacvasa da dokumentebidan gadaRebu-li pirebis kompleqtebze. gansazRvrulia gamovlenis zogadi krite-
riumebi, kerZod: fondSemqmnelis mniSvneloba, dokumentebis avtoro-ba, dokumentebis Seqmnis dro, dokumentebSi arsebuli informaciis
Rirebuleba, dokumentis iuridiuli Zala, namdviloba.
saarqivo sammarTvelos arqivistebi swored am kriteriumebis, winaswar Sedgenili mniSvnelovani fondebis, sistemisa da aRweris
safuZvelze axdenen gansakuTrebuli ღirebulebis mqone dokumente-bis gamovlenas. SerCevis ZiriTad principad miRebulia dokumentebis informaciuli mdgomareoba _ Semadgenlobis, monacemebisa Tu mxaris
mniSvnelovani social-ekonomikuri Tu politikuri movlenebis amsax-veli faqtebis konteqstSi.
gamoyenebuli wyaroebi:
1. asscsa, fondi-5, aRw.1, saqm. 49 2. ass csa, fondi N i-6, aRw.1, saqm.199, furc. 1-94 3. asscsa,, fondi # i-7, aRw-I, saqm. 249, 524, 633 4. ass csa, fondi i-67, aRw.-1, saq. 13,14,15 _sam tomad 5. asscsa, f. 84, an. 1, saqm. 1272 6. asscsa, fondi-170, aRw.1, saqm. 133, 220, 546 7. ass csa, f. 982, an. 1, saqm. 3 8. asscsa, f. r-1, r-2, r-5, r-322
21
Elguja Chaganava Eter Nateladze
Exceptionally valuable documents Insurance fund
Summary
More than half-million documents are protected documents in Central State Archives of Archives Administration of Ajara and between them are exceptionally valuable documents. The article discusses issues of these documents and insurance fund.
22
naile miqelaZe
,,TeTrosnis” etimologia qarTul folklorSi qristianul samyaroSi, saqarTveloSi ar moiZebneba wmindani, mowa-
me iqneba igi Tu eklesiis gamoCenili moRvawe, romelic Tavisi popula-robiT wm. giorgis Seedrebodes. aWaraSi rac ki SemorCenilia nangrevi Tu eklesia, TiTqmis yvela wm. Ggiorgis saxelzea aSenebuli. tao-klar-jeTis samonastro kerebis ageba, swored wm. giorgis saxelobis taZriT daiwyo _ es iyo `xanZTa _ sayofeli didisa mowamisa giorgisa”, rome-lic iqca ara ubralod pirvel, aramed mTavar taZrad tao-klarjeTSi. niSandoblivia, rom g. merCule klarjeTis meudabnoebs wm. Ggiorgis adarebs (siraZe 1987: 154).
wm. Ggiorgis saxelobis eklesiebi yofila _ xixanSi, cxmorisSi, WvanaSi, jixanjurSi, xinoSi, SubanSi, gvaraSi, xucubanSi, dagvaSi, aW-yvaSi, xalaSi, xuloSi. maTs CamonaTvals Seicavs S-1702 xelnaweri (1744 w. ): `locvai yovlisa senisa mkurnali... wmidao giorgi Cxarisao... xoni-sao... ilorisao... sujunisao... WinaTisao... amaRlebisao... gorisao... dvab-zuisao... Wvanisao... vakisjvrisao... gogoreTisao... konkaTisao... jixanju-risao... SuSaneTisao... gvarameTisao... xucubnisao... dagvisao... Caqvisao... sakurTxevlisao... tyveTa mxsnelo~ (qarTul xelnawerTa aRweriloba^ yofili qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis S koleqcia, ^t. III, e. metrevelis redaqciiT^ Tb., 1963, gv. 165).
aseve wm. Ggiorgis saxelTan unda iyos dakavSirebuli aWaraSi da-culi toponimebi: gorgaulis xevi (s. bzubzu), gorginauli (s. vaio), gorguli (s. xaraula, qiZiniZeebi), giorgilaqedi (s. tomaSeTi), gorgime-leTi (s. tomaSeTi), gorgaulebi (s. Caisubani), sofeli gorgaZeebi (qo-buleTisa da xulos raionebSi) da sxvaTa.
saqarTveloSi wminda giorgis saxelze agebul nageboTa Soris ramdenime sakulto centri iwodeba ,,TeTrosnad”. kerZod: svaneTis, xo-bis, RaRames da sxvaTa eklesiebi. amave saxelwodebis toponimi gxvde-ba svaneTSic, kerZod, sof. SkedSi nasaydrals ,,TeTrosani” ewodeba (ix. Mm. giorgaZe w, TeTrosani. gaz. `sabWoTa aWara”, 18, VII, 1989).
wminda giorgis saxelobis eklesia ,,TeTrosani” uZvelesi religi-uri centria, romelic sofel gvara-xucubnis ganapiras mdebareobs. mecnierebis varaudiT, ,,TeTrosani” ewodeboda ara marto salocavs, aramed mis irgvliv arsebul sakmaod did teritorias.
xalxuri sityvierebis masalebis mixedviT, xucubnis ,,TeTrosnis” mSenebloba, swored, wminda giorgis saxels ukavSirebda. Aamave sof-lis mcxovrebi guliko bauJaZis monaTxrobiT, sofelSi gavrcelebuli yofila Semdegi Tqmuleba: `Zvelad am sofelSi eklesia rom Sendeboda, aSenebis dros, TeTr cxenze amxedrebuli kaci mosula. is mSeneblebs exmareboda. Mmisi SemweobiT augiaT es eklesia, amitom am eklesiisaTvis ,,TeTrosani” daurqmeviaT (bauJaZe dariko, 43w. mcxov sof dagva (xucu-banSi). Caviwere 2007w).
informatori winaparTa gadmocemebs eyrdnoba. mTqmeli, romel-mac es istoria Camawerina Zalze Sorsaa qristianobasTan, is ar icnobs
23
wmindanis bibliur istoriebs. Tumca, aRniSnavs: ,,am eklesiis maSenebe-li wminda ZaliT Sepyrobili adamiani yofila, romelic uamrav saswau-lebs aRavlendao”. vin iyo saidan movida ar icoda”. am xalxur gadmo-cemas, swored, wminda giorgis saxelTan mivyavarT, romlis Semweobi-Tac sargeblobda am xeobis mcxovrebni. aseve arsebobs am toponimis me-ore variantic, romelsac 107 wlis gulvardi beriZe mogviTxrobs: ,,xu-cubnis, ,,TeTrosnis” adgilebi yovelTvis wminda adgilebad iTvlebo-da, Cveni ,,Zvelebi”(winaprebi) did pativs scemdeno. ,,TeTrosanSi” yovel-Tvis TeTri feris Sesawiri CahyavdaT”. Tumca mTqmeli ver akonkretebs ratom an ra daniSnulebiT CahyavdaT Sesawiri. Aaseve gasaTvaliswinebe-lia, is faqtic, Tu ratom TeTri feris Sesawiri da ara sxva feris.
saukuneebis ganmavlobaSi aWaraSi, sxva religiuri aRmsareblobis miuxedavad, qobuleTis mosaxleoba ,,TeTrosnis” adgils wminda adgi-lad miiCnevda da mis wabilwvas erideboda. isini wlebis ganmavlobaSi taZris nangrevebTan SesawiraviT midiodnen da sakvebTan erTad fulic mihqondaT. amaze metyvelebs arqeologebis mier, bolo dros eklesiis nangrevebTan aRmoCenili sxvadasxva drois monetebi. GgadmocemiT, iqau-rebi am midamoebSi avadmyofobis gansakurneblad sanTels anTebdnen, loculobdnen da RmerTs maT gamojamrTelebas evedrebodnen.
rogorc zemoT aRvniSneT, ,,TeTrosnis” midamoebi gansakuTrebuli siwmindiT gamoirCeoda_,,taZris midamoebi, tye yovelTvis gasufTavebu-li da gawmendili iyo. siRrmeSi dasasvenebeli adgilebic hqoniaT. Aaq ara Tu xis moWra, waqceuli xis an Camovardnili totis waRebac ki ar SeiZleboda”(a. ioseliani, 1973: 52-53).
nawili mecnierebisa varaudobs, rom TeTrosani warmarTuli xa-nis toponimia, romelic TeTri giorgis (igive wminda giorgis) kultTa-naa dakavSirebuli (a. ioseliani, 1973: 47-54, 1 69, 242). Aaseve mkvlevari r. surmaniZe Tavis wignSi ,,TeTrosani” vrclad mimoixilavs am taZris etimologias. avtori toponim `TeTrosans~ akavSirebs `amiranianTan~: `badro, maTxove TeTroni~. TeTroni TeTri raSia da es toponimi wmin-da giorgis cxenze migvaniSnebs. saxelwodeba `TeTrosani~ warmarTuli droidan modis, berZnuli `levkoTea~ swored TeTrosnis Targmani un-da iyos. eWvi araa, rom es saxeli amave dros TeTr giorgis ukavSirde-ba da amitomac daaqves aq aSenebul taZars wminda giorgis saxeli (r. surmaniZe 2007: 4-39).
enaTmecnierebis_jorbenaZisa da sxvaTa mosazrebiT: ,,toponim TeT-rosnis Zireuli nawilia `TeTri~, xolo _ osani _ sufuqsia, romelic daerTvis arsebiT saxels, awarmoebs zedsarTavs da aRniSnavs raimes mqoneblobas: mandil-osan-i, gvirgvin-osan-i, orden-osan-i”... (b. jorbena-Ze, m. kobaiZe, m. beriZe, qarTuli enis morfenebisa da modaluri elemen-tebis leqsikoni, Tbilisi, 1988, gv. 353 ).
am toponimis saxeldebasTan dakavSirebiT, marTalia, mravali mo-sazreba gamoiTqva, magram niSandoblivia is, rom aq mis etimologias, safuZvlad daedo ara wmindanis saxeli, aramed wmindanis cxenisa, ro-melic ,,TeTroniT” moixsenieba. Tumca aseve SesaZlebelia misi saxelde-ba kavSirSi iyos momlocvel adamianTa tanisamosis ferTanac. kerZod: ,,TeTr-giorgobas. sofel awyurSi 14 agvistos xvdebian. aq saRamoTi
24
didZali mrevli moiyris Tavs (fSav-xevsureTidan, qiziyidan, qarTli-dan, kaxeTidan) da mTeli Ramis ganmavlobaSi wirvasa da locvaSi ata-reben dros. Mmosuli xalxi eklesias 3-jer an 7-jer Semouvlis. Oorive gundi didebas galobs:_ ,,dideba da RmerTsa dideba, wminda giorgo cxovelo, Sen salocavad movelo”. zaris darekvis mere eklesiaSi Se-dian. wmindanis momlocveli TeTri feris samosSia gamowyobili...Aekle-siaSi misulia xalxi Sesawiri zvarakiT - vin xariT, vin cxvariT. mRvdeli saRmrTo matyls Setusavs da locviT ambobs: ,,wmindao gior-gi Seiwire saRmTo monisa Senisa”. isini wminda giorgis ,,monebi” arian, anu isini, visac aRTqma aqvT dadebuli garkveuli drois ganmavlobaSi wmindanis msaxurebisa. am dRes maT diakvani aTavisuflebs. Amis mere TeTr samosSi Semosili qalebi saydars CoqviT gars uvlian. TiTo maTgans yelze TeTri giorgis eklesiis mZime jaWvi aqvT da yvelani nazi xmiT galoben da Tanac anTebul sanTlebs kedlebze akraven... (ja-vaxiSvili, 2012: 52-53).
cxeni simbolurad cxovelmyofel Zalas, triumfs, Zalauflebas, momavlis ganWvretas, amave dros fatalur sawyiss ganasaxierebs (es fa-talizmis momenti apokalifsuri cxenebiTac gamoixateba).
Aaseve cxeni adamianis sulis zeswrafvasTan asocirdeboda. Tumca xSirad cxenis simboluri Sinaarsi gaorebuli rCeboda, razec metyve-lebs, erTi mxriv, qaTqaTa TeTri cxeni_,,triumfatori”_qristesi, xo-lo, meore mxriv, apokalifsis oTxi cxeni, romelTaganac Calis-fers_mxedrad sikvdili hyavs (simboloTa ilistrirebuli enciklope-dia, 2007:122). Mmagram niSandoblivia, qristes rCeuli mxedari, tyveTa gamanTavisuflebeli, glaxakTa xelis aRmpyrobeli wminda giorgi, swo-red TeTr cxenzea amxedrebuli.
sazogadod, TeTr cxenze amxedrebuli raindi ukve TavisTavadaa keTilSobilebis, borotebasTan gamarjvebis simbolo.
1944 wlis eqspediciis monawileni gvaraSi Seswrebian `TeTrosno-bis~ dResaswauls, romelic Semdeg avTandil ioselianis naSromSic ai-saxa. mkvlevari am dResaswaulsa da kaxeTis TeTrgiorgobas Soris pa-ralels avlebs da mraval msgavsebas naxulobs (ioseliani 1973: 151).
tradiciulad, ,,TeTri giorgoba”//,,TeTrgiorgoba”_didi saeklesio saxalxo dResaswauli, awyursa da sxva adgilebSi 15 agvistos imarTe-boda. (saqarTvelos marTlmadidebluri eklesiis enciklopediuri leq-sikoni 2007: 361).
wminda giorgis saxels ukavSirdeba xalxuri dResaswauli ,,geris-Toba”- romlis saxelwodeba warmodgeba sof. arbosTan arsebul Xs. wm. Ggiorgis eklesiidan, romelsac adgilobrivi mosaxleoba geris wminda giorgis uwodebs. gerisToba erT-erTi didi dResaswaulia wminda gi-orgis dResaswaulebs Soris qarTlSi(sarkis, atocis, wm. giorgisTan da gorijvarTan erTad(saqarTvelos marTlmadidebluri eklesiis en-ciklopediuri leqsikoni 2007: 195). zemoT aRniSnuli toponimis warmomavloba, qarTul rwmena_warmodge-nebidan momdinareobs. ,,TeTrosani” dResac dgas istoriis nakvalevze da Tavis misias didebulad asrulebs. G
25
gamoyenebuli literatura
1. giorgaZe 1989: giorgaZe marina, ,,TeTrosani”, gaz. `sabWoTa aWa-ra”, #VII, 1989.
2. ioseliani 1973: ioseliani avTandil, narkvevebi kolxeTis is-toriidan”, gamomcemloba Tbilisi.
3. saqarTvelos marTlmadidebluri eklesiis enciklopediuri leqsikoni: 2007: saqarTvelos marTlmadidebluri eklesiis en-ciklopediuri leqsikoni, avtor-Semdgenlebi: e. gabiZaSvili, m. mamacaSvili, a. RambaSiZe, Tbilisi.
4. siraZe 1987: siraZe r, qarTuli agiografia”, Tbilisi. 5. simboloTa ilistrirebuli enciklopedia 2007: simboloTa
ilustrirebuli enciklopedia tomi II, gam. Bbakmi, Tbilisi. 6. surmaniZe 2007: surmaniZe ramaz, ,,TeTrosani”, gamomcemloba
,,alioni”, baTumi. 7. qarTul xelnawerTa aRweriloba,^ yofili qarTvelTa Soris
wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis S koleqcia, 1963: ^ t. III, ^ e. metrevelis redaqciiT,^ Tbilisi.
8. javaxiSvili 2012: javaxiSvili ivane, qarTveli eris istoria, tomi I, gamomcemloba ,,palitra”, Tbilisi.
9. jorbenaZe...1988: b. jorbenaZe, m. kobaiZe, m. beriZe, qarTuli enis morfenebisa da modaluri.
NNaile Mikeladze
,,Tetrosani” etymology in Georgian folklore
Summary
There is no saint – either a martyr or a distinguished spiritual figure – throughoutGeorgia and the whole Christian world being more popular than Saint George. Almost everysurvived ruin of churches or cathedrals has been built in the name of St. George. The church“Tetrosani” (a man on a white horse) named after St.George, situated on the outskirts of Gvara-Khutsubani, is one of the ancient religious centers. A group of scientists consider that not onlythe church, but also quite large area around it was called the name of “Tetrosani” too. The folk legends also lead to the name of St. George. In old times, while the church wasbeing built in this village.a rider on a white horse arrived there and helped the natives to buildthe church. That is why the locals called the area and the church “Tetrosani”.
26
Tamaz futkaraZe
aWaris centraluri saxelmwifo arqivi 1930-1950-ian wlebSi
1930-ian wlebSi miღebulma samTavrobo gadawyvetilebebma xeli
Seuwyo saarqivo dargis Semdgom ganviTarebas. 1930-1935 wlebSi
mSromelTa deputatebis saqalaqo da raionul aღmaskomebTan Se-
moღebuli iqna arqivariusis Tanamdebobebi. 1936 wlidan aღmaskomeb-Tan Seiqmna saarqivo ganyofilebebi. raionebis saxelmwifo arqive-
bis brZanebis wignebidan irkveva, rom warmoeba-dawesebulebebSi ukve
1937 wlidan arsebobda sauwyebo arqivebi, xolo mogvianebiT, raio-nebSi da msxvil uwyebebSi gaerTianebuli sauwyebo arqivebi (ServaSi-
Ze x., ,,arxeioni“ I, 2011:107). aWaris centraluri saxelmwifo arqivi sxvadasxva dros sxva-
dasxva uwyebebis daqvemdebarebaSi imyofeboda. rogorc zemoT
aღiniSna, 1929 wlis ianvridan gansaxkomis saarqivo ganyofilebis
centraluri arqivi daeqvemdebara aWaris assr centralur aღmasru-lebel komitets. 1939 wlis 9 Tebervlis N 14 brZanebulebiT saar-qivo ganyofileba gadadis aWaris assr Sinagan saqmeTa saxalxo komi-
sariatis gamgeblobaSi, romelic xelmZღvanelobs centralur saqa-
laqo da raionul saxelmwifo arqivebs (asscsa, f. 89, an 1, saqme 50, furc 55. aseve: saqme 45 a, furc. 3). 1939 wlidan sxvadasxva arqi-vebSi daculi revoluciamdeli periodis masalebi gaerTianda erT
- centralur saxelmwifo istoriul arqivSi (a. karaseva, aWaris assr centraluri saxelmwifo arqivi. sadiplomo naSromi. baTumi
1961, gv. 1. (rusulad) asscsa, fondi r-89, an.1. saqme 138, furc. 1, 2). gaizarda saarqivo sammarTvelos piradi Semadgenlobac. saarqivo fondebSi daculi dokumenturi masalebi SesaZleblobas iZleva
aღvadginoT saarqivo sammarTvelos struqtura da piradi Semadgen-
loba 1939 wlisaTvis. dokumentebSi dafiqsirebulia saStato ganri-
gi, TanamSromelTa saxeli, gvari, Tanamdeboba, ganaTleba, sacxovre-beli adgili da erovneba. mkiTxvels ucvlelad vTavazobT am do-
kuments: ,,aWaris centraluri saarqivo sammarTvelos mmarTveli-osman ax-medis Ze xalvaSi, bolSevikuri partiis wevri, qarTveli/ aWare-li. umaღlesi ganaTlebiT, daojaxebuli, mcxovrebi orjonikiZis
quCa 10 (asscsa, fondi r-89, saqme 68. an 1. furc. 19.)
1. vasil salomatini ivanes Ze, centraluri arqivis direqtori, bolSevikuri partiis wevri, rusi, saSualo ganaTlebiT, dao-jaxebuli, cxovrobs luqsemburgis 34;
2. nikoloz mixeilisZe spilioti, ufrosi mecnier TanamSrome-
li - upartio, ukraineli. umaღlesi ganaTlebiT, daojaxebu-
li. cxovrobs gorodokSi, proletaris gzatkecili 33;
27
3. vasil iosebis Ze gogelia, ufrosi inspeqtori, alkk-s wevri, qarTveli, saSualo teqnikuri ganaTlebiT, dasaojaxebeli.
cxovrobs quTaisis q. 25; 4. prucenko konstantine aTanases Ze, inspeqtori, upartio, ru-
si, daumTavrebeli saSualo ganaTlebiT, daojaxebuli. cxov-
robs barcxanis Sose 6; 5. Tamara tikaraZe ediSeris asuli, ufrosi teqnikuri muSaki,
alkk-s wevri, qarTveli, umaღlesi ganaTlebiT, gaTxovili, cxovrobs jafariZis q. 38
6. maria giorgis asuli gordeziani, umcrosi teqnikuri Tanam-
Sromeli, upartio, qarTveli, saSualo ganaTlebiT, gaTxo-
vili, cxovrobs engelsis q.4 7. nadeJda antonis asuli garti, saqmeTa mmarTveli, memanqane,
upartio, qarTveli, saSualo ganaTlebiT, qvrivi, cxovrobs kirovis q. 34
8. giorgaZe giorgi grigorisZe, komendanti , alkk-s wevri, qarTveli, swavlobs, dasaojaxebeli. cxovrobs puSkinis q.
100; 9. WanuyvaZe diomide ilarionis Ze, komendanti , upartio qarTve-
li, daumTavrebeli saSualo ganaTlebiT, dasaojaxebeli, cxovrobs puSkinis q. 60
10. eliava aleqsandra aleqsandres asuli, buxalteri, upartio, qarTveli, saSualo ganaTlebiT, daojaxebuli. cxovrobs ki-
rovis q. 20; 11. papunaSvili amiran kalenikes Ze, kurieri, upartio, qarTveli,
moswavle, dasaojaxebeli, cxovrobs puSkinis q. 57; 12. Serif zade sadie, damlagebeli, upartio, Turqi, ganaTlebis
armqone, qvrivi. cxovrobs libknextis q. 44.“
dokuments xels awers sammarTvelos ufrosi osman xalvaSi
(asscsa, f. r. 89, an 1, saqme 35, furc 62). imave saqmis 61 gverdze saarqivo sammarTvelos TanamSromlebs Soris figurirebs agreTve
daviT ilarionis Ze qilifTaris saxeli, romelic muSaobda saqmeTa
mmarTvelis Tanamdebobaze (asscsa, f. r. 89, an 1, saqme 35, furc 61). amave saqmeSi warmodgenilia qalaqis arqivis saStato nusxa da Ta-
namdebobrivi sargoebi 1938 wlisaTvis:
1. arqivis gamge - xelfasi 450 maneTi 2. ufrosi arquvariusi - 350 maneTi 3. arqivis teqnikuri TanamSromeli - 250 maneTi 4. mbeWdav - memanqane - 200 maneTi 5. kurier-damlagebeli - 120 maneTi (asscsa, f. r. 89, an 1,
saqme 68, furc 75).
28
imave , 1938 wlisaTvis raionuli arqivebi warmodgenili iyo
or-ori saStato erTeuliT: arqivis gamge (xelfasi 400 maneTi) da
arqivis teqnikuri TanamSromeli (xelfasi 250 maneTi) (asscsa,f. r. 89, an 1, saqme 35, furc 75). saqmeSi daculia 1939 wlisaTvis kurieris Tanamdebobaze momuSave
maria giorgis asuli fesenkos ( asscsa, f. r-89, saqme 35, furc. 10) anketa:
dokumentebiT dakompleqteba mimdinareobda TandaTanobiT, mag-
ram 1940 wlamde ver xerxdeboda fondebis mowesrigeba. ar arsebob-da dokumenturi masalebis dacvisa da Senaxvis aranairi pirobebi.
dawesebulebebi arqivs dokumentebs abarebdnen daumuSavebeli, xSi-rad grovebis saxiT. arqivistebi iZulebulni iyvnen mieღoT es do-
kumentebi, raTa ar dakarguliyo isini, Semdeg ki cdilobdnen maT wesrigSi moyvanas.
ssr kavSiris saxalxo komisarTa sabWos 1941 wlis 29 martis gadawyvetilebiT saarqivo dargis muSakebs miecaT adgilze arsebu-
li dokumentebis damuSavebisaTvis meToduri xelmZღvanelobisa da
kontrolis ufleba (m. TavaZe, aWaris assr-s centraluri saxelmwi-
fo arqivis istoria, sadiplomo naSromi, baT. 1967, gv. 26 ).
29
sabWoTa periodis saarqivo masalebma aWaris centralur arqiv-
Si Semosvla daiwyo 1928-1930-iani wlebidan, Tumca 1928-1947 wlebSi
Semosuli dokumentebis raodenobis warmodgena araa SesaZlebeli, radgan dokumentebis Semosvlis aღricxvis Jurnali Semoiღes mxo-
lod 1948 wlis ianvridan (asscsa, fondi r-89, ,, КНИГА УЧЕТА ПОСТУПЛЕНИЙ ДОК. МАТЕРИАЛОВ», N 1). amdenad, gaurkveveli rCeba
1948 wlamde arsebuli saqmeTa erTeulebis raodenoba, radgan saTa-
nado doneze ar idga aღricxvianoba da samecniero-sacnobaro apara-tis saqmianoba (gr. Caganava, aWaris assr centraluri saxelmwifo
arqivis istoria. moxseneba. asscsa, f. r-89, an. 1, saqme 279, furc.5). 1948 wlamde dokumentebis miღeba xdeboda miღeba-Cabarebis aqte-
biT, romlebic ar Senaxula. amasTan, 1936 wlamde miღebuli dokumen-tebi ar asaxula wliur angariSebSic ( Tumca araa Semonaxuli yo-veli wlis angariSic).
dokumenturi masalebiT centraluri saxelmwifo arqivis da-
kompleqtebis suraTis aღdgena nawilobriv SesaZlebelia 1936-1947 wlebis dakompleqtebis gegmebis mixedviT, Tumca es monacemebi araa zusti. yovelTvis ver xerxdeboda gegmiuri davalebebis Sesruleba.
SedarebiT ufro zusti monacemebis warmodgena SesaZlebelia
1940-iani wlebis meore naxevridan. saarqivo masalebi iZlevian in-
formacias 1948 wlis Semdgom Semosuli dokumentebis raodenobis
Sesaxeb (m. TavaZe, aWaris assr-s centraluri saxelmwifo arqivis is-
toria, sadiplomo naSromi, baT. 1967, gv. 27,28): dokumentebis
miღebis wle-bi
axali fondebis
r-ba fondebis na-wilis raode-
noba
Sesanaxi erTe-
ulebis r-ba
1948 127 2 8 026
1949 33 18 54194
1950 60 16 17844
1951 177 10 2 841
1952 70 14 5 805
1953 15 9 2747
1954 21 25 16 986
1955 46 42 6 616
1956 34 27 7 728
30
1957 2 10 2 650
1958 1 1 1 363
1959 4 21 5464
1960 - 6 384
1961 3 2 511
1962 1 9 2070
1963 77 77 27 276
1964 6 10 4553
1965 24 24 6440
1966 27 8 2557
es monacemebi ramdenadme gansxvavdeba a. karasevas mier motani-
li statistikisagan. es sxvaoba dokumentebis arasrulyofili aღric-xvianobis Sedegia. karasevas mixedviT 1950-1960 wlebSi Semosulia
Semdegi raodenobis dokumentebi (a. karaseva, ,,aWaris assr centra-luri saxelmwifo arqivi“, sadiplomo naSromi. baTumi 1961. gv. 27):
wlebi Semovida
s/erTeuli
axali fon-debi
1950 11 942 15
1951 2 649 6
1952 5 539 10
1953 3 196 8
1954 9 884 10
1955 6681 12
1956 7 937 10
1957 6 938 8
31
1958 5930 5
1959 4 620 8
1960 3908 5
rogorc vxedavT, 1950 welTan SedarebiT, Semosuli dokumentebis
raodenoba 1960 wlisaTvis Semcirebulia. es ganpirobebuli iyo sakav-
Siro xelisuflebis Sesabamisi gadawyvetilebiT, romlis mixedviT
arqivs unda mieღo mxolod samecniero-kvleviTi xasiaTis dokumentebi
(a. karasevoi, ,,aWaris assr centraluri saxelmwifo arqivi“, sadiplo-
mo naSromi. baTumi 1961. gv. 27). ssr kavSiris ministrTa sabWos dadgenilebiT, 1958 wlidan saar-
qivo masalebi gaiyo or jgufad: a. samecniero mniSvnelobis saarqivo dokumentebi b. sacnobaro xasiaTis masalebi amave dadgenilebiT ganisazღvra, rom arqivsacavebSi ganTavsdebo-
da samecniero xasiaTis dokumentebi, xolo dawesebulebebSi Tavs moiy-
rida sacnobaro xasiaTis masalebi (a. karaseva, ,,aWaris assr centralu-
ri saxelmwifo arqivi“, sadiplomo naSromi. baTumi 1961. gv. 29). am ga-dawyvetilebam bolo mouღo sacnobaro xasiaTis masalebis Semosvlas centralur saxelmwifo arqivebSi. amave dros aWaris saxelmwifo ar-qivma daiwyo organizaciebisa da dawesebulebebisaTvis piradi Semad-
genlobisa da sacnobaro dokumentebis ukan dabruneba (m. TavaZe, aWaris assr-s centraluri saxelmwifo arqivis istoria, sadiplomo naSromi, baT. 1967, gv. 28). am ღonisZiebiT varaudobdnen arqivistebis gantvirTvas sacnobaro saqmianobisagan, raTa maT xeli moekidaT samecniero-kvlevi-
Ti saqmianobisaTvis (m. TavaZe, aWaris assr-s centraluri saxelmwifo
arqivis istoria, sadiplomo naSromi, baT. 1967, gv. 28)
arqivis TanamSromlebi 1958 wels
32
aWaris centralur saxelmwifo arqivSi dokumenturi masalebi
Semodioda ara marto adgilobrivi organizaciebidan, aramed saqar-Tvelosa da ssr kavSiris sxvadasxva qalaqebidanac. mag. 1952 w. rostovis saolqo arqividan aWaris centralur arqivSi Semovida
baTumis fabrika-qarxnebis ufrosi inspeqtoris masalebi. 1957 w. ki saqarTvelos centraluri saxelmwifo-istoriuli arqividan Semovi-da Jandarmeriis policiis sammarTvelos baTumis ganyofilebis
saarqivo dokumentebi (a. karaseva, ,,aWaris assr centraluri saxel-
mwifo arqivi“, sadiplomo naSromi. baTumi 1961. gv. 25, 26). dokumentebis dakompleqtebasTan erTad gansakuTrebuli mniSvne-
loba eniWeboda samecniero da praqtikuli ღirebulebis mqone do-
kumentebis eqspertizas. dokumentebis zusti SerCeva amaღlebda samu-
SaoTa Sesrulebis raodenobasa da xarisxs, xels uwyobda usargeb-lo dokumentebisagan fondsacavebis gantvirTvas.
gaaqtiurda dokumentebis eqspertizasTan dakavSirebuli saqmia-
noba aWaris csa-Si. 1940-ian wlebamde arqivistebi dakavebuli iyvnen
eqspertiziT da dokumentebis mowesrigebiTi samuSaoebiT (asscsa, fondi r-89, s. 13, furc.7), 1950-60-ini wlebidan ki gansakuTrebuli
yuradღeba mieqca fondebis gadamuSavebas, aღwerebis srulyofas, maTi istoriuli da samecniero ღirebulebis gansazღvras da saq-mecniero kvleviTi saqmianobis gaumjobesebas.
yvela es samuSaoebi Sesrulda saarqivo dawesebulebis imJamin-
deli xelmZღvanelebis: sergo yufaraZis (1932-1937 ww.), osman xal-
vaSis (1937-1939 ww.), vasil solomotinis (1939-1941 ww.), aleqsandre
protopovis (1941-1942 ww.), kasiane babiloZis (1942-1943 ww.), galina
ivanovas (1943-1946 ww.), vladimer odiSarias (1946-1947 ww.) da ta-tiana nefedovas (1947-1961 ww.) mmarTvelobis periodSi.
gamoyenebuli wyaroebi da literatura:
1. asscsa, f. 89, an 1, saqme 13, 35, 45 a, 50, 68, 138, 2. asscsa, fondi r-89, ,, КНИГА УЧЕТА ПОСТУПЛЕНИЙ ДОК.
МАТЕРИАЛОВ», N1 3. Caganava gr., aWaris assr centraluri saxelmwifo arqivis
istoria. moxseneba. asscsa, f. r-89, an. 1, saqme 279 4. TavaZe m., aWaris assr-s centraluri saxelmwifo arqivis is-
toria, sadiplomo naSromi, baT. 1967 5. karaseva a., ,,aWaris assr centraluri saxelmwifo arqivi“,
sadiplomo naSromi. baTumi 1961.
33
6. ServaSiZe x., ,,saarqivo dawesebulebaTa istoriis zogier-
Ti sakiTxi. ,,arxeioni“ I, baTumi, 2011.
Tamaz Putkaradze
Central State Archives of Ajara in 1930-50-ies Summary
The government's decisions in the 1930s contributed to the further development of the field of archives. Archives materials makes it possible to restore the archives department activities, structure and personnel. The article discusses the main activities of Archives institutions of Ajara in 1930-1950-ies.
34
qeTevan futkaraZe
Tanamedrove saganmanaTleblo sistema
miღwevebi, problemebi da perspeqtivebi
codnis sazogadoeba igive swavlis sazogadoebaa. ekonomikuri warma-
teba d mudmivi inovaciebis kultura dasaqmebuli adamianebis swavlisa da swavlebis unarzea dmokidebuli. Zlieri sazogadoeba swored swavlasa da inovaciis Zalas efuZneba. saganmanaTleblo problematikis saxelmwifo-
ebrivi TvalTaxedvis areSi moqceva bevrad gansazღvravs qveynis win-svla-ganviTarebas. saxelmwifo politikis ZiriTadi aqcentebi unda iyos mimaTuli ganaTlebis reformebis sworad warmarTvaze, raTa saganmanaT-leblo sivrce yvelasTvis iyos misaღebi da mosawoni. skolis TviTmenej-menti unda gauqmdes da prioriteti iseTi skolebis Seqmnaze unda keTde-bodes, romlebic sazogadoebis moTxovnebis Sesabamisi iqneba.
swavla‐‐aღzrdis Zveli tradiciuli formebi TiTqos gamZleobas iCens, magram igi mainc grZnobs ufro maღal pedagogiur kulturaze gadas-vlis saWiroebas. dღeisaTvis saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis sis-tema warmatebebTan erTad bevr xarvezsac Seicavs. ganaTlebis calkeu-li dargebi nawilobriv moSlilia da saWiroebs radikaluri sistemuri cvlilebebis Setanas, raTa momavali reformis gatarebiT igi Tundac ga-suli saukunis 90‐iani wlebis dones miuaxlovdes.
ismis kiTxva ra aris reforma da ras unda emsaxurebodes igi? Tu ar moaqvs reformamdelze ufro ukeTesi Sedegi, maSin ra saWiroa igi?
mTavrobac da sazogadoebac unda acnobierebdes, rom ganaTlebis reforma ara konkretuli tipis ekonomikisaTvis saWiro codniTa da unar-CvevebiT aღWurvazea damokidebuli, aramed swavlis SesaZleblobebsa da cvlilebebTan gamklavebis unaris gazrdaze, raTa qveyanam SeZlos swrafi da moqnili reagireba, adaptacia da arsebuli statusis SenarCuneba momava-li ekonomikuri SesaZleblobebisa da recesiebis fonze. aღniSnulTan da-kavSirebiT interesmoklebuli ar iqneba moviyvanoT singapuris magali-
Ti, romelic sul raღac sami milioni macxovreblisgan Sedgeba. maTi xedva ganaTlebis sferoSi gulisxmobs iseTi sazogadoebis Seqmnas, romelic warmoadgens ,,swavlaze orientirebul qveyanas analitikuri saswavlo da-wesebulebebiT’’. aღniSnuli xedvis Sesabamisad singapurSi Seamcires erovnuli saswavlo gegma, maqsimalurad waxalisebulia moqniloba da Se-moqmedebiToba, bevri skola dafuZnda an gadakeTda saswavlo organizaci-ad. saganmanaTleblo kvlevebisTvis gamoyofilia daaxloebiT 50 milioni aSS. dolari. singapuris mTavroba miiCnevs, rom qveynis momavali xalxzea damokidebuli.
saxelmwifo politikis gamtarebelni erTxmad Tanxmdebian imaze, rom Zlieri da gaumjobesebuli ganaTlebis sitema arsebiTad mniSvnelova-nia mdgradi codnisa da ekonomikis dasamkvidreblad,
35
TavisTavad aseTi zepiri rekomendaciebi naklebad Sedegiania da sa-xelmwifo ganaTlebis realobas faqtobrivad ar cvlis. amdenad saswra-fod gvesaWiroeba ufro konkretuli da STambeWdavi ideebi.
bolo wlebSi ganaTlebis reforma saqarTveloSi ramdenime urTier-TdakavSirebuli mimarTulebiT mimdinareobda: skolamdeli ganaTlebis
reforma; zogadi ganaTleba anu skolebi; umaღlesi ganaTleba; profesi-uli ganaTleba amavdroulad reforma gatarda mecnierebis kuTxiTac.
skolamdeli ganaTleba a. skolamdeli dawesebulebebi reformamde da reformis Semdeg
adamianis ganviTarebisaTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs sicocxlis
pirvel eqvs wliwads. swored am asakSi xdeba bavSvis im Tvisebebisa da una-rebis Camoyalibeba, romlebic momavalSi gansazღvravs mis warmatebebsa da miღwevebs. amitom aris gansakuTrebiT mniSvnelovani eqvs wlamde asakis bavSvebs SevuqmnaT maღalxarisxovani skolamdeli ganaTleba.
saqarTveloSi gatarda skolamdeli ganaTlebis reforma, Tumca sa-bavSvo baღebi adgilobrivi TviTmmarTvelobebis daqvemdebarebaSi gada-vida. ar yofila SemuSavebuli skolamdeli ganaTlebis miznebi, formebi, standartebi Tu programa. sabavSvo baღi isev ganixileboda rogorc mo-saxleobis socialuri proeqti. ugulebelyofil iqna misi saganmanaT-leblo funqcia.
TviTmmarTvelobis organoebma samarTavad miiღes mouqneli, moralu-rad moZvelebuli sabWouri struqtura. saqarTvelos bavSvebis did na-wils kvlavac ara aqvT saSualeba miiღos maღali xarisxis skolamdeli ga-naTleba.
b. skolamdeli ganaTlebis ZiriTadi miznebi. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros mier SemuSave-
buli dokumentis mixedviT skolamdeli ganaTlebis ZiriTadi amocanaa Seiqmnas iseTi garemo, rom 6 wlis asakisaTvis bavSvis ganviTarebaSi miღwe-ul iqnas sasurveli Sedegebi Semdeg sferoebSi: baღma unda SeZlos da
uzrunvelyos socialur‐emociuri ganviTareba, janmrTeloba da fiziku-ri ganviTareba, SemecnebiTi ganviTareba, ganuviTaros SemoqmedebiTi da esTetikuri unarebi, swavlisadmi midgoma.
zogadi ganaTleba a. reformis mTavari orientiri.
ganaTlebis reformis mTavari midgoma iyo ganaTlebis sistemisTvis Sedegze orientirebuli, gamWvirvale, SejibrobiTobisa da Tanasworobis principze dafuZnebuli sistemis Seqmna. am mizniT mniSvnelovani cvlile-bebi daigegma da ganxorcielda. skolebs aqvT zusti orientiri. Seicvala moswavlisa da mSoblis, skolis personalisa da saxelmwifos urTierTo-bis sqema. saxelmwifom Sewyvita skolebis dafinanseba da gadavida moswav-
36
lis dafinansebaze. (ganaTlebisa da mecnierebis saministros zogadi
ganaTlebis reformebis strategiebi, 2010:37) dadebiT movlenad SegviZlia miviCnioT skolebis ganviTareba
swrafi infrastruqturiT. skolebi uzrunvelyofilia gaTbobisa da ganaTebis sistemebiT, internetizaciiT, aqtiurad mimdinareobs kompiuterizaciis procesi, saskolo biblioTekis Sevsebeba saWiro saskolo saxelmZRvaneloebiT . b. proeqti - ,,iswavle da aswavle saqarTvelosTan erTad“. ganaT-lebis sistemis erT-erTi umniSvnelovanesi proeqti iyo ,,iswavle da as-wavle saqarTvelosTan erTad“. proeqtis mTavari mizani iyo saqarTve-loSi im 1000 inglisurenovani maswavleblis mowveva, romlebis saqarTve-los skolebis moswavleebs inglisuri enis SeswavlaSi daexmareboda. in-glisuri enis SeswavlaSi piradi kontaqti Seucvlelia (saqarTvelos gana-Tebisa da mecnierebis saministros zogadi ganaTlebis reformebis
strategiebi, 2010:25). aღniSnuli formiT saswavlo garemos Seqmna gaci-lebiT efeqturia.
g. sasertifikacio gamocdebi. 2010 wlis ivlisidan daiwyo maswavlebelTa serTificireba, romelic ne-bayoflobiTia da unda gagrZelebuliyo 2014 wlamde.
ganaTlebis sistemas am TvalsazrisiT mniSvnelovani nakli aqvs. ar-sebuli statistikis Tanaxmad 68 584 pedagogidan serTificirebulia 9 895 pedagogi. am tendenciis mixedviT saeWvoa maswavleblebis sruli konigen-
tis serTificireba. amitomac bolo periodSi aღniSnuli sakiTxisadmi xelisuflebis pozicia mniSvnelovnad Seicvala.
kvlevebiT dadgenilia, rom saqarTveloSi sul male TvalsaCino gaxdeba pedagogebis nakleboba. 2018 wlisaTvis qveyanaSi saWiro iqneba 20 000 axali maswavleblis momzadeba. arsebuli kontigenti datovebs sam-saxurs mxolod sapensio asakis miღwevisas.
am etapze xarisxiani swavlebis TvalsazrisiT bevri problemaa, kerZod: maswavleblis dabali motivacia, maswavleblis profesi-
is araprestiJuloba, saxelmwifosagan naklebi mxardaWera, repe-titorobis instituti, profesiaSi karieruli zrdis SesaZleblobe-
bis ar arseboba, skolis doneze maswavlebelTa profesiuli ganviTa-rebis naklebi mxardaWera.
moswavleTa miღwevebi mniSvnelovnad izrdeba iq, sadac ZiriTadi aqcenti keTdeba pedagogis profesiaSi motivirebuli maღali moswrebis kursdamTavrebulTa mozidvasa da maT Semdgom ganviTarebaze (magali-Tad samxreT korea pedagogis profesiaSi moizidavs skolis kursdam-
Tavrebulebis saukeTeso 5 % warmomadgenlebs, fineTi-saukeTeso 10%-s, xolo honkongi da singapuri saukeTeso 30%-s).
serTificireba am etapze moiazrebs mxolod saserTifikacio ga-
mocdis Cabarebas, Tumca momavalSi (2015 wlidan) serTificirebis kom-ponentebi unda iyos gasaubreba da maswavleblis portfolios Semowme-
ba. portfolio es aris dokumentaciis nakrebi, sadac Setanili iqneba
37
yvela is aqtivoba, rac maswavlebeelma gaiara. 2014 wlis seqtembridan diplomis xarisxis da serTificirebis gaTvaliswinebiT moqmedi mas-
wavleblebi gadanawildebian sam kategoriad:
1. yvela araserTificirebuli maswavlebeli (bakalavri, magis-
tri) - Seva praqtikosi maswavleblis kategoriaSi; 2. yvela serTificirebuli maswavlebeli (bakalavri, magistri)-
Seva warCinebuli maswavleblis kategoriaSi; 3. sagnis mecnierebaTa doqtori, romelic aris moqmedi maswav-
lebeli - gaxdeba mkvlevari maswavlebeli; 4. am etapze mentori maswavlebeli ar iqneba (qmediTi nabijebi
momavalSic gagrZeldeba. gaz. axali ganaTleba, 24-30 oqtomberi, 2013)
gaTvaliswinebulia yvela pedagogis CarTva sqemaSi - miuxedavad imisa, iqneba is serTificirebuli Tu araserTificirebuli.
warumatebel reformad miiCneven ganaTlebis 12‐wlian sistemaze ga-
dasvlasac. dღes 12‐wliani swavlebis pirobebSi Tavs iCens mravali prob-lema. 18‐19 wlis srulwlovan moswavles aqvs sxva problemebi. daojaxebu-
lebs, yofiTi problemebiT datvirTulebs aqvT moswavlis statusi//imuni-teti, rac gacilebiT adidebs maTi Tavisuflebis xarisxs, sapirispirod ki mcirdeba maswavleblis Tavisuflebis xarisxi. moswavle ise iqceva ro-gorc mas unda. is xom srulwlovania. tragedia isaa, rom mgrZnobiare da mimbaZveli umcrosi asakis moswavleebi cud magaliTs iღeben ufrosi kla-
sebisgan (besik lorTqifaniZe, ramdenime mosazreba saganmanaTleblo
sferoSi dagegmili zogierTi cvlilebis Sesaxeb. gaz. ,,axali ganaTle-
ba“, 2013 w. 17-23 ianvari). d. mandaturi - usafrTxo skolis programis farglebSi ganxorcie-
lebuli axali iniciativaa. misi mizani iyo Svilebis usafrTxoebis sru-li garantia swavlis periodSi. skolebSi mandaturebis Sesvlis Semdeg sazogadoebaSi am institutis mimarT garkveuli ndoba gaCnda. Semcirda disciplinis darღvevis da Zaladobis faqtebi, aღmoifxvra Tambaqos mox-mareba, Semcirda moswavleebis dagvianebisa da gaparvis - e.w Satalos, aseve fulis gamoZalvis, sajaro vandalizmis da sxva faqtebi, Tumca, erTmniSvnelovnad ar SeiZleba Sefasdes mandaturebis institutis Se-
moღeba. moswavleTa dekriminalizaciis TvalsazrisiT am sistemam uda-
od Seasrula didi roli, skolebSi damyarda wesrigi, Tumca SiSze da-fuZnebul wesrigs perspeqtiva ar aqvs. ramdenamde dakninda skolis mas-
wavleblisa Tu administraciis roli da avtoriteti, ramac meore uki-duresobamde miiyvana saskolo dawesebulebebi.
vfiqrobT, rom mandaturebis ZiriTadi funqcia saskolo asakis moswavleebTan muSaobiT unda amoiwurebodes. igi arafriT ar unda Se-exos maswavleblis saqmianobis Semowmebas. amisaTvis saxelmwifos sxva berketebi gaaCnia.
38
zogadad SeiZleba aseve iTqvas, rom saqarTveloSi jer ar arsebobs skolis individualuri valdebulebebisa da mxardaWeris gamarTuli sis-tema, romelic erTis mxriv skolebs gauCenda pasuxismgeblobas, raTa maღali xarisxis ganaTleba miscen moswavleebs, xolo meore mxriv daexma-reboda am kuTxiT arsebuli problemebis gadaWraSi. sazogadoeba iTxovs skolisgan moswavleebisTvis maღali xarisxis ganaTlebis misaღebi pirobe-bis Seqmnas.
profesiuli ganaTleba a. reformis aucilebloba profesiuli ganaTlebis sferoSi. profesiuli ganaTlebis sistemis reforma saqarTveloSi 2007 wlidan
daiwyo. reformis Sedegad ganxorcielda mTeli rigi mniSvnelovani cvlilebebi. swavlebis maღali xarisxis uzrunvelyofis mizniT profesi-uli saganmanaTleblo dawesebulebebi valdebulni arian gaiaron avtori-zacia da daakmayofilon saxelmwifos mier dadgenili standartebi.
2010 wlidan sagrZnoblad daixvewa profesiuli ganaTlebis sakanon-mdeblo baza: damtkicda araformaluri ganaTlebis aღiarebis wesi da pro-cedurebi, SemuSavda profesiuli saganmanaTleblo programebis krediteb-Si gaangariSebis wesi, damtkicda profesiuli ganaTlebis maswavleblis standarti, profesiuli ganaTlebis xarisxis uzrunvelyofis mizniT Se-moღebul iqna xarisxis marTvis Sida (TviTSefaseba) da gare (avtorizacia da akreditacia) meqanizmebi.
ganxorcielebul reformas aqvs agreTve susti mxareebi, kerZod: dabali prestiJi, programebis, saswavlo masalebisa da specialurad mom-zadebuli pedagogebis ararseboba, warmoebasTan kavSiris ararseboba, sa-moqalaqo seqtoris dabali interesi (mravali arasamTavrobo organiza-cia mxars uWers saskolo da umaღlesi ganaTlebis reformas. samwuxarod, profesiuli ganaTlebis reformasTan mimarTebaSi arasamTavroebi bevrad ufro naklebi aqtivobiT gamoirCevian, maSin rodesac am seqtoris mxardaWe-ra reformis warmatebis mnSvnelovan pirobas warmoadgens), informirebu-lobis dabali done, arasakmarisi finansuri resursebi, susti an saerTod ararsebuli kavSiri ganaTlebis sistemis sxva rgolebTan da a. S.
umaღlesi ganaTleba da mecniereba sabWoTa sistebis demontaJis Semdeg, damoukidebel saqarTveloSi
gatarebul saxelmwifoebrivi mniSvnelobis reformebs Soris gansakuT-rebuli mniSvnelobisaa ganaTlebisa da mecnierebis sferoSi gatarebu-li reformebi. saganmanaTleblo dawesebulebebma dakarga ideologiu-
ri sarCuli, Tumca bevri ram kvlav sabWouri darCa rogorc saorgani-
zacio, aseve meTodikis TvalsazrisiT. swavla‐aღzrdis Zveli tradi-ciuli formebis calkeuli sferoebis nawilobrivi gamZleobis miuxeda-vad, mainc igrZnoba ufro maღal pedagogiur kulturaze gadasvlis saWi-roeba. Sesabamisad, dainerga araerTi siaxle, Tumca ugulebelyofili iqna bevri aprobirebuli racionaluri elementi. reformebis gatare-bisas Sesabamisi saxelmwifo uwyebebi eyrdnobodnen ara romelime erTi
39
qveynis, aramed sxvadasxva qveynebis gamocdilebas erTdroulad. calke-ul SemTxvevebSi ugulebelyofili iyo adgilobrivi gamocdileba da
erovnuli specifika. Sedegad miviღeT arastabiluri, yovelwliurad
cvladi kanonmdebloba, ramac nawilobriv am sistemaSic ganapiroba
garkveuli qaosi. Tumca miღweuli iqna garkveuli warmatebebic. gadaid-
ga nabijebi, raTa saganmanaTleblo sivrce met-naklebad misaღebi gax-des saqarTvelos yvela moqalaqisaTvis da Seiqmnas iseTi qseli sko-
lebisa, romlebic uzrunvelyofs sazogadoebrivi moTxovnilebis Sesa-
bamisi codnis miღebas. dღeisaTvis saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis sistema warma-
tebebTan erTad bevr xarvezsac Seicavs. ganaTlebis calkeuli darge-bi nawilobriv moSlilia da saWiroebs radikaluri sistemuri cvlilebe-bis Setanas. ganaTleba da mecniereba mudmivad moiTxovs barierebis gauq-mebas, rac gaafarToebs mobilobasa da mWidro kooperacias. Cvenma qveyanam kargad unda gaacnobieros aseTi evoluciis mxardaWeris aucilebloba. skolamdel dawesebulebebSi, zogadi da umaღlesi ganaTlebis sferoSi sayovelTaod aღiarebuli CarCoebis progresuli harmonizacia SeiZleba miღweuli iqnas miღebuli gamocdilebis gamoyenebiT, saerTo diplomebiT, sapiloto iniciativebiT da rac mTavaria dainteresebul kompetentur pi-rebs Soris dialogis warmarTviT.
gamoyenebuli literatura: 1. ganaTlebisa da mecnierebis saministros zogadi ganaTlebis re-
formebis strategiebi, Tb. 2010 2. gaz. ,,axali ganaTleba“, 2013 wlis 24-30 oqtomberi. qmediTi nabije-
bi momavalSic gagrZeldeba. 3. besik lorTqifaniZe, ramdenime mosazreba saganmanaTleblo sfero-
Si dagegmili zogierTi cvlilebis Sesaxeb. gaz. ,,axali ganaTle-
ba“, 2013 wlis 17-23 ianvari.
Ketevan Putkaradze
Modern Educational System Achievements, Problems and Prospects
Summary
A strong society is based on the power of learning and innovation. The article discusses the modern educational system, its achievements, problems and prospects.
40
Tamaz futkaraZe nato qiqava
aWaris saarqivo sammarTvelo saerTaSoriso urTierTobebi
aWaris saarqivo sammarTveloSi daculi unikaluri istoriuli
dokumentebis popularizaciis, aseve, muSaobis saerTaSoriso stan-
dartebis damkvidrebis TvalsazrisiT, umniSvnelovanesia sazღvarga-reTis qveynebis Sesabamis struqturebTan TanamSromloba da gamoc-dilebis gaziareba.
sabWoTa periodSi aWaris cenrtaluri saxelmwifo arqivisa da
sazღvargareTis arqivebTan raime saxis TanamSromloba SeuZlebeli iyo. spontanur xasiaTs atarebda mokavSire respublikebis arqiveb-Tan TanamSromlobac. am fonze mniSvnelovan faqtad SeiZleba CaiTva-
los is, rom 1971 w. 22 agvistos moskovSi gamarTuli arqivebis meSvi-de saerTaSoriso kongresis muSaobaSi monawileobdnen aWaris saar-
qivo dawesebulebis warmomadgendebic. cota mogvianebiT, 1977 wels
saqarTvelo moinaxula britaneTis nacionaluri arqivis direqtorma, doqtorma idma. igi ewvia aWaris regionalur arqivsac.
damoukidebeli saqarTvelos pirobebSi gaxda SesaZlebeli uf-ro srulfasovani urTierTobebis damyareba ucxoeTis saarqivo dawe-sebulebebTan. arqivis struqturaSi gaCnda saerTaSoriso urTier-
TobaTa mimarTulebis. 1998 wlis struqturuli reorganizaciis Se-
sabamisad Camoyalibda ,,erovnuli saarqivo fondis dokumentebis
dacvis uzrunvelyofis, informaciis da saerTaSoriso urTierTobe-
bis ganyofileba“, Tumca male aღniSnul ganyofilebas CamoSorda
saerTaSoriso urTierTobebis funqcia da ewoda ,,erovnuli saarqivo
fondis dacvis uzrunvelyofis, informaciis ganyofileba (asscsa, fondi 1041, an. 1. saqme 1826. furc. 45)
aღniSnuli ganyofilebis formirebis Semdeg, 1999 wlis ivnisSi aWaris saarqivo sammarTvelos estumra TurqeTis arqivebis genera-luri gaerTianebis direqtoris moadgile nejaT aqtaSi. stumris
miღebisas moewyo Sesabamisi werilobiTi da fotodokumentebis gamo-
fena, Sedga saubari, romelic Seexeboda TurqeTis arqivebsa da wig-
nsacavebSi samxreT-dasavleT saqarTvelos Sesaxeb arsebul dokumen-tebs. daisva sakiTxi dasaxelebuli dokumentebis aslebis Semotanis
Sesaxeb, ganxorcielda sapasuxo vizitebic, Tumca ver moxerxda Cana-fiqris ganxorcieleba. arc raime saxis TanamSromlobis dokumenti-
saTvis mouweriaT xeli (asscsa, f. 1041, an.1, s. 1871, furc.172, 173, 174-175). faqtobrivad, 2010 wlamde urTierTTanamSromlobis memoran-dumi arcerT ucxour arqivTan ar gaformebula.
41
saerTaSoriso urTierTobebis ganviTareba-gaaqtiurebas gansa-
kuTrebuli yuradღeba mieqca 2010 wlidan. swored am wels, aWaris mTavrobis 2010 wlis 17 ivnisis N 20 dadgenilebiT Camoyalibda
,,sazღvargareTTan, sazogadoebasTan urTierTobisa da sainformacio
teqnologiebis ganyofileba“, xolo momdevno 2011 wels ,,publika-
ciisa da dokumentebis gamoyenebis ganyofilebasTan“ (romelic damo-
ukidebeli struqturuli erTeulis saxiT arsebobda 1990-iani wle-
bidan) gaerTianebis bazaze Camoyalibda ,,sazღvargareTTan, sazoga-
doebasTan, masmediasTan urTierTobis, dokumentebis publikaciis da
gamoyenebis ganyofileba“. ganyofilebis CamoyalibebisTanave daiwyo aqtiuri muSaoba ucxo-
eTis centralur Tu regionalur arqivebTan saarqivo da samecniero kontaqtebis dasamyareblad. pirveloba am TvalsazrisiT wilad xvda
bulgareTs. 2008 wlis ivnisSi Catarda aWaris deda samSoblosTan
dabrunebis 130 wlisTavisadmi miZღvnili pirveli saerTaSoriso sa-
mecniero konferencia, romlis muSaobaSi qarTvel arqivistebTan da
mkvlevarebTan erTad monawileobdnen bulgareTis, ruseTis, TurqeTis saarqivo da sxva samecniero dawesebulebaTa warmomadgenlebi.
momdevno wlebSi tradiciad iqca saerTaSoriso samecniero kon-ferenciebis Catareba. gafarTovda konferenciebis muSaobaSi monawi-le ucxoel mkvlevarTa monawileobis masStabebic. bulgarel da
rus kolegebs SemouerTdnen avstrieli, makedoneli da somexi kole-
gebic. 2011 wlis 30-31 maiss Catarda aWaris saarqivo sammarTvelos, blagoevgradis neofit-rilskis universitetisa da baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis erToblivi saerTaSoriso
konferencia ,,saqarTvelo-bulgareTi, istoriuli paralelebi“. es
konferencia iyo rogorc ucxoeTTan, ise saqarTvelos saswavlo da-wesebulebebTan SemoqmedebiTi TanamSromlobis naTeli magaliTi.
konferenciis dasrulebidan ramodenime dღis Semdeg, 2011 w. 2 ivniss saarqivo sammarTvelos estumrnen blagoevgradis universitetis de-
legacia mariana piskovas, kristina popovas, milena angelovas, anas-tasia paSovas, nurie muratovas da pier vodeniCarovis Semadgenlo-
biT, maTgan ori - mariana piskova da milena angelova kvlav estum-
rnen saarqivo sammarTvelos 2014 w. 5 seqtembers.
42
saarqivo sammarTvelos stumrobdnen agreTve makedoneli somexi,
berZeni da avstrieli da poloneli kolegebi. 2013 wlis 1 maiss aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqve-
uwyebo dawesebuleba-saarqivo sammarTvelos ewvia britaneli mkvleva-ri robert l. jermeni. igi ukve wlebia muSaobs britaneTis arqivebSi, saqarTvelosa da kerZod Cvens regionTan dakavSirebuli saarqivo do-kumentebis moZiebasa da gamoqveynebisaTvis. Sexvedris dros daisva britaneTis arqivebSi saqarTvelos Sesaxeb daculi masalebis Semdgomi kvleva-Ziebis gaღrmavebis gzebisa da SesaZleblobebis sakiTxi.
aWaris saarqivo sammarTvelos saerTaSoriso kavSirebis
gaღrmavebisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda evrokavSiris
elCis filip dimitrovis stumrobas baTumSi 2014 wlis 10 ivliss. igi Sexvda arqivistebs da SoTa rusTavelis saxelmwifo universite-
tis profesor-maswavleblebs. Sexvedris iniciatori iyo Tavad ev-
rokavSiris elCi, romelmac damswre sazogadoebas miuloca evrokav-SirTan asocirebis xelSekrulebis gaformeba da isaubra im ekono-
mikur da politikur sargebelze, rasac saqarTvelo miiღebs evro-kavSirTan asocirebis xelSekrulebis gaformebis Semdeg. saubari Seexo saarqivo sammarTveloSi dacul osmaluri periodis dokumen-tebis mniSvnelobasac.
43
saerTaSoriso samecniero konferenciebi Catarda momdevno 2012, 2013, 2014 wlebSic.
arqivistebi saerTaSoriso konferenciaze, 2013 w. agvisto
44
arqivistebi saerTaSoriso konferenciaze, 2014 w. seqtemberi
konferenciis masalebi gamoica calke krebulebis saxiT.
45
samecniero kontaqtebis gaღrmavebam dღis wesrigSi daayena ur-TierTTanamSromlobis memorandumebis momzadebisa da gaformebis au-cileblobis sakiTxi.
2010 wlis 1 noembers, bulgareTSi. sofiaSi xeli moewera aWaris ar saarqivo sammarTvelosa da saxelmwifo saagento ,,arqivebs” (bul-gareTi) Soris urTierTTanamSromlobis memorandums. dokuments xe-li moaweres: aWaris ar saarqivo sammarTvelos ufrosma kaxaber sur-gulaZem, saxelmwifo saagento ,,arqivebi”-s Tavmjdomarem - prof. gi-orgi bakalovma da blagoevgradis teritoriulo arqivis ganyofile-bis gamgem – petre stanevma.
memorandumis xelmowera sofiis (bulgareTi) arqivTan
memorandumis farglebSi SesaZlebeli gaxda baTumeli arqivis-
tebis staJireba bulgareTSi. 2013 wlis april-ivnisSi bulgareTis saxelmwifo arqivSi staJireba gaiara profesorma Tamaz futkaraZem.
aseTive memorandumi gaformda sxva qveynis arqivebTanac. 2010 wlis 24 dekembers ukrainaSi, q. odesaSi xeli moewera aWaris ar sa-arqivo sammarTvelosa da odesis samxareo saxelmwifo arqivebs So-
ris urTierTTanamSromlobis memorandums, xolo 2012 wlis 31 iv-liss msgavs dokuments xeli moewera Stiriis miwis (gracis, avstria) samxareo arqivTanac. memorandumis farglebSi daiwyo saarqivo sfe-roSi mxareebis TanamSromloba, informaciebis gacvla da progresuli gamocdilebis gaziareba.
rogorc cnobilia, sofiaSi, kiriles da meTodes saxelobis bib-
lioTekaSi daculi iyo me-16-18 saukuneebis osmaluri dokumentebi
samxreT-dasavleT saqarTvelos Sesaxeb. amitom gansakuTrebuli mniS-vneloba eniWeboda swored am samecniero dawesebulebasTan daaxloe-bas. mcdelobas Sedegic moyva. 2013 wlis 20 ivniss sofiaSi (bulgare-Ti) xeli moewera aWaris avtonomiuri respublikis saarqivo sammarTve-losa da sofiis wminda kiriles da meTodes saxelobis erovnul bib-lioTekas Soris urTierTTanamSromlobis memorandums. aღniSnul do-kuments xeli moaweres: guram salaZem (aWaris ar saarqivo sammarTvelos
46
ufrosi) da boriana qristovam (sofiis kiriles da meTodes erovnuli biblioTekis direqtori). xelmoweris ceremonials eswrebodnen: bul-gareTSi saqarTvelos elCis movaleobis Semsrulebeli irine burduli, saarqivo sammarTvelos ufrosis moadgile jaba beriZe da sazogadoe-basTan, masmediasTan, sazღvargareTTan urTierTobis, dokumentebis ga-moyenebisa da publikaciis ganyofilebis ufrosi Tamaz futkaraZe.
memorandumis xelmowera sofiis (bulgareTi) biblioTekasTan
2011 w. 23 marts saarqivo sammarTvelo maspinZlobda SvedeTis biznesis centris warmomadgenlobiT delegacias centris direqto-
ris aleqsander hiusbais xelmZღvanelobiT. stumrebma gamoTqves aWa-ris saarqivo sammarTvelosTan TanamSromlobis survili da warmo-
adgines Zmebi nobelebis kompania ,,branobelebi“-s saerTaSoriso veb-gverdis Seqmnis proeqti, romelSic Tavs moiyrida biznesis istori-asTan dakavSirebuli werilobiTi da fotodokumentebi. Sexvedraze
miღweuli SeTanxmebis safuZvelze ganxorcielda sapasuxo viziti. 2011 wlis 28 agvistodan 2 seqtembramde stokholmis biznesis isto-
riis centris miwveviT SvedeTis samefoSi imyofeboda delegacia, romel-sac iusticiis saministros erovnuli arqivis generaluri direqtori Teona iaSvili xelmZRvanelobda. delegaciis SemadgenlobaSi iyvnen: aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba ‐ saarqivo sammarTvelos ufrosi Tengiz cincqilaZe da baTumis Zmebi no-belebis saxelobis teqnologiuri muzeumis xelmZRvaneli Temur tunaZe. SvedeTis samefoSi vizitis dros delegacias Sexvedrebi hqonda stok-holmis biznesis istoriis centris xelmZRvanelTan aleqsandre hiusba-isTan, SvedeTis erovnuli arqivis direqtorTan biorn jordelTan da mis moadgilesTan ana‐karen hermadosTan.
47
SvedeTis biznesis istoriis centri
Sexvedrebi gaimarTa agreTve Zmebi nobelebis muzeumSi, SvedeTis sa-mefos mecnierebaTa akademiaSi da samxedro arqivSi. saqarTvelos erov-nulma arqivma, aWaris ar mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba ‐ saarqivo sammarTvelom da baTumis Zmebi nobelebis saxelobis teqnologiurma mu-zeumma SvedeTis kulturis saministroSi stokholmis biznesis istoriis centrTan gaaformes TanamSromlobis memorandumebi.
memorandumis gaformeba SvedeTis biznesis istoriis centrTan
2013 wlis noemberSi miღweul iqna SeTanxmeba ukrainis saxel-mwifo arqivTan urTierTTanamSromlobis memorandumis gaformebis
Sesaxeb, magram ukrainaSi ganviTarebulma politikurma procesebma mniSvnelovnad Seferxa es procesi.
miღweulia sityvieri SeTanxmeba ruseTis saxelmwifo istoriul
arqivTan (mdebareobs peterburgSi), sadac daculia uamravi dokumen-
ti samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis Sesaxeb. am mizniT, 2014 wlis noemberSi peterburgSi imyofeboda saarqivo sammarTvelos gan-
yofilebis ufrosi Tamaz futkaraZe, romelmac Camoitana kavkasiis
Sesaxeb iq daculi dokumentebis anawerebi. zemoTaღniSnul arqiveb-
48
Tan gaformebuli urTierTTanamSromlobis memorandumebis safuZvel-ze SesaZlebeli gaxada ucxoeTSi arsebuli xelnawerebiTa da saar-qivo dokumentebiT aWaris centraluri saxelmwifo arqivis fonde-bis gamdidreba.
saarqivo sammarTvelo periodulad maspinZlobs sazღvargare-Tis qveynebis saarqivo dawesebulebebis delegaciebs. mudmivad muSa-obs ucxoeTis qveynebis analogiur dawesebulebebTan TanamSromlo-
bis damyarebisa da gaღrmavebis mimarTulebiT, aqtiurad monawile-
obs saerTaSoriso konferenciebSi, forumebSi, kongresebSi, mrgval
magidebSi. mimdinareobs aqtiuri muSaoba „arqivebis saerTaSoriso
sabWoSi“ (ICA) gasawevrianeblad.
gamoyenebuli wyaroebi:
1. asscsa, fondi 1041, an. 1. saqme 1826 2. asscsa, f. 1041, an.1, s. 1871
Tamaz Putkaradze Nato Kikava
Archives Administration of Ajara International relations
Summary For populatization of unique historical documents protected in archives administration of Ajara, also in terms of establishing international standarts of work, it’s essential to cooperate and share of experiences with relevant bodies of foreign countries. The article deals with the cooperation issues between Archives Administration of Ajara and Archival and Science institutions of foreign countries.
49
cici cincaZe
saarqivo sammarTveloSi daculi petre sulaberiZis piradi fondi (mimoxilva)
saarqivo sammarTvelo yovelTvis aqcevda gansakuTrebul yu-
radღebas piradi fondebiT centraluri saxelmwifo arqivis gamdid-
rebas. arqivis xelmZღvanelebis mier sxvadasxva organizaciebisa da saxelmwifo dawesebulebebisadmi periodulad igzavneboda Sesabami-
si Sinaarsis werilebi, Txovnebi, mimarTvebi. Sedegmac ar daayovna. centralur arqivSi saxelmwifo Senaxvaze Semovida gamoCenil pi-
rovnebaTa, kulturis, mecnierebis, ganaTlebis, janmrTelobis sfe-
ros damsaxurebuli muSakebis, sazogado Tu saxelmwifo moღvaweebis piradi fondebi. maT Sorisaa aWaris assr xelovnebis da kulturis
damsaxurebuli moღvawis petre nikolozis Ze sulaberiZis pirad fondi.
petre sulaberiZis piradi fondi (f. № r-335) aWaris centralur
saxelmwifo arqivSi Semovida 1989 wels. fondSi iricxeba 65 saqmeTa
erTeuli, romlebSic warmodgenilia avtoris Sromebi, leqsebi, mo-gonebebi, moxsenebebi, statiebi, biografiuli monacemebi, piradi ma-salebi.
petre sulaberiZe daibada 1927 wels. 1956 wels daamTavra S. rusTavelis saxelobis baTumis saxelwifo pedagogiuri institu-
ti. 1950-56 wlebSi swavlisgan mouwyvetlad muSaobda Tbilisis sa-xemwifo universitetis dasasvenebel saxlSi cixisZiris kultmasiu-ri muSaobis organizatorad. sxvadasxva dros muSaobda
sazogadoeba „codnis“ aWaris ganyofilebaSi, baTumis navTobga-dasamuSavebeli qarxnis kulturis sasaxleSi mxatvruli TviTmoqme-
debis organizatoris, gamgeobis Tavmjdomaris, aWaris simღerisa da cekvis saxelmwifo ansamblis direqtoris, maswavlebelTa saxlis direqtoris Tanamdebobebze. paralelurad iyo aWaris saxelwifo fi-
larmoniis msaxiobi, agitatori, dramatuli koleqtivebis xemZღva-neli, mravali literaturul-musikaluri kompoziciis avtori da
damdgmeli. kerZod: „SoTa rusTaveli“, akaki wereTeli“, „galaqtion
tabiZe“, ilia WavWavaZe“ da mravali sxva. SoTa rusTavelisa da misi
ukvdavi poemis - ,,vefxistyaosnis“ Sesaxeb Catarebuli aqvs aTeulo-
biT leqcia-konceti moskovSi, xersonSi, esendukSi, xabarovskSi, so-fiaSi da sxvagan. gamocamuli aqvs leqsebis ramodenime krebuli.
aqtiurad TanamSromlobda presasTan, wlebis ganmavlobaSi iyo sab-
WoTa kavSir - bulgareTis megobrobis sazogadoebis aWaris ganyofi-
lebis erT-erTi xelmZღvaneli.
50
petre sulaberiZe gardaicvala 1984 wlis 28 ivniss. mosaxleoba
didi gulistkiviliT gamoeTxova ღvawlmosil da damsaxurebul pi-rovnebas.
rogorc iTqva, p. sulaberiZis pirad fondSi inaxeba 65 saqmeTa erTeuli.
saqme № 1- Si (84 furcli) warmodgenilia naSromi ‘’kalmasoba
qarTuli simღerisa da cekvisa“, romelic aWaris m. kuxianiZis saxe-
lobis simღerisa da cekvis damsaxurebuli ansablis 60 wlis iubi-
les eZღvneba. (petrem misi dasruleba ver moaswro. es saqme bolomde misma qaliSvilma manana sulaberiZem miiyvana). wignSi organuladaa
CarTuli im pirovnebaTa biografiuli cnobebi, vinc amagi dasdo
ansablis daarsebasa da mis SemoqmedebiT winsvlas. 60 wlis manZilze
ansablma moamzada da Seasrula 500-ze meti sagundo simღera, 100-ze meti cekva, Caatara uamravi koncerti, triumfiT moiara bulgareTi, poloneTi, Cexoslovakia, dania, germania, egvipte , siria, albaneTi. zemoTdasaxelebuli wignis Sesavali (xelnaweri) warmodgenilia
saqme № 2 -Si. momdevno saqmeebSi (saqme № 3, 4, 5, 6,7) warmodgenilia mosam-
zadebeli wignebis saorentacio Tematuri gegmebi, naSromebi mirian CxikviSvilis, enver xabaZis, gulnara noღaidelis Sesaxeb.
petre sulaberiZis leqsebis krebuli „ros ocneba striqonebSi iღvreboda“, „akrostixuli da majamuri leqsebi“ gamouqveynebeli
“araukaria“ daculia aღniSnuli fondis me-8, 9, 10, 11 saqmeebSi. ama-ve saqmeebSia saqrTvelos saxalxo artistis gaioz gogiberiZis
dabadebis 60 da sasceno moღvaweobis 40 wlisTavisadmi miZღvnili
misalmebis nawili da petre sulaberiZis leqsi „gaioz gogiberiZes“. sxva saqmeebSi warmodgenilia moxsenebebi, sazeimo sxdomebze
warmoTqmuli sityvebi (‘’bulgareTis saxalxo respublika’’, ‘’bulga-
rel xalxTa dღesawauli’’ da sxva) (saqme № 12, 13, 14), ‘’Sinmousvlel
ZmaTa saxlis’’ aSenebis, keTilmowyobis da samuzeumo eqspoziciis
gegma, saleqcio Temebis xelnawerebi, moxsenebiTi baraTi bulgareT-
Si mogzaurobis Sesaxeb (saqme № 15, 16, 17, 18), samxedro nawilebSi
wakiTxuli leqciebis programa, politikuri swavlebis sakonsulta-
cio jgufis muSaobis gegma da Tezisebi, Canawerebi akaki wereTlis
poeziis Sesaxeb (saqme № 19, 20, 21) da a. S. sagazeTo statiebi, p. sulaberiZis gamouqveynebeli statia ,,gan-
daganas ostati“, turistuli mogzaurobis da „aWaris simღerisa da cekvis saxelmwifo ansablis moღvaweobis amsaxveli masalebi da
dღiurebi, saqarTvelos qalaqebsa da moskovis literatorTa centra-
lur saxlSi literaturul-musikaluri kompoziciis „SoTa rusTa-
velis“ CatarebasTan dakavSirebuli mimowerebi da mimarTvebi war-
modgenilia №22-23-24-25-26-27-28-29, 30 32-33-34 saqmeebSi, xolo 35-
51
45 saqmeebSi daculia p. sulaberiZis cxovrebisa da moღvaweobis am-saxveli biografiuli monacemebi, misi gardacvalebisa da dakrZal-
vis dros warmoTqmuli sityvebi, leqsebi depeSebi, werilebi. momdev-
no (46-63 saqmeebi) saqmeebSi daculia masalebi fondSemqmnelis Sesa-
xeb. aqvea p. sulaberiZisadmi miZღvnili leqsebi da werilebi: ,,saqmeman Senman damawerina’’, „Cemi petre’’, ,,iyav meufe STambeWdavi ღonisZiebebi-sa’’, ‘’Zvirfasi’’, petre sulaberiZis xsovnas’’ da sxva. aqvea daculi si-
gelebi, diplomebi, mosawvevi baraTebi, avtobiografia, leqcia-koncer-tebis afiSebi, recenziebi da sxva saintereso masalebi.
amrigad, saarqivo sammarTveloSi dacul piradi Semadgenlobis
fondebs Soris dokumentebis simravliT, piradi cxovrebisa da im-droindeli viTarebis amsaxveli masalebis siuxviT gamorCeulia pet-re sulaberiZis fondi.
piradi fondebis moZieba da damuSaveba moiTxovs yoveldღiur Zalisxmevas, Sromasa da pasuxismgeblobas. piradi fondebi saarqivo
dawesebulebebis oqros fonds ganekuTvneba. vimedovnebT, rom sazo-gadoebriobis warmomadgenlebi gaiTaviseben mis mniSvnelobas da xels Seuwyoben piradi warmoSobis fondebiT saarqivo sammarTvelos centraluri saxelmwifo arqivis fondsacavebis Sevsebasa da gamdid-rdebas.
gamoyenebuli wyaroebi:
asscsa, f. № r-335, saqmeebi № 1-65
Tsitsi Tsintsadze
Peter Sulaberidze private fund protected in Archives Administration (review)
Summary
Among the private funds protected in Archives Administration is Peter Sulaberidze private fund, which is distinguished by the large number of documents, private life and materials reflecting of that time situation. The article deals with the life and work of Peter Sulaberidze.
52
marina jinWaraZe
kulturis da civilizaciis cnebaTa gansxvavebuli aspeqtebi
kulturisa da civilizaciis cnebaTa analizis uaxlesi Teorie-bi gansakuTrebul interess iwveven Tanamedrove etapze. isini safuZ-
vlad udevs kacobriobis istoriis axal gaazrebas, sxvadasxva kul-turebisa Tu civilizaciebis tipologiur danawevrebas da maT So-ris arsebuli kulturuli memkvidreobis problemis Seswavlas. cnebebi "civilizacia" da "kultura" gaCnda humanitaruli azrov-nebis adreul etapze. Tumca isini Tavdapirvelad ar warmoadgendnen
istoriul-filosofiur kategoriebs. miuxedavad imisa, rom es cnebebi Tavisi ღrma SinaarsiT gansxvav-
debian erTmaneTisagan, mainc Zalian rTulia mkveTri xazis gavleba
kulturasa da civilizacias Soris. orive adamianuri moღvaweobis sferoa, orive aღniSnavs adamianur progress, anu yvelafer imas, ra-sac miaღwia adamianma cxovelisagan gansxvavebiT da rac daamata bu-nebas. kulturisa da civilizaciis urTierTmimarTebis Sesaxeb arse-buli koncefciebi pirobiTad SeiZleba sam jgufad davyoT. a. kon-
cefciebi, romlebSic aღniSnuli cnebebi sinonimuri mniSvnelobiT moixmareba. iseve rogorc sxva terminebis SemTxvevaSi termini civi-
lizaciac moeqca samecniero mimoqcevaSi, Camoyalibda cnebad da Sei-Zina kulturis cnebis sinonimis mniSvneloba. b. meore jgufis Teori-
ebis mixedviT, kulturisa da civilizaciis cnebebi sinonimebi ki ar
arian, aramed upirispirdebian erTmaneTs. g. mesame jgufis Teoriebis
mixedviT, kulturisa da civilizaciis urTierTmimarTebis kidev er-
Ti Tvalsazrisi arsebobs, romlis mixedviTac kultura da civili-
zacia warmoadgens erTis gansxvavebul mxareebs. imisaTvis, rom naT-lad gamoCndes kulturasa da civilizacias Soris arsebuli mimar-
Teba, saWiroa ganvmartoT kulturisa da civilizaciis cnebebi. kulturis cnebis uamravi ganmarteba arsebobs. ra Tqma unda, am-jerad, Cven ar SevudgebiT TiToeuli maTganis analizs da klasifi-
kacias, magram davZenT, rom kulturis gansazღvrebis aseTi simravle gamowveulia Tavad kulturis fenomenis sirTuliTa da mravalfe-
rovnebiT, misi roliTa da mniSvnelobiT adamianisa da sazogadoebis cxovrebaSi. kulturis cnebis Sinaarsi istoriulad icvleboda da
TandaTan mdidrdeboda sawinaaღmdego gansazღvrebebiT. kulturis cnebis Tanamedrove mniSvnelobis Camoyalibebamde am cnebam saintere-so gza gaiara. Cveni mizania kulturis cnebis warmoSobisa da ganvi-Tarebis es gza mokled davaxasiaToT.
53
termini "kultura" aღmocenda laTinuri sityvidan cultura, rac niSnavda niadagis damuSavebas, mis kultivirebas e.i. aღniSnavda bu-nebriv obieqtSi adamianis zemoqmedebiT gamowveul cvlilebebs, gan-sxvavebiT im cvlilebebisagan, rac gamowveulia bunebrivi mizezebiT.
amJamad, kulturis cneba aღniSnavs sazogadoebis, SemoqmedebiTi Za-
lebisa da adamianuri SesaZleblobebis istoriulad gansazღvrul
dones, rac gamoxatulia cxovrebis organizaciisa da adamianTa moq-
medebis tipebsa da formebSi, agreTve maT mier Seqmnil materialur
da sulier faseulobebSi. amitom, rogorc aღniSnavda n. berdiaevi -kulturis arsis gageba SeiZleba mxolod adamianis, planetaze
mcxovreb xalxTa moღvaweobis prizmis gavliT. kultura adamianis gareSe ar arsebobs. igi dasabamidan dakavSirebulia adamianTan da
aღmocenebulia im mizniT, rom is mudmivad miiswrafvis Tavisi cxov-
rebis da moqmedebis miznis Ziebisken, sakuTari Tavis da im samyaros
srulyofisaken, sadac cxovrobs (sorokini p., 1992:220). sityva kul-
tura praqtikulad TiToeuli adamianis leqsikonSi gvxdeba, magram am cnebaSi sruliad sxvadasxva azrs deben: erTni mxolod sulieri
cxovrebis faseulobebs gulisxmoben, meoreni ufro aviwroveben am cnebas da miakuTvneben mxolod xelovnebis, literaturis niSnebs, mesameni zogadad moisazreben garkveul ideologias. kulturas, rogorc movlenas Seiswavlis mravali konkretuli
mecniereba - arqeologia, eTnologia, istoria, sociologia. agreTve
mecnierebebi, romlebic Seiswavlian Semecnebis sxvadasxva formebs - filosofia, xelovneba, esTetika, morali, religia da a. S. TiToeu-
li konkretuli mecniereba qmnis garkveul warmodgenas kulturaze, rogorc Tavis kvlevis saganze. kulturis cnebis gverdiT, kulturologiaSi farTod gamoiyeneba
civilizaciis cneba. rogorc samecniero literaturaSi aღiniSneba, dღes civilizacia dominirebad kulturul-istoriul kategoriad iq-
ca. yuradღeba xalxebidan da qveynebidan gadatanili iqna ufro did
struqturebsa da procesebze, romlebic civilizaciis masStabebSi Tavsdeba. sityva "civilizacia" warmodgeba laTinuri sityvisagan "cvilis", rac "saqalaqo", "samoqalaqos" niSnavs. antikur epoqaSic da Sua sau-kuneebSic es sityva ixmareboda cneba "silvatikus"-is sawinaaღmde-god, rac velurs, uxeSs niSnavda. aqedan Cans, rom ukve im uZveles periodSi adamianebi erTmaneTisagan ganasxvavebdnen ganviTarebul
cxovrebas da uxeS, barbarosul yofas. XVIII s-dan sityva "civiliza-
cia" mtkiced mkvidrdeba istorikosTa leqsikonSi. amasTan erTad, iw-yeba civilizaciebis Sesaxeb sxvadasxva Teoriebis Camoyalibeba. es
procesi dღemde grZeldeba.
54
rogorc aღiniSna, samecniero literaturaSi calke kvlevis saga-
nia am ori cnebis rogorc urTierTmimarTebis, ise maTi dapirispire-bis sakiTxi. Cven SevecdebiT es gansxvavebuli mosazrebebi ramdenime mecnieruli SexedulebiT warmovadginoT. am mxriv mniSvnelovania i.
Spengleris koncefcia, romelic kulturasa da civilizacias kacob-riobis arsebobis sxvadasxva monacvle epoqebad ganixilavda. kultu-ris ganviTarebis bolo stadias Spengleri civilizacias uwodebs.
"yovel kulturas aqvs Tavisi civilizacia"- werda i. Spengleri. ro-
gorc mcenaris, cxovelis an adamianis SemoqmedebiT cxovrebas auci-
leblad mosdevs daღmasvla, ise yoveli kulturis gafurCqvnas mos-devs kulturis ZalTa gamofitva. civilizacia aris gardauvali bedi
kulturisa". (Шпенглер О., 1993:30) kulturasa da civilizacias Soris arsebuli gansxvavebis da mi-marTebis Sesaxeb sainteresoa n. berdiaevis Tvalsazrisi. n. berdiaevi
civilizacias kulturis potenciur mtrad miiCnevda, Tumca ar gamo-
ricxavda maT Tanaarsebobasac. "rogorc kulturis epoqaSi arsebobs
civilizacia, aseve civilizaciis epoqaSi arsebobs kultura"- werda berdiaevi. civilizacia da kultura kacobriobis istoriis manZilze Tanaarsebobdnen da mainc gansxvavdebodnen erTmaneTisagan. civili-
zacia iTrevs da xrwnis kulturas, xdis mas meqanikurs, masobrivs, iseTive umisamarTos, rogorc Tavad aris"(Бердяев и.,1907:70) a. toinbi kulturas civilizaciis Semadgenel nawilad miiCnevda, Tumca mas yvela kulturuli tipi Tavisi civilizaciis sqemaSi ar
mouqcevia, riTac, faqtobrivad gamijna kultura civilizaciis zoga-di formisagan. kulturisa da civilizaciis cnebebis gansxvavebis safuZveli
kulturis rTuli, mravalferovani bunebaa. kultura erTiania, mag-ram mas mravali Sre da aspeqti aqvs, rac gansxvavebuli Semoqmedebi-Ti aqtivobis produqtia. aqedan gamomdinare gansxvavebulia maTi xa-
siaTi, funqcia da daniSnuleba. kultura ganxorcielebul ღirebu-lebaTa samyaroa. masSi gamoiyofa urTierTsaWiro, magram gansxvave-buli mxareebi, romlebic kacobriobis realur istoriaSi xSirad upirispirdebian kidevac erTmaneTs. kulturis rogorc mTelis Sig-
niT gamoiyofa sami Sre. materialuri kultura, socialuri kultura
da sulieri kultura. unda iTqvas, rom maT Soris martivi mimarTeba
ar arsebobs. materialuri keTildღeoba yovelTvis ar aris maღali
sulierebis, sulieri kulturis piroba, rom xSirad materialuri
da socialuri kulturis aღmavlobas mohyolia sulieri kulturis krizisi. civilizacia kulturis materialuri da socialuri Sreebis
aღmniSvneli cnebaa. aღniSnuli cnebis gamoyenebas am mniSvnelobiT
xeli Seuwyo sityvis etimologiurma mniSvnelobam, rac dakavSire-bulia qalaqTan, romlis saxelTanac asociredeba maღali teqnikuri
55
da sayofacxovrebo done, industrializacia, urbanizacia, adamianTa komunikaciisa da moraluri urTierTobebis deficiti da sxva. da bolos, unda aღiniSnos, rom kulturasa da civilizacias So-ris gansxvaveba ramdenadme pirobiTi xasiaTisaa. kulturis srulyo-
fa SeuZlebelia civilizaciis gareSe, xolo kulturis daqveiTeba principulad safrTxes qmnis civilizaciisaTvis. kultura civiliza-
ciis bazaze xorcieldeba, meore mxriv, isic cxadia, rom civiliza-
cia safrTxeSi vardeba, roca qreba urTierTgagebis kulturuli pa-
Tosi. civilizacia ganixileba ara rogorc TviTmizani, aramed ro-gorc aucilebeli baza kulturuli srulyofisaTvis.
gamoyenebuli literatura:
1. sorokini p., "adamiani. civilizacia. sazogadoeba," Tb., 1992. 2. yulejiSvili a., "kulturologia", Tb., 2001. 3. meJuevi v., "kultura da istoria" m., 1977. 4. qerqaZe d., "lokalur civilizaciebis TeoriaTa kritika" Tb., 1978. 5. Шпенглер О., " Закат Европы "- М.,1993. 6. Бердяев И. " Новое религиозное сознание И общественность", 1907.
Marina Jincharadze
Different aspects of culture and civilizaton concepts
Summary
The theme ,,different aspects of culture and civilization concepts” deals with interrelation as well as the controversy between culture and civilization concepts. There is represented various researchers different concepts that are related to this problem.
56
saarqivo dokumentebi
uwyebani
muhajirTa miwis nakveTebisa, romlebic gacemul iqna ijariT 1887 wels
quTaisis guberniis miwaTmoqmedebisa da saxelmwifo qonebis sammar-Tvelos (miwaTmoqmedebis) fondi
(saarqivo dokumentebi daculia quTaisis centralur saxelmwifo ar-
qivSi. mogvawoda inga eliavam, Targmna nato qiqavam)
kintriSis ubani
#
soflis dasaxeleba, yofili mflobele-bis saxeli da gvari
sad mdebare-
obs qoneba, ramdenia nak-
veTi, TiToeu-li maTganis miaxloebiTi
farTobi
vis da ramde-nad gadaeca
qoneba ijariT
SeniS
vna
sofeli aWyva
1. suleiman iusuf
oღli 2 nakveTi, maT
Soris: 1 – 3 donumi, 1 – 31/2donumi
ijariT iqna gadacemuli ga-damdgar lei-tenant polkov-nik solovcovs 4 rublad
Tanxa
amouღebulia
2. arif tofal oღli 2 nakveTi, maT
Soris:1-3 do-numi, meore - 2 donumi
masve 8 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
3. osman xarat oღli 2 nakveTi, maT
Soris:1-4 do-numi, meore -2 donumi
masve 3 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
4. dursun Caxmax oღli 3 nakveTi, maT
Soris:1-2 do-numi, meore -11/2 donumi, me-same-21/2 donu-mi
masve 5 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
5. suleiman, dursun da 6 nakveTi, maT masve 6 rub- Tanxa
57
xusein xarat oღli Soris:2-2do-numi, 3-21/2 do-numa da erTi
- 3 donumi
lad amouღebulia
6. beqir muxel oღli 1 nakveTi - 6 donumi
masve 4 rub-
lad da 50 kap. Tanxa
amouღebulia
7. muhamed xinikaZe 5 nakveTi, maT
Soris: 3- 11/2
donumi da 2 – 1 donumi
masve 3 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
8. dilber muxel oღli 1 nakveTi - 3 donumi
leitenant polkovnik so-
lovcevs 1 rublad da 50 kap.
Tanxa
amouღebulia
9. beqir kara memed oღli
1 nakveTi - 3 donumi
masve 2 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
10 xasan mus oღli 1 nakveTi - 2 donumi
masve 1 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
11 loman kor oღli 1 nakveTi - 3 donumi
masve 2 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
12 husein Cerqezi 1 nakveTi - 21/2 donumi
masve 1 rub-lad da 50 kap.
Tanxa
amouღebulia
13 aslan bairaxtar kir-Cxeli
2 nakveTi, maT
Soris: 1-2 donumi, 2-11/2
masve 2 rub-lad da 50 kap.
Tanxa
amouღebulia
14 suleiman kirCxeli 1 nakveTi - 2 donumi
leitenant polkovnik so-
lovcevs 1 rublad
Tanxa
amouღebulia
15 salix kirCxeli 1 nakveTi - 3 donumi
masve 2 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
16 gembriel oღli kir-Cxeli
1 nakveTi - 3 donumi
masve 2 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
17 memi gemriel oღli 1 nakveTi - 4 donumi
masve 4 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
58
18 dursun kirCxeli 1 nakveTi - 4 donumi
masve 5 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
19 karCxal kor-oღli 1 nakveTi - 3 donumi
masve 4 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
20 xasan genJal oღli 1 nakveTi - 5 donumi
masve 6 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
21 xusein genJal oღli 1 nakveTi - 3 donumi
masve 3 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
22 memia qarcivaZe 1 nakveTi - 3 donumi
masve 4 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
23 iusuf kali oღli 1 nakveTi - 4 donumi
masve 5 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
24 xusein kirCxeli 1 nakveTi - 5 donumi
masve 6 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
25 ali bairaxtar kir-Cxeli
1 nakveTi - 4 donumi
masve 5 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
26 ahmed da xasan kir-Cxeli
1 nakveTi - 3 donumi
masve 9 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
27 ali keSi oღli 1 nakveTi - 8 donumi
estate kobala-
Zes 3 rublad Tanxa
amoღebulia
28 dilber koCal oღli 1 nakveTi - 15 donumi
lazare nurun-
jis 10 rublad Tanxa
amouღebulia
29 arif kirCxeli 1 nakveTi - 16 donumi
apostol mariz
oღlis 15 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
30 xasan mus oღli 1 nakveTi - 3 donumi
abram tolas
oღlis 5 rub-lad
Tanxa
amouღebulia
31
sul: 133 rub-li
59
sof. xalvaSi
1. melex osman Cilak
oღli 1 nakveTi - 4 donumi
memed bagrat
oღlis 2 rub-lad
2. xasan qobul oღli 5 nakveTi - maT Soris: 4 -1 donumi, da 1 – 3 donumi
memed ali va-
saZes 2 rub-lad
3. iusuf xokeraZe 5 nakveTi, maT Soris: 3-2 donumi, da 2 – 1 donumi
masve 3 rub-lad
4. memed emin oღli 2 nakveTi, 11/2
da 11/2 husein kar
oღli 3 rub-lad
5. memed koxeraZe 2 nakveTi - 2 donumi
memed gorde-
laZe 3 rub-lad
6. xasan guCmaniZe 1 nakveTi - 3 donumi
Sirin bauz
oღlis 2 rub-lad
7. ali gulat oღli 2 nakveTi - 11/2 donumi
said aღ xal-
vaSs 2 rub-lad
sul: 17 rub-li
sofeli orTabaTumi
1. ali beg qiqava 10 nakveTi, maT Soris: 4 -20 donumi, 3 – 30 donumi da 3 – 100 donumi
frang miSos 40 rublad
Tanxa
amoღebulia
2. xasan dedeisSvili 6 nakveTi. maT
Soris: 4 – 10 donumi da 2 -
xasan doxCi
oღlis 2 rub-lad
3. xasan seid oღli 2 nakveTi 3 berZen lambes
60
donumi 4 rublad da
50 kapikad 4. memed ali karauC
oღli 3 nakveTi. maT
Soris - 2 – 1 donumi, da 1 – 2 donumi
axmed CauSu 5 rublad
5. aslan Talib oღli 2 nakveTi, maT
Soris: 1 – 25 donumi, da 1-20 donumi
xasan aღ qiqa-vas 4 rublad
6. osman texCi oღli 2 nakveTi, maT Soirs: 1 – 15 donumi da 1 – 5 do-numi
konstantine
sav oღls 5 rublad
7. iusuf texiC oღli 1 nakveTi - 5 donumi
dursun makva-
xiZes 3 rub-lad
8. suleiman kirsil
oღli 5 nakveTi, maT
Soris: 4 – 6 donumi da 1 – 5 donumi
masve 3 rub-lad
9. xasan gogitiZe 2 nakveTi - 2 donumi
masve 3 rub-lad
10 ibragim kirnatel
oღli 4 nakveTi, maT
Soris: 2 – 5 donumi da 2 – 10 donumi
sener makvaxi-
Zes 2 rublad
11 husein anuSiZe 2 nakveTi - 2 donumi
Cerqez kumaCas
2 rublad
12 dursun karatoz
oღli 1 nakveTi - 10 donumi
iusuf CaxvaZes
1 rublad da
50 kapikad
13 memed meZmul oღli 2 nakveTi - 3 donumi
ali konceli-
Zes 1 rublad
14 suleiman bokver
oღli 2 nakveTi - 1 donumi
ali efendi
axalcixels 1 rublad
15 meleq osman kavaz
oღli 2 nakveTi - 2 donumi
dai aღ faღavas 5 rublad
16 salix dursun oღli 1 nakveTi - 5 donumi
estate paraske-
vas 2 rublad
61
17 mustafa CaxvaZe 1 nakveTi - 10 donumi
husein CaxvaZes
2 rublad
18 suleiman xaji xasan
oღli 1 nakveTi - 5 donumi
iusuf CaxvaZes
2 rublad
19 memed mazium oღli 5 nakveTi - 2 donumi
masve 5 rub-lad
20 memed kadir oღli 2 nakveTi - 1 donumi
dair aღ faღavas 1 rub-lad
21 memi da arif CauSi 1 nakveTi - 1 donumi
ismail faSaza-
des 2 rublad
22 husein xaliuz oღli 1 nakveTi - 2 donumi
masve 2 rub-lad
sul: 98 rubli
sofeli yorolisTavi
1. xasan axmed olli 1 nakveTi 2 donumi
ali genji
oღlis 1 rub-lad
2. suleiman efendi
faღava 1 nakveTi 5 donumi
xasan efendis
3 rublad
3. ali Saan oღli 3 nakveTi, maT Soris: 2 – 1 donumi da 1- 2 donu-mi
iusuf efendi
oღlis 2 rub-lad
4. axmed emin oღli 1 nakveTi 2 donumi
arif aღ faღavas 2 rublad
5. beqir gogolaZe 2 nakveTi 2 donumi
suleiman
laz oღls 4 rublad
6. genjia kar oღli 2 nakveTi 2 donumi
karakaSu gi-
ritl oღlis
2 rublad
7. suleiman CauS oღli 7 nakveTi maT
Soris: 3 – 2 donumi da 4
– 1 donumi
panCo mavrapu-
los 10 rub-ladainko bai-
menus 10 rub-lad
62
8. suleiman opaZe 4 nakveTi. maT
Soris: 1 – 2 donumi da 3 – 1 donumi
ianko baimne-
us 10 rub-lad
9. husein centeraZe 2 nakveTi 1 donumi
memed qiqavas
2 rublad
10 seper borCxil oღli 1 nakveTi - 2 donumi
murad CeCal
oღls 2 rub-lad
11 emil centeraZe 3 nakveTi - 1 donumi
mustafa cen-
teraZes 1 rublad
12 suleiman centeraZe 3 nakveTi - 1 donumi
xasan gurge-
niZes 6 rub-lad
13 husein xaji baiarax-
tar oღli 3 nakveTi - 1 donumi
husein xiji bairaxtar
oღlis 2 rub-lad
14 dursun centeraZe 2 nakveTi - 1 donumi
axmed cente-
raZes 1 rub-lad
sul: 48 rub-li
sofeli xala 1. arif gorZilaZe 2 nakveTi 1
donumi murad lampa-
raZes 1 rub-lad
2. xasan aღa Cakdar oღli
7 nakveTi, maT Soris: 2- 3 donumi, 5- 2 donumi
husein aღ Cav-dar oღli1 rublad
3. suleiman basilaZe 1 nakveTi 2 donumi
ali aღ gva-ral oღli 2 rublad
4. mustaf axmedi 3 nakveTi 1 donumi
axmed vasaZe 1 rublad da 50 kapikad
5. send axmed Cxub oღli
3 nakveTi, maT Soris 2
osrad beg be-
Jan oღli 10 rublad
63
– 3 donumi, 1-1 donumi
6. muhamed xalim oღli 2 nakveTi 1 donumi
mamud sa-
rioღlis 1 rublad
7. sol-aღa gorZilaZe 2 nakveTi 1 donumi
axmed bogmaCa-
Ze 2 rublad
8. osman genjet oღli 2 nakveTi 1 donumi
dilber ar-
kveg oღli 2 rublad
9. xasan maxir bairax-tar oღli
2 nakveTi 1 donumi
memed vasaZe 2 rublad
10 memed ali lazgi oღi 3 nakveTi 2 donumi
emin monal
oღlis 2 rub-lad
11 ismail ibraim oღli 6 nakveTi, maT Soris: 3-11/2 donumi da
3 – 1
seper aღ sam-baS oღlis 2 rublad
sul: 26 rub-li da 50 ka-piki
sofeli maxinjauri
1. ali beg qiqava kuCuk axmed
11 nakveTi, maT Soris: 5-10 donumi, 3-13 donumi da 3-8 donumi
valings 30 rublad
Tanxa
amouღebulia
2. tair raiz 1 nakveTi 4 donumi
axmed beriZes
10 rublad
3. husein aღa karsil
oღli da misi Zmebi 11 nakveTi, maT Soris: 6-5 donumi, 5 – 6 donumi
eqim Sefers 20 rublad
Tanxa
amouღebulia. Senata-
ni 14 ianvars
1888 w. 4. xaji omer aღa deli
kutoღli 1 nakveTi 28 donumi
pancers 40 rublad
Tanxa
amoღebu-
64
lia.mxo
lod 20 rubli
5. deli memed oღli 1 nakveTi 7 donumi
ismail aღ faSa zades 2 rub-lad
6. axmed laz oღli 2 nakveTi, maT
Soris: 1 nak-veTi 20 donu-mi da 1 – 15 donumi
ovanes megava-
rians 31 rub-lad
7. husein aღa karel
oღli 11 nakveTi, maT Soris: 8-10 donumi, 3 ki 5 donumi
izmail aღa fa-Sa zades 20 rublad da 50 kapikad
8. axmed kaJi oღli 4 nakveTi, maT
Soris: 3-2 donumi, 1 ki 1 donumi
masve 2 rub-lad da 50 ka-pikad
9. salix Caxmax oღli 1 nakveTi 2 donumi
fadiSes 1 rub-lad
10 Salnal keri oღli 1 nakveTi 2 donumi
suleiman kiri-
sel oღlis 1 rublad
11 mustafa xarat oღli 2 nakveTi 1 donumi
omer xarag
oღlis 2 rub-lad
sofeli yaradere
1. axmed vasaZe 1 nakveTi 2 donumi
husein bai-raxtar
oღlis 2 rub-lad
2. xasan iakob oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali oksuz
oღlis 1 rub-lad
3. ibraim urum oღli 1 nakveTi 8 donumi
memed ali re-
iz oღlis 5 rublad
4. seper xinvel oღli 1 nakveTi 10 donumi
mazaumanus 2 rublad
65
5. ismail terzi oღli 1 nakveTi 2 donumi
axmed qesum
oღlis 1 rub-lad
6. xaji ali beg qiqava 3 nakveTi 6 donumi
bagration
muxranskis 60 rublad
7. Saqir xaji ali beg 3 nakveTi 4 donumi
masve 60 rub-lad
sofeli Caqvis-Tavi
1. ali uzui memedoღli 2 nakveTi 2 donumi
axmde memed-oღlis 1 rub-lad
2. xasan memim oღli 2 nakveTi, maT
Soris 1-2 do-numi da 1-3 donumi
axmed yaraCiS-
vils 1 rub-lad
3. xasan memin oღli 2 nakveTi, maT
Soris:1-1 do-numi da 1-2 donumi
iusuf sara
oღlis 1 rub-lad
4. suleiman memed oღli 2 nakveTi, maT
Soris: 1-1 donumi da 1-2 donumi
axmed memed
oღlis 1 rub-lad
5. memed topal oღli 2 nakveTi 2 donumi
memed alis 1 rublad
6. memed efendi bazeq oღli
1 nakveTi 3 donumi
xusein xaji
oღlis 1 rub-lad
7. iusuf emin oღli 2 nakveTi 3 donumi
ferad beku be-
Jan oღlis 5 rublad
8. xasan xaji oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali konceli-
Zes 2 rublad
9. memed yaragiSvili 2 nakveTi 2 donumi
axmed kalakaj
oღlis 1 rub-lad
10 suleiman ibim oღli 2 nakveTi 2 donumi
xusein paSi
oღlis 2 rub-lad
66
11 axmed kuCun oღli 2 nakveTi 11/2
donumi xir alis 1 rublad
12 ali ali oღli 2 nakveTi 2 donumi
masve 1 rub-lad
13 ismail ewer oღli 1 nakveTi 2 donumi
ali zoiZes 1 rublad
14 dadi aღa ewer oღli 1 nakveTi 2 donumi
dursun alis 1 rublad
15 suleiman kali oღli 1 nakveTi 3 donumi
suleiman deli
oღlis 1 rub-lad
16 nuri bam oღli 2 nakveTi 2 donumi
xusein Caxal
oღlis 1 rub-lad
17 memed memim oღli 2 nakveTi 3 donumi
suleiman deli
oღlis 2 rub-lad
18 memed memim oღli 2 nakveTi, maT
Soris: 1-2 donumi da 1-1 donumi
xusein xaji
oღlis 2 rub-lad
19 kuli muti oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali konceli-
Zes 2 rublad
20 memed Samil oღli 2 nakveTi 2 donumi
iusuf kamaj
oღlis 1 rub-lad
21 axmed maxir oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali konceli-
Zes 2 rublad
22 xusein bairaxtar
oღli 2 nakveTi 3 donumi
masve 1 rub-lad
23 ismail kurd oღli 2 nakveTi 2 donumi
xusein Caxal
oღlis 1 rub-lad
24 memed ali sariSvili 2 nakveTi 2 donumi
memed mustafa
oღlis 2 rub-lad
25 iusup qazanj oღli 2 nakveTi 2 donumi
axmed xoseri
oღlis 2 rub-lad da 50 kap.
26 loman xaxut oღli 2 nakveTi 2 donumi
xusein xaxut
oღlis 2 rub-lad
27 kara molla 2 nakveTi 2 donumi
ali omer
oღlis 1 rub-
67
lad
28 ismail baS oღli 2 nakveTi, maT
Soris: 1-4 donumi da 1-1 donumi
suleiman kon-
celiZes 1 rublad
29 reJeb memin oღli 2 nakveTi 2 donumi
memed alis 2 rublad
30 memed kara memed
oღli 2 nakveTi 3 donumi
aslan islam
oღlis 1 rub-lad
31 osman emin oღli 1 nakveTi 3 donumi
ali ganji
oღlis 2 rub-lad
32 aslan omer oღli 4 nakveTi 2 donumi
ali omer
oღlis 1 rub-lad
33 xusein baji oღli 2 nakveTi 2 donumi
xusen omer
oღlis 2 rub-lad
34 genjia sedik oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali konceli-
Zes 2 rublad
35 axmed murad oღli 2 nakveTi 2 donumi
ibraim demirj
oღlis 1 rub-lad
36 sul: 54 rubli
da 50 kapiki
sof. didjame
1. salix Crak oღli 3 nakveTi 2 donumi
memed yurSu-
baZes 2 rub-lad
2. xasan xabaz oli 4 nakveTi, maT Soris: 2-3 donumi, da 2-2 donumi
xasan aღ ji-
javaZes 7 rublad
3. xasan uzun suleiman
oღli 4 nakveTi 2 donumi
xasan aღ ji-
javaZes 6 rublad
4. ali molal oღli 6 nakveTi, maT Soris: 2-
masve 6 rub-lad
68
3 donumi da 4-1 donumi
5. axmed-aღa beJit oღli 3 nakveTi 2 donumad
ferad begs 6 rblad
6. molla osman basila-Ze
8 nakveTi, maT Soris: 5-2 donumi, 3-1 donumi
xasan aღ ji-javaZes 4 rublad
7. genjia beqir oღli 9 nakveTi, maT Soris: 2-2 donumi, 2- 1 donumi
ali kavaj
oღlis 5 rublad
8. ali yufraZe 2 nakveTi 1 donumi
osman yurSu-
baZes 2 rub-lad
9. xasan TaTar oღli 4 nakveTi, maT Soris 2-2 donumi da 2-1 donumi
memed ali va-
saZes 2 rub-lad
10 aslan maxir oღli 9 nakveTi, maT Soris: 5-2 donumi da 4-1 donumi
amed kobala-Zes 4 rublad
11 ismail alik oღli 4 nakveTi 2 donumi
suleiman
yurSubaZes 3 rublad
12 xusein maxir oღli 4 nakveTi 2 donumi
ibraim maxir
oღlis 1 rublad da
50 kapikad
13 dursun datli oღli 1 nakveTi 2 donumi
masve 4 rub-lad
14 Serif Cirak oღli 4 nakveTi 2 donumi
memed yurSu-
baZes 1 rub-lad
15 kakal bairaxtar
oღli 3 nakveTi 2 donumi
suli beg qi-
qavas 5 rub-lad
16 memed da iusuf xaji
dursun oღli 4 nakveTi 2 donumi
axmed jibal
oღlis 6 rublad
17 axmed kakal oღli 2 nakveTi 3 donumi
ali beg ji-
javaZes 5
69
rublad 18 tanto ulfan oღli 7 nakveTi,
maT Soris: 3-2 donumi da 4-1 donumi
axmed Celeq
oღlis 7 rublad
19 memed maxar oღli 3 nakveTi 1 donumi
ibraim maxar
oღlis 2 rublad
20 xasan basilaZe 7 nakveTi, maT Soris: 3-2 donumi da 4-1 donumi
ali beg ji-
javaZes 1 rublad
21 gumim uzun suleiman
oღli 3 nakveTi 1 donumi
xasan aღ ji-
javaZes 5 rublad
22 axmed maxir oღli 1 nakveTi 2 donumi
ibraim maxar
oღlis 50 ka-pikad
23 memed-aღa sanjaxtar 4 nakveTi 2 donumi
ferad begs 1 rublad
24 beqir mustafa 4 nakveTi 1 donumi
osman babi
oღlis 3 rublad
25 suleiman yurSubaZe 4 nakveTi 2 donumi
xasan xaji
oღlis 2 rublad
26 molla xusein mexiZe 7 nakveTi, maT Soris: 4-2 donumi da 3-1 donumi
axmed Celeb
oღlis 4 rublad
27 rejeb molla axmed
oღli 2 nakveTi 2 donumi
memed feiz
oღlis 2 rublad
28 dursun odabam oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali beg ji-
javaZes 2 rublad
29 osman Caxal oღli 4 nakveTi 2 donumi
xesret ali
zoiZes 1 rublad da
50 kapikad
30 xasan molal oღli 1 nakveTi 1 donumi
deli memed
oღlis 1 rublad da
70
50 kapikad 31 arif beqir oღli 3 nakveTi 1
donumi osman babi
oღlis 2 rublad
32 xasan ali oღli 2 nakveTi 2 donumi
ali beg ji-
javaZes 1 rublad
33 xasan molla xasan
oღlio 1 nakveTi 4 donumi
masve 1 rub-lad
34 dursun kos oღli 1 nakveTi 5
donumi masve 4 rub-lad
sof. agara
1. seper bakuriZe 4 nakveTi 1 donumi
arif bakuri-
Zes 3 rublad
2. axmed Cebi oღli 5 nakveTi, maT
Soris: 3-2 donumi da 2-1donumi
xasan aღ ba-kuriZes 4 rublad
3. ibraim ismail oღli 2 nakveTi 2 donumi
xusein baku-
riZes 2 rub-lad
4. osman Skeri oღli 4 nakveTi 1 donumi
xusein xone-
lias 2 rub-lad
5. axmed axiskal oღli 1 nakveTi 1 donumi
emin abisxan
oღlis 1 rub-lad
6. osman SaSman oღli 2 nakveTi 2 donumi
xasan aღ ba-kuriZes 2 rublad
barcxana
barcxanaSi
1. Tako TikanaZe 1 nakveTi 3 donumi
simon muradi-
ons 10 rub-lad
2. xusein anumiZe 1 nakveTi donumi
Cerqez kuma-
Cas 2 rublad
3. aslan tanib oღli 1 nakveTi 2 Temel jimal
71
donumi oღlis 2 rub-lad
4. axmed avaz oღli 1 nakveTi donumi
ismail aღ faSa zades 2 rublad
sof. ureki
sof urekSi
1. deli aღa basilaZe 2 nakveTi 30 donumi
xaji beg papi-
laiSvils 6 rublad
2. ibraim usta axmed 1 nakveTi 5 donumi
memi kirkita-
Zes 2 rublad
3. kaxaberi 1 nakveTi 4 donumi
omer aღ arCi memed oღlis
2 rublad
4. sanjay beg oღli 1 nakveTi 9 donumi
molla xuse-in vamaniZes
(15-25 rub-lad)
sof. axalSeni
sof. axalSen-Si
1. dursun selim oღli 3 nakveTi 2 donumi
aji armaks, in-ji arabians, petre Ci-
lings, xalam-pre demirjis da dimitri
paraskevas 25 rublad
2. suleiman koCal
oღli 9 nakveTi, maT
Soris: 6-12 donumi, 4-5 donumi
bani bandelas, mazmanians, ia-kob stepans da ovanes ber-
bers 25 rub-lad
3. axmed Zaum abdul
oღli 5 nakveTi, maT
Soris: 3-30 donumi da 4-5
dimitri pa-
raskevas, ian-ko ianas, di-
72
donumi mitri bonde-
lis, mito da konstantin
platos 30 rublad
4. xusein melag oღli 2 nakveTi 3 donumi
xalamir asla-
nids, Tedor
aslanids, kon-stantine dur-gels da pa-raskeva
abღonuls 20 rublad
5. loman kesum oღli 3 nakveTi 26 donumi
grigori ka-murji bilCan
oღlis, esta-te bilCan
oღlis, elei-ko bilCan
oღlis, opid-jan bekovs da abduraxman
kos oღlis 30 rublad
6. aslan bakuriZe 1 nakveTi 8 donumi
polonkros, tono kas
oღlis, ilias, leras abdu-
raxmans, muTis da Tedor Si-
xanovs 25 rub-lad
1. iusuf axalcixeli 1 nakveTi 1 donumi
suleiman
laz oღlis
1 rublad
2. rejeb qaTamaZe 1 nakveTi 8 donumi
xulus mow-
yobils 1 rublad
3. dursun beg Tavdgiri-Ze
1 nakveTi 3 donumi
nuri jijava-
Zes 1 rublad
4. masve qvis maღazia, mi-wit, mustafa lazTan gayofiT
10 kv.saJeni masve 50 kap.
73
5. masve abano 30 kv.saJeni masve 1 rub-lad
6. dursun aღa mJavanaZe 1 nakveTi 1 donumi
yember aღ xa-razs 50 kap.
zemoxino
zemoxinoSi
1. tugan qaTamaZe 1 nakveTi 1 donumi
zabiT oღlis
50 kap.
2. xasan mikelaZe 1 nakveTi 1 donumi
gul axmed kazandal
oღlis 50 kap.
3. memed bairaxtar de-mirj oღli
1 nakveTi 1 donumi
molla xuse-in qaTamaZes
50 kap.
4. arif qaTamaZe 1 nakveTi 1 donumi
ismail qaTa-
maZes 50 kap.
5. rejeb butar oღli 1 nakveTi 1 donumi
suleoman
kur-oღlis
50 kap.
6. memed aღa romel
oღli 1 nakveTi 1 donumi
xusein roman
oღlis 40 kap.
7. gul axmed roman
oღli 1 nakveTi 1 donumi
arif aღ da-dian oღlis
40 kap.
8. remit roman oღli 1 nakveTi 1 donumi
suleiman ro-
man oღlis 40 kap.
sof.zeraboseli
zeraboselSi
1. muhamed xaji oღli 1 nakveTi 1 donumi
zabiT efendi
xaji oღlis
50 kap.
2. muhamed xinikaZe 1 nakveTi 1 donumi
osman jinWar
oღlis 50 kap.
3. emin resul oღli 1 nakveTi 1 donumi
osman jinWar
oღlis 50 kap.
4. rejeb CauS jinCar
oღli 1 nakveTi 1 donumi
memed xanji
oღlis 50 kap.
74
sof. cxemlovani
sof. cxemlo-vanSi
1. alijan gogitiZe 1 nakveTi 2 donumi
suleiman ban-
ja oღlis 50 kap.
2. memia gogitiZe 1 nakveTi 2 donumi
muxamed deli ismail
oღlis 40 kap.
fiWvnari
1. saxelmwifo miwis nak-veTi
10 meaTedi mosaxle po-daariCaras
10 rublad
2. saxelmwifo miwis nak-veTi
souq-suze 1 nakveTi 4 do-numi
sergei siso-
evs 60 rub-lad
sul: 1082 rubli da 70 kap.
quTaisis centraluri saxelmwifo arqivi, fondi 18, saqme 2422
75
"foliantebi" sacavebidan
(dokumentebi moiZia saarqivo sammarTvelos mTavarma
specialistma fridon qardavam)
saarqivo sammarTveloSi daculia baTumis 1887-1889 wlebSi kartog-
raf n.m. dakiSeviCis mier Sedgenili ruka (fondi i-6; aღwera 1; saqme 99). masve ekuTvnis TbilisSi gamocemuli wigni "baTumi".
* * *
saarqivo sammarTveloSi daculia baTumis saqalaqo saswavleblis saqvelmoqmedo speqtaklis afiSa. igi damzadebulia 1893, n.p. gurskois tipografiaSi.
76
* * *
centralur saxelmwifo arqivSi dacul dokumentebs Soris gansakuT-rebiT mniSvnelovania Cais kulturis specialistis lao jin jaos "anketa". igi moiwvia konstantine popovma - 23 wlis asakSi. lao jin
jaos plantacia fotoebze aღbeWda imperatoris karis fotografma ser-gei prokudin-gorskim. fotoebi amJamad amerikis kongresis biblioTeka-Sia Senaxuli. jin jaos samarTavad gadacemuli hqonda ramdenime mamu-li: kapreSumSi – „nakrZali“, salibaurSi – „salaღobo“, CaqvSi - „saamo”. saufliswulo mamulebSi muSaobis 10 wlis Tavze igi mesame xarisxis stanislavis ordeniT daajildoves. 1911 wels baTumis maxloblad, CalTaSi jin jaom 1200 maneTad SeiZina 10 desetina miwa da sakuTari meurneoba moawyo.
saarqivo wyaroebis mixedviT lao jin jao 1893 wlis 4 noembers Camosula baTumSi - cxra Cinel Cais specialistTan erTad. misive in-formaciiT, erTi maTgani samSobloSi dabrunebula, xolo danarCenebi darCenilan baTumSi, Tumca maleve daღupulan malariiT. im droisaT-vis laos CineTidan Camoutania ramdenime aTasi Cais originaluri nergi da asobiT fuTi Cais Tesli. erTdroulad dauwyia muSaoba sam mamulSi
77
da ukve sam weliwadSi orasi futi Caic mouwevia. 1900 wels parizis msoflio gamofenaze lao jin jaos gamoyvanil Cais oqros medali mou-povebia - "msoflioSi saukeTeso kavkasiuri konstantin popovis Cais-Tvis".
* * *
saukunis winandeli reklamebi
saarqivo sammarTveloSi daculia 1913 wlis gazeT "Cernomorecis" sain-tereso nimuSi. gazeTSi sxvadasxva mniSvnelovani masalaa ganTavsebu-li. mkiTxvels vTavazobT gazeTis furclebze gamoqveynebul baTumis sastumroebis sareklamo gancxadebebs, romlebSic kargadaa asaxuli im periodis pirveli klasis sastumroebis momsaxurebis pirobebi.
79
* * * aWaris saarqivo sammarTveloSi dacul dokumentebs Soris yu-
radღebas iqcevs 1908 wels Sedgenili erTi sabuTi - general-adiu-tant mixeil dimitris Ze skobelevis saxelobis komitetis xelmomwerTa furceli. skobelevi, romelsac moixsenieben rogorc "TeTr gene-rals", iyo ruseT-TurqeTis 1877-1878 wlebis omis monawile. bulgare-lebi skobelevs erovnul gmirad miiCneven. baTumSi swored mis sapativ-cemulod Seerqva erT-erT quCas misi saxeli (exlandel irakli aba-SiZis quCa) generals sicocxleSive hqonia survili Seeqmna iseTi fondi, romelic daxmarebas gauwevda omSi daღupulTa da daWrilTa ojaxebs. 1904 wels, ukve misi sikvdilis Semdeg, Seiqmna misi saxelobis komiteti, romelic sworedac am miznebs emsaxureboda.
80
* * *
saarqivo dargis SesaniSnav warmomadgenels, cnobil istori-
kos sergo tabaღuas gamosacemad momzadebuli aqvs metad saintereso
naSromi ,,aWaris avtonomia saarqivo pirvelwyaroebsa da masalebSi
(1915-1990)“ (xelnabeWdi). masSi Tavmoyrilia uamravi saarqivo doku-
menti da publicisturi werili, romlebic aღniSnul sakiTxs Seexe-ba. mkiTxvels vTavazobT haidar da memed abaSiZeebis sagazeTo pub-
likaciebs, romlebic Setanilia s. tabaღuas zemoTdasaxelebul naS-romSi.
haidar abaSiZe
,,xma samuslimano saqarTvelodan”
saqarTvelos arc erTi kuTxe ar aris istoriulad, kulturu-lad, ekonomiurad da sulierad datanjuli da fexqveS gaTelili yovelive uflebebiT ise, rogorc dRevandeli egreT wodebuli sa-muslimano saqarTvelo.
karga xania, rac saqarTvelos es odesRac amayi kuTxe, romel-mac Seqmna saqarTvelo, saTamaSo burTad gadaaqcies, ara Tu marto ama Tu im saxelmwifom, aramed, is saTrevad da sajijgnelad gaixa-des da xSiradac ki vaWrobden miT, zogierTi uRirsi Svilni, am war-mtaci da amayi kuTxisa.
samwuxarod da savalaloT es garemoeba dResac grZeldeba. vin ar laparakobs masze, vin ar acxadebs Tavis kuTvnilad, vin vis ar akuTvnebs, vin vis ar hyidis da sxva bevri amgvari. . . karga xania, rac osmaleTma es amayi kuTxe ZaliT mostaca deda saqarTvelos, au-marTa mas kedeli Coloqze da miT gamoamwyvdia is rogorc Citi ga-liaSi, ris gamoc is TandaTan ase karCaketili zemoxsenebul saTama-So mdgomareobamde mivida.
am ukanasknel oms da ruseTis didi revoluciis xanaSi Cven vfiq-robT, Cvens kuTxesac raime saSualeba daadgeboda da is iqneboda ga-mosuli samSvidobo asparezze deda saqarTvelosTan SeerTebiT. . .
Cven vfiqrobT, rom mokavSireebis mxriv iqneboda yuradRebuli da pativcemuli saqarTvelos nawilis – samuslimano saqarTvelos xalxis gamoZaxili, romelic gamoixateboda am ZaliT moglejili kuTxis deda saqarTvelosTan dabrunebiT. man e.i. samuslimano saqar-Tvelom, misi RviZli Svilebis qarTveli muslimanebis saxiT, RvTisa da qveynis winaSe aRiara, rom is aris istoriuli nawili saqarTve-losi, rom is aris gadajaWvuli da gadabmuli danarCen saqarTvelos yvela kuTxeebTan istoriulad, kulturulad da ekonomiurad, ris-Tvisac am kuTxis saarsebo da sasicocxlo interesebi moiTxovs dau-yonebliv deda saqarTvelosTan SeerTebas.
magram Cvenda samwuxarod da savalalod ai aseTi natvra, xal-xis tanjuli da wamebuli gulidan naRvliani amoZaxili jer – je-
robiT mokavSireebis mxriv uyuradღebodaa datovebuli, ris gamoc
81
samuslimano saqarTvelo ase ufleba da Rirseba ayrili, boRmiT av-sili da Tvalcremliani dastiris Tavis beds.
magram is mainc guls ar itexs da dRe-dReze moelis, rom mis gamoZaxils da sulier natvrasac mieqceva saTanado yuradReba. . . da dRes ase naRvlianad darCenili daubrundeba Tavis deda saqarTve-los da miT iqneba samudamod bednieri. amasTanave erTad, me, rogorc qarTvelma muslimanma da am tanjuli kuTxis Svilma, ar SemiZlia ar avRniSno Semdegi: mokavSireebma icnes saqarTvelos damoukidebloba. kargi da patiosani. mere SeiZleba adamianma warmoidginos saqarTve-los damoukideblobis cnoba gareSe samuslimano saqarTvelosa?!.. sa-qarTvelo da misi dideba xom dRevandelma egreT wodebulma samus-limano saqarTvelom Seqmna?.. da dRevandeli misi damoukidebulebis cnobac xom umTavresad samuslimano saqarTvelos warsulis nayo-fia?.. Cveni delegatebi da warmomadgenlebi evropis da mokavSireebis winaSe gana umTavresad vefxvis tyaosniT da sxva aseTi sabuTebiT ar warsdgen saqarTvelos gasacnobad?.. rodesac mokavSireebi saqarTve-los damoukideblobis cnobis gzas daadgen, gana umTavresad zemox-senebul sabuTebiT ar xelmZRvanelobdnen?.. da es sabuTebi ki vin Seqmna?.. gana es yovelive umTavresad dRevandelma egreT wodebulma samuslimano saqarTvelom ar Seqmna? amis Semdeg, gana udidesi usa-marTloba ar aris saqarTvelos damoukideblobis da xelmwifobis ruqidan am kuTxis gareT datoveba?!..
aq warmoudgenel gaugebrobas unda hqondes adgili, romelsac darwmunebuli varT dauyonebliv mieqceva saTanado yuradReba... da am mravaltanjul kuTxes, egreT wodebul samuslimano saqarTvelos, daubrundeba gaugebrobiT ayrili Rirseba, romelic gamoixateba misi saqarTvelos nawilad cnobiT mokavSireebis mxriv da mis damoukide-bel saqarTvelosTan SeerTebiT.
rac Seexeba saqarTvelos mTavrobas, Cven moviTxovT misgan da-icvan Cveni fex-qveS gaTelili Rirseba da ufleba, rogorc nawili saqarTvelosa da nawilis qarTveli xalxisa.
Cven moviTxovT misgan, ra gziTac SeiZleba, dauyovnebliv Seud-ges baTumis da misi olqis deda saqarTvelosTan SeerTebas.
gazeTi ,,erToba: 1918 w. 27 dekemberi
memed abaSiZe
,,Cveni mimarTulebis ganmarteba”
mamuliSvilebo, Cveni mizania samuslimano da saqristiano sa-qarTvelos politikuri mTlianobis uzrunvelyofa da amave samusli-mano saqarTvelos Tavisuflebis ganmtkiceba... da amitomac aris, rom samuslimano da saqristiano saqarTvelos politikuri mTlianobi-
82
saTvis vmuSaobT. magram raki Cveni sarwmunoeba da socialuri cxov-reba ganirCeva, Cveni qveynis mTavrobis saxec sxva iqneba, rasac sa-qarTvelos sazRvrebSi samuslimano saqarTvelos farTo avtonomia uzrunvelyofs. marTalia, Cveni qveyana mTeli saqarTvelos respub-likis SemadgenlobaSi Sedis, magram amave dros, igi Tavis Sinaur saqmeebSi sruliad damoukidebeli aris... Cveni qveynis baton-patroni Cvenive qveynis xalxi iqneba... avtonomiis formisa da sistemis Sesaxeb garkveuli cnobebis mowodebisaTvis Cveni gazeTi Tavis erovnul da-niSnulebas erTi wuTiTac ar uRalatebs... amave dros is Cvens sar-wmunoebriv, erovnul da socialur cxovrebazec daiwyebs laparaks.
gazeTi ,,samuslimano saqarTvelo”, 1919 wlis II ianvari
haidar abaSiZe
,,samuslimano saqarTvelos” mSromeli xalxis mimarT” saqristiano da samuslimano mSromeli xalxis
Zmobisa da erTobis Sesaxeb
mSromelno qarTvelno muslimanebo! axalcixis mazris miwis mu-SaTa sabWom, romlis didi umravlesoba Sesdgeba axalcixis mazris muslimanTa mSromeli xalxis warmomadgenlobisagan, gadaswyvita ga-mosces gazeTi ,,ganaxlebuli mesxeTi”, romelic miznad isaxavs daic-vas rogorc axalcixis mazris mSromeli xalxis interesebi, agreTve mTeli samuslimano saqarTvelos mSromeli xalxi. Cven sruli imedi gvaqvs, rom es gazeTi savsebiT daicavs Cveni mSromeli xalxis inte-resebs. is gadalaxavs yovelive dabrkolebebs, ar Sedrkeba araviTa-ri usamarTlobis winaSe da medgraT, gabedulad ibrZolebs Cveni mSromeli xalxis sabednieroT da sakeTildReod.
darwmunebuli varT mas TandaTan gverdSi amoudgeba qarTveli muslimani mSromeli xalxi da gaumagrebs mas zurgs.
qarTvelno muslimano mSromelno, Tqven kargad iciT, rom sa-muslimano da saqristiano saqarTvelo es erTi sxeulia, erTi oja-xia da amitom es ori RviZli kuTxe WirSic da lxinSic, erTi unda iyves, magram Tqven isic kargad iciT, rom es jer-jerobiT ase ar aris, radganac karga xania zogierTebi aTasgvar provokaciul gze-biT cdiloben Cvens xelovnurad dayofa-daqucmacebas. Tqven isic kargad iciT, rom es vaJbatonebi, Cveni daqucmacebis momxreni Zalian kargad Seurigdebian osmaleTs, azerbaijans da sxvebs, oRond-ki Cve-ni kuTxe, samuslimano saqarTvelo idges Sors saqristiano saqarTve-losgan.
kiTxva ibadeba, risvis iqcevian ase? me mokleT getyviT ai raT: saqristiano saqarTvelo aris uaRresi demokratiuli kuTxe Cve-
ni samSoblosa... masTan Cveni SeerTeba da mWidro kavSiri ki iqneba momaswavlebeli Cveni... fexze wamodgomis welSi gamagrebis, da miT Cveni begebis da aRebis dacemis, ise rogorc es aris saqristiano sa-
83
qarveloSi da swored amas gaurbian Cveni begebi da muqTaxorebi, ami-tom aris, rom isini araviTar provokacias da demagogias ar eridebi-an am ori Zmebis gaTiSvisaTvis, raTa amiT SeinarCunon batonoba da muqTaxoroba Cvens kuTxeSi.
magram Cvenda sabednierod Cveni mSromeli xalxi TandaTan ereva da ignebs Tu dRemdis ra sargebloba moutana am begebma da muqTaxo-rebma: mxolod motyueba, avanturistul nabijebisaken mowodeba, Cveni mSromeli xalxis brma iaraRaT gamoyeneba da miT mis zurgze da ki-serze gasuqeba, jibeebis gasqeleba, Cin-ordenebis miReba kargi Wama-sma, kargi qeifi da rodesac es erTi muWa xalxi TqvenTvis naofliT, Tqvenis tanjviT sicil-xarxarSi atarebs dros, Tqven-ki sawyalo mSromelo qarTvelo muslimanebo, am dros ulukmapuroT SimSiliT gexocebaT col-Svili – kvnesa vaebiT da oxvriT atarebT dros.
dadga dro, rom Cvenma qarTvel muSlimanTa mSromelma xalxmac gamoiRviZos, Seignos es yovelive, misi bedi manve aiRos xelSi da saqristiano saqarTvelos mSromel xalxTan Zmoba-erTobiT, xeli-xel Cakidebuli gaswios win tanjulTa da maSvralTa bednierebis da keTildReobis mosapoveblad.
maS gaumarjos samuslimano da saqristiano saqarTvelos mSro-mel xalxs! gaumarjos samuslimano da saqristiano saqarTvelos mSromel xalxis Zmoba-megobrobas!
gaumarjos am gzisaken mebrZol ,,ganaxlebul mesxeTs”.
gazeTi ,,ganaxlebuli mesxeTi”, 1919 wlis 2 Tebervali
84
saarqivo sammarTveloSi Catarebuli RonisZiebebis daijesti
(2014 wlis oqtomberi – 2015 wlis marti)
zaqaria WiWinaZis saiubileo saღamo
2014 wlis 16 oqtombers, saarqivo sammarTvelom da misma teri-toriulma organom - xulos arqivma Caatares aWaris didi gulSemat-
kivaris zaqaria WiWinaZis dabadebidan 160 wlisTavisadmi miZღvnili
saiubileo saღamo. ღonisZieba gaxsna da damswre sazogadoebas mie-salma saarqivo sammarTvelos aparatis ufrosi - elguja Caganava.
ღonisZiebas saarqivo sammarTvelos TanamSromlebTan erTad eswre-
bodnen: xulos municipalitetis sakrebulos Tavmjdomare jambul
xozrevaniZe, sakrebulos Tavmjdomaris moadgile oTar cecxlaZe, sakrebulos ganaTlebis, kulturis, sportis komisiis Tavmjdomare
nargiz dekanaZe, municipalitetis gamgeblis moadgileebi: Tamaz aba-
SiZe, nodar miqelaZe, laSa bolqvaZe, gamgeobis administraciis uf-rosi albert bolqvaZe, gamgeobis ganaTlebis, kulturis samsaxuris
ufrosi badri melaZe, xulos sajaro skolis direqtori irina xoz-
revaniZe, kulturis centris xelmZღvaneli avTandil bolqvaZe.
moxsenebebiT: „zaqaria WiWinaZe - cxovreba da ღvawli“: „zaqaria WiWinaZe -aWaris gulSematkivari“; „zaqaria da mTiani aWara“ gamovid-nen: saarqivo sammarTvelo sazღvargareTTan, sazogadoebasTan, masme-diasTan urTierTobis da publikaciisa da gamoyenebis ganyofilebis
ufrosi Tamaz futkaraZe, mTavari specialisti qeTevan iakobaZe da xulos arqivis mTavari specialisti levan bolqvaZe.
zaqaria WiWinaZis cxovrebisa da moღvaweobis mniSvnelovani wlebi gaixsenes xulos municipalitetis sakrebulos Tavmjdoma-
rem jambul xozrevaniZem, sakrebulos Tavmjdomaris moadgilem
oTar cecxlaZem, Jurnalistma oTar cinariZem. fridon xalvaSis
85
leqsi ,,zaqaria WiWinaZe“ waikiTxa xulos abuserisZe tbelis saxe-lobis sajaro skolis meeqvse klasis moswavle qeTi bolqvaZem.
dasasruls naCvenebi iqna slaidSou. ღonisZiebis monawileebma
gadaiღes samaxsovro fotoebi.
* * *
daviToba
mimdinare wlis 6 Tebervals aWaris avtonomiuri respubli-
kis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba - saarqivo sammarTveloSi
Catarda daviT aღmaSeneblis xsovnisadmi miZღvnili ღonisZieba „ daviToba“ .
damswre sazogadoebas miesalma da daviToba miuloca saarqivo
sammarTvelos ufrosma, qalbatonma maia ivaniSvilma da saarqivo
sammarTvelos ufrosis moadgilem, batonma Tengiz cincqilaZem. ღonisZiebas eswrebodnen: mecnieri, cnobili sazogado moღvawe,
ramaz surmaniZe, poeti-vaxtang ღlonti, q. baTumis S. rusTavelis
universitetis profesorebi: biWiko diasamiZe, nodar kaxiZe, amiran
kaxiZe, simon gogitiZe, akademiuri doqtorebi: merab megreliSvili, Tamaz beriZe.
moxsenebebiT, ‘’daviToba - saxalxo dღesaswauli“ da „daviTi- didi strategi, saxelmwifo moღvawe“ - gamovidnen: Tamaz futkaraZe-sazღvargareTTan, sazogadoebasTan, masmediasTan urTierTobis pub-likaciis da gamoyenebis ganyofilebis ufrosi da oleg jibaSvi-
li- niko berZeniSvilis samecniero kvleviTi institutis mecnier Ta-
namSromeli, akademiuri doqtori. poetma v. ღlontma waikiTxa saku-
Tari leqsi „daviT aღmaSenebeli“. naCvenebi iqna ღonisZiebisaTvis momzadebuli slaidSou da do-
kumenturi filmi „didgoris brZola“.
86
* * *
arqivistebis profesiuli dღesaswauli
2015 wlis 6 marts aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis
saqveuwyebo dawesebuleba-saarqivo sammarTveloSi Catarda -arqivis-tis profesiuli dღesaswauli -arqivistis dღisadmi miZღvnili
ღonisZieba.
ღonisieba gaxsna da mowveul stumrebs miesalma saarqivo sam-
marTvelos ufrosi maia ivaniSvili. arqivistis profesiul dღesaswaulTan erTad sammarTvelos uf-
rosma qalbaton arqivistebs miuloca gazafxulis pirveli dღeaswa-uli- qalTa saerTaSoriso dღe.
ღonisZiebaze gaixsenes ღvawmosili arqivistebi: griSa Caganava da lena zaqareiSvili, romelTa Sesaxeb isaubra saarqivo sammar-Tvelos ganyofilebis ufrosma maia ruruam.
ღonisZiebaze mogonebebiT gamovidnen mowveuli stumrebi, griSa Caganavas da lena zaqareiSvilis megobrebi, damsaxurebuli arqivis-
tebi da cnobili mecnierebi: sergo tabaღua, sergo dumbaZe, oTar
TurmaniZe, emeliane nakaSiZe, arCil melaZe. ღonisZiebis monawileebs saSualeba miecaT daeTvalierebinaT
arqivistis dღisadmi miZღvnili fotogamofena. ღonisZiebis dasas-ruls naCvenebi iqna slaidSou.
87
* * *
samecniero saqmianoba
gamoica aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawese-buleba - saarqivo sammarTvelos perioduli samecniero-sazogadoebri-vi Jurnalis - ,,arxeionis”- merve nomeri. IV saerTaSoriso samecniero konferenciis ‐ „samxreT‐dasavleT saqarTvelos istoria, arqeologia da eTnologia“‐ masalebis krebuli da orenovani bukleti.
saerTaSoriso konferenciaSi monawileoba
2014 wlis 23-29 noembers, moskovSi, ruseTis mecnierebaTa akade-miis eTnologiisa da anTropologiis institutSi Catarda saerTaSo-
riso samecniero konferencia Temaze: ,,yaraCai-balyarebis eTnogene-
zi, istoria, ena da kultura“. konferenciis muSaobaSi msoflios 17 qveynis warmomadgenlebTan erTad monawileobda aWaris ar mTavrobis
saqveuwyebo dawesebuleba - saarqivo sammarTvelos sazღvargareTTan, sazogadoebasTan, masmediasTan urTierTobebisa da publikaciisa da gamoyenebis ganyofilebis ufrosi profesori Tamaz futkaraZe. Tavis
moxsenebaSi Tamaz futkaraZem isaubra kakasiuri, maT Soris qarTu-
li civilizaciis, konkretulad ki lokaluri da globaluri civi-lizaciebis urTierTmimarTebis sakiTxebze globalizaciis pirobeb-Si. konferenciaSi monawileobis paralelurad prof. Tamaz futkara-Ze ewvia peterburgSi mdebare ruseTis saxelmwifo istoriul ar-
qivs, saqarTvelos Sesaxeb iq daculi saarqivo dokumentebis eleq-tronuli versiebis SemotanisaTvis saWiro organizaciuli sakiTxe-bis mosagvareblad.
88
siaxleebi
adamianuri resursebis marTvis eleqtronuli programa
2013 bolos saarqivo sammarTvelom SeiZina adamianuri resurse-bis marTvis eleqtronuli programa.
saarqivo sammarTvelos TanamSromelTa personaluri monaceme-
bis Segrovebas, damuSavebasa da Senaxvas awarmoebs iuridiul da sa-
kadro saqmeTa ganyofilebis mTavari specialisti luiza konceliZe, romelsac xelSekrulebisamebr konsultacias uwevs a(a)ip ,,studia anTropo“, romelmac daamzada es programa.
zemoxsenebuli programa sagrZnoblad aumjobesebs da Tvisob-rivad axal safexurze gadayavs kadrebTan dakavSirebuli saqmiswar-
moeba, aadvilebs adamianTa resursebis marTvas. iuridiul da sakad-ro saqmeTa ganyofilebis mTavarma specialistma luiza konceliZem, uk-
ve moaxerxa uaღresad mTavari sirTuleebis daZleva da ZiriTadi mo-nacemebis atvirTva adamianuri resursebis marTvis eleqtronul programaSi.
TanamSromelTa personalur monacemebze wvdoma gaaCniaT sammar-TvelosSesabamis struqturul erTeulebs maTi kompetenciis fargleb-Si. personaluri monacemebis gacemaxorcieldeboda saqarTvelos zoga-di administraciuli kodeqsiTa da ,,personalur monacemTa dacvisSesa-xeb“ saqarTvelos kanoniT dadgenil SemTxvevebSi da kanoniT gaTvalis-winebuli safuZvlebiT.
89
* * *
mkvlevari CexeTidan
saarqivo sammarTvelos samkiTxvelo darbazSi mkvlevarad mu-Saobda CexeTis moqalaqe voitex kubeci.
igi aris saqarTveloSi CexeTis karitasi. voitex kubeci ukve
oTxi welia imyofeba saqarTveloSi. amJamad cxovrobs TbilisSi, Se-saniSnavad flobs qarTul enas, eweva mTargmnelobiT saqmianobas. man
ukve Targmna Cexurad qarTuli hagiografiis mSveneba, ioane sabanis-Zis „abo Tbilelis wameba“.
voitex kubecis kalams ekuTvnis araerTi samecniero naSromi, romelTagan gansakuTrebiT sainteresoa axalcixeSi kaTolike misi-
onerebis moღvaweobasTan dakavSirebiT gamoqveynebuli publikaciebi. amJamad, batoni voitexi muSaobs baTumSi „berZnuli Temis isto-
riis“ sakiTxebze. sxva mniSvnelovan dokumentebTan erTad igi gaec-
90
no saarqivo sammarTveloSi dacul erT-erT Zvel xelnawers, baTu-
mis wminda nikolozis berZnuli eklesiis metrikul wigns, romelic Seicavs Zalian saintereso cnobebs im periodis baTumis istoriis mkvlevarTaTvis.
* * *
gulo kaikaciSvilis piradi fondis Semotana
2015 wlis TebervalSi saarqivo sammarTveloSi Semotanili iq-
na didi qarTveli patriotis gulo kaikaciSvilis piradi fondi, rome-lic arqivs gadmosca misma SviliSvilma meri kaikaciSvilma.
dokumentebi Tbilisidan Camoitana saarqivo sammarTvelos ganyo-filebis ufrosma Tamaz futkaraZem. piradi arqivi saarqivo wesiT daa-muSava aparatis ufrosma batonma elguja Caganavam, ris Semdegac do-kumentebma samudamod daido bina centraluri saxelmwifo arqivis fondsacavSi.
91
satelevizio gadacemebSi monawileoba
"TV aWaris " 2015 wlis 31 ianvris gadacema "axal dilaSi" miwveuli iyvnen saarqivo sammarTvelos aparatis ufrosi elguja Caganava da gan-yofilebis ufrosi Tamaz futkaraZe, romlebmac isaubres saarqivo da-wesebulebis mniSvnelobasa da arqivSi daculi uZvelesi dokumentebis Sesaxeb.
* * *
aWaris saarqivo sammarTvelos TanamSromlebma, sammrTvelo apa-
ratis ufrosma elguja Caganavam, mTavarma specialistema: mzia surmaniZem, nino gogitiZem da fridon qardavam ramodenimejer miiღes monawileoba aWaris televiziis saavtoro gadacemaSi „saxli baTum-
Si“.
gadacema mieZღvna baTumSi mecxramete saukunis Sua wlebidan
arsebuli sxvadasxva qveynis sakonsuloebis istorias, stambebs, mu-hajirobisa da meoce saukunis dasawyisis sazogadoebriv-politikur procesebs.
arqivis TanamSromlebma sacavebSi moiZies da gamoavlines
aღniSnul TematikasTan dakavSirebuli dokumentebi. gadacemis av-torebma madloba gadauxades saarqivo sammarTvelos proeqtSi mona-wileobisaTvis.
92
* * *
"TV aWaris " 2015 wlis 29 Tebervals satelevizio gadacema
„axal dila“-Si miwveulni iyvnen saarqivo sammarTvelos ufrosi qalbatoni maia ivaniSvili da ganyofilebis ufrosi qalbatoni maia
rurua. satelevizio gadacema mieZღvna arqivistTa profesiul
dღesaswauls - arqivistis dღes. gadacemis dasrulebis Semdeg gada-ica siuJeti gulo kaikaciSvilis piradi fondis SemotanasTan dakav-SirebiT.
93
milocva 2015 weli saiubileo welia saukeTeso adamianuri TvisebebiT da-jildoebuli profesionali arqivistebis: elguja Caganavas (65), simon resuliZis (65), Tengiz cincqilaZis (60), eTer naTelaZis (60), avTo leoni-Zis (60), gulnara qaTamaZis (55), marina gogitiZis (50), nodar zaqariaZi-saTvis (50).
aqtiuri cxovrebiseuli pozicia, Sromismoyvareoba, megobrebisa da kolegebis Wirisa da lxinis Tanaziaroba, uyvedrebeli patiosneba da sanimuSo zneoba, saqmis siyvaruli da pasuxismgebloba ‐ es is Tvisebebia, romliTac isini gamorCeulni arian Cvens qalaqsa da saarqivo sammarTve-loSi.
94
amitomac veferebiT da saiubileo wels vulocavT Cvens kolegebs, vusurvebT bednierebas, ulev sixarulsa da warmatebebs pirad cxovreba-sa da sazogadoebriv saqmianobaSi.
95
Cveni avtorebi:
1. elguja Caganava - aWaris ar saarqivo sammarTvelos aparatis ufrosi;
2. eTeri naTelaZe – aWaris ar saarqivo sammarTvelos mTavari specialisti;
3. Tamaz futkaraZe – aWaris ar saarqivo sammarTvelos sazRvar-gareTTan, sazogadoebasTan, masmediasTan urTierTobisa da do-kumentebis gamoyenebisa da publikaciis ganyofilebis ufrosi, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis profeso-ri;
4. cici cincaZe – aWaris ar saarqivo sammarTvelos mTavari spe-cialisti;
5. qeTevan futkaraZe – baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis doqtoranti; Zmebi nobelebis muzeumis Tanam-Sromeli;
6. nato qiqava – aWaris ar saarqivo sammarTvelos mTavari specia-listi;
7. naile miqelaZe – filologiis akademiuri doqtori, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universistetis niko berZeniSvi-lis saxelobis samecniero-kvleviTi institutis folkloris, dialeqtologiisa da emigrantuli ganyofilebis ufrosi mec-nier-TanamSromeli;
8. naTia beriZe – aWaris ar saarqivo sammarTvelos mTavari spe-cialisti;
9. maia rurua – aWaris ar saarqivo sammarTvelos erovnuli saar-qivo fondis dacvis, aRricxvis da samecniero sacnobaro gan-yofilebis ufrosi
10. nazi jinWaraZe - baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis profesori.
96
Our Authors:
1. Elguja Chaganava – head of office of Archives Administration of Ajara; 2. Eter Nateladze – main specialist of Archives Administration of Ajara; 3. Tamaz Putkaradze – head of foreign, public, media relations and publication and
utilization department of Archives Administration of Ajara; professor of Batumi Shota Rustaveli State University;
4. Tsitsi Tsintsadze – main specialist of Archives Administration of Ajara; 5. Ketevan Putkaradze – PhD student of Shota Rustaveli State University;
employee of Nobel Brothers Museum; 6. Nato Kikava – main specialist of Archives Administration of Ajara; 7. Naile Mikeladze – Academic doctor of Philology, senior researcher of folklore,
dialectology and immigration department of Batumi Shota Rustaveli State University Niko Berdzenishvili scientific-research institute;
8. Natia Beridze – main specialist of Archives Administration of Ajara; 9. Maia Rurua – head of protection, registration and scientific-reference department
of Archives Administration of Ajara; 10. Nazi Jincharadze - professor of Batumi Shota Rustaveli State University.
97
sarCevi
elguja Caganava – aWaris saarqivo sammarTvelos mier 2014 w. gaweuli muSaobis angariSi;.......................................................................... 3 maia rurua – sawyalosno gzebze wylis transportis ganviTarebis xelSemwyobi da adamianTa sicocxlis dacvis aWaristanis sazogadoebis fondis (r-855) istoriidan......................... 10 naTia beriZe – saarqivo sammarTveloSi daculi partiuli fondebi................................................................................................................................................. 13 elguja Caganava, eTer naTelaZe – gansakuTrebulad Rirebuli dokumentebi – sadazRvevo fondi.................................................. 18 naile miqelaZe - ,,TeTrosanis” etimologia.................................................... 22 Tamaz futkaraZe – aWaris centraluri saxelmwifo arqivi 1930-50ian wlebSi ......................................................................................................................... 26 qeTevan futkaraZe - Tanamedrove saganmanaTleblo sistema, miRwevebi, problemebi da perspeqtivebi .............................................................. 34 Tamaz futkaraZe, nato qiqava – aWaris saarqivo sammarTvelo – saerTaSoriso urTierTobebi ................................................................................... 40 cici cincaZe – saarqivo sammarTveloSi daculi petre sulaberiZis piradi fondi (mimoxilva)............................................................... 49 marina jinWaraZe – kulturis da civilizaciis cnebaTa gansxvavebuli aspeqtebi .................................................................................................... 52 uwyebani (masalebi quTaisis centraluri arqividan)............................ 56 ,,foliantebi sacavebidan” ................................................................................................. 75 sergo tabaRuas naSromebi ................................................................................................ 80 saarqivo sammarTveloSi Catarebuli RonisZiebebis daijesti.... 84 milocva................................................................................................................................................ 93 Cveni avtorebi................................................................................................................................ 95
daibeWda gamomcemloba `universalSi~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]