VIIadjara.gov.ge/uploads/Docs/3ff8ad096cee4a1487e12bd8e169.pdf · trockistebis mimdevari iyo da...

223
1 aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba-saarqivo sammarTvelo Sub-department of Ajara Autonomous Republic Government – Archives Administration samxreT-dasavleTi saqarTvelo (istoria, arqeologia, eTnologia) saerTaSoriso samecniero konferenciis masalebi South-West Georgia (history, archaeology, ethnology) International Scientific Conference materials ISSN 2298-0776 VII gamomcemloba `universali~ Tbilisi 2017 Tbilisi

Transcript of VIIadjara.gov.ge/uploads/Docs/3ff8ad096cee4a1487e12bd8e169.pdf · trockistebis mimdevari iyo da...

1

aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba-saarqivo sammarTvelo

Sub-department of Ajara Autonomous Republic Government – Archives Administration

samxreT-dasavleTi saqarTvelo (istoria, arqeologia, eTnologia)

saerTaSoriso samecniero konferenciis masalebi South-West Georgia (history, archaeology, ethnology)

International Scientific Conference materials

ISSN 2298-0776

VII

gamomcemloba `universali~

Tbilisi — 2017 — Tbilisi

2

saredaqcio sabWo: maia ivaniSvili — aWaris saarqivo sammarTvelos ufrosi, saredaqcio sabWos Tavmjdomare; Tamaz futkaraZe — sazRvargareTTan, sazogadoebasTan, masmediasTan urTierTobisa da dokumentebis publikaciisa da gamoyenebis samsaxuris ufrosi, redaqtori. saredaqcio sabWo: soso sturua — aWaris saarqivo sammarTvelos ufrosis mo-adgile, anzor TxilaiSvili — aWaris saarqivo sammarTvelos ufrosis moadgi-le, elguja Caganava — analitikur-meTodikuri da teritoriul organoebTan muSaobis samsaxuris ufrosi, elguja gogiberiZe — centraluri saxelmwifo ar-qivis samsaxuris ufrosi; maia rurua — dacvis, aRricxvis da samecniero — sacno-baro ganyofilebis ufrosi, fridon qardava — sazRvargareTTan, sazogadoebas-Tan, masmediasTan urTierTobisa da dokumentebis publikaciisa da gamoyenebis samsaxuris ufrosi specialisti; nato qiqava — sazRvargareTTan, sazogadoebas-Tan, masmediasTan urTierTobisa da dokumentebis publikaciisa da gamoyenebis samsaxuris ufrosi specialisti; inga eliava — quTaisis centraluri arqivis esf dokumentebis dacvis, uzrunvelyofis, aRricxvisa da samecniero-sacnobaro ganyofilebis mTavari specialisti, ala serdiuki — berdianskis saxelmwifo fi-lologiuri universitetis filologiisa da socialuri komunikaciebis insti-tutis direqtori, TinaTin jabadari — saqarTvelos erovnuli arqivi, uaxlesi istoriis centraluri arqivis ufrosi specialisti, Tamila lomTaTiZe — niko berZeniSvilis samecniero-kvleviTi institutis ufrosi mecnier-TanamSromeli, oTar gogoliSvili — SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis profesori, jemal karaliZe - SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis profesori; ciu-ri qaTamaZe - SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis profesori

Editorial Board: Maia Ivanishvili – head of Sub-department of Ajara Autonomuous Republic Government – Archives Administration, chairman of editorial board; Tamaz Putkaradze – head of foreign, public, media relations and documents publication and utilization department, editor; Editorial Board: Soso Sturua – Deputy chief of Ajara AR — Archives Administration; Anzor Tkhilaishvili — Deputy chief of Ajara AR — Archives Administration; Elguja Chaganava – Head of analytical-methodological and working with territorial bodies service; Elguja Gogiberidze – head of service of Central State Archives; Maia Rurua – Archives Administration, Head of preservation, registration and scientific-informational department; Fridon Kardava – Archives Administration, senior specialist of foreign, public, media relations and documents publication and utilization service; Nato Kikava – Archives Administration, senior specialist of foreign, public, media relations and documents publication and utilization service; Inga Eliava – senior specialist of preservation, registration and scientific-informational department of Central Archives of Kutaisi; Alla Serdiuk – director of Philology and Social communication Institute of Berdyansk State Philological University; Tinatin Jabadari – senior specialist of Contemporary History Archives of National Archives of Georgia; Tamila Lomtatidze – research fellow of Niko Berdzenishvili scientific-research Institute; Otar Gogolishvili – professor of Shota Rustaveli State University; Jemal Karalidze - professor of Shota Rustaveli State University; Tsiuri Katamadze - professor of Shota Rustaveli State University.

saredaqcio sabWo SeiZleba yovelTvis ar eTanxmebodes avtorebis mosazrebebs. avtorTa stili daculia.

Editorial board may not always agree with authors opinions. Authors style is retained.

© aWaris avtonomiuri respublikis mTavrobis saqveuwyebo dawesebuleba — saarqivo sammarTvelo, 2017

gamomcemloba `universali~, 2017

Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]; [email protected]

3

i s t o r i a

oTar TurmaniZe

agraruli seqtorisa da sasoflo savaWro

kooperaciis kadrebis ganadgureba

`xalxis mtris~, `mavneblis~ braldebiT gaanadgures

agraruli seqtoris, sasoflo savaWro sferos Zireuli rgolis kadrebi: saxelmwifo meurneobebis direqtorebi, sa-meurneo gaerTianebaTa xelmZRvanelebi, rigiTi muSakebi da sxvebi. 1937 wlisaTvis aWaraSi 19 saxelmwifo meurneoba iTvleboda. maTgan qobuleTis raionSi–12 (am ricxvSi Sedis anaseulis samecniero-kvleviTi institutis Caqvis filia-

li), xolo baTumis raionSi – 7 meurneoba. aWaris avtonomiuri respublikis saxelmwifo, partiuli

da sazogadoebrivi organizaciebis xelmZRvaneli kadrebis represiebis paralelurad mimdinareobda soflis meurneo-

bis sawarmoo muSakebis dapatimreba-daxvretebi. braldebebi am kategoriis kadrebis mimarT analogiuri iyo: niadagebis arasworad gaToxna-dabarva, mineraluri sasuqebisa da Sxam-qimikatebis agrowesebis dacvis gareSe Setana, plantaciebi-sa da baRebis mcenareTa simeCxre, pirutyvis daavadebis wi-naaRmdeg araefeqturi brZola, Cais buCqebisa da citruso-vanTa nargavebis dabarvis dros fesvebis dazianeba, sami-waTmoqmedo teqnikis ukmarisoba, Tambaqos, Cais, xexilis ga-Senebisa da mosavlis aRebisas danakargebi, silosisa da mi-waTmoqmedebis produqtebis gangeb ganadgureba, Cais foTlis naadrevi krefa, buCqebis xelovnurad dazianeba, damaxinjebebi sakarmidamo miwis nakveTebis mizomvisas, Sro-madReebis dagvianebiT daricxva, kolmeurneebis Sromis wignakebis mouwesrigebloba da sxva. Znelia imis Tqma, rom soflis meurneobaSi naklovanebebi ar iyo. magram am naklo-vanebebis mavneblis, xalxis mtris iarliyiT SefuTva udide-si borotmoqmedebaa. isic unda iTqvas, rom saxelmwifo me-

4

urneobebis mSenebloba mimdinareobda Znel pirobebSi, Ziri-Tadad aWaris maRalmTiani raionebis mosaxleobis mobiliza-ciiT, maTi Sromis anazRaurebis gareSe. glexuri meurneobis koleqtivizaciac ZaldatanebiTi iyo. am procesSi mTeli simZime kolmeurneobebis xelmZRvanelebze gadadioda. xeli-sufleba SantaJiT cdilobda kolmeurneoebis Camoyalibe-

bas, maT gadayvanas sasoflo-sameurneo artelze. didi tragedia gadaitana qobuleTis raionis saxelmwi-

fo meurneobebis kadrebma. muxaestates meurneobis di-reqtori andro petresZe lomia komunisturi partiis wevri iyo 1919 wlidan. mas gauxsenes, rom 1927-1929 wlebSi trockistebis mimdevari iyo da amis gamo dapatimrebulic yofila. moinania, ris Sedegad partiaSi aRadgines, magram oficialuri masalebis mixedviT, meurneobaSi trockistebs mfarvelobda. 1937 wels komunisturi partiidan garicxes, Tanamdebobidan moxsnes da daapatimres (ass csa, f. p-11, an. 2, s. 89, furc. 30-31).

saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biuros 1937 wlis 29 ivlisis dadgenilebiT komunisturi partiidan garicxes muxaestates saxelmwifo meurneobis axladaniSnu-li direqtori Sermadin nikolozisZe sixaruliZe, dabadebu-li Coxatauris raionSi 1905 wels, komunisturi partiis wevri 1928 wlidan. Sermadin sixaruliZis saqme prokuratu-ras gadaeca, xolo partiis aWaris saolqo komitetis winaSe daisva sakiTxi Tanamdebobidan moxsnis Sesaxeb. mas bralad edeboda, rom meurneobaSi ar Catarda Cais plantaciebisa da citrusovanTa baRebis pirveli da meore gaToxna, dairRva sasuqebis Setanis agrowesebi da wamloba, dabali iyo mo-savlis xarisxi, mouwesrigebeli muSaTa saerTo sacxovrebe-li da sxva. ZiriTadi braldeba mainc is iyo, rom Sermadin si-xaruliZem `ver amxila~ meurneobaSi mokalaTebuli `xalxis mtrebi~. igi kontrrevolucioner-trockistad gamoacxa-des, moxsnes Tanamdebobidan da daapatimres. Sermadin niko-lozisZe sixaruliZe baTumSi daxvrites 1937 wels.

vladimer parmenisZe jorbenaZe muxaestates saxelmwifo meurneobis direqtoris moadgiled muSaobda momaragebis dargSi. igi dabadebulia lanCxuTis raionSi 1901 wels. komu-

5

nisturi partiis wevrad miiRes 1927 wels. Sinsaxkomma 1937 wlis ivlisSi daapatimra kontrrevoluciur trockistuli saqmianobis yalbi braldebiT. saqarTvelos kompartiis qo-buleTis raikomis biurom 23 ivliss komunisturi partiidan garicxa da partiis aWaris saolqo komitets mimarTa misi Ta-namdebobidan moxsnis Sesaxeb. igi moxsnes da 1937 wels ba-

TumSi daxvrites. 1937 wlis ivlisSi kontrrevolucioner-trockistebis braldebiT Sinsaxkomma daapatimra muxaesta-tes saxelmwifo meurneobis sasadilos gamge longinoz so-lomonisZe lorTqifaniZe, dabadebuli 1904 wels, komu-nisturi partiis wevrad iTvleboda 1932 wlidan. saqarTve-los kompartiis qobuleTis raikomis biurom longinoz si-lovanisZe lorTqifaniZe 1937 wlis 23 ivliss komunisturi partiidan garicxa. igi baTumSi 1937 wels daxvrites.

1937 wlis 20 ivliss muxaestates saxelmwifo meurneobis partiulma organizaciam kompartiidan garicxa mebaRe bri-gadiri mamud ismailisZe xviCia. igi qobuleTis raionis mkvidri iyo. dabadebulia 1903 wels, xolo kompartiis wevrad miiRes 1932 wels. muxaestates saxelmwifo meurneo-

bis partiuli organizaciis dadgenilebaSi naTqvamia: mamud ismailisZe xviCia aris kontrrevolucioner-trockisti, di-versanti, xalxis mteri. meurneobis pirveladi partiuli organizaciis dadgenileba ucvlelad daamtkica saqarTve-los kompartiis qobuleTis raikomis biurom. mamud ismai-

lisZe xviCia baTumSi daxvrites 1937 wels (ass csa, f.p-1, an. 4, s. 223, furc. 113-124; f. p-11, an.2, s. 91, furc. 67-68, 70, 93-94; f. p-11, an. 1, s. 1471, furc. 1-2; gaz. aWara, 1997, 17 maisi (N95-96)).

Caqvis saxelmwifo meurneoba XIX saukunis 90-ian wlebSi Seiqmna. 1937-1938 wlebSi meurneobaSi 1700-mde muSa-mosamsa-xure iTvleboda. meurneobaSi Seqmnili iyo partiuli, profkavSiruli da komkavSiruli organizaciebi, mniSvnelo-vani warmatebebi hqonda materialur warmoebasa da finansu-ri Semosavlebis mixedviT. Caqvis saxelmwifo meurneobis di-reqtorad 1933 wlidan muSaobda prokofi ambakosZe megre-liSvili. dabadebuli 1895 wels, komunisturi partiis wevri 1920 wlidan. prokofi megreliSvilis winaaRmdeg Seakowiwes

6

makomprometirebeli masalebi. mas abralebdnen kontrrevo-

luciur-trockistul saqmianobas, romlis SeswavlisaTvis saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomma specialuri komisia Seqmna. komisiis mier momzadebuli masalebi 1937 wlis 26 Tebervals ganixila Caqvis saxelmwifo meurneobis partiulma organizaciam. moxsenebiT gamovida saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis mdivnis moadgile xasan Zne-laZe.

partkomis dadgenilebaSi weria, rom prokofi megre-liSvilma samuSaoze miiRo trockisti meqvabiSvili, rome-lic amJamad dapatimrebulia. samuSaoze miiRo agreTve kontrrevolucioner-anarqisti vaZinski, romelic meurne-obis ekonomikis ganyofilebis gamged daniSna. meurneobis buRaltrad muSaobda kontrrevolucioner-trockisti se-ferTelaZe, romelic adre gadasaxlebaSi yofila. dadgeni-lebaSi xazgasmulia, rom prokofi megreliSvilma moaduna politikuri sifxizle, ris gamo meurneoba danagvianebulia antisabWoTa elementebiT. partiulma krebam Caqvis sa-xelmwifo meurneobis direqtori prokofi ambakosZe megre-liSvili garicxa komunisturi partiidan, rogorc kontrre-

volucioner-trockisti (ass csa, f.p-11, an. 2, s. 109, furc. 14-18; s. 117, furc. 74).

prokofi megreliSvili 1937 wlis 27 ivniss Sinsaxkomma daapatimra. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 6 ivliss ganixila prokofi megreliSvilis braleulobis sakiTxi. dadgenilebaSi naTqvamia, rom igi aris TvalTmaqci, dafara trockistebi. dadasturebulia prokofi megreliSvilis komunisturi partiidan garicxva (ass csa, f.p-11, an. 2, s. 91, furc. 14).

prokofi megreliSvili moxsnes Caqvis sabWoTa meurneo-bis direqtoris Tanamdebobidan. sabWoTa kavSiris uzenaesi sasamarTlos samxedro kolegiis gamsvleli sesiis 1937 wlis 2 oqtombris ganCinebiT sasjelis umaRlesi zoma - daxvreta miusajes. prokofi megreliSvili daxvrites 1937 wlis 3 oqtombers. sabWoTa kavSiris umaRlesi sasamarTlos samxedro kolegiis 1957 wlis 25 ivnisis dadgenilebiT reabi-

7

litirebulia (stalinuri siebi saqarTvelodan (eleqtro-

nuli monacemTa baza); ass csa, f. p-11, an.2, s. 91, furc.14). amasTan, kontrrevolucioner-trockistobis bralde-

biT daapatimres, komunisturi partiidan da komkavSiridan garicxes Caqvis saxelmwifo meurneobis sxva momuSaveni. maT Soris: mixeil loria, osman xviCia, vladimer sixaruliZe, ni-koloz sablini, qazim TofCiSvili da sxvebi. osman qibarisZe xviCia, dabadebuli qobuleTis raionSi 1897 wels, komu-nisturi partiis wevri iyo 1932 wlidan, muSaobda Caqvis sa-xelmwifo meurneobis sawyobis gamged. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 23 ivliss komunisturi partiidan garicxa. osman qibarisZe xviCia daa-patimres da baTumSi daxvrites. 1937 wels baTumSi daxvri-tes agreTve Caqvis saxelmwifo meurneobis profkavSiris ko-mitetis Tavmjdomare mixeil iustinisZe loria, romelic komunisturi partiis wevri iyo 1932 wlidan. igi komunistu-ri partiidan garicxa meurneobis partiulma organizaciam, romelic 1937 wlis 23 ivliss daamtkica saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom.

vladimer besarionisZe sixaruliZe Caqvis saxelmwifo me-

urneobaSi brigadirad muSaobda. dabadebulia 1896 wels Co-xatauris raionSi. komunisturi partiis wevri iyo 1925 wli-dan. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 23 ivliss komunisturi partiidan garicxa, ro-

gorc kontrrevolucioner-trockisti da diversanti. vla-dimer besarionisZe sixaruliZe daapatimres da 1937 wels ba-TumSi daxvrites.

saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 23 ivliss komunisturi partiidan garicxa Caqvis saxelmwifo meurneobis komendanti nikoloz simonisZe sablini, romelic wevric 1931 wlidan iyo (dabadebulia 1907 wels). igi Seracxes trockistad da diversantad. amave dros komunisturi partiidan garicxes da daapatimres Caqvis sa-xelmwifo meurneobis mZRoli qazim axmedisZe TofCioRli (partiis wevri iyo 1930 wlidan). misi braleuloba is iyo, rom kargi damokidebuleba hqonda meurneobis direqtorTan prokofi megreliSvilTan, romelic mavneblis, `xalxis

8

mtris~ iarliyiT iyo dapatimrebuli (ass csa, f. p-11, an. 2, s. 91, furc. 69-71, 167-168). amJamad yvela maTgani reabilitire-bulia danaSaulis ararsebobis gamo.

Sinsaxkomma makompromatirebeli masalebi SeTiTxna oCxamuris saxelmwifo meurneobis koleqtivis Sesaxebac. 1937-1938 wlebSi meurneobaSi iTvleboda 1150-- muSa-mosamsa-

xure, maT Soris komkavSireli iyo 965 kaci. mavneblad Se-racxulebi iyvnen wulukiZe, maminaiSvili, kalandaZe, komaxi-Ze da sxvebi. isini Sinsaxkomma 1937 wlis ivlisSi daapatimra (ass csa, f.p-11, an. 2, s. 117, furc. 75).

israfil rizasZe wulukiZe, dabadebuli 1905 wels, komu-nisturi partiis wevrobis kandidati 1932 wlidan, oCxamu-ris saxelmwifo meurneobaSi mSeneblobis dargs xelmZRvane-lobda. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biu-

rom 1937 wlis 16 ivliss komunisturi partiis wevrobis kandidatobidan garicxa. biuros dadgenilebaSi naTqvamia: israfil wulukiZe meurneobaSi eweoda SpionaJs, kontrre-

voluciur-trockistul da diversiul saqmianobas. am falsificirebuli braldebiT igi daapatimres da 1937 wels baTumSi daxvrites (ass csa, f. p-11, an. 2, s. 112, furc. 33, 42; gaz. sruliad arasaidumlod, 1997, N8, gv. 17).

1937 wlis maisSi specialuri komisia Seiqmna cixisZiris saxelmwifo meurneobis SeswavlisaTvis. komisiam gamoavlina naklovanebebi: agroteqnikuri wesebis darRvevebis, miwis nakveTebis gadabarva-gaToxnis, mineraluri sasuqebis Seta-nisa da baRebis Sewamlvis, citrusebis axali nergebis ga-moyvanis, nargavebis daavadebis winaaRmdeg brZolis, wyalsawreti arxebis mSeneblobisa da sxva mimarTulebiT. samarTlianadaa gakritikebuli meurneobis direqtori me-liton jayeli da ufrosi agronomi akaki cincaZe. magram ga-ocebas iwvevs meurneobis zogierTi momuSavis kontrrevo-

lucioner- trockistad gamocxadeba da am yalbi braldebiT dasja. ZiriTad damnaSaved, mavneblad Seracxes cixisZiris saxelmwifo meurneobis sameurneo nawilis gamge polieqtor simonisZe gogiberiZe, romelic amave dros partiuli orga-

9

nizaciis mdivanic iyo. poleqtor simonisZe gogiberiZe 1937 wels Sinsaxkomma daapatimra da baTumSi daxvrites.

`kontrrevoluciur-trockistuli saqmianobis~ bralde-biT 1937 wlis ivlisSi Sinsaxkomma daapatimra cixisZiris sa-xelmwifo meurneobis molare xarlampi qristeforesZe kvirkvelia, dabadebuli 1902 wels, xolo komunisturi partiis wevri 1932 wlidan. saqarTvelos kompartiis qobu-leTis raikomis biurom 1937 wlis pirvel agvistos komu-nisturi partiidan garicxa da amave wels baTumSi daxvrites (ass csa, f.p-11, an. 2, s. 91, furc. 127; s. 101, furc. 2-4; r. surmaniZe, naS., gv. 29, 43).

kontrrevoluciuri saqmianobis yalbi braldebiT daapa-timres vladimer arsenisZe gogiberiZe. igi maSin 73 wlisa iyo (dabadebulia Coxatauris raionis sofel xidisTavSi 1874 wels). saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 4 seqtembris dadgenilebiT daxvreta miusajes. vladimer arsenisZe gogiberiZe baTumSi daxvrites 1937 wlis 4 oqtombers (sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001, gv. 30).

qobuleTis geranis saxelmwifo meurneobis direqtori iusuf mamudisZe megreliZe 1937 wlis oqtomberSi Sinsaxkom-ma daapatimra. igi dabadebulia 1902 wels. komunisturi partiis wevri iyo 1928 wlidan. saqarTvelos kompartiis qo-

buleTis raikomis biurom 1937 wlis 26 oqtombers ganixila iusuf megreliZis sakiTxi da igi komunisturi partiidan ga-

ricxes. mis mimarT wayenebuli braldebebi Semdegi iyo: gegmis gareSe gaiyvana 4 km gza, daiRupa erTi suli kameCi, pi-rutyvma daaziana citrusovanTa nargavebi, meurneobaSi ar iyo sarwyavi wyalsaqaCi, daixura sasadilo, adgili hqonda muSaxelis denadobas da sxva. TiTqos naklovanebebi gamiznu-

lad iyo Seqmnili, raTa meurneobis muSa-mosamsaxureTa ukmayofileba gamoewviaT. am naklovanebebis braldebiT iu-

suf mamudisZe megreliZe kontrrevolucioner-trockistad Seracxes da 1937 wels baTumSi daxvrites (ass csa, f.p-11, an. 2, s. 88, furc. 7; s. 93, furc. 60; r. surmaniZe, dasax. naSr., gv. 48). qobuleTis geranis saxelmwifo meurneobis axali di-reqtoric a. tabiZec 1938 wlis agvistoSi daapatimres, ga-

10

ricxes komunisturi wevrobis kandidatobidan da moxsnes Tanamdebobidan.

iusuf ismailisZe mJavanaZe dapatimrebisas qobuleTis raionis buknaris saxelmwifo meurneobis (sanerge) direqto-rad muSaobda. igi dabadebulia 1900 wels sofel xucubanSi. komunisturi partiis wevri gaxda 1926 wels. kontrrevolu-

ciur-trockistuli saqmianobis falsificirebuli bralde-biT Sinsaxkomma 1937 wlis ivlisSi daapatimra. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 23 ivliss komu-

nisturi partiidan garicxa, rogorc kontrrevolucioner-trockisti, Spioni, diversanti. am yalbi braldebiT iusuf ismailisZe mJavanaZe 1937 wels daxvrites. amave braldebiT 1937 wels baTumSi daxvrites iusuf ismailisZe mJavanaZis ori Zma – ibraimi da axmedi. es ukanaskneli dabadebulia 1907 wels, komunisturi partiis TanamgrZnobTa jgufis wevri iyo. muSaobda rigiT kolmeurned. rogorc ukve aRiniSna, ibraim ismailisZe mJavanaZe dapatimrebisas baTumis raionis miwaTmoqmedebis ganyofilebis gamged muSaobda. 1937 wels komunisturi partiidan garicxes da baTumSi daxvrites buknaris saxelmwifo meurneobis sameurneo nawilis gamge da partiuli organizaciis mdivani levan ediSerisZe kalanda-riSvili. romelic dabadebulia lanCxuTis raionSi 1889 wels, komunisturi partiis wevri iyo 1917 wlidan (ass csa, f. p-11, an.2, s. 88, furc.8; s. 91, furc. 72, 167-168).

saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 31 agvistos komunisturi partiidan garicxa alambris sabWoTa meurneobis direqtori dimitri iraklisZe gurgeniZe, dabadebulia 1899 wels, komunisturi partiis wevri 1918 wlidan. dimitri gurgeniZis mimarT wayenebuli braldeba imaSi mdgomareobda, rom adre iricxeboda moswavle axalgazrdobis marqsistul kavSirSi. igi Sinsa-xkomma daapatimra. dimitri iraklis Ze gurgeniZe 1937 wels baTumSi daxvrites ( ass csa, f.p-11, an.2, s. 91, furc. 224-225; gaz. aWara, 1997, 17 maisi (N95-96). amave wels baTumSi daxvri-tes alambris saxelmwifo meurneobis sameurneo nawilis gamge da partorgi iusuf memedisZe yurSubaZe da mexanZre inspeqtori axmed memedisZe ustaliSvili. iusuf memedisZe

11

yurSubaZe dabadebulia 1905 wels. komunisturi partiis wevrad miiRes 1931 wels. axmed memedisZe ustaliSvili daba-debulia 1900 wels, xolo komunisturi partiis wevri iyo 1926 wlidan. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis dekemberSi orive maTgani komunisturi partiidan garicxa, rogorc kontrrevolucioner-trockis-

tebi, `xalxis mtrebi~ ( ass csa, f.p-11, an.2, s. 88, furc. 146-147; gaz. aWara, 1997, 17 maisi (N95-96).

cecxlauris saxelmwifo meurneobis koleqtivSi kontr-

revolucioner-trockistebad Seracxulebi iyvnen sandro Ci-taiSvili, rafiel cincaZe. Sinsaxkomis cnobebiT sandro Ci-

taiSvili adre saqarTvelos social-demokratiul partiaSi (menSevikebi) iricxeboda, oficris samxedro wodeba hqonda da bolSevikebs ebrZoda. rafiel cincaZes abralebdnen, rom Ca-Sala evkaliptis nergebis gamoyvanis gegma da am braldebiT isini 1937 wels daapatimres. 1937 wlis seqtemberSi Sinsa-xkomma daapatimra kvirikes saxelmwifo meurneobis direqto-

ri Tedore isidorisZe iaSvili. braldeba tipiuri iyo – kontrrevoluciur trockistuli saqmianoba. mavneblad isic CauTvales, rom meurneobaSi gaxma 1933-1935 wlebSi darguli nargavebis 43,2%. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raiko-mis biurom komunisturi partiidan garicxa da Tanamdebobi-dan moxsna. sagulisxmoa, rom 1937 wlis 19 seqtembers komu-nisturi partiis wevrobis kandidatobidan garicxes Tedore minaSvilis meuRle luba vladimeris asuli sulaberiZe. braldeba is iyo, rom ar amxila misi qmari. luba sulaberiZe umaRlesi ganaTlebiT iyo, damTavrebuli hqonda safinanso-ekonomikuri fakulteti da kvirikes saxelmwifo meurneobaSi ekonomistad muSaobda (ass csa, f. p-11, an. 2, s. 88, furc. 8, 127; s. 101, furc. 6-12; s. 122, furc. 26-27.

giorgi ivlianesZe Rlonti jixanjuris tungis saxelmwi-fo meurneobis sameurneo nawilis gamged da partorgad mu-Saobda. dabadebulia 1904 wels, komunisturi partiis wevrad miiRes 1929 wels. dabali ganaTlebiT iyo, magram pasu-xismgeblobiT ekideboda saqmes. amiTac iyo ganpirobebuli, rom saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis plenumis

12

wevrad airCies. giorgi ivlianesZe Rlonti Seracxes kontr-

revolucioner-trockistad. am braldebiT 1937 wlis 27 oqtombers komunisturi partiidan garicxes, gamoiyvanes sa-qarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis plenumis Se-

madgenlobidan da daapatimres (ass csa, f. p-11, an. 2, s. 88, furc. 36).

Sinsaxkomma baTumis raionis Svidive saxelmwifo meurneo-

baSi `aRmoaCina~ kontrrevolucioner-trockistebi. yvela `mavneblis~ mimarT Sekowiwebuli makomprometirebuli saqme-

ebi erTi da imave ZafiT iyo nakeri. magaliTad, trockistul-zinovievuri paraleluri centris monawileTa sasamarTlo procesis ganxilvisas antisabWoTa gamonaTqvamebisaTvis 1937 wlis 18 aprils salibauris saxelmwifo meurneobis parti-ulma organizaciam komunisturi partiidan garicxa meurneo-bis direqtori ivane vasilisZe CakvetaZe. dadgenileba 27 ma-iss daamtkica saqarTvelos kompartiis baTumis raikomma. iva-ne vasilisZe CakvetaZe dabadebulia 1893 wels da komunistu-ri partiis wevrad iTvleboda 1917 wlidan.

braldebebi gamaognebeli da sasaciloa, satirali rom ar iyos. ivane vasilisZe CakvetaZe ZmasTan piradi saubrisa da Svilis gamonaTqvamis gamo politikuri represiis msxverplad iqca. ivane CakvetaZesTan Zmas uTqvams, rom uZneldeba partiis istoriis Seswavla. ivane CakvetaZes upa-

suxnia: ra iseTi asaki gaqvs, rom ver Seiswavleo. stalini, msoflio proletariatis beladi, dResac swavlobs. makdo-

naldi, inglisis muSaTa klasis lideri, 36 wlis iyo, swavla rom daiwyo. garda amisa, ivane CakvetaZis ufros Svils, sko-

lis moswavles, uTqvams: amJamad partias ar hyavs komuniste-bi, vinc kargebi iyvnen, daxvriteso, Semdegi braldeba is iyo. rom eWvis TvaliT uyurebda kolmeurneobas. erT-erTi braldeba imaSi gamoixata, rom piatakovi, rodesac xeli-suflebaSi iyo, baTums ewvia da ivane CakvetaZe, sxvebTan erTad, daxvedria (ass csa, f.p-538, an.1, s. 4, furc. 32-56). sa-libauris saxelmwifo meurneobis momdevno direqtoris da-viT eqvTimesZe lorTqifaniZis da ufrosi agronomis niko-loz giorgisZe ebanoiZis mimarT wayenebuli braldeba imaSi gamoixata, rom Cais plantaciebi gameCxrebuli iyo, dabarvi-

13

sas dazianda buCqebi, plantaciebSi limonis nergebi ga-morges. mosavlis gegma gamiznulad Seamcires, nakveTebi Se-mouRobavi datoves, ris gamoc pirutyvi azianebda, meurneo-baSi ar iyo sadrenaJo sistema, dagvianebiT gaicemoda xelfasebi da sxva. muSebs gamouyves miwis nakveTebi sa-bostned da pirutyvis Senaxvis uflebac darTes (sabWoTa aWara, 1937, 11 oqtomberi (N234).

xarvezebi da naklovanebebi SesaZlebelia yofiliyo, magram am braldebiT meurneobis kadrebis politikuri represireba safuZvels moklebulia. miuxedavad amisa, da-

viT eqvTime lorTqifaniZe kontrrevolucioner-trockis-tad Seamkes, komunisturi partiidan garicxes, samuSaodan moxsnes da daapatimres. daviT ekqvTimesZe lorTqifaniZe revolucionerTa Zvel Taobas ekuTvnoda (dabadebulia 1886 wels, komunisturi partiis wevri iyo 1904 wlidan). sabWoTa kavSiris uzenaesi sasamarTlos samxedro kolegiis 1937 wlis 28 ivnisis dadgenilebiT daxvrites. sabWoTa kavSiris umaRlesi sasamarTlos 1956 wlis 11 ivlisis ganCinebiT ga-uqmda sabWoTa kavSiris uzenaesi sasamarTlos 1937 wlis 28 ivlisis dadgenileba. daviT eqvTimesZe lorTqifaniZe reabi-

litirebulia (ass csa, f.p-1, an.9, s. 107, furc. 6). amave braldebiT komunisturi partiidan garicxes, Tanamdebobi-dan moxsnes da daapatimres salibauris saxelmwifo meurne-obis direqtoris moadgile da ufrosi agronomi nikoloz giorgis Ze ebanoiZe, dabadebuli 1908 wels, komunisturi partiis wevri1932 wlidan (ass csa, f. p-7, an. 1, s. 58, furc. 96; 115, s. 94, furc. 1-14).

kontrrevoluciur-trockistuli jgufisadmi TanagrZ-nobis da antisabWoTa gamonaTqvamebis gamo 1937 wels komu-nisturi partiidan garicxes salibauris saxelmwifo me-

urneobis sameurneo-sawarmoo qvedanayofis xelmZRvaneli titiko ermilesZe JRenti, agroteqnikosi giorgi vasilisZe CakvetaZe, agronomi gegeSiZe, partiuli organizaciis mdiva-ni lavrenti TadumisZe kandelaki, sawyobis gamge aleqsand-re beJanisZe nadareiSvili (partiis wevri 1918 wlidan), ko-mendanti mixeil simonisZe doroSenko, misi Semcvleli g. Se-

vakovi, buxhalteri s. burWulaZe da sxvebi (ass csa, f. p-7,

14

an. 1, s. 58, furc. 15-16, 49; s. 59, furc. 82, s. 60, furc. 44; f. p-1, an.4, s. 223, furc. 44, 79; asmxf). kontrrevoluciur-trockistad, mavneblad `xalxis mtrad~ Seracxulebma mkac-ri sasjeli iwvnies da braldebas araerTi maTganis si-cocxlec Seewira. magaliTad, titiko ermilisZe JRents 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes, magram Semdgom sasje-li daxvretiT da qonebis konfiskaciiTSeucvales. igi 1937 wlis 11 seqtembers daxvrites.

analogiuri braldebiT 1937 wels baTumSi daxvrites axalSenis saxelmwifo meurneobis direqtori platon longi-

lozisZe sioriZe, dabadebuli lanCxuTis raionSi 1906 wels, komunisturi partiis wevri 1937 wlidan ramdenime dRis Semdeg (27 maisi) komunisturi partiidan garicxes da daapa-timres axalSenis saxelmwifo meurneobis momdevno direqto-ri ruben fedosisZe WaniSvili. saqarTvelos kompartiis ba-Tumis raikomma 1937 wlis 27 maiss daamtkica axalSenis sa-xelmwifo meurneobis partiuli organizaciis 24 aprilis dadgenileba meurneobis TanamSromlis apolon mixeilisZe jaxutaiSvilis komunisturi partiidan garicxvis Sesaxeb. amis formaluri safuZveli gaxda 1924 wlis ajanyebaSi monawi-

leoba (ass csa, f.p-7, an.1, s. 58, furc. 44, 72). gonios saxelmwifo meurneobaSi kontrrevolucioner-

trockistebad Seracxes direqtori WanuyvaZe, misi Semcvle-li manjgalaZe, moadgile saluqvaZe, agronomi oragveliZe, sanerges gamge loria da sxvebi. isini komunisturi partii-dan garicxes da saqme prokuraturas gadaeca. saqarTvelos kompartiis baTumis raikomma 1938 wlis 8 Tebervals komu-nisturi partiidan garicxa Txilnaris saxelmwifo meurne-obis direqtori iordanidi, muSa mixeil ambakosZe bolqvaZe (1937 wels). mose maqsimesZe Wyonia 1937 wlisaTvis maxinjau-ris saxelmwifo meurneobis direqtorad muSaobda. igi daba-debulia 1902 wels, komunisturi partiis wevrad miiRes 1925 wels. saqarTvelos kompartiis baTumis raikomma 1937 wlis 9 ivliss komunisturi partiidan garicxa, rogorc trockis-tuli opoziciis monawile. saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis biurom am monawileobisaTvis 1928 wlis 8 Tebervals komunisturi partiidan garicxa, aRadgi-

15

nes 1931 wlis agvistoSi. magram amis Semdegac mose maqsimesZe Wyonias abralebdnen kontrrevolucioner-trockistebis mimarT TanagrZnobas. igi Tanamdebobidan moxsnes da daapa-

timres (ass csa, f.p-7, an. 1, s. 58, furc. 104-105; s. 59, furc. 18, 105; s. 94, furc. 1-14). kontrevoluciur-trockistobis saqmianobis yalbi braldebiT 1937 wlis dekemberSi komu-nisturi partiidan garicxes da daapatimres maxinjauris sa-xelmwifo meurneobis sameurneo nawilis gamge severiane di-onisesZe zamTaraZe. maxinjauris dasasvenebeli saxlis di-reqtori areT antonisZe zamTarvaZe komunisturi partiis wevrad iTvleboda 1917 wlidan. igi kontrrevolucioner-trockistad Seracxes imis gamo, rom TanaugrZnobda trockistebs, xeli moawera `83-is platformas~. areT anto-nisZe zamTaraZe Sinsaxkomma daapatimra.

meoTxe saxelmwifo meurneoba baTumis SemogarenSi mde-bareobda, sadac trockistebad, xalxis mtrad Seracxulebi iyvnen direqtori managaZe, ufrosi agronomi guguSvili da sxvebi. maT braldebad edebodaT is, rom meurneobaSi muSa-

obdnen kulakis Svilebi, zamTarSi gaiyina 60 aTasi Ziri citrusovanTa nargavi, meurneoba `danagvianebulia mavne-blebiT, adgili aqvs trockistul gamonaTqvamebs. am da sxva braldebiT meoTxe sabWoTa meurneobis direqtori sergo antonisZe managaZe 1937 wels baTumSi daxvrites. axladda-

niSnuli direqtori qavTaraZe kontrrevolucioner-troc-

kistad Seracxes, daapatimres da daxvrites (ass csa, f.p-7, an. 1, s. 60, furc. 70-71; gaz. `batumski raboCi~, 1937, 4 oqtombe-

ri; gaz. aWara, 1997, 17 maisi (N 95-96)). aWaraSi 1937 wlisTavis 230 kolmeurneoba iTvleboda.

maTgan qobuleTis raionSi–56, baTumis–47, qedis–44, xulos raionSi–83 kolmeurneoba. glexebis kolmeurneobebSi ga-

wevrianeba da sasoflo-sameurneo samuSaoTa organizaciis mTeli simZime kolmeurneobaTa Tavmjdomareze gadadioda.

soflis mosaxleobis daSinebis mizniT 1937 wels daiwyo kolmeurneobaTa Tavmjdomareebis SerCeviT dapatimreba, gadasaxleba-daxvreta. 1937 wlis seqtemberSi aWaris kontr-

revoluciur-saajanyebo, jaSuSur-teroristuli, diversi-

16

ul-mavnebluri organizaciis~ monawileTa sajaro sasa-marTlo procesze sami kolmeurneobis Tavmjdomare gaasa-

marTles: osman romanaZe (qobuleTis raioni, sofeli wyavroka), xasan CaloRli (baTumis raioni, sofeli Tofa-loRlebi), osman vanaZe (xulos raioni, sofeli vanaZeebi). isini imdenad nawamebi iyvnen, rom sasamarTlo procesze ga-maognebel da daujerebel Cvenebebs iZleodnen. prokuratu-ris sabraldebo daskvnis mixedviT, osman romanaZe ararse-buli aWaris kontrrevoluciuri organizaciis aqtiuri wevri yofila, romlis mizani sabWoTa xelisuflebis damxo-ba da aWaris sabWoTa kavSirisagan Camocileba iyo. osman ro-manaZis winaaRmdeg SeTiTxnili braldeba prokuraturam gaa-forma saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis sami muxliT: 58-2 (SeiaraRebuli ajanyeba), 58-9 (saxelmwifo qone-

bis ganadgureba), 58-11 (yovelgvari organizebuli qmedeba, mimarTuli danaSaulis momzadebisa da CatarebisaTvis). am falsificirebuli braldebiT aWaris uzenaesi sasamarTlos 1937 wlis 28 seqtembris ganCinebiT daxvreta miusajes. osman rejebisZe romanaZe daxvrites baTumSi ganaCenis gamotanis meore dRes (gaz. komunisti, 1937, 26, 28, 29 seqtemberi (N220, 222, 223); sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001, gv. 67-68). sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos 1989 wlis 16 ianvris brZanebulebis 1-li punqtis Tanaxmad reabilitirebulia.

xasan xalifis Ze CaloRli (CavleiSvili) dabadebulia 1892 wels. marTalia, mas dabali ganaTlebiT hqonda, magram gamocdili saxelmwifo da sameurneo muSaki iyo. 1921 wlidan monawileobda sazogadoebriv-politikur cxovrebaSi: Sedi-oda `fuxara komitetis~ SemadgenlobaSi, arCeuli iyo aWa-ris centraluri aRmasrulebeli komitetis wevrad, muSa-obda avtonomiuri respublikis iusticiis saxalxo ko-misrad da baTumis mazris aRmaskomis Tavmjdomared. aqedan gadaiyvanes TofaloRlebis kolmeurneobis Tavmjdomared. prokuraturis sabraldebo daskvniT, xasan CaloRlis aseve Tvlidnen aWaris kontrrevoluciuri organizaciis aqtiur monawiled, romlis amocana Turme aWaraSi sabWoTa xeli-suflebis damxoba da sabWoTa kavSiridan misi Camocileba iyo. xasan CaloRlis sasjelis gansazRvris safuZvlad gamo-

17

iyenes saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis sami muxli: 58-2, 58-9 da 58-11. aWaris uzenaesi sasamarTlos 1937 wlis 28 seqtembris ganCinebiT, xasan xalifis Ze CaloRlis 10 wliT patimroba miusajes, sasjelis moxdis Semdeg xuTi wliT Ta-visuflebis ayriT (komunisti, 1937, 29 seqtemberi (223). igi aRmosavleTis ruseTis ukacriel mxareSi gadaasaxles, sai-danac aRar dabrunebula. misi saflavic amoucnobia. amJamad xasan xalifisZe CaloRli reabilitirebulia danaSaulis ararsebobis gamo.

xulos raionis vanaZeebis kolmeurneobis Tavmjdomaris osman TerjanalisZe vanaZis mimarT wayenebuli braldeba analogiuri iyo. masac abralebdnen kontrrevoluciur organizaciaSi aqtiur monawileobas. Turme osman vanaZec cdilobda sabWoTa xelisuflebis damxobasa da aWaris deda-samSoblo saqarTvelosagan Camocilebas. misi mavnebloba imaSi gamoixata, rom gafuWda 400 fuTi kartofili da kolmeurneobas arasakmarisi Tesli darCa. amis gamo karto-

filis dargvis gegma 50%-iT Sesrulda. amasTan, kolmeurne-obaSi daiRupa 80 suli pirutyvi. am da sxva naklovanebebis gamo osman TerjanalisZe vanaZe kontrrevolucioner-trockistad monaTles, daapatimres da gaasamarTles sa-

qarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 58-2, 58-9 da 58-11 muxlebiT. aWaris uzenaesi sasamarTlos 1937 wlis 28 seqtem-bris ganaCeniT osman TerjanalisZe vanaZes 8 wliT patimroba miusajes, sasjelis moxdis Semdeg 5 wliT samoqalaqo ufle-

bebis ayriT (komunisti, 1937, 26, 27, 28, 29 seqtemberi (N220, 221, 222, 223). igi ruseTis aRmosavleTis ukacriel mxareSi gadaasaxles sadac wamebiT daasrula sicocxle.

zemoT dasaxelebuli sami pirovnebis garda, 1937 wels imave braldebiT daapatimres, awames, saqarTvelos Sinsa-xkomTan arsebuli `sameulisa~ da gansakuTrebuli saTaTbi-ros dadgenilebebiT daxvrites Tu gadaasaxles aWaris avtonomiuri respublikis kolmeurneobebis TavmjdomareTa da sakolmeurneo sawarmoTa sxva momuSaveni. maT mimarT wa-yenebuli braldebebi, rogorc sxvebis, xelovnurad Sekowi-webuli iyo da erTmaneTisagan naklebad gansxvavdeboda. 1937 wels qobuleTis raionSi daapatimres kolmeurneobaTa

18

Tavmjdomaris saerTo raodenobis erTi mesamedi (56-dan 18 kaci). 1938 wels dapatimrebebi grZeldeboda. Tavmjdomaree-

bis nawili daxvrites, sxvebi gadaasaxles. maT Soris: sulei-man SaviSvili (fiWvnari), jemal SubalaZe (qaquTi), xasan pa-punaiSvili (gvara), osman romanaZe (wyavroka), iusuf dumbaZe (xucubani), xasan gogitiZe (alambari), ilias falavandiSvili (Caisubani), xasan xalvaSi (saxalvaSo), abdul doliZe (Caqvis sasoflo sabWo, sofeli saCino), xasan nakaiZe (stalinis uba-ni), dursun niJaraZe (sofeli qobuleTi), Seban jinWaraZe (aWyvisTavi), Saban RaRaiSvili da sxvebi.

suleiman memedisZe SaviSvili qobuleTis raionis fiWvna-ris kolmeurneobis Tavmjdomared muSaobda. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 6 agvistos ganixila misi `kontrrevoluciuri saqmianoba~. bi-

uros dadgenilebaSi weria: suleiman SaviSvilma mavnebluri ganzraxviT ar Seasrula Cais foTlis mosavlis xarisxis gegma. amasTan, mouvlelobis gamo, evkaliptis axladdargu-li nargavebi gaxma. am da sxva braldebebiT suleiman SaviSvi-li komunisturi partiidan garicxes, Tanamdebobidan moxs-nes da saqme Sinsaxkoms gadaeca. Sinsaxkomma igi daapatimra, pirveli kategoriis damnaSaveTa siaSi Seiyvana da sakavSiro kompartiis centraluri komitetis politbiuros erT-erTi wevris rezoluciiT 1937 wels baTumSi daxvrites (ass csa, f. p-11, an. 1, s. 1495, furc. 1-3; gaz. aWara, 1997, 17 maisi (N95-96).

jemal qamilisZe SubalaZe dapatimrebisas qobuleTis raionis qaquTis kolmeurneobis Tavmjdomared muSaobda. mas bralad waeyena, TiTqos Cais plantaciebs 20-25 sm-is nacvlad 10 sm-mde siRrmiT baravdnen. zogierT buCqze Cais foTols moukrefavs tovebdnen. iyo sxva braldebebic. Sinsaxkomma jemal SubalaZe pirveli kategoriis damnaSaved CaTvala da moskovSi gasagzavn damnaSaveTa siaSi Seiyvana. sa-kavSiro xelisuflebis Tanxmobis Semdeg 1937 wels baTumSi daxvrites (gazeTi aWara, 1997, 17 maisi (N 95-96). xucubnis kolmeurneobis Tavmjdomare iusuf suleimanisZe dumbaZe dabadebulia 1894 wels, komunisturi partiis TanamgrZno-bTa jgufis wevri iyo 1937 wlidan. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 1937 wlis 31 agvistos partiis

19

TanamgrZnobTa jgufis wevrobidan garicxa da moxsna kolme-urneobis Tavmjdomareobidan, rogorc kontrrevolucio-

ner-trockisti, mavnebeli da xalxis mteri (ass csa, f.p-11, an. 2, s. 91, furc. 226). igi Sinsaxkomma daapatimra da `sameu-lis~ dadgenilebiT 10 wliT patimroba miesaja. gadaasaxles ruseTis federaciis aRmosavleTis ukacriel mxareSi, sadac mZime katorRul pirobebSi daasrula sicocxle.

1937 wlis 31 agvistos komunisturi partiis TanamgrZno-bTa jgufis wevrobidan garicxes da daapatimres sofel xa-las kolmeurneobis wevri porfile giorgisZe CxartiSvili. partiis qobuleTis raikomis biuros dadgenilebaSi naTqva-

mia: porfile CxartiSvili aris kontrrevolucioner-trockisti, diversanti, xalxis mteri. porfile giorgisZe CxartiSvili SeTiTxnili braldebiT 1937 wels baTumSi daxvrites (ass csa, f. p-11, an.2, s. 91, furc. 226-228; gaz. aWa-

ra, 1997, 17 maisi (N95-96). baTumis raionSi kontrrevolucioner-trockistebad,

mavneblad, xalxis mtrebad Seracxes TofaloRlebis, axalSenis, orTabaTumis, kapreSumis, winsvlis, agaris, goni-os, Txilnaris, yorolisTavis, CiquneTis da sxva soflebis kolmeurneobaTa Tavmjdomareebi: xasan CaloRli, filipe kromlidi, beqir CaxvaZe, rejeb axalaZe, ibraim brunjaZe, meidan cecxlaZe, kaxiZe, suleiman varSaniZe, xemid malaymaZe da sxvebi. TofaloRlebis kolmeurneobis Tavmjdomaris xa-san CaloRlis Sesaxeb zemoT iTqva. orTabaTumis kolme-urneobis Tavmjdosmare beqir xuseinisZe CaxvaZe (dabadebu-

li 1904 wels) 1937 wels daapatimres braldebiT: SeiaraRebu-li ajanyebis mowyobis mcdeloba (saqarTvelos sisxlis sa-

marTlis kodeqsis 58-2 muxli)) da yovelgvari organizebuli qmedeba, mimarTuli danaSaulis momzadebisa da Catarebi-

saTvis (muxli 58-11). am muxlebis safuZvelze saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 14 oqtombris dadgenilebiT 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes (sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001, gv. 85). beqir xuseinisZe CaxvaZe ruseTis aRmosavleTis ukacriel mxareSi gadaasaxles. sasjelis moxdis Semdeg dabrunda mSobliur

20

kuTxeSi. igi reabilitirebulia danaSaulis ararsebobis ga-mo. beqir xuseinisZe CaxvaZe 1985 wels gardaicvala.

Sinsaxkomma 1937 wels daapatimra misi Zma ali xuseinisZe. romelic adre orTabaTumis kolmeurneobis Tavmjdomare iyo. mas wauyenes braldeba, romelic gaTvaliswinebulia sa-

qarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 58-10 muxliT (agi-tacia an propaganda, romelic Seicavs sabWoTa xelisufle-bis damxobis mowyobas). ali CaxvaZe gadaasaxles ruseTis So-reul aRmosavleTSi, saidanac aRar dabrunebula. garda-icvala mZime katorRul pirobebSi 1938 wlis 23 dekembers (sisxliani grigalis eqo, aWara. Tbilisi, 2001:84-85).

baTumis raionis yorolisTavis kolmeurneobis Tav-mjdomares ibraim suleimanisZe brunjaZes dabadebuls 1887 wels, abralebdnen agitacia-propagandas, romelic Seicav-da sabWoTa xelisuflebis damxobisaken mowodebas (sa-

qarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 58-10 muxli). 1937 wels daapatimres. saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sa-meulis~ 1937 wlis 15 dekembris dadgenilebiT, 10 wliT Tavi-suflebis aRkveTa miusajes. gadaasaxles ruseTis ukacriel mxareSi. ibraim suleimanisZe brunjaZe reabilitirebulia aWaris umaRlesi sasamarTlos prezidiumis 1960 wlis 21 ianvris ganCinebiT braldebis daumtkiceblobis gamo. `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT daapatimres misi Tanamegvare mustafa izeTisZe brunjaZe, romelsac sa-

qarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 26 Tebervlis dadgenilebiT 10 wliT patimroba miusajes. amJa-mad mustafa izeTisZe brunjaZe rembilitirebulia (ass csa, f. p-1, an.1, s.94, furc. 14: sisxliani grigalis eqo, aWara. Tbi-

lisi, 2001:27). ali TevraTisZe korZaia dabadebuli 1899 wels, komu-

nisturi partiis wevri gaxda 1928 wels. muSaobda kapreSumis kolmeurneobis (`kulturis saxelobis~) Tavmjdomared. igi xalxis mtrad Seracxes. 1937 wels Sinsaxkomma daapatimra, xolo 1 dekembers saqarTvelos kompartiis baTumis rai-komma komunisturi partiidan garicxa. `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT 1938 wels daapatimres axalSenis kolmeurneobis Tavmjdomare filipe giorgisZe kromlidi,

21

romelic komunisturi partiis wevrobis kandidati iyo. misi braleuloba imaSi gamoixata, rom kargi urTierToba hqonda Temsitokle amiridTan, romelic baTumis raionSi Cais kantoris mmarTvelad muSaobda da 1937 wels kontrrevolu-ciuri saqmianobis yalbi braldebiT daapatimres. filipe kromlidi amave braldebiT 1938 wlis ianvarSi saqarTvelos kompartiis baTumis raikomma partiidan garicxa (ass csa, f. p-7, an.1, s. 60, furc. 141-142).

mavneblis, xalxis mtris braldebiT daxvrites baTumis raionis winsvlis da agaris kolmeurneobaTa Tavmjdomaree-bi rejeb axalaZe da meidan arifisZe cecxlaZe. es ukanaskne-li dabadebulia 1885 wels da misi uSualo xelmZRvanelobiT Camoayalibes agaris kolmeurneoba. 1937 wels daapatimres Txilnaris kolmeurneobis Tavmjdomare suleiman varSaniZe, romelic ruseTis federaciis aRmosavleTis mxareSi gadaa-saxles da sicocxle tanjviT iqve daamTavra. xemid asla-nisZe malaymaZe sofel CiquneTis kolmeurneobis Tavmjdo-mare iyo misi daarsebidan moyolebuli dapatimrebamde. igi daapatimres braldebiT: ver daicva sakolmeurneo qoneba– kolmeurneobaSi moipares 3 kg Tambaqo. xemid aslanisZe ma-laymaZe baTumSi daxvrites 1937 wels. amJamad yvela maTgani reabilitirebuli arian danaSaulis ararsebobis gamo.

qedis raionSi represirebuli iyo qedis, zvares, zesofe-lis, vaios, merisis sixaliZeebis, namonastrevis, aliqoRle-bis, meZibnis da sxva kolmeurneobaTa Tavmjdomareebi, sare-vizio komisiis wevrebi, brigadirebi, buxhaltrebi. magali-Tad, 1937 wlis agvistoSi `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT daapatimres qedis kolmeurneobis Tavmjdomare eub rejebisZe xabazi. igi komkavSireli iyo. komkavSiris rai-komma garicxa misi rigebidan. saqarTvelos kompartiis qedis raikomma 1937 wlis 3 seqtembers moxsna kolmeurneobis Tavmjdomaris postidan. eub rejebisZe xabazi baTumSi daxvrites. masTan erTad daxvrites Zma felul rejebisZe xa-

bazi (ass csa, f. p-8, an.1, s. 67, furc. 303; gaz. sruliad arasa-

idumlod, 1997, N 5-6, gv.17; N 8, gv. 17). 1938 wlis agvistoSi Sinsaxkomma daapatimra zesoflis kolmeurneobis Tavmjdo-

mare xasan alisZe beriZe dabadebuli 1896 wels, komunisturi

22

partiis wevri 1932 wlidan. igi xalxis mtrad Seracxes, 1937 wlis 3 seqtembers komunisturi partiidan garicxes.

axmed abdulisZe lorTqifaniZe vaios kolmeurneobis Tavmjdomared muSaobda. dabadebulia 1885 wels. 1937 wlis agvistoSi daapatimres braldebiT: SeiaraRebuli ajanyebis mowyobis mcdeloba (saqarTvelos sisxlis samarTlis kldeqsis 58-2 muxli) da yovelgvari organizebuli qmedeba, mimarTuli danaSaulis momzadebisa da CatarebisaTvis (muxli 58-11). saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameu-lis~ 1937 wlis 15 oqtombris dadgenilebiT daxvreta miu-sajes. axmed abdulisZe lorTqifaniZe daxvrites 1937 wlis 1 noembers. aWaris umaRlesi sasamarTlos prezidiumis 1958 wlis 15 maisis ganCinebiT axmed abdulisZe lorTqifaniZe reabilitirebulia danaSaulis ararsebobis gamo (sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi:54).

1937 wels Sinsaxkomma daapatimra aliqoRlebis kolme-urneobis Tavmjdomare mamia aslanisZe bajeliZe, romelsac bralad wauyenes sakolmeurneo wyobis winaaRmdeg brZola. am braldebis motivacia iyo, rom sofels ewvia aWaris mi-waTmoqmedebis saxalxo komisariatis warmomadgeneli, ro-melmac daiwuna Tambaqos foTlis asxma da sasoflo same-urneo sxva samuSaoebi. saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ dadgenilebiT, mamia aslanisZe bajeliZes 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes. igi gadaasaxles ruse-Tis ukacriel adgilas, sasjelis moxdis Semdeg dabrunda mSobliur kuTxeSi, magram ori wlis Semdeg arasando pi-rovnebis braldebiT, isev ruseTis ukacriel mxareSi gadaa-

saxles. 50-ian wlebSi, rodesac gadaisinja represirebulTa saqmeebi, mamia aslanisZe bajeliZe daubrunda mSobliur so-fels da amJamad reabilitirebulia danaSaulis ararsebobis gamo (sardion axmedisZe bajeliZis mogoneba, CaviwereT 2009 wlis 7 Tebervals).

aslan abdulisZe diasamiZe (dabadebulia 1902 wels) dapa-timrebisas meZibnis kolmeurneobis Tavmjdomared muSa-obda. 1938 wlis aprilSi daapatimres saqarTvelos SinsaxkomTan arsebul `sameulis 1938 wlis 5 maisis dadgeni-lebiT 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes. igi amJamad

23

reabilitirebulia (sisxliani grigalis brZla. aWara. Tbi-

lisi, 2001:37). merisis saxelobis kolmeurneobis Tavmjdomare Risa

alijanisZe diasamiZe komunisturi partiis wevri iyo 1926 wlidan. `kontrrevoluciuri saqmianobis~ yalbi braldebiT saqarTvelos kompartiis qedis raikomma 1937 wlis 3 seqtembers komunisturi partiidan garicxa da Tanamdebobi-dan moxsna. saqme gadaeca Sinsaxkoms, magram dapatimrebis Si-SiT mimalvaSi imyofeboda, TurqeTSi gadavida da sicocxle SeinarCuna. 1937 wlis dekemberSi daapatimres namonastrevis kolmeurneobis Tavmjdomare a. diasamiZe saqarTvelos kompartiis qedis raikomis 24 dekembris dadgenilebaSi we-

ria: a.diasamiZe aris mavnebeli, xalxis mteri. misi gankargu-

lebiT namonastrevis kolmeurneobaSi 1936 wlis saSemodgo-

mo Wvavis naTesi ganadgurda, igi sabalaxo-saZovrad gamoi-yenes, ramac mosaxleobis ukmayofileba gamoiwvia. amasTan, 200 fuTi darguli kartofilis Teslisagan 150 fuTi mosava-li miiRes. am da sxva naklovanebebis gamo a. diasamiZe komu-nisturi partiidan garicxes da kolmeurneobis Tavmjdoma-reobidan moxsnes. amave `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT Sinsaxkomma daapatimra merisis (qoSioRlebi) kolmeurneobis Tavmjdomare osman axmedisZe TurmaniZe. igi dabadebulia qedis raionis sofel sixaliZeebSi 1893 wels. saqarTvelos kompartiis qedis raikomma Tanamdebobidan moxsna da komunisturi partiidan garicxa 1937 wlis 30 de-kembers. osman axmedisZe TurmaniZe baTumSi daxvrites. 1937 wels daapatimres da 10 wliTc cimbirSi gadaasaxles qedis raionis sofel orcvis kolmeurneobis buxhalteri musa qajaia. masTan erTad daapatimres da aseve cimbirSi gadaa-saxles biZaSvili. orive gadasaxlebis dros cimbirSi daiRu-pa. amJamad isini reabilitirebuli arian danaSaulis ararse-bobis gamo.

xalxis mtris, mavneblis braldebiT 1937 wels daapa-timres, komunisturi partiidan garicxes da samuSaodan moxsnes Tambaqos nedleulis rwmunebuli qedis raionSi xa-san alisZe diasamiZe, Tambaqos damzadebis punqtis gamge zva-res sasoflo sabWoSi xaji suleimanisZe SaviSvili. x. diasa-

24

miZe sofel merisidan iyo, romelsac abralebdnen SeiaraRe-buli ajanyebis mcdelobas, jaSuSobas, yovelgvar organize-bul qmedebas danaSaulis momzadebasa da CatarebisaTvis (sa-

qarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 58-2, 58-6, 58-11 muxlebi). am yalbi braldebiT 8 wliT gadaasaxles ruseTis federaciis ukacriel adgilas, sadac sicocxle wamebiT da-asrula. jaSuSobis, sabotaJis mcdelobis, kontrabandisto-bis braldebiT 1937 wels daapatimres rigiTi kolmeurne glexebi suleiman eubisZe, xulus xemidisZe beriZeebi, xemid xasanisZe xalvaSi, mevlud xuseinisZe bolqvaZe, Saqir alisZe, xasan qemalisZe TurmaniZeebi da sxvebi (ass csa, f. p-8, an.1, s. 67, furc. 303, 414, 416, 43; gaz. `sruliad arasaidumlod, 1997, N 8, gv.17; asma, f.2, s. 287; sisxliani grigalis eqo. aWara. Ti-

lisi, 2001:36). isini daxvrites, anda gadaasaxles ruseTis federaciis aRmosavleTis mxareSi, sadac umravlesoba SimSilisa da sicivisagan daiRupa.

qedis raionis zesoflis kolmeurnes xulus xemidisZe beriZes daabrales jaSuSoba (saqarTvelos sisxlis sa-

marTlis kodeqsis 58-6 muxli) da sabotaJis mcdeloba (muxli 58-7). saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 15 oqtombris dadgenilebiT sasjelis umaRlesi zoma-daxvreta miusajes. xulus beriZe baTumSi daxvrites. amierkavkasiis samxedro olqis samxedro tribunalis 1957 wlis 1 oqtombris dadgenilebiT xulus xemidisZe beriZe re-abilitirebulia danaSaulis ararsebobis gamo (sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001:21; asma, f. 2, s. 287). 1937 wels baTumSi daxvrites agreTve qedis raionis merisis kolmeurneobis wevrebi, rigiTi glexebi Saqir alisZe da xa-san qemalisZe TurmaniZeebi. aWaris umaRlesi sasamarTlos prezidiumis 1957 wlis 4 seqtembris dadgenilebiT isini rea-bilitirebuli arian danaSaulis ararsebobis gamo.

mZime represiebi ganicades xulos raionis sakolme-

urneo kadrebma. 1937 -1938 wlebSi `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT daapatimres, gadaasaxles da daxvrites kolmeurneobaTa Tavmjdomareebi, agraruli seqtoris Zireuli rgolis sxva muSakebi, soflis pirveli komunistebi, romlebic, imdroindeli Zneli pirobis miuxe-

25

davad, erTgulad emsaxurebodnen qveyanas. hesreTal mai-

risZe samoliZe xulos raionSi erT-erTi pirveli komunisti iyo. komunisturi partiis wevrad miiRes 1925 wels (dabade-bulia 1898 wels). marTalia, igi dabali ganaTlebiT iyo, magram adamianebTan urTierTobis normaluri unar-Cvevebi gaaCnda da kargi organizatori iyo. amiTac unda yofiliyo ganpirobebuli, rom 1925-1926 da 1936-1937 wlebSi muSaobda uCambisa da Suaxevis sasoflo sabWoebis aRmaskomis Tavmjdomared. 1929-1932 wlebSi iyo xulos raionis sakredi-to amxanagobis Tavmjdomare, saxelmwifo bankis mmarTveli, muSaTa da glexTa sakontrolo komisris xelmZRvaneli, ri-yeTisa da uCambis sasoflo samomxmareblo kooperativebis Tavmjdomare. hesreTal mairisZe samoliZe samoleTis kolmeurneobis Tavmjdomared muSaobda 1934-1935 wlebSi da 1937 wlis Teberval-ivlisSi. igi 1937 wlis ivlisSi daapa-timres ararsebuli `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT. saqarTvelos kompartiis xulos raikomma hesre-Tali mairisZe samoliZe 18 ivliss komunisturi partiidan garicxa da 1937 wels baTumSi daxvrites (ass csa, f. p-12, an.26, s. 2154, furc. 1-5; gaz. `sruliad arasaidumlod~ 1997, N 7, gv.19 (wyaroSi gvari damaxinjebulia)).

tragikulad daasrules sicocxle samoleTis kolme-urneobis wevrebma osman xuSutisZe lorTqifaniZem da xusni axmedisZe TurmaniZem. osman lorTqifaniZe iyo zeqeria lorTqifaniZJis biZaSvili. dabadebulia sofel mofrineTSi 1896 wels, komunisturi partiis wevrad miiRes 1926 wels. osman lorTqifaniZe 1930-1932 wlebSi muSaobda uCambis sa-soflo sabWos damzadebis punqtis sawyobis gamged, Semdeg samoleTis kolmeurneobis rigiT wevrad, iyo kolmeurneo-

bis partiuli organizaciis mdivani. dapatimrebisas –tyismcveli. osman lorTqifaniZe komunisturi partiidan garicxes 1937 wlis 25 ivliss, romelic maSin Sinsaxkomis mi-er dapatimrebuli iyo. osman lorTqifaniZes braldebad wa-uyenes SeiaraRebuli ajanyebis mowyobis mcdeloba (sa-

qarTvelos sisxlis samarTlis 58-2 muxli) da yovelgvari organizebuli qmedeba, mimarTuli danaSaulis momzadebisa

26

da CatarebisaTvis (muxli 58-11). am muxlebis safuZvelze sa-qarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 19 agvistos dadgenilebiT daxvreta miusajes. osman xuSutisZe lorTqifaniZe baTumSi daxvrites 1937 wels.

analogiuri braldeba wauyenes xusni axmedisZe Turmani-Zes. misi biografia mokrZalebulia. daibada xulos raionis sofel samoleTSi 1896 wels. komunisturi partiis wevri gaxda 1932 wels. muSaobda uCambis saeqimo punqtis sanitrad, samoleTis kolmeurneobis rigiT wevrad, erT xans sakolme-urneo partiuli organizaciis mdivanic iyo. xusni Turmani-Ze zeqeria lorTqifaniZis naTesavi iyo. es garemoeba misi dapatimrebis safuZveli gaxda. saqarTvelos kompartiis xu-los raikomma xusni TurmaniZe komunisturi partiidan ga-ricxa 1937 wlis 18 ivliss `kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT (igi baTumSi daxvrites imave wels (ass csa, f. p-12, an.26, s. 2145, furc. 1-3; s. 2148. furc. 1-4; gaz. `sruliad arasaidumlod~, 1997, N 7, gv.19). amJamad osman xuSutisZe lorTqifaniZe da xusni axmedisZe TurmaniZe reabilitire-buli arian danaSaulis ararsebobis gamo.

`kontrrevoluciuri saqmianobis~, mavneblis, xalxis mtris braldebiT 1937 wels daapatimres nigazeulis da vernebis kolmeurneobebis Tavmjdomareebi demurali sule-imanisZe ximSiaSvili da ismail qamilisZe abaSiZe. demural ximSiaSvili dabadebulia 1882 wels xulos raionis sofel nigazeulSi. igi mowmed gamoiyvanes aWaris `kontrrevolu-

ciur-saajanyebo, jaSuSur-teroristuli, diversiul-mavnebluri organizaciis~ monawileTa sasamarTlo pro-cesze 1937 wlis seqtemberSi. demural ximSiaSvilma iZule-

biT aRiarebiT CvenebaSi ganacxada: mavnebluri mizniT, Segnebulad davabnie SromadReebis aRricxva, srulyofilad ar vaZlevdi kolmeurneebs Sromis sazRaurs, raTa gamo-mewvia mosaxleobis ukmayofileba. aWaris prokuroris sabraldebo daskvnaSi naTqvamia: demurali suleimanisZe ximSiaSvili aris `kontrrevoluciuri organizaciis monawi-le~. igi baTumSi daxvrites 1937 wels.

ismail qamilisZe abaSiZe dabadebulia 1900 wels xulos raionis sofel vernebSi. komunisturi partiis wevrad miiRes

27

1932 wels. misi braleuloba imaSi mdgomareobda, rom mama msa-xurobda begeb ximSiaSvilebTan. TviTon igi monawileobda 1929 wlis ajanyebaSi. erTxans TurqeTSi imaleboda. ismail abaSiZem es damala komunistur partiaSi Sesvlisas. igi 1937 wlis 29 seqtembers saqarTvelos kompartiis xulos raikomma komunisturi partiidan garicxa. ismail qamilisZe abaSiZe ba-

TumSi daxvrites (gaz. komunisti, 1937, 26 seqtemberi (N220); gaz. ` sruliad arasaidumlod~, 1997,N 5-6, gv.17; ass csa, f. p-12, an.2, s. 71, furc.72; f. p-12, an.26, s. 2134, furc. 1-2).

xulos raionis kaloTis kolmeurneobis Tavmjdomare dursun efremisZe abulaZe Sinsaxkomma 1937 wlis dekemberSi daapatimra braldebiT agitacia--propaganda, romelic Sei-cavs sabWoTa xelisuflebis damxobis mowodebas. saqarTve-los SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1938 wlis 2 martis dadgenilebiT 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes. ami-erkavkasiis samxedro olqis samxedro tribunalis 1957 wlis 17 maisis dadgenilebiT saqme warmoebiT Sewyda mis qmedebaSi danaSaulis Semadgenlobis ararsebobis gamo. amJamad igi re-abilitirebulia (sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001:11).

1937 wlis ivlisSi daapatimres `duzWvanis~ kolmeurneo-bis Tavmjdomare murTaz aslanisZe dumbaZe, dabadebuli 1898 wels, komunisturi partiis wevri 1931 wlidan. sa-qarTvelos kompartiis xulos raikomma 18 ivliss komu-nisturi partiidan garicxa. raikomis dadgenilebaSi naTqva-

mia: murTaz aslanisZe dumbaZe aris kontrrevolucioner-trockisti, romelic dapatimrebulia. murTaz aslanisZe dumbaZe saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis dadgenilebiT 10 wliT cimbirSi gadaasaxles. sasjelis moxdis Semdeg dabrunda samSobloSi, magram meo-red gaasaxles da 1954 wels dabrunda Tavis kuTxeSi. amJamad demurali suleimanisZe ximSiaSvili, ismail qamilisZe abaSi-Ze, murTaz aslanisZe dumbaZe reabilitirebuli arian dana-

Saulis ararsebobis gamo (ass csa, f. p-12, an.26, s. 2142, furc. 9-11; f. p-1, an.9, s. 240, furc. 126-127).

`kontrrevoluciuri saqmianobis~ braldebiT 1937 wels daapatimres xulos raionis didaWaris kolmeurneobis

28

Tavmjdomare yadir xozrevaniZe. represiebis organizato-rebi mas Tvlidnen ararsebuli aWaris kontrrevoluciuri organizaciis wevrad, Tumca gansasjelTa siaSi ar Seuyvani-aT. yadir xozrevaniZes Cvenebis micema mouxda sajaro sasa-marTlos procesze. zewolis Sedegad yadir xozrevaniZem CvenebaSi ganacxada: didaWaris kolmeurneobaSi didZali pi-rutyvi davxoce, gavafuWe sami silosi, TiToeuli 50 tonis tevadobiT, CavSale mecxoveleobis suladobis gegmis Sesruleba, nayofieri miwebi sakarmidamo nakveTebad mivu-

zome. arteli miviyvane daSlamde (gaz. komunisti, 1937, 26, 29 seqtemberi (N 220, 223)). cxadia, normaluri adamiani am Cvene-bas ar daijerebs. Sinsaxkomi da prokuratura analogiur scenars sxva politikuri patimrebis mimarTac iyenebdnen.

1937 wlis aprilSi daapatimres xulos raionis darCiZee-bis kolmeurneobis pirveli Tavmjdomare merjan xuseinisZe beriZe. maSin igi 37 wlisa iyo (dabadebulia 1900 wels). sa-qarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 4 agvistos dadgenilebiT aTi wliT Tavisuflebis aRkveTa mi-usajes. merjan xuseinisZe beriZe reabilitirebulia ami-

erkavkasiis samxedro olqis samxedro tribunalis 1963 wlis 10 oqtombris dadgenilebiT.

aRali iusufisZe bolqvaZe dapatimrebisas almes (amJa-mad vaSlovani) kolmeurneobis Tavmjdomared muSaobda. igi dabadebulia 1895 wels, komunisturi partiis wevri iyo 1926 wlidan da wlebis ganmavlobaSi sapasuxismgeblo Tanamdebo-bebi ekava. kontrrevoluciur trockistuli saqmianobis falsificirebuli braldebiT komunisturi partiis xulos raikomma 1938 wlis 7 maiss partiidan garicxa (ass csa, f. p-12, an.2, s. 83, furc. 235). aRali iusufisZe bolqvaZe 1938 wels daxvrites.

ali suleimanisZe wulukiZe dabadebulia xulos raionis sofel didaWaraSi 1890 wels. 1918-1931 wlebSi mcuSaobda q. baTumiSi da awhesis mSeneblobaze. 1932-1937 wlebSi xulos raionis miwaTmomwyobad msaxurobda. koleqtivizaciis dros es samsaxuri uaRresad rTuli iyo, ramdenadac glexoba sa-karmidamo miwebis mizomvisas ukmayofilebas aSkarad ga-moTqvamda. ali wulukiZe, marTalia, ararsebuli aWaris

29

kontrrevoluciuri organizaciis gansasjelTa siaSi ar Se-dioda, magram mowmed gamoiyvanes sasamarTlo procesze. am gamaognebeli scenaris reJisorebi da praqtikulad aRmsru-

leblebi mas miaweren Cvenebas: nuri gamrekeliZem (xulos ra-ionis miwaTmoqmedebis ganyofilebis gamge) Camaba mavneblur organizaciaSi. man damavala: sakarmidamo nakveTebis mo-zomvisas dameSva mravalnakveTianoba, zogierTebisaTvis me-ti farTobi mimezoma, zogierTisaTvis naklebi da amiT gamo-mewvia ukmayofileba. sasilose koSkebis mSeneblobisas miwas kargad ar vtkebnidiT, ris gamo haeri Seipara da silosi dalpa (gaz. `komunisti~, 1937, 26, 29 seqtemberi (220, 223)). sa-qarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ dadgenile-biT ali suleimanisZe wulukiZe baTumSi daxvrites 1937 wels. aWaris umaRlesi sasamarTlos 1958 wlis 24 maisis dadgenilebiT ali suleimanisZe wulukiZe reabilitirebu-lia danaSaulis ararsebobis gamo.

1937-1938 wlebSi politikuri represiebis msxverpli aRmoCndnen damzadebis, saxelmwifo da kooperatiuli vaWrobis Zireuli rgolis muSakebi. 1937 wlis oqtomberSi Sinsaxkomma daapatimra baTumis `zagotzernos~ mmarTveli aristake avakumisZe osipovi, dabadebuli, 1882 wels, erovne-biT somexi. igi komunisturi partiis wevrad iTvleboda 1921 wlidan. aristake osipovi mavneblad CaTvales imis gamo, rom sawyobSi dalpa 208 tona Svria da 108 tona qeri. saqarTve-los kompartiis baTumis saqalaqo komitetis biurom aristaxe avakumisZe osipovi komunisturi partiidan ga-ricxa. igi daapatimres da 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa mi-usajes. amJamad aristarke avakumisZe osipovi reabilitire-bulia. ufro adre, kerZod, 1937 wlis 23 ianvars komunistu-ri partiidan garicxes `zagotzernos~ sawyobis gamge kale-nike ambakosZe paiWaZe, romelic partiis wevrad iTvleboda 1925 wlidan. mizezi is gaxldaT, rom XX saukunis 20-ian wlebSi iricxeboda `kontrrevoluciur organizaciaSi~ da es faqti damala partiuli bileTebis Semowmebisa da ga-mocvlis dros.

trockistad Seracxul adamianebTan Sexvedra, saubari Sinsaxkomis mier yuradRebis gareSe ar rCeboda da Tu aseTi

30

faqti gamovlndeboda, adamianebs kontrrevoluciunerad, xalxis mtrad Seamkobdnen. magaliTad, baTumis saavadmyo-fos sameurneo nawilis gamge domenti evsesisZe TenieSvili, romelic komunisturi partiis wevri iyo 1926 wlidan, 1937 wlis 29 ianvars partiidan garicxes im motiviT, TiTqos trockistebTan iyo dakavSirebuli (ass csa, f. p-6, an.12, s. 22, furc. 32, 49; s. 26, furc. 37, 72; f.p-1. an.9, s. 302, furc. 234-235). 1937 wlis 17 oqtombers saqarTvelos kompartiis baTumis saqalaqo komitetis biurom komunisturi partiidan garicxa `aWarxilbostnis damzadebis sawyobis gamge konstantine TevdorisZe ZnelaZe (dabadebuli 1904 wels), romelic komunisturi partiaSi iricxeboda 1930 wlidan. 1937 wlis 14 ivliss daapatimres aslan alisZe TurmaniZe, romelic dabadebulia qedis raionis sofel namonastrevSi. dapatimrebisas aslan TurmaniZe `aWarcitrusxildamzade-bis~ maRaziis direqtorad muSaobda baTumSi. saqarTvelos SinsaskomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 16 oqtombris dadgenilebiT 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes. si-namdvileSi imave wels daxvrites. 1937 wlis agvistoSi daapa-timres `aWarzagotzernos~ qobuleTis punqtis sawyobis gamge ramiz xuseinisZe SaqariSvili. igi Seracxes kontrre-volucioner-trockistad, xalxis mtrad. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomis biurom 31 agvistos partiis wevrobis kandidatobidan garicxa.

aWaraSi 1937-1938 wlebSi saxelmwifo da kooperaciuli vaWrobis farTo qseli arsebobda. magram saojaxo samomxma-reblo saqoneli arasakmarisi iyo. maRaziebSi didi rigebi idga. Sinsaxkomis muSakebi problemebis arsSi ver erkve-odnen. obieqtur siZneleebs mavneblobiT, `kontrrevolu-ciuri saqmianobiT~ xsnidnen. am wlebSi daapatimres sa-xelmwifo da kooperaciuli vaWrobis xelmZRvanelebi, daba-li rangis TanamSromlebi. nawili daxvrites, xolo danarCe-nebi sapatimroSi gamomawyvdies, anda ruseTis ukacriel mxa-reSi gadaasaxles. 1937 wels komunisturi partiidan ga-ricxes da daapatimres qobuleTis raionis daba qobuleTis, muxaestates, xucubnis, Caqvis, dagvis sasoflo samomxma-reblo kooperativebis gamgeobaTa Tavmjdomareebi murad

31

diasamiZe, giorgi TavdiSvili, xasan gogitiZe, luka kvita-iSvili, xasan xalvaSi.

murad axmedisZe diasamiZe daba qobuleTis samomxma-reblo kooperativis Tavmjdomared muSaobda. dabadebulia 1905 wels, komunisturi partiis wevri gaxda 1930 wels. Sinsaxkomma daapatimra 1937 wlis ivlisSi trockistobis, Spionis, diversantis braldebiT. saqarTvelos kompartiis qobuleTis raikomma 6 ivliss komunisturi partiidan ga-ricxa. giorgi ivlianesZe TavdiSvili muxaestates koopera-tivis gamgeobis Tavmjdomare iyo. igi dabadebulia 1892 wels, komunisturi partiis wevri iyo 1921 wlidan. giorgi TavdiSvili imave braldebiT 1937 wels daapatimres da komu-nisturi partiidan garicxes. muxaestates samomxmareblo kooperativis axladdaniSnuli Tavmjdomare xasan alisZe gogitiZe (dabadebuli 1893 wels) komunisturi partiis wevri iyo 1926 wlidan. igi 1937 wlis agvistoSi Sinsaxkomma daapa-

timra kontrrevolucioner-trockistobis, diversantis, Spionis braldebiT. saqarTvelos kompartiis qobuleTis ra-ikomma 31 agvistos komunisturi partiidan garicxa (ass csa, f. p-11, an.2, s. 91, furc. 224-225).

tragikulad daasrules sicocxle xucubnisa da Caqvis samomxmareblo kooperativis gamgeobebis Tavmjdomareebma murad darispanisZe kvitaiSvilma da xasan iskenderisZe xalvaSma. `kontrrevoluciuri saqmianobis~ yalbi bralde-biT isini 1937 wels daapatimres da komunisturi partiidan garicxes. luka kvitaiSvili baTumSi daxvrites 1937 wels. xasan xalvaSi – Caqvis samomxmareblo kooperativis Tav-mjdomare, dabadebulia 1903 wels, komunisturi partiis wevri 1932 wlidan, partiis qobuleTis raikomis biurom ko-munisturi partiidan garicxa, rogorc kontrrevolucione-ri troegisti. saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli sameu-lis dadgenilebiT 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes, gardaicvala 1938 wels (ass csa, f. p-11, an.2, s. 91, furc. 226; r. surmaniZe, 2014:254).

sityvis Tavisuflebis devnis konkretuli da amave dros TvalsaCino magaliTia xelisuflebis damokidebuleba akaki nikolozisZe giorgaZis mimarT. igi komunisturi partiis

32

wevri iyo 1921 wlidan. 1937 wels muSaobda Caqvis samomxma-

reblo kooperativis N3 maRaziis gamged. rogorc komu-nisti, aRricxvaze imyofeboda Caqvis Cais fabrikis partiul organizaciaSi. 1937 wlis 24 ianvars, rodesac aRniSnuli organizaciis krebaze ixileboda kontrrevoluciur-trockistuli paraleluri centris sasamarTlo procesis mimdinareoba, akaki giorgaZes uTqvams: `rogorc irkveva, yo-fili didi kacebi, romlebic Cven gvzrdidnen da gvaswavlidnen, yvela kontrrevolucioneri yofila. aRar vici, amis Semdeg viRas unda davujero da vendo~. am gamo-naTqvamebis gamo akaki giorgaZe pirveladma partiulma organizaciam komunisturi partiidan garicxa, xolo dadge-nileba amis Sesaxeb saqarTvelos kompartiis qobuleTis rai-komis biurom 1937 wlis 27 ianvars daamtkica.

baTumis raionSi arsebobda 3 sasoflo-samomxmareblo kooperativi (orTabaTumis, kaxabris, aWariswylis). `kontr-revoluciuri saqmianobis~ braldebiT 1937 wels daapa-timres maTi Tavmjdomareebi a. pataraia, p. sixaruliZe da i. zaqaraZe. parmen androsZe sixaruliZis `kontrrevoluciuri saqmianoba~ imaSi gamoixata, rom TanaugrZnobda trockis-tebs, kavSiri hqonda evgeni sixaruliZesTan, romelic `xalxis mtris~ braldebiT dapatimrebuli iyo. aWariswylis sasoflo samomxmareblo kooperativis Tavmjdomare iusuf alisZe zaqaraZe (dabadebuli 1890 wels) komunisturi parti-is wevri, braldebuli iyo saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis ori muxliT –58-2 (SeiaraRebuli ajanyeba) da 58-11 (yovelgvari organizebuli qmedeba, mimarTuli danaSaulis momzadebisa da CatarebisaTvis). saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 22 noembris dadgenilebiT sasjelis umaRlesi zoma-daxvreta miusajes. iusuf azaqara-Ze daxvrites baTumSi 1937 wels. aWaris umaRlesi sasa-marTlos 1957 wlis 13 ivnisis dadgenilebiT iusuf alisZe zaqaraZis saqme warmoebiT Sewyda, igi reabilitirebulia da-

naSaulis daumtkiceblobis gamo (ass csa, f. p-7; sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001:42).

osman suleimanisZe CxeiZe daapatimres 1932 wlis 14 ivliss. dapatimrebisas qedis raionis samomxmareblo koope-

33

rativis sawyobis gamged muSaobda (dabadebulia 1900 wels sofel aqucaSi). osman CxeiZes abralebdnen SeiaraRebuli ajanyebis mowyobis mcdelobas da yovelgvar organizebul qmedebas, romelic mimarTuli iyo danaSaulis momzadebisa da CatarebisaTvis. am muxlebis safuZvelze saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis 4 seqtembris dadgenilebiT 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes. si-namdvileSi osman suleimanisZe CxeiZe baTumSi daxvrites 1937 wels (sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001:86; gaz. `sruliad arasaidumlod~, 1997, N 8, gv. 17). Sinsaxkomma 1937 wlis dekemberSi daapatimra osman CxeiZis umcrosi Zma mamudi, romelic ojaxSi aRar dabrunebula da ugzo-ukvlod daikarga.

xulos raionSi arsebobda 5 sasoflo samomxmareblo ko-operativi (xulos, Suaxevis, sxaTis, xixaZiris, yaraderes). garda amisa, xulos raionul centrSi da SuaxevSi iyo sa-soflo savaWro maRaziebi, romlebic samomxmareblo koope-

rativebis daqvemdebarebaSi ar Sediodnen. 1937-1938 wlebSi `kontrrevoluciuri saqmianoba~ daswames xulosa da sxalTis samomxmareblo kooperativebis Tavmjdomareebs axmed jorbenaZes, isak beriZes, xulosa da Suaxevis centra-luri maRaziebis direqtorebs muster bolqvaZesa da muxa-med varSaniZes. oficialuri cnobiT, axmed iSiRisZe jorbe-naZe dabadebulia 1897 wels xulos raionis sofel ZirkvaZe-

ebSi. igi erT-erTi pirveli komunisti iyo xulos raionSi. komunisturi partiis wevrad miiRes 1925 wels da saxelmwi-fo, partiul da sameurneo organoebSi muSaobis mniSvnelo-vani gamocdileba gaaCnda.

axmed iSiRisZe jorbenaZe Sinsaxkomma 1938 wlis aprilSi daapatimra. saqarTvelos kompartiis xulos raikomma 20 aprils komunisturi partiidan garicxa da samuSaodan moxsna, rogorc `kontrrevolucioneri~. axmed iSiRisZe jorbenaZes abralebdnen SeiaraRebuli ajanyebis mcdelobas (saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 58-2 muxli) da yovelgvari organizebul qmedebas, mimarTuli danaSaulis momzadebisa da CatarebisaTvis (muxli 58-11). saqarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1938 wlis 29 aprilis

34

dadgenilebiT axmed iSiRisZe jorbenaZes daxvreta miu-

sajes, rac meore dRes aRasrules (ass csa, f. p-12, an.26, s. 2143, furc. 15; sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001:201). amJamad axmed iSiRisZe jorbenaZe reabilitirebu-lia, danaSaulis ararsebobis gamo.

sxalTis samomxmareblo kooperativis Tavmjdomare isak inusisZe beriZe 1938 wels, 35 wlis asakSi daxvrites. igi da-

badebulia 1903 wels xulos raionis sofel furtioSi. wera-kiTxvis salikvidacio skola mSobliur sofelSi daamTavra. 1924-1927 wlebSi furtios qox-samkiTxvelos gamge iyo. SemdgomSi `aWartyis~ sistemaSi muSaobda. 1929-1930 wlebSi sxalTis sawarmoo amxanagobis Tavmjdomarea 1931-1934 wlebSi muSaobda sxalTis sasoflo samomxmareblo koopera-

tivis Tavmjdomared, (orjer) 1934-1935 wlebSi iyo aWarko-opkavSiris damzadebis xulos raionuli kantoris mmarTve-

li. 1936 wlis TebervalSi mesamed daniSnes sxalTis sa-momxmareblo kooperativis Tavmjdomared.

isay beriZe komunisturi partiis wevri iyo 1932 wlidan. `kontrrevoluciuri saqmianobis~ falsificirebuli braldebiT 1937 wlis 14 dekembers komunisturi partiidan garicxes da daapatimres. igi Tavs damnaSaved ar cnobda. sa-kavSiro kompartiis centraluri komitetis 1938 wlis ianvris plenumis Semdeg partiaSi aRadgines, magram mcire xniT. 1938 wlis 7 maiss saqarTvelos kompartiis xulos rai-

komma komunisturi partiidan garicxa (ass csa, f. p-12, an.26, s. 2138, furc. 2, 6-9; s. 2143, furc. 15-16). isay iunusisZe beri-Ze 1938 wels daxvrites.

muxter dursunis asuli bolqvaZe dabadebulia 1904 wels, igi xulos raionSi aWarel qalTa Soris pirveli komu-nisti iyo. partiis wevrad miiRes 1931 wels. muSaobda parti-is xulos raikomis instruqtorad, mcire xniT xulos rai-aRmaskomis Tavmjdomaris movaleobis Semsrulebelic iyo. aqedan gadaiyvanes raionuli centraluri maRaziis di-reqtorad. 1937 wlis seqtemberSi Sinsaxkomma daapatimra. amis Semdeg saqarTvelos kompartiis xulos raikomma komu-nisturi partiidan garicxa da Tanamdebobidan moxsna. sa-qarTvelos SinsaxkomTan arsebuli `sameulis~ 1937 wlis ga-

35

dawyvetilebiT muxter bolqvaZes 10 wliT Tavisuflebis aRkveTa miusajes, gadaasaxles ruseTis federaciis ukacri-el mxareSi. mZime katorRuli pirobebis miuxedavad si-cocxle SeinarCuna da sasjelis moxdis Semdeg dabrunda samSobloSi. amJamad muxter dursunis asuli bolqvaZe rea-bilitirebulia danaSaulis ararsebobis gamo.

muxamed xasanisZe varSaniZe dabadebulia xulos raionis sofel samoleTSi 1896 wels. igi dabali ganaTlebiT iyo. ko-munisturi partiis wevri gaxda 1931 wels. muxamed varSaniZe muSaobda samoleTis kolmeurneobis Tavmjdomared, parti-uli organizaciis mdivnad. arCeuli iyo partiis xulos rai-

komisa da raiaRmaskomis plenumis wevrad. 1937 wlis 16 ivni-sidan Suaxevis sasoflo maRaziis direqtori iyo. `kontrre-voluciuri saqmianobis~ braldebiT 1938 wlis aprilSi Sinsaxkomma daapatimra. saqarTvelos kompartiis xulos ra-ikomma 7 maiss komunisturi partiidan garicxa da Tanamdebo-bidan moxsna. muxamed xasanisZe varSaniZe gadaasaxles ruse-Tis aRmosavleTis mxareSi, sadac katorRul pirobebSi da-asrula sicocxle.

dursun rostomisZe beriZe (dabadebulia ragvTaSi 1905 wels) komunisturi partiis wevrobis kandidati iyo 1931 wlidan. 1919-1993 wlebSi muSaobda soflis meurneobaSi ri-

giT meurned. 1933-1934 wlebSi iyo soflis savaWro wertis (duqani) gamge, 1934-1935 wlebSi-metyeve, 1935-1937 wlebSi–sofel ragvTis maRaziis gamge. `kontrrevoluciuri saqmia-nobis~ yalbi braldebiT Sinsaxkomma 1937 wlis seqtemberSi daapatimra. saqarTvelos kompartiis xulos raikomma 29 seqtembers komunisturi partiidan garicxa. dursun rosto-misZe beriZe 10 wliT gadaasaxles ruseTis aRmosavleTis mxareSi, sadac tragikulad daasrula sicocxle.

gamoyenebuli wyaroebi da literatura

1. aWaris saarqivo sammarTvelos centraluri saxelmwifo

arqivi (ass csa), fondi (f.) p-1, anaweri (an.) 4, saqme (s.) 223; 2. ass csa, f. p-1, an.9, saqmeebi (ss.) 107, 240, 302;

36

3. ass csa, f. p-6, an. 12, ss. 22, 26; 4. ass csa, f. p-7, an. 1, ss. 58,59, 60, 82, 94; 5. ass csa, f. p-8, an. 1, s. 67; 6. ass csa, f. p-11, an. 2, ss. 88, 89, 91, 93, 101, 109, 112, 117, 122,

147, 1471, 1495; 7. ass csa, f. p-12, an. 2, ss. 71, 83; 8. ass csa, f. p-12, an. 26. ss. 2134, 2136, 2138, 2142, 2143, 2145,

2148, 2154; 9. gazeTi, `aWara~, 1997, 17 maisi (N 95-96); 10. gazeTi `sruliad arasaidumlod~, 1997, N 8; 11. sisxliani grigalis eqo. aWara. Tbilisi, 2001; 12. r. surmaniZe, tragedia baTmSi (1937-1938 ww.) Tbilisi,

2014 (surmaniZe r. 2014); 13. gazeTi `sabWoTa aWara~, 1937, 11 oqtomberi (N 234); 14. aWaris saxelmwifo muzeumis xelnawerTa fondi (asmxf); 15. gazeTi `batumski raboCi~, 1937, 4 oqtomberi; 16. gazeTi `komunisti~, 1937, 26, 28, 29 seqtemberi (N 220, 222,

223); 17. gazeTi `sruliad arasaidumlod~, 1997, N 5-6; 18. gazeTi `sruliad arasaidumlod~, 1997, N 7. Otar Turmanidze

Destroing the staff of agrarian sector and agricultural trade cooperatives

Summary

By 1937 there were 19 state farms in Ajara. Among them are Kobuleti region -12 (this number includes Chakvi branch of Anaseuli Scientific-Research Institute) and in Batumi district - 7 farms.

In the parallel with the repressions of the state, party and civil society organizations of the Autonomous Republic of Ajara, arrest and killing of industrial workers of the village farm were going on. These issues are discussed in the article.

37

Вадим Гузун

БОРЬБА ГРУЗИИ ЗА НЕЗАВИСИМОСТЬ - ДИПЛОМАТИЧЕСКОЕ ДЕЙСТВИЕ: ИСТОЧНИКИ ИЗ

АРХИВА МИНИСТЕРСТВА ИНОСТРАННЫХ ДЕЛ РУМЫНИИ, 1921-1924 ГГ.

Распад Российской империи позволил народам Армении, Азер-

байджана, Грузии, Северного Кавказа и Украины возродить жизнь неза-висимых государств на демократических основах. Эти усилия, однако, были прерваны правопреемницей царской России - Советская Россия, вторжением на территории этих государств (1920-1921гг.), отменой национальных исполнительных и законодательных органов, в контексте общей национализации в интересах Москвы и терроризации населения.

В этом контексте, враждебность местного населения достигла самого высокого уровня гражданского и политического протеста и вооруженной борьбы, чему последовали кровавые репрессии. По причине особенностей географического положения, но в основном из-за вынужденной изоляции и советской дезинформации, о грузинских реалиях в Европе узнавали поздно или вообще не узнавали.

После окончательной установки советской власти в Грузии, единственными прямыми информационными каналами для властей в Бухаресте были грузинские дипломатические миссии в Париже и Константинополе, руководители румынских миссий поддерживали хорошие отношения с представительствами Грузии и после 1921 года. Третьим косвенным каналом была румынская дипломатическая миссия в Варшаве, которая информировала, в частности, о событиях в Грузии с 1924 года, на основании данных, полученных на местном уровне или из Риги. Следует отметить, что информации из этих миссий сопоставлялись с результатами, полученными от властей и средств массовой информации из страны пребывания.

Эти первоисточники, выявленные в архивах Министерства иностранных дел Румынии1, являются предметом нашего синтеза и

1 Далее AМИДР.

38

анализа, охватывающего период 1921-1924 гг. Разделенные, с точки зрения происхождения, на три категории (румынские, грузинские, советские), учитывая пресловутый пропагандический и дезинформато-рский характер совестких коммюнике (из Москвы или от диплома-тических миссий), мы остановились только на первые две категории, совершенно неизвестные.

С точки зрения редактирования, коммюнике румынских миссий принимают форму докладов или дипломатических телеграмм, на румынском языке, а грузинские представляют вербальные информа-ционные ноты и/или ноты протеста или коммюнике на французском языке. С точки зрения затронутых тем, источники охватывают поли-тическую, экономическую, социальную и культурную жизнь Грузии, а также борьбу грузинского народа против советского оккупанта.

Первый документ про ситуацию в Грузии, в период, охваты-ваемый нашим исследованием, найденный в АМИДР зарегистрирован в Министерстве иностранных дел2 12 февраля 1921 г. Посредством телеграммы №1642 от 9 февраля 1921 года на имя Таке Ионеску, румынская легация в Париже сообщала центральному аппарату министерства о признании правительств Эстонии, Латвии и Грузии со стороны Франции3.

Телеграммой №407 от 20 февраля 1921 года, легация Румынии в Константинополе информировала центральный аппарат МИДа о том, что Грузия находилась в преддверии полной большевистской оккупации, дипломатические представители покинули столицу страны, за исключением представителя Италии, согласно которому кемалисты сильно выступали против оккупации города Батуми русскими. Румынский дипломат указывает, что запоздалое междуна-родное признание Грузии ничего хорошего не принесло4.

9 июня 1921 года министр Грузии в Париже А. Чхенкели сообщил Дм. И. Гике, полномочному министру Румынии во Франции, вербальной нотой №1354, о провозглашении так называемого Советского Правительства Грузии, `с помощью московсих штыков»,

2 Далее МИД. 3 АМИДР, Ф. 71/СССР. 1920-1944, оп. 37, л. 33. 4 АМИДР, Ф. 71/СССР. 1920-1944, оп. 1, л. 33.

39

на самом деле, `простой инструмент в руках оккупантов» без какого-либо внутреннего органа, навязанный только внешней силой5.

Тот же министр Грузии, вербальной нотой №2230 от 23 ноября 1921 года, сообщал румынским властям, через легацию в Париже, о подписании договора `советскими революционными организациями» в Тифлисе, Баку и Ереване, с одной стороны, и Великим Национальным Собранием Ангоры, с другой стороны, в Карсе, согласно которому `значительная часть территории Грузии была передана Турции». Обращалось внимание международного сообщества на отсутствие мандата в этом отношении `тех, кто временно оккупировали земли», соответственно, на отсутствие юридической силы документа6.

23 декабря 1921 года, вербальной нотой №2360, Асастисни, временный поверенный в делах Грузии в Париже, информировал посольство Румынии о том, что провозглашение кавказского федерального государства является искусственным созданием, которое отменяет международно-правовой статус грузинского государства.

Грузинский дипломат указывал, что, несмотря на все депортации и репрессии, жертвы узурпации власти советскими оккупантами, грузинский народ никогда не прекращал протестовать против авторитарного режима, насажденный силой штыков. Требовалось доведение до сведения Правительства Румынии о том, что грузинский народ считает недействительными все правовые акты, заключенные захватчиками7.

24 февраля 1922 года Комиссариат Румынии в Турции направил Центральному аппарату МИД ноту относительно последних событий в Грузии, полученную от Гварджаладзе, дипломатического представи-теля грузинского правительства в Константинополе. В прилагаемой ноте указывыается, что по всей Грузии организовывались протесты и демонстрации с призывами покидания страны войсками Красной Армии и восстановления демократии.

«В Батуми, Тифлисе и Кутаиси и во всех регионах проходят протесты против оккупации страны большевиками. В Батуми, как и в

5 АМИДР, Ф. 71/СССР. 1920-1944, оп. 37, л. 35. 6 Там же, л. 36. 7 Там же, л. 39.

40

других местах, русские солдаты стреляли в население. Есть много жертв, число пока не известно. Железнодорожные линии были прерваны на несколько дней и магазины будут закрыты по всей стране. Происходят многочисленные аресты. Только в Батуми были задержаны учителя из школ, 500 учеников коллегий, офицеры и грузинские политики, независимо от их про или антибольшевицких ориентаций.»

Курс советской валюты упал и цены достигли максимального уровня. Один ливр хлеба стоил 60.000 советских рублей и пуд кукурузы - 1.100.000 рублей. Грузия не принимает эти деньги, каждый надеется, что Грузия восстановит свою независимость. `Большевики потеряли свою голову и паникуют; грузинские коммунисты и их пресса умалчивают об этих событиях»8.

Один из самых обширных материалов этого периода является меморандум представителя Грузии в Константинополе, посланный румынскому министру иностранных дел Комиссариатом Румынии в Турции 4 марта 1922 г. Автор документа анализирует первый год советского присутствия в Грузии. Одна из причин установки боль-шевиков в Грузии связана с способом проведения восточной политики.

Советские ожидания по привлечению на их сторону грузинского сообщества еще не завершились - за исключением некоторых отдель-ных лиц, все слои общества имеют враждебное отношение к боль-шевикам, пример этому акции протеста в Тифлисе в феврале 1921 г. Не сумев привлечь местное население на свою сторону, Советская Россия обращается к пришельцам, что положило начало антигрузинс-кой политики.

Репрессии стали касаться рабочих и крестьян, отказавшихся присоединиться к грузинской большевистской армии. В то же время новые военные контингенты и чужие должностные лица были доставлены в Грузию, а кроме того - голодное население Поволжья. Иммиграция была систематической и преднамеренной с целью создания враждебного элемента в Грузии, грузинскому обществу, примером служили города Тифлис и Батуми, население которых значительно увеличилось.

8 Там же, л. 41.

41

Экономическая ситуация ухудшилась изо дня в день, до полного исчезновения промышленности и до скорейшего упадка сельского хозяйства. Так называемое `русское явление» встречается в Грузии - голод и отток квалифицированных рабочих и интеллектуалов, чтобы спасти себя от голода и эпидемий. Кража общественной собственности имеет массовый характер.

Установление советской власти совпадает с началом процесса русификации Грузии. Грузинский язык, хотя и признается советскими декретами, удаляется из государственных учреждений (например, директор Закавказской железной дороги запрещает официальную переписку на грузинском языке и Ревком Грузии не протестует).

Перегруженное налогообложение разрушило национальную экономику. Сбор и налогообложение натурой изначально ориентировались на зерновые и фрукты. Грузинское село должно было поставлять один миллион фунтов зерновых, полмиллиона ведер вина. Завышение суммы налогооблагаемых товаров разрушило сельские местности.

Если в первые два месяца оккупации, большевики, в соответствии с постановлением амнистии грузинского Ревкома, избегали расправы, далее они были применены к военным Народной Гвардии, чиновникам старого режима и к тем, кто поддерживали республиканское правительство. Документ сообщает о наличии 400 политических заключенных в тюрьмах Тифлиса и около 2000 в провинции, 80-90% из этих заключенных происходили из сельской местности и из рабочего класса.

Итог первых 11 месяцев `большевистского военного правления» начинается с оценкой большевизма в России, где коммунистическая тактика основана на использовании террора. Суть большевистского режима - подавление устойчивости населения. Подавление свободы слова, письма, собраний, привели к расторжению социальной солидарности, к социальному распаду, соответственно, к изоляции граждан. Выживание большевизма в России объясняется не его силой и влиянием на население, а отсутствием каких-либо политических сил.

Вывод автора документа о том, что все эти методы не получили ожидаемого результата в Грузии, что большевики нашли здесь общество глубоко враждебное к коммунистической системе. По его

42

словам, `распределение сил в Грузии таково, что присутствие оккупационных сил контингента не может позволить грузинскому народу разбить ярмо большевиков»9.

8 марта 1922 года румынская миссия во Франции передавала МИДу в Бухаресте, через сообщение №470, копии телеграммы, полученную из Константинополя от Грузинского посольства во Франции, о последних событиях. Согласно телеграмме, по случаю первой годовщины большевистской оккупации, всю Грузию пересекали протесты, Россия отвечала массовой мобилизацией войск, особенно в Тифлисе, усеянный в начале февраля 1922 года, артиллерией, кавалерией, бронетехникой и авиацией.

Передаются сведения о военных действиях в Лантехкути, Квирилли (бомбардировки бронепоездов) или в Сигнахске, где советы сосредоточили артиллерию, кавалерию и 600 чекистов. Передается случай национального поэта Разикашвили, который, `доведенный до отчаяния, убил главу Революционного комитета Меджуриякхеви и еще двоих чекистов» и которого `большевики разрезали на куски и бросили собакам»10.

Вместе с сообщением коммисариата Румынии в Константинополе №616 от 3 апреля 1922 г. МИД получал ноту от Гварджаладзе, дипломатического представителя Грузии, в котором указывается, среди прочего, кризис через который проходит грузинский народ, `страшный продовольственный кризис», голод в разных местах, но и определенность `народа Грузии свергнуть большевистское иго, чтобы быть свободными от оккупантов и восстановить национальную независимость»11.

5 августа 1922 г. посольство Грузии во Франции передало румынскому посольству в той же стране ноту № 665 о плохом обращении, которому подвергаются грузины со стороны оккупацион-ных войск Красной Армии; принуждение даты 25 февраля (дата вступления советских войск в Грузии) в качестве Национального дня и подавление мероприятий, посвященных 25-го и 26-го мая, дни

9 Там же, лл. 40-60. 10 Там же, лл. 63-64. 11 Там же, лл. 65-66.

43

провозглашения независимости Грузии. Примером варварства приводится Тифлис, где были подвергнуты пыткам и казни антисоветские демонстранты. Автор дипломатического документа, А. Чхенкели, рассказывает про терроризирование `лучших сынов Грузии», протестует от имени своего правительства и выржает надежду на то, что правительство Румынии `не останется равнодушным и займет позицию против такого уничтожения людей»12.

6 октября 1922 г. посольство Грузии во Франции отправило румынскому представительству в той же стране ноту протеста №770 против режима, которому поддаются грузины со стороны Советской России. Румынскому правительству доводится до сведения информация о восстаниях в провинциях Kхевосуретхи и Дучхетхи против российских оккупационных властей; про массовые аресты в Тифлисе, жестокое обращение с задержанными, отправки некоторых из них в тюрьмах России13.

Через сообщение министру Румынии в Константинополе №691 от 23 апреля 1923 г. МИДу передавался отчет о ситуации в Грузии, полученный от местного грузинского коллеги. В сущности, обширная презентация представляет итог двух лет советской оккупации. Цель Москвы для подавления грузинского национального настроения осуществляется с помощью `грубой силы и террора по всей стране». Грузинские официальные лица удаляются из администрации и заменяются чужими - `русские и армяне лояльные оккупационному режиму». Эта политика описывается как `реакционная и аннексионистская» и оккупация - `невыносимый режим угнетения, направленного исключительно против грузинского элемента», грузины не имели другого выбора, кроме как бороться за национальное освобождение.

Приводится случай местного диктатора, Оболадзе, посланный во главе репрессивного отряда в регионе Гори и убитый местными жителями, смерть которго послужило поводом для дальнейших массовых казней. Например, в ночь на 14 февраля, в Тифлисе, были убыты 92 человек и 50 человек в Батуми. В сельских местностях

12 Там же, лл. 69-71. 13 Там же, лл. 66-68.

44

землевладельцы были обязаны предоставлять свои земельные участки членам Коммунистической Партии. Религиозное чувство населения `оскорбляется и имеет ту же участь, что и национальное чувство».

В заключение, международному сообществу доводится до сведения, что `вся страна превращается в боевое поле, условия в ко-торых излишне говорить о развитии экономической и интел-лектуальной жизни. [...] Одним словом, террор, разруха, деградация, грязь - вот судьба Грузии под русско-большевистской оккупацией»14.

20 июня 1923 г. та же миссия передает румынскому министру иностранных дел И. Г. Дуке письмо из Тифлиса от 19 мая того же года, что подтверждает ситуацию, описанную в дипломатических грузинских документах, поступивших в Бухаресте, которое делится на разделы: инфляция, порождающая нищету; плохое промышленное производство и враждебность местного населения; борьба против религии; политический режим.

Вывод: `Несмотря на нищету, аресты, депортации и бесконечные расстрелы, грузинский народ продолжает интенсивную борьбу против большевиков. Под этим мы видим ненависть против нынешнего режима и российских оккупантов. Этому способствовали все силы любви к свободе родины, что привело к гибели тысячи сыновей. Но все грузины убеждены, что героические смерти ведут к воскресению свободной и независимой Грузии»15.

Через ноту посольства Грузии в Париже №421 от 21 июня 1923 г. Румынская сторона информируется о зверствах большевиков в Грузии, только в феврале того же года были казнены без суда 200 человек, десятки политических заключенных перевозили в Россию16.

Та же легация передает центральному аппарату МИД сообщением №800/E1 от 18 декабря 1923 года ноту грузинской миссии во Франции №1030 про уголовные процедуры большевиков в Грузии. Они перечислены и подробно описаны, сосредоточившись на массовые расстрелы патриотов Грузии, которые продолжают борьбу за независимость своей страны и ликвидацию автокефалии Грузинской

14 Там же, лл. 72-75. 15 Там же, лл. 76-82. 16 Там же, лл. 83-85.

45

Православной Церкви (независимая с XVII ст. до XIX ст., которая восстановила свою независимость в 1917 году) и подавления её руководства.

Министр Грузии А. Чхенкели не только информирует, он просит довести до сведения правительства Румынии его официальный протест против нарушений прав человека в Грузии, `беспощадная атака на свободу совести грузинского народа»17.

В 1924 году информационный поток в румынском направлении о политическо- экономическом положении в Грузии значительно снижается, глава румынского представительства в Константинополе, называя уже своего коллегу, в тематичном сообщении для МИДа 9 сентября, `бывшим представителем бывшего Национального Правительства Грузии». В этом сообщении (№1482), и. о. министра иностранных дел Г. Мырзеску предлагается объяснение ситуации: `Из-за мер, принятых советской властью, даже грузинские местный круги не в состоянии иметь точную информацию о событиях на Юге России».

Приложение ноты №1482 относится к всеобщему восстанию, которое охватило не только Грузию, но и весь Кавказ, даже если СССР говорило об этом как `о местных и незначимых нападениях контрреволюционных банд», в то же время принимая меры для изоляции Грузии от цивилизованного мира. Батуми находится в руках советских властей, вблизи него, `российские войска захватили 500 заложников, пожилых людей, женщин и детей, которые были собраны и увезены в неизвестном направлении. Тысячи грузин из Тифлиса и Батуми пойманы и брошены в тюрьмах ЧК. 22 грузин были приговорены к смерти в Тифлисе, еще 21 в Батуми. Известны имена нескольких выстреленных»18.

О том же восстании в Грузии и на Кавказе сообщает легация Румынии в Константинополе, отправляя МИДу, в приложении, сообщение №1527 от 11 сентября 1924 года, представляя тематическую передовую статью из газеты `Стамбул» того же дня, в котором предлагается и отражение в румынской прессе, `помогая

17 Там же, лл. 85-86. 18 Там же, лл. 89-91.

46

просвещать наше общественное мнение о борьбе народов России против нынешнего угнетающего режима»19.

Из телеграммы румынского посольства в Варшаве №4055 от 13 сентября 1924 г. следует, что `бунт в Грузии набирал тревожные обороты и кавказское население, большинство из которых мусуль-мане, попросило помощь у правительства Ангоры»20.

Растущая изоляция Грузии подтверждается и телеграммой министра Румынии в Константинополе №1507 от 15 сентября 1924 года, которая сообщает о своей встрече с К. С. Гварджаладзе - `бывшим представителем бывшего национального правительства Грузии», соответсвенно и о его пессимизме `относительно успеха грузинского восстания». Гварджаладзе, `может из-за сдерживающих мер советской власти, лишь с трудом успел получить точную информацию о масштабах революционного движения»21.

На следующий день, тот же румынский дипломат передает в Бухарест советские коммюнике из Турции по ситуации в СССР отмечает, что `из того как написаны эти сообщения можно легко сде-лать выводы о значении событий в Грузии. К сожалению, до сих пор не хватает точной информации о реальной ситуации в этой части России. Отсутствуют, в основном, информации о ситуации на Кавказе, без поддержки которого, в отсутствие иностранной помощи, грузинс-кое восстание обречено на подавление со стороны массы красных войск».

В приложении сообщения указывается на то, что новые советские войска продолжают поступать в Грузию, терроризируя грузинское население. Целые деревни сожжены, повсеместно происходят массо-вые расстрелы. Про казнь нескольких десятков человек узнаем из Кутаиси. Вооруженные люди отступают в горы, где продолжают борьбу22.

17 сентября 1924 г. министр Румынии в Варшаве, сообщением №4124, информирует МИД о том, что информация, полученная из

19 Там же, лл. 92-93. 20 Там же, л. 94. 21 Там же, л. 96. 22 Там же, лл. 98-101.

47

Риги, подтвержденная польскими источниками, `подтверждает новости про расширение восстаний на Кавказе и в Грузии против советского господства, а также про поспешное отправление комиссара Троцкого в Батуми, чтобы принять команду большевистских войск, посланных против повстанцев».

К. М. Лаптев докладывает и о встрече с председателем Грузинс-кого Комитета в Польше, Павлом Тумановым, во время которой князь спросил его если Румыния может помочь грузинам в антисоветских действиях, под оказанием помощи подрозумевая оружие и боеприпасы.

Ответ: `В первую очередь Румыния не может вмешиваться в конфликте, обеспечивая, возможно, необходимое оружие, потому что это означало бы, что мы отходим от нейтралитета, который мы должны соблюдать по отношению к обеим сторонам, а потом мы не видем, даже если хотим помочь повстанцам, как мы можем отправить это оружие». Грузинский собеседник заявил, что запрашиваемое вмешательство осталось бы секретным, оружие могло бы быть отправлено подлодками, а реплика Лаптева была в смысле того что Румыния не имеет подводных лодок; Румыния сама импортирует оружие и боеприпасы.

Князь Туманов подтвердил румынскому дипломату, что `новости, которые он получил от комитетов Грузии в Париже и Константинополе, подтверждают, что движение против Советов распространилось и в Азербайджане, Кубани, Тереке и Дербене, что железнодорожная линия, единственная, которая соединяет Кавказ с Россией, находится в руках повстанцев, и в настоящее время единственный открытый путь для российских войск это Батуми»23.

Из коммюнике `представителя в Константинополе бывшего Национального правительства Грузии» Гварджаладзе, переданный румынскому представителю в Турции `в виде информации» и повторно переданный МИДу 19 сентября 1924 г., следует, что упомянутая выше железнодорожная дорога был оккупирована заново советскими войсками, повствнцы все еще держали контроль над

23 Там же, л. 142.

48

большим количеством населенных пунктов, а регионы Зугдиди и Сенаки находятся в полном восстании.

Советская Армия широко использовала артиллерию, танки и авиацию против повстанцев. В Тзепалду 3.000 боевиков пытаются удержать советских. Регионы Зугдиди и Сенаки находятся в полном восстании. Бунт приобрел характер крупномасштабной партизанской войны. Тюремная охрана Батуми была удалена и заключенные сбежали. Среди сотен казненных людей сообщается о большем количестве женщин. В Батуми не было никакого выхода армии, ЧК казнил Агату Горделадзе24.

Тоже в связи с антисоветском движении в Грузии, на следующий день, представительство Румынии в Польше информировало МИД о встрече в Варшаве, организованная 18 сентября Польской Социалистической Партией в пользу независимости Грузии и кавказских республик. Выступающие осудили советское самодержавие и в конце встречи участники проголосовали за следующее решение: `Долой большевизм! Да здравствует социализм! Да здравствует независимая Грузия! Да здравствует братство свободных народов, равноправных и независимых». Польская полиция запретила шествию, сформированное после встречи, протестовать у посольства СССР.

Городской совет Варшавы проголосовал за отправку главы национального правительства Грузии, от имени польской столицы, следующую телеграмму: `В то время, когда народ Грузии поднялся, чтобы разорвать цепи советского рабства и приобрести, ценой собственной крови, право свободного определения и восстановления ее демократической независимости, Варшава посылает благородному грузинскому народу братский привет и пожелания победы для приобретения своей независимости и мирного развития»25.

Также, в сентябре 1924 г., румынское посольство в Турции направляет центральному аппарату МИД бюллетени Совесткого бюро прессы в Константинополе, содержащие материалы советской пропаганды о событиях в Грузии (написанные в известном стиле, представляя повстанцев в стиле авантюры врагов диктатуры

24 Там же, л. 98. 25 Там же, л. 105.

49

пролетариата, интриги грузинской эмиграции, ложных надежды Франции и Англии, и т.д.). Миссия также сообщает про статьи из турецкой прессы, информирующие о восстании, но без комментариев26.

4 октября 1924 года министр Румынии в Варшаве присылает телеграмму №4417 румынскому министру иностранных дел, через которое информирует, из местных военных источников, что генерал Сикорский `подумывает, что польское правительство поможет грузинам»27.

Через несколько дней (сообщение №4544 от 11 октября 1924 г.), тот же глава миссии передает обширную информацию по этому вопросу. МИД информирован, что в польской армии находятся для обучения более 50 грузинских офицеров, представляя, в какой-то момент, вопрос о направлении их в Грузиию, но отказались от идеи по просьбе Национального Комитета Грузии в Париже. Кроме того, отказались от идеи предоставления материалов грузинским повстанцам в Варшаве. По словам информатора румынского дипломата, `Все, что мы можем сделать [...], это дать им нашу моральную поддержку и помочь грузинам, находящимся на нашей территории; любое материальное усилие [...] в пользу повстанцев практически невозможно, учитывая расстояние и сложность иметь прямой контакт с Грузией»28.

Последнее сообщение в 1924 году про ситуацию в Грузии это №1684/7 октября и поступило в МИДе из Турции, о выпуске коммюнике бывшего представителя грузинского национального правительства в Константинополе.

Гварджаладзе показывает в коммюнике о привлечении новых советских войск в Грузии, из Армении, Азербайджана, Южной России и от границы с Румынией (несколько дивизий). В некоторых стратегически важных местах в Грузии благоприятных для повстанцев, битвы имели характер крупных военных операций. В Сванети укрылись революционные отряды, которые отступили в

26 Там же, лл. 106-111. 27 Там же, л. 117. 28 Там же, л. 120.

50

Кутаиси, они захватили 500 советских солдат, 5 орудий и пушку. В таких регионах, как Гори, Мингреди, Дучхети, Тхионетхи, Кахети, ведется партизанская война, на уровне тысячей грузинских комбатантов29.

Даже если выходит за хронологические рамки исследования, в контексте, стоит отметить конфиденциальный доклад румынского консула Василе Д. Штирбу от 16 мая 1933 г. В документе, рассматри-ваемый румынским министром иностранных дел, находим, что самым высокопоставленным представителем правительства независимой Грузинской Республики, который посетил межвоеный Бухарест, был Иосиф Салакая, заместитель министра финансов в правительстве 1918-1920 годах.

Салакая приехал из Парижа, посланный Комитетом по вопросам Грузии, возгавленный Н. Жордания, бывшим президентом Грузинской Республики. Он должен был, в первую очередь, распространять идеи о независимости Грузии, `вопрос, по его мнению, совершенно неизвестный в Румынии», намереваясь вступить в контакт с румынскими политическими лидерами, в том числе с представителями дипломатических кругов.

Салакая провел в Бухаресте конференцию по грузинскому вопросу, которая была отражена в румынской прессе, а затем предоставил агентству `Радор» информации антисоветского характера о грузинском вопросе и о ситуации на Кавказе. Среди других действий, он послал автору доклада информативный меморандум по грузинскому вопросу и соответсвующию литературу, `которые могут сформировать начало исследования сепаратистского движения угнетенных народов России»30.

В заключении, все эти источники, которые являются предметом нашего исследования, позволяют узнавать:

1) уровень знаний грузинских реалий в первые годы советской оккупации, сосредоточив внимание на враждебность народных масс и интеллигенции, сопротивление Советской России, соответственно

29 Там же, лл. 118-119. 30 Там же, лл. 137-138.

51

СССР (довольно низкий уровень, из объективных и субъективных причин, изложенных выше);

2) скорость передачи информации про грузинских реалий в начальном этапе советизации (крайне низкая скорость, учитывая расстояние между Румынией и Грузией и отсутствие прямого транспорта, отсутствие грузинской дипломатической миссии в Бухаресте);

3) позиция и реакция Румынии на события в Грузии, особенно в 1924 году, когда антисоветское восстание стало всеобщим (высокий интерес, моральная поддержка, но сохраняется нейтральность, из-за непосредственной близости к советскому колоссу, военной непосредственной угрозы на Днестре, ограниченных возможностией для вмешательства).

52

Tamaz futkaraZe cici cincaZe soso sturua

guria-samegrelos eparqia da episkopos

grigolis werilebi dekanoz

simon qiqoZisadmi

ruseTis mier saqarTvelos dapyrobis Semdeg, me-19 sau-

kunis dasawyisSi, qveynis teritoriaze arsebobas ga-

nagrZobda qarTlis (saqarTvelos) da imereTis//afxazeTis avtokefaluri saepiskosoebi. aRniSnul eparqiebSi Semaval eklesiebSi mimdinareobda garkveuli saxis kulturul-sa-ganmanaTleblo saqmianoba, magram carizmis reaqciuli po-litikis wyalobiT es procesebi mniSvnelovnad Seferxda. ruseTis xelisuflebam dRis wesrigSi daayena qarTuli eklesiis ruseTis eklesiasTan mierTebis sakiTxi, rac naTlad gamoixata imperator aleqsandre pirvelis mTa-varmarTebel tormasovisadmi micemul davalebaSi. marTa-lia georgievskis traqtatis pirobebiT saqarTvelos kaTa-

likos-patriarqi unda yofiliyo sinodis mudmivi wevri, magram amave dros samomavlo urTierTobebi unda dafuZneboda `sagangebo pro-tokols~.

traqtatis teqstis SemuSaveba-Si saqarTvelos eklesiis mwyemsmTavari anton I-c monawile-obda. amis gamo mkvlevarTa nawili (mag. T. Jordania) miiCnevs, rom ru-seTis saero da sasuliero xeli-

suflebam saqarTvelos eklesiis avtokefalia georgievskis traqta-tis safuZvelze gaauqma (Tumca

traqtatSi arc samefosa da arc eklesiis ruseTTan inkorporaciaze laparaki araa) (nugzar papuaSvili sa-

anton pirveli

(1720-1788)

53

qarTvelos eklesia me-19 saukunidanidan dRemde –

https://matiane.wordpress.com). 1801 wlisaTvis aRmosavlur

qarTul eklesias anton meore (eriskacobaSi Teimurazi, Searqves babuis Teimurazis pativsacemad) bagrationi ganagebda. igi iyo qarTl-kaxeTis mefis erekle II-is meoTxe vaJiSvili meore qorwine-bidan.

carizmma pirvelive dReebi-danve daiwyo misi Seviwroeba da ai-Zules igi samSoblo daetovebina. 1811 w. kaTalikosi saqarTvelodan ZaliT peterburgSi gaiwvies, sadac uboZes xaverdis mwvane mantia, airCies sinodis wevrad, mianiWes andria pirvelwodebulis orde-

ni da honorarebis garda jamagirad 54 000 maneTi dauniSnes, Tumca igi ver Seegua gadasaxlebas da saerTod CamoSorda saeklesio samsaxurs

2011 wlis 11 ivliss, saqarTvelos sapatriarqos wminda sinodis ganCinebiT anton meore Seiracxa wmindanad mra-valvnebuli anton II-is saxeliT. misi xseneba dawesda 21 de-kembers (axali stiliT 3 ianvari).

kaTalikosis gawveva saqarTvelodan faqtobrivad iyo qarTuli eklesiis avtokefaliis gauqmeba. SemuSavda qarTu-li eklesiis reorganizaciis proeqti mTavarmarTebel al. tormasovis, oberprokuror al. golicinis da arqiepisko-pos varlamis (erisTavi) mier. reformis Sedegad gauqmda sa-qarTvelos sakaTalikoso da daarsda saegzarxoso da sasu-

liero sasamarTlo - dikasturia, romelic 1815 wels sa-qarTvelo-imereTis `sinodalur kantorad” gadakeTda.

anton meore

(1762-1827)

54

avtokefaliis gauqmebis Semdeg mitropoliti varla-mi (varlaam daviTis Ze erisTavi, qsnis saerisTavo, 1763 -1830) . saqarTvelos egzarxosad gaamweses (1811-1814). igi iyo erTaderTi qarTveli egzarxosi.

carizmis saeklesio e. w. `tormasovis reformebis~ Sede-gad eparqiebis raodenoba oramde Semcirda (mcxeTa-qarTlis da ala-verd-kaxeTis), monastrebsa da sa-kaTedro taZrebs CamoerTva yma-mamulebi, TandaTan SeizRuda qarTul enaze wirva-locva. aleqsandre I-ma es cvlilebebi 1811 wlis 30 ivniss daadastura. Sesabamisad, es TariRi iTvleba saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis avtokefaliis gauqmebis

oficialur TariRad. ufro tragikulad warimarTa

dasavlur qarTuli sakaTalikosos gauqmebis procesi. mefe solomon meoris dapatimrebis

al. golicini

(1773-1844)

al. tormasovi

(1752-1819).

egzarxosi varlami

55

Semdeg (1810 w. 20 Tebervali) carizmma gaauqma imereTis same-

fo, cota mogvianebiT ki (1814 w. oqtomberi) afxazeTis//ime-reTis sakaTalikosoc. igi aRmosavleT saqarTvelos sa-egzarxososTan gaaerTianes da uwodes `saqarTvelosa da imereTis saegzarxoso~

aRmosavleT da dasavleT saqarTvelos saeklesio da sa-

moqalaqo gaerTianeba - ruseTis eklesiisadmi daqvemdebare-bis miuxedavad, mniSvnelovani movlena iyo. qarTuli ekle-sia ver iqca ruseTis eklesiis ganuyofel nawilad. `egzarqa-ti~ (berZn.) romeliRac gansazRvruli teritoriis miRma mdebare adgils aRniSnavs (nugzar papuaSvili saqarTve-los eklesia me-19 s-idan dRemde –

https://matiane.wordpress.com). e.i. jer ar ganxorcielebula qarTuli eklesiis inkonporacia. saegzarxosos 106 wliani istoriis manZilze 18 egzarxosi Seicvala da mxolod erTi, varlami iyo qarTveli.

carizmis saeklesio reforma aRniSnuliT ar dasrule-bula. adgili hqonda sxvadasxva eparqiebis gaerTianebas. ru-seTis sinodis 1885 w. 12 ivnisis gadawyvetilebiT, guriisa da samegrelos eparqiebi gaerTianda. guria-samegrelos ga-erTianebul eparqias saTaveSi episkoposi grigori Caudga-ga (1886–1898). saepiskoposo centrad gamocxadda q. foTi.

grigoli, eriskacobaSi giorgi da-diani warmoSobiT quTaisis guberniis sof. qviSxoridan (martvili) iyo. igi daibada 1824 wels. 1845 wlidan igi morCilia, 1849 wels ki berad aRikveca. sxvadasxva dros igi moRvaweobda soxu-mis, biWvinTis, abJuas, daviT garejis saeklesio dawesebulebebSi, 1886 wels ki ruseTis sinodis gadawyvetilebiT, grigols episkoposis xarisxi mianiWes

da guria-samegrelos episkoposad akurTxes. episkoposi grigoli gamudmebiT zru-

navda Tavis eparqiaSi sasuliero ganaTlebis srulyofi-saTvis. am mizniT sof. banZaSi gaxsna 2-wliani samrevlo sko-

episkoposi grigoli

56

la. carizmi saqarTvelosagan samegrelos Camocilebis mizniT cdilobda kuTxuri dapirispirebebis gaRvivebas. kavkasiis saswavlo olqis zedamxedvelis ianovskis miTiTe-biT megrulad iTargmna locvebi. ganzraxuli iyo megrul enaze swavlebis SemoReba skolebSi. grigoli win aRudga ca-rizmis aseT cbier politikas, eweoda mosaxleobaSi axsna-ganmartebiT muSaobas da ganumartavda mrevls carizmis mzakvruli politikis arss. mrevlis winaaRmdegobis gamo xe-lisuflebam ganzraxva sisruleSi ver moiyvana, magram gri-goli arasaimedo pirovnebad miiCnia, eparqia CamoarTva da moskovSi gaiwvia. mogvianebiT (1901 w) mas saqarTveloSi dabrunebis neba darTes. sacxovreblad Tavdapirvelad ge-laTis, Semdeg ki martvilis monasteri miuCina. sicocxlis ukanaskneli wlebi martvilis monasterSi gaatara. grigoli gardaicvala 1907 w. oqtomberSi. dakrZalulia Wyondidis dRevandel sakaTedro taZarSi. grigolis Semdeg eparqiis saTaveSi iyvnen: aleqsandre oqropiriZe (1898-1903), dimitri abaSiZe (1903-1905), grigol aladaSvili (1905-1908), leonide oqropiriZe (1908-1917).

aWaris saarqivo sammarTveloSi daculia dokumentebi romelic garkveulwilad asaxavs grigol episkoposis urTi-erTobas baTumis eklesiebTan. es urTierTobebi asaxulia

aleqsandre da leonide

oqropiriZeebi

grigil aladaSvili dimitri abaSiZe

57

grigolisa da baTumis blaRoCin, dekanoz simon qiqoZis mimowerebSi.

dekanozi simon qiqoZe (episkopos gabriel qiqoZis Zma) 1854 wlidan iyo guriis sasuliero samrevlo saswavleblis (daarsda 1846 wels) zedamxedveli. amavdroulad igi iyo maswavlebeli, dekanozi guriis kaTedris soboroSi, blaRo-Cini eparqiaSi, baxvis soflis saswavleblis mzrunveli, pi-rutyvis eqimi. moswavleTa mSoblebisagan binis qiris miRe-bis mizniT skola ganaTavsa sakuTar saxlSi. praqtikulad igi kerZo dawesebulebad aqcia, sadac bavSvebs uwevdaT mu-Saoba Sinauri cxovelebis mosavlelad Tu bostanSi.

qiqoZis aseTma saqcielma ukmayofileba gamoiwvia, ris Sesaxebac 40-mde mRvdelma gabriel episkoposs gaugzavna Se-sabamisi Txovna.1872 w. 22 noembers isini SeiWrnen SenobaSi da moiTxoves ekonomikuri angariSis Cabareba. ganawyenebulma simon qiqoZem moiTxova skolisgan sakuTari saxlis gaTavi-sufleba 1877 wels, maSin roca omis gamo yvela Senoba daka-vebuli iyo samxedroebis mier. grigol gurielma komisiis mier 28 aTas maneTad Sefasebuli sakuTari saxli 13 aTas ma-neTad mihyida xelisuflebas sasuliero saswavleblisaTvis. dekanozma qiqoZem ki mRvdlebs ukanononaSi dasdo brali, iCivla episkoposTan da moswavleebis sayvareli maswavlebe-

58

li (vinc amxila dekanozi) liaZe skolidan gaaZevebina. lia-Zis gaZevebam moswavleTa protesti gamoiwvia. moswavleebi gaificnen, magram organizatorebi (ninoSvili da jiblaZe) 1878 w. seqtemberSi saswavleblidan garicxes.

bolos simarTle mainc gairkva. liaZe daabrunes saswavlebelSi, qiqoZes ki jer sayveduri gamoucxades, Semdeg ki moxsnes. samarTlianoba moiTxovs iTqvas, rom si-mon qiqoZe iyo kargi pedagogi. is aswavlida eqvTime Taya-iSvilsac, romelzec mas waruSleli STabeWdileba mouxde-

nia (http://gurianews.com/article/istoria/guriis-skolebis-istoria) rogorc iTqva, simon qiqoZe iyo blaRoCini eparqiaSi.

swored misdami grigol episkoposis mier gamogzavnili werilebia daculi aWaris saarqivo sammarTveloSi (fondi 56, 5 saqmeTa erTeuli).

1890 wlis 1 ianvriT daTariRebul werilSi guria-sa-megrelos episkoposi wers dekanoz simon qiqoZes (baTumis eklesiebis blaRoCini), rom mRvdel qristefore stefanids ruseTis qveSevrdomobis miRebamde micemoda dagvis eklesi-

aSi RvTismsaxurebis ufleba (ass csa, fondi N 56, s. N 2, furc. 2)

rogorc Cans, mRvdeli qristefore stefanidi aris ltolvili. igi axalgadmosulia osmaleTis imperiidan. mas jer ar aqvs miRebuli ruseTis imperiis qveSevrdomoba (,,qve-Sevrdomoba~ im periodSi moqalaqeobas aRniSnavda), magram mainc eZleva mRvdelmsaxurebis SesaZlebloba.

1891 w. 4 noembris werilSi saubaria saeklesio sasjele-

bis sakiTxze: `saqarTvelo-imereTis sinodaluri kantoris ama wlis 24 oqtombris brZanebulebis kvaldakval gadmoga-

werT Semdegs: daavaldebuleT Tqvendami rwmunebuli okru-gis samRvdelo da saeklesio msaxurni, raTa maT grafis pirveli nawilis Tanaxmad amieridan aRar Caweron mowmeebi saeklesio sasjelis dadebisas, aramed SesTavazon am mowme-ebs, raTa sakuTari xelis moweriT daamowmon naweris namdvi-

loba~ (ass csa, fondi N 56, s. N 2, furc.65). rogorc Cans, saeklesio sasjelis dakisrebisas iqmneboda werilobiTi sa-fuZveli, sadac moyvanili iyo mowmeTa Cvenebebi. am werilo-biT safuZvels qmnidnen sasuliero pirebi. swored sa-

59

qarTvelo-imereTis sinodalurma kantoram 1891 wlis no-emberSi wesad SemoiRo mowmeTa Cvenebis xelis moweriT da-dastureba braldebis wayenebis SemTxvevaSi.

episkoposi grigoli dauRalavad ibrZoda mrevlis re-ligiuri ganaTlebis amaRlebisaTvis. aRniSnulis dastu-ria aWaris saarqivo sammarTveloSi daculi dokumenti, romlis mixedviT saqveuwyebo saeparqio dawesebulebebs da samRvdeloebas Tavazoben `saeklesio moambisa~ da `qristia-nuli sakiTxavis~ gamoweras sasuliero saswavleblebis biblioTekebisTvis, monastrebisTvis, taZrebisTvis da samrevlo eklesiebisTvis, mrevlisaTvis. maTi fasi erTad Seadgens 7 maneTs (ass csa, fondi N 56, s.N 2, furc.66)

rogorc cnobilia, calkeuli eparqiebis teritoriaze arsebobda sasuliero saswavleblebi, Tumca zogjer sasu-liero saswavleblebis `teritoriuli areali~ yovelTvis ar emTxveoda `sablaRoCino~ olqis sazRvrebs. erTi doku-mentis mixedviT baTumis eklesiebis `sablaRoCino okrugi~ ozurgeTis sasuliero saswavleblis arealSi Sedioda (ass csa, fondi N 56, s.N 2 furc.45)

saarqivo fondebSi dacul dokumentebSi warmodgenilia SekveTilis wm. nikolozis saxelobis eklesiis guria-sa-

megrelos eparqiis moqalaqeTa siebi - sqesobrivi da asa-kobrivi struqtura, ojaxebis sruli Semadgenloba (qmari, coli, Svilebi) (1888 weli), (ass csa, f. i-56, an. 1, s. 1, furc.16; saqme 3). dokumentebSi vxvdebiT statistikur mona-cemebsimis Sesaxeb, Tu ramdenma morwmunem Caabara an ar Caa-bara aRsareba (magaliTad 1908 wels), vin eziara da vin vera. dokumentiT 553 marTlmorwmunidan 289 mamakacia, 264 qali. erT-erTi uwyisis mixedviT sasuliero uwyebis mamakacTagan eqvss Cabarebuli aqvs aRsareba, qalTagan ki sams. uwyisebSi warmodgenilia morwmune qristianTa socialuri Se-madgenlobac (glexi, vaWari, msamxedro da a. S.). sxva uwyisis mixedviT jamSi aRsareba Caubarebia 244 mamakacs da 224 qals (ass csa, f. i-56, an. 1, s. 1, furc.1). 74 furclian saqme N 3-Si calkea warmodgenili berZnuli ojaxebis raodenoba da ojaxuri Semadgenloba sqesisa da asakis mixedviT.

60

msgavsi uwyisebia warmodgenili N 4 saqmeSi, romelSic aris 1914 wlis monacemebi. masSi 215 ojaxis monacemebia warmodgenili. aRniSnuli siebidan SeiZleba warmodgena Segveqmnas marTmadidebluri berZnul ojaxebis sididis Se-saxeb. saeklesio siebidan Cans ojaxebis saSualo sidide (Svilebis saSualo raodenoba 3-5 Svili) (ass csa, f. i-56, an. 1, s. 3, 4, 5).

Cveni yuradReba miipyro erTma dokumentma, romelSic

ebraelebi iTxoven qristianobis miRebas 1888-1889 wlebSi.

61

amave mimowerebidan vigebT sanTlebis damzadebasa da ga-yidvaSi sferoSi arsebuli uwesrigobis Sesaxeb, rom adgili hqonia falsificirebuli sanTlebis damzadebas. problemis mosagvareblad 1890 w. 8 dekembers mouwveviaT eparqiis bla-RoCinebis sabWo, daudgeniaT axali wesebi da dauwesebiaT mkacri meTvalyureobafondi (ass csa, f. i- 56 s. 2, furc. 32). axali wesebi avaldebulebda samRvdelo msaxurebs saekle-sio dawesebulebebSi mudmiv yofnas, xolo gaTavisufelbis Sesaxeb Txovna unda waredginaT 4 abaziani markis dasmiT (ass csa, f. i- 56 s. 2, furc.37).

eklesiebs eparqiebisaTvis unda waredginaT angariSebi Semowiruli Tanxebis raodenobis Sesaxeb. Semosuli Tanxis nawili xmardeboda qvriv-oblebs (ass csa, f. i- 56 s. 2, furc.64).

guria-samegrelos eparqiam iarseba 1917 wlamde, qarTu-li eklesiia avtokefaliis gamocxadebamde. imxanad, eparqiis teritoriaze arsebobda ori sasuliero saswavlebeli, 141 saeklesio-samrevlo da oTxi samonastro skola.

aWaris saarqivo sammarTveloSi daculi dokumentebi simwiris miuxedavad garkveul warmodgenas gviqmnis eparqi-is saqmianobis calkeuli sakiTxebis Sesaxeb.

gamoyenebuli literatura da wyaroebi:

1. nugzar papuaSvili saqarTvelos eklesia me-19 saukuni-

danidan dRemde –https://matiane.wordpress.com;

2. http://gurianews.com/article/istoria/guriis-skolebis-istoria;

3. ass csa, f. i-56, an. 1, s. 1, furc.1, 16;

4. ass csa, fondi N 56, s. N 2, furc. 2, 32, 37, 45, 65, 64, 66;

5. ass csa, f. i-56, an. 1, s. 3, 4, 5.

62

Tamaz Phutkaradze Tsitsi Tsintsadze Soso Sturua

Guria-Samegrelo Diocese and Bishop Gregory's letters To archpriest Simon Kikodze

Summary

By the decision of June 12, 1885, of Russian Synod, dioceses of Guria and Samegrelo were merged. Bishop Gregory Chugstaga (1886-1898), headed by the Diocese of Guria-Samegrelo. The Episcopal Center was announced Poti. The article discusses the Bishop Grigol's letters to archpriest Simon Kikodze.

63

elza futkaraZe

farsman maZevaris werilebi osmaleli

qarTvelebis Sesaxeb

sazRvargareT arsebuli qarTuli kulturis kerebs So-

ris gamorCeuli adgili uWiravs stambolis qarTul savanes. es iyo kera, romelic xels uwyobda erovnuli suliskveTe-bis SenarCunebas, erovnuli TviTSegnebis amaRlebas iqaur qarTvelebSi. rogorc aRniSnulia, `stambolis qarTuli sa-vane Tavisi daniSnulebiT, qarTveli eris winaSe gaweuli samsaxuriT bevrad emsgavseba adreul saukuneebSi sazRvar-

gareT moqmed sxva kulturul-saganmanaTleblo kerebs. qarTveli eris istoriaSi man ukve Cawera erTi lamazi furceli. saukuneze meti xnis ganmavlobaSi igi erTgulad emsaxureboda ara marto qarTuli kulturis, istoriis, ga-naTlebis miRwevebis popularizacias sazRvargareT, aramed Tavdauzogavad zrunavda samSoblodan Sors darCenili Svi-lebis erovnuli gaTviTcnobierebisaTvis, maTSi qarTuli cnobierebis aRorZinebisaTvis. am savanes yovelTvis maRla eWira saqarTvelos erovnul-ganmanTavisuflebeli moZrao-

bis droSa~ [futkaraZe, 2012:23]. faseulia stambolis qarTuli savanis arqivSi daculi

masala. gansakuTrebiT sainteresoa farsman maZevaris weri-lebi osmaleli qarTvelebis Sesaxeb. jerjerobiT gaurkve-velia vin werda am werilebs farsman maZevaris fsevdonimiT. arqivSi daculia misi werilebi saTauriT–`osmaleli qarTvelebi~. aRniSnuli werilebi qveyndeboda gazeT `droe-

baSi~, 1910 wels sxvadasxva nomrebSi (N34,36,37,38,39). manqana-ze nabeWdi teqstica da gazeTis nomrebic inaxeba savanis arqivSi.

aRniSnuli werilebi mravalmxriv aris saintereso da Te-maturad mravalferovania. ZiriTadi ZarRvi, Semkvreli am we-rilebisa ki, aris qarTuli sulis, qarTuli cnobierebis ga-darCenis sakiTxi osmaleTis qarTvelebSi. werilebi sayu-radRebo da angariSgasawevia im mxrivac, rom farsman maZevari Tavad xvdeba iqaur qarTvelebs, esaubreba, interesdeba iq

64

myofi qarTvelebis yofa-cxovrebiT, kulturiT. gansakuTre-bul yuradRebas enis sakiTxebze amaxvilebs. ainteresebs ramdenad SenarCunebulia Tu minavlebuli mSobliuri ena.

erT-erT werilSi sainteresod gadmogvcems axalgazrda osmaleli qarTvelebis nafiqr-naazrevs. es nafiq-naazrevi mSobliur enasa da erovnuli saxis SenarCuneba-gadarCenas exeba. gansakuTrebiT moxiblulia iunus bahris pirovnebiT. 18-19 wlis axalgazrda midis fasrman maZevarTan da svams problemur sakiTxs: `qarTuli anbani unda viswavlo, mere vi-

aro da vaswavlo sxva Cvenebsac-yvelam Cven mogvWyipa, yvela-feri agvarTves. gana Cven ki xalxi ara varT, sxva raT unda gvWylipavdes, Cveni ena rad unda daikargos [maZevari, 1910, N34].

ai, ras qadagebs axalgazrda. is gaorebul mdgomareoba-Sia. erTi mxriv, aRfrTovanebulia, magram imavdroulad gulnatkenia, rom gvian gaigo ra fesvebidan modis: `beWduri anbaniT qarTuli gazeTai gamodioda, anu Tu qristiani qarTvelebi iqnebodnen, arc is vicodi~ [maZevari, 1910, N34]. mas egona, rom mahmadianebi arian qarTvelebi da mxolod osmaleTSi saxloben. ai, ra duRda iunus bahris gulSi. sxva-dasxva mizezTa gamo, man gvian aRmoaCina, rom yofila kidev saqarTvelo da ubralo saqarTvelo ki ara, aramed `beWduri anbaniT~.

werilSi gadmocemulia axalgazrdis gulistkivili qarTvelebis gabneuloba-gafantulobis gamo. mas swams da sjera, rom gamosavali erTianobaSia: `Tu SeverTdebiT, co-tani ar viqnebiT, Zala mogvecemao~. es ubralo sityvebi araa bahrisa. is eZiebs gzebs da SeerTebis mTavar saSualebad Tvlis wera-kiTxvis codnasa da mis gavrcelebas xalxSi.

werilSi farsman maZevari gvacnobs iunus bahris cxovre-bis erT gulsaklav realobas. man iwvnia tkivili dedis enis arcodnisa. magram es mxolod bahris tkivili rodia. eris sa-erTo dacemiT gamowveuli tkivilis ganzogadebaa. am pira-dulma, konkretulma SemTxvevam survili gaumZafra bahris qarTulis Seswavlisa. dedam qarTulad dawerili werili ga-ugzavna. bahrim kiTxva ar icoda, verc wamkiTxavi ipova da

65

erTi weliwadi ubiT atarebda werils. ar icoda ras werda deda. es detali Rrmad gvaxedebs im did mwuxareba-satki-varsa da problemaSi, romelic erovnul enas, suls, cnobie-rebas ukavSirdeba osmalel qarTvelebSi. rogorc farsman maZevari aRniSnavs: `aba, gazome es faqti sigrZe-siganeze... Tu mTeli qveynis mwuxareba Sig ar Caetios. marTla, da amaze meti raRa iqneba: dedam Tavisi mosiyvarule, datanjuli gu-li gadauSalos Tavis Svils, Tavis imedsa da sasoebas, Svilma ver amoikiTxos dedis gulis ambavi da sapasuxod ve-Rara sca nugeSi; deda iwodes Svilis damunjebaze, Svili itanjeboda zmanebaSi SekruliviT Tavis uRonobiTa da ase Seilaxos, gaugemurdes bunebis diadi kanoni–tkbili de-

daSviloba~ [maZevari, 1910, N34]. bahris isic awuxebs, rom `gadabrunebula Cveni ena~,

magram `fsiqika, romelzedac aris damokidebuli enis forma da mimoxvra, jer isev mrTelobs da es aimedebs axalgazrdas.

aranaklebi sawuxari Cans amave saTauriT dabeWdil we-

rilSi, N36. iqaur qarTvelTa erT-erTi mTavari tkivilia isic, rom `samaswlianma koaliciam hqmna saqme Tvisi da Se-irya saqarTvelo, Sedrka xalxi, qanaoba daiwyo, qristianebi musulmanTa SiSiT miekedlnen saqristiano ruseTs, mu-sulmanebi qristian ruseTis SiSiT gaibnen osmaleTSi da ai, kulturis mqone, odesme pativsacemi xalxi dRes SeviqeniT aziatebi da velurebi~ [maZevari, 1910, N36].

iqauri aRniSnuli mdgomareobidan gamosavals daaxloe-

baSi, mimofantuli qarTvelebis gaerTianebaSi xedaven: `Cven erTmaneTi unda SeviZinoT~ [maZevari, 1910, N34].ase eZieben gzas da aucilebel winapirobad skolebis gaxsnasa da erTa-

derT xsnad isev qarTuli wera-kiTxvis swavlas miiCneven: `ase ar iqneba, unda gakeTdes rame. SevadginoT rame, fuli gamoviRoT da skolebi gavaRoT: me minda Cveni ena viswavlo~ [maZevari, 1910, N36].– ambobs iqauri qarTveli memed qiamili. misi Rrma rwmeniT, qarTvelebi moiwoneben am gadawyvetile-

bas–arwmunebs farsman maZevars. amas imiTac xsnis, rom `soflierni qarTulad laparakoben da Tavis Tavad mounde-baT qarTulis swavleba; vinc qalaqebSi Casulan da ena dau-

66

viwyniaT, ver laparakoben, Torem esmian da isinic gurjebi arian, imaTac daviyoliebT~ [maZevari, 1910, N36].

aRniSnul werilSi avtori gvacnobs kidev erT osmalel qarTvels –suleiman veiss da mis Seupovrobas, rom `Cven qarTuli ena ar dagvaviwydeba~. is wuxs, rom qarTveloba Zlier daufantiaT, aqeT-iqiT daubneviaT, magram mTavar Rirsebad miaCnia is, rom sadac ki dasaxlebulan, yvelgan scdiloben erovnuli saxe SeinarCunon, `sadedmamuro~ ena-dac iseT qarTuli dautovebiaT.

werilSi erT saintereso faqtzec amaxvilebs yuradRe-bas avtori. gvacnobs, rom enasTan erTad osmaleTSi mcxovreb qarTvelebs SeunaxavT anbani: `Zvelis Zveli qarTuli xeluri... qalur xels eZaxian. aqac ufro deda-ka-

cobaSi yofila darCenili da dedidan qaliSvilze gadadis: `modi, Svilo, gaTxovebis dro gvaqvs da wera-kiTxva gaswavlo, qmars wigns misweravdeo. asoebi Zlier mdabioni arian da xucuridan gamoyvanilsa hgvanan~ [maZevari, 1910, N36]. rogorc cnobilia, muhajir qarTvelebSi gavrcelebu-li yofila dedabruli wera. esec mxolod qalebSi yofila gavrcelebuli. SesaZlebelia, weris am saxes gulisxmobdes avtori.

bunebrivia, rom farsman maZevari interesdeba muhajiri qarTvelebis CveulebebiT, yofa-kulturiT. maT araerTi qarTuli tradicia daucavT. jer kidev SemorCenilia osma-lel qarTvelebSi simRera. ician nadi da am drosac mRerian. Cveulebebidan avtori qorwilze saubrobs. niSnoba, mefe-dedofloba mayrebiT, maxarobliT, mayrionis simRera, de-dofalze fulis gadayra, karebze gadajvaredinebuli xanjlebis qveS dedoflis gatareba isev daculia Cvenebu-rebSi. qorwinebas SerCenia qarTuli saxe.

werilSi gansakuTrebiT xazgasmuladaa saubari qarTve-

li kacis erT niSandobliv xasiaTze – `darbaisluri zrdi-

lobianoba sityva-pasuxebSi da saocari pir-faqizoba~. amiT Tavi moswonT iqaur qarTvelobas. maTive SefasebiT, Turqi am TvisebiT ar gamoirCeva, ufro meti, bevrjer Cxubis mize-

zic yofila maTi cudi ena. erT-erTi osmaleli qarTvelis –

67

mamud qaimilis TqmiT, `qarTveli kaci ar dagaginebs da arc dageginebao~ [maZevari, 1910, N36].ase miuRebelia Cvene-burTaTvis bilwsityvaoba, cudmetyveleba.

werilebiT avtori uamravi osmaleli qarTvelis saxes gvacnobs, gvesaubreba maT satkivarze, dardsa da fiqrze. gansakuTrebiT mainc, qarTvelTa erovnuli xasiaTis erT ni-Sandobliv Tvisebaze Cerdeba, romelic isev wmindad, faqi-zad Senaxulia qarTvelobaSi. aRniSnuls osmaleli qarTve-

lis – suleiman veisis sityvebiT ase gvacnobs: `gurjis namu-

si me sxvaSi ara kacSi ar megulebao~ [maZevari, 1910, N37]. igive azri naTqvamia aRniSnuli werilebis sxva

nomrebSic. raSid efendis sityviT, `kacoba isev CvenSi yofi-la; Sebraleba da svindisi gurjisa me ara xalxSi ar megule-bao... bnela aw cxovreba Cveni, magram aba, uyure, Sig rogori naTeli Cans. dagvebnen, dakarges samSoblo, magram ar dahkarges guli, matarebeli adamianobisa~ [maZevari, 1910, N38]. amdenad, avtors moswons, rom qarTuli xasiaTi, zne isev cocxlobs muhajirebSi da zogadad, osmalel qarTve-lebSi aseTi azria damkvidrebuli didebuli tradiciis mqo-ne erze.

avtors ainteresebs qalis mdgomareoba, qalisadmi damo-kidebulebis sakiTxi muhajir qarTvelebSi. suleiman veisis sityvebiT gvacnobs, rom osmaleTSi qali damcirebul mdgo-mareobaSia, arc pativiscemiT epyrobian qalebs, mZime saqmee-biTac arian dakavebuli. amas emateba isic, rom Turqi qals scems. miuxedavad amisa, am realobaSi moxvedril qarTvels ar Seucvlia adamianuri ganwyobileba, qalisadmi damokide-buleba, Sromis gadanawilebac ki sqesTa Soris. bunebrivia, rom eamayeba suleiman veiss: `gare saqme, Zneli samuSao, yve-la, rasac ki meti Rone sWiria, igi kacis saqmea, dedakacisa aris saxli da kera. culi da xerxi, celi da namgali iseTi ra-mea, romelsac dedakacma xeli arc ki unda waavlos; amitom did ukadrisobad da sircxvilad iTvleba, vinc Tavis magier samuSaoze dedakacsa hgzavnis. Tu ase azizad eqcevian deda-kacis sulier mdgomareobas, maS, qalis galaxva ra iqneba amaT TvalSi? igi pirdapir Tavis moWraa da amis Camdeni vaJkaci vaJkacad aRar iTvleba, sircxviliT veRar eCveneba

68

qveyanas da madloba RmerTs, ar Seurcxvenia Tavi xalxsa, CvenSi qalis galaxva ar aris~ [maZevari, 1910, N37].

werilSi osmalel qarTvelTa gulistkivilic ikiTxeba – `qarTvelebma erTmaneTis waxmareba ar viciTo~. isini wuxan TavianT mdgomareobaze, oblad darCenil xalxze, qarTve-

lobaze, romelTac winamZRvari ar hyavT: `sxva eris vinme rom didi kaci gaxdeba, sul imis cdaSia, rom TavisTan Tavisi kaci daayenos, an sxvagan uSovnos adgili da ase exmareba gvars. Cvenebma ki egre ar ician, CvenSi ro didi vinme gaxde-ba, mere Cven aRar vagondebiT, oRond TiTon iyos kargad da Cveni dardi aRara aqvs~ [maZevari, 1910, N37].

rogorc aRvniSneT, farsman maZevari gulisyuriT akvirdeba da gvacnobs osmalel qarTvelebs, maT azrovnebas, sulis moZraobasa da gulistkivils. werilSi iqauri qarTve-li mandilosnis saxesac gvicocxlebs da mis Civilsa Tu sayvedurze gvesaubreba. iqauri xanumi protests ga-mosTqvams, rom garkveulma garemoebebma CadriT Semosa qarTveli qali. rogorc avtori ambobs: `ranairad Sexvdebo-da Tavis beds qarTveli qali, Svili stumarTmoyvare erisa, dedaSvilobisa da daZmobis azrze aRzrdili, mimdevari na-

Tesavisa Svid muxlamde? ras ityoda igi, roca rjulma Zala daatana, Caicva usaxlebo kaba, Camoifara pirze Cadri... ra Tqma unda, igi wuTi iqneboda didi, metad didi movlenili risxva qarTveli qalis cxovrebaSi, brZola ganucdeli ar darCeboda igi, magram uRonobisa gamo Sedegi iqneboda mxo-lod sulis kveTeba idumali da gulSi Cadebuli ukmayofi-leba bedis cvlilebisa; da igi sulieri ganwyobileba Taobi-dan Taobamde gadmoitana orasi wlis aqeT da dRes m. xanumis piriT gveubneba: Tu Cven pirs davibnelebT da CaviketebiT, riT gavataroT Cveni mowyenili cxovreba, saflavSi xom ar visxdebiT da iq vilaparakebT! qals pirze Cadrs imitom afa-

reben, rom kacma ar Sehxedos da ar gairyvneso: magram Tu qa-li ar varga, Cadri ver daifaravs da Tu svindisiania, Cadri raT unda? igi Tavis patiosnebas TiTon daicavs~ [maZevari, 1910, N38]. mniSvnelovania, rom aRniSnuli mxileba did fsi-

69

qologiur simarTlesTan erTad didi sayveduricaa iqauri qarTveli qalis mxridan naTqvami.

m. xanumi aris saxe mSobliur garemos, miwa-wyals mowyve-tili qalisa, romlisTvisac uZvirfasesi da tkbilia qarTu-li ena, dedis nanaTi darweuli akvani, saqarTvelo da qarTveloba. SeuZlebelia ar agvaforiaqos da sisxlis yove-

li wveTi ar agvixmauros m. xanumis sityvebma: `me TaTruli maswavleso da TaTruls vlaparakob, magram Cemi ena qarTu-lia, igi metkbileba. qarTul enaze gavican mze da mTvare, roca dedis nanaTi Cemi akvani irweodao. miyvars saqarTve-lo, me imis xis Zirs venacvale, imis kenWi da klde mirCevnia sxvisa oqros. qarTvelebi Cemi Zmebi arian da maTTan minda viyo. momwons maTi qceva da cxovreba, adamianoba aqvT, Sebraleba ician, me imaTTana sxva ar meguleba qveyanaze~ [ma-

Zevari, 1910, N38]. amgvarad, farsman maZevaris werilebi osmaleli qarTve-

lebis Sesaxeb mravalmxriv aris saintereso da mniSvnelova-

ni. werilebSi sainteresodaa aRweril-gaanalizebuli osma-

leli qarTvelebis yofa-cxovreba, Sexedulebani da gu-listkivili. mTavari mizani ki, erovnuli cnobierebis Se-

narCuneba-dacvis Ziebis sakiTxia muhajir qarTvelebSi.

gamoyenebuli literatura

1. futkraZe S., stambolis qarTuli savane, Tbilisi, 2012. 2. farsman maZevari, osmaleli qarTvelebi, gazeTi `droe-

ba~, 1910, N34. 3. farsman maZevari, osmaleli qarTvelebi, gazeTi `droe-

ba~, 1910, N36. 4. farsman maZevari, osmaleli qarTvelebi, gazeTi `droe-

ba~, 1910, N37. 5. farsman maZevari, osmaleli qarTvelebi, gazeTi `droe-

ba~, 1910, N38.

70

6. farsman maZevari, osmaleli qarTvelebi, gazeTi `droe-

ba~, 1910, N39

Elza Putkaradze

Parsman Madzevari’s Letters about Ottoman Georgians Summary

Among the Georgian cultural centers, existing in different countries

abroad, the Georgian treasure house in Istanbul is considered to be the most considerable one. The materials kept in the archive are quite valuable, particularly Parsman Madzevari’s letters about the Ottoman Georgians. It is not known who wrote these letters under the pseudonym of Farasman Madzevari. The archive contains his letters under the headline `Ottoman Georgians".

The letters are multifariously interesting and diverse. The main vein, and the binding rope of these letters, is the question of survival of Georgian spirit, Georgian consciousness in the Ottoman Georgians. The letters are also considerable from the point of view that they report about the author’s meeting with the Georgians themselves and his interest in their life and culture. At the same time, special emphasis is placed on the issue of preservation or the weakening of the Georgian language.

We believe that Parsman Madzevari's letters are an important source to learn more about the Ottoman Georgians and their suffering and thoughts.

71

mzia kekeiSvili

ilia WavWavaZis SeniSvnebi quTaisis

saTavadaznauro skolis pirvel saswavlo

programebze

rac dro gadis, miT ufro aqtualuri xdeba qarTvele-

bisTvis ilia WavWavaZis fenomeni. gansakuTrebiT es exeba mis werilebs, romelTan pirveli SexebisTanave mkiTxvels atyve-vebs avtoris farTo Tvalsawieri da movlenebis analizis gansakuTrebuli unari. ar darCenila imJamindeli sazogado-ebrivi cxovrebisaTvis mniSvnelovani arc erTi sfero, ro-melSic ilias Tavisi kompetenturi azri ar gamoeTqvas, iqne-ba es saqarTvelos istoria, literatura, ganaTleba, Teatri Targmanmcodneoba, ekonomika da soflis meurneoba, sabanko saqme da finansebi, saSinao da sagareo politika da a. S.

qarTveli axalgazrdobis ganaTlebas umniSvnelovanes saqmed miiCnevda ilia WavWavaZe. am sakiTxs man ramdenime we-rili miuZRvna, romlebic gaerTianebulia mis `rCeul weri-lebSi~. avtori am werilebSi exeba umecrebas, umecrebasTan brZola ki mxolod ganaTlebas SeuZlia. mwerali Tvlis, rom bavSvis srulyofili ganviTarebisa da ganaTlebisaTvis au-cilebelia rogorc swavleba, ise wvrTna. swavla gonebis ganviTarebaa, wvrTna ki zne-xasiaTis Camoyalibeba.

mkiTxvelis gansakuTrebul dainteresebas iwvevs ilia WavWavaZis SeniSvnebi quTaisis saTavadaznauro skolis pirvel saswavlo programebis Sesaxeb. dokumenti dacu-lia quTaisis centralur arqivSi.

quTaisis centralur arqivSi dacul im fondebSi, romle-bic ganaTlebisa da pedagogiuri azrovnebis istorias asa-xavs, dokumentebis simravliTa da unikalurobiT gamoirCeva quTaisis qarTuli saTavadaznauro gimnaziis fondi. cno-bilia, rom saTavadaznauro skola quTaisSi 1880 wels gaixsna qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoe-bis iniciativiTa da quTaisis mixeilis saTavadaznauro sa-

adgilmamulo bankis xarjiT. qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam udidesi roli Seasrula

72

qarTuli erovnuli pedagogiuri azrisa da ganaTlebis erovnuli sistemis Camoyalibeba-ganviTarebis saqmeSi.

`...amisTana maRalmniSvnelovani sazogadoeba Cven-

Si jerac ar dabadebula, mas daniSnulebad aqvs ara raime dabali sagani, aramed imisTana uZvirfasesi saunje adamiani-saTvis, rogoric aris eris ganaTleba. igi emsaxureba ara erTi romelime wodebas qveynisasa, aramed valad iRebs zrunvas mTel erzed~ - werda iakob gogebaSvili. sazogadoe-

bis Tavmjdomared arCeul iqna didi qarTveli mamuliSvili dimitri yifiani, `Tavmjdomaris amxanagad~ (moadgiled) ilia WavWavaZe, romelic mogvianebiT TviTon asrulebda Tavmjdomaris sapatio movaleobas. sazogadoebam arsebobis manZilze ramdenime aTeuli skola gaxsna saqarTvelos sxva-dasxva sofelsa da qalaqSi. maT Soris iyo zemoTaRniSnuli quTaisis saTavadaznauro skola, SemdgomSi saxelganTqmuli quTaisis saTavadaznauro gimnazia. axladgaxsnili saTava-daznauro skolis inspektorad dainiSna gamoCenili qarTveli pedagogi da sazogado moRvawe aleqsi besarionis Ze WiWina-

Ze. wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis gamgeoba qu-Taisis saTavadaznauro skolis samzrunvelo sabWosTan erTad (Tav-re anna musxeliSvilisa) sistematurad ganixi-lavda angariSebs skolis mdgomareobis Sesaxeb, Tvalyurs adevnebda skolaSi mimdinare movlenebs swavla-aRzrdisa da marTvis mxriv, saswavlo programebs, rasac quTaisis qarTu-li saTavadaznauro gimnaziis fondSi daculi dokumentebi cxadyofs. saintereso faqtia, rom TviT ilia WavWavaZe gani-xilavda saswavlo programebs da Tavis mosazrebebs ga-moTqvamda programebTan dakavSirebiT. aseT moRvaweTa azri ganaTlebis sakiTxebze dRemde inarCunebs aqtualobas, ami-

tom ucvlelad warmogidgenT qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis werils (1 noemberi, 1882 w.), xelmowerils ilia WavWavaZis mier:

`quTaisis saTavadaznauro skolis inspektors b-ns a. a. WiWinaZes

73

Tqvengan warmodgenili programebi sazogadod Sedge-nilni arian codnierad da gvarianad, magram Siga da Sig eWi-rebaT damateba, Secvla da ganviTareba. programebSi moxse-

nebuli ar aris kviris gakveTilebis raodenoba, arc saxel-mZRvaneloni arian dasaxelebulni. zogan kerZo dasaxelebis magivrad naxmarebi arian sazogado gamoTqmani, frazebi, ma-

galiTad: qarTulis enis programaSi naTqvamia ara erTxel, rom ama da am ganyofilebisaTvis unda iqmnes arCeuli iseTi moTxrobebi, saubrebi da leqsebi, romlebic Seesabameba ymawvilebis ganviTarebas. aq moucileblad saWiroa Ca-moTvlili iqmnen TviTon moTxrobebi, sasaubroebi da leqse-bi; winaaRmdeg SemTxvevaSi programma ver gauwevs maswavle-

bels xel-mZRvanelis samsaxursa. sazogadod programmebs unda hqondeT ganviTarebulis konspeqtis Tviseba. es sa-sargebloa da saWiro jereT maswavleblisaTvis, metadre xa-mebisaTvis, isnpektorebisaTvis da TviTon sazogadoebi-saTvis, romelsac dawvrilebiTi, konspektiuri programebi miscems SeZlebas moamzados Tavis Svilebi SinaT skolis sxva da sxva ganyofilebisaTvis. kerZoT rom vsTqvaT programma samRvTo sjulisa sakmaod dawvrilebiT aris Sedgenili. mxo-lod mesame ganyofilebaSi samRvTo istorias boloSi ueWve-lad unda miematos wmida ninos cxovreba da qristianobis gavrceleba saqarTveloSi, meoTxe ganyofilebaSi- mokle ka-

texizmo, wirva-locvis axsna da SesaniSvnavis adgilobrivis dResaswaulebis ganmarteba wmindanebis cxovrebis mokle aRweriT. qarTulis enis programmas ganviTareba eWirveba, metadre pirvelisa da meoris ganyofilebisas. saWiroa, ro-gorc ukve movixseneT, konkretiulad naCvenebi iyves Sina-arsi programmisa, da sxvaTaSoris dasaxelebulni iyvnen is qarTveli avtorebi, romlebzedac maswavlebelma unda ga-dasces mowafeebs biografiuli cnobebi. am gvarive ganviTa-reba eWirveba rusulis enis programmasac. aq kidev ufro saWiroa CamoTvlili iyvnen is statiebi, moTxrobebi da leqsebi, romelnic unda iqmnen wakiTxulni, Segnebulni da zepirad daswavlilni. mxolod amgvaris saxeldobrivis Ca-moTvliT SegviZlian samudamod avaciloT Cvens skolas is seni, rom xSirad qarTvels bavSvebs akiTxeben imisTana sta-

74

tiebs da leqsebs, romelsac azis beWedi gansakuTrebulis rusulis Tvisebisa da romelnic sruliad gaugebarni arian Cvenis bavSvebisaTvis. sasurvelia agreTve moxsenebuli iyos, rom yoveli rusuli statia, moTxroba, an leqsi maswavlebelma jereT sityva-sityviT unda qarTulad aTargmninos bavSvebs, merme Tavisuflad, kargad gaacnos mniSvneloba sityvebisa, frazebisa da azri mTelis sakiTxa-visa da mxolod masukan Seudges kiTxvas, rusulad axsnas da zepirad daswavlas. Tval-saCino swavlis programma, Cvenis azriT, unda Seicvalos. pirvel ganyofilebaSi unda ga-Sinjul da Seswavlil iqmnas saswavlo nivTebi, ojaxis kuTvnileba da avejeuloba, Sinaurni oTxfexni da Sinauri saqoneli; meore ganyofilebaSi - bostneuloba, baReuloba, mondori mcenareebiT da sarevelebiT, tye SesaniSnavi xee-biT da nadirebiT da wylebi Tavisi mcxovreblebiT. geogra-fiis programmasac zogierTi cvlileba eWirveba. ukeTesi iqmneba meoTxe punkti, romelic bunebis movlenaTa axsnas Seexeba, gadatanil iqnmas meoTxe ganyofilebaSi, Tu sruli-ad ara, naxevrobiT mainc. mexuTe punktSi da sxvaganac konkretuli dasaxeleba unda iyos am gvaris sazogado fra-

zebis magierad: `madneuloba, Tu ram aris qalaqSi, (quTaisSi) an qalaqis maxloblad~; kaxeTi da qarTli cal-calke unda iqmnas ganxiluli; ruseTis Semdeg unda iqmnas moxseniebuli evropa udidesi saxelmwifoebiT da maTi sataxto qalaqebi, sxva nawilebi qveynisa, okeaneebi da bolos forma dedamiwi-

sa, misi Tavis-garSemo brunva, mzis garSemo triali da weli-wadis droni. yvelazed umetesad programmaSi unda ixatebo-des moTxovnileba, rom maswavlebelma miaqcios jerovani yuradReba geografiulis faqtorebis erTmaneTzed damoki-debulobasa da bavSvebisaTvis gasagebis eniT auxsnas maT mi-zezebi saqarTvelos bunebis movlenaTa da etnografiulis yofa-cxovrebisa. qarTulis weris programaSi unda iyos moxseniebuli, rom bavSvebi pirvels ganyofilebaSi sweren mrgvals xels----- badeSi, meoreSi - amave xels jer eqvs mwo-lare xazs Sua, merme ors xazs Sua, mesameSi wvril mrgval xels uxazoT da meoTxeSi - gakrulsa da gabmuls xelsa. ga-lobis programmaSi unda iyos moxsenebuli, rom bavSvebi

75

pirvels weliwads swavloben adgilobriv sabavSvo simRe-rebsa, meore ganyofilebaSi sazogado qarTuls sabavSvo simRerebsa, mesameSi - qarTul xalxur simRerebsa da me-oTxeSi saeklesio galobasa da rusuls sabavSvo simRerebsa. ariTmetikis programma Zlier mokled aris Sedgenili da ganviTareba Zlier eWirveba; sxvaTa-Soris Caematos imgvari-ve meTodiuri SeniSvnebi, romlebic zogierT sxva sagnebis programmebSi moipovebian: Sinaarsis ganawilebac ganyofi-

lebaTa Soris, Cvenis azriT, unda Seicvalos: pirvelis wli-saTvis cotaa pirveli aTeuli, ori aTeulis SeTviseba advi-

lad SeuZlianT Svidi-rva wlis bavSvebs wlis ganmavlobaSi, aq saWiroa, rom meore aTeulis swavlebis dros maswavle-belma umTavresi yuradReba miaqcios ricxvis warmodgenas aTeulidgan da caleulidgan; meore weliwads swavloben pirvel aseuls sruliad da umTavress yuradRebas aqceven gamoangariSebis xerxebs (приемы вычисления), swrafad ga-ivlian imisTana martiv ricxvebs, romlebis Semadgenloba da Tviseba arafriT ganirCeva, raodenobis garda wina ricxvebi-sagan da SeCerdebian imisTana rTuls da mravalmxrovan ricxvebzed, rogoric arian 48, 96 da sxvani. danarCens masa-las ariTmetikisas unda miematos gacnoba ubralo nawilo-

vanTa (знакомство сь простыми дробями) da daxsna martivTa amocanaTa aRricxvis sam-keca kanonidgan, amxnagobis da Se-

reulis kanonidgan da sargebelis angariSidgan (решение простейшихь задачь изь тройного правила, правила товарищества, смешения и вичисления процентовь) da ese Sevsebuli masala ganawilebul iqmnas mesame da meoTxe ganyofilebas Sua.

Tu romelsame Cvens azrs inspektori da maswavleblebi ar daeTanxmebian, sruli ufleba aqvT sabuTebi warmoudgi-

non mmarTvelobas, romelic uars-hyofs Tavis azrs, Tu darwmunda mis usafuZvlobaSi da winaaRmdegis mosazrebis simarTleSi.

Tavmjdomaris amxanagi ilia WavWavaZe, saqmeT-mwarmoebe-

li gr. yifSiZe~ (q.c.a. fondi № 9, saqme №5, fur. 53, 54.) saswavlo programebis am zogadi ganxilvis garda, sa-

arqivo dokumentebSi daculia ilia WavWavaZis SeniSvnebi da

76

rekomendaciebi sxvadasxva sagnebis programebsa da swavle-baze.

`Cemi da ilia WavWavaZis Rvawli ra mosatania im did RvawlTan, romelic iakob gogebaSvils qarTvelis eris wina-Se miuZRvis, qarTveli mwerlebis nawerebs dRes Tu gasavali aqvs, iakob gogebaSvils unda vumadlodeT, man qarTvel ers qarTuli enis sitkboeba CaawveTa, qarTuli ena Seayvara~ - werda ak. wereTeli iakob gogebaSvilze.

quTaisis centralur arqivSi daculia iakob gogebaSvi-lis werili quTaisis saTavadaznauro skolis inspeqtori-sadmi.

qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazo-gadoeba

quTaisis inspektors b-ns a. WiWinaZes 5 oqtombers 1882 welsa, mmarTveloba gTxovT Semdegi

wesi miiRoT TqvenTvis mondobils skolis progimnaziuls pirvel klasSi da sxvebSiac, odes igini gaixsnebian, gakveTi-

lebis Sesaxeb: `radgan moswavleni pirvelisa da danarCeni klasebisa,

rogorc SeniSnulia, ver iTviseben imdenad rusuls enas, rom cnobierad da SegnebiT swavlobdnen am enazed maswavleblis mier gardacemuls codnas, amisaTvis sTxoveT maswavleblebs, rom maT pirvelad gakveTili qarTuls ena-zed auxsnan da merme rusulad. mxolod unda mtkiced iyves daculi, rom erTi ena meoreSi ar ireodes erTsa da imave dros da amiT saqmis msvleloba ar Seferxdes. es zoma saWi-roa imitom, rom moswavleT gonivrulad SeiTvison yoveli sagani, moSorebulni iyvnen mexanikurad raisame gazepire-bas da rusuli enac ufro gagebiT da azrianad Seiswavlon~.

amasTanave gacnobebT, rom mmarTvvelobam daamtkica Tqven mier moxdenili gankarguleba Sesaxeb oris maswavleb-lis mowvevisa

Tavmjdomaris amxanagis magieri - iakob gogebaSvili, saqmeT-mwarmoebeli g. yifSiZe (q.c.a . fondi 9, saqme 5;

furceli 45). ukvdavi `deda-enis” Semqnelma da saqarTveloSi samecni-

ero pedagogikis fuZemdebelma iakob gogebaSvilma mTeli

77

cxovreba momavali Taobebis aRzrda-ganaTlebas miuZRvna, sikvdilis win datovebuli anderZiT mTeli qoneba qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebel sazogadoe-bas usaxsovra.

gamoyenebuli wyaroebi: 1. quTaisis centraluri saxelmwifo arqivi, fondi № 9,

saqme №5, fur.45, 53, 54

Mzia Kekeishvili

Ilia Chavchavadze's remarks to the First study programs of Kutaisi noble School

Summary

Georgian political and public figure, writer, poet and publicist Ilia Chavchavadze considered Georgian youth education to be the most important case. In the article, the archival sources are presented by Ilia Chavchavadze's remarks about the Kutaisi noble school curriculum.

78

Элла Сагинадзе

«Я РОДИЛСЯ В ТИФЛИСЕ…»: КАВКАЗСКОЕ ДЕТСТВО РУССКОГО РЕФОРМАТОРА СЕРГЕЯ ВИТТЕ

«Мне 62 года, я родился в Тифлисе... Так начинаются мемуары графа Сергея Юльевича Витте (1849-1915) – едва ли не самый известный исторический источник по истории России периода поздней империи. В советское время в доме каждого интеллектуала был знаменитый синий трехтомник мемуаров Витте, и до сих пор его сочинение остается одним из самых цитируемых. Многие люди и в России, и за рубежом продолжают смотреть на царскую Россию глазами Витте.31

Кто же такой граф Сергей Витте? Некоторые исследователи считают, что больше него для России сделали только Петр I и Екатерина II. Автор золотовалютной реформы, строитель железных дорог, создатель тяжелой промышленности империи и ее небывалых промышленных успехов. Сановник, подписавший в 1905 г. почетный мир с Японией, который в ситуации проигранной войны, казалось, невозможно заключить. Витте – это и Манифест 17 октября 1905 года, открывший период `думской монархии» в России. Наконец, первый российский премьер-министр и разработчик проекта известной аграрной реформы П.А. Столыпина. По легенде, Витте однажды даже сказал о себе: `Что бы было тогда с Россией, если бы в ее истории не попадались такие как я?»

В своем докладе я хотела бы остановиться на кавказских страницах его биографии: детство и юность русского реформатора тесно связаны с Грузией. Родился будущий министр, действительно, в Тифлисе, в 1849 г. Его отец был имперским чиновником, который 31 Витте С.Ю. Воспоминания / Вступ. ст., общ. ред. коммент. и указ. А.Л. Сидорова. М., 1960. См. также последнее переиздание: Из архива С.Ю. Витте: Воспоминания / [Примеч. Б.В. Ананьич и др.; Рос. акад.наук, С.-Петерб. ин-т истории, Колумбийский ун-т в Нью-Йорке, Бахметев. Арх. рус. и восточноевроп. истории и культуры. СПб.: Дмитрий Буланин, 2003. Т. 1: Рассказы и стенографические записи, Кн. 1. 2003; Т.1: Рассказы в стенографической записи, кн. 2. 2003; Т. 2: Рукописные заметки. 2003.

79

переехал сюда за два года до рождения сына, чтобы занять пост в Департаменте государственных имуществ в администрации Кавказского наместничества. Христоф-Генрих-Георг-Юлиус Витте (1814–1868), уроженец Лифляндской губернии, окончил курс Дерптского университета по естественному отделению, после чего изучал практику горного дела и сельского хозяйства в Пруссии. Перейдя из лютеранства в православие, он получил имя Юлий Федорович. Мама Сергея, Екатерина Фадеева происходила из старинного княжеского рода Долгоруких. Дедушка по материнской линии, Андрей Фадеев, был губернатором Саратовской губернии (1841–1846), затем короткое время управлял землями в Новороссийском крае, и, наконец, был переведен в Тифлис на должность начальника департамента государственных имуществ. Вместе с Фадеевым на Кавказ перебрался и его зять титулярный советник (IX класс) Ю. Витте с семьей. Там он сначала возглавил один из отделов департамента, а в 1857 году заменил тестя на его посту. Ю. Витте оставил о себе память как о человеке чрезвычайно предприимчивом, которому Кавказ обязан основанием многих полезных фабрично-заводских производств.32 Его заслуги были по достоинству оценены и в Петербурге - Ю. Витте получил чин действительного статского советника, соответствующий `генеральскому» IV классу Табели о рангах.

Тифлис в середине XIX в. был штаб-квартирой долгой и трудной российской кампании по `усмирению» горных народов Кавказа. Семья Витте-Фадеевых жила в большом доме недалеко от Головинского проспекта, купленном у вдовы князя Александра Чавчавадзе. Среди его родственников были интересные персонажи. Одной из сестер Сергея была известная Елена Блаватская, основательница Теософического общества, она часто приезжала в дом деда в Тифлисе проводить спиритические сеансы.

Дядя Витте - Ростислав Фадеев - ветеран нескольких кавказских и турецких кампаний, известный консервативный публицист, автор работы `Кавказская война». Для Сергея Витте дядя был кумиром его

32 Гулишамбаров С.И. Обзор фабрик и заводов Тифлисской губернии. Тифлис, 1888. С. 180.

80

детства и юности. Р. Фадеев выделял грузин среди других кавказских народов:

`Грузины составляют целый народ, и правительство должно смотреть на грузин, как на отдельный народ, не смешивая их безразлично под общими формами управления с прочими кавказскими населениями, уважать их историческую гордость и предания».33

Ростислав Фадеев высказывал большое уважение к стране, в которой он проживал со своей семьей, он, к примеру, за короткое время выучил грузинский язык:

«Тысячелетия выработали в Грузии общественное устройство, преимущественно аристократическое, дух и разум этого небольшого народа заключается в его многочисленном дворянстве».34

Независимость, чувство собственного достоинства, отчаянная храбрость, рыцарская верность монарху - все это было присуще Фадееву как русскому аристократу XIX столетия. Теми же качествами отличался и наместник Кавказа князь А.И. Барятинский, у которого Ростислав служил в должности старшего адъютанта. Отменный храбрец, князь был не раз ранен в стычках с горцами; `…говорили, будто живот князя Барятинского — как решето».35 Особенно Ростислав отличился при пленении имама Шамиля, проведенном под руководством наместника. 30 августа 1859 года в Тифлисе был произведен 101 пушечный выстрел в ознаменование покорения Кавказа. За Гуниб А. И. Барятинский получил звание фельдмаршала, а его старший адъютант капитан Р. А. Фадеев 19 января 1860 года был произведен в полковники. За разработку тактики операции наместник подарил Фадееву родовое знамя Шамиля, которое со временем перешло к Сергею Витте и висело у него в кабинете в его доме в Петербурге.36

Со времен Пушкина и Лермонтова Кавказ наделялся в умах русских людей экзотической привлекательностью. В 1863 году в нем

33 Фадеев Р.А. Кавказская война. М., 2005. С. 87. 34 Там же. С. 85. 35 Ильин С.В. Витте. М., 2012. С. 12. 36 Витте С.Ю. Воспоминания. Т. 1. С. 27.

81

проживало около 100 тысяч человек разных национальностей: грузины, русские, армяне, татары, евреи, французы, немцы, итальянцы. Через реку Куру было наведено 4 каменных моста; улицы интенсивно мостились, а по вечерам освещались газовыми фонарями. Для отдыха и развлечений было устроено 4 казенных сада и 1 общественный; во владении частных лиц находилось еще 262 сада, доступных для посещений. Работали учебные заведения: губернская гимназия, коммерческое училище, 2 семинарии, 8 приходских училищ для детей из низших сословий, Закавказский девичий институт, 5 бесплатных школ для девочек `бедного класса». Разнообразные потребности населения большого города и округи обслуживались 135 промышленными и многими торговыми заведениями.37

Центром общественной жизни была резиденция Кавказского наместника.38 Роскошью и блеском двор князя А.И. Барятинского не уступал дворам европейских монархов. Его дворец в Тифлисе был полон грузинской знати и петербургской золотой молодежи, которая устремилась на Кавказ - кто - в поисках острых ощущений и свободы от условностей Петербурга, кто – чтобы быстро сделать карьеру. Во дворце давались блестящие балы. Прием у наместника по случаю наступления нового, 1859 года произвел большое впечатление даже на Александра Дюма-отца:

«На парадной лестнице, справа и слева каждой ступени, стояли по два казака из княжеского конвоя. Я ничего не видел изящнее этого двойного ряда мундиров. Казаки были в белых папахах и черкесках золотого и вишневого цветов, с кинжалами, пистолетами и шашками, украшенными золотом и серебром. Такой ряд сделал бы очень печальными и бесцветными наши фрачные одеяния; но в Тифлисе это было только великолепным предисловием к чудесной поэме. Залы были наполнены грузинами в национальных костюмах, великолепных

37 Н.И. Воронов (сост.) Сборник статистических сведений о Кавказе, издаваемых Кавказским отделом Императорского русского географического общества. Т. 1. Тифлис, 1869. С.81–95. 38 В советские времена в здании резиденции наместников Кавказа на проспекте Руставели помещался Дворец пионеров.

82

по покрою, цвету и изяществу; женщинами в блестящих платьях, с длинными, шитыми золотом вуалями, грациозно падающими с бархатной головной повязки. Оружие блистало за поясами мужчин, алмазы сверкали на головах и шеях женщин. Это переносило нас в XVI век. Щегольские мундиры русских офицеров, прелестные дамские туалеты, полученные из Парижа через посредство мадам Блот (тифлисской белошвейки Жозефины Блот. – Э.С.), дополняли ослепительное целое… Князь Барятинский принимал гостей в своих комнатах с той любезностью знатного господина, которую он наследовал тысячу лет назад от своих предков. Он был в русском мундире, с лентою и звездою Святого Александра Невского и Георгиевским крестом. Хозяин был одет проще всех, однако стоило гостю только войти, чтобы сразу почувствовать, что он был царем этого собрания, не столько по почестям, ему оказываемым, сколько по виду, с каким он их принимал»39

В Тифлисе Сергей Витте безвыездно провел первые 16 лет своей жизни. Лето Фадеевы и Витте проводили в резиденции наместника в Коджорах, в 12 верстах от Тифлиса. Впечатления от поездок со взрослыми на охоту, посещения промышленных предприятий, устроенных отцом, общение с вольнолюбивым и храбрым местным населением, сформировали его характер. Подростком он посещал гимназию в Тифлисе. Полученное им образование, однако, не было глубоким и не принесло особой пользы.

Дальнейшая его жизнь тесно связана с Юго-Западным краем. В Одессе он поступил в Новороссийский университет, который окончил в 1870 г. с отличием и степенью по математике. Остался работать на Одесской железной дороге, через несколько лет переехал в Киев и возглавил частное общество Юго-Западных железных дорог. Там он стал одним из самых известных и успешных железнодорожных дельцов. А потом началась его петербургская карьера, которую современники называли самой стремительной бюрократической карьерой XIX века. Из IX ступени Табели о рангах – в IV, из управляющего частным обществом – в директора департамента путей 39 Дюма А. Кавказ. Тбилиси, 1988. С. 241.

83

сообщения при министерстве финансов, затем – 11 лет на посту министра финансов и целая эпоха в экономике Российской империи, связанная с его именем. Золотой стандарт, винная монополия, строительство Великого Сибирского пути, впервые соединившего Европейскую часть России с ее окраинами на востоке. Наконец, первый русский премьер-министр и первая русская конституция.

Какое же влияние оказала на графа Витте жизнь в Грузии, если не считать любви к верховой езде и многочисленных кавказских рассказов, в которых он всегда с теплотой вспоминал свой дом в Тифлисе?

Во-первых, многих представителей петербургского высшего света С. Ю. Витте знал уже с детства. Это был особый клан администраторов, военных, которые делали карьеру на Кавказе во время войны, и после войны, так называемых `кавказцев». Они отличались известным либерализмом. Граф И.И. Воронцов-Дашков, начальник конвоя наместника, впоследствии министр двора и личный друг императора Александра III, адъютанты наместника графы Орловы-Давыдовы, братья Милютины, и другие.

Во-вторых, современники отмечали сильный характер, напор и витальность Сергея Витте, его южный темперамент, необыкновенную энергичность, бесстрашие. Несомненно, эти качества сформировались у него под влиянием культурной среды на Кавказе и определили, в свою очередь, вектор развития империи накануне революции.

Наконец, часто критики финансовой политики министра обвиняли его, что у него не было понимания крестьянского вопроса в отличие от Столыпина. Кавказ, в отличие от русских губерний, действительно не давал представления о крестьянских проблемах и бунтах, которые, начиная с 1861 года, то и дело сотрясали Россию.

Жизнь Витте до переезда в Петербург обусловила его взгляды на национальный вопрос, которые значительно отличались от взглядов его коллег в правительстве. В отличие от Столыпина, он не был узким этническим националистом, назначал чиновников по их способностям, а не происхождению, был сторонником облегчения положения евреев в империи. Кавказ был своего рода `прививкой» от национализма. Его взгляды часто критиковали его противники из

84

правоконсервативного политического лагеря, но на самом деле именно в этой плоскости в начале XX века решалась судьба империи.

Сложно переоценить важность национального вопроса на рубеже XIX-XX вв. не только для России, но и для всех монархий старой континентальной Европы. Сейчас в России очень актуален юбилей революции 1917 г., и вопрос о том, был ли шанс у Российской империи пойти по-другому, мирному пути, снова на острие обсуждения. Но в одном исследователи единодушны: Россию погубило нерешение двух важнейших вопросов: земельного и национального. Сергею Витте, выросшему вдали от столиц, на южной окраине империи, это было очевидно.

Источники и литература:

1. Дюма А. Кавказ. Тбилиси: Мерани, 1988. 2. Н.И. Воронов (сост.) Сборник статистических сведений о Кавказе,

издаваемых Кавказским отделом Императорского русского географического общества. Т. 1. Тифлис: Тип. Главного Управления Наместника Кавказского и Меликова, 1869. С. 81-95.

3. Фадеев Р.А. Кавказская война. М.: Эксмо, Алгоритм, 2005. 4. Витте С.Ю. Воспоминания / Вступ. ст., общ. ред. коммент. и указ.

А.Л. Сидорова. М.: Соцэкгиз, 1960. См. также последнее переиздание: Из архива С.Ю. Витте: Воспоминания / [Примеч. Б.В. Ананьич и др.; Рос. акад.наук, С.-Петерб. ин-т истории, Колумбийский ун-т в Нью-Йорке, Бахметев. Арх. рус. и восточноевроп. истории и культуры. СПб.: Дмитрий Буланин, 2003. Т. 1: Рассказы и стенографические записи, Кн. 1. 2003; Т.1: Рассказы в стенографической записи, кн. 2. 2003; Т. 2: Рукописные заметки. 2003.

5. Гулишамбаров С.И. Обзор фабрик и заводов Тифлисской губернии. Тифлис: Тип. Канц. главноначальствующего гражд. частью на Кавказе, 1888.

6. Ильин С.В. Витте. Изд. 2-е, испр. - М.: Молодая гвардия, 2012. (Жизнь замечательных людей)

85

ciuri qaTamaZe

artaani werilobiT wyaroebSi

(naSromi Sesrulebulia sagranto proeqtis (NR/196/2-

105/14) `artaanis qarTuli kulturuli memkvidreobis Zeglebis~ farglebSi)

istoriuli artaani amJamad TurqeTis respublikis ar-

dahanis provinciis ramdenime raions moicavs. aq jer kidev daculi qarTuli kulturuli memkvidreobis ZeglTa naSTe-bi cxadyofen regionis mdidar istoriul warsuls, romlis damadasturebeli cnobebi sakmaodaa qarTul da ucxour we-

rilobiT wyaroebSi. artaani, rom yovelTvis qarTuli saxelmwifoebriobis

ganuyofeli nawili iyo amis amsaxveli masalebi `qarTlis cxovrebis~ krebulSi Semaval TxzulebebSi mravladaa dacu-

li. qarTuli saistorio tradiciis Tanaxmad, legendarulma mcxeTosma Tavisi samflobelo memkvidreebs daunawila-,,ja-vaxoss misca (teritoria) fanavriTgan vidre Tavadmde mtku-

risa da aman javaxos aRaSena orni cixe-qalaqni: wunda da qa-laqi artanisa, romelsa maSin erqua qajTa qalaqi, xolo aw hqvian huri~ (leonti mroveli, cxovreba mefeTa,1955:10). mogvianebiT, roca mcxeTis mamasaxlisTa STamomavali farna-vazi qarTuli saxelmwifos formirebisaTvis iRvwis, gadam-wyveti brZola azosTan gaimarTa `naqalaqevsa Tana artaani-

sasa, romelsa erqva maSin qajTa qalaqi, romel ars huri... da iqmna brZola didZali~... romelSic daiRupa azoc (leonti mroveli, cxovreba mefeTa,1955:23). gamarjvebuli farnava-

zi ki mcxeTas dabrunda. Semdeg ki qarTlis administraciu-

li mowyobisas mexuTe erisTavi `gagzavna wundas... da misca fanavriTgan vidre Tavadmde mtkurisa, romel ars javaxeTi, da kola da artaani~ (iqve,1955:24), sadac zafxulobiT midio-da da iqaur saqmeebs awesrigebda, magram qarTlis samefo `meTormete mefis farsmanis~ dros kargavs am sasazRvro

86

olqs. somxeTis mefem `mouRo sazRuarsa qarTlisasa qalaqi wunda da artani mtkuramde... uwoda wundas, saxelad qajatu-

ni, romeli ese iTargmnebis devTa saxlad~ (iqve, 1955:44). mog-vianebiT qarTvelebma SeZles somexTagan am miwebis dabrune-ba `somexTa ukumosces sazRvari qarTlisa, qalaqi wunda ja-

vaxeTi da artaani~ (iqve, 1955:49). leonti mrovelis cnobiT, IV s. pirvel naxevarSi qar-

TlSi qristianobis saxelmwifo religiad aRiarebisas, miri-an mefis mier konstantinepolidan gamoTxovili episkoposi ioane da misi Tanmxlebi pirni eruSeTSi toveben eklesiis sa-Seneblad xiT xuroebs, romlebmac saydarSi `samaWualni uf-lisani~ daasvenes, xolo Semdeg eklesia aSenda wundas, sadac daarsda saepiskoposo kaTedrac (leonti mroveli, ninos cxovreba ,1955:117-118).

qarTveli istorikosis junSeris TxzulebaSic `cxovre-

ba vaxtang gorgasalisa...~ qarTlis samefos teritoriul-administraciuli mowyobisas vaxtang gorgasalma wundas erisTavad wargzavna nasr (juanSeri, 1955:185).

,,matiane qarTlisa~-s ucnobi avtori aRwers ra XI s. pirvel aTwleulebSi saqarTvelosa da bizantias Soris gar-

Tulebul urTierTobas miuTiTebs, rom giorgi I (1012-1027) olTisTan ukandaxevis Semdeg kolas movida, xolo Semdeg mowinaaRmdegebi erTmaneTs Sirimnis brZolaSi daupirispir-

dnen. miuxedavad pirveli warmatebisa, qarTvelebi damar-cxdnen, basili keisarma ki `tyue yo javaxeTi da moaoxra ar-

taani...aswyvida queyana javaxeTisa~... Semdeg `ukumoiara ja-vaxeTi da artaani da kualad uborotesadre moaoxra queya-

nani igi~ (matiane qarTlisai, 1955:285). imave avtoris Txzu-

lebaSi aris CanarTi sveticxovlisTvis yma-mamulis mogebis Sesaxeb da, rom melqisedek kaTalikosma `kolas moigo sofe-

li didi orotani agaraiTa~ (matiane qarTlisai, 1955:290). XI s. istorikosi sumbat daviTis Ze Tavis TxzulebaSi

`cxovreba da uwyeba bagrationTa...~ aRwers ra adarnase qar-TvelTa mefesa da gurgen kurapalats Soris dapirispirebas, miuTiTebs, rom `movides eseni xevsa artaanisasa, sofelsa

87

mglinavsa da hbrZodes erTmaneTsa~. daWrili gurgen kurapa-lati, romelic flobda SavSeTsa da artaans maleve garda-

icvala (sumbat daviTis Ze, 1955:379). igive avtori saubrobs giorgi I-isa (1014-1027) da basili II-is (976-1025) dapirispi-rebasa da basilis mier artaanis gadawvaze (sumbat daviTis Ze, 1955:384).

artaanis Sesaxeb cnobebs gvawvdian Tamar mefis istori-

kosebi: `istoriani da azmani SaravandedTanis~ ucnobi avto-ri aRniSnavs, rom mefe Tamari svianad ganagebda samefos, awesrigebda saqmeebs samefos SigniT Tu ymadnafic qveynebSi

`gazafxul... warvidian kolas, Tavsa artanisasa, da muniT moiRian xaraja karnu-qalaqiTa da ezinkiT da sxuaTa gare-moTa qalaqTa~ (istoriani da azmani SaravandedTani, 1959:100).

basili ezosmoZRvari erTiani saqarTvelos monapire qveynebis CamoTvlisas asaxelebs: zemo javaxeTs, sadac sar-gis mxargrZeli da Salva Toreli `monapirobdes~ da `zedaT artani, sada mesxni monapirobdes, romelTa Soris iyo yuar-yuare, samcxisa spasalari, jayeli, kaci didad gamarjvebuli da erTguli mefeTa~ ( cxovreba mefeT-mefis Tamarisa, 1959:129).

XIV s-is ucnobi istorikosi JamTaaRmwereli monRolTa urdoebis moZraobisas saqarTveloSi axsenebs alaTemuris urdos, romelic `ivltoda da momarTa samcxis kerZo~... Tum-ca TviT monRolTa calkeul urdoebs Soris dapirispireba sastiki aRmoCnda... `kolas mTaTa mosvlamde~... Tormeti Se-

takeba alaTemuris gamarjvebiT dasrulda... `da esreT moi-wivnes quena artans, sofelsa, romelsa hqvian glinavi mun daxuda murvan gurkeleli, maxunjagis Ze~.. .(JamTaaRmwere-

li, 1959:252). aqve saubaria samcxis mTavris beqa jayelis gaZ-lierebaze, mis dros samcxis samTavro gadaWimulia taSiska-

ridan karnu-qalaqamde: samcxe, aWara, SavSeTi, klarjeTi, um-ravlesi tao, vaSlovani, nigalisxevi, artanuji, kola, karni-fola da orive artanni da mravalni sofeli javaxeTs (Jam-

TaaRmwereli,1959:273). JamTaaRmwereli kola-artaans axse-

88

nebs samcxis samTavroSi azat-moses laSqrobisas, rodesac beqa jayelma SeZlo TurqTa damarcxeba (iqve, 1959:312-315).

XVI s. kola-artaani aqtiuradaa CarTuli regionSi gan-

viTarebul politikur procesebSi. aq gaCaRebuli Sida da-

pirispireba da osmalTa axali laSqrobis dasawyisi 1578 w. sakmaod detaluradaa asaxuli `mesxuri daviTnis qronikaSi~ (samxreT-saqarTvelos istoriis masalebi XV-XVI s.s.,1961:43-47). aq saubaria samcxis samTavro saxlsa da feo-

dalTa dapirispirebaze 1576-1578 wlebs Soris, moxseniebu-lia mgelcixe, samwumbT Rele, oladis qvabi, foso, palaka-

cio, Tmogviscixe, qajiscixe, TeTracixe, urTis cixe. am Sida dapirispirebam ki osmalebs sakmaod gauadvila samcxis cixe-

ebis dakaveba, miuxedavad gaweuli winaaRmdegobisa, 1578 w. `xuanTqris laSqari da lala-faSa mgelcixes moadges, Seib-

nes...yoveldReT (xuTSabaTidan samSabaTamde) omSi iyvnes ci-

xoanni. gogoriSvili roin da misi Zma beri eruSneli da misi Zmiswuli zurab iyvnes maTis ymiTa...cixe Cuenve dagvrCa... pa-

raskevs...qajis cixe, veli, TeTracixe wagvarTves urumTa da qajis cixis mecixovneni sruliad Semoexocnes~, xolo SabaTs (9 agvistos), imave wyaros cnobiT, `ZurZnasa da winwals Sua azrumisa da vanis faSa movides...urumni moerivnes da gaimar-

jves~. esaa cnobili Cildiris brZola 1578 wlis 9 agvistos, romelic osmalTa gamarjvebiT damTavrda.

samxreT saqarTvelos, kerZod, kola-artaanis Sesaxeb uaRresad mniSvnelovani masalebia daculi XVIII s. didi qar-Tveli istorikosis vaxuSti batoniSvilis fundamentur naS-romSi `aRwera samefosa saqarTvelosa~ (vaxuSti batoniSvi-

li,1973:656-690;720). mis mier aRwerili `saCino adgilebi sam-

cxe-saaTabagosi~ mniSvnelovan cnobebs iZleva kola-artaa-

nis calkeuli geografiuli punqtebis, cixeebis, eklesia-mo-nastrebisa da sxvaTa adgilmdebareobis dasadgenad, meurne-obis calkeuli dargebisa ganviTarebasa Tu regionSi mimdi-

nare politikuri procesebis Sesaxeb.

89

aRsaniSnavia, rom samcxe-saaTabagoSi mimdinare proce-sebs, ZiriTadad, `mesxuri daviTnis matianeze~ dayrdnobiT gadmogvcemen XVIII s.-is istorikosebi: vaxuSti batoniSvili, beri egnataSvili da `qarTlis cxovrebis gagrZelebis~ ano-

nimi avtori (egnataSvili, 1959:273; 520-522; vaxuSti bato-

niSvili,1973:720; cxovreba saqarTveloisa ( `parizis qro-

nika~),1980). XVI s-Si osmaleTis mier mitacebuli kola-artaans sxva

qarTul regionebTan erTad mokled axasiaTebs ioane bagra-

tioni (1768-1830) Tavis naSromSi `qarTl-kaxeTis aRwera~ (bagrationi, 1986:83-85). a q axalcixis mazraSi anu `sanjaxSi~ Semavali mxareebia CamoTvlili, aqvea mRvdelmTavarTa siac da mosaxleobis raodenobac.

kola-artaanis Sesaswavlad mcire, magram sayuradRebo cnobebia daculi qarTul agiografiul literaturaSi, rom aRaraferi vTqvaT `qarTlis cxovrebaSi~ Setanil cnobaze eruSeTSi mirian mefis dros, IV s. pirvel naxevarSi, qarTu-li eklesiis mSeneblobis Sesaxeb, romelic `moqcevai qar-Tlisais~ matianidan momdinareobs (moqcevai qarTlisai, qarTuli agiografia, I, 2008), uaRresad sainteresoa ucno-bi avtoris `wameba cxraTa yrmaTa kolaelTa~, basili zar-zmelis `serapion zarzmelis cxovreba~, giorgi merCules `grigol xanZTelis cxovreba~, stefane mtbevaris `wameba wmidisa mowamisa gobronisa~ (qarTuli agiografia, I,II,III:2008).

giorgi merCule axsenebs `netar ilarions, wyarosaTvis maSenebels, eruSnel episkoposs javaxeTis saeklesio kreba-

ze; stefane mtbevari `gobronis wamebaSi~ 914 w. abul-yasimis Semosevisas, yvelis cixis dacvas detalurad aRwers da miu-TiTebs, rom `odesme gamoetevian simravleni igi artaonisa-

sa da romelni povnian Tavisa mkrebelni...~ saintereso cnobebs gvawvdis kola-artaanis Sesaxeb

epigrafikuli Zeglebi; stela-jvrebi, saeklesio, samSeneb-

lo warwerebi (qarTuli warwerebis korpusi (V-X ss), 1980: 134-136;267-269).

90

ucxouri werilobiTi wyaroebidan gansakuTrebiT aRsa-

niSnavia II s. aleqsandrieli swavluli, geografi, astrono-

mi da maTematikosi klavdios ptolemaiosi. is Tavis `geogra-fiul saxelmZRvaneloSi~ iberiis qalaqebis CamoTvlisas asaxelebs `artanisas~ (ptolemaiosi, 1955:46;50;58-60). isto-

riografiaSi `artanisas~ likalizacias q. artanujs an is-

toriul-geografiul maxares-artaans ukavSireben. Tumca aris gansxvavebuli mosazrebac, rom ptolemaiosis `artani-sa~ saZiebelia kavkasionis samxreT kalTaze, mcxeTis Crdi-loeTiT, iq sadac Tanamedrove sofeli artani (TianeTis municipaliteti) mdebareobs (mSvildaZe,2015:62-78).

kola-artaans icnobs somxuri saistorio mwerloba. V (VIII) s. gamoCenili somexi istorikosi mose xoreneli Tavis

`somxeTis istoriaSi” samxreT saqarTvelos sxva mxareebTan erTad asaxelebs: `koli, kolbi (kola)~, javaxeTs, klarjeTs, taos (xoreneli,1984:103-106;110;172; 214; 231). aRsaniSnavia, somxuri geografiuli da kartografiuli Zegli `somxuri geografia~ e.w. `aSxarhacuici~, romlis avtorad iTvleba VII s. cnobili somexi geografi, istorikosi, astronomi, filo-

sofosi da maTematikosi anania Sirakaci. iberiis aRwerisas is asaxelebs Semdeg provinciebs: klarji, artaani, SavSeTi, javaxi, samcxe, aWara...artaans, javaxsa da klarjs axsenebs gugarqis nawilebadac (https://ka.m.wikipedia.org.>wiki).

Sua saukuneebis samxreT da samxreT-dasavleT saqarTve-los Sesaxeb sakmaod mravalferovania bizantiuri saisto-

rio wyaroebi. Tumca maTSi cnobebi, konkretulad, kola-ar-taanis Sesaxeb Zalian mwiria, rac garkveuli obieqturi da subieqturi mizezebiT SeiZleba aixsnas.

gansakuTrebiT aRsaniSnavia bizantiis imperatorisa da istorikosis konstantine porfirogenetis cnobebi (912-959), samxreT saqarTvelos Sesaxeb, romlebic mas mocemuli aqvs naSromebSi: `bizantiis samefo karis ceremoniebi~ da basili mefis cxovreba da moRvaweoba~ (konstantine porfirogene-

ti, 1952:291-293). istorikosi tao-klarjeTSi ganviTarebuli

91

movlenebis aRwerisas aseve miuTiTebs, rom `iberiis kurapa-

lats Tavisadmi daqvemdebarebuli hyavs oTxi sxva samTavro: yvelis erisTavi iberiaSi; aWaris erisTavi iberiaSi; veriasa-

xis erisTavi iberiaSi; karnatais erisTavi iberiaSi~. am uka-nasknel saerisTavoSi `karnatai~, qarTul istoriografiaSi gavrcelebuli mosazrebiT, `kola-artaani~ unda igulisxme-bodes, romelic `qarTul samefoSi~, qarTvelTa sakurapala-toSi, Semavali administraciuli erTeuli iyo (musxeliSvi-

li, 1980:180,184). kola-artaanis Sesaxeb gansakuTrebiT mniSvnelovania os-

maluri naratiuli da dokumenturi wyaroebi. ukve XV s. meo-

re naxevridan osmaleTis imperia samxreT-dasavleT saqar-

Tvelos uaxlovdeba, xolo XVI s-Si iran-osmaleTis dapiris-pireba amierkavkasiaSi xangrZliv saomar operaciebSi gadai-zarda, romlis drosac osmaleTi etapobrivad eufleba sam-

xreT da samxreT-dasavleT saqarTvelos; dapyrobil terito-

riaze aarsebs `gurjistanis vilaieTs~. politikuri procese-bis, samxedro eqspediciebis, regionis damorCilebis kvaldak-

val Seiqmna mdidari dokumenturi da naratiuli: geografiu-li, memuaruli literatura, romelSic mravalferovani in-

formaciaa daculi. am masalis nawili jer kidev gamouqveyne-

belia da inaxeba TurqeTis respublikis arqivebSi. XVI s. osmalo istorikosTa Soris aRsaniSnavia mustafa

alis (1541-1600 w.w) naSromi `nusreT-name,~ romelSic gansa-

kuTrebiT mniSvnelovania mustafa-lala faSas laSqroba amierkavkasiaSi 1578 w. istorikosi Tavad monawileobda am laSqrobaSi da dawvrilebiT aRwera samcxe- saaTabagos dap-

yroba osmalTa mier (Sengelia, 1974: 20-22). osmalur naratiul wyaroTagan uaRresad mniSvnelovania

XVII s. istorikosis ibrahim feCevis (1574-1651 w.w.) ortomiani istoria (moicavs 1520-1640 wlebis periods), romelic osma-leTisa da misi momijnave qveynebis istoriisaTvis saukeTe-

so wyaros warmoadgens. misi Txzulebis didi Rirsebaa, rom avtori sargeblobda Tanamedrove da wina saukuneTa isto-

92

riografiuli literaturiT (feCevi,1964). ibrahim feCevi TanmimdevrobiT gadmogvcems saqarTveloze Tavdasxmis calkeul epizodebs: 1548-1549 wlebSi samxreT saqarTvelos calkeuli cixeebis dakavebis Sesaxeb. es cixeebia: barakanis (farakani), banakis (fanaki, bana), komkis, penakis, quCukis da sxva. aseve saubaria 1578 w mustafa lala-faSas laSqrobis Se-

saxeb: osmalebma `artaanad wodebul xeobas miaRwies, es ad-

gili karia saqarTvelosi~. aq dabanakdnen. 9 agvistos gai-marTa cnobili Cildiris brZola, romelic osmalTa gamar-

jvebiT dasrulda (feCevi,1964:40-41). feCevi saubrobs velis-cixis, Cildiris, Tmogvis, xerTvisis, axalqalaqis cixeebis aRebaze da artaanis sanjayis mcxovrebTa damorCilebasa da sxva sakiTxebze.

kola-artaanis Sesaxeb cnobebi moipoveba XVII s. osmalu-ri istoriografiis brwyinvale warmomadgenlis geografisa da mecnieris istorikosis qaTib Celebis (haji xalifa) (1609-1657). istoriul-geografiul TxzulebaSi `jihan-numa~ (sam-

yaros megzuri). am Txzulebis 39-e TavSi aRwerilia Tbilisi, gori, mtkvris xeoba; Semdeg TavSi saqarTvelos sxva kuTxee-bis garda axasiaTebs artaans, axalcixes, awyurs, axalqalaqs, artanujs; cixeebs, romlebic osmalebma saxvadasxva dros daikaves (Celebi qaTib, 2013:108-111;128-130).

XVII s-is osmalo istorikosisa da mogzauris evlia Cele-bis `mogzaurobis wigni~ araerT Zvirfas cnobebs gvaZlevs samxreT saqarTvelos calkeuli mxareebis, kerZod, kola-artaanis, javaxeTis, Cildiris da sxvaTa Sesaxeb. aRwers ci-xeebs, qalaqebs, gzebs, savaWro adgilebs, administraciuli mowyobis, mosaxleobis, meurneobis da sxva sakiTxebs. evlia Celebis mowodebuli cnobebi 1640-1647 w.w moicavs. es cnobe-bi gansakuTrebiT saintereso da sandoa, radgan avtori aRwerili ambebisa da faqtebis TviTmxilveli da Tanamedro-

vea.. evlia Celebi aRwers artaans, aq arsebul cixeebs, maT mSeneblebs da a.S. asaxelebs xerTvisis cixes, WaWaraqis ci-xes, qajis cixes, qalis cixes, oqros cixes, alis, focxovis,

93

SavSeTis cixeebs...jayismanis cixes. evlia Celebi gadmog-vcems axalcixis safaSoSi arsebul viTarebas (Celebi evlia, 1971;1973).

samxreT saqarTvelos istoriis calkeuli sakiTxebis Se-

saswavlad mniSvnelovania XVII s. meore naxevris osmalo is-

torikosis munejim-baSis kompilaciuri Txzuleba `dinasti-aTa krebuli~, romelSic avtori sxva cnobebTan erTad iZle-va samxreT saqarTveloSi osmalTa agresiis, calkeuli brZo-lebis ufro detalur aRweras, vidre Tundac ibrahim feCevi (Sengelia,1968: 133-152).

samxreT saqarTveloSi iran-osmaleTis dapirispirebis calkeuli epizodebis Sesaxeb saubaria mustafa naimas (1655-1716) TxzulebaSi `osmaleTis istoria~ (moicavs 1591-1659 wlebis ambebs). naima gacilebiT obieqturia da srulad aRwers movlenebs, vidre misi winamorbedebi (Sengelia, 1974:69-103).

osmalur dokumentur wyaroTagan upirvelesad aRsaniS-

navia samecniero mimoqcevaSi axlaxan Semosuli `1574 w. gur-

jistanis vilaieTis didi davTari~ (1574 w. gurjistanis vi-

laieTis didi davTari, 2016), romelic uaRresad mniSvnelo-

vani da unikaluri wyaroa saqarTvelos istoriisa. masSi naCvenebia osmalTa TandaTanobiT winsvla samxreT saqar-TveloSi, dapyrobili teritoriis gaosmalebisaTvis brZo-

la. esaa arsebiTad pirveli dokumenti, romelic osmalebma Seadgines dapyrobili qarTuli teritoriebisaTvis da uaRresad sainteresoa XVI s. 70- iani wlebis samxreT saqar-Tvelos, maT Soris, artaanis istoriis iseTi sakiTxebis ga-

saTvaliswineblad, rogorebicaa: gadasaxadebi, sagadasaxa-do sistema, politikuri istoria, istoriuli geografia da sxva. aRsaniSnavia, rom es davTari Sedgenili 20 wliT adre, sanam osmalebi samxreT saqarTvelos sruliad dapyrobis Semdeg 1595 wels Seadgendnen `gurjistanis vialieTis did davTars~. sainteresoa, rom xsenebul davTarSi ukve Sesulia didi artaanis liva rva nahieTi: mzvare, Crdili, tyiani, qiam-

xisi, finaki da fanaskerti. 1574 w. davTari aCvenebs , rom 1555

94

w. amasiis zavis Semdgom, roca osmalTa xelSi mxolod sam-cxis dasavleTi nawili aRmoCnda, ukve daiwyo zrunva qarTu-li feodaluri wyobilebis likvidaciisa da mxaris gaosma-lebisaTvis, rac aisaxa kidec am uaRresad mniSvnelovan sais-

torio wyaroSi. 1578 w. osmaleTma amasiis zavi daarRvia da ganaaxla

brZola samxreT-saqarTvelos dasapyrobad. 1590 wels stam-

bolis zaviT aramarto samcxe-javaxeTi, aramed mTeli aRmo-

savleT amierkavkasia osmalTa xelSi gadavida. osmalebma ma-leve gaafarToves `gurjistanis vialieTis sazRvrebi~, is axla mTel samxreT saqarTvelos moicavda, xolo mxaris sruli inkorporaciisaTvis 1595 w. Seadgines `gurjistanis vilaieTis didi davTari~ (gurjistanis vilaieTis didi davTari, II, 1941; III, 1958), romelic aseve Zvirfasi wyaroa XVI s. ukanaskneli meoTxedis samxreT saqarTvelos, kerZod, kola-artaanis istoriis Sesaswavlad da gvawvdis uxv cno-bebs artaanisa da Cildiris livaSi Semavali mxaris adminis-traciuli mowyobis, aq danergili osmaluri sagadasaxado sistemis, qarTuli feodaluri miwaTmflobelobis likvida-ciis, meurneobis calkeuli dargebis, mosaxleobis raode-nobrivi, socialuri, religiuri kuTvnilebis, adgilobrivi toponimikis da sxva sakiTxTa Sesaswavlad.

samxreT saqarTvelos, konkretulad, artaanis istoriis calkeuli sakiTxebis gasaSuqeblad aseve mniSvnelovania XVIII s. pirvel mesamedSi Sedgenili `Cildiris eialeTis ja-

ba davTari~ (1694-1732 w.w.), romelSic mocemulia `eialeTSi~ Semavali soflebis aRwera, gadasaxadebi, administraciuli mowyoba da a.S. (Cildiris eialeTis jaba davTari (1694-1732 w.w.), 1979).

artaanis Sesaxeb sayuradRebo cnobebia daculi osma-

lur dokumentur wyaroebSi (Turquli wyaroebi...1983: os-

maluri dokumenturi...1989), romlebic TandaTan Semodis samecniero mimoqcevaSi.

amrigad, istoriuli saqarTvelos erT-erTi dawinaure-

buli regionis -artaanis Sesaxeb werilobiTi wyaroebi sakma-

95

odaa daculi qarTul saistorio literaturasa da agiogra-

fiul mwerlobaSi; berZnul-laTinur, bizantiur, somxur, gansakuTrebiT, osmalur naratiul da dokumentur Zegleb-Si, romelTa Seswavla axleburad warmoaCens samxreT saqar-

Tvelos istoriis calkeul etapebs.

gamoyenebuli wyaroebi da samecniero literatura:

1. 1574 w. gurjistanis vilaieTis didi davTari, 2016:- 1574 w. gurjistanis vilaieTis didi davTari, osmaluri teqsti qarTuli TargmaniT, SesavliT, SeniSvnebiTa da faqsimileebiT gamosacemad moamzada nodar Sengeliam, Tbilisi.

2. bagrationi, 1986: - bagrationi ioane, qarTl-kaxeTis aRwera, teqqsti gamosacemad moamzades T. enuqiZem da g. bedoSvilma, Tbilisi.

3. georgika, IV (2), 1952: -georgika (bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb), IV (2), Tbilisi.

4. gurjistanis vilaieTis didi davTari, II, 1941; III, 1958: - gurjistanis vilaieTis didi davTari, II, III, teqsti ga-

mosacemad moamzada s. jiqiam, Tbilisi. 5. vaxuSti, qarTlis cxovreba, IV, 1973:- batoniSvili va-

xuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa,qarTlis cxovre-

ba, IV, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mi-

xedviT s. yauxCiSvilis mier, Tbilisi. 6. Turquli wyaroebi...1983:-Turquli wyaroebi XVI s. I me-

oTxedis samcxe-saaTabagos istoriisaTvis, Turquli do-kumentebi qarTuli TargmaniT, gamokvleviTa da SeniS-

vnebiT gamosca c. abulaZem, Tbilisi. 7. ,,mesxuri matiane~ , 1961: - `mesxuri matiane~ (samxreT sa-

qarTvelos istoriis masalebi, XV- XVI s.s. ), teqsti gamo-

sacemad moamzada qr.SaraSiZem, Tbilisi.

96

8. xoreneli, 1984:-xoreneli mose, somxeTis istoria, Zve-li somxuridan Targmna, Sesavali da SeniSvnebi daurTo al.abdalaZem, Tbilisi.

9. musxeliSvili, 1980:-musxeliSvili d., saqarTvelos is-

toriuli geografiis ZiriTadi sakiTxebi, II, Tbilisi. 10. mSvildaZe ,2015:-mSvildaZe madona, iberiis qalaqTa lo-

kalizacia klavdios ptolemaiosis koordinatTa siste-

mis mixedviT (sadoqtoro disertacia), Tbilisi. 11. osmaluri dokumenturi...1989:-osmaluri dokumenturi

wyaroebi saqarTvelosa da amierkavkasiis Sesaxeb XVII-XVIII s.s. Turquli teqsti qarTuli TargmaniT, Sesav-liT, faqsimileebiTa da saZieblebiT gamosacemad moam-

zades a. velkovma da n. Sengeliam, II, Tbilisi. 12. ptolemaiosi, 1955:-lomouri nodar, klavdios ptolema-

iosi, `geografiuli saxelmZRvanelo~, cnobebi saqar-

Tvelos Sesaxeb, mski, nakveTi 32, Tbilisi. 13. serapion zarzmelis cxovreba, qarTuli agiografia,

III, 2008: - basili zarzmeli, serapion zarzmelis cxovre-

ba, qarTuli agiografia, III, Tbilisi. 14. feCevi ibrahim, 1964: ibrahim feCevis cnobebi saqarTve-

losa da kavkasiis Sesaxeb, Turquli teqsti SesavliTa da komentarebiT gamosca s. jiqiam, Tbilisi.

15. qarTuli warwerebis korpusi, I, 1980: - qarTuli warwe-

rebis korpusi, I, lapidaruli warwerebi (aRmosavleT da samxreT saqarTvelo, V-X s.s.), Sedgina da gamosacemad moamzada n. SoSiaSvilma, Tbilisi.

16. qarTlis cxovreba, I, 1955: -qarTlis cxovreba, I, teq-

sti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tbilisi.

17. qarTlis cxovreba, II, 1959: -qarTlis cxovreba, II, teq-

sti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tbilisi.

97

18. Sengelia, 1968;-Sengelia nodar, munejim-baSis cnobebi lala mustafa faSas amierkavkasiis qveynebSilaSqrobis Sesaxeb, qarTuli wyaroTmcodneoba, II, Tbilisi.

19. Sengelia, 1974;-Sengelia nodar, XV-XIX s.s. saqarTvelos istoriis osmaluri wyaroebi, Tbilisi.

20. Celebi evlia, `mogzaurobis wigni~, nakv. 1, 1971; nakv.II, 1973: - Celebi evlia, `mogzaurobis wigni~, Turqu-

lidan Targmna, komentarebi da gamokvleva daurTo g. fuTuriZem, nakv. 1, Tbilisi; nakv.II, Tbilisi.

21. Celebi qaTib, 2013:- Celebi qaTib, cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, Turqulidan Targmna, Sesavali da SeniSvnebi daurTo g.alasaniam, Tbilisi.

22. Cildiris eialeTis jaba davTari (1694-1732 w.w.), 1979: - Cildiris eialeTis jaba davTari (1694-1732 w.w.), teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad moamzada c. abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tbilisi.

23. wameba gobronisa, qarTuli agiografia, III, 2008: - ste-fane mtbevari, wameba gobronisa, qarTuli agiografia, III, Tbilisi.

Tsiuri Katamadze Artaani in writing sources

Summary The work contains a variety of historical sources (narrative,

documentary, epigraphic) in Georgian, Greek-Latin, Byzantine, Armenian, Ottoman Historical writing and literature about Artaan.

98

Tamaz daviTaZe

saqarTvelo da evrokavSiri

saqarTvelos evropisken da zogadad, dasavleTisken

svla XX saukunis miwuruls ar dawyebula da am gzis gakvalva Cvenma winaprebma gacilebiT adre daiwyes.

`dasavleTi” aris, pirvel rigSi, ara geografiuli sivrce, romelic moicavs ZiriTadad evropis kontinentis dasavleT nawils, aramed faseulobaTa sistema (demokratia, kanonis uzenaesoba, tolerantoba, myari institutebi, rasac efuZneba saxelmwifo da sxv.) da teqnikur-ekonomikuri ganviTarebis maRali done, romelic axasiaTebs evropas da CrdiloeT amerikas. (am konteqstSi unda vigulisxmoT aseve avstralia, iaponia, samxreT korea da israeli). is, rac dRes dasavleTs wamyvan rols aniWebs procesebis warmarTvisas, kacobriobis ganviTarebis sxvadasxva etapze, sxvadasxva sa-xelmwifoebisa da xalxebis xelSi iyo koncentrirebuli. sa-qarTvelos, rogorc evropasa da azias Soris mdebare gzajvaredins mudmivad hqonda minimum ori an ramdenime arCevani aRmosavleTsa da dasavleTs Soris, romlis drosac igi ZiriTadad am ukanasknels irCevda. am arCevans politi-kur koniunqturasTan erTad dasavleTTan Rrma kulturu-

li da sulieri kavSirebi gansazRvravda. qarTul-evropul (dasavlur) gzaTa pirveli mniSvnelovani gadakveTa ukavSirdeba miTs argonavtebis Sesaxeb.

am gadmocemaSi mravladaa sinamdvilis elementebi. Cans dasavlur qarTuli erTobis – kolxeTis urTierToba ma-

Sindeli msoflios wamyvan xalxTan – elinebTan, romlebic amreziT uyurebdnen ara berZen xalxebs da Tavi samyaros centrad miaCndaT. kolxeTi axlobelia maTTvis. aieti gaxlavT mzis RmerTis, heliosis Svili, e.i. igi am samyaroSi integrirebulad unda miviCnioT. aseve aieti flobs teqno-

logiur novacias - oqros sawmiss, romelic berZnebis cxove-li interesis sfero iyo. miTi aseve asaxavs kargad ganviTa-

99

rebul metalurgias, kartografias, zRvaosnobas (kirbebi) da medicinis maRal dones.

berZnuli kulturis dominacia, gansakuTrebiT da-

savleT saqarTveloSi, kargad Cans Zv.w-mde VI saukuneSi. igi aqtiuradaa CarTuli elinur savaWro-ekonomikur sistemaSi, romelsac berZnulma kolonizaciam daudo saTave. is moi-cavda axlo aRmosavleTs, egviptesa da afrikis sanapiros, dasavleT da centralur evropas da, rac CvenTvis yvelaze mniSvnelovania SavizRvispireTs.

dasavleT saqarTvelosTan erTad iberia mkveTri ori-

entaciuli arCevanis winaSe Zv.w-is I saukunis 60-ian wlebSi dadga, rodesac romi aRmosavleTSi agresiul politikas warmarTavda da cdilobda pontos samefos xarjze moexdina sakuTari miznebis ganxorcieleba. iberiisgan gansxvavebiT kolxeTi pontos samefos uSualo gamgeblobaSi Sedioda da damoukidebeli politikis gatarebis saSualeba ar hqonda.

gamoikveTa iberiis samefos funqcia saerTaSoriso po-litikaSi, rac gulisxmobda, kavkasionis gadmosasvlelebis kontrols da imperiis aRmosavleTi sazRvrebis am monakve-Tis dacviT, imdroindel saerTaSoriso usafrTxoebis sistemaSi mniSvnelovani wvlilis Setanas.

qarTul-romaul urTierTobebs, ufro maRal xarisxSi, adgili hqonda II saukunis 40-ian wlebSi qarTlis mefe farsman II-is dros, romelic kargad iyenebda mis xelT arse-bul berketebs momTabare tomebis saxiT da damoukidebeli politikis gatarebas cdilobda. misi figuris mniSvneloba-

ze metyvelebs viziti ~maradiul qalaqSi” da marsis moe-danze misive cxenosani qandakebis aRmarTva.

saqarTvelos dasavleTTan mimarTebaSi sakvanZo mo-

mentad miCneulia IV saukune, qristianobis ganmtkicebis xa-na. am religiam mTlianad Secvala evropis bedi. ase moxda sa-

qarTveloSic. is Semovida yvelgan: kulturaSi, xelovnebaSi, cxovrebis wesSi da saazrovno sistemaSi.

qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadebam, erTi mxriv, orientaciasTan dakavSirebul sakiTxs srulad gasca pasuxi, xolo meore mxriv, wiTeli xazi gaavlo aRmo-savleTTan da gaemijna jer mazdeanobas, Semdeg ki islams.

100

amis naTeli dadasturebaa vaxtang gorgasalis politika, romelic, miuxedavad siZneleebisa, aRmosavleT romis (bi-zantiis) politikur orbitaSi cdilobda damkvidrebas. mefe sparseTis daxmarebiT eSureboda Tavisi Zalauflebis gazrdas da qveynis teritoriis gafarToeba-centralizaci-as, magram es strategiuli miznisaken mimaval taqtikur na-bijad miaCnda da yvelafers akeTebda imisaTvis, raTa bi-zantiuri sivrcis nawilad eqcia qveyana.

Zalzed sagulisxmoa VI saukuneSi egrisSi mimdinare ~di-

di omianoba". aRmosavlur-dasavluri msxvili moTamaSeebis, iranisa da bizantiis interesebi, garda sxva adgilebisa, da-savleT saqarTveloSic gadaikveTa. Tavis mxriv, cudsa da uaress Soris arCevanis principiT moqmedi egriselebi xan bizantielebs mouxmobdnen qveyanaSi, xan ki iranelebs. Tumca, miuxedavad bizantielTa mier gubaz mefis mkvlelo-bisa, rodesac egriselTa mier Seyril agoraze qveynis ori-entaciis sakiTxi dadga, maTi didi msjelobis Semdgom da-savleTs (bizantias) mianiWes upiratesoba da aq ganmsazRvre-li faqtori qristianoba aRmoCnda.

VIII saukuneSi, qarTlSi gansakuTrebiT gaZlierda arabTa batonoba. am viTarebas kargad aRwers ioane sabanisZe da yuradRebas amaxvilebs qarTlis adgilsa da funqciaze regionSi, riTac xazs usvams mis ganuyoflobas bizantiisgan, dazustebiT ki qristianuli samyarosagan. ~romelni ese varT yuresa amas qveynisasa . . . ara xolo berZenTa sarwmuno-ebai ese RmrTisa mieri moipovebis, aramed Cuenca SorielTa amaT mkvidrTa” .

X-XI saukuneTa mijnaze, rodesac dRis wesrigSi dgeba sa-qarTvelos gaerTianebis sakiTxi, es urTierTobebi Tvi-sobrivad axal fazaSi gadadis. gaerTianebuli qarTuli fe-odaluri monarqia, romelsac kavkasiuri imperiis ambiciebi aqvs, cdilobs nel-nela winaaRmdegoba gauwios bizantias da Semdeg mis sapirwoned iqces. es procesi met-naklebi intensivobiT erTi saukunis manZilze mimdinareobda. igi ai-

saxa jvarosnebTan urTierTobaSi (I, IV da V jvarosnuli laSqrobebi) da romis wminda saydarTan mimoweraSi.

101

XIII saukunis 40-iani wlebidan gansakuTrebiT gaxSirda kavSirebi kaTolikur sasuliero ordenebTan, kerZod domi-

nikanelebTan da franciskanelebTan, xolo XIV saukuneSi gi-orgi brwyinvalis zeobisas es urTierTobebi axal safe-xurze avida. amis mizezi iyo erTiani qarTuli monarqiis Zliereba, ramac kaTolikeebs ubiZga smirnadan saepiskoposo kaTedra TbilisSi gadmoetanaT, aseve mniSvnelovani cvli-lebebi saerTaSoriso da regionul politikaSi. veneciisa da genuis mier, saerTaSoriso vaWrobaSi umTavresi konku-

rentis bizantiis, dasusteba-CamoSorebam Savi zRvis funqciis gazrda gamoiwvia. igi italiuri qalaq-saxelmwi-

foebis mier Camoyalibebul savaWro-ekonomikur sistemaSi CaerTo. amas mohyva genuelebis mier savaWro faqtoriebis daarseba Savi zRvis sanapiros qarTul nawilSi (baTumi – lo vati, foTi - faso, soxumi - sebastopolisi).

evropasTan urTierTobisas sabediswero momenti dadga 1453 wels, rodesac daeca konstantinopoli. bizantiis impe-riis damxobiT Caiketa pirdapiri gza dasavleTisaken da qve-

yana agresiuli musulmanuri qveynebis rkalSi moeqca: ~es is xana iyo, roca evropisa da axlo aRmosavleTis qveynebi centralizaciisa da saxelmwifo xelisuflebis ganmtkice-bisaken miiltvoden. inglisSi vardebis omis Semdeg 1485 wels TiudorTa truimfaluri aRzeveba moxda. safrangeTSi ludoviko XI ulmoblad mospo feodaluri TviTnebobis naSTebi. didi mTavrebi ivane didi da vasili erTimeores mi-yolebiT nTqavdnen moskovis damoukidebel samTavroebsa da Tavisufal qalaqebs da axal ruseTs uyridnen saZirkvels. bosforze Turqi sulTnebi axal imperias aSenebdnen, rome-lic mrisxaned idga cali fexiT aRmosavleTSi da meoreTi dasavleTSi. sparseTSi Sah-ismailma axal erovnul dinastias Cauyara safuZveli da gza misca Tavisi xalxis religiur da patriotul aRtkinebas. magram renesansuli civilizaciisa-gan mowyvetil da qancgamoleul saqarTveloSi saaTis isre-

bi ukan midioda da ara win”. . miuxedavad am savalalo kontrastisa, qarTveli mefe-mTavrebi imedis TvaliT Sehyu-rebdnen evropas, magram amaod. imdroindeli politikuri

102

viTarebidan gamomdinare, maT mier gaweuli daxmareba mxo-

lod moraluri xasiaTisa iyo. es daadastura simon I-is mimo-

weram pap klimenti VIII da espaneTis mefe filipe II-Tan da gansakuTrebiT ki sulxan-sabas elCobam safrangeTsa da ita-liaSi.

Temur-lengis laSqrobebis Semdeg saxelmwifos daqucma-

ceba-dezintegraciis procesi Seuqcevadad grZeldeboda sa-

mi saukunis manZilze. sagareo asparezze qarTuli samefo-samTavroebis arc Tu warmatebul TamaSs iransa da osmaleTs Soris aramdgradi Sidapolitikuri procesebi ganapiro-bebda.

reformas saWiroebda mTeli sistema, rasac unda gamo-ewvia ekonomikis aRmavloba, saxelmwifo aparatis axlebu-

rad gardaqmna, jaris reformireba, `tyvis syidvis” SeCereba da amiT demografiuli suraTis gajansaReba da sxv. es mizne-

bi hqonda erekle II-sac rodesac ruseTTan dakavSireba ga-dawyvita. saqarTveloSi ganviTarebulma samsaukunovanma procesma, romelsac zemoT SevexeT, ganapiroba erekles arCevani ruseTis imperiis sasargeblod.

iseT gamocdil diplomats, rogoric erekle iyo kargad esmoda evropis mniSvnelobac da saerTaSoriso politikac. misi reformebi, rac gulisxmobda `morige jaris” Seqmnas, sa-xelmwifo aparatis gardaqmnas, jaris Tanamedrove iaraRiT aRWurvas evropeizaciisaken gadadgmuli nabijebi iyo, magram es mxolod procesis erTi mxare gaxldaT. meore mxa-

res ki idga sami regionuli `veSapi” da maTTan erTad moTama-Se msxvili evropuli saxelmwifoebi, romelTa Sorisac xde-boda lavireba. TviTon ruseTic evropeizaciis gzaze idga. Tavi rom davaneboT ruseTis samefo karis vizualur mxares, romelsac dasavluri `surneli” dahkravda, unda gamovyoT evropuli (germanul-prusiuli) modelis danergvis procesi armiaSi, ganaTlebis sistemaSi, ekonomikaSi da a.S.

`qarTl-kaxeTis samefos prodasavluri orientacia imdenad seriozuli iyo, rom ruseTis mTavrobis rezidentma sergei burnaSovma saqmis kursSi Caayena ruseTis saimpera-

toro kari.” erekles survils - evropulad moewyo qveya-

103

na, adasturebda 1784 wels pavle potiomkinis mier Segrovi-li cnobebic. miuxedavad imisa, rom erekles Canafiqri ar gamarTlda da saqarTvelo ruseTma daipyro, uaryofiTis garda amas zogierTi dadebiTi movlenac mohyva. ruseTis gavliT aqamdec moaRwia evropulma cxovrebis wesma, ga-naTlebam da kulturam.

ruseTis imperiis ngrevis Sedegad 1918 wels aRmocenebu-li saqarTvelos demokratiuli respublika dasavluri ori-entaciisa iyo. maT mier gatarebuli reformebic amas adasturebda. aRarafers vambobT imdroindel msoflioSi erT-erT sanimuSo konstituciaze.

saqmeSi isev, Cvennairi patara da Camouyalibebeli sa-

xelmwifosTvis, naklebad angariS gamwevi faqtori – saerTa-Soriso politika CaerTo, romelmac demokratiuli Rirebu-lebebis damcveli saqarTvelo ruseTis gavlenis sferod ga-moacxada. es ki evropuli karebis kidev erTxel mixurvas da gawiTlebuli rusuli imperiis nawilad qcevas niSnavda.

XX saukunis bolos `civi omis” dasrulebas msoflioSi axali wesrigis Camoyalibeba mohyva. am procesma politikur rukaze axali saxelmwifoebi gaaCina, romelTa Soris sa-qarTveloc aRmoCnda. axladSobili qarTuli saxelmwifo mniSvnelovani problemebis winaSe aRmoCnda. es problemebi gamoixata 1991-1992 wlebSi kanonieri xelisuflebis damxo-

biT, ori eTno-konfliqtis gaCaRebiT, rasac mohyva sa-

qarTvelos teritoriis daaxloebiT 20%-is faqtobrivi aneqsia ruseTis mier, ekonomikuri problemebi, korufciis arnaxuli masStabebi da sxva problemebi. cxadia, am siZnele-

ebis erT-erTi ZiriTadi ~Semoqmedi” ruseTi iyo, romelic ver egueboda tradiciuli gavlenis sferoebis Semcirebas. am fonze, 1990-iani wlebis meore naxevridan iwyeba da-savleTTan aqtiuri urTierTobebi. TanamSrobloba na-tosTan, evrokavSirsa da euTosTan. am periodSive yalibdeba saqarTvelos funqciis konturebi XXI saukuneSi, romelic SemdgomSi gardaisaxa sxvadasxva tipis saerTaSoriso da re-

gionuli masStabis proeqtebSi, iyo es baqo-sufsa-jeihanis navTobsadeni, Tu baqo-Tbilisi-erzumis gazsadeni. amas Tan

104

daerTo aSS-Tan strategiuli TanamSrobloba sxvadasxva sferoSi, xolo 90-iani wlebis prodasavluri orientaciis simbolur dagvirgvinebad SeiZleba miviCnioT 1999 wels sa-qarTvelos evrosabWoSi miReba. es iyo Cveni qveynis araerTi Taobis survili da ocneba evropasTan, dasavleTTan kavSi-risa. es survili ufro mkveTrad gaJRerda 2003 wlis Semdeg da axali xelisuflebis mier gamoiTqva survili dasavle-Tisken swrafvis tempebis gazrdisa. magram 2008 wlis agvistos omma es procesebi Seanela da Cveni sazogadoeba ki-dev erTxel daafiqra arCevanze. dRes Cveni mdgomareoba ase-

Tia: erTi mxriv, Cven ar gvsurs Cveni agresiuli mezoblis wiaRSi, romelmac mravali ziani mogvayena axlo Tu Soreul warsulSi, xolo meore mxriv ver vabarebT `gamocdebs” raTa daCqardes evropul ojaxSi dabruneba.

saqarTvelos evropasTan integraciis problemebi da perspeqtivebi. 1990-iani wlebis dasawyisSi, saqarTvelos pirveli prezidentis zviad gamsaxurdias mmarTvelobis pe-riodSi saqarTveloSi axali orientiris moZiebis procesi, mwvave Sida problemis samoqalaqo dapirispirebisa da eko-nomikuri krizisis fonze mimdinareobda. am procesSi evro-

kavSiris CarTva mokrZalebuli iyo da ZiriTadad post-sabWoTa qveynebisTvis teqnikuri daxmarebis programiT Se-moifargleboda. eduard SevardnaZis xelisuflebis perio-

di (1992-2003 ww.) `axali biznesis”, Zveli nomenklaturisa da `Zveli” inteligenciis urTierTSerwymas warmoadgenda. Se-

vardnaZis politika ruseTTan erTgvari modus Vivendi 2-is ZiebiT, konfliqtebTan dakavSirebiT garkveuli kompromi-suli garigebebiT da erTgvari lavirebis mcdelobiT xasi-aTdeboda. Tumca, bolo periodSi gaizarda dasavluri ri-torika ruseTTan urTierTobis dalagebis warumateblobis fonze. Sida politikis sruli warumateblobis, korufciis, moSlili saxelmwifo institutebis, politikuri da ekono-mikuri krizisis pirobebSi, evrokavSirTan, iseve, rogorc sxva dasavlel partniorebTan urTierToba da maTi daxmare-ba naklebad aisaxa qveynis keTildReobaze. am periodSi gata-rebuli reformebi ara fundamenturi da naklebad efeqtia-ni iyo, maSin, roca aRmosavleT evropis qveynebi integraciis

105

sqemiT axorcielebdnen cvlilebebs yovelive zemoTqmulis miuxedavad, aRsaniSnavia, rom pirveli mniSvnelovani na-bijebi evrokavSirTan TanamSromlobis kuTxiT swored edu-

ard SevardnaZis periodSi gadaidga, kerZod: evrokavSiris warmomadgenloba saqarTveloSi 1995 wels gaixsna, xolo evrokavSir- saqarTvelos Soris pirveli xelSekruleba partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb 1996 wels ga-formda. aRsaniSnavia isic, rom saqarTvelos evroatlanti-kur struqturebSi integraciisadmi interesis Sesaxeb pirvelad eduard SevardnaZem natos samitze praRaSi 2002 wels ganacxada. ` vardebis revoluciis~ Semdeg xelisufle-baSi mosulma samTavrobo gundma qveynis evroatlantikur struqturebSi integrireba Tavis mTavar prioritetad ga-moacxada, rac gamyarebuli iqna axali simbolikiT, maT So-ris evrokavSiris droSiT saqarTvelos yvela sajaro dawe-sebulebaSi. saqarTvelos prezidentis 2003 wlis inaugura-ciaze saqarTvelos droSasTan erTad evrokavSiris droSa SemTxveviT ar iyo aRmarTuli. prezidentis gancxadebiT, `es droSa saqarTvelos droSac aris imitom, rom gamoxatavs Cveni civilizaciis, Cveni kulturis, Cveni istoriis arss da Cveni momavlis perspeqtivas da xedvas.~ evrokavSirSi Cveni qveynis integraciis perspeqtiva SemdegSi mdgomareobs. sa-qarTvelos ekonomika arastabilurobiT gamoirCeva, evro-kavSiris wevroba ki saqarTvelos finansuri stabilurobis erT-erTi win gadadgmuli nabijia.

saqarTveloSi pirdapiri ucxouri investiciebis simci-rea. vinaidan saqarTvelos Sida kapitalis bazari kvlav ga-nuviTarebelia, ekonomikuri zrda mniSvnelovanwilad aris damokidebuli dafinansebis gare wyaroebze da kerZod, pirdapir ucxour investiciebze. evrokavSiris qveynebi ki am problemisgan, met-naklebad daculi gaxlavT, evro-kavSirSi SesvliT Cveni qveyana SeZlebs evropuli bazris aTvisebas da met-naklebad Sida bazris ganviTarebasac. aseve investiciebi msxvili infrastruqturuli proeqtebis dasa-finanseblad gamoiyeneba, romelTa ganxorcielebac mxolod adgilobrivi sabanko seqtoris dafinansebiT SeuZlebeli iqneboda.

106

sawyis etapze saqarTveloSi gansakuTrebuli SeSfoTe-bis sagani arsebuli xisti sagadasaxado sistemebi, yovlis-momcveli korufcia, gadametebuli saxelmwifo Careva, re-gulirebis ganuviTarebeli baza da susti iuridiuli struqturebi iyo. Tumca, bolo aTi wlis ganmavlobaSi sa-qarTvelom garkveuli kriteriumebiT STambeWdav warmate-bebs miaRwia. evrokavSiris wevroba Cvens qveyanas ki avtoma-turad daexmareba saqarTvelos kanonmdebloba harmoniza-ciaSi movides evrokavSiris kanonmdeblobasTan, amis miRweva nakisri valdebulebebiT aris SesaZlebeli, rac Cveni qveynis ganviTarebis upirveles mizans warmoadgens.

uaxloesi wlebis ekonomikuri Sedegebi didad aris damo-kidebuli erTi mxriv, ekonomikis ganviTarebis im strategi-ul xedvaze, romelsac xelisufleba SeimuSavebs da meore mxriv imaze, Tu ramdenad sworad daikavebs qveyana niSas kavkasiasa Tu zogadad, regionSi , evrokavSiris wevroba po-litikuradac momgebiania, radgan 1992 wlis maastrixtis xelSekrulebiT, evrokavSiri samarTal subieqts warmo-adgens rac msoflio globalur politikaSi politikuri klimatis Seqmnis winapiroba gaxlavT. saqarTvelo ki am pro-cesSi evrokavSirTan erTad ra Tqma unda CarTuli iqmneba.

marTalia, 2008 wlis Semdeg saqarTvelom swrafad SeZlo daweoda da gaeswro kidec sakmaod bevri qveynisTvis erT sul mosaxleze mSp-is maCveneblis mixedviT, magram socia-luri uTanasworoba kidev ufro gaRrmavda. am etapze socia-luri uTanasworobis daZleva SesaZlebelia mxolod ja-ndacvis, ganaTlebis da infrastruqturis radikaluri ga-umjobesebis konteqstSi, evrokavSiris wevrobiT ki es yove-live ufro martivad miRweva.

saerTaSoriso savaluto fondis rekomendaciebidan ga-

momdinare, uaxloesi momavlis ZiriTadi gamowvevebia: investorTa ndobis Semdgomi gaZliereba, sajaro xarjebis Semcireba, gacvliTi kursis moqnilobis uzrunvelyofa sa-gadamxdelo balansis deficitis Semcirebis mizniT, kapita-lis Semodinebis uzrunvelyofaa . zemoT ganxiluli sa-kiTxebidan gamomdinare, saqarTvelos evrokavSirTan integracia momgebiani gaxlavT, magram saWiroa arsebuli problemebis daZleva , rasac saqarTvelo pasuxobs dadebi-

107

Tad da mniSvnelovan nabijebs dgams evrokavSirSi integra-ciisTvis.

evrokavSiri da konfliqtebi saqarTveloSi. evro-kavSiri CarTulia saqarTvelos konfliqtebis mSvidobiani mogvarebis procesSi adreuli 1990-iani wlebidan. is monawi-leobda ZiriTadad humanitaruli, sareabilitacio da ndo-bis aRdgenisaken mimarTuli aqtivobebiT. evrokavSiri aseve monawileobda samSvidobo molaparakebebis procesSi (mag. Jenevis procesi da misi samuSao jgufebi). Tumca politiku-ri TvalsazrisiT afxazeTis mimarTulebiT ZiriTadad gae-

ro liderobda, xolo samxreT oseTis mimarTulebiT - euTo. evrokavSiris roli gansakuTrebiT aqtualuri gaxda 2008

wlis agvistos omis Semdeg, rodesac manamde arsebuli yvela samSvidobo formati moiSala da evrokavSiri iqca adgilze moqmed faqtobrivad erTaderT saerTaSoriso faqtorad. swored evrokavSiri, safrangeTis TavmjdomareobiT, sakma-od swrafad Caudga politikur process saTaveSi da miaRwia cecxlis Sewyvetas eqvs-punqtiani SeTanxmebis safuZvelze ruseTsa da saqarTvelos Soris. evrokavSirma, aseve misTvis erTgvarad uCveulod swraf tempSi, procesSi CarTo `evro-

puli usafrTxoebisa da Tavdacvis politikis~ (ESDP) samoqa-

laqo misia – evrokavSiris damkvirvebelTa misia (EUMM), ro-melic 200 damkvirveblisgan Sedgeboda da romlis movaleo-bac iyo, gadaemowmebinaT yvela monawile mxaris mier evro-kavSiris egidiT gaformebuli, saqarTvelosa da ruseTis mi-

er xelmowerili 12 agvistos eqvs-punqtiani da 2008 wlis 8 seqtembris `gansaxorcielebeli zomebis~ SeTanxmebebis pi-robebis Sesruleba.

garda amisa, 2008 wlis 22 oqtombers, briuselSi Catarda donorTa konferencia, sadac saqarTvelosaTvis 4.5 mili-ardi dolaris odenobisdaxmarebis (maT Soris, grantebisa da sesxebis saxiT) gamoyofis sakiTxi gadawyda, maT Soris, evrokavSiris monawileobiT. am konferenciaze sagareo urTierTobebisa da evropis samezoblo politikis evroko-misarma, benita ferero valdnerma, Tavis sityvaSi ganacxa-da, rom ~saqarTveloSi omiT kiTxvis niSnis qveS dadga evro-

pis samezoblo politikis yvelaze mniSvnelovani sakiTxi –

108

mSvidoba da stabiluroba evrokavSiris mezoblad. aseve, safrTxe daemuqra qveynis ekonomikur stabilurobas, rac SeiZleba Zalian did finansur zarals gautoldes, Tu dro-ulad ar moxda reagireba da qveynis ekonomikis ZiriTadi sayrdenebis SenarCuneba.”

2008-2010 wlebSi evrokavSirma saqarTvelosTvis daxma-rebis saxiT 500 mln evro gamoyo. postsaomar periodSi evrokomisiis mier gamoyofili daxmareba sam ZiriTad prio-

ritetul sferoze gadanawilda: • qarTuli ekonomikis mimarT ndobis aRdgena, daxmareba

investorebTan urTierTobisas; • investiciebis mizanmimarTuli dabandeba strategiul

infrastruqturaSi (magaliTad, energetika); • iZulebiT gadaadgilebul pirTaTvis drouli daxmare-

ba sursaTiT da sxva saWiro sagnebiT . konfliqtis mogvarebaSi monawileobs evrokavSiris sxva-

dasxva instituti. garda sadamkvirveblo misiisa, CarTulia sagareo qmedebaTa samsaxuri (evrokavSiris specialuri warmomadgeneli, aseve evrokavSiris delegacia saqarTvelo-Si) da evrokomisia finansuri instrumentebiT. evrokavSiris politikas gansazRvravs or komponentiani xedva - `araRia-reba~ da `CarTuloba.~ 2009 wlis dekemberSi evrokavSiris politikurma da usafrTxoebis komitetma (evrokavSiris wevri qveynebis elCebisgan dakompleqtebuli organo) miiRo Sida moxmarebis, arasajaro dokumenti ”afxazeTTan da samxreT oseTTan mimarTebaSi evrokavSiris araRiarebis da evrokavSiris CarTulobis politikis parametrebis Sesaxeb”. am ori principidan pirveli (araRiareba) aris reaqcia ruse-Tis mier afxazeTisa da samxreT oseTis calmxriv aRiareba-ze, rac evrokavSiris mxridan saqarTvelos teritoriuli mTlianobisa da suverenitetis mxardaWeras efuZneba. meore (CarTuloba) motivirebulia konfliqtis regionebis `dei-zolaciisaken~ miswrafebiT, rac aseve gulisxmobs ruseTze calmxrivi damokidebulebis Semcirebas, alternatiuli (evropuli) Rirebulebebis gavrcelebas, ndobis mSeneblo-bas, saqarTvelos saerTo sivrcesTan met integracias da, sa-boloo jamSi, evrokavSirisaTvis mis uSualo samezobloSi

109

`TeTri laqebisa~ Tu `Savi xvrelebidan~ gamomdinare safrTxis nivelirebas. amJamad konfliqtebis sferoSi evro-kavSiris mTavar instrumentad Jenevis molaparakebebi moi-azreba, romelic 2008 agvistos omis Semdeg eqvspunqtiani Se-Tanxmebisa da misi `gansaxorcielebeli zomebis~ farglebSi daiwyo da dRemde misi or aTeulamde, sakmaod rTuli, ra-undi Catarda.

evrokavSiri aqac, faqtobrivad, wamyvani aqtoria. Jene-vis molaparakebebis formati gulisxmobs diskusias sa-

qarTvelos, ruseTisa da aSS-s delegaciebs, aseve afxaz da os monawileebs Soris sami TanaTavmjdomaris - evrokavSiris (specialuri warmomadgenlis), gaero-s da euTo-s monawile-obiT. Jenevis formati ZiriTadad usafrTxoebisa da humani-tarul (maT Soris, devnilTa dabrunebis) sakiTxebs ganixi-lavs.

Jenevis molaparakebebSi dRemde monawileobs ori samu-Sao jgufi, romelTaganac erTi, Sesabamisad, usafrTxoebis (mag. administraciul sazRvarze gadaadgilebis, cecxlis ganuaxleblobis da sxv.), xolo meore humanitarul Temebs (mag. adamianis uflebebis sakiTxebi galSi, humanitaruli sa-Wiroebebi, jandacva, a.S.) ganixilavs .

Jenevis diskusiebis bolo, rigiT 22-e, raundze 2012 wlis 12 dekembers saqarTvelos delegacia axali xelisuflebis monawileobiT pirvelad iyo warmodgenili. Jenevis saerTa-

Soriso molaparakebebis 23-e raundi gaimarTa 2013 wlis 27 marts. Jenevis diskusiebi saqarTvelosaTvis mniSvnelovani formatia swored misi mandatidan gamomdinare. is Seiqmna eqvs-punqtiani SeTanxmebis safuZvelze, amitom gansakuTre-

biT mniSvnelovania misi rusul-qarTuli ganzomileba da dRis wesrigi, romelic or- ZiriTad mimarTulebiT - usafrTxoebisa da humanitaruli sakiTxebis irgvliv muSa-obs. qarTuli mxaris midgoma aris konstruqciuli, pragma-tuli da saqmiani. Cveni survilia, am sakmaod rTul da Zali-an politizebul process saqmiani dinamika SevZinoT konkre-tul sakiTxebze, problemebis gadaWraze orientirebiT. aqe-dan gamomdinare, Cven varT garkveulwilad moqnilebi da Ria diskusiebisTvis. mag. visaubroT imaze, Tu rogor gavu-

110

adviloT adamianebs cxovreba administraciuli gamyofi xa-zebis orive mxares, gavaumjobesoT maTi jandacva, mivceT saSualeba, moinaxulon konfliqtur regionebSi mcxovrebi naTesavebi, aRvkveToT kriminali, uzrunvelvyoT gaTbobiT zamTarSi, da a.S. anu sakiTxebze, romelTa gadaWrac SesaZle-belia dRes da saerTo ZalisxmeviT.

aseve Jenevis diskusiis farglebSi mimdinareobs muSaoba Zalis argamoyenebis Sesaxeb gancxadebaze. faqtobrivad, mxolod ruseTs ar daudasturebia Zalis argamoyenebis pi-

roba da, imedia, es piroba gacxaddeba - acxadebs qeTevan ci-xelaSvili, reintegraciis sakiTxebSi saxelmwifo ministri da `liberaluri akademia - Tbilisis~ yofili direqtori. Tumca, misive azriT, Jeneva unda iqnas aRqmuli, rogorc ufro kompleqsuri

samSvidobo procesis nawili da `ar Rirs arc misi zedme-tad dramatizeba da arc masTan gadaWarbebuli molodinebis dakavSireba~. aRsaniSnavia, rom saqarTvelosa da mTlianad samxreT kavkasiis regionSi arsebuli konfliqtebis mimarT dasavleTis interesi yovelTvis igrZnoboda, Tumca sa-

qarTvelo-ruseTs Soris 2008 wlis agvistos oms gansa-kuTrebuli yuradReba da didi gamoxmaureba mohyva. evro-kavSirSi, maT Soris, uSualod briuselSi moqmedi analiti-kuri centrebis warmomadgenlebi erTmniSvnelovnad aRniS-naven, rom 2008 wlis agvistos omma mniSvnelovnad Secvala dasavleTis damokidebuleba qveyanaSi da regionSi usafrTxoebis da Sesabamisad, arastabilurobis riskebis warmoqmnis kuTxiT. sxvadasxva azri musirebs, aseve, evro-kavSiris rolze saqarTvelos konfliqtebis mogvarebaSi. zogierTi eqsperti eTanxmeba azrs, rom SesaZloa evro-kavSirs ar gaaCnia sakmarisi neba, resursi an gamocdileba konfliqtebis mogvarebaSi ufro aqtiuri monawileo-bisTvis. gansxvavebuli azris mqone eqspertebi miiCneven, rom evrokavSiri Segnebulad ar cdilobs am sakiTxebSi Tavi-si rolis gaaqtiurebas. mas ar surs saSinao saqmeebSi Careva, msgavsi sakiTxebi xalxisa da politikosebis mosagvarebelia, sadac evrokavSirs SeuZlia mediatoris rolis Sesruleba.

111

saqarTvelo-evrokavSiris TanamSromlobis qronolo-gia. 1992 wels, evrogaerTianebam oficialurad aRiara sa-qarTvelos damoukidebloba. 1995 wlidan, saqarTvelo, evrokavSiris savaWro preferenciaTa ganzogadebuli siste-

miT (Generalized Scheme of Preferences, (GSP)) sargeblobs. 1996 wlis 22 aprils, luqsemburgSi, xeli moewera sa-

qarTvelosa da evrokavSirs Soris partniorobisa da Ta-

namSromlobis SeTanxmebas (PCA). aRniSnuli SeTanxmebiT, sa-qarTvelosa da evrokavSirs Soris urTierTobis Semdgomi ganviTarebis samarTlebrivi CarCo ganisazRvra. xelSekru-lebas xeli, evrokavSiris wevri saxelmwifoebis warmo-madgenlebma, evrokomisiisa da saqarTvelos prezidentebma moaweres. xelSekruleba ZalaSi 1999 wels Sevida.

1997 wlis 1 seqtembridan, saqarTvelos parlamentis dadgenilebis safuZvelze, saqarTvelom daiwyo sakuTari ka-nonmdeblobis harmonizacia evrokavSiris kanonmdeblo-basTan. 2003 wlis 7 ivliss, evrokavSirma samxreT kavkasiis regionSi Tavisi specialuri warmomadgeneli (EU Special Representative for the South Caucasus) daniSna.

2004 wlis 14 ivniss, evrokavSiris ministrTa sabWom, mii-Ro gadawyvetileba azerbaijanis, saqarTvelosa da somxeTis evropul samezoblo politikaSi CarTvis Sesaxeb.

2005 wels, saqarTvelos mdgradi ganviTarebisa da efeqtiani mmarTvelobis waxalisebisaTvis mieniWa evro-kavSiris preferenciebis ganaxlebuli centralizebuli sistemis (GSP+ savaWro reJimi) SeRavaTebi.

2006 wlis 14 noembers, saqarTvelos mTavrobasa da evro-

komisias Soris dasrulda saqarTvelo–evrokavSiris evro-puli samezoblo politikis samoqmedo gegmis SeTanxmebis procesi, romelic urTierTanamSromlobis strategiul prioritetebs adgens.

2008 wels, evrokavSirma (amerikel partniorebTan erTad) mniSvnelovani roli Seasrula ruseT-saqarTvelos omis SeCerebaSi. evrokavSiris SuamavlobiT, xeli moewera cecxlis Sewyvetis e. w. eqvs punqtian SeTanxmebas. 2008 wlis 1 seqtembers, safrangeTis respublikis iniaciativiT mowveul evrokavSiris sagangebo samitze, evrokavSiris wevri qveyne-

112

bis liderebma dagmes ruseTis mier saqarTvelos regionebis damoukidebel qveynebad aRiareba da sxva qveynebs mouwodes aRniSnuli gadawyvetilebis miRebisagan Tavis Sekavebis Se-saxeb. evrokavSiri aqtiurad uWers mxars saqarTvelos oku-pirebuli regionebis araRiarebis politikas.

2008 wlis 15 seqtembers, evrokavSiris wevri qveynebis sa-gareo saqmeTa ministrebma miiRes gadawyvetileba evrokavSi-

ris monitoringis misiis (EUMM) Seqmnis Taobaze, romlis Zi-riTad amocanas eqvs punqtiani SeTanxmebis Sesrulebis pro-cesze dakvirveba warmoadgens. misiam sakuTari mandatis ganxorcieleba 2008 wlis 1 oqtombers daiwyo.

2008 wlis 25 seqtembers, evrokavSiris sabWos gadawyve-tilebiT, saqarTveloSi krizisisTvis evrokavSiris specia-luri warmomadgenlis Tanamdeboba Seiqmna.

2008 wlis 15 oqtombers, Jenevis saerTaSoriso molapara-kebebis formatSi, molaparakebis pirveli raundi (Jenevis saerTaSoriso molaparakebebi aris neitraluri statusis mqone formati, sadac monawileebi individualuri statu-siT arian warmodgenilni) gaimarTa. cecxlis Sewyvetis Se-Tanxmebisa da Jenevis molaparakebebis saxelmZRvanelo do-kumentis Sesabamisad, molaparakebebi mimdinareobs ori pa-raleluri samuSao jgufis farglebSi. pirveli samuSao jgufi usafrTxoebasTan dakavSirebul sakiTxebs ganixi-lavs, xolo meore samuSao jgufis ZiriTad gansaxilvel Te-mas devnilebTan da iZulebiT gadaadgilebul pirebTan da-

kavSirebuli sakiTxebi warmoadgens. molaparakebebs Tana-Tavmjdomareoben evrokavSiris, gaero-sa da euTo-s warmo-madgenlebi da eswrebian monawileebi saqarTvelodan, ruse-Tis federaciidan da amerikis SeerTebuli Statebidan. mo-laparakebebSi, aseve, monawileoben afxazeTis avtonomiuri respublikis mTavrobis Tavmjdomare da yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis droebiTi administraciis xelmZRvaneli, iseve rogorc soxumisa da cxinvalis saokupa-cio reJimebis warmomadgenlebi).

2008 wlis 22 oqtombers (omis SedegebTan gasamklaveblad saqarTvelos daxmarebis mizniT), q. briuselSi, evrokavSiri-sa da msoflio bankis organizebiT gaimarTa donorTa konfe-rencia, romelzec saqarTvelosTvis partniori qveynebisa

113

da saerTaSoriso donori organizaciebis mier gamoyofilma daxmarebam 2008-2010 wlebisTvis, 4.5 miliardi dolari Se-adgina.

2008 wels, evrokavSirma saqarTvelos preferenciaTa ge-

neralizebuli sistemis moqmedeba sami wlis vadiT (2009-2011) gauxangrZliva (efeqturi mmarTvelobisa da mdgradi ganviTarebis miznebisTvis (GSP+).

2008 wlis 3 dekembers, gamoqveynda evrokomisiis komuni-

ke `aRmosavleT partniorobis" Sesaxeb. `aRmosavleT partni-

oroba" (Eastern Partnership) evrokavSiris aRmosavleTiT mde-bare mezobel qveynebTan (ukraina, moldova, saqarTvelo, azerbaijani, somxeTi, belarusi) urTierTTanamSromlobis Tvisobrivad axal meqanizms warmoadgens.

2009 wlis 7 maiss, q. praRaSi, `aRmosavleT partniorobis" pirveli samiti gaimarTa.

2009 wlis 30 noembers, q. briuselSi, xeli moewera

`partnioroba mobilurobisaTvis" erTobliv deklaracias (dawvrilebiTi informacia ix. aRmosavleT partnioroba"). partnioroba mobilurobisaTvis" miznad isaxavs aralega-lur migraciasTan brZolas da legaluri migraciis mo-

wesrigebas (maT Soris `cirkularuli migraciis" Se-saZleblobebis gamoyenebiT).

2010 wlis 10 maiss, briuselSi, zogad sakiTxTa sabWom (General Affairs Council) daamtkica, evrokomisiis mier wardge-nili mandati asocirebis SeTanxmebis Taobaze saqarTve-losTan molaparakebebis dawyebasTan dakavSirebiT.

2010 wlis 17 ivniss, xeli moewera `saqarTvelosa da evro-kavSirs Soris vizebis gacemis procedurebis gamartivebis Sesaxeb" SeTanxmebas, xolo 2010 wlis 22 noembers, evro-kavSirsa da saqarTvelos Soris unebarTvod mcxovreb pirTa read misiis Sesaxeb" SeTanxmebas. aRniSnuli SeTanxmebebi 2011 wlis 1 marts Sevida ZalaSi.

2010 wlis 15 ivliss, daiwyo asocirebis Sesaxeb SeTanxme-baze molaparakebebi (romelic moicavs `Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro sivrcis Sesaxeb Se-

Tanxmebas" (DCFTA).

114

2010 wlis 2 dekembers, q. briuselSi, xeli moewera sa-qarTvelo evrokavSirsa da mis wevr saxelmwifoebs Soris erTiani saaviacio sivrcis'' Sesaxeb SeTanxmebas.

2011 wlis 3 maiss, q. briuselSi gamarTul sagangebo sxdo-

maze, `aRmosavleT partniorobis" farglebSi, oficialurad dafuZnda TanamSromlobis saparlamento asamblea `evro-

nesti". 2011 wlis 14 ivliss, xeli moewera saqarTvelosa da evro-

kavSirs Soris `soflis meurneobis produqciisa da sxva sakvebi produqtebis geografiuli dasaxelebis urTi-

erTdacvisa da aRiarebis Sesaxeb" xelSekrulebas, romelic 2012 wlis 1 aprilidan Sevida ZalaSi.

2011 wlis 25 agvistos, evrokavSiris sabWos gadawyveti-lebiT, gaerTianda samxreT kavkasiasa da saqarTveloSi kri-zisisTvis evrokavSiris specialuri warmomadgenlebis Ta-namdebobebi da maT nacvlad, samxreT kavkasiasa da saqarTve-loSi krizisis sakiTxebSi evrokavSiris specialuri warmo-madgenlis Tanamdeboba Seiqmna.

2011 wlis 29-30 seqtembers, q. varSavaSi gaimarTa `aRmo-

savleT partniorobis" meore samiti. 2012 wlis 28 Tebervals, oficialurad gaixsna molapara-

kebebi, saqarTvelosa da evrokavSirs Soris `Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro sivrcis Sesaxeb Se-

Tanxmebis"(DCFTA) dadebis Taobaze. 2012 wlis 4 ivniss, saqarTvelosa da evrokavSirs Soris

uvizo mimosvlis Sesaxeb dialogi gaixsna. 2013 wlis 22 noembers, evrokomisiam da evrokavSiris

wevrma saxelmwifoebma aRiares saqarTvelos mezRvaurebis treningebisa da kompetenciis damadasturebeli sertifika-tebi (Sedegad, qarTvel mezRvaurebs, evrokavSiris qveynebis droSis qveS mcurav gemebze dasaqmebis ufleba miecaT).

2013 wlis 28-29 noembers, q. vilniusSi `aRmosavleT partniorobis" rigiT mesame samiti gaimarTa, romlis farglebSi, asocirebis SeTanxmebisa da misi komponentis, Rrma da yovlismomcveli savaWro sivrcis Sesaxeb SeTanxme-bis parafireba moxda da aseve, saqarTvelos evrokavSiris

115

krizisebis marTvis operaciebSi CarTvis Sesaxeb SeTanxmeba gaformda.

2014 wlis 26 ivniss, evrokavSirma da saqarTvelom da-amtkices asocirebis dRis wesrigi, romelic asocirebis Se-

saxeb SeTanxmebidan gamomdinare 2014-2016 wlebSi reforme-bis prioritetul mimarTulebebs gansazRvravs. asocirebis dRis wesrigma evropuli samezoblo politikis samoqmedo gegma (ENP AP) Caanacvla.

2014 wlis 27 ivniss, q. briuselSi, xeli moewera erTis mxriv, evrokavSirsa da evropis atomuri energiis gaerTiane-bas da maT wevr saxelmwifoebsa da meores mxriv, saqarTve-

los Soris asocirebis Sesaxeb" SeTanxmebas. 2014 wlis 18 ivliss, saqarTvelos parlamentma evro-

kavSirTan asocirebis Sesaxeb SeTanxmebis ratificirebas mxari erTxmad dauWira.

2014 wlis 29 ivliss, saqarTvelos evrokavSirSi integra-

ciis samTavrobo komisiis (29-e) sxdomaze, saqarTvelosa da evrokavSirs Soris asocirebis Sesaxeb SeTanxmebisa da aso-cirebis dRis wesrigis ganxorcielebis 2014 wlis erovnuli samoqmedo gegma da aseve, saqarTvelosa da evrokavSirs So-ris asocirebis Sesaxeb SeTanxmebis, Rrma da yovlismomcve-li Tavisufali savaWro sivrcis komponentis ganxorciele-

bis 2014-2017 wlebis samoqmedo gegma damtkicda. 2014 wlis 26 agvistos, saqarTvelos mTavrobam erTis

mxriv, evrokavSirs da evropis atomuri energiis gaerTiane-bas da maT wevr saxelmwifoebsa da meores mxriv, saqarTve-los Soris asocirebis Sesaxeb SeTanxmebisa da saqarTvelosa da evrokavSirs Soris asocirebis dRis wesrigis ganxorcie-

lebis 2014 wlis erovnuli samoqmedo gegma" daamtkica. 2014 wlis 1 seqtemberidan, asocirebis Sesaxeb SeTanxme-

bis dadgenili valdebulebebis daaxloebiT 80% (Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis sivrcis (DCFTA) komponentis CaTvliT) amoqmedda droebiT reJimSi. asocire-bis Sesaxeb SeTanxmeba ZalaSi Seva, evrokavSiris wevri sa-xelmwifoebis erovnuli sakanonmdeblo organoebis mier ra-tificirebis Semdeg.

116

2014 wlis 19 dekembers, saqarTvelos evrokavSirSi integraciis samTavrobo komisiis (51-e) sxdomam moiwona erTis mxriv, saqarTvelosa da meores mxriv, evrokavSirs da evropis atomuri energiis gaerTianebas da maT wevr sa-xelmwifoebs Soris asocirebis Sesaxeb SeTanxmebisa da sa-qarTvelosa da evrokavSirs Soris asocirebis dRis wesrigis ganxorcielebis 2015 wlis erovnuli samoqmedo gegma". sa-

moqmedo gegma saqarTvelos mTavrobis 26 ianvris №59 gankargulebiT damtkicda.

2015 wlis 22 maiss, q. rigaSi `aRmosavleT partniorobis" rigiT meoTxe samiti gaimarTa. samitze ganixiles vilniusis samitis Semdeg partniori qveynebis mier miRweuli progresi asocirebis dRis wesrigi ganxorcielebis mimarTulebiT da urTierTanamSromlobis samomavlo gegmebi daisaxa.

2015 wlis 18 dekembers, evrokomisiam saqarTvelos mier savizo reJimis liberalizaciis samoqmedo gegmis (VLAP) implementaciis Sesaxeb rigiT meoTxe, saboloo angariSi ga-moaqveyna. evrokomisiis SefasebiT, saqarTvelom savizo re-Jimis liberalizaciis samoqmedo gegmis meore fazis oTxive blokiT gansazRvruli yvela moTxovna Seasrula da viza li-beralizaciis teqnikuri procesi warmatebiT daasrula.

2015 wlis dekemberSi, dasrulda evrokavSiris wevri sa-

xelmwifoebis mier saqarTvelo-evrokavSiris asocirebis Se-Tanxmebis ratificirebis procesi.

2016 wlis 1 ivliss, saqarTvelo-evrokavSirs Soris aso-cirebis Sesaxeb SeTanxmeba srulad Sevida ZalaSi.

amrigad, evropis da evrokavSiris saqarTvelosTan urTierTobas sakmaod xangrZlivi istoria aqvs. Zv.w VII sau-kunidan moyolebuli, saqarTvelo arCevans dasavleTze ake-Tebs da cdilobs Tanamedrove etapze gaxdes (dabrundes) evropuli ojaxis sruluflebiani wevri. evrokavSiris wevroba qveyanas daexmareba rigi problemebis mogvarebaSi. qarTveli xalxis arCevani dResac da warsulSic dasavluri Rirebulebebia. saqarTvelo am Rirebulebebis erTgulia. am faseulobebiT unda Seiqmnas teritoriulad gamTlianebuli da ekonomikurad aRorZinebuli Zlieri saxelmwifo.

117

gamoyenebuli literatura da wyaroebi:

1. gordeziani r., berZnuli civilizacia, antikuri samya-ros kulturebi 5 wignad, nakveTi pirveli, Tb., 1988;

2. evroparlamenti (http://www.europarl.europa.eu/default.htm; 3. evrokavSiris sabWo http://www.european-council.europa.eu/; 4. sabanisZe iovane, habos wameba, qarTuli mwerloba, tomi I,

Tbilisi 1987; 5. saqarTvelos sagareo politikis strategia 2009 – 2012

wlebisTvis; 6. saqarTvelos prezidentis vebgverdi www.president.gov.ge; 7. evropuli iniciative liberaluri akademia - Tbilisi

2012; 8. cicino ZoweniZe: saqarTvelos evropasTan integraciis

ekonomikuri problemebi da perspeqtivebi, d i s e r t a c i a . quTaisi, 2013;

9. saqarTvelos istoria, tomi I, II, III, IV. Tbilisi 2014; 10. evropul da evro-atlantikur struqturebSi integra-

ciis sakiTxebSi saqarTvelos saxelmwifo ministris apa-

ratis oficialuri veb-gverdi, http://www.ei-lat.ge/publikaciebi1.html?lang=ka-GE;

11. qeTevan cixelaSvili, dasavluri paradigmis farglebSi afxazeTis `izolacia/deizolaciis~ sakiTxi. marti, 2011;

12. aRmosavleTis partniorobis praRis samitis erToblivi deklaracia.7 maisi 2009, praRa;

13. irakli manveliZe, evrokavSiri globaluri saerTaSori-so aqtori. gamomcemloba universali. Tbilisi 2011;

14. irakli manveliZe. saerTaSoriso usafrTxoebis sistemis evropuli ganzomileba. gamomcemloba universali Tbi-lisi, 2013;

15. saqarTvelos erovnuli bankis monetaruli da sabanko statistikis biuletenebi http://nbg.gov.ge/index.php?m=352 .

118

Tamaz Davitadze

Georgia and the European Union Summary

From early times our ancestors started to connect Europe and generally

to the West. The article focuses on Western orientation issues of Georgian political elite since ancient times.

119

fridon qardava nino gogitiZe mzia surmaniZe

nikoloz gomanis moRvaweobis

zogierTi sakiTxi

(saarqivo sammarTveloSi daculi masalebis mixedviT)

baTumis istoriaSi marTlacda TvalsaCino, gamorCeuli

da iSviaTi pirovneba iyo nikoloz nikolozis Ze gomani. misi moRvaweobis mTavari Strixi albaT sworedac 1908 wlis 1 oqtombers muzeumis gamged daniSvna iyo. maSin is baTumis saqalaqo saswavlebelTa xelgarjilobis maswavlebeli gaxldaT. sabednierod aWaris saarqivo sammarTvelos saca-vebSi sakmaodaa daculi dokumentebi, romelic dakavSirebu-lia baTumis am amagdar adamianTan. gvinda farTo sazogado-ebasa da am sakiTxiT dainteresebul viwro specialistebs warmovudginoT saarqivo masalebis zogadi mimoxilva goma-nis samuzeumo da pedagogiuri moRvaweobis konteqstSi.

gomanebi, rogorc anketa gviCvenebs, rusebi gaxldaT. sa-interesoa, rom internetis saZiebo sistemaSi gomanebi moxse-niebulni arian rogorc ebraelebi, romlebic belarusSi cxovrobdnen. nikoloz moses-Ze gomani (mama), iyo ukrainis Cernigovis guberniis, qalaq Cernigovodan, advili SesaZlebe-lia, rom iq swored belorusiidan gadmosuliyo, Tanac Tu ga-viTvaliswinebT, rom is moses Zea, SeiZleba vivaraudoT, rom internetis saZiebo sistema marTalia, Tumca Cvens wyaroebSi is naTlad moixsenieba, rogorc rusi memamule, romelic ba-TumSi aWaris dedasamSoblosTan SemoerTebisTanave Cans.

1880 wels nikolozis mama, nikoloz moses Ze gomani ixse-nieba baTumis qalaqis sakrebulos wevrobis msurvelTa siaSi 64-e nomrad iseTi cnobili pirovnebebis gverdiT, rogorebi-caa Juruli da bersi. unda aRiniSnos, rom am arCevnebSi is ver gaxda sakrebulos wevri, man vercerTi xma ver miiRo (ass csa, f. i-5; an.1; saq.10; f.22).

120

nikoloz moses Ze aseve ixsenieba siaSi, sadac CamoTvli-lia is pirebi, romelTac unda gadaeceT miwis nakveTebi nu-ries ubanSi. siaSi meTerTmete nomrad aRniSnulia nikoloz moses Ze gomani da miTiTebulia, rom mas gadaeca miwa (ass csa, f. i-5; an.1; saq.7; f. 2). dokuments qalaq baTumis ufro-si aleqsandre bersi awers xels, is gaxldaT qalaqis pirve-li ufrosi, tolstois colis Zma (guram SaraZe, `baTumis istoria~. saarqivo sammarTvelos biblioTeka. baTumi. 2007 w.), dokumenti gamiznulia baTumis samxedro gubernatoris - komarovisadmi. gamodis, rom nikoloz moses Ze gomans miwis nakveTi baTumSi ukve 1879 wels hqonda. n. n. gomani maSin 13 wlis gaxldaT.

nikoloz moses Ze gomans, 1881 wlis dokumentiT gadaeca 171 kv/saJeni miwis nakveTi, maSin is iyo qalaq baTumis poli-ciis oficeri (ass csa, f. i-5; an.1; saq. 8; f.26). 1884 wlis do-kumentebidan irkveva, rom man 1881 wels Cauyara fundamenti saxls, nakveTis farTobi 146 kv/saJeni iyo, saxli Sedgeboda sami oTaxisa da xis samzareulosagan. 1885 wels nikoloz go-mani ekaterine mavropulosagan yidulobs 187 kv/saJeni miwis nakveTs masze mdgomis erTsarTuliani xis saxliT (ass csa, f. i-5; an.1; saq. 44; f.142).

1890 wels n. m. gomans, romelic ukve tituliani mrCeveli gaxldaT, qalaqis sakrebulom qalaqis Tavis koianderis xelmoweriT, baTumis mesame sapolicio ubnis, nuries na-wilSi, ocdameSvide kvartalSi miumata 32 kv/saJeni miwis nakveTi. sainteresoa, rom am nakveTis mierTebis sakiTxi wa-moWrili aqvs nikolozis meuRles qeTevan gomans qmris mindobilobis safuZvelze. ase, rom nikoloz nikolozis Ze gomanis dedas erqva qeTevani (ass csa, f. i-7; an.1; saq. 92; f. 6).

nikoloz nikolozis Ze gomani iyo memamule Cernigovis guberniis qalaq Cernigovodan. 1931 wels mis mier Sevsebuli anketidan Cans, rom is daibada 1866 wels, aris erovnebiT rusi, garda mSobliuri enisa icis qarTuli, baTumSi cxovrobs mas Semdeg, rac aWara SemouerTda dedasamSoblos da saqarTve-los Tvlis meore samSoblod. aWaraSi cxovrebis xangrZlivo-bad uweria 52 weli (ass csa, f. r-562; an.1; saq.40; f.12). 1899 wlis dokumentiT ki irkveva, rom gomani gaxldaT marTlmadi-

121

debeli aRmsareblobis. mas odesaSi Seuswavlia mwignvelis (wignis Sekervis) xeloba (ass csa, f. i-9; an.1; saq.20; f.2).

n. n. gomanis meuRle iyo severina konstantines asuli merJeevska (fon. i-30; an.1; saq.13; f.68), kaTolikuri aRmsa-reblobis, rogorc Cans poloneli, romelzec daqorwinda 1888 wlis 5 maiss, erT-erTi mejvare misi Zma aleqsandre ni-kolozis Ze gomani iyo (fon. i-80; an.1; saq.1; f.337). am dros severina gaxldaT vasil pinaevis qvrivi, rogorc Cans misgan memkvidreobiT darCa miwis nakveTi, romelic mdebareobda smekalovisa da zRvis, dRevandeli rusTavelisa da 26 maisis quCebis kuTxeSi, samSobiaro saxlis gadmoRma mxares (fon. i-6; an.1; saq.63; f.39), mogvianebiT ki es miwis nakveTi, 1912 we-lamde valentina vasilis asul pinaevas ekuTvnoda (ass csa, f. i-6; an.1; saq.696; f.227)

1888 wlis 29 seqtembers maT SeeZinaT Svili nikolozi. nikoloz gomani meored daqorwinda 1915 wlis 1 ivliss

puSkinis saswavleblis maswavlebel elene giorgis asul stroevaze, marTlmadidebelze, romlisTvisac es gaxldaT pirveli qorwineba (ass csa, f. i-80; an.1; saq.117; f.165). mas damTavrebuli hqonda amierkavkasiis qalTa instituti. 1918 wlidan is gogolis dawyebiTi saswavleblis gamged iniSneba (SemdgomSi pirveli safexuris meeqvse rusuli skola). mas sacxovrebel misamarTad uweria amaRlebis quCa N31 (ass csa, f.r-144; an.1; s.1; f.173.)

1908 wlis dokumentis mixedviT gomans jerac saojaxo ganaTleba aqvs. mogvianebiT ki, araugvianes 1912 wlisa, ode-saSi da moskovSi Seuswavlia xelgarjiloba ostatebTan, ase-ve saolqo inspeqtor SenevTan. damTavrebuli qonda n. mo-Calkinis grafikuli xelovnebis saswavlebeli (ass csa, f. i-9; an.1; saq.60; f.35). 1913 wels gaiara kavkasiis saswavlo olqis centralur pedagogiur muzeumTan arsebuli xelsaqmis kursebi muyaos damuSavebis specialobiT (ass csa, f. i-27; an.1; saq.3; f.86).

nikoloz gomanis moRvaweobis mTavari asparezi, rogorc aRvniSneT mainc samuzeumo saqme iyo. sainteresoa, rom 1893 wels zugdidis saqalaqo saswavleblis inspeqtori atyobi-nebs k. maWavarians, rom mas muzeumisaTvis ugzavnis sxva-

122

dasxva qveynis 48 Zvel monetas. aqedanac Cans, rom saswavleblis muzeums ukve sakmaod hqonda saxeli moxveWi-li saqarTvelos masStabiT da isic TvalnaTelia, Tu raoden muSaobas eweodnen muzeumis mesveurebi eqsponatebis mosazi-dad da Sesavsebad. rogorc irkveva saqalaqo dawyebiT saswavlebelSi muzeumi 1890 wels ukve arsebobda, rac dasturdeba mis fondSi daculi saswavleblis muzeumis megzuriT, muzeumis xelmZRvaneli i. e. celovalnikovi iyo. megzuri baTumSi maxaraZis stambaSia dabeWdili (ass csa, f. i-9; an.1; saq. 21; f. 3-12). gomani samsaxurs iwyebs baTumis dawyebiT saqalaqo vaJTa saswavlebelSi xelgarjilobis maswavleblad, sadac aseve moRvaweobdnen cnobili baTume-

lebi: kostantine maWavariani, Teofane jayeli da eqvTime berZeniSvili. am saswavlebelSi igi 1893-1906 wlebSi muSa-obda. 1899 wels saswavlebeli gadakeTda baTumis eqvsklasi-an saqalaqo saswavleblad. 1906 wlis 1 dekembers nikoloz gomani dainiSna baTumSi arsebuli dawyebiTi saswavleblebis xelsaqmisa da mwignvelis (wignis Sekervis) xelobis maswavleblad.

saqalaqo saswavlebelTa inspeqtori maWavariani 1908 wlis, kavkasiis saswavlo olqis meurvisadmi miweril moxsene-baSi wers, rom saswavlebelSi dafuZnda saxelosno, romelsac uxelmZRvanelebda amave saswavleblis yofili xelsaqmis maswavlebeli da saskolo muzeumis damaarsebeli nikoloz gomani (ass csa, f. i-9; an.1; saq. 48; f. 45). gubernatoris weri-lidan irkveva, rom 1908 wels baTumSi ori saganmanaTleblo sazogadoeba arsebobda, erTi-erTi maTgani iyo `saxalxo universiteti~, sadac saRamos kursebze leqcias kiTxulobda nikoloz gomani (ass csa, f. i-1; an.1; saq. 401; f. 4).

1909 wlidan 1913 wlamde nikoloz gomani iyo saqalaqo 6 klasiani saswavleblis (gorgilaZisa da vaJa-fSavelas quCe-bis kveTaSi arsebuli yofili kolejis Senoba) muzeumis gamge da xelgarjilobis maswavlebeli. vinaidan mas dapire-buli wliuri 600 maneTis nacvlad aZlevdnen 300 maneTs, is 1913 wels saswavleblis inspeqtors, maWavarians, sTxovs ga-anTavisuflos am Tanamdebobebidan (ass csa, f .i-9; an.1; saq.60; f.2), Tumca am periodSi gomans sxva ufro mniSvnelo-

123

vani Tanamdebobac eWira. 1908 wlis ianvarSi saqalaqo saswavlebelTa Sromis maswavleblis nikoloz gomanis inici-ativiT iqna dafuZnebuli qalaqis dawyebiTi saswavleblebi-saTvis sabavSvo muzeumi. qalaqis saTaTbiros 1908 wlis 19 martis sxdomaze ixileboda swored muzeumis sakiTxi, warmo-gidgenT dokuments: `baTumis saqalaqo saTaTbirom 28 xmosnis SemadgenlobiT, erTxmad moiwona finansuri komi-siis da mmarTvelobis daskvna survilisa da SesaZleblo-bis Sesaxeb, saqalaqo dawyebiTi saswavleblebisaTvis, puSkinis saqalaqo dawyebiT saswavlebelSi (puSkinis saswavlebeli mdebareobda voznesenskis, dRevandeli meli-

qiSvilis, N 31- Si, yofili vendispanseris teritoriaze. sa-interesoa, rom im periodSic saswavleblamde iq saavadmyo-fo iyo ganTavsebuli) sabavSvo muzeumis Seqmnis Sesaxeb, Semdegi ganyofilebebiT: zoologiis, botanikis, minera-logiis da a.S. patara zoologiuri baRiTa da akvariumiT, terariumiTa da vivariumiT, cxovelTa sicocxleze dakvirvebisaTvis. aRniSuli muzeumis pirveladi aRWurvilobisaTvis gamoiyo 200 maneTi. muzeumis momwyo-bi gomani pirveli erTi weli imuSavebs usasyidlod.~ (ass csa, f .i-7; an.1; saq.476; f.24).

1909 wlis martidan kavkasiis saswavlo olqis mzrunvelis gankargulebiT gomani iniSneba baTumis eqvsklasian saswavlebelTan arsebuli muzeumisa da saxelosnos gamged. is amave dros aswavlida xelsaqmes berZnul dawyebiT da sa-xelosno saswavleblebSic.

1910 wlis 9 maiss siviwrovis gamo muzeumi gadatanil iqna qalaqis mmarTvelobis Senobis pirvel sarTulze, erT oTaxSi, saxalxo biblioTekasTan. muzeumisaTvis gamoyofi-li mizeruli Tanxa ar iyo sakmarisi, magram mmarTveloba kma-yofilebiT aRniSnavda, rom gomani aRmoCnda Tavisi saqmis mcodne da misi saqmisadmi gulisxmieri damokidebulebis wyalobiT muzeumis muSaoba sruliad damakmayofilebeliao. muzeumis damTvalierebelTa wignSi quTaisis saxazino pala-tis mmarTveli sobrievski wers sanimuSo wesrigze, eqspona-tebis Senaxvasa da koleqciis SerCevaze, miuTiTebs imaze, rom es saqme mcodne, gamocdili, gulisxmieri da rac mTava-ria Tavisi saqmis moyvaruli adamianis xelSia. miuxedavad

124

imisa, rom muzeumi axaldabadebulia, is mniSvnelovan rols asrulebs ara marto maswavlebelTa da moswavleTa sa-xelmZRvanelod, aramed turistebisTvisac, romelTac awvdis baTumis regionis Sesaxeb mdidar istoriul masalas.

warmogidgenT muzeumis programas: 1. fauna; 2. flora; 3. mineralogia, geologia da

fesvmcodneoba; 4. fizika-geografiuli; 5. sasoflo-same-urneo da samrewvelo, 6. eTnografiuli,

7. istoriul - arqeologiuri; 8. saerTo saganmanaTleblo da mxatvruli ganyofileba; 9. municipaluri ganyofileba~ (ass csa, f.i-7; an.1; saq.524; f.7).

baTumis qalaqis saTaTbiros 1912 wlis 2 Tebervlis sxdo-maze moismines muzeumis gamgis n. gomanis moxseneba quTaisis saxelmwifo palatis mmarTvelis a.s. sobrievskis Semowiru-lobis Sesaxeb, aseve gomanis mowodebiT Semowirul nivTTa sia, friad Rirebuli Semowiruloba muzeumisaTvis. erTxmad gadawyvites miiRon Semowiruloba da SemomwirvelT gadau-xadon madloba (ass csa, f .i-7; an.1; saq.513; f.6).

1912 wlis 15 oqtombris saTaTbiros sxdomam 34 xmosnis SemadgenlobiT erTxmad moiwona da daamtkica qalaqisTavis ivane andronikaSvilis winadadeba baTumis bavSvTa saswavlo muzeumis baTumis saqalaqo muzeumad gadakeTebis Sesaxeb. irkveva, rom nikoloz gomans sabavSvo muzeumis gamged 1908 wlidan 1910 wlamde unda emuSava xelfasis gareSe, 1910 w-dan 1913 wlamde 200 maneTad da 1913 wlidan 500 maneTad. qalaqis saTaTbirom imisaTvis, rom gomans mTeli yuradReba qalaqis muzeumisaTvis daeTmo, is gaanTavisufla puSkinis saswavleblis Sromis maswavleblis, aseve saswavleblis mu-zeumis xelmZRvanelis postidan 1913 wlis 1 ianvridan da amave periodidan mas eniSneba gasamrjelo 500 maneTis odeno-biT (ass csa, f.i-6; an.1; saq.8; f.303). 1921 wlamde nikoloz go-mani muzeumis erTad erTi TanamSromeli iyo.

1914 wels baTumis puSkinis dawyebiTi saswavleblis mmarTvelis irakli Rlontis samxedro samsaxurSi gawvevis gamo saswavleblis xelmZRvanelad dainiSna nikoloz gomani (ass csa, f.i-6; an.1; saq.764; f.22). saTaTbiro 1914 wlisTvis gegmavda muzeumisTvis dafinansebis gazrdas, aseve Senobis

125

gafarToebas. amisTvis igegmeboda qarTuli saswavleblis sami oTaxis gamoTavisufleba muzeumisaTvis (saTaTbiros SenobaSi), xolo saswavleblisaTvis axali Senobis moZieba.

1918 wels sergei mesxi ayenebda winadadebas gomanisaTvis xelfasis Tviuri 188 maneTidan 250 maneTamde gazrdaze. sa-TaTbirom 1918 wlis 25 oqtombris dadgenilebiT mas dau-niSna momatebuli jamagiri (ass csa, f.i-6; an.1; saq.764; f.243).

1921 wlis 4 Tebervlis sxdomaze, sainteresoa, rom blankze qalaqis Tavis nacvlad qalaqis mouravi weria, etyo-ba damoukideblobis periodSi garkveuli enobrivi transformacia ganicada saxeloebma da ufro erovnuli gaxda. sxdomas qalaqis mouravi anjafariZe Tavmjdomare-obda, am sxdomaze ganixiles baTumis meore qarTul saswavlebelSi bambukis saxelosnos gaxsnis sakiTxi, sadac maswavleblad moiwvies guguSvili, xolo nikoloz gomans, etyoba saerTo koordinaciisTvis gamouyves 45 000 maneTi avansad (ass csa, f.i-7; an.1; saq.751; f.18).

1919 wlis 1 martidan nikoloz gomanis Svili, aseve niko-lozi, sakuTari nebiT tovebs baTumis saavadmyofos ze-damxedvelis TanaSemwis Tanamdebobas (ass csa, f i-6; an.1; saq.764; f.277). igi 1921 wels iwyebs muSaobas mamis Tana-Semwed muzeumSi (ass csa, f. r-9; an.2; s.2; f.58), sadac man gardacvalebamde, 1926 wlamde imuSava (ass csa, f. r-10; an.1; s.38; f.138). misi meuRle savaraudod iyo, mariam gomani.

1924 wels gomani iniSneba baTumis bavSvTa saxlSi, mogvia-nebiT ki qalTa pedagogiur teqnikumSi Sromis maswavleblad. is iyo dasavleT kavkasiis Savi zRvispireTis mxareTmcodne-obis moRvaweTa meore yrilobis sagamofeno komitetis wevri (ass csa, f.r-562; an.1; saq.10; f.1), agreTve aWarstanis sa-mecniero-mxareTmcodneobis biuros kolegiis wevri (ass csa, f.r-562; an.1; saq.40; f.10).

1924 wlidan muzeumi gadaakeTes aWaris mxareTmcodneo-bis muzeumad, da misi Seucvleli xelmZRvaneli 1936 wlamde sworedac nikoloz gomani gaxldaT, xolo 1936 wlis martSi muzeumis direqtorad ukve moixsenieba n. niJaraZe (ass csa, f .r-838; an.1; saq.2; f.9).

126

aWarstanis mxaredmcodneobis muzeumSi ocdaxuTi wlis ganmavlobaSi nayofieri muSaobisaTvis 1935 wels muzeumis direqtori, nikoloz gomani jildovdeba cak-is sapatio si-geliT da igzavneba samkurnalod saxelmwifos xarjze, risTvisac gamoiyo 1000 maneTi. sapensio asakidan gamomdina-re is apirebda samsaxuris datovebas, amitomac saxalxo komi-sariats daevala misTvis personaluri pensiis daniSvna (ass csa, f .r-562; an.1; saq.21; f.86).

rogorc dokumentebidan irkveva, nikoloz nikolozis Ze gomani marTlacda gamorCeuli iyo Tavisi profesionalizmi-Ta da saqmisadmi erTgulebiT, man udidesi Sroma da energia Cado aWaraSi samuzeumo saqmisTvis safuZvlis Cayris, Camo-yalibebisa da ganviTarebis sapatio saqmeSi, eweoda uwyvet pedagogiur saqmianobas da iyo marTlacda Cveni qveynis Rirseuli Svili.

gamoyenebuli saarqivo masalebi: 1. asscsa, fondi i-5; anaw. 1; saq. 7, 8, 10, 44; 2. asscsa, fondi i-9; anaw. 1; saq. 12, 20, 21, 48, 60; 3. asscsa, fondi i-7; anaw. 1; saq. 92, 476, 513, 524; 4. asscsa, fondi i-30; anaw. 1; saq. 13; 5. asscsa, fondi i-27; anaw. 1; saq. 3; 6. asscsa, fondi i-23; anaw. 1; saq. 5; 7. asscsa, fondi i-1; anaw. 1; saq. 401; 8. asscsa, fondi i-80; anaw. 1; saq. 1, 117; 9. asscsa, fondi i-; anaw. 1; saq. 8, 63, 696, 751, 764; 10. asscsa, fondi r-562; anaw. 1; saq. 10, 21, 40; 11. asscsa, fondi r-144; anaw. 1; saq. 1; 12. asscsa, fondi r-9; anaw. 2; saq. 9; 13. asscsa, fondi r-10; anaw. 1; saq. 38; 14. asscsa, fondi r-838; anaw. 1; saq. 2; 15. guram SaraZe, `baTumis istoria~, baTumi. 2007.

127

Fridon Kardava Nino Gogitidze Mzia Surmanidze

Some issues of Nikoloz Gomani’s activity Summary

In article is discussed biography of N.N. Gomani, his work in the

context of museum development in Ajara.

128

nino ZnelaZe

berZnuli skolebi aWaraSi da berZnuli enis

swavlebis Taviseburebebi

`jarisa da baTumis marTlmadidebeli mosaxleobis su-

lieri moTxovnilebebis dasakmayofileblad mxolod erTi, wminda nikolozis saxelobis berZnuli taZari iyo, romlis mSenebloba 1871 wels dasrulda, masTan samrevlo skola moqmedebda - erTaderTi saswavlo dawesebuleba baTumSi~ - werda Stabs-kapitani t. t. stefanovi 1878 wels Tavis isto-riul narkvevSi, romelic rusuli jarebis baTumSi Sesvlas exeboda (Стефанов, 1906:106). regionSi ar iyo arcerTi sa-xelmwifo skola. a. frenkeli aRniSnavs, rom ruseTis imperi-asTan SeerTebamde baTumSi moqmedi erTaderTi, e.w. `evropu-

li skola~, 1861 wels daarsebuli berZnuli skola iyo. sko-la berZnuli taZris gverdiT mdebareobda, swavleba berZnul enaze, berZnuli programiT mimdinareobda. baTumis pristav Jurulis 1879 wlis angariSis mixedviT skolaSi, ro-melsac berZnuli taZris mRvdeli xelmZRvanelobda da ro-melic 2 oTaxSi iyo ganlagebuli, 40 moswavle swavlobda, erTaderT maswavlebels ki honorars SeZlebuli mSoblebi uxdidnen (Френкель, 1879:85; Месхи, 1906:589; Вейденбаум, 1901:101).

`qalaqis erTaderTi saswavlo dawesebuleba~ nawilia Sa-vizRvispireTis berZnulenovani ganaTlebis sistemis isto-

riisa, romelic ganviTarebas me-19 s Suaxanebis osmaleTis imperiaSi iwyebs, roca tanzimatis periodis reformebma xe-li Seuwyo imperiis eTnokonfesiuri umciresobis emansipa-cias. pontoeli berZnebi, iseve rogorc anatoliis sxva berZnuli jgufebi, agrZelebdnen urTierTobas saberZneT-Tan, saidanac CamohyavdaT maswavleblebi, CamohqondaT sa-xelmZRvaneloebi, saganmanaTleblo programebi. 1878 wels trapizonis vilaeTSi 50 dawyebiTi (progimnazia) da 6 saSua-

lo (gimnazia) skola iyo. me-19 saukunis bolosaTvis yvela

129

mrevls Tavisi skola hqonda, sul 95, da aq mamakacTa 18% da qalTa 6% swavlobda (Попов, 2010:109).

me-19 saukunis dasawyisidan iwyeba pontoeli berZnebis ruseTis imperiis sazRvrebSi dasaxlebis procesi. saqarTve-

los teritoriaze jer kidev 1763 wels mefe erekle II mowve-

viT berZeni memTamadneebis 800 ojaxi Camosaxlda. 1810-1840 ww saberZneTis erovnul-ganmaTavisuflebeli revoluciisa da ruseT-TurqeTis omis (1828-1829 ww) Semdeg pontoeli berZnebis pirveli nakadi gamoCnda aRmosavleT saqarTvelo-

Si. yirimis omis Semdeg 1856-1866 ww 6000 pontoeli berZeni Casaxlda CrdiloeT kavkasiasa da amierkavkasiaSi (saqarTve-

loSi - walkis raionSi). pontoelebis Camosaxlebam masobri-

vi xasiaTi (17 000 suli) miiRo 1878-1884 wlebSi ruseT-TurqeTis omis (1877-1878 ww) Semdeg (saqarTveloSi - soxumi-sa da baTumis raionebi).

berZnuli sazogadoebis kulturulma da sulierma cxovrebam ganapiroba erovnuli Rirebulebebis SenarCuneba ucxo miwaze. TiTqmis yvela did sofelSi, sadac berZnebi cxovrobdnen, moqmedebda skolebi da kulturul-saqvel-moqmedo sazogadoebebi. berZnuli, rogorc ucxo ena, iswavleboda ruseTis imperiis im regionebis skolebSi, sa-dac pontoeli berZnebis didi jgufebi cxovrobda. sazoga-doebriv sawyisebze ixsneboda skolebi, sadac Tavdapirve-lad berZnul enas trapizonis mosamzadebeli skolis kursdamTavrebulebi aswavlidnen. 1917 wels berZenTa Tbi-lisisa da taganrogis yrilobebze daisva berZnuli skole-bis nacionalizaciisa da reorganizaciis sakiTxi, damtkicda aucilebeli Svidwliani sistema (pirveli 2 weli dimotikize, 5 - kaTarevusaze). saxelmZRvaneloebi saberZneTidan Ca-mohqondaT. 1919 wlisaTvis 148 skola moqmedebda, aqedan sa-qarTveloSi Tbilisis guberniaSi (berZeni erovnebis mo-

saxleoba - 50306 suli) 24 skola 29 maswavlebliT, quTaisis guberniaSi (berZeni erovnebis mosaxleoba - 20095 suli) 18 skola 25 maswavlebliT, xolo baTumis olqSi (berZeni erovnebis mosaxleoba - 7469 suli) 2 skola 8 maswavlebliT.

130

1926 wlidan swavleba ruseTis federaciis ganaTlebis sa-xalxo komisris gadawyvetilebiT mxolod dimotikize mimdinareobda. gamoica saxelmZRvaneloebi donis rosto-vis, mariupolisa da kievis tipografiebSi. 1928 wels sa-

qarTveloSi 106 berZnuli skola moqmedebda (Читлов, 2000:282-292, 298). pedagogiuri kadrebis mosamzadeblad berZnuli saswavleblebis bazaze 30-ian wlebSi krasnodarSi, donis rostovsa da soxumSi Seiqmna berZnuli pedagogiuri teqnikumebi.

baTumSi, rogorc zemoT aRiniSna, 1878 wlamde mxolod erTi (berZnuli) skola moqmedebda. skola, romlis daarse-bis nebarTva osmaleTis mTavrobisagan trapizonis mitro-

politis SuamdgomlobiT 1956 wels miiRes, 60-ian wlebSi amoqmedda (1861 (komaxiZe, 1989:10), 1963 (Λουκασβίλι, 2014:40) an 1966 w40). dawyebiTi skola oTxwliani iyo. ioanis kalfoRlus monacemebiT berZnuli skolis pirveli maswavlebeli elevTerios keoseoRlu iyo, romelic 1865 wlis xanZris Se-degad ganadgurebuli skolis aRdgenamde bavSvebs sakuTar saxlSi amecadinebda (Λουκασβίλι, 2014:42). baTumis ruseTis imperiis SemadgenlobaSi Sesvlis Semdeg, berZeni mosaxleo-bis swrafma zrdam gamoiwvia skolis gafarToeba, is Svidwledad gadakeTda, romelTanac sabavSvo baRi da qalTa saswavlebeli (1893 w.) moqmedebda. am skolaSi aqiles di-mitriadi, grigoris qsinopulo da sxva pedagogebi aswavlidnen. ucxo enad iswavleboda franguli. skolis kursdamTavrebulebi swavlas trapizonis saswavlebelSi (φροντιστήριο) agrZelebdnen. 1886 wlidan imperator aleqsan-

dre III brZanebiT baTums porto frankos statusi moexsna, gaauqmes franguli enis swavleba da SemoiRes rusuli enis aucilebeli swavleba. berZnuli skola isev xuTwliani gaxda. direqtori rusuli enis specialisti aqiles metaqsa iyo, romelic am Tanamdebobaze savvulidim Secvala. 1883 wels berZnuli skolisaTvis gamoiyo miwis nakveTi, sadac 40 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 2, mimowera da oqmebi 1886-1887 ww, gv. 6

131

berZnulma diasporam aaSena erTsarTuliani qvis Senoba sko-lisaTvis. giorgi mixailidis, giorgi mavropulosa da gi-orgi pistofidis ZalisxmeviT meore berZnuli skola ga-ixsna. berZnuli skolis kedlebi moxatuli iyo saberZneTis ganmaTavisuflebeli revoluciis epoqis motivebze Seqmni-li scenebiT, romlebic 1918 wels Turqebma SeaTeTres. vaJTa skolas xelmZRvanelobda Teodor gramatikopulo, qalTa skolas ki - amalia burovili («Батуми», 1998:4; Mourativdou, 1992:109).

XIX s 80-ian wlebSi moqmedebs berZnuli sazogadoebrivi saswavlebeli, romelic mdebareobda berZnul quCaze (amJa-

mad farnavaz mefis q.). saintereso informaciaa daculi 1886 wlis 20 agvistoTi daTariRebuli berZnuli saswavleblis sameTvalyureo komitetis wevrebis dadgenilebaSi: baTumis berZnul mosaxleobaSi ganaTlebis gavrcelebis mizniT ba-

TumSi 1866 wlidan arsebuli berZnuli saswavlebeli gada-keTdes orklasian seminariad, saqalaqo sazogadoebriv saswavleblad xuTwliani kursebiT; axali saswavleblis programa gauTanabrdes imperiaSi arsebuli mesame katego-

riis saswavleblebs. saxelmwifo - rusuli - ena iswavlebo-des yovel klasSi swavlebis meore wlidan; Sedges axali saswavlo gegma, sadac gaTvaliswinebuli iqneba baTumis berZnuli mosaxleobis moTxovnebi da waredginos dasamtki-ceblad saswavlo xelmZRvanelobas; saswavleblis konti-genti ganisazRvros 150 wevriT orive sqesisaTvis, xuTi maswavlebliT, erTi zedamxedveliT, romelic amave dros rusuli enis maswavlebelia. yvela ganyofilebisaTvis iqneba saRvTo rjulis erTi maswavlebeli; aRiZras Suamdgomloba saswavlo organoebSi dasamtkiceblad, raTa swavla daiwyos pirvel seqtembers41.

berZnuli saswavleblis zedamxedvelad iniSneba ioa-

nis/ianis saulidisi, romelsac imave wlis 22 agvistos sa-xalxo skolebis inspeqtori sTavazobs, saswavleblis

41 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 2, mimowera da oqmebi 1886-1887 ww, gv. 6

132

programis Sedgenis dros isargeblos misi umaRlesobis mier 1872 wlis 3 maiss damtkicebuli orsafexuriani saswavle-blebisaTvis damtkicebuli nimuSiT.

sainteresoa 1886 wlis 13 dekemberiT daTariRebuli sta-tistikuri cnobari saswavleblis piradi Semadgenlobisa da moswavleebis Sesaxeb informaciiT42. moswavleTa saerTo ra-

odenoba – 118, maT Soris 77 vaJi da 41 gogona. pirvel jgufSi registrirebulia 43, meoreSi – 32, mesameSi – 22, meoTxeSi ki 21 moswavle. sarwmunoebiT marTlmadidebelia 118, erovne-biT 117 berZeni da 1 qarTveli yofila.

saswavlebeli gaxsnila 1886 wels, kerZo saxlSi. saswavleblis biblioTekaSi iyo 180 dasaxelebis 210 tomi wigni, saerTo RirebulebiT - 600 maneTi. saswavleblis Se-naxva jdeba 2350 rubli, Semowirulobebidan miuRiaT 800 rubli; xolo swavlis qirisgan - 600 rubli.

1886 wlis 1 noembrisaTvis saswavlebelSi aswavlidnen Semdegi pedagogebi (sia Sedgenilia saswavleblis ze-

damxedvelis mier43): 1. saulidi ivane konstantines Ze. 31 wlis, dabadebuli

1856 wlis 27 ianvars. aqvs maswavleblis diplomi. 1886 wlis 1 seqtembridan aris saswavleblis zedamxedveli (safuZveli: saxalxo skolebis direqciis 1886 wlis 18 agvistos №1034 gankarguleba). meuRle enrietta, baTumeli ioane iosifidis qaliSvili. Svilebi ar hyavT. anazRaureba – 800 rubli.

2. sinaros triandafil ioanes Ze, 35 wlis. daibada 1852 wlis 25 marts. aqvs berZnuli enis maswavleblis diplomi. berZnul skolaSi maswavlebelia 1886 wlis 1 seqtembridan. daojaxebulia. meuRle sofi, mRvdel apostolos qaliSvili. hyavT erTi vaJi – Teodori. anazRaureba – 600 rubli.

42aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 2, mimowera da oqmebi 1886-1887 ww, gv. 22-22a 43aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 2, mimowera da oqmebi 1886-1887 ww, gv. 24

133

3. kakulidi kakuli giorgis Ze, 20 wlis. daibada 1867 wlis 17 marts. foTis mcxovrebi. aqvs kursebis damadastu-

rebeli diplomi. berZnuli skolis maswavlebelia 1886 wlis 1 seqtembridan. anazRaureba 300 rubli, ucolSvilo

4. kefala vasiliki panaiotis asuli, 21 wlis. daibada 1865 wlis oqtomberSi, TurqeTis qveSevrdomi. berZnuli skolis maswavlebelia 1886 wlis 1 seqtembridan. aqvs aTenis qalTa gimnaziis kursebis damamTavrebeli diplomi, maswav-leblis CiniT. anazRaureba 300 rubli, gauTxovari (mogvia-nebiT, fondSi daculi mimoweridan Cans, is ar iyo Tanaxma emuSava am anazRaurebiT da saswavleblis sameTvalyureo komitetma is Caanacvla Tbilisis qalTa gimnaziis kursdamTavrebuliT elene maqsimes as. aleqsandrovaTi. №2514 weriliT komiteti iTxovs mis damtkicebas qalTa ganyofilebis gamged, aseve yovel klasSi rusuli enis maswavleblad daniSvnas44).

1890 wels berZnul saswavlebelSi swavlobda 20 qali da 70 vaJi.

XIX s bolos baTumSi moqmedebs vaJTa orklasiani saswavlebeli (zedamxedveli – f. gramatikopulo), saRvTo sjulis maswavleblebi mRvdlebi konstantine candekovi da matvei (maTeos) manosi, maswavleblebi – f. gramatikopulo, d. vaianidi, g. kerafulidi. moqmedebda samrevlo skola gogone-bisTvis. saRvTo sjulis maswavleblebi konstantine candeko-vi (mmarTveli), mRvdeli matvei (maTeos) manosi, berZnuli eni-sa da xelsaqmis maswavlebeli marta kornelzeni, rusuli eni-sa da ariTmetikis maswavlebeli ekaterina vretu.

aWaris ar centralur saxelmwifo arqivSi daculi 90-ia-ni wlebis dokumentaciidan Cans, rom berZnul enas TandaTan anacvleben rusuli eniT. magaliTad sakmarisia moviyvanoT berZnuli skolis sameTvalyureo komitetis saxelze miRe-buli kavkasiis saswavlo olqis saxalxo skolebis direqto-

44aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 2, mimowera da oqmebi 1886-1887 ww, gv. 52

134

ris werili (1892 wlis 19 noemberi. werili № 2032)45, sadac is aRniSnavs, rom enebis swavlebis saaTebis ganawileba (32 saa-Ti berZnuli enisaTvis da 24 saaTi rusuli enisaTvis) araa marTebuli da ar Seesabameba mozardi Taobis saWiroebebs, romlebmac, rogorc ruseTis imperiis qveSevrdomebma, ru-suli mSobliur enaze ukeT unda icodnen. direqtori iTxovs gakveTilebis axali ganrigis Sedgenas, sadac rusuli enis gakveTilebs daeTmoba 32, xolo berZnulisas - 12–18 saaTi. aseve iTxovs ariTmetikisa da saRvTo sjulis rusul enaze swavlebas. werilSi naxsenebia, rom berZnuli enis ori maswavleblis nacvlad sakmarisia dasaqmdes erTi, magram rusuli enis mcodne.

igive xasiaTis tendencia SeiniSneba direqtoris 1891 wlis 15 ianvriT daTariRebul №82 werilSi46, sadac saubaria saswavleblis berZnuli enis maswavleblebze, xarlampi di-mitrisissa da ioanis kusisze, romlebsac samsaxuris Se-narCunebas ruseTis qveSevrdomobis miRebis pirobiT sTava-zobs. winaaRmdeg SemTxvevaSi, isini valdebuli iqnebian da-tovon samsaxuri saswavlebelSi. amasTanave, saswavleblis administraciisagan iTxovs, Tadarigi daiWiron, rom samo-mavlod ucxoelebi ar iyvnen daSvebulni maswavleblad, Tundac droebiT.

baTumis berZnuli saswavlebeli SeumowmebiaT 1898 wlis 7 noembers47. mocemulia Semowmebis Sedegebi, kerZod: siis mi-xedviT iricxeboda 114 moswavle, maT Soris pirvel ganyofi-

lebaSi – 51, meoreSi – 17, mesameSi – 28, meoTxeSi – 14, mexuTe-

Si – 4. Semowmebis droisaTvis saswavlebelSi yofila 108 mo-wavle.

45aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fberondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 3, mimowera da oqmebi, gv. 4,4a 46aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 3, mimowera da oqmebi, gv. 8-8a 47aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 3, mimowera da oqmebi, gv. 20-21

135

saimperatoro ekonomikuri sazogadoebis statistikuri komisiis mier baTumis berZnul saswavlebelze Sevsebuli blankidan irkveva, rom saswavlebeli daarsebula 1886 wels. am droisaTvis baTumSi yofila qarTuli skola, somxuri dawyebiTi skola, rusuli skola, berZnuli samrevlo (qalTa) saswavlebeli48.

berZnuli saswavleblis agebaze daxarjula 16 000 rubli. igi baTumis berZnuli sazogadoebis SemowirulobebiT age-bula. saswavlebelma 1894 wlisaTvis moswavleTa saWiroeba-

ze daxarja 2150 rubli; dazRvevaze – 44 rubli; gaTboba–ga-

naTebaze – 60 rubli; momsaxureobasa da sisufTavis dacvaze – 120 rubli; avejsa da saklaso mowyobilobebze – 60 rubli; wignebsa da saswavlo saSualebebze – 16 rubli. saswavlebels am wlis monacemebiT saxelmwifosagan, qalaqisagan araferi miuRia, Tumca Cans, rom qalaqis Semosavlebidan mas hqonda miRebuli 500 rubli. statistikuri blankis me-10 punqtis `1894 wlis gadasaxadi~ gaswvriv aRniSnulia 670 rubli.

saswavlebelSi 1894 wlisaTvis iricxeboda 85 moswavle, maT Soris yvela vaJi, xolo 1895 wlis ianvarSi iricxeboda 91 vaJi. mSobliuri enis mixedviT 91–ve berZnulenovani iyo da yvela marTlmadidebeli. glexuri warmomavlobis - 80, xo-

lo 11 - vaWris ojaxidan. statistikuri cnobari Sevsebulia 1896 wlis 16 marts

(statistikuri cnobaris Sevsebaze pasuxismgebeli piri g. spirovi). misi Sevsebis droisaTvis saswavlebelSi 87 bavSvi swavlobda.

moswavleTa asakobrivi monacemebi

mosw.asaki 7 8 9 10 11 12 13 14 15 raodenoba 8 9 18 14 13 15 8 4 2

48 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 3, mimowera da oqmebi, gv. 24-26a

136

saswavlebelSi pirvel wels miuRiaT 14, meore wels – 25, mesame wels – 24, meoTxe wels – 18, mexuTe wels – 10 moswavle.

klasgareSe sakiTxavi saskolo biblioTeka moewyo 1886 wels, nebayofilobiTi Semowirulobebis xarjze. biblioTe-kis mowyobaze saswavlebelma daxarja 39 rubli. biblioTe-kiT sargeblobdnen moswavleebi, maswavleblebi da kursdam-

Tavrebulebic. gamowerili hqonda gazeTebi: `Черноморский вестник~ – maswavleblebis xarjiT, `Вестник воспитания~, kavka-

siis saswavlo olqis rwmunebulis gamocemuli cirkulari – saswavleblis xarjiT.

saswavlebliT sargeblobdnen sxva, maT Soris TurqeTis, soflebic. miTiTebulia, rom saswavlebelSi swavloben moswavleebi trapizonidan – 20, kerasunidan (giresuni) – 5, arxaSoridan – 3, yorolisTavidan – 3, surmenedan – 20, xolo santadan – 1 moswavle.

saswavlebelSi aswavlidnen simReras (aswavlida zedamxe-

veli didi dasvenebis dros), erT–erTi sagnad dasaxelebu-lia tanvarjiSi da maszec igive informaciaa. CamoTvlilia sxva sagnebi: xelosnoba, soflis meurneoba, mebaReoba. saswavlo weli iwyeboda 1 seqtembridan da grZeldeboda 30 maisamde, miReba xdeboda yovelwliurad.

daculia moswavleTa raodenobis Sesaxeb statistikuri cnobebi 1893/94, 1894/95 da 1895/96 saswavlo wlebis mixedviT. iqve miTiTebulia, rom 1893/94 sasw. wlisaTvis mocemulia mi-axloebiTi cifrebi.

sasw.w seqt. oqt. no-

em. de-kem.

ianv. Teb. mar. apr. mai-si

1893/94 81 76 76 76 74 70 70 65 61 1894/95 111 111 111 104 111 98 91 85 80

1895/96 98 65 80 91 85 91 91

137

1907 wlisaTvis saswavlebelSi aswavlidnen Semdegi maswavleblebi (1907 wlis 2 maisi №12 patakis danarTi, informacia mocemulia pirvel pirSi)49:

1. gramatikopulo feodor xristofores Ze. marTlma-didebeli ojaxis Svili. wodeba ar maqvs. maswavleblis valdebulebis keTilsindisieri SesrulebisTvis [gaurkveve-

lia] saqarTvelos saeparqio saswavleblebis sabWom 1892 wels damajildova bibliiT, xolo Semdgom 1892 wels – fu-ladi jildoTi 50 rublis odenobiT. vladikavkazis berZnu-li sazogadoebis dawyebiTi samrevlo skolis gamgis movale-obis keTilsindisieri SesrulebisTvis vladikavkazeli berZnebis mier dajildoebuli var saswavleblis gadawyve-

tilebiT: 1) 1895 wels vercxlis saaTiT, 2) 1898 wels vercxlis Cais serviziT, 3) 1906 wels oqros saaTiT. dabade-

bis TariRi 1867 wlis 8 ivnisi. berZnuli ganaTleba miviRe gi-

umuSxanis progimnaziaSi, xolo rusuli – yarsis saqalaqo saswavlebelSi, romlis saswavlo kursi 1885 wels da-vamTavre. imave saswavlebelSi movismine gakveTilebis swavlebis erTwliani kursi da Cavabare gamocdebi, 1886 wels miviRe orklasiani dawyebiTi samrevlo da saqalaqo saswavleblebis maswavleblis wodebis mowmoba. 1889 wlamde vmsaxurobdi soflis kerZo saswavlebelSi, xolo 1889 wlis seqtemberSi qarTuli saeparqio samaswavleblo sabWos mier daviniSne saeklesio–samrevlo skolis maswavleblad, 1904 wlis oqtomberSi [gaurkvevladaa] olqis saxalxo skolebis direqtorad. daviniSne vladikavkazis berZnebis erTklasia-

ni skolis gamged, xolo 1906 wlis seqtembridan aRniSnul saswavlebelSi vikaveb zedamxedvelis Tanamdebobas. samsaxu-ridan gaTavisuflebuli ar vyofilvar. daqorwinebuli var ardaganeli meSCanis qaliSvilze [saxeli]. gvyavs qaliSvili da vaJi, raime qoneba ar gamaCnia.

49 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 4, mimowera da oqmebi, gv. 15-15a

138

2. Sainovi dimitri vasilis Ze. vaWris Svili. marTlma-didebeli. jildoebi da fuladi saSualebebi ar gamaCnia. da-vibade 1885 wlis 5 ivliss. davamTavre quTaisi realuri saswavleblis kursi 1905 wels. maswavleblis wodeba ar maqvs. maswavleblad viricxebi 1906 wlis seqtembridan. da-qorwinebuli var. Svilebi ar gvyavs, sagvareulo qonebas ar vflob.

3. dimitri ivanes Ze voicidi. berZnuli enis maswavle-beli. ucxoeli. marTlmadidebeli. dabadebuli 1873 wlis 14 noembers. 1891 wels davamTavre pedagogiuri ganyofilebis kursi bulgareTis gimnaziaSi. kursis damTavrebisTanave da-vikave berZnulis maswavleblis Tanamdeboba bulgareTis berZnul skolebSi uwyvetad 1906 wlis maisamde. xolo 1906 wlis noembridan mikavia maswavleblis Tanamdeboba mocemul saswavleblebSi.

4. giorgi konstantines Ze karafulidi. [...] ucxoeli. marTlmadidebeli. dabadebuli 1865 wlis 22 aprils. da-

vasrule trapizonis gimnaziis kursi TurqeTSi [...] 1908 w. baTumSi gaixsna pirveli berZnuli saqalaqo dawye-

biTi saswavlebeli (misamarTi: dondukov-korsakovis (amJa-

mad k. gamsaxurdias) q. 37, gamge - anastas lazaridi). saswavleblis 4 ganyofilebaze swavlobda 8-dan 14 wlamde asakis 148 bavSvi.

1916 wels mocemulia saswavleblis pedagogTa Sesaxeb arsebuli statistikuri cnobebi50:

1. mRvdeli konstantine trifonis Ze candekovi (wm. ni-

kolozis saxelobis berZnuli taZris mRvdelmsaxuri 1896-1917 ww) aswavlida saRvTo sjuls. daumTavrebia erevnis sa-maswavleblo seminaria. anketis Semdegi punqtis kiTxvaa `aqvs Tu ara maswavleblobis mowmoba an gamocdileba~, sa-dac araferia miTiTebuli. marTlmadidebeli. daojaxebuli. zogadad Tanamdebobaze imyofeboda 1894 wlidan, xolo mi-

50 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: i-23, a. 1. baTumis berZnuli saqalaqo dawyebiTi orklasiani saswavlebeli, saqme 7, mimowera da oqmebi, gv. 50

139

TiTebul Tanamdebobaze iyo 1908 wlidan. Semdegi punqti iTvaliswinebs Tu ra jildoebi aqvs miRebuli – miRebis vada da bolos miRebuli jildo. aq miTiTebulia, rom igi flobda wm. annas ordens. xelfasi – 240 rubli.

2. maswavlebeli da gamge anastasi maqsimes Ze lazaridi aswavlida zogadsaganmanaTleblo sagnebs. daumTavrebia erevnis samaswavleblo seminaria. anketis punqtze `aqvs Tu ara maswavleblobis mowmoba an gamocdileba~, araferia mi-TiTebuli. marTlmadidebeli. daojaxebuli. zogadad Ta-namdebobaze imyofeboda 1900 wlidan, xolo miTiTebul Ta-

namdebobaze - 1908 wlidan. bolos miRebul jildoebSi miTi-Tebuli informacia ar ikiTxeba garkveviT. Cans, rom xelfass iRebda 980 rubls (miTiTebulia 800+180). arc binis grafaSi mocemuli informacia ar ikiTxeba garkveviT.

3. kilinkarova olga aleqsandres asuli da dimitria-di evgenia aqilevsis asuli. orive zogadsaganmanaTleblo sagnebs aswavlida. daumTavrebiaT Tbilisis mesame qalTa gimnazia. damTavrebuli aqvT 7 klasi. miTiTebulia, rom maswavleblis mowmoba aqvT. marTlmadideblebi. ojaxuri mdgomareobaSi aRniSnulia - `qaliSvili~ (Дев.). Tanamdeboba-

ze arian 1910 wlidan, xolo miTiTebul Tanamdebobaze - 1913 wlidan. jildoebis svetSi miTiTebulia cifrebi: 600 + 60 = 660. Cans, rom xelfasi 980 rubli iyo (miTiTebulia 800+180), binis qira - 200 rubli.

4. maswavlebeli konstantinidi stilian ilias Ze. aswavlida zogadsaganmanaTleblo sagnebs. daumTavrebia xo-nis samaswavleblo seminaria. anketis Semdegi punqtis kiTxvaa `aqvs Tu ara maswavleblobis mowmoba an gamocdile-ba~, sadac araferia miTiTebuli. mxolod tirea gasmuli. marTlmadidebeli. daojaxebuli. zogadad Tanamdebobaze imyofeboda 1908 wlidan, xolo miTiTebul Tanamdebobaze iyo 1911 wlidan. bolos miRebul jildoebSi miTiTebuli informacia ar ikiTxeba garkveviT. Cans, rom xelfass iRebda 980 rubls (miTiTebulia 800+180). arc binis grafaSi mocemu-li informacia ar ikiTxeba garkveviT.

140

baTumSi me-20 saukunis 20-ian wlebSi moqmedebs berZnuli skola (№6 berZnuli skola), romelic s. Saumianis (amJamad d. Tavdadebulis) quCaze mdebareobda (axlandeli andria pirvelwodebulis sax. skolis Senoba), sadac TurqeTidan ltolvili Zmebi kanonidebi aswavlian. berZnulsa da maTema-tikas aswavlian i. kidonidi, x. cacanidi, e. pilidi, d. gavri-

lidi, kesidi, qarTul enas - raJden CimakaZe. umcros klasebs aswavlis papandopulo. 1929 wlisaTvis skolaSi 279 vaJi da 213 gogona swavlobs. Tavdapirvelad skolis Senoba erTsarTuliani iyo, svetebiani verandiT ezos mxares, magram moswavleTa kontigentis zrdam (skola 1924 wels Svidwledad, xolo 1929 wels aTwledad gadakeTda) 30-ian wlebSi meore sarTulis damatebis aucilebloba gamoiwvia (tab.I, sur. 2-4; tab.II, sur. 1). gazeTi `sabWoTa aWaristanis~ 1934 wlis 5 agvistos nomerSi gamoqveynebuli S. caiSelis statiaSi ukve saSualo skoladaa moxsenebuli (caiSeli, 1934:V).

1921 wlis 5 ivliss gamovida sagangebo komisiis brZaneba uswavlelobis likvidaciisa da wera-kiTxvis skolebis gaxsnis Sesaxeb. qalTa saswavleblis SenobaSi berZnebisaTvis gaixsna wera-kiTxvis skola. berZnuli skolebi iyo axalSenSi, dagvaSi, aWyvasa da kvirikeSi.

axalSenis macxovris feriscvalebis taZari aSenda 1894 wels. taZris sakurTxeblad berZnebma moiwvies foTidan mRvdeli d. p. pistopulosi. taZris samreklo xis iyo, Teo-doros xurtidisma aCuqa taZars liTonis samreklo. 1893 wels (sxva monacemebiT 1884 an 1885 wels51) gaixsna samrevlo skola. pirveli maswavlebeli iyo mRvdeli d. p. pistopulo-si (warmoSobiT surmenadan, egzarxosma mas kurTxeva misca axalSenSi emsaxura). garda mRvdeli pistopulosisa, aq msa-

xurobdenen evstaTios makridisi xaji-iori, mRvdeli k. konstantinidisi da xristos tavridisi (Αγγελίδης, 1999:307). samklasian Senobas mogvianebiT sami saklaso oTaxi miaSenes, amoqmedda berZnuli xuTklasiani dawyebiTi skola. skolis 51 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: r-5, aRwera 1, saqme 200

141

pirveli gamge-maswavlebeli iyo ilia pistopulo, moRvawe-

obdnen pedagogebi: dimitri gramatikopulo, giorgi kakuli-di, konstantine antoniadi da sxvebi. skolaSi swavla fasiani iyo. maswavleblebs ganaTleba trapizonis gimnaziaSi hqondaT miRebuli. 1932 wels axalSenis dawyebiTi skola Svidwledad gadakeTda. 1938-39 wlebSi ki berZnuli da qarTuli skolebi qarTul Svidwlian, xolo 1940 wlidan sa-

Sualo skolad gadakeTda (tab.III, sur. 2-3). kvirikes wminda konstantinesa da elenes saxelobis

taZris Seneba daiwyes 1902 wels (1909 wels saxelmwifos mi-marTes daxmarebisTvis, vinaidan mSenebloba usaxsrobis ga-mo gaWianurda). msaxurebda mRvdeli i. n. calikofi. skolam moqmedeba daiwyo 1905 (191052) wels. swavleba warmoebda berZnulad. maswavleblebi trapizonidan hyavdaT mowveuli (arqivis 1928 w. masalebidan CvenTvis cnobilia pedagogebis gvarebi: a. pumpuridi, efremidi)(Αγγελίδης, 1999:311).

berZnuli skolebi aWyvaSi taZrebTan (wminda giorgis sa-

xelobis - 1890-91 ww da petre-pavles saxelobis - 1905) moqme-debda. pirveli maswavlebeli orive skolaSi mRvdeli f. n. papadopulosi iyo. aswavlida mSobliur enas, ariTmetikas, marTlweras, geografias, simReras (Αγγελίδης, 1999:305).

qobuleTis berZnul skolebTan dakavSirebiT saintere-

soa arqivSi daculi revizoris [revizoris vinaobis Sesaxeb Canaweri gakruli xeliTaa] 1921-22 wlebis angariSi. 1921-22 wlebSi qobuleTSi 13 skolaa 35 maswavlebliTa da 630 moswavliT, aqedan 3 berZnuli skolaa, romlebSic 152 moswavle swavlobs da 6 maswavlebeli aswavlis (fondi 5, oqmi 4, gv. 1). revizori angariSSi erT Tavs uTmobs sam berZnul sofels, romlebSic mosaxleobis umetesobas berZeni erovnebis moqalaqeebi Seadgens. soflebSi arsebuli mdgomareobis aRwerisas, revizori aRniSnavs, rom berZnebi

52 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: r-5, aRwera 1, saqme 200

142

qobuleTSi ruseT-TurqeTis omis Semdeg 1885 wels53 Camo-

vidnen trapizonis vilaeTidan da dasaxldnen sam sofelSi: dagvaSi, aWyvasa da kvirikeSi, romlebic daclili iyo TurqeTSi muhajirebad wasuli adgilobrivi mosaxleobisa-

gan (fondi 5, oqmi 4, gv. 2). 20-iani wlebis dasawyisSi bevrma berZenma, gansakuTrebiT ki imaT, vinc mniSvnelovani qoneba SeiZina, gadawyvita samSobloSi dabrunebuliyo, radganac komunistebis mosvliT maT religiur da sulier uflebebs da Tavisuflebas safrTxe daemuqreboda. berZnebis uku-migracias demografiuli cvlilebebi moyveboda. 1921 wlisTvis aWyvaSi 110 ojaxi cxovrobda, reviziis droisaTvis ki 50 iyo darCenili, romlebsac ar hqondaT gadawyvetili darCebodnen Tu dabrundebodnen samSobloSi.

revizoris angariSSi aRwerilia skolis Senoba-nagebobe-bi, romlebic mouwesrigebeli da mouvleli iyo im mizeziT, rom mosaxleobas istoriul samSobloSi surda dabruneba. mniSvnelovania informacia skolebis marTvis formis Sesa-xeb. maT Tavdapirvelad saeklesio organoebi marTavdnen da swavleba berZnul enaze mimdinareobda, rusuli da qarTuli enebi ar iswavleboda. mas Semdeg, rac skolebis marTva ga-naTlebis saministros xelSi gadavida, berZnuli enis saaTe-bis raodenoba Semcirda rusuli da qarTuli enebis saaTebis gazrdis xarjze. dagvaSi, sadac berZnul ojaxebTan erTad cxovrobdnen qarTuli ojaxebic, ar iyo qarTuli skola. re-

vizori angariSSi or gzas saxavs problemis gadasawyvetad: 1/ berZnul skolaSi qarTuli ganyofilebis gaxsnas da 2/ qarTuli enis maswavleblis mowvevas, radgan Tavad berZne-bic iTxoven saxelmwifo enis Seswavlas.

saangariSo wlisaTvis berZnul soflebSi 152 berZeni moswavlea da 6 berZeni maswavlebeli, aqedan CaqvSi - 17 moswavle, dagvaSi - 65 moswavle da 3 maswavlebeli, aWyvaSi - 35 moswavle da 2 maswavlebeli, kvirikeSi - 35 moswavle da 1 maswavlebeli. dagvaSi 4 seqciaa 65 moswavliT, romelTagan 53 s. tabaRuas berZnebis dagvaSi Casaxlebis dasawyisad 1881 weli aqvs miTiTebuli: С. Табагуа, Колхоз села Дагва (исторический очерк), изд. `Сабчота Аджара», Батуми, 1982, с. 7

143

37 gogona da 28 vaJia. kvirikeSi 3 seqciaa. Caqvis skola 2 - rusuli da qarTuli ganyofilebebisagan Sedgeboda, swavlobda 13 qarTveli, 17 berZeni da 18 rusi erovnebis moswavle. samwuxarod, araa aRniSnuli konkretulad romel seqtorze swavlobdnen berZeni erovnebis bavSvebi (Λουκασβίλι, 2008:145-150).

Cvens xelTaa arqivSi daculi masala, romelic asaxavs ba-Tumis berZnuli skolebis gamgis x. cacanidis mier 1928 wlis maisSi aWaris berZnul skolebSi Catarebuli reviziis Sede-

gebs54. angariSi TariRdeba 1928 wlis 3 ivnisiT. am droi-saTvis 4 berZnuli (kvirike, dagva, aWyva, axalSeni) skola da qarTul skolebTan moqmedi 3 ganyofilebaa (aWyva, qobule-Ti, Caqvi).

mimdinare saswavlo wlisaTvis skolebSi muSaobs 18 maswavlebeli, maTgan oTxi - qarTul enas aswavlis, 2 - ru-sul enas, xolo berZnuli enis maswavleblebi ganaTlebis cenzisa da gamocdilebis mixedviT Semdegnairad nawildebi-

an: pedagogiuri gamocdilebiTa da ganaTlebiT - 6, saSualo gamocdilebiTa da ganaTlebiT - 4, saSualo gamocdilebiTa da arasruli ganaTlebiT - 1, dabali gamocdilebiTa da saojaxo ganaTlebiT - 3.

skolebi muSaoben aWarisTvis SemuSavebuli berZnulad Targmnili programebis mixedviT. swavlebis meTodebi, yo-velTvis araa damakmayofilebeli, magram maswavleblebi moswavleebisadmi momTxovni arian. maswavleblis datvirTva kviraSi 24 saaTze naklebi araa, aris skolebi, sadac kviraSi 29 da met gakveTils atareben. kompleqsuri midgoma xorci-eldeba maswavlebelTa SesaZleblobebis mixedviT. saxalxo ganaTlebis komiteti moswavleebs wignebiT, rveulebiTa da saswavlo sagnebiT amaragebs. skolebis Senobebis umeteso-bis mdgomareoba damakmayofilebelia, dagvis skolisa da Caqvis ganyofilebis gamoklebiT. skolebi yovelwliurad maragdeba rukebiTa da sxva saswavlo saSualebebiT. ar aris biblioTeka.

54 aWaris ar centraluri saxelmwifo arqivi, fondi: r-5, aRwera 1, saqme 101

144

erTianad skolebSi 409 moswavle swavlobs (vaJebi - 248, gogonebi - 161). yorolisTavis monacemebTan erTad moswavleTa raodenoba 427-s aRwevs (sainteresoa faqti, rom revizorma ver moaxerxa yorolisTavis skolis Semowmeba, radgan maswavlebelma mixailidisma is ar miiRo, aradamakma-yofileblad CaTvala ra mis mier wardgenili mandati da sa-eWvod miiCnia misi kompetencia). Raribi bavSvebis mniSvnelo-vani nawili ganaTlebis gareSe rCeba.

1927 w. baTumis pedagogiur teqnikumSi gaixsna berZnuli ganyofileba, romelsac xelmZRvanelobda d. kanonidi, mogvianebiT x. cacanidi (tab.III, sur. 1).

enis sakiTxi sabWoTa kavSiris berZnul mosaxleobaSi ar ganisazRvreboda mxolod kaTarevusasa da dimotikis Soris arCevaniT, rogorc es saberZneTSi xdeboda. enis gansazRvris aucilebloba gamoiwvia iman, rom pontoeli berZnebi pontouri dialeqtis sxvadasxva kiloebze, berZenTa mcire jgufi (yirimi) ki – dimotikize subrobda. skolebSi swavleba kaTarevusaze mindinareobda (Καρπόζηλου,

1991:222-225). 1920-1930 wlebSi ssrk-Si iyo mcdeloba pontouri dia-

leqti gadaqceuliyo pontoeli berZnebis saliteraturo enad. am enaze gamoicemoda gazeTebi, sxvadasxva saxis lite-ratura. 1932 wels kostas topxarasma (kanonidisma) gamosca pontouri enis gramatika (donis rostovis gamomcemloba `komunisti~) – Ι γραματικη τι ρομεικυ τι ποντεικυ τι γλόςας του Κ. Τοπχαρα (tab. IV, sur. 2). literaturuli formis bazad gamo-yenebuli iqna pontouri dialeqtis trapizonuri gamoTqma. manamde pontoeli berZnebi werisas iyenebdnen kaTarevusas. 1926 wels berZeni inteligenciis warmomadgenlebis konfe-

renciaze (10/05/1926) miiRes dimotikize gadasvlisa da berZnuli anbanis reformis gadawyvetileba. paralelurad grZeldeboda pontour dialeqtze beWdvis praqtika fone-

tikuri orTografiis gamoyenebiT. 1926-35 ww grZeldeboda polemika erTis mxriv, dimotikis gamoyenebisa da, meore mxriv, dialeqtebze dafuZnebuli ramdenime berZnuli eniT sargeblobis momxreebs Soris, rac dasrulda 1936 wels so-

145

xumSi berZeni maswavleblebis yrilobaze miRebuli ga-

dawyvetilebiT SenarCunebuliyo erTiani berZnuli ena - di-

motiki (Попов, 2010:108-109). unda iTqvas, rom CrdiloeTi kavkasiis pontoeli berZnebisagan gansxvavebiT amierkavkasi-is berZnebma ukeT SeinarCunes TavianTi dialeqti (ruseTSi 1927 wels iyo asoebis moxazulobis gamartivebisa da rusu-li asoebiT Canacvlebis mcdeloba).

aWaris ar centraluri sax. arqivis fondebSi daculia dokumentacia atestatebis, diplomebis, saklaso Jurnale-

bis da a.S. saxiT, romelic am periodSia Seqmnili, 20-asoiani anbanis gamoyenebiT (tab. IV, sur. 2). istoriuli orTogra-fia Secvlilia fonetikuriT. amoRebulia difTongebi, erTnairi JReradobis xmovnebidan darCenilia mxolod ι da ο, ου-s nacvlad gamoiyeneba υ, siRmebidan (σ, ς) datovebulia mxolod σ forma, ormagi Tanxmovnebi iwereba JReradobis mi-

xedviT ξ – κς, ψ – πς. berZnuli anbani reformis Sedegad Sedgeba 20 aso-bgerisagan: 5 xmovani: α, ε, ι, ο, υ, 15 Tanxmovani: β, γ, δ, ζ, θ, κ, λ, μ, ν, π, ρ, ς, τ, φ, χ. maxvilebi aRar ismeba erTmarcvlian sityvebze da amoRebulia xmarebidan maxvili bolo marcvalze.

40-ian wlebSi moxda sxva evropul erovnul jgufebTan erTad kavkasiis berZnuli mosaxleobis deportacia. 1938 wlis 31 ianvris dadgenilebiT politbiurom moiTxova ro-gorc ucxoeTis, ise sabWoTa moqalaqe polonelebis, latvi-elebis, germanelebis, estonelebis, finelebis, berZnebis, iranelebis, xarbinelebis, Cinelebis, ruminelebisgan Semdgari jaSuSur-diversiuli kontigentis darbevis opera-ciis Catareba. 1942 wlis gazafxulze l. berias xelmowerili 157-e direqtiviT daiwyo berZeni mosaxleobis wmendis pirve-li talRa, meore da mesame gadasaxleba 1944 da 1949 wels moxda. 1949 wels yazaxeTis mimarTulebiT gamgzavrebuli 26 eSelonidan 19 saqarTvelodan iyo. 1956 wels moxda represi-rebulTa nawilobrivi, xolo 1991 wels sruli reabilitacia (kanoni represirebuli xalxebis reabilitaciis Sesa-

xeb)(Зейналова, 2010:102-122).

146

sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis 1938 wlis gadawyvetilebiT berZnuli raionebis likvidaciasTan erTad moxda berZnuli skolebis daxurva, swavleba rusul enaze gadavida, biblioTekebidan amoiRes berZnulenovani wignebi, Sewyda berZnuli gamomcemlobebis saqmianoba. baTu-

mis №6 berZnuli skola 1938 wlidan xelis erTi mosmiT be-

linskis saxelobis №8 rusul skolad iqca. me-6 berZnul skolaSi, romlis direqtori dimitrios ka-

nonidisi iyo, berZnul enas da istorias aswavlidnen di-mitrios kanonidisi da aleqsandros diamandopulosi (isto-rikosi, filologi, poeti, mwerali, metsaxelad berZeni, radganac pontoeli ar iyo, cnobili aseve fsevdonimiT `ri-

onis~); maTematikas, fizikas - ivan kidonidisi (ssrk fiziku-

ri geografiis saxelmZRvanelos avtori (Мазманиди, 2011:10; Аскурава, 1995) da xristofor cacanidisi, qarTuls - elena megreliZe, bunebas da biologias - qristoforos qsinopu-

losi, biologias da qimias - maria matvienko, fizkulturas - vania atroSenko, konstitucias - paraskevopulosi (Μουρατίδου, 1992:138), diamandopulu evdoqsia, mirofora Rramatikopulu (rusuli enis maswavlebeli), panidi vasili-os (xazvis maswavlebeli), RriRorios papadopulosi, ileqtra kotidu, ekaterina pilidu, evtixia pilidu, panaio-tis kesisoRlu, mixailidisi (tanvarjiSis maswavlebeli)( Μουρατίδου, 1992:148).

aWaris berZnuli sazogadoebis yvelaze damsaxurebuli wevrebi iyvnen pedagogebi: Teodor gavrilidi (wlebis ganmavlobaSi me-5 skolis direqtori), d.i. kalantidi (me–6 berZnuli skolis direqtori), m. kucidi, a. cerbosi, i. koti-di, d. Cilingaridi, a. diamandopulo, k. panidi, d. mixailidi (tab. II, sur. 092), k. polixronidi, p. qsinopulo, a. paraskevo-pulo, k. ivanovi, q. q. qsantinidi, q. mavrikidi, p. mavrikidi, v. delaveridi da sxvebi. gansakuTrebuli Rvawli aqvT berZnu-li enis swavlebisa da gavrcelebis saqmeSi skolebis di-reqtorebs irakli Sonuss (xionidis), vladimer mistakopu-

los (me–3 rusuli skolis direqtori), nikoloz aeropulos

147

(dagvis skola), xristo qsantinidissa da giorgi vionidis (axalSeni), g. muradovs (dagva).

berZnuli enis swavleba sabWoTa kavSirSi ganaxlda 50-ian wlebSi. 1958-dan 1964 wlamde saqarTveloSi, im regionebSi, romlebsac pontoeli berZnebis masobrivi gasaxleba ar Sexe-bia, ramdenime berZnuli skola gaixsna. 1958 wels T. ya-

uxCiSvilma 1926 wlis anbanis safuZvelze moamzada da ga-mosca berZnuli anbani.

baTumSi berZnuli enis swavleba ganaxlda 1981 wels ba-

Tumis №3 saSualo skolis direqtor irakli Sonusisa da axalgazrda pedagog marika kefalidis ZalisxmeviT. wlebis ganmavlobaSi jer №3 saSualo skolaSi, Semdeg ki berZnul sazogadoebaSi axal berZnul enas aswavlida da dRemde aswavlis Jana qsantinidi (Мистакопуло, 1994:3).

mniSvnelovania, rom dRes saqarTvelos ramdenime uni-versitetSi warmatebiT muSaobs axali berZnuli enis ka-Tedrebi. gansakuTrebiT unda aRiniSnos ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis wvlili axali berZnu-li enis swavlebis saqmeSi.

1996 wels baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-versitetSi, sadac universitetis formirebis dRidan iswavleba klasikuri filologiisa da bizantinologiis disciplinebi, istoria-filologiis fakultetis bazaze ga-ixsna axali berZnuli enisa da literaturis ganyofileba (koordinatori, sruli profesori m. giorgaZe). 1999 wlidan moqmedebs saswavlo audio-video saSualebebiT aRWurvili klasikuri filologiis, bizantinologiisa da neogrecisti-

kis kabineti mdidari specializirebuli biblioTekiT. 1996-2012 wlebSi neogrecistikis specialobaze 141 studenti swavlobda. axali berZnuli enis specialobis kursdamTvare-bulebi mzia qadiZe da madona jinWaraZe universitetis damTavrebis Semdeg muSaobdnen dagvis skolaSi berZnuli enis maswavleblebad, nana kvaWaZe - baTumis me-7 da me-16 sko-

lebSi (tab. V, sur. 305, 309). wlebis manZilze adgilobriv maswavleblebTan (n. ZnelaZe, m. centeraZe, n. lukaSvili) erTad axal berZnul enas aswavlidnen saberZneTidan mowve-

148

uli maswavleblebi andonis cobangeorgiu, giorgos le-ventisi, apostolos suliosi da giorgos fontrie.

dimitri mixailidi meuRlemaria karsanidTan erTad.

baTumi, 1926 weli

149

berZnuli skolis moswavleebi da maswavleblebi (1932 weli)

baTumis № 6 berZnuli skola 1938 wlamde

150

baTumis № 8 (yofili № 6) berZnuli skola (1932)

baTumis № 8 (yofili № 6 berZnuli) skolis Senoba

151

berZeni studentebi, baTumi, 1927 w.

axalSenis pirveli arasruli saSualo skola, 1938 weli (berZnuli

Svidwledi 1938 wlamde)

152

berZnuli enis saxelmZRvanelo da atestati

berZnuli atestatebi reformamde da reformis Semdeg

153

gamoyenebuli literatura: 1. komaxiZe, 1996 - Teimuraz komaxiZe, `qalaq baTumis ga-

naTlebisa da kulturis istoriis sakiTxebi~, gamomc. `aWara~, baTumi. 1996;

2. caiSeli, 1934 - S. caiSeli, `nacionalur umciresobaTa skolebSi~. gaz. `sabWoTa aWaristani”, 5 agvisto, №179, ba-Tumi. 1934;

3. Αγγελίδης, 1999 – Σωκράτης Αγγελίδης, `Η ιστορία των Ελληνικών εκκλησιών και των σχολείων της νότιας και δυτικης Γεωργίας και της Ατζαρίας», έκδοση Σωματείου Παναγία Σουμελά, Θεσσαλονίκη. 1999;

4. Καρπόζηλου, 1991- Μάρθα Καρπόζηου, Ελληνική εκπαίδευση στη ΣοβιετικήΈνωση (1917-1937), Ιωάννινα. 1991;

5. Λουκασβίλι, 2008 – Νίνο Λουκασβίλι, Τα ελληνόγλωσσα σχολεία της επαρχίας του Κομπουλέτι της Ατζαρίας στην μεταβατική περίοδο 1921-22. Πρακτικά Συνεδρίου Παγκοσμιοποίηση και Ελληνική Διασπορά, τόμος Β’, Ε.ΔΙΑ.Μ.ΜΕ., σς.145-150, Ρέθυμνο. 2008;

6. Λουκασβίλι, 2014 – Νίνο Λουκασβίλι, Η ελληνόγλωσση εκπαίδευση στην Ατζαρία (1850-1938), διδακτορική διατριβή, Θεσσαλονίκη. 2014;

7. Μουρατίδου, 1992 - Βάλια Μουρατίδου `Εκατόχρονη Οδυσσεία», Θεσσαλονίκη. 1992;

8. Μουρατίδου, 1998 - Βάλια Μουρατίδου, `Μια γιαγιά αφηγείται» , εκδ. Δ. Καζάκης, Θεσσαλονίκη. 1998;

9. Μυστακόπουλος, 2003 - Βλαδίμηρος Μυστακόπουλος,

`Ανθρωποι, χρόνια, γεγονότα.», Θεσσαλονίκη. 2003; 10. Аскурава, 1995 - Аскурава В., Учитель – отец, `Батуми»

Культурно-просветительская газета общества греков в Аджарии, №1(6), январь-февраль 1995;

11. «Батуми», 1998 - Из истории греческой общины Батуми (Ελευθέριος Δ. Παυλίδης, Ο Ελληνισμός της Ρωσίας (Σωματείον

154

των εκ Ρωσίας Ελλήνων, Αθήνα, 1953), `Батуми» Культурно-просветительская газета общества греков в Аджарии, №1-2(25-26), октябрь-декабрь 1998;

12. Вейденбаум, 1901 - Вейденбаум Е.Г., От Батума до Артвина, Кавказские этюды, Тифлис, 1901;

13. Зейналова, 2010 - Зейналова Судаба, Формирование европейских этнических общин на Кавказе (XIX-первая половина XX вв), Баку, 2010;

14. Мазманиди, 2011 - Мазманиди Н., Наши учителя – наследники эллинистической, византийской и трапезундской цивилизации,

`Афинский курьер», 08-15 декабря 2011; 15. Месхи, 1906 - И.С. Месхи, `Очерк развития батумского

городского хозяйства», гл. V.Очерк деятельности по народному образованию, Батум и его окрестности, К 25-летию присоединения гор. Батуми к Российской Империи, Издание Батумского Городского Общественного Управления, типография В. Киладзе и Г. Таварткиладзе, Батуми. 1906;

16. Мистакопуло, 1994 - Мистакопуло В.Д., Греческий язык в школе, `Батуми» Культурно-просветительская газета общества греков в Аджарии, №1, июль 1994;

17. Попов , 2010 - Попов A., Понтийские греки, Красная книга – Атлас языков мира, находящихся под угрозой исчезновения ЮНЕСКО (электр. версия - сс 102-133), 2010, с. 109 history.kubsu.ru/pdf/kn6_102-133.pdf;

18. Стефанов, 1906 - Штабс-капитан Т.Т. Стефанов, Исторический очерк вступления русских войск в город Батум 25 августа 1878 г (под редакцией генерала-лейтенанта Потто), Батум и его окрестности, К 25-летию присоединения гор. Батуми к Российской Империи, Издание Батумского Городского Общественного Управления, типография В. Киладзе и Г. Таварткиладзе, Батуми. 1906;

19. Табагуа, 1982 - Табагуа C., Колхоз села Дагва (исторический очерк), изд. СабчотаАджара», Батуми. 1982;

155

20. Френкель, 1879 - Френкель А., Очерки Чурук-Су и Батума, типография А.А. Михельсона, Тифлис, 1879;

21. Читлов, 2000 - Читлов Д., Мой народ. Тбилиси, Издательство

`Комбинат печати», 2000 Nino Dzneladze

Greek schools in Ajara and the Greek language teaching

Summary The Pontolite greeks settlement process in Russian Empire's borders

begins from the beginning of the 19th century. After the war in Crimea in 1856-1866, 6000 Pontian Greeks settled in the North Caucasus and Transcaucasia (in Georgia - Tsalka region). After the Russian-Turkish War (1877-1878) in 1878-1884 the settlement of the Pontolas received a massive character (17,000 souls, in Georgia - Sokhumi and Batumi districts). The article deals with the Greek language teaching features in the Greek schools of Adjara.

156

nato qiqava Tamaz futkaraZe

aWaraSi mcxovrebi berZnebis

kulturul-saganmanaTleblo saqmianoba

saarqivo sammarTveloSi daculi

dokumentebis mixedviT

saberZneT-saqarTvelos urTierTobebi saukuneebs iTvlis.

am urTierTobis Sesaxeb uZvelesi cnobebi mxolod miTologi-am Semoinaxa. gadmocemis mixedviT daumorCilebeli promeTe sastikad daisaja mxolod imitom, rom RmerTebs cecxli mo-para da adamians cxovreba gauadvila. amis gamo zevsma - berZenTa uzenaesma RmerTma, igi kavkasions miajaWva. samecnie-ro literaturis mixedviT promeTe amiranis prototipia. zogjer berZnuli promeTesa da qarTuli amiranis miTebs erTmanTTan aigiveben kidec. asec rom ar iyos, promeTes mainc aqvs Sexeba qarTul samyarosTan, radgan masSi pirveladaa moxsenebuli kavkasionis mTebi. es miTologiuri gadmocema ai-saxa mxatvrul literaturaSic.

meore miTi argonavtebis kolxeTSi laSqrobis isto-rias exeba. Tesalielma iazonma kolxeTis mefe aiets oqros sawmisi mostaca da mefis grZneuli asuli medeac Tan gaiyo-la. Tanamedrove saistorio mecnierebis gamokvlevebiT miTSi asaxulia Zv. w. XV-XIII ss-is periodi.

ase, rom, berZnul-qarTul urTierTobebs xangrZlivi istoria aqvs, Tumca igi yovelTvis ar iyo ar iyo erTgvaro-vani. mSvidobian savaWro TanamSromlobas xSirad daZabulo-ba enacvleboda, romelic saomar dapirispirebad iqceoda xolme. Cv.w-mde VI s-dan berZnebma Savi zRvis aRmosavleT sa-

napiroze araerTi axalSeni daaarses, romelTagan erT-erTi qobuleT-fiWvnari unda yofiliyo. berZnul axalSenebs So-ris yvelaze mniSvnelovani iyo fazisi. mis dawinaurebas xels uwyobda ”didi abreSumis gzad” wodebuli savaWro gza, romelic iwyeboda indoeTidan. es gza miuyveboda mdi-nare amur-darias, kaspiis zRvas da mdinare mtkvriT lixis

157

qedamde aRwevda, Semdeg mdinare fazisiT (rioniT) Sav zRvamde, qalaq fazisamde da aqedan ukve berZnuli samya-rosken miemarTeboda. berZnebi kolxeTTan vaWrobas did mniSvnelobas aniWebdnen. saberZneTidan SemohqondaT qsovi-lebi, samkauli, WurWeli da fufunebis sxva sagnebi. sa-qarTvelodan gahqondaT seli da selis nawarmi, bewveuli, tyavi, gemis saSeni xe-tye, agreTve xis Zvirfasi jiSebi, maga-liTad, bza. gahqondaT oqro da rkina. gahyavdaT monebic.

berZenTa pirveli dasaxlebebis gaCena saqarTvelos te-ritoriaze swored berZnuli kolonizaciis periods ukavSirdeba. maTi Semosaxleba Cveni qveynis teritoriaze sxva drosac grZeldeboda. mcire jgufi vercxlisa da tya-

vis mopoveba-damuSavebis ostatebisa erekle meoris inicia-tiviT Camosaxlda. 1763 wels giumiuSxanidan mosuli berZne-bis 800-mde ojaxi Casaxlebula axtalis midamoebSi. maTi Ca-momavlebi arian marneulis raionis sofel ofreTSi mcxovrebi berZnebi. 1813 wels TurqeTidan mosuli berZnebis 120 ojaxi dasaxlda qarTvelebis yofil sofel winwyaroSi (TeTriwyaros raioni). 1828-1829 wlebis omis Sedegad Turqe-Tis Crdilo-aRmosavleTis vilaieTebidan qristianuli mo-saxleobis didi masa – qarTvelebi, berZnebi, somxebi – ami-erkavkasiis teritoriaze gadmosaxlda. devnilebi saqarTve-loSi umTavresad, walkis raionSi dasaxldnen. gadmosaxle-bulebi Tavisufal pirebad iTvlebodnen da amitom xazinas miekuTvnebodnen. TurqeTidan Camosulebi nasoflarebs irCevdnen dasasaxleblad, cvlidnen ZirZvel adgilobriv toponimebsa da maT nacvlad mSobliuri soflebis saxelebs amkvidrebdnen (erZans barmaqsizi, Tezi – avranlo, walka – guniakala, koxTa – sanameri, qvemo axalSeni – kiraki, zemo axalSeni – baSkoi, eZvena – Sipiaki, uwylo – santa, gvelfa-rexa – kuSCi, sabate – darakovi da a. S. 1830 wels Tria-leTSi dasaxlda TurqeTidan mosuli 7 aTasamde berZeni, romlebmac qarTvelebis yofil nasaxlarze 18 sofeli Seqmnes (https://konkursi2013.wordpress.com).

XIX saukunis Sua wlebSi berZnebi Camosaxldnen zRvispira aWaraSi, agreTve sofel iragaSi (TeTriwyaros raioni) da cixisjvarSi (borjomis raioni). XX saukunis 60-

158

iani wlebidan berZnebi masiurad Casaxldnen afxazeTSi, umTavresad soxumis maxlobel soflebSi. es berZnebic TurqeTidan iyvnen mosuli da ZiriTadad Tambaqos gaSenebas misdevdnen. imave saukunis miwurulSi berZnebis saerTo rao-denoba daaxloebiT 40 aTass Seadgenda. maTi mniSvnelovani nawili saqarTvelos qalaqebSi cxovrobda (TbilisSi, ba-TumSi, soxumSi da sxv.).

tipiuri berZnebi baTumSi, saqarTvelo

(https://konkursi2013.wordpress.com) berZnebi zogadad or jgufad iyofian. berZnulenovan

berZnebs elinofilebs (romeo, elini) uwodeben, Turqule-novanebs ki urumebs. 1989 wlis aRweriT saqarTveloSi cxovrobda 100324 berZeni. sabWoTa imperiis daSlis Semdeg berZenTa nawili istoriul samSoblos daubrunda. 2002 wlis aRweris masalebis mixedviT berZenTa raodenoba saqarTve-

loSi Semcirda 15166-mde. maTgan qvemo qarTlSi cxovrobs - 7 415, TbilisSi - 3 792, aWaraSi - 2 168 (http://www.nplg.gov.ge).

aWaris saarqivo sammarTvelos fondebSi daculia mra-valmxriv saintereso dokumentebi, romlebic ZiriTadad aWaraSi mcxovrebi berZnebis samecniero-kulturuli Tu sa-ganmanaTleblo saqmianobaa warmodgenili. berZnebis Sesaxeb informaciebi daculia r-192, r-5, i-6, i-7, i - 23 fondebSi.

159

i-23-e fondSi (8 saqmeTa erTeuli) daculi masalebidan irkveva, rom XIX s. bolos (1880-iani wlebi) baTumSi arse-bobda berZnebis sazogadoebrivi saswavlebeli. mogviane-biT berZeni moswavleebisaTvis SemuSavebuli iqna orsarTu-liani Senobis proeqti, romelic damtkicda 1902 w. 17 ivliss polkovnik sazanovis (mixeilis cixesimagris inJiner-polkovniki), mRvdeli manosis (nikolozis eklesiidan) da berZeni dimitriadis xelmoweriT (fondi i-6, saqme 463). ba-Tumis saqalaqo TviTmmarTvelobam moiwona es proeqti. Se-noba aigo mixailovis, quTaisis, berZnuli da melikovis qu-

Cebis kveTaze. saqmeSi warmodgenilia Senobis proeqti:

fondSi warmodgenilia aRniSnuli saswavleblis

saqmianobis amsaxveli dokumentacia, kerZod: uwyisebi, maswavlebelTa da moswaveTa siebi, aRricxvis Jurnalebi, oqmebi, brZanebebi da sxva (ass csa, fondi i-23. an. 1 s. 1.).

N 1 saqmeSi daculia 1886-1887 wlebis moswavleTa aRricxvis da akademiuri moswrebis monacemebi. sxva saqme-

ebSi vxvdebiT masalebs maswavlebelTa, kerZod 1896 w. 1 seqtembridan luba mitrofanes asuli streJnikovas Svebu-lebaSi gaSvebis nebarTvis Sesaxeb (ass csa, fondi i-23. an. 1 s. 3. f. 1. ). 1904 w. martiT daTariRebuli dokumenti saidumlo cirkularis grifiTaa warmodgenili da saubaria moswavle-ebisadmi uxeSad mopyrobis faqtebze. aseTi mopyroba Sefase-bulia, rogorc moswavleTa da maswavlebelTa damamcirebe-li qmedeba. dokumentis avtori mouwodebs maswavleblebs ar

160

dakargon moTmineba da SeinarCunon simSvide urTules si-tuaciaSic ki (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 3. f. 9).

saqmeSi warmodgenilia agreTve sasoflo da saqalaqo dawyebiTi skolebSi saqmis warmoebis sakiTxebTan dakavSire-buli sainstruqcio werili. werilis mixedviT irkveva, rom saTavo uwyebas aRniSnulTan dakavSirebiT moumzadebia Sesa-

bamisi saxelmZRvanelo dokumenti: `saqmis warmoebis wesebi soflisa da qalaqis dawyebiT saswavleblebSi~. maTve sko-

161

lis maswavleblebisaTvis moumzadebiaT aseve sacnobaro wignic (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 3. furc.12).

niSandoblivia, rom imJamindeli kanonmdebloba avalde-bulebda skolis moswavleebs dadgenili wesebis usityvo Sesrulebas. aRniSnulTan dakavSirebiT gamocemulia agreTve baTumis droebiT general-gubernatoris dadgeni-

leba general-leitenant mixeevis xelmoweriT (daTariRebu-

li 1906 w. 28 ivlisi). igive dokumenti sastikad krZalavs ra-ime saxis moswavleTa organizaciis Camoyalibebas. moswavle-ebisaTvis unda gaecaT saxelobiTi mowmobebi, romlis gare-Sec moswavles ar hqonda ufleba daSvebuliyo saswavlo da-wesebulebaSi da etarebina moswavlis forma (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 3. f. 14).

saqmeSi daculi masalebidan irkveva, skolebSi SemouRi-aT moswavleTa formebi. aRniSnulTan dakavSirebiT sagange-bo davaleba miuRia berZnuli enis maswavlebels papandopu-los. Raribi ojaxis Svilebis sia unda waredginaT saswavleblis komitetisaTvis, raTa maTTvis aRmoeCinaT sa-Wiro daxmareba moswavleTa formebis SeZenisaTvis (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 3. f. 15). dokumentebSi saubaria skolis dafinansebis wyaroebis Sesaxebac (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 3. f. 24). erT- erT saqmeSi daculia baTumis berZenTa saZmosadmi saswavleblis xelmZRvanelobis mimarTva Semowi-rulobebis Raribi bavSvebis ojaxebisadmi gadacemis TxovniT (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 5. f. 4).

sainteresoa kidev erTi dokumenti, romelic naTlad warmogvidgens imdroindeli kontrolis xarisxs gakveTile-bis gamcdeni moswavleebis skolaSi gamoucxadeblobis mize-zebis dadgenis saqmeSi. moswavle saidi mixailidis avadmyo-fobasTan dakavSirebiT saswavleblis xelmZRvaneli iTxovs maswavleblebisagan ewvion moswavlis ojaxs da daadginon - ityueba Tu ara moswavle (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 5, f. 2).

qalaqis TviTmmarTveloba gansakuTrebul yuradRebas aqcevda erovnuli umciresobebis saskolo dawesebulebebs. isini xSirad iTxovdnen monacemebs berZnul saswavlebelSi swavlis msurvelTa raodenobis, uarisa da TanxmobaTa sta-

tistikis, moswavleTa raodenobis, materialur-teqnikuri

162

bazis mdgomareobis da sxva sakiTxebis Sesaxeb. erT-erTi aseTi werili gagzavnilia saswavleblis gamgis lazaridis saxelze da TariTdeba 1912 w. 6 seqtembriT (ass csa, fondi i-

23. an. 1, s. 5, f. 46). saqmeebSi warmodgenilia berZnuli saswavleblis mier Catarebuli RonisZiebebi, literaturu-li Tu musikaluri saRamoebis amsaxveli masalebi da Ro-

nisZiebaTa programebi (ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 5, f. 5,6). saarqivo dokumentebidan irkveva, rom 1918 wlisaTvis

berZnuli skolis Senoba daukavebia qalaqis saavadmyofos. 1918 wlis 23 Tebervals elinur sazogadoebas mouwvevia sxdoma, romelsac warudgenia skolis Senobis saavadmyofo-sagan gaTavisuflebis Suamdgomloba (ass csa, fondi i-7. an. 1, s. 710, furc. 2-5).

saarqivo dokumentebSi warmodgenilia garkveuli mona-cemebi cnobili berZeni moRvaweebis Sesaxebac. maT Sorisaa sayovelTaod aRiarebuli eqimi triandafilidisi. 1906 wlis 24 aprilis sxdomis oqmidan (oqmi Sedgenilia rusul enaze) irkveva, rom qalaqis TviTmmarTvelobis sxdomaze daisva ba-Tumis saavadmyofos Terapiuli ganyofilebis gaZlierebis sakiTxi. am mizniT daxmareba unda eTxovaT eqim triandifi-lidisisaTvis, gamocdili praqtikosi TerapevtisaTvis, ro-melic urTules periodSi, 11 wlis ganmavlobaSi xelmZRva-nelobda qalaqis saavadmyofos. amitomac daisva saqalaqo saavadmyofos konsultantad misi daniSvnis sakiTxi (ass csa, fondi i-7, saqme 413, furc. 19), Tumca am sakiTxs gamouwvevia diskusia da xmosan eliavas mouTxovia aRniSnuli Tanamdebo-bis mizanSewonilobis dasabuTeba (ass csa, fondi i-7, saqme 413, furc. 19). xmosan volskis mxari dauWeria konsul-tantis Tanamdebobis SemoRebisaTvis. misi azriT, am Ta-namdebobis SemoReba ar arRvevda arc saeqimo eTikis normebs da arc kolegialur uflebebs. triandifilidisi ki, romelic sargeblobda didi avtoritetiT, namdvilad imsa-xurebda daniSvnas. niSandoblivia, rom Tavad triandifili-disi iyo TviTmmarTvelobis wevri (xmosani) (ass csa, fondi i-7, saqme 413, furc. 20). cxare diskusiis gamo Tavmjdomares sakiTxi mouxsnia dRis wesrigidan. garda triandifilidisa,

163

TviTmmarTvelobis SemadgenlobaSi iyo agreTve berZeni axi-lest dimitriadi.

rogorc cnobilia, tragikulad daiRupa saxelovani dastaqari. igi gaitaca revolucionerma prokofi doliZem 1908 wels da sicocxles gamoasalma. es metad rezonansuli saqme iyo, amitom social-demokratebi iZulebuli gaxdnen ukan daexiaT da xeli Seuwyes mTavrobas lanCxuTSi mimalu-li borotmoqmedis SepyrobaSi. borotmoqmedi CamoaxrCes.

valodia goguaZe javSnosan matarebelze durbindiT da iaraRiT

xelSi

saarqivo dokumentebSi vxvdebiT savaWro-ekonomikuri urTierTobebis, miwis nakveTebze saijaro xelSekrulebebis, berZnebiT dasaxlebuli kvirikes kolmeurneobis SromiTi saqmianobis amsaxveli masalebi (ass csa, fondi i-7, saqme 413). iqvea warmodgenili moxseneba skolebis saqmianobis Semowme-bis Sedegebis Sesaxeb. igi daTariRebulia 1928 w. 3 ivlisiT. rogorc Cans, maswavlebelTa saqmianoba gansakuTrebul kontrols eqvemdebareboda. zogierTi maswavlebeli umkacresadaa Sefasebuli. magaliTisaTvis SeiZleba davasa-

xeloT kvirikes skolis gamge-maswavlebeli a. papandopulo. dokumentis mixedviT, maTematikis maswavlebeli papandopu-lo ar flobs `didaqtikis enas~, ar aqvs SemuSavebuli `swavlebis erTiani kompleqsuri sistema~, xolo efremidi

164

dabali kvalifikaciis maswavlebelia, romelic muSaobs Zve-li SablonebiT da ewinaaRmdegeba uaxles pedagogiur ideebs (ass csa, fondi i-7, saqme 413, furc. 50-52). aseve mkacradaa Sefasebuli dagvis berZnuli skolis maswavlebeli sidero-pulo, aWyvis berZnuli skolis maswavlebeli x. ponandopu-lo (,,mwiri ganaTlebiT, xSirad brazdeba~), qobuleTis ganyofilebis maswavlebeli a. karafelidi (,,dabali ga-naTlebiT~, `2 wliani staJiT~, `mcire gamocdilebiT~ da surviliT `siyvaruliT moekidos saqmes~) (ass csa, fondi i-7, saqme 413, furc. 53).

moxsenebaSi calkea gamoyofili skolebis materialur-teqnikuri baza, saswavlo inventaris mdgomareoba.

moxsenebaSi warmodgenilia agreTve regionis berZnuli skolebis moswavleTa raodenoba da sqesobrivi Semadgenlo-ba klasebis mixedviT. am dokumentebis mixedviT moswavleTa raodenoba berZnul skolebSi Semdegnairad warmogvidgeba ass csa, f. r-5, s. 101, furc. 50-56): kvirikes skola

moswavle

I

II

III

IV

sul

biWebi 16 7 6 8 37 gogonebi 8 4 3 4 19 sul 24 11 9 12 56

dagvis skola

moswavle

I

II

III

IV

sul

biWebi 22 21 24 15 82 gogonebi 17 14 6 4 40 sul 39 35 30 19 122

165

aWyvis skola moswavle

I

II

III

IV

sul

biWebi 16 11 10 7 44 gogonebi 14 7 8 2 31 sul 30 18 18 9 75

qobuleTis ganyofileba

moswavle

I

II

III

IV

sul

biWebi 1 2 1 3 7 gogonebi 4 2 5 3 14 sul 5 4 6 6 21

Caqvis ganyofileba

moswavle

I

II

III

IV

sul

biWebi 8 4 5 _ 17 gogonebi 4 6 1 _ 12 sul 12 10 6 _ 29

axalSenis skola

moswavle

I

II

III

IV

sul

biWebi 15 16 15 15 61 gogonebi 19 12 13 2 46 sul 34 28 28 17 107

saqmeSi warmodgenilia agreTve mowmoba, romelic eZle-

odaT moswavleebs dawyebiTi saswavleblis damTavrebis Semdeg (fondi i-23, saqme 8):

166

1920-ian wlebSi gaixsna 13 jgufisagan Semdgari `berZnu-

li Svidwledi~. samecniero meToduri sabWosadmi wardgenil spiliotis angariSSi (1925 w. 25 marti) berZnuli Svidwledi daxasiaTebulia moswavleTa raodenobis, socialuri warmo-

Sobis, materialur-teqnikuri bazis mixedviT (ass csa, f. r-5, an.1, saqme 41, furc. 195-214). dokumentebSi skola daxasiaTe-bulia rogorc saswavlo dawesebuleba `wvrilburJuaziuli upiratesobiT~, aseve mzardi `SromiTi elementiT~ (ass csa, f. r-5, an.1, saqme 41, furc. 195-214).

saganmanaTelblo dawesebulebebTan erTad funqcioni-rebda berZnuli dramatuli Teatri. saqmeSia 1938 w. 25 martiT daTariRebuli instruqcia TeatrSi saSvis gacemis Sesaxeb. saSvis gacemas awarmoebs Teatris administratori. dokumentis mixedviT partiis raikomis mdivnebi, aRmaskomis

167

Tavmjdomareebi da maTi moadgileebi, Sinsaxkomis, miliciis da saxanZro razmis xelmZRvanelebi sargebloben `ufaso mudmivi adgilebiT~. `dRiuri ufaso saSvis~ miRebis ne-barTva aqvT respublikuri gazeTebis warmomadgenlebsa da raionuli gazeTebis redaqciis TanamSromlebs (ass csa, f. r-192, s. 1, furc. 19. s. 2. 1937-1938 wlebi). saqmeSi daculia samuSao gegmebi kvartalebis mixedviT, Teatris biujeti, bi-leTebi, afiSebi, mosawvevebi, programebi. mogvianebiT aRniSnuli Teatri likvidirebul iqna. saqmeSi misi likvida-ciis amsaxveli masalebicaa warmodgenili.

baTumel berZnebs 1925 wlisaTvis hqondaT agreTve saku-Tari gazeTi, romlis redaqcia ganTavsebuli iyo gazeT

`Sromis aWaristanSi~ (ass csa, f. r-9, an. 1, s. 122, furc. 45). saarqivo sammarTvelos fondebSi daculia berZnebiT

dasaxlebuli kolmeurneobebis SromiTi saqmianobis amsaxve-li masalebi, krebis oqmebi, sabuRaltro dokumentacia.

berZnebi Cais plantaciaSi Cayva (Caqvi) 1905–1915 wlebi sergei mixai-

lisZe prokudin–gorskis foto sabWoTa imperiis daSlis Semdeg bevri berZenTa nawili sa-qarTvelodan, maT Soris aWaridan wavida da istoriul samSoblos – saberZneTs daubrunda. Tumca, ~samcxe-javaxe-Tis berZenTa gaerTianebuli kavSiris~ patridas” monaceme-biT javaxeli berZnebi adgilze darCnen. ~sxva berZnebisgan

168

gansxvavebiT, javaxeTSi mcxovrebi berZnebi samSoblos ar toveben. javaxeTidan aravin wasula. isini iq ucxoebi arian. saqarTveloSi,TavianT saxlSi undaT. aq ~iolad vsunTqavT”, wyalic ufro gemrielia, puric araa mware da nebismieri sxva ram ukeTesia” - amboben isini.

istoriul samSobloSi wasulTagan bevri berZeni kvlav da-ubrunda meore samSoblos. bolo wlebSi walkaSi damkvidrda Cveuleba - ukan dabrunebuli berZnebi aSeneben mcire zomis eklesiebs, romlebic moxatulia wesebis zusti dacviT. zogi-erTebi axdenen Tavisi soflis eklesiis restavracias. Sesaba-

misad, salocavadac am eklesiebSi dadian:

berZnuli marTlmadidebluri eklesia walkaSi berZenTa ukumigracias ganapirobebs ramodenime faqtori.

adptaciasTan dakavSirebul problemebs daemata saberZneTSi arsebuli mZime ekonomikuri viTareba, krizisi. amasTan, qveya-naSi miRebuli axali kanonproeqtiT sabarZneTSi pensiis gace-mis wesi Seicvala. kanonSi gaTvaliswinebul sxva SezRudvebTan erTad yvelas, visac ar Sesrulebia 67 weli, aseve yofili

169

sabWoeTidan repatrirebul berZnebs, minimaluri pensia gau-uqmdaT. 260 evromde Semcirebul minimalur pensias xanSiSesu-li 30 aTasi pontoeli berZeni iRebda, rac saxelmwifos, da-axloebiT, 80 milioni evro ujdeboda. am kanonis miRebiT xeli-suflebam pontoelTa `genocidi~ daiwyo, ramac xeli Seuwyo saarsebo wyaros gareSe darCenili pontoeli berZnebis ukan dabrunebis tendenciis gaCenas.

saqarTveloSi pontoeli berZnebis ZiriTadi gansaxlebis areali walkis raionis 30 sofelia. aq 90-ian wlebSi stiqiu-ri ubedurebis zonebidan Camosaxlebuli aWareli eko-migrantebis 2300-mde ojaxi maT mier mitovebul saxlebSi Se-saxlda. saberZneTis finansuri krizisis gamo ukve mesame we-lia, berZnebi saqarTveloSi brundebian, ris gamoc eko-migrantebi walkis raions toveben.

15 wlis manZilze xelisuflebis mier mxolod 600-mde saxlia Sesyiduli ekomigrantebisTvis (http://www.nplg.gov.ge). ra Tqma unda, sakuTrebis ufleba xelSeuxebelia, magram aris SemTxvevebi, roca ramdenime ojaxma saxlebis Sesyidvis mizniT, molaparakebis safuZvelze, berZen mflobelebs Tanxebi srulad an nawilobriv gadauxades, Tumca sxva-dasxva mizezis gamo saxlebis dakanoneba verc maT SeZles. mTavari problema ki is aris, rom berZnebi brundebian ukan, TavianT saxlebSi, ekomigrantebs gadaxdil Tanxebs qiraSi uqviTaven da saxlebis datovebas sTxoven. yvelaze mTavari ki is aris, rom saqarTveloSi ar arsebobs sakanonmdeblo ba-za, romelic daadgens Tu vin aris ekomigranti da ra katego-rias SeiZleba ganekuTvnebodes am statusis mqone piri. arc okupirebuli teritoriebidan iZulebiT gaadaadgilebul pirTa Sesaxeb kanonmdebloba ar gulisxmobs ekomigrants, rogorc es saerTaSoriso kanonmdeblobiTaa gaTvaliswine-buli.

saberZneT-saqarTvelos urTierTobebi Tanamedrove etapze. axal impulss iZens. es urTierTobebi gansakuTrebu-lad gamoixata warmatebul TanamSromlobaSi ganaTlebisa da mecnierebis mimarTulebiT. saqarTvelo aris qveyana visTanac saberZneTi dainteresebulia ganaviTaros Ta-namSromloba yvela mimarTulebiT.

170

saberZneTis TanamSromlobas saqarTvelosTan tradici-ulad saberZneTis sagareo saqmeTa saministro xelmZRvane-lobda. Tumca 2002 wlis 1 oqtombers sagareo saqmeTa sami-nistroSi daarsda ganviTarebis sferoSi saerTaSoriso Ta-namSromlobis direqtorati, romelsac oficialurad eli-nuri daxmareba ewoda. direqtorati xelmZRvanelobs da ko-ordinacias uwevs ganviTarebis sferoSi saberZneTis Ta-namSromlobas msoflios nebismier qveyanasTan da aqtiurad TanamSromlobs arasamTavrobo organizaciebTanac. pro-eqtiT gaTvalliswinebulia saqarTveloSi ekonomikis ganvi-Tarebis Taviseburebebis Sesaxeb konsultaciebis Catareba, sasursaTo programis farglebSi warmoebuli saqmianobis finansuri mxardaWera, trefikingis winaaRmdeg brZola, mkerdis simsivnis drouli diagnostikis da mkurnalobis momsaxureba, soflis meurneobis ganviTarebis xelSewyoba walkis raionSi, baRebis aRdgena-SekeTeba, turizmis ganvi-Tarebis xelSewyoba da a. S. (http://www.nplg.gov.ge)

saberZneTi ormxrivi xelSekrulebebis CarCoebSi awvdis saqarTvelos humanitarul daxmarebas. amasTan is ganviTarebis sferoSic TanamSromlobs Cvens qveyanasTan sxvadasxva saerTaSoriso organizaciebis daxmarebiT.

saqarTvelos premier-ministr giorgi kvirikaSvilisa da saberZneTis premier-ministr aleqsis ciprasis Sexvedra. aTeni,

2017 w. 28 marti.

171

saqarTvelosa da saberZneTis kulturul - saganma-naTleblo, ekonomikuri da poitikuri urTierTobebi dRiTi dRe mtkicdeba. saxelmwifoTa mogobruli TanamSromloba ki xels uwyobs berZnebisa da qarTvelebis megobrobisa isto-riuli kavSirebis Semdgom ganviTarebasa da ganmtkicebas.

gamoyenebuli wyaroebi da literatura: 1. ass csa, f. r-5, an.1, saqme 41, furc. 195-214; 2. ass csa, f. r-5, s. 101, furc. 50-56 3. fondi i-6, saqme 463; 4. ass csa, fondi i-7. an. 1, s. 710, furc. 2-5; 5. ass csa, fondi i-7, saqme 413, furc. 19, 20, 50, 52, 53 6. ass csa, f. r-9, an. 1, s. 122, furc. 45; 7. fondi i-23, saqme 1; 8. ass csa, fondi i-23. an. 1, s. 3. f. 1, 9, 12, 14 , 15, 24, 9. ass csa, fondi i-23. an.1, s. 5. f. 2, 5, 6, 46 10. fondi i-23, saqme 8; 11. ass csa, f. r-192, s. 1, furc. 19. 12. http://www.nplg.gov.ge); 13. https://konkursi2013.wordpress.com Nato Kikava Tamaz Phutkaradze

Cultural-educational activities of the Greeks living in Ajara

According to documents preserved in the Archives Administration Summary

In the article, on the basis of documents protected in Archives

Administration of Ajara, is discussed some issues of cultural and educational activities of Greeks living in Ajara.

172

TinaTin jabadari cota ram XX saukunis 60-iani wlebis TurqeTis

qarTuli soflebisa da misi mosaxleobis

Sesaxeb (saqarTvelos eronul arqivSi daculi dokumenturi

masalis mixedviT).

TurqeTis qarTuli mosaxleoba ZiriTadad Tavmoyrilia q. stambulsa da marmaras regionSi mdebare bursas, saqarias, qojaelis, bolus, amasiis, TokaTisa da balikesiris olqebSi. TurqeTis dedaqalaqSi qarTuli mosaxleoba mcirea. qarTuli diasporis mniSvnelovani nawili SemorCenilia saqarTvelos istoriul teritoriebze: arTvinis, artaanisa da rizes olqebSi. ufro mniSvnelovani dasaxlebibi aris SavizRvispi-

reTSi: samsunSi, sinopSi, giresubanSi, ordumSi, uneasa da faca-Si. sxvadasxva SefasebiT TurqeTSi 2 milionamde qarTveli cxovrobs. qarTuli warmoSobis Turq moqalaqeebs Camoyali-

bebuli aqvT saTvistomo-sazogadoebebi, kulturul - saganma-naTleblo fondebi da SemoqmedebiTi kavSirebi, asea dRe-vandel TurqeTSi..... magram sul sxva situacia iyo gasuli sau-

kunis 60-70 - ian wlebSi. `deda-samSoblo Cemi saqarTveloa, Cve-ni suli da guli iq aris Cven dabrunebisTvis vemzadebiT, magram manamde unda qarTuli kultura miviRoT, gavqarTveldeT, suliT da guliT...~ (f. 303, an. 1, saq. 1207. f. 4), amas werda 1979 wels didi Turqi qarTveli axmed melaSvi-li. yvelasTvis cnobilia, rom, TurqeTis qarTul mosaxleoba-Si man didi muSaoba Caatara, daukavSirda ucxoeTSi mcxovreb qarTvel Tanamemamuleebs, emigrant qarTvelebs da maTi saSua-lebiT aqtiurad Seudga muSaobas. is ramdenjerme ewvia pa-

rizSi mcxovreb qarTvelebs, xolo 1965 wels misi mowveviT TurqeTSi Cavida parizeli qarTveli ilia jabadari meuRli-

TurT. `1965 wels mravali mimoweris Semdeg qarTvel musulman melaSvilTan, gadavwyviteT Cemma meuRlem da me wavsuliyaviT TurqeTSi~. (f. 303, an. 1, saq. 902, f. 5). maTi TurqeTSi mogzau-roba ganpirobebuli iyo ara mxolod ahmed melaSvilisa da mi-

173

si ojaxis gacnobiT, aramed TurqeTSi mcxovreb qarTvelebSi SemorCenili qarTuli enis, maTi folkloris, adaT wesebisa da maTi yofis axlos gacnobis mizniT.

ahmed melaSvili ojaxTan erTad qalaq bursaSi cxovrobda. is evropidan Camosul stumars, stambulis maxloblad mdebare hairies sadgurze daxvda colis bi-

ZasTan erTad. es ukanaskneli im periodSi stambulis erT-erT saavadmyofos xelmZRvanelobda. sastumroSi dabinavebis

Semdeg,

eqimma stumre-bi, Tavis

ojaxSi miipatiJa, sadac masTan erTad maspinZlobdnen misi da da Zma, es ukanaskneli TurqeTis armiis polkovniki iyo. ojaxSi qarTuli esmodaT, magram laparaki uWirdaT, maTi da, qarTu-lad Zmebze ukeT laparakobda. stumarebs ojaxSi qarTuli ga-

remo daxvdaT, rogorc TviTon gadmoscems: `Cven umalve Tavi vigrZeniT qarTul ojaxSi, im Tbil stumarT - moyvareobiT, romelic yoveli qarTvelis Rirseba aris~. (f. 202, an. 1, saq. N 79. f. 1.). maspinZeli polkovnikisgan cnobili gaxda, rom yvela ganaTlebul qarTvels wlebis ganmavlobaSi TurqeTSi mniSvnelovani Tanamdebobebi eWiraT: 1924-1927 wlebSi Turqe-Tis finansTa ministri, baTumeli gvarad jabanaSvili yofila; TurqeTis samxedro aviaciis ufrosi, aseve qarTveli iyo (wle-bi ar aris dasaxelebuli); mogvianebiT qalaq ialovaSi stumro-bisas cnobili gaxda, rom `TurqeTis parlamentis Tavmjdoma-re fuad sirmeni, qalaq izmitidan, romelic samjer iyo arCeu-

siuzan da ilia jabadarebi da ahmedis ojaxTan

(f. 202, an.2, saq. N 57, f.7,8.)

174

li am Tanamdebobaze, STamomavlobiT qarTveli yofila, fehmi alfaslani qalaq arTvinidan, veqili da senatori, qarTveli yofila; TurqeTis gzebisa da xidebis mSeneblobis generaluri direqtori sergei bairam oRlu, aseve qarTveli iyo da qarTu-lad gamarTuladac laparakobda, saerTod yvela ganaTlebul qarTvels TurqeTSi didi alagebi uWiravT.~ (f.202, an. 1, saq. N 79. f. 2.).

axmed melaSvilis informaciiT, maTTvis cnobili iyo, rom qalaq bursis maxloblad 40 - amde qarTuli sofeli arsebobda. stambulidan gemiT qalaq ialovaSi gaemgzavrnen. es iyo maSin patara navsadguri, sadac daaxlovebiT 1000-mde qarTveli cxovrobda. iq maTi maspinZeli iyo `samTo inJine-

ri, qvanaxSiris madnis gamge ismet-bei. es keTilSobili ada-miani wamosuli yofila qalaq quTaisidan da jafariZis gvars atarebda. mas hyavda colSvili, (ori qali da erTi va-

Ji), meuRle qarTulaTac laparakobda.~(f. 202, an. 1, saq. N 79. f.1.). qalaq ialovadan jafariZem ahmedTan erTad, stumrebi, mis mSobliur qalaq bursaSi Caiyvana. aq jabadre-bi ahmedisa da jafariZis ojaxebs stumrobnen. Tumca gada-patiJeba xdeboda xan erT, xan meore ojaxSi, `vinc igebda Cvens stumrobas, yvela lamobda CvenTan Sexvedras, maTTan stumrobas gvTxovda.~ am dros bursaSi daaxloebiT 20 000 qarTveli cxovrobda. `fexs ver gadaadgavdi `Cveneburi~ rom ar Segxvedroda~. (f. 202, an1, saq. N 79. f. 2.).

Sexvedra sofel hairieSi (f. 202, an.2, saq. N 57, f. 2a)

ori dRis Semdeg jafariZem stumrebi, bursidan axmedis mSobliur sofel hairie qoi-Si Caiyvana. mouwyobeli da mTebSi savali gziT manqaniT bursidan hairie qoimde 2 saaTi daWirdaT. soflis TavSi daxvdaT ` muxtari~, ase eZaxdnen

175

soflis Tavs, xelmZRvanels. maT stumrobas daamTxvies jafariZis vaJis winadacveTa, `am `ceremonias~ Cveneburebi qorwils eZaxian~. sofelSi saocari daxvedra mouwyes, ro-

gorc TviTon aRniSnavs : ` me mwerali ar var da ver avwer ke-Til miRebas, fexqveS gveSleboda yoveli, dagvabinaves da gaimarTa cekvebi, simRerebi, sadil-vaxSami, am SemTxvevaSi aseTi adaTi iyo: mTels sofels unda gamaspinZleboda is ojaxi, visi Svilic winadacveTas Rebulobda. uzarmazari qvabebi sxvadasxva qarTuli saWmelebiT savse iyo, sufraze saWmeli ramdenjerme gadaavses. sufra savse iyo qarTuli saWmelebiT: saciviT, fxaliT, xarCoTi da kidev iseTi qarTuli saWmelebiT, romelTa saxelebi CvenSic daviwyebu-lia... Cveneburebi Rvinos ar svaven, aTasSi erTxel miirTme-ven sasmels, romelsac rays eZaxian, (vfiqrob es arayia), (f. 202, an1, saq. N 79. f. 2, 3.).

TiTo dasaxlebul punqtSi or dRes Cerdebodnen. ori dRis Semdeg, ganSorebisas mTelma sofelma moiyara Tavi. `manqanasTan rom mivediT, `muxtarma~ miTxra: batono, aqamde axmetas stumrebi iyaviT, dReidan Tqven

Sexvedra sofel hairieSi (f. 202, an.2, saq. N 57, f. 3)

soflisa da Cemi stumrebi xarT. darCiT, gagvaxareT. es ar SemeZlo da Sevpirdi meored Camosvlas. manqanasTan so-

fels moeyara Tavi, `muxtarma~ kvlav mTxova: batono, qalebi Casxdnen da Cven soflis sazRvramde fexiT viaroT, sofeli

176

mogtiriso. mkiTxveli warmoidgens Tu ramdenad avReldi. soflis sazRvarTan mivmarTe: Zmebo, mec suliT da guliT minda TqvenTan yofna, magram jer kidev sxva Cveneburebs unda vewvio. madlobeli var stumarTmoyvareobisTvis da misTvis ro, ase vaJkacurad SeginaxiaT qarTuli adaTebi, qarTuli ena, samSoblos siyvaruli. icodeT, ro qarTvel ers bevri varami gadautania, da kidevac iqneb gadaitanos, magram Cven suliT Zlierni varT da zogi eri dedamiwis zurgidan gaqra, Cven varsebobT, movRonierdiT, gavnaTldiT da sxva qveynebSi myofi qarTvelebi Tu odesme daubrundebi-an samSoblos, Cvenze Zlieri eri suliT, WkviT guladobiT qveyanaze ar moipoveba. me minda yvela Tqvengani gadavkocno, magram bevrni xarT da vkocni Tqven `muxtars~ da es kocna TqvenTvisac aris. atirda xalxi da mec cremlebi mivmale~. (f.202,an.1,saq.,N79,f.4.). damSvidobebisas magnitafonSi `ga-momSvidobis~ Cawera moxerxda.

hairie qoidan oci kilometris daSorebiT sofel hil mie qoisas estumrnen. mosaRamovebuli yofila, roca sofelSi Sevidnen. muxtarma soflis mosaxleobas mouyara Tavi, isaubres saqarTveloze. am soflis mamakacebSi bevri iyo qarTuli garegnobiT, lamazad da vaJkacurad gamoiyu-rebodnen. sofel hairie qoisgan gansxvavebiT qarTulsac ukeTesad laparakobdnen. bursaSi dabrunebis Semdeg ewvivnen sofel ala Camaqois, gasaocari yofila adgi-lobrivi mosaxleobis cnobismoyvareoba saqarTvelos mi-marT. yvelas ainteresebda Tu rogori weswyobileba iyo sa-qarTveloSi, Tavisuflad SeiZleboda Tu ara locva meCe-TebSi. ra Tqma unda saqarTvelos Sesaxeb sruli informacia miewodaT: ` meCeTi TbilisSic da baTumSic aris, vupasuxe me da ganvagrZe: ` TqvenTvis da CemTvis rjuli araviTar gansxvavebas ar qmnis, radgan Tqven ZarRvebSi da Cems ZarRvebSi moZraobs igive qarTuli sisxli~. (f. 303,an. 1, saq. 1207. gv.6)

177

Sexvedrebi soflebSi (f. 202an.2, saq.N 57, f.3)

ahmedis daJinebuli TxovniT kidev erTi qarTuli sofeli moinaxules -`armuTalani~. sofeli bursidan 164 kilo-metriT iyo daSorebuli, bursaSi, ukan, mxolod meore dRes dabrundnen. bursas silamazem da geografiulma mdebareobam Tbilisi moagona: `bursas geografiuli mdgomareoba Cvens Tbiliss moagonebs kacs. rogorc Tbilisi igi mTebis Suaa da izrdeba sigrZeze, samxreTiT aris didi mTa, romelsac ulu-dags eZaxian, masze aris `teleferiki~ 2370 metris simaRleze. aqedan mTeli qalaqi Cans, mxolod qalaqi aTjer ufro pata-raa, vidre Tbilisi, Tanac mdinare ar Seedreba Cvens mtkvars, gacilebiT mcirea.~...(f. 202, an1, saq. N 79. gv. 6.).

ilia da siuzan jabadarebi ahmed melaSvilis

colSvilTan (f. 202an.2, saq.N 57, f.6, 6a)

178

mogzauroba sul ori kvira grZeldeboda. 2 seqtembers

maTi mogzauroba dasrulda. sul eqvsi dasaxlebuli punqti moiares. soflis mosaxleobas mZime pirobebSi uxdebodaT cxovreba, `saerTod ki unda iTqvas, soflelebi Raribebi arian, sawylad acviaT, umravlesobam wera-kiTxva ar icis arc Turquli da miT umetes arc qarTuli.~ (f. 202, an.1, saq. N 79. gv. 6.). soflebSi ar arsebobda eleqtroganaTeba. yvela sofeli wyaroebis siuxviT gamoirCeoda, magram saxlebSi arc wyali, arc abano da arc `zaruli~ ar hqondaT. rac Ta-vis mxriv garkveul uxerxulobas uqmnida Camosul stum-rebs. wyals, ojaxuri saWiroebisTvis qalebi doqebiT ezi-debodnen.

mogvianebiT mogonebebSi werda: `sityva saqarTvelo da qarTveli TurqeTSi myofi qarTvelebisaTvis ucnobia. isini TaviaanT Tavs `gurjebs~ uwodeben, xolo erTmaneTs ` Cvene-burebs~ eZaxian. Turqebs ki erTmaneTSi `kudianebs~ uwode-ben. Tu gurji TurqeTSi qarTul laparaks gaigonebs, imwamsve sixaruliT gamogexmaureba~ Cveneburi xar?~ ... me iseTi STabeWdileba damrCa, rom TurqeTSi myofma qarTvelma, rom ar icodes arc Turquli da arc sxva rome-lime ena, qarTulis garda, xmamaRla rom Tqvas ` aq Cvenebu-ri aris vinme, im wamsve gamoexmaureba Cveneburi qarTveli.~ (f. 202, an.1, saq. N 79. f. 1, 6).

Cveneburebma ar daiviwyes winaprebis gvarebi, maTSi bevrs axsovdaT visi gorisa iyvnen: TurqeTSi, qarTvelebiT dasaxlebul miwaze cxovrobdnen ...`abaSiZeebi, ZvelaSvile-bi, goraZeebi, gurgeniZeebi, qoqolaZeebi, beriZeebi, kvaxaZe-ebi, lekuraSvilebi, miminaZeebi, trikiZeebi, iasamaniZeebi, malaymaZeebi, gverdaSvilebi, qvabisTavelebi, kirnaTelebi.~ (f. 303, an 1, saq. 1207. f. 7).

stambulSi dabrunebulma moinaxula qarTuli monasate-ri (amis Sesaxeb moTxrobili maqvs TemaSi `saqarTvelo da TurqeTis qarTvelebi~).

mogzauroba sasimovno SedegiT damTavrda, gairkva, rom TurqeTis miwaze gacilebiT bevri, sufTa qarTuli sofeli iyo, vidre warmodgeniT icodnen, `axmetas pirveli cnoba,

179

rom TurqeTSi qarTvelebis 40 sofeliao, sinamdviles ar warmoadgenda, arsebobda soflebi, romelsac is ar icnobda, dakiTxviT sami qarTuli soflis saxeli gavigeT ialovas mo-SorebiT, bursis raionis soflebi aRniSnulia rukaze, is soflebi, romelic axmetam icis. amaTSi mTlad gaSavebuli rgoli is soflebia, sadac viyavi~ (f. 202, an1, saq. N 79. f. 8). samwuxarod am rukam Cvenamde ver moaRwia, veWvob rom aseTive ruka inaxeboda axmed melaSvilis ojaxSic.

1968 wels ilia jabadari kidev erTxel Cavida TurqeTSi, saidanac axali Canawerebi Camoitana, es iyo baTumis radi-osTvis gadasacemi firi da stambulis arqivebidan amoRebu-li informacia oTar gigineiSvilisTvis gadasacemi. miaRwia Tu ara am firebma adresatebamde, es kidev gasarkvevia.

uaRresad Tbili Sexvedrebisas moxerxda xalxSi Semona-xuli legendebis, zRaprebis, simRerebisa da gamonaTqvame-

bis Cawera, ilia jabadari 1968 wels werda ` marto Cemi Ca-mosvliT oTx sofels guli avuZgere da samSoblos xsenebiT avatire xalxi. gana maTi sulis gasamagreblad fuli unda daviSuro? me Cemi cxovreba amovWame da Tu ramdenime sacxovrebeli weliwadi, rac damrCenia RaribobaSi Caivlis, amas ra mniSvneloba eqneba SedarebiT imasTan, rom amden qarTvelebis guli mogebuli iqneba samSoblosaTvis.~(f. 202, an 1, saq. N 70, f. 178) . `Cemma wasvlam da CvenebTan laparakma gamoiwvia didi survili qarTuli wera-kiTxvis saswavleb-lad, yvela amayobs qarTvelobiT, bevrs surs saqarTvelos naxva, survilebi ufro gaRvivdeba TurqeTSi qarTvel mo-cekvaveTa gastroliT, araferi ar unda davzogoT amis mi-

saRwevad~... (f. 202, an.1, saq. N 79, f. 8). TurqeTis qarTuli soflebis monaxulebam, maTma mZime

mdgomareobam, maTma dainteresebam saqarTvelos mimarT, gada-awyvetina ufro metad gaeRviZebina maTSi qarTveloba. saami-sod arCevani gakeTda TurqeTSi, kerZod ki, stambulSi, nino ramiSvilisa da iliko suxiSvilis qarTuli simRerisa da cekvis ansamblis sagastrolo mogzaurobaze. am saSviliSvilo saqmisTvis 1965 welsve daiwyo mzadeba, `me davyabuldi ` goskoncerts~ pirobaze, magram Zalian vSiSob da TiTqmis darwmunebuli var, ra did zarals avitan. magram, ro icodeT

180

ra gavlenas iqoniebs TurqeTSi myof qarTvelebze, maSin mixvdebiT ro CemTvis zarali sananebeli ar iqneba, gindac mTlad gavkotrde...~ (f.202, an1, saq. N 70, f. 178).

1966 wels ilia jabadarisa da ahmed melaSvilis mondomebiT moxerxda qarTuli ansamblis TurqeTSi sa-gastrolod Casvla. es iyo gasaocari momenti TurqeTSi mcxovrebi qarTvelebis cxovrebaSi. rogorc ilia jabadari igonebs: ...~ Sori gzidan modiodnen Cveneburebi, zogi fe-xiT, zogi urmiT, zogi cxeniT an matarebliT... amisTana ram aq sizmarSic ar enaxaT, qarTvelebi suliT gamagrdnen, So-reuli soflebidan da qalaqebidan modian, zogi samjer, oTxjer eswreba am koncerts, me mgonia, rom Cems mizans mi-vaRwie, miyuCebuli qarTveloba gavacocxle da rom Sedegi iqneba amis, es momavali gviCvenebs... Sesvenebisas waramara modiodnen ` Cveneburebi,~ saubrobdnen, didi iyo maTi moTxovnileba qarTul wignebze, ....isini monatrebulni iyvnen qarTul saubars, miuxedavad imisa, rom saqarTvelo TvaliT ar enaxaT, misdami udides siyvaruls gamoxatavdnen~ (f. 303, an 1, saq. 902, f. 8).

mSobliuri miwidan gadasaxlebulma mosaxleobam ucxo eTnikur garemoSi cxovrebis miuxedavad SeinarCuna erovnu-li TavisTavadoba, Zveli qarTuli kulturis da yofis Ta-

viseburebani. 1965, 1966 1968 wlebSi ki, TurqeTis miwaze sa-mi sxvadasxva sarwmunoebis qarTvelebis Sexvedram, gaaRrma-va maTSi Semonaxuli mSobliuri fesvebi, xeli Seuwyo qarTvelebis ufro metad daaxlovebas. swored am mogzau-robis Semdeg daiwyo saqarTvelos ucxoeTSi mcxovrebi qarTveli TanamemamulebTan kulturuli kavSiris sazoga-doebam saqarTvelodan jer parizSi, xolo Semdeg TurqeTSi, i. gogebaSvilis `deda enis~ da `iavnanam ra qmnas~ gadagzavna. es iyo yinulis gadnobis periodi, dasabami im didi urTi-erTobisa, romelic dRemde grZeldeba.

gamoyenebuli wyaroebi:

1. suica, f.202, an. 1, saq. NN 70, 79, 80;

181

2. suica, f.202, an. 2, saq. N 57, 60, 61; 3. suica, f. 303, an. 1, saq. NN 302, 470, 902, 1207. Tinatin Jabadari

A bit about the Georgian village of Turkey and its population in the 60 s of the XX century

Summary In 60-70 years of XX century due to close acquaintance with the living

in Turkey, Ahmet Melashvili, his family and Georgians living in Turkey, their surviving Georgian language, in order to get familiar with their folklore, customs and their lives, a Georgian Parisian traveller? Ilya Jabadari with his wife, traveled to Georgian villages in Turkey… The local Georgians missed the Georgian dialect, despite the fact that they never saw Georgia. During a very warm meeting it was possible to write down legends, tales, songs and sayings that remained from the people, take photos.

In 1965, 1966 1968 years on the Turkish ground, the meeting of Georgians with two different faiths deepened the related roots in them, helped the Georgians to get closer.

182

Tengiz parmaqsiziSvili

qarTvel kaToliekTa wvlili samxreT-

dasavleT saqarTvelosa da TurqeTSi

mcxovreb qarTvelTa Soris qarTuli

memkvidreobisa da mSobliuri enis dacvis

saqmeSi

(XIX saukunis I naxevari -XX saukunis I naxevari)

kaTolikuri eklesia saqarTveloSi axali dafuZvnebuli ar aris. saqarTvelos arc arasdros gauwyvetia masTan kavSi-ri. ufro metic, 1329 wlidan 1507 wlis CaTvliT TbilisSi moqmedebda kaTolike eklesiis saepiskoposo da cnobilia iq moRvawe 13 episkoposi. qarTveli saero da sauliero pirebi did pativiscemas iCendnen kaTolike eklesiisa da kaTolike misionerebis mimarT.

saqarTveloSi kaTolikebi kompaqturad cxovrobdnen sa-megreloSi, guriaSi (ozurgeTSi), imereTSi (ZiriTadad quTa-isSi), aWaraSi (baTumSi), TbilisSi, gorSi, borjomSi, magram maTi udidesi nawili mesxeT-javaxeTis mkvidri iyo da iqve saxlobda.

XVIII saukunis bolosaTvis, maSin rodesac saqarTvelo mowyvetili iyo qristianul evropas da izolaciaSi imyofe-boda, kaTolike mamebi iyvnen damakavSirebelni dasavleTTan. saxelmwifos daqvemdebarebuli marTmadidebeli eklesia iziarebda qveynis politikur mesveurTa prokaTolikur da prodasavlur politikas, radgan is amocanad isaxavda dasav-leTis daxmarebiT, saqarTvelos Tavisuflebas da ayvavebas. es ki ganapirobebda qarTuli eklesiis keTildReobas. ami-tom qarTvelTa kaTolikoba ar aRiqmeboda erovnebis Sem-cvelad da ar iyo mimarTuli qarTvelobis winaaRmdeg. kaTo-like misionerebi yvelgan gzas ikafavdnen TavianTi ganaTle-biT, unariT, saqmis codniTa da RvTismosaobiT. isini eZieb-dnen adamianTa sulebs RmerTisaTvis da ara qonebasa da mi-was TavianTTvis. amitom isini saqarTveloSi didi siyvaru-liTa da avtoritetiT sargeblobdnen. misionerebs yovel misionTan TavianTi xarjiT gaxsnili hqondaT skolebi, sa-

183

dac aswavlidnen saRvTo sjuls, sxvadasxva enebs da mkurna-lobas.

saqarTvelos ruseTis imperiasTan miereTebis Semdeg vi-Tareba kardinalurad Seicvala. carizmma yvelgan daiwyo rusuli enis damkvidreba. 1845 wels maT gandevnes kaTolike misionerebi imperiis sazRvrebidan. eklesiebSi akrZales qarTul enaze wirva-locva. 1886 wlis mTavrobis dadgenile-biT kaTolikur eklesiebSi qarTuli ena brZanebiT iqna ak-rZaluli, ramac qarTvel kaTolikeTa guliswyroma kidev ufro gazarda. 1986 wlis umaRles brZanebaSi, kerZod mis me-

6-e muxlSi naTqvami iyo: `Воспретить употребление грузинского языка в армян о – католических церквах при Богослужение и в латинских приходах на кавказе».

carizmi yovelnairad cdilobda aRmoefxra samxreT-da-savleT saqarTvelos mosaxleobaSi qarTuli ena da qarTuli cnobiereba. mefis ruseTis mier gatarebulma politikam maTTvis sasurveli Sedegi gamoiRo. somxur tipikonze myofi qarTveli kaTolikeebi somxebad gamoacxades, gamahmadiane-buli qarTvelebi Turqebad.

amitomac 1897 wlis aRweriT qarTveli mosaxleoba sam-xreT saqarTveloSi xelovnurad 33001 sulidan, 18666 sulam-de iqna Semcirebuli. mefis xelisufleba dainteresebuli iyo, rom adgilobrivi mosaxleobisaTvis daeviwyebina mSob-liuri ena, erovnuli zne — Cveulebebi, tradiciebi. TavianT miswrafebebs isini arc malavdnen. beri vostorgovi daufa-ravad acxadebda: `Cven qarTvelebis arc ganaTleba gvinda, arc zneobrivi amaRleba, arc qristianobis aRdgena. maT So-ris skolebs Tu vaarsebebT, mxolod erTi mizniT — yvelani gavarusoT”.

imperiis mizani qarTveli eris gadagvareba iyo. amis sapa-suxod kidev ufro gaZlierda erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba. samxreT saqarTveloSi erovnul — ganmaTavisuf-lebeli moZraobis lideri iyo mRvdeli ivane gvaramaZe (vinme mesxi). mas mudmivi kavSiri hqonda stambolis qarTvel kaTo-likeTa savanesTan da mis winamZRvarTan petre xarisWiraS-vilTan. qarTvelTa am savaneSi mZlavrad feTqavda qarTuli guli da ganiswavlebodnen samSoblos siyvaruliT gulanTe-buli mamuliSvilebi.

184

am periodisaTvis javaxeTis ramdenime qarTuli soflis: xulgumos, bavris, turcxis, kartikamis mosaxleoba — sofel velidan gadmosaxlebuli kaTolike qarTvelebi ukve gasom-xebuli iyvnen. qarTul kaTolikur eklesiebSi mRvdlebi Zi-riTadad somexi erovnebis pirebi iyvnen, romlebic erTgu-lad emsaxurebodnen ruseTis imperiul xelisuflebas da mis nebas asrulebdnen. yovelive es maT intersebs Seesabameboda. qarTul eklesiebSi wirva-locva somxur enaze mimdinareob-da. bavSvs monaTvlisas somxur saxels arqmevdnen. qarTul gvarebs ki somxuri daboloeba eZleoda.

ra mdgomareoba iyo am mxriv samxreT-dasavleT saqarTve-loSi. 1878 wels ruseTsa da TurqeTs Soris berlinSi dade-buli sazavo xelSekrulebis safuZvelze saqarTvelos Semo-uerTda aWara, qobuleTi, SavSeTi, klarjeTi, kola-artaani da taos Crdilo nawili-olTisi. amaTgan aWara-qobuleTs, SavSeTsa da klarjeTs ewoda baTumis olqi. am droisaTvis baTumi patara saporto qalaqi iyo qalaqis mcxovrebTa rao-denoba 3000 sul aRwevda. mosaxleoba gamoirCeoda erovnuli siWreliT. XIX s-is bolodan mesxeTis mkvidrma kaTolike qar-Tvelebma masiurad daiwyes dasaxleba baTumsa da mis Semoga-

renSi. amas xeli Seuwyo aWaris mxridan axalcixe - baTumis damakavSirebeli gzis gayvanam. qarTveli kaTolikebi Ziri-Tadad vaWrobasa da xelosnobas eweodnen. baTumi, rogorc saporto qalaqi, xelsayreli adgili iyo sacxovreblad qar-Tveli kaTolikeebisaTvis. igi iyo evropasTan damakavSire-beli karibWe. sul male qarTvel kaTolikeTa ricxvma baTu-mis olqSi ramdenime aTass gadaaWarba.

imperiis politika rogorc samxreT, ise samxreT-dasav-leT saqarTveloSi erTi iyo. es iyo garusebis politika. ca-rizmi cdilobda an gadaegvarebina qarTvelebi an ganedevna imperiis sazRvrebidan da maT adgilze imperiis yurmoWrili monebi daesaxlebina. amas emsaxureboda muhajiroba. misi sa-SualebiT cdilobda muslimani qarTvelebi aeZulebina Tur-qeTSi gadaxvewiliyvnen da maT garkveulwilad miaRwies mi-zans.

magram arc aWareli mamuliSvilebi iyvnen gulxeldakre-filebi. aqac mZalavrad feTqavda qarTuli guli. erovnul moZraobas aq xelmZRvanelobdnen memed da haidar abaSiZeebi,

185

gulo kaikaciSvili, Serif ximSiaSvili da sxvebi. maT mcde-lobas ukvalod ar Cauvlia da bevri muslimani qarTveli ga-daurCa ucxo qveyanaSi gadaxvewas, sadac vin icis ra bedi ewe-odaT maT ojaxebs da maT. aWaris zRvispireTSi saukeTeso adgilebi rus Cinovnikebs da samxedro pirebs hqondaT dari-gebuli.

TurqeTSi gadaxvewili qarTvelebi erovnuli cnobiere-bis amaRlebaSi didi Rvawli miuZRvis stambolSi moqmed qar-Tvel kaTolikeTa monasters, iq momsaxure sasuliero pi-rebs. es savane (monasteri eklesiiT, stambiTa da qarTuli skoliT) daarsa 1861 wels Rrmad ganswavlulma cnobilma ka-Tolike moZRvarma petre xarisRiraSvilma. monasteri iyo yovelTa qarTvelTa Sesakrebeli adgili. qarTvel kaToli-keTa monasteri didad exmareboda yvela xelmokle qar-Tvels, miuxedavad sarwmunoebisa. monastris SenobaSi mow-yobili iyo sastumro, sadac Rames aTevdnen stambolSi Casu-li qarTvelebi. bevri qarTveli mahmadiani ise dauaxlovda qarTvel kaTolikeTa Zmobas, rom eklesiaSic ki dadioda qarTuli qadagebis mosasmenad. `am savaneSi yvelaferi saqar-Tvelos mogvagonebs, aq mosuli qarTveli stumari usaTuod igrZnobs mamulis siyvaruls” — wers italieli diplomati evgeni daleji dalesio. ruseT-TurqeTis omis Semdeg sam-xreT-dasavleT saqarTvelodan osmaleTSi gadaixvewa muha-jirTa didi raodenoba. religiuri fanatizmis gavleniT ma-Ti erovnuli cnobiereba sagrZnoblad iyo daqveiTebuli, magram praqtikulad isini amayobdnen, rom gurjebi iyvnen da Turqebisagan gansxvavdebodnen. 1911 wels part Salva vardi-Zis iniciativiT stambolis qarTvel kaTolikeTa savanesTan daarsda qarTvelTa klubi. masSi gaerTianebuli iyvnen stam-bolSi mcxovrebi qarTvelebi `ganurCevlad rwmenisa da xa-risxisa”. maT ricxvSi iyvnen faSebi, generlebi, oficrebi, ve-qilebi, eqimebi, vaWrebi, moxeleebi, studentebi. qarTuli klubis Seqmnam musliman qarTvelebSiqarTuli cxovreba da-atriala. monastris xSiri stumrebi iyvnenda wvlili Sehqon-daT klubis moRvaweobaSi: marSal Saqir faSa erTgulaSvils (axalcixeli; riza-faSa aTabegaSvils — sazRvao ministri, (arTvineli; ismail eliaSvils — msajuli osmaleTis mTavar komitetSi (qobuleTeli), TavdgiriZeebs osmal-faSas, ali-

186

faSas, ahmud — faSas — Stabi generali, medinis gubernatori — bahri — faSas (qobuleTelebi), profesori xasan — feSmi-fa-Sas-senatori, saxelmwifo sabWos Tavmjdomare (maradide-li), xasan — feSmi iremaZes — mufti, saxelmwifo sabWos wevri (mTiani aWaridan) da mravali sxvas. klubis Tavyrilobebs es-wrebodnen saqarTvelodan Casuli stumrebic: vaxtang Ramba-SiZe, iase raWveli, mixeil da vladimer wereTlebi, daviT Ci-qovani, gerasime nadareiSvili, memed-beg abaSiZe, iskender efendi civaZe, xasan beg da mahmud beg abaSiZeebi, abedin-beg beJaniZe da sxvebi. Sexvedrebi, krebebi ixsneboda da mTav-rdeboda qarTuli simRerebiT da saeklesio sagaloblebiT, klubma SeimuSava osmaleTis qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli programa. emigranti qarTvelis giorgi ke-reseliZis mogoneba, romelic CarTulia naSromSi - `ieso qriste da qarTveli eri” gvacnobebs: brest-litovskis kon-ferenciis wina dReebSi berlinSi osmaleTis delegacies Cas-vlas. delegaciis erT-erTi wevri yofila Seix-ul islami, hasan-fehmi iremaZe-stambolis qarTuli monastris erT-er-Ti qomagi. igi Sexvedria giorgi maCabelsa da giorgi kerese-liZes. saubari Sexebia qarTuli enis silamazes, qarTuli an-banis daxvewilobas, mis unikalur bunebas. xasan fehmi irema-Zes saubarSi gauxsenebia Tavisi Svilis magidaze dadebuli wiTelydiani qarTuli anbanis Sesaswavli wigni. swored es wigni unda yofiliyo stambolis qarTvel kaTolikeTa monas-tris stambaSi dabeWdili `deda-ena”. monastris biblioTeka-Si aris daculi istoriuli wyaro-qristianobisaTvis Tavda-debuli qarTveli-Teodore aWarelis biografiuli cnobebi. am cnobebis safuZvelze kvlevis Sedegad saqarTvelos sa-patriqrqos wminda sinodma 2002 wlis 17 oqtombers wminda-nad Seracxa qristianobisaTvis wamebuli qarTveli Teodore aWareli. qarTuli ganmaTavisuflebeli moZraobis centrad stambolis gadaqcevas isic gansazRvravda, rom iq moqmedeb-da qarTvel kaTolikeTa savanis stamba, romelic 1870-iani wlebidan beWdavda da aqveynebda qarTul wignebs. 1908 wlis `axalgazrda TurqTa” revoluciis da konstituciis SemoRe-bis Semdeg erovnuli gaTviscnoebirebisaj\ken swrafvam, mo-matebulad Tavi iCina qarTvel mahmadian studentebs Soris, romlTa umravlesobac swavlobda sulTan muhamed II-is saxe-

187

lobis meCeTTan arsebul umaRles sasuleiro saswavlebel-Si. isini TandaTan dauaxlovdnen da daiwyes siaruli part Salva vardiZesTan, romelic aswavlida maT qarTul enas da saqarTvelos istorias, urigebda wignebs. amrigad konstan-tinopolis, qarTvel kaTolikeTa savanem didi roli Seasru-la TurqeTSi mcxovrebi Cveni Tanamemamuleebis erovnuli TviTSegnebisa da qarTuli enis gavrcelebis saqmeSi. `kon-stantinopolis qarTuli monasteri iyo aris da iqneba qar-Tuli sulis matarebeli, TavSesafari yovel ltolvilisa da gaWirvebulisa, miuxedavad misi rwmenisa da politikuri Sexedulebisa. igi fxizeli damcveli darajia qarTuli inte-resebisa — werda mama pio baliZe, eklesia-monastris winam-ZRvari.

rogorc italierli dipolmati evgeni daleji dalesio aRniSnavs da mowodebs: `ucxoeTSi gamortyorcnilo qarve-lo ra rwmenisa da miswrafebisac ginda iyo, modi am savaneSi da iloce. . . suliT ganaxlebuli wadi da Caebi Cveni cxovre-bis talRebSi. . . Sen Tu ara Seni Svili an SviliSvili mainc naxavs brwyinvale xanas saqarTvelosas da qarTveli xalxi-sas. amin”.

rogorc zemoT avRniSneT baTumSi qarTvel kaTolikeTa ricxvi sagrZnoblad gaizarda. 1902 wlis 61-e nomerSi gazeTi `iveria” werda: `baTumi Zlier male izrdeba. dRes 30000-ze meti mcxovrebia aq. . . qalaqis naxevari qarTvelbaa. . . marto qarTvel kaTolikeTa ricxvi 3500-4000 sulamde gaxlavT” (T. konaxiZe, 2001:497). qarTvel kaTolikeTa simravlem dRis wes-rigSi taZris aSenebis sakiTxi dasva. baTumeli kaTolikeebis moZRvarma mama anselmo mRebriSvilma bevri iRvawa jer ruse-Tis saimperio mmarTvelobisagan mSeneblobis nebarTvisa da Semdgom TviT taZris mSeneblobisaTvis. taZris mSenebloba daiwyo 1897 wlis 12 aprils mrevlis mier Segrovebuli fu-liT, eklesiisaTvis qalaqis saTaTbirom gamoyo 400 saJeni miwa, 200 saJeni mrevlma sakuTari saxsrebiT SeiZina. saZir-kvlis Cayris Semdeg SemweobisaTvis mimarTes kaTolike mrew-velsa da mecenats stefane zubalaSvils. man bolomde daafi-nansa taZris mSenebloba, mSenebloba dasrulda 1902 wlis iv-nisSi. misi kurTxeva moxda 1903 wlis 4 maiss episkopos baron edvardo roppis mier. 5 maiss episkoposma sami mTavari diak-

188

vani mRvdlad akurTxa, aziara da mironi scxo xuTasamde kacs. gamgzavrebiss episkoposs saCuqrad miarTves vercxlis ydiT moCuqurTmebuli albomi da petre mefisaSvilis mier dawerili qarTvel kaTolikeTa mokle istoria (m. SamiliSvi-li, 1988; 80-83). imperiis mesveurebi ucxoeTTan kavSiris gamo politikurad arasaimedod miiCnevdnen qarTvel kaTolike-ebs. saarqivo dokumentebma sakmao cnobebi Semogvinaxes amis Sesaxeb. 1911 wlis 17 seqtembers kavkasiis mefisnacvalma pe-terburgidan miiRo werili, romelic atyobinebda, rom kav-kasiaSi Camosuli patrebis erTi jgufi apirebda gamgzavre-bas baTumis olqSi, sadac aSenebuli iyo maTi taZari da mrev-lic sakmao iyo. mefisnacvals sTxovdnen yoveli Rone exma-ra, raTa Seferxebuliyo maTi saqmianoba. 1911 wlis 8 dekem-bris werilSi baTumis policmeisteri baTumis olqis guber-nators acnobeb: `kaTolikuri kongrevaciis Stab-bina baTum-Si mdebareobs kaTolikeTa quCaze. gaerTianebis wevrTa um-ravlesobas qarTveli kaTolikeebi Seadgenen. maTi xel-mZRvaneli aris aTanasi baRoSvili”. amave wlis 20 dekembriT daTariRebul werilSi ki acyobinebs: `Sekrebebze xSirad Ca-modian saqarTvelos sxvadasxva qalaqebidan kaTolikeebi. maT surT, rom baTumi gaxdes kaTolikuri moZraobis centri. 1911 wlis 14 dekemberis sxdomaze maT isaubres saqarTvelos warsulze, ruseTis imperiis uaryofiT gavlenaze da blos maTi azriT, saqarTvelos xsna SeuZlia mxolod evropas. ami-saTvis unda gaZlierdes kaTolikuri moZraobao. Tqveno ma-RalkeTilSobilebav, Cveni imperiis siZlierisaTvis da Cveni politikis gatarebisaTvis Zalian saxifaToa ara marto es kongrefacia, aramed saerTod kaTolikuri moZraoba”. sam-xedro gubernatoris davalebiT Seiqmna jgufi vinme petro-vis meTaurobiT, romelsac daevala Seedgina antikaToliku-ri specialuri programa. 1913 wlis 18 maiss baTumSi Catarda saeklesio msvleloba kaTolikeTa monawileobiT. 1916 wlis 12 oqtombers baTumelma kaTolikeebma gagzavnes werili kav-kasiis mefisnacvlis saeklesio saqmeebis ufrosis saxelze: `Cven baTumeli kaTolikeebi, yvela oficialur religiur mimdinareobasTan vimyofebiT megobrul damokidebulebaSi. Cven aravis mimarT mtroba ar gvamoZravebs. Cven pativs vcemT yvela Cvens Zmas da gulSi ar gvaqvs Cadebuli araviTari da-

189

pirispireba. miuxedvad Cveni misamarTiT gamoTqmuli araer-Ti daumsaxurebeli ciliswamebisa, Cven vcdilobT qristes-mierad vapatioT yvelas da viTanamSromloT, yvela qristian urTierTsiyvarulisa da dafasebisaTvis”.

qarTvel kaTolikeebs garkveuli wvlili aqvT Setanili samxreT-dasavleT saqarTvelosa da kerZod baTumis aRmSe-neblobisa da kerZod baTumis qarTul qalaqad Camoyalibe-bis saqmeSi. CamovTvli baTumSi pirovnebas: mixeil mefisaSvi-li — didad ganswavluli da darbaiseli piri, vaJkacuri aR-nagobis, icoda brwyinvaled saqarTvelos istoria, qarTu-li, somxuri, rusuli, TaTruli. daaxloebuli iyo aWaris be-gebTan. misi da grigol gurielis meSveobiT daukavSirda ru-seTis mTavroba aWaris begebs didi Rvawli aqvs samuslimano saqarTvelos SemoerTebis saqmeSi. baTumis aRebis Semdeg ar-Tvini ufrosad dainiSna. erdinand dedebovi (dedebaSvili) — axalcixeli, vaWrobda xe-tyiT, bolos dasaxlda baTumSi. ar-daicvala 1897 wels. misi mama iricxeboda baTumis uZveles vaWrad, mixeil beTaneli — mwignobari,, samSoblos moyvaru-li Tavisi xarjiT gamosca `kacia-adamiani?!” peterburgSi, saaReb-mimcemo saagentoebi hqonda evropasa da amerikaSi, 1879 wels Tbilisidan mezurneebi da momRerlebi waiyvana jer stambolSi, Semdeg amerikaSi. gamarTa koncertebi. pir-velad gaacno amerikelebs qarTuli simRerebi. 55 wlis mixe-il beTaneli col-SviliT cxovrobs baTumSi. icis yvela ev-ropuli ena. mixeil aleqsandres Ze TumaniSvili dabadebuli ozurgeTSi, daaxlovebuli gurielebTan, cxovrobs baTumSi, monawileobs ozurgeTis samoqalaqo samqeebis gamgeobaSi, skolebis marTvaSi, qarTvel mahmadianTa Soris qarTuli wignebis gavrcelebis saqmeSi guriisa da baTumis yvela sazo-gado saqmeSi. aslaniSvili s. bavradan saSualo skolis dam-Tavrebis Semdeg Seiswavls satelegrafo saqme. 1878 wlidan msaxurobda baTumSi, borCxaSi, arTvinSi, artanujSi, Tanam-Sromlobda `droebasa” da `iveriaSi”. evan ukas Ze mWedliSvi-li — mama s. udedan gadasaxlda baTumSi. ganaTlebuli da darbaiseli pirovneba. igi `krazanas” fsevdonimiT ibeWdebo-da `droebaSi”. Werda 1878 wlis omze da baTumis aRebze, osma-leTis saqarTveloze. iyo xmosani baTumis TviTmmarTvelo-bisa. monawileobda baTumis yvela sazogadoebtiv saqmiano-

190

baSi. moulodnelad gardaicvala gamgeobis sxdomaze 1903 wels. didi pativiT iqna dakrZaluli. mas baTumze didi amagi aqvs. pavle ukas Ze mWedliSvili — ganaTleba miiRo sazRvar-gareT. cxovrobda baTumSi. msaxurobda baTumis bankSi da iricxeboda Tbilisis saTavadaznauro bankis wevrad baTum-Si. igi awarmoebda am bankis yovel saqmes. mas icnobdnen ro-gorc progresulad moazrovne, samagaliTo adamians. baTum-Si iTvleboda pativcemul moqalaqed. didi Sroma aqvs gaweu-li baTumisaTvis. baTumis RviTsmSoblis eklesiis aSenebis saqmeSi. ibeWdeboda `droebis” da `iveriaSi”. Zmebi mWedliS-vilebi qarTuli sulierebis gadascemdnen samuslimano sa-qarTveloSi, Tu iqidan aqeT. Serafime pololikaSvili, axa-li qarTuli profesiuli qandakebis pioneri, swavlobda qu-Taisis klasikur gimnaziaSi, Semdeg odesaSi. qarTvel pro-fessional moqandakeTa Soris rusTavelis pirveli qandake-bis Semqmnelad s. pololikaSvili aris miCneuli. XX s-is da-sawyisSi s. pololikaSvili baTumSi miemgzavreba man baTumis RvTismSoblis eklesiis gaformebaSi monawileoba miiRo. taZris fasadi originaluri ornamentebiT daamSvena. 1917 wels igi meuRliT da qal-vaJiT sacxovreblad zRvispireTSi gadmosaxlda. atlantebTa da CuqurTmebiT Seamko sabaSvi-lis saxli baTumSi. 1918 wels igi mxatvrulad afromebs `fe-senkos agaraks” maxinjaurSi,, romelic dResac gamoirCeva CuqurTmebis silamaziT. samwuxarod es misi bolo namuSeva-ri iyo. maxinjaurSi SemoiWra Turqebis razmi da 43 rCeuli qarTveli daatyveva. maT Soris 48 wlis pololikaSvilic. Turqebma tyveebi aWariswylis piras daxvrites da gvamebi mdinareSi gadayares.

gasabWoebis Semdeg baTumel kaTolikeTa ricxvi sag-rZnoblad Semcirda. zogi sazRvargareT gadaixvewa, zogi terorsa da represiebs Seewira. zogic marTmadideblur ek-lesias SeuerTda. radgan baTumSi kaTolikuri eklesia daxu-res moZRvari don gabriel aslaniSvili daxvrites.

aseTi aris mokle mimoxilva qarTveli kaTolikeebis Rvawlisa Cvens kuTxeSi, qarTuli sulierebis SenarCunebis saqmeSi.

191

Tengiz Parmaksizishvili

Contribution of Georgian Catholics to Georgian Heritage and Georgian Language Between Georgians living in Southwest Georgia and

Turkey Summary

The Catholic Church in Georgia is not newly established. Georgian

Catholics have contributed to the protection of Georgian language in Georgian population living in Turkey. There are many interesting facts is discussed in this article.

192

marina jinWaraZe

ebraelTa saqarTveloSi mosvlis, migraciis, gansaxlebisa da tradiciul-yofiTi

kulturis zogierTi sakiTxi

qarTvel ebraelTa istoria, maTi saqarTveloSi mosvlis,

migraciisa da am qveyanaSi gansaxlebis sakiTxi jer kidev ar aris yovelmxriv Seswavlili. Cveni mizania saqarTveloSi mcxovreb ebraelTa ara mxolod tradiciul-yofiTi kultu-

ris gamovlena, aramed im qarTul-ebrauli urTierTobebis warmoCena, romelTac mravalsaukunovani istoria aqvT da erTnairad mniSvnelovania rogorc qarTuli, ise ebrauli sazogadoebisaTvis.

qarTvelTa da ebraelTa urTierTobebs uZvelesi droi-dan sagangebo samecniero gamokvleva miuZRvna kirion qar-

TvelTa kaTalikosma: `iudevelebi Zvel iveriaSi~, `sayo-velTao molodini mesiisa~, `ganTesil iudevelTa gavle-na Cveni winaprebis sarwmunoebaze da ebraelTa mier sauf-

lo kvarTis Camotana mcxeTaSi~. XIX saukunidan dawyebu-li ki saqarTveloSi mcxovrebi ebraelebis Sesaxeb araerTi naSromi gamoqveynda. pirvel rigSi unda aRvniSnoT cnobili sazogado moRvawis z. WiWinaZis ` qarTveli ebraelebi sa-qarTveloSi~, aseve saintereso masalaa daculi r. TediaS-vilis naSromSi `eTnografiuli narkvevi quTaisel ebra-

elTa yofa-cxovrebidan.~ aRsaniSnavia T.ivelaSvilisa da T. cagareiSvilis monografia qarTvel ebraelTa yofisa da kulturis Sesaxeb. qarTul-ebraul urTierTobebs sainte-reso Tema miuZRvna y. mamisTvalaSvilma naSromSi `qar-Tvel ebraelTa istoria~. Zalian mniSvnelovania cnobili mecnierebis, kerZod, n. berZeniSvilis, g. Citaias, S. Cxeti-as, S.amiranaSvilis, s. iordanaSvilis aqtiuri TanamSrom-

loba saqarTvelos ebraelTa istoriul-eTnografiul mu-zeumTan. aseve unda aRvniSnoT m. lorias `saqarTvelos Sa-

vi zRvispireTis ebraelebi”, sadac warmodgenilia aWaraSi

193

mcxovreb ebraelTa dRemde naklebad cnobili istoriis epi-zodebi da eTnografiuli Taviseburebani.

qarTuli saistorio tradiciiT saqarTveloSi ebraeli moaxalSeneebis Camosaxleba babilonis mefe nabuqodonosor II-is mier ierusalimis aRebas (Zv.w. 586w.) ukavSirdeba, roca ebraeli mosaxleobis erTi nawili saqarTveloSi Semoxiznu-

la: `otebulni uriani movides qarTls da moiTxoves mcxe-TelTa mamasaxlisisagan qveyana xarkiTa~ ( qarTlis cxovre-

ba, 1959:1-2). mcxeTidan isini TandaTan gansaxldnen saqarTve-los sxvadasxva mxareSi da Znelia davasaxeloT saqarTvelos romelime regioni, qalaqi an mcire dasaxlebuli punqti, sa-dac ebraelebs ar ucxovriaT. Sesabamisad, CvenTvis sainte-

resoa saqarTveloSi dasaxlebul ebraelTa kulturul-is-toriuli xasiaTis im TaviseburebaTa gamovlena, romelic ebraul diasporas saqarTveloSi adaptaciis procesSi Camo-uyalibda. ebraelebma saqarTveloSi Tan moitanes maTTvis damaxasiaTebeli tradiciul-yofiTi kultura, religia da qarTul eTnosTan integraciis fonze SeinarCunes naciona-luri TviTmyofadoba. aRniSnulis naTeli dadasturebaa cneba `qarTveli ebraeli~, rogorc am ori eTnosis Tanac-xovrebis gamomxatveli termini. TviT qarTveli ebraelebi TavianT Tavs ori saxeliT moixsenieben: urTierTSoris e.i. ebraul wreSi `israel~ an `israeliSvils~ uwodeben, xolo araebraul wreSi ki `ebraels~ (mamisTvalaSvili e.,1995:87).

istoriulad qarTveli ebraelebis socialur-ekonomi-kuri wyoba da uflebrivi mdgomareoba iseTive iyo, rogorc qarTveli mosaxleobis. aq maT arasodes ar ganucdiaT erov-nuli da sarwmunoebrivi devna. amis magaliTia 1913 w. fran-

kfurtSi gamarTuli ebraelTa erT-erTi saerTaSoriso Tav-yriloba, sadac delegatebi erTmaneTze Semzarav faqtebs yvebodnen TavianT qveynebSi ebraelTa devna-Seviwroebis Se-saxeb. saqarTvelodan Camosuli sasuliero moRvawis daviT baazovis gamosvlam ki, disonansi Seitana damswre sazogado-

ebaSi roca ganacxada: `qveyana, saidanac me Camovedi, Sore-ul kavkasiaSia, mas saqarTvelo qvia. es aris qveyana, sadac

194

arasdros ar auwiokebiaT Cemi xalxi da ager, oci sauku-

nea, tkbilad da Zmurad cxovreben~ (gelaSvili T., 1998:10). pirvel saukuneebSi ebraelebi qalaqebSi dasaxldnen. ma-

Ti ZiriTadi saqmianoba vaWroba da xelosnoba iyo. maT didi wvlili Seitanes antikuri da feodaluri xanis saqarTvelos saSinao da sagareo vaWrobaSi. saqarTveloSi qristianobis gavrcelebam ebraelTa erTi nawili gaaqristiana, xolo meo-re nawilma iudaizmi SeinarCuna da periferiebSi dasaxlda. qalaqisa da soflis vaWrebi social-ekonomiurad didad gansxvavdebodnen erTmaneTisagan. qalaqis vaWrebi mTlianad vaWrobas misdevdnen, xolo soflis vaWrebi mowyvetili ar iyvnen soflis meurneobas.

saqarTveloSi mcxovrebma ebraulma mosaxleobam Tavi-danve iswavla qarTuli ena, aiTvisa qarTuli xalxuri ritu-alebi da adgilobrivi tradiciebi. saqarTvelo maT meore samSoblod gadaiqca. amave dros isini loialurad ganwyobi-

li rCebodnen iudaizmisadmi. qarTveli ebraelebis yofa-cxovrebaze saintereso cnobebs gvawvdian sxvadasxva avto-

rebi, kerZod, z. WiWinaZe aRniSnavda: ` uriam oRond saxli ga-akeTos, Tavi Seifaros, Torem sxvamxriv misTvis sulerTia, amitom aris, rom qarTlsa da zemo qarTls, qarTvelebiviT miwier saxlebSi cxovroben. garda amisa, ZvelTaganve Cveu-leba hqondaT amaT erTad dasaxleba. saxlis win viwro quCebi ician. saxlebic erTmaneTze miyrilia~ (WiWinaZe z.,1990:52). aseve r. TediaSvili Tavis eTnografiul narkvevSi aRniSnav-da, rom `morwmune israeli saxls iSviaTad aaSenebs, saZir-

kvels ar Cauyris da Tu aaSena saZirkvelSi axal-axal ver-

cxlis fuls Caatans, iqve patara pur-Rvinos gaawyobs suf-raze da Sig saZirkvelis ZirSi axal mamals daakvlevinebs locva -kurTxeviT, imis aRsaniSnavad, rom saZirkvelis Cay-ras ar gayves ojaxis marCenali vaJkaci, mamali misi sanac-

vloa~ (TavdiSvili r.,1990:96). saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan Camosulma ebraelebma

TbilisSi ebraelTa ubans Cauyares safuZveli. z. WiWinaZis cnobiT es ubani `sionis maxloblad feTxainis eklesiis Zi-ras yofila~. aRmosavleT saqarTveloSi ebraelebi kompaq-turad iyvnen dasaxlebulni. hqondaT miwuri da darbazuli

195

tipis sacxovrebeli nagebobebi da hyavdaT didi, patriarqa-luri ojaxebi.

ebraelTa yvelaze didi diaspora dasavleT saqarTvelo-Si quTaisSi da kulaSi oyo. g. tyeSelaSvili aRniSnavs, rom `ebraelebi imereTSi movidnen daaxloebiT XVIII s-Si. isini afxazeTidan moiyvanes mefeebma, romlebic maT mfarvelob-dnen. quTaisis eklesiam maT dauTmo miwis farTobi guberni-is mmarTveli saxlis maxloblad da yovelwliurad egzar-qoss ijaras uxdidnen. aqvT Raribi sinagoga, sadac mxolod skamebia. tribunis irgvliv sibnelea, Selesili ar aris. sxva mxriv gavs litvelTa sinagogas (krebuli, 1996:24). dasavleT saqarTvelos ebraelTa dasaxlebebSi gavrcelebuli iyo xis qarTuli oda saxli, didi sakarmidamo ezoTi garSemortymu-li, sadac ganlagebuli iyo sameurneo nagebobebi. boseli, saqaTme, beReli, SigniT gaSenebuli iyo venaxi da xexilis ba-Ri. soflis meurneobasTan erTad ebraelTa didi nawili xe-losnobasa da Sinamrewvelobas (meTuneobas, durglobas, me-

qudeobas, mWedlobas) misdevda: qarTveli da ebraeli xalxis mraval saukunovanma Tanac-

xovrebam udidesi gavlena iqonia maT yofasa da kulturaze. ebrauli qorwilis, dakrZalvis, glovis ritualebs mkafiod etyoba qarTuli adaT-wesebis gavlena. amis paralelurad maT Semoinaxes sakuTari religiuri tradiciebi, erovnulo-ba, TviTmyofadoba, saqvelmoqmedo saqmianoba (obolTa da RatakTa daxmareba). yovelive es ki maTi sulieri da materia-lur kulturis ganviTarebis garkveul doneze metyvelebs.

XX s-Si iwyeba ebraelTa masobrivi gadasaxleba israelsa da evropis qveynebSi. dRes saqarTveloSi daaxloebiT 4000 ebraeli cxovrobs. ebrauli Temebi aris quTaisSi, gorSi, ba-TumSi, suramSi, qarelSi da axalcixeSi. maT centrad ki Tbi-lisi iTvleba.

gamoyenebuli literatura: 1. qarTlis cxovreba, Tb., 1959; 2. mamisTvalaSvili e. qarTvel ebraelTa istoria, Tb.,1995;

196

3. gelaSvili T. baazovi d. qarTvelTa da ebraelTa megob-robis simbolo, Tb.,1998;

4. WiWinaZe z. qarTveli ebraelebi saqarTveloSi, Tb.,1990; 5. TavdiSvili r. eTnografiuli narkvevebi, Tb.,1990; 6. krebuli, qarTul-ebrauli urTierTobani, quTaisi, 1996.

Marina Jintcharadze

Some issues of the Jewish arrival in Georgia, migration,

resettlement and traditional culture Summary

The work is presented on the basis of scientific literature on the arrival

of Jews in Georgia and their resettlement in various parts of Georgia, their traditional culture and national identity maintained by the integration of Georgian ethnicity.

197

inga eliava

qalaqis kuTvnili mamulebi baTumSi

XX saukunis 10-ian wlebSi. maTi daniSnuleba da

eqsploatacia

meoce saukunis dasawyisSi, aWaris saqarTvelosTan Semo-

erTebidan daaxloebiT 32 wlis Semdeg jer kidev mougvare-beli rCeboda adgilze miwaTmowyobis sakiTxi. sakiTxis da-saregulireblad ruseTis saxelmwifo xelisuflebam miwis sakiTxis mowesrigebaze zrunva mxaris SemoerTebisTanave daiwyo. am mizniT kavkasiis mefisnacvlis general-adiutant, Tavad sviatopolk-mirskis brZanebiT jer kidev 1879 wlis 1 martis brZanebiT Seiqmna specialuri komisia, romelsac da-evala baTumisa da yarsis olqebSi arsebuli uZravi qone-bis sakuTrebis, sargeblobis da gasxvisebis yvela formis gamovlena.

komisiis SemadgenlobaSi Sedioda Tavmjdomare da ori wevri. Tavmjdomarisa da erTi wevris arCeva xdeboda qala-qis mmarTvelobis mier, meore wevri da mTargmnelebi iniS-nebodnen samxedro gubernatorebis mier.

komisias mflobelobis yvela formis gamosavlenad saWi-ro cnobebi adgilze unda Seegrovebina da Seemowmebina. igi valdebuli iyo zustad da naTlad ganesazRvra xazinis sa-kuTrebaSi arsebuli da srul gankargulebaSi myofi Tavisu-fali miwis nakveTebi, maTi odenoba unda gansazRvruliyo arsebuli monacemebis mixedviT (Tundac miaxloebiT). komi-sias evaleboda moeZiebina sakadastro wignebi, arqivebi da sxvadasxva saxis dokumentebi, romlebic ar iyo gadmocemu-li Turquli mmarTvelobis mier da romlebic, SesaZloa, iyo kerZo pirebis xelSi an yofili Turquli xelisuflebis mier adre dakavebul adgilebSi. yvela aRniSnuli wigni, ar-qivi da dokumenti komisias unda gadaeca Sesanaxad da dasa-cavad kavkasiis samTo sammarTvelosTvis.

qalaqebSi - yarssa da baTumSi, aseve sxva dasaxlebul punqtebSi aucileblobis SemTxvevaSi komisias unda aRe-ricxa kerZo sakuTrebaSi arsebuli miwis nakveTebic. mona-

198

cemebi unda Setaniliyo oqmebis wignSi, mflobelisaTvis aq-tis wakiTxvisa da komisiis wevrebis mier xelmoweris, nomris miniWebis Semdeg ubrundeboda mflobels. saeWvo aqtebis SemTxvevaSi xdeboda sakadastro wignebTan misi Sedareba an mowmeebis gamokiTxva, Sedegis mixedviT -komisiis Sesabamisi SefasebiT ubrundeboda mflobels. aqtis ararsebobis Sem-TxvevaSi xdeboda keTilsaimedo pirebis gamokiTxva da nam-dvilobis an dakargvis dadasturebis SemTxvevaSi Cvenebebi SehqondaT oqmSi, winaaRmdeg SemTxvevaSi komisia gascemda Sesabamisi Sinaarsis mowmobas. komisia ar ganixilavda xan-grZlivad flobis uflebiT gamo davas da sxvadasxva pirTa pretenziebs, aseTi saqmeebi sasamarTlos gadaecemoda.

miwis sagangebo instruqciis Tanaxmad, komisias daevala, yovel qalaqsa da olqSi saqmis dasrulebis Semdeg Sedegebi da mimowera gaegzavna kavkasiis samTo mmarTvelobaSi (kav-kasiis samTo mmarTvelobis ufrosis movaleobis Semsrule-beli generaluri Stabis polkovniki freieri)

aWaraSi am droisTvis aqtualobas isev inarCunebda osmaluri kanoni, romlis Tanaxmadac miwebis umetesoba `erazi-i-miries~ - saxelmwifo miwebis kategorias gane-kuTvneboda. ufro zustad, otomanuri kanonmdeblobiT, kerZo pirebis mier miwebiT sargeblobis ufleba miiReboda mmarTvelobisagan (mTavrobisagan) yovelwliuri gadasaxa-dis gadaxdis pirobiT, gaicemoda gansakuTrebuli doku-menti ` tapu~. `miries~ miwebze mTavrobis nebarTvis gare-Se akrZaluli iyo nagebobebis ageba da nargavebis gaSeneba, iseve rogorc sargeblobis uflebis gadacema meore piri-saTvis.. `miries~ miwebi usasyidlod gadaecemoda memkvid-reobiT, sami wlis ganmavlobaSi arasapatio mizeziT auTvi-sebeli da daumuSavebeli miwebi ki gadaecemoda mesame pirs, aseve `tapus~ pirobiT.

miwaTmflobelobis zemoTaRniSnuli formis garda, otomanuri kanonmdebloba aRiarebda mflobelobis kidev erT formas - `miulqs~. es iyo uZravi qonebis flobis forma, yvela im pirobis dacviT, rasac iTvaliswinebda qristianu-li saxelmwifos kanonmdebloba. kerZo pirebis mier sakuT-rebis ufleba mtkicdeboda sulTnis firmaniT (sigeliT),

199

magram im miwebis raodenoba, romelsac kerZo pirebi flob-dnen `miulqis~ Tanaxmad, SezRuduli iyo.

miuxedavad araerTi RonisZiebisa, miwebis mflobelobis sakiTxi 1910-ian wlebSi jer kidev ar iyo saTanadod garkve-uli da dazustebuli, maT Soris saxazino da municipaluri sakuTrebis kuTxiTac, rasac arqivebSi daculi dokumente-bic cxadyofs.

am mxriv mniSvnelovania saqarTvelos erovnuli arqivis quTaisis centralur arqivSi daculi quTaisis saxazino palatis masalebSi Cvens mier moZiebuli baTumis qalaqis kuTvnili mamulebis nusxa. dokumentSi, romelic 1910 -1911 wlebiT TariRdeba, aRnusxulia qalaq baTumis kuTvni-

li uZravi qoneba, mdebareobis, farTobis, daniSnuleba-eq-spluataciis da zogierTi sxva monacemis CvenebiT.

# mamulis ad-

gilmdeba-

reoba /qa-laqis nawi-

li da quCa/

miwis farTi kv. saJ.

mamu-lis da-niSnu-leba da eqsplu-atacia

aris Tu ara nage-bobebi nakveTze, ra aris nakveTze ganTavse-buli

nakve-Tis Ri-rebu-leba (man. da kap.)

Semo-sava-li mamu-li-dan weli-wadSi

1 miwis nakve-Ti sanapiro zolSi qa-laqis pir-vel nawilSi

267.07 ijariT TevzWe-ris sa-zoga-doebas

26707

2 miwis nakve-Ti Tbilisis quCaze, qa-laqis pir-vel nawilSi

62, 57 rkinis pekhauzi

31, 28 300

3 miwis nakve-Ti iqve

64, 94 32, 47

4 miwis nakve-Ti sanapiro zolSi, pir-vel nawilSi

1469, 39 ijariT ruseTis satran-sporto da sa-dazRve-vo sazo-gadoe-

110 203

200

bas

5 miwis nakve-Ti sanapiro zolSi, pir-vel nawilSi

46.51 ijariT sanjarovas

6 miwis nakve-Ti sanapiro zolSi, pir-vel nawilSi

68, 75 gamoyo-filia sazRvao sirenis asage-bad

7 miwis nakve-

Ti burun-baSis kon-cxze, bu-

run-tabies simagris win

5410

8 miwis nakve-Ti zRvis sa-napiroze, qalaqis bulvaris Crdiloe-TiT

558 arendiT bo-iajians

9 nakveTi bulvaris Crdiloe-TiT, saz-

RvrebSi: Crd.- sanapi-ro zoli, samx.das. - bulvari aRm. -eris-Tavis quCis gagrZeleba

1350 ijariT fiziku-ri gan-viTare-bis xel-Sewyo-bis sa-zoga-doebas

10 qalaqis bulvari

13 960 pavilio-ni, samza-reulo, ori jixuri da baraki eqskur-santebi-saTvis

1250

201

11 nakveTi sme-kalovskis da dondu-

kov-korsa-kovskis qu-Cebis kuTxe-Si sazRvreb-

Si: aRm. don-

dukov-kor-sakovskis quCa, das. da Crd. - kaCxo-evis miwis nakveTi

25.95 xis duqa-ni, mel-koviancis mier ijariT aRebuli

12 nakveTi bulvarisa da vozne-senskis qu-Cebis kuTxe-Si

102,22 ijariT nakaSi-Zes

13 nakveTi sme-kalovis qu-Caze

131 ijariT jaians

14 nakveTi sme-kalovis qu-Caze

1332 gamoyo-filia sobo-ros asa-gebad

15 nakveTi sme-kalovisa da mixeilis qu-Cebis kuTxe-Si

197, 09 qvis nage-boba, ijariT aRebuli samxedro uwyebis mier, sa-xanZro komite-tis Seno-bisTvis

1300

16 miwis nakve-Ti saz-

RvrebSi: aRm. Sepele-vis quCa, das. zRvis quCa, Crd. bulvaris

1981, 36 gamoyo-filio saxelo-bo sas-wavleb-lis Se-nobis asage-

202

quCa, samx. smekalovis quCa.

bad

17 nakveTi sme-kalovisa da zRvis quCe-bis kuTeSi

600 gamoyo-filia marinis qalTa saswav-leblis Senobis asage-bad

18 nakveTi sme-kalovisa da voznesen-skis quCebis kuTxeSi

400 gamoyo-filia somxuri samrev-lo sas-wavleb-lis Se-nobis asage-bad

19 miwis nakve-Ti smekalo-visa da bul-varis quCe-bis far-glebSi

2623, 33

20 nakveTi sme-kalovis qu-Caze, cixis Senobasa da aRniSnul quCas Soris

241

21 nakveTi saz-

RvrebSi: aRm. cixe (baxmetievis miwa), das. sasazRvro posti, Crd. zRva, samx. tba `nurie-gel~

13 650 cixis qveiTTa batali-onis yo-fili banaki

1889 wlis mona-cemi, SesaZ-loa Semci-rebu-lia napi-ris zRvisgan

203

gada-rec-xvis gamo

22 qalaqis baRi 14 843,25

23 nakveTi voz-nesenskis quCaze

211,5 gacemu-lia ijariT jali-kaSvil-ze

105

24 nakveTi sme-kalovkisa da Tbili-sis quCebis kuTxeSi

60 moedani

25 nakveTi sme-kalovis, mi-xeilis quCe-bis, mariin-skis pros-peqtis saz-RvrebSi

437 `azizi-es~ moe-dani

26 miwis nakve-Ti mixeilis quCisa da qarTuli quCis Sesax-vevis kuTxe-Si

220.90 gamoyo-filia samrev-lo sko-lis-Tvis, na-gebobe-biT

erTsar-Tuliani qvis sax-li

27 miwis nakve-Ti mariin-skis pros-peqtisa da dondukov-korsakovis quCebis kuTxeSi

125 ijariT, sabaevs

28 miwis nakve-Ti Tbilisi quCisa da soboros Se-saxvevis kuTxeSi

60 moedani

29 miwis nakve-Ti mariin-

327, 68 yofili qalaqis

204

skis pros-peqtze

sawyobi

30 igive asaTi-anis quCaze

244.85 ijariT sabaS-vils

31 igive asaTi-anis quCaze

2400 gamoyo-filia qarTu-li ek-lesiis mSeneb-lobis-Tvis

32 miwis nakve-Ti zRvis qu-Cisa da gu-riis Sesax-vevebis kuT-xeSi

133.50 erTsar-Tuliani qvis sax-li mesame sapoli-cio ubni-sa da pristavis binisaT-vis

33 igive Sepe-levskisa da asaTianis quCebis kuTxeSi

372, 20 orsar-Tuliani qvis sax-li qala-qis eq-vsklasia-ni saswav-leblis-Tvis

34 igive, asaTi-anis, Sereme-tievis, Sepe-levis da imereTis quCebis farglebSi

843, 52 nuries bazris moedani

35 nakveTi ko-marovis, asa-Tianis, Se-remetievis, da imereTis quCis Sesax-vevis far-glebSi

741, 24 nuries savaWro rigebi

qvis maRa-ziebi, ijariT gacemuli

205

36 igive quCe-bis da usa-xelo Sesax-vevis far-glebSi

710 qalaqis saxli

orsar-Tuliani qvis sax-li ; qa-laqis mmarTve-loba

37 igive eris-Tavis quCa-ze

99 ijariT, sabaevsa da fi-lipovs

38 miwis nakve-

Ti loris-meliqovisa da oglob-Jinskis qu-Cebis saz-RvrebSi

298, 24 1.er-TsarTu-liani, фахверковий saxli, 2.orsar-Tuliani qvis fli-geli, arendiT, berZeniS-vils.

39 igive, voz-nesenskisa da vladi-kavkazis qu-Cebis kuTxe-Si

501, 64 gamoyo-filia qalTa gimnazi-is Seno-bisTvis

orsar-Tuliani qvis sax-li

40 nakveTi vla-dikavkazis, voznesen-skisa da ol-ginskis qu-Cebis saz-RvrebSi

388, 20 gamoyo-filia qalaqis puSkinis dawyebi-Ti sas-wavleb-lis asage-bad

qalqis puSkinis dawyebi-Ti saswav-leblis Senoba

41 nakveTi voznesen-skis, olgin-skis quCebis da usaxelo Sesaxvevis sazRvrebSi

422, 48 gacemu-lia ijariT sxvadas-xva pi-rebze

206

42 igive peter-burgis, zRvis, ol-ginskis qu-Cebis da usaxelo Se-saxvevis farglebSi

2003,35 ijariT, sxvadas-xva pi-rebze

43 igive zRvisa da georgis quCebis kuTxeSi

415 nagebo-bebi

saxanZro razmis-Tvis, nav-Tobis qa-laqi.

44 nakveTi zRvisa da giorgis qu-Cebis kuTxe-Si

183 gamoyo-filia neba-yoflo-biTi sa-xanZro razmis-Tvis

nebayof-lobiTi saxanZro sazoga-doebis kuTvnili Senobebi

45 igive peter-burgisa da zRvis quCe-bis kuTxeeb-Si

166.09 ijariT. Wyonia-sa da gi-gineiS-vils

moijare-Ta nage-bobebi

46 nakveTi gi-orgisa da Sepelevis quCebis kuTxeSi

691,13 ijariT Tavar-Tqila-Zes, sia-maSvil-sa da nemsaZes

47 nakveTi gi-orgis quCa-ze

3019, 07 ijariT: vaSaki-Zesa da konce-liZes; walda-Zes da cinca-Zes, Ta-visufa-

li -137, 32kv. saJ

48 igive, koma-rovskisa da

1802, 49 ijariT keWeyma-

207

olginskis , Seremetie-visa da gi-orgis quCe-bis saz-RvrebSi

Zes, Ta-visufa-

li - 916, 38kv. saJ

49 igive Tbi-lisisa da giorgis qu-Cebis kuTxe-Si

379 gamoyo-filia roma-

ul-ka-Toli-kuri ek-lesiis mSeneb-lobis-Tvis

50 miwis nakve-Ti giorgis da komarov-skis quCebis kuTxeSi

397.60 gamoyo-filia berZnu-li daw-yebiTi samrev-lo sas-wavleb-lisTvis

qvis er-TsarTu-liani Se-noba

51 igive koma-rovis quCa-ze

358, 32 gamoyo-filia qar-TvelTa Soris wera-kiTxvis gamav-rcele-beli sa-zoga-doebis dawyebi-Ti sas-wavleb-lis Se-nobis-Tvis

qvis er-TsarTu-liani Se-noba

52 igive Tbi-lisisa da georgiev-skis quCebis

306. 49

208

kuTxeSi

53 miwis nakve-Ti Tbilisis quCaze

77.80 ijariT kvaxaZes

54 igive, imave quCaze

77.80 ijariT galus-tovs

55 igive Tbi-lisis da gi-orgis s qu-Cebis kuTxe-Si

104,77 ijariT Saverd davi-dovs

56 nakveTi dondukov-korsakov-skis da gi-orgis s qu-Caze

38.89

57 miwis nakve-Ti quTaisis quCaze

35,37 gamoyo-filia meore Turqu-li meCe-Tis-Tvis, na-gebobe-biT

58 igive sanapi-ros quCaze

29,95 10 kv. saJ. qa-laqis saswris-Tvis, 19.95 ijariT mirza oRlis

59 igive sanapi-ros quCaze

4, 85 ijariT beriZes

60 igive mixai-lovis, qu-Taisis, meo-re sanapi-ros quCebis sazRvrebSi

60.62 Turqu-li baz-ris moe-dani

61 igive peter-burgis, mi-

209 `lomo-vaia~

209

xailovis da quTaisis qu-Cebis saz-RvrebSi

62 miwis nakve-Ti Tbilisi, peterbur-gis quCebsa da usaxelo Sesaxvevs Soris

468,27 arTvi-nis baz-ris moe-dani

qalaqis TerTme-ti qvis duqani da fardu-

li--na-

ves-- qa-laqis sasworis-Tvis

63 miwis nakve-Ti Tbilisi-sa da peter-burgis qu-Cebis kuTxe-Si

627,77

64 miwis nakve-Ti Tbilisi-sa da peter-burgis qu-Cebis kuTxe-Si

399,90 moedani

65 miwis nakve-Ti Sepele-vis, peter-burgisa da zRvis quCe-bis saz-RvrebSi

421, 74 gacemu-lia ijariT sxvadas-xva pi-rebze

66 miwis nakve-Ti zRvis, peterbur-gisa da voz-nesenskis quCebis saz-RvrebSi

850, 24 gacemu-lia ijariT sxvadas-xva pi-rebze

67 miwis nakve-Ti vozne-senskis, pe-terburgisa da turgene-vis quCebis sazRvrebSi

401, 80 gacemu-lia ijariT sxvadas-xva pi-rebze

210

68 miwis nakve-Ti arTvinis gzaze

8876 qalaqis saavad-myofos da sade-zinfeq-cio ka-meris nagebo-bebis-Tvis

69 miwis nakve-Ti asaTianis quCaze , qa-laqis baRsa da usaxlka-ro bavSvTa saxls So-ris

3633,75

70 miwis nakve-Ti angisiaSi

24 263, 34

71 miwis nakve-Ti ostrov-skis, baria-tinskis, iraklis qu-Cebis saz-RvrebSi /mexterbaSe-vebisa da varZlove-bisgan gada-

cemuli/

1733,50

72 miwis nakve-Ti iraklis, bariatin-skisa da lermonto-vis quCebis sazRvrebSi /mexterbaSe-vebisa da varZlove-bisgan gada-

cemuli/

1857,63

73 miwis nakve- 320 gadace-

211

Ti iraklisa da bariatin-skis quCebis sazRvrebSi nakveTebis navTobis dasaxleba-

Si:

mulia evange-

listur-luTera-nuli ek-lesiis mrevlis-Tvis, ek-lesiis asagebad

74 miwis nakve-Ti sasafla-os quCasa da samxedro gzas Soris

25 887, 44

75 miwis nakve-Ti baqos qu-Caze, qala-qisTvis ga-dacemuli volfenzo-nisa da ro-zenSteini-sagan

3 313,48

76 miwis nakve-Ti baqos qu-Caze

1354

77 miwis nakve-Ti navTobis quCaze

4100,69 ijariT, navTo-bis Sem-naxvel da gada-mamuSa-vebel saaqcio sazoga-doebas

212

78 miwis nakve-Ti iraklis, bariatin-skis, ler-montovis quCebze

1857,63

79 miwis nakve-Ti, samkuTxa formis, ax-laddapro-eqtebul qu-Caze

80 miwis nakve-Ti iraklisa da bariatin-skis quCebis kveTaze

320

81 miwis nakve-Ti navTobis quCaze

1035 ijariT. navTob-pro-duqte-bis saaq-cio sa-zoga-doeba

2070

82 miwis nakve-Ti navTobis quCaze

112,74

83 miwis nakve-Ti artile-riis quCaze / warsulSi nobelebis mier ijariT aRebuli /

6279,76

qalaqis sakuTrebaSi iyo 165, 848, 56 kv. saJeni miwa.

gamoyenebuli wyaroebi: 1. q.c.a. fondi N 23, saqme N 2746, fur. 63-73; fondi N 130,

saqme N 259., fur. 24-49

213

nugzar mgelaZe Temur tunaZe

axalSenis feriscvalebis saxelobis taZari

axalSenis feriscvalebis saxelobis taZari xelvaCauris

municipalitetis sofel axalSenSi, zRvis donidan 100 met-rze, md. barcxanis sanapiroze mdebareobs. xalxuri cnobiT taZari pontoeli berZnebis mier XIX saukunis 80-iani wlebi-dan 1912 wlamde periodSia agebuli.

taZris Sesaxeb cnobebi cotaa, rac mniSvnelovnad arTu-lebs misi istoriis srulad aRdgenas. mocemul SemTxvevaSi kvlevis erT-erTi mniSvnelovani dasayrdeni zepiri istori-ebi SeiZleba yofiliyo, romlebic xalxurma mexsierebam Se-moinaxa, Tumca am mxrivac, garkveul sirTules qmnis is gare-moeba, rom sofel axalSenSi berZnuli mosaxleoba TiTqmis aRar darCa. es ki faqtiurad gamoricxavs maTSi savele-eT-nografiuli masalebis Sekrebas. miuxedavad aRniSnulisa, moZiebuli saarqivo wyaroebis, zepiri istoriebis, aseve sa-mecniero literaturaSi daculi sxvadasxva xasiaTis cnobe-bis urTierTSepirispirebiT SesaZlebeli Seiqmna axalSenis

214

eklesiis istoriis qvemoT mocemuli erTiani suraTis aR-dgena, rac bunebrivia, garkveuli obieqturi mizezebis gamo sruli mainc ver iqneba.

xalxuri gadmocemiT axalSenis berZnebs daaxloebiT XIX saukunis miwurulisa da XX saukunis 10-ian wlebSi Tavka-cobda da xelmZRvanelobda berZeni mutas ianesi. misi daxma-rebiT axalSenelma berZnebma, eklesiisa da skolis mSeneb-lobis nebarTvisa da Sesabamisi samuSaoebisaTvis miwis gamo-yofis Taobaze, quTaisis gubernators mimarTes, Tumca, ro-gorc Cans, gamoyofili miwa sakmarisi ar aRmoCnda. aseT vi-TarebaSi berZnebs iqve mosazRvred, eklesiis zemoT mcxov-

reb Sain-aRa kiknaZisaTvis miumarTavT da uTxoviaT, rom mi-wis garkveuli nawili eklesiis asagebad mieyida. xalxuri gadmocemiT Sain aRas miwis nakveTi uCuqebia. aRsaniSnavia, rom 1980–ian wlebSi eklesiis restavraciis dros Sain aRas SviliSvilma ezos gafarToebisa da keTilmowyobis mizniT eklesias miwis farTobi kvlav aCuqa (CxaiZe, 2010).

berZen mutas ianesTan dakavSirebiT, romlis saxeli da gvaric xalxurma mexsierebam Semoinaxa, sainteresoa axalSe-nis feriscvalebis berZnuli eklesiis 1895 wlis metrikuli wigni, sadac axalSobilTa aRweris masalebSi kargad ikiTeba saxeli da gvari ioanis muta. misi meuRle yofila olimpiada, romelTac 1895 wlis 28 ivniss SeeZinaT Svili panaioti55.

faqtia, rom aRniSnuli ori saxelisa da gvaris mutas ia-nesisa da ioane mutasis identobastan dakavSirebiT sainte-resoa dazustdes sityva `mutas~ saxlisa Tu gvaris aRmniS-vnelia. igive eklesiis metrikul wignebSi moxseniebulia axalSenis mcxovrebi polixron georgi muta, ivane muta, pav-lo muta, olimpiada muta, maria mut oRli (miwerili aqvs q. foTi, albaT foTidan iyo). Cveni varaudiT muta an mutas gvaris aRmnSvneli unda iyos. xalxuri variantis mutas iane-sis swori formaa ioane muta (berZnuli transkrifciiT ioa-nis mutas). metrikul wignebSi mocemulia, rom ioane muta glexTa kategorias miekuTvneboda56.

55 aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, fondi, i-80, s.204, gv.1,2. 56 aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, fondi, i-80, s.204, gv.1, 1-a

215

gadmocemiT axalSenis eklesiis mSenebloba berZnebs 1888 wels dauwyiaT da qvis fundamentic moumzadebiaT. Sem-dgom, rogorc Cans taZris mSenebloba SeCerebula, magram berZnebs qvis fundamentis SigniT xis patara taZari Caud-gamT. es xis taZari damwvara. amis Semdgom axalSenis berZnebs qvis taZris mSenebloba kvlav ganuaxlebiaT.

1912 wlis 7 maiss axalSenis berZnuli taZari guria-sa-megrelos episkoposma leonide oqropiriZem akurTxa. am droidan XX saukunis 30-ian wlebamde eklesia Ria iyo.

Zveli taZris ezoSi agebuli iyo samreklo, romelzedac sami zari iyo Camokidebuli. xalxuri gadmocemiT am zarebi-

dan erTi borjomis raionis erT-erT sofelSi, savaraudod cixisjvarSia, meore zari sof. aWariswyalze samxedroebma – mesazRvreebma waiRes da amJamad es zari aWariswylis skola-Sia, xolo mesame zari zogierTi cnobiT dakargulia (CxaiZe, 2010). sxvadasxva werilobiTi masalebis urTierTSejerebiT irkveva, rom es mesame zari 1937 wels qsantidebis ojaxma ga-

dainaxa da 80-ian wlebSi xarlampi qsantidma eklesias daub-runa. analogiurad, Zveli taZris gasaRebi restavraciis dros axalSenelma berZenma sofia keridma gadasca (lekveiS-

vili, 2001:62). gadmocemiT axalSenis taZarTan vaJTa da go-gonaTa berZnuli skolebic arsebobda.

xalxuri gadmocemiT axalSenis eklesiis pirveli mRvde-li dimitri makridi iyo. igi trapizonidan mouwveviaT, Tum-ca mas axalSenSi didxans ar umoRvawia. igi male gardacvli-la da taZris ezoSia dasvenebuli. dimitris meuRle 1941 wels gardaicvala, magram 40–ian wlebSi taZris ezoSi dasaf-laveba akrZaluli iyo, amitom igi axalSenis saerTo sasaf-laozea dakrZaluli. meore mRvdeli iyo dimitri piastopu-lo. igi 1925 wels mutas ianesTan erTad sacxovreblad meso-potamiaSi wasula. amdenad eklesia mRvdlis gareSe darCa. amitom momdevno mRvdeli axalSenelma berZnebma soxumidan moiwvies. es iyo xristo tavridi. mas colad isev axalSeneli hyavda, anu axalSenelTa siZe iyo, ramac, daaxloebiT 1925 wlidan, eklesiaSi misi mRvdlad mowveva ganapiroba. gadmo-cemiT xristo tavridi da eklesiis mgalobelTa gundi 1937

216

wels RamiT wauyvaniaT saxlidan, anu represiebis msxverpli gamxdaran (CxaiZe, 2010).

zogadad, xalxur gadmocemebsa da interpretaciebs di-di mniSvneloba aqvs da TavisTavad msgavsi informaciebi mecnieruli kvlevisTvisac sainteresoa, miuxedavad imisa, rom SesaZlebelia xalxuri interpretacia istoriul sinam-dviles nawilobriv, an saerTodac ar emTxveodes. mocemul SemTxvevaSi, axalSenis taZrisa da zogadad, qarTul berZnu-li urTierTobebis Sesaxeb, aWaris mosaxleobis wiaRSi Tavi-seburi xalxuri istoria iwereba. am istoriebSi yovel Tao-bas misTvis damaxasiaTebeli wvlili Seaqvs da ama Tu im am-bavs Taobidan Taobas gadamuSavebuli saxiT gadascems. msgavs zepir istoriebSi aTwleulebis manZilze TaobebSi dagrovebuli siTbo da keTilmezobluri urTierTobebia asaxuli. mocemul SemTxvevaSi Cvens amocanas warmoadgenda ar dagvekarga xalxuri gadmocemebi da amis fonze warmog-vedgina axalSenis taZris realuri istoria, romelic saar-qivo masalebis saSualebiT SeiZleba aRvadginoT.

baTumis centralur arqivSi daculia axalSenis eklesi-is anketa, igive metrikuli wigni, romelic 1915 welsaa Sed-

genili57. bunebrivia masSi daculi informacia ufro Seesaba-meba sinamdviles. aRniSnuli anketidan vgebulobT, rom axalSenis feriscvalebis taZari 1912 wels mrevlis mieraa agebuli. igi qvis Senoba iyo. iqve aRniSnulia Semdegi: `sam-reklo aSenebulia xis taZrisagan gancalkevebiT~. Tu es ase iyo, gamodis, rom xis taZari 1915 wlisaTvis jer kidev ar iyo damwvari (Tu igi marTla daiwva) da calke idga. taZars sat-rapezoc gaaCnda, romelic, aseve, feriscvalebis saxelobis iyo. eklesiaSi StatiT iricxeboda erTi mRvdeli da erTi mefsalmune. mRvdlis jamagiri 392, xolo mefsalmunisa 122,50 maneTs Seadgenda. eklesiis wliuri Semosavali 200 ma-neTi iyo da sxva Semosavali eklesias ar hqonda. mrevlis Se-madgenlobisa da Semosavlebis Sesaxeb sxva wyaro ucnobia. taZris safosto misamarTi iyo `q. baTumi, baTumis olqis RvTismosav konstantine candekovs~. taZarTan samlocvelo

57 aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, fondi, i-80, s.204, gv.10-11, Sdr.: acsa, 2010:37–38

217

saxlebi, sasaflao Senobebi ar mdgara. es monacemi SeiZleba ewinaaRmdegebodes anketis dasawyisSi miTiTebul cnobas, romelic xis eklesiis arsebobas miuTiTebs. Tu es ase araa, maSin `samlocvelo saxlebSi~ xis eklesia ar igulisxmeba.

sxva monacemis mixedviT sofel axalSenis pirvelmosax-le berZnebi gvarad iSxanidebi, avgopuloebi da aslanidebi iyvnen. Tavdapirvelad maT xis eklesia augiaT (gogia, 1997:75). 1884 wels taZarTan skola auSenebiaT, sadac swavle-ba berZnul enaze mimdinareobda. qvis axali taZari ki Semo-

wirulobebiT 1912 wels daumTavrebiaT (gogia, 1997:75). aRsaniSnavia, rom saeklesio qonebis nusxaTa sia 1895

wlidan arsebobda. amave wlidan arsebobda erTklasiani Se-reuli saeklesio skola, romelic kerZo saxlSi yofila gan-Tavsebuli. 1895 wlidan inaxeboda srulyofilad aRweris Ca-nawerebi da aseve, 1895 wlidanve metrikis aRricxvis wigne-bic srulad inaxeboda. es monacemebi xazs usvams 1895 wels da adasturebs, rom axalSenSi aqaur berZnebs Tavdapirve-lad xis taZari 1895 wels unda aeSenebinaT. faqtia, rom 1895 wlisaTvis xis taZari ukve arsebobda. 1906 wels gamocemula saZiebo wigni (ar Cans ris saZiebo wignia), romelSic 1915 wlisaTvis 103 furceli ukve Sevsebuli yofila. eklesias hyavda mnaTe, Tumca anketis mixedviT, igi saStato ganrigSi araa moxseniebuli. mnaTesTan inaxeboda saeklesio Tanxa beWdiTa da gasaRebiT, aseve saeklesio wrisaTvis gankuTvni-li wignebi 2 egzemplarad. eklesiis mnaTe iyo xarlampi kon-stantines Ze viniCevi, romelic Tavis movaleobas 1912 wlis 2 aprilidan asrulebda. 1915 wlis monacemebiT taZarTan ar-

sebuli skola xazinidan 360 maneTs, xolo eklesiis Semosav-

lebidan 400 maneTs Rebulobda. skolaSi 123 vaJi da 62 gogo-na swavlobda.

axalSenis feriscvalebis eklesiis anketas xels awers mRvdeli dimitri (gvari ar ikiTxeba) da mefsalmune stiman basto (saWiroebs dazustebas).

saarqivo monacemebi azustebs, aseve axalSenSi pirveli mRvdlis vinaobasac. axalSenis eklesiis 1895 wlis metrikul wignebSi, romlebSic asaxulia dabadebis, gardacvalebis da qorwinebis Sesaxeb cnobebi, araerTgan aRniSnulia, rom 1895

218

wlisaTvis axalSenis eklesiaSi mRvdeli iyo `Харалампίй (zo-

gan weria – Хараламбίй) Хаджи Горгίадись синь Узунь Георг оглы~. yvelgan gvxvdeba misi xelwerac, romliTac igi wignSi Seta-

nil informacias adasturebs58, rac Seexeba xalxSi dacul cnobas eklesiis pirvel mRvdlad dimitri makridis aRiare-bis Sesaxeb, SesaZloa es imiT iyos ganpirobebuli, rom di-mitri makridis sasaflao eklesiis ezoSi dRemdea daculi.

axalSenis macxovris feriscvalebis eklesiis 1895 weli metrikuli wignebis, anu dabadebis, naTlobis, gardacvale-bis da qorwinebis registraciis masalebidan Cans, rom axal-

SenSi Semdegi gvarebi cxovrobdnen: Мутась, Челенкь, Янакь, Папахрисостомидись, Куртоглы, Георгиадись, Ксандинь, Мазманидись (zogjer weria Мазманиди), Кофίади, Макриди, Антонίади, Ешхань, Василики, Авгопуло, Игнатίади, Котоглы, Константиниди, Чиликь, Хуршут оглы, Пелить оглы (yarsis mcxovrebi), Капаянидись, Киритоглы, Ксандипи, Букириди, Ксандинь, Антонίади, ј(И)анидись, Одонтидись, Ямакь, Какулиди, Симеонидись (xelweriT Cans, rom iyo Симеониди), Айвазофь, Ампериди, Панагίотиди, Панкозь оглы, Ападжиди, Кесоглы, Триатафилиды, Мутась (zogjer weria мута), Ксангоиглось, Ситмали, Мавропулось, Щантикидись, Пимениди, Анастасίади, Пиастопуло59.

1937 wlidan axalSenis taZari daixura da wlebis manZil-ze kolmeurneobis sawyobad gamoiyeneboda. taZarSi soflis meurneobisaTvis saWiro mineralur sasuqebs inaxavdnen, ra-sac Zveleburi mozaikuri iataki dauzianebia. uyuradRebo-bisa da mouvlelobis Sedegad, droTa ganmavlobaSi eklesiis gumbaTic Camoqceula. darRveuli gumbaTis jvari axalSenis skolis direqtors sakuTar saxlSi gadaunaxavs.

1944 wlis monacemebiT, sabWoTa mTavrobis mier umoqme-do sakulto Senobebis aRweris masalebSi axalSenis berZnu-

58 aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, fondi, i-80, aRw.q, saqme 204, gv.1-17. 59 aWaris centraluri saxelmwifo arqivi, fondi 977, aRw.1, saqme 2, gv.12,13. Sdr. acsa, 2013:61

219

li taZaric moixsenieba, kerZod aRniSnulia, rom `1935-1937 wlebSi eklesia xalxis moTxovniT daixura~ da gamoyenebuli iqna koleqtivis sameurneo miznebisaTvis.60 bunebrivia ekle-siis daxurvis amgvari mizezi sabWoTa saxelmwifos mxridan moZebnili gamamarTlebeli argumenti iyo, Tumca sinamdvi-leSi daujerebelia eklesia xalxis moTxovniT daexuraT.

gasuli saukunis 90-ian wlebSi axalSenelma berZnebma taZris restavracia gadawyvites. am mizniT Seiqmna `eklesiis aRdgenis komiteti~ (an `feriscvalebis eklesiis mSeneblo-

bis sazogadoeba61), romelsac profesiiT inJineri stiliko aivazidi Caudga saaTaveSi. misi gardacvalebis Semdgom taZ-ris aRdgenaSi didi Rvawli irakli nikolozis Ze mutass mi-uZRvis, romelmac taZris aRdgenis saqme gaagrZela.

taZris restavracia gasuli saukunis 80-ian wlebSi daiw-yo. amas daemTxva is garemoeba, rom am dros berZnebma saber-ZneTSi masiuri dabruneba daiwyes. aman SeuSala xeli taZris aRdgenis dasrulebas, Tumca am droisaTvis aRdgenili iyo saxuravi, fanjrebi Casmuli da karic SekeTebuli iyo. aRsa-niSnavia, rom gumbaTis aRdgenis Semdgom axalSenis skolis direqtorma Senaxuli Zveli jvari eklesias daubruna da isic aRumarTavT.

daaxloebiT 1990-iani wlebidan taZris restavraciis saqme axalSenelma berZnebma aqaur qarTvel mosaxleobas ga-daabares, romlebmac daasrules taZris interierisa da ezos keTilmowyoba. axalSenel qarTul mosaxleobas dResac axsovs didi saxalxo Sekreba, romelic 1994 wels, daaaxloe-biT aprilSi Sedga. am dros erTiani ZaliT moxerxda taZris ezos da Semogarenis dasufTaveba da gawmenda. ganaxlebuli taZari 1994 wlis 19 agvistos, feriscvaleba dRes sazeimod

60 iqve, gv.12,13. Sdr. acsa, 2013:61 61 saqarTvelos iusticiis saministros sajaro reestris erovnuli saagentos mier `2016 wlis 10 maisis mdgomareobiT registrirebuli samoqalaqo sazogadoebis organizaciebis baza~–Si fiqsirebulia `feriscvalebis eklesiis mSeneblobis sazogadoeba~ (s/k.202173600), magram ramdenadac axalSenSi berZnebi ukve aRar cxovroben am sazogadoebasTan Tu komitetTan dakavSirebuli sakiTxis dazusteba ver xerxdeba.

220

ekurTxa. ganaxlebuli eklesiis pirveli mRvdeli iyo mama miqael mWedliSvili, Semdgom dekanozi zaqaria feraZe. 1997 wlidan taZarSi wirva-locvas aRasrulebda dekanozi basili beriZe. mama basilis gadmocemiT Zveli taZridan SemorCa sa-naTlavi embazi. igi 1915 wliTaa daTariRebuli, inaxeboda mosaxleobaSi da eklesiis ganaxlebis Semdeg isev eklesias daubrunda (lekveiSvili, 2001:62). mosaxleobis mowveviT 1997 wlis 20 seqtembers axalSenis feriscvalebis taZars uw-mindesi da unetaresi ilia meore stumrobda.

TanamedroveobaSi axalSenis feriscvalebis saxelobis taZri erT-erTi saukeTesod keTilmowyobili taZaria, rome-lic ubraloebiTa da sisadaviT gamoirCeva. es gansakuTre-biT eklesiis ezoze iTqmis. aq sainteresodaa ganTavsebuli bolo dromde moRweuli siZveleebi - saflavis qvebi, rom-lebic ezos landSaftis Tanamedrove dizainTan Zalze sasi-amovno sinTezs qmnan.

axalSenis taZari riyis qviTaa naSeni, romelic iqve mdi-nare barcxanis sanapiroebidan unda iyos Segrovebuli. kuT-xeebisa da sarkmlis RiobebisaTvis ki naTali qvaa gamoyene-buli. taZris sigane 11 metri, sigrZe sakurTxevlis CaTvliT 16 metri, xolo simaRle gumbaTis CaTliT 21 metria. dageg-marebiTa da formiT axalSenis taZari sxva berZnuli taZre-bis msgavsia.

taZris ezoSi ramdenime Zveli sasaflaoa, maT Sorisaa dimitri makridisa da misi Zmis Zveli da axali sasaflaoebi (tab.XI, sur.013, 014). saflavis qvaze orenovani – berZnul-qar-Tuli epitafiaa amokveTili, romlis qarTuli nawili ase ikiTxeba `Seiwyale ufalo sul-ni monaTa SenTa, mRvdlis di-mitri makridisa da Zmisa misisa da miec maT saukuni xseneba. amin~. aris kidev erTi Zveli sa-

saflao, romelsac samwuxarod raime warwera ar aqvs da vina-obis dadgena ar xerxdeba.

221

taZris ezoSi daculia ori CuqurTmiani qva, maTgan erTi, savaraudod, Zveli taZris fasadze, an Sesasvlelis Tavze, an fasadis sxva romelime TvalsaCino adgilze unda yofiliyo CaSenebuli. ver gamovricxavT, rom es qvac saflavis stela iyos. masze reliefuri jvaria gamosaxuli, romelic iqsise-burad dalagebuli jvrebiTaa Semkuli. qva dazianebulia, Ca-motexilia marjvena qveda kuTxe, magram igi ise dgas, rom mi-si erTiani kompoziciuri ieri darRveuli araa. meore qva ufro meti albaTobiT SesaZloa saflavisa iyos. igi maRali da oTxkuTxa forma moyvanilobisaa. oTxive mxare ornamen-tirebulia. erT mxares, romelsac swori orientaciis miz-niT, pirobiTad, fasadi vuwodeT, Cans warwerac hqonda, mag-ram imdenad dazianebulia, rom raime Sinaarsis dazusteba ver xerxdeba. marjvena da marcxena gverdebze erTnairi or-namenti axasiaTebs, romelTagan marjvena gverdiTi mxaris CuqurTma ufro kargadaa Senaxuli. esaa `qoTanSi Carguli~, ufro sworad, iqedan amozrdili mcenare – sicocxlis xe,

romelsac orive mxares or-ori SefoTlili toti aqvs. qveda totebi ufro mcire da zeda ufro didi zomisaa. foTlebi kargadaa gamokveTili. samwuxa-rod qvis dazianebis gamo ar Cans sicocxlis xis ZiriTadi RerZis dasasruli, kerZod ze-da nawili riT da rogor mTav-rdeba. qoTnidan amomavali xis Ziri, RerosTan SedarebiT msxvilia. mis orive mxares to-tebis qveS ori mrgvali yvavi-

li - vardulia gamokveTili. qvas zurgis mxarec ornamenti-rebuli aqvs. esaa mcenareuli ieris stilizebuli jvris ga-

mosaxuleba. jvris mkvlavebi, rogorc berZnuli eklesiebis-Tvisaa damaxasiaTebeli, samfurclovani ierisaa. kargad Cans jvris sayrdeni safexurebrivi postamenti. am SemTxvevaSic

222

jvris orive mxares ori vardulia, gamosaxuli. CuqurTmebi reliefuria da CaWra-amokveTis wesiTaa Sesrulebuli.

ramdenadac aRniSnuli qva, misi Tavdapirveli adgilidan gadaadgilebulia da am etapze taZris ezos landaftSi er-Tgvari esTetikuri roli eniWeba, mis Sesaxeb sxva raime sa-kiTxis dazusteba ver xerxdeba da pirobiTad miviCnevT, rom savaruadod es saflavis qva unda iyos.

amdenad axalSenis taZari, xalxSi Semonaxuli zepiri is-

toriebis fonze, qarTul-berZnuli urTierTobis cocxali matianea, romelic istoriulad damaxasiaTebeli siTboTi da ubraloebiT agrZelebs funqcionirebas.

gamoyenebuli literatura:

1. TedoraZe, 2011 – TedoraZe. d., axalSenis feriscvalebis eklesia. – muzeumis macne, IV, xariton axvledianis saxe-lobis aWaris muzeumis Jurnali, baTumi;

2. lekveiSvili, 2001: – lekveiSvili s., moqmedi marTlmadi-debluri taZrebi aWaraSi, baTumi;

3. CxaiZe, 2010 – dokumenturi filmi `feriscvaleba~, aWa-

ris televizia, baTumi, avtori T. CxaiZe. ix.: http://www.myvideo.ge/v/2054597;

4. ass csa, f. i-80, s.204 – aWaris centraluri arqivi, fondi i–80, aRw. 1, saqme 204;

5. ass csa, f.i–57, s.25 – aWaris centraluri arqivi, fondi i–57, aRw. 1, saqme 25;

6. ass csa, 2010 – religiuri dawesebulebebi aWaraSi (doku-

mentebis krebuli), I, aWaris saarqivo sammarTvelo, ba-

Tumi. ix.: http://www.adjara.gov.ge/uploads/Docs/3d425858837e 4906b33b3c755854.pdf

223

Nugzar Mgeladze Temur Tunadze

Akhalsheni Transfiguration Cathedral

Summary

Akhalsheni Transfiguration Cathedral is located in village Akhalsheni, Khelvachauri municipality, on the river Bartskhana 100 meters above sea level. According to folklore the cathedral was constructed by the Greeks from the 80s of the 19th century until the 1912 period. The archive sources, the history of oral history, as well as in the scientific literature are presented in the unified picture of the history of Akhalsheni church.