Post on 02-Jan-2016
description
Integrated Fish and Duck Farming
As tingting bilong integrated fish na duck faming
1. Bilong kism olsem abus kaikai2. Bilong salim na kisim moni3. Hatwok wanpela tim na isi lo lukautim na em ba istap
longpela taim.
Wanem em Integrated Farming?• Livestock/crop integration: farming different species of
livestock and crops together in a same location to obtain maximum productivity and output.
• In PNG, inland fish can be integrated with ducks and chicken as integrated fish-poultry farming.
• Fish/poultry integrated farming serves as an alternative feed source for inland fish farming
• Integrated farms increase overall productivity while improving utilization of available resources.
• Recycling of organic wastes for fish culture serves the dual purpose of cleaning the environment and providing economic benefits.
Pis PlaningPainimaut gutpla hap blo pis pon bai I stap long em:
Hap ples we pis pon bai sanap long em (site selection)Posisen bilong graunEnaf graun bilong wokim pon nau na bilong bihain timPon mas noken stap long hap we wara bai plad long emPon mas noken stret stap lo hap we marasin nogut bai bagrapim em lo emPon mas sanap lo wara raun kam daun long em
Gutpla graun blo digim pon (quality & quantity of soil)Gutpla graun, nogat ston, gravel o wasanGutpla graun blo digim pon mas stap igo 1m dip tamblo lo antap graun20-40% klay graun em gutpla bilong wokim sid wol blo pon
Hap we igat gutpla wara blo pis pon(water availability)Mas igat gutlpa na planti wara lo sapotim pis pon insid lo wanpla yiaGutpla wara save abrusim ol planti birua blong pon kain olsem pipia, binatang blo
wara na save givim gutpla air (oxygen) lo pis
Graun testTestim graun wara Usim spad na digim 1m sekol or skwe
hul lo hap u lai digim pon long em Pulmapim wara go pulap lo hul na
sanapim stik namel long hul na lusim stap lo 1 hawa na sekim
Sapos wara i lus lo graun na abrusim 5mm blo stik ya i soim olsem em no gutpla graun bilong wokim pon
Testim long han
Wetim han liklik wantim graun bilong pon na holim pasim strong liklik na lusim
Sapos em no bruk em i soim olsem em gutpela graun bilong wokim pon
Pon disain na konstraksen plan Pon disain na laiaut
i. Hap bilong wara bai u kism kam lo pon
ii. Hau bai u kism wara kam lo poniii. Kain ol graun bai u digim lo
wokim poniv. Siz,shap na dip blo
pon(dimension)v. Sanap bilong as blo pon(slope)vi. Longpela na sotpela wai bilong
digim sid blo pon(dyke)vii. Kain ol baret bilong karim wara
goautviii. Kain ol pon bai u digim lo
lukautim ol dipren pis
Pon konstraksen1. Katim bush, gras na klearim graun2. Putim mesament bilong pon u laik
digim wantaim rop o string na makim wantaim stik
3. Pon I mas olsem rektangular o skwe na I no olsem sekol
4. Pon mas igat 0.5m dip lo hap we wara kam insid long em na 1.5m long hap we wara bai igo aut, as bilong pon wara bai kam in long em bai stap antap na wara go out long em bai stap tamblo
5. Digim pon u makim long em wantaim spad o sapol na kisim graun u digim ya go wokim wol(dyke) bilong pon
6. Toromai marasin bilong kilm binatang bilong pastim na pulmapim wara long pon
Exercise 1
10m1m
7m
8m
5m
1m1m
2m
1m
1m2m
1m
30cm
1.5m
2 m
Tamblo Pon
dyke
wara
graunpip
pipbaret
Ol samtin blo wokin integrated farming
• Pato na pis blo lukautim• Haus blo pato ( house
materials)• Kaikai bilong pato• Ol samtin blo holim wara
na kaikai• Egg nest box • Ol samtin blo digim pis pon• Ol pipe bilong pulim wara
na salim go aut
Kaikai bilong Pis na Pato
Benefits of integrated fish and duck farming:
• Fish, duck, chicken and eggs, all produced at a same location thus providing avenues for household consumption and income generation
• Low-cost fertilization of fish ponds with ducks and chicken manure
• Fish feeding directly from the unused feed and feed spillage into the pond
• Water need for chicken and duck obtained directly from the pond water
• Provide water and valuable soil nutrients to vegetables gardens through effluent pond water
• Minimize undesirable impacts of livestock on the environment through effective use of manure
• Save cost on fish feed
Hamas pis na pato bai yu putim long pon na haus
• 1m2 em inap long 3pela pikinini Tilapia pis
• 5m x 8m o 40m2 pis pon bai inap long 120pela pikinini Tilapia pis
• Taim yu putim pikinini pis long wara, putim pis wantaim plastik igo isi insait long pon na yu opim na ol pikinini pis bai kam aut long pon wara
• Noken tromoi pikinini pis igo insait long pon
• 4-6m2 pon ba inap holim 1 pato
13
Maret pasin
• Pato (Maskovi)– Man na meri pato save redi
lo maret taim ol I abrusim 5 pela mun mak
– Wanpela man pato bai inap lo maretim 6-10 meri pato
– Meri pato save putim kiau taim em I abrusim 6 mun mak
– Kiau bilong pato save stap igo 33 days na em I save redi na buruk
• Pis (Gift Tilapia)– Man na meri tilapia pis
save redi long maret taim ol I abrusim 4 mun mak
– Wanpela man pis ba maretim 7 pela meri pis
– Mama pis save putim kiau lo wanwan mun
– baby pis em ol kolim frie na bikpela olsem finger mak ol kolim fingerling
Noken tromoi pikinini pis igo daun long pon
Planti Liklik Rit namba
15
Pato nest box
Rausim pis tim em redi (harvest)
• Rausim olgeta pis o lusim sampla stap
• Rausim pis tim em 6 mun mak• Usim net long rausim pis• Putim pis u rausim igo long klin
wara long wasim pis gut• Putim ol liklik I go bek long wara• Yu ken kukim kaikai pis bilong
yu o yu ken salim long maket na kisim moni
• Yu ken kipim rekod long ol pis yu salim na kuk kaikai
Sekim pis • Sekim ol pis na wara
long olgeta mun bai yu save sapos pis i grou o nogat
• Yu mas ketsim pis long net na skelim ol long baket
• U ken sekim meri na man pis lo taim bilong rausim pis long wara
Exstra kaikai (Supplementary feeding)
• Taim pikinini pis i wanpla mum – ol bai kaikai insait long pon
• Bihain long wanpela mun – givim kaikai 2pela taim long wanpela dei
• Ol gutpela kaikai blg pis em;o Kaukau, tapiok, bean, corn, kaukau leaf, popo,kokonas
(givim kaikai long tupela taim long wanwan dei)o Katim lip kaukau liklik na givim long piso Ol liklik wait anis long bus
Ol samting i ken kamap rongOl samting i ken kamap rong
Wanem samting i kamapim
Bai yu stretim olsem wanem
Wara i bagarap (contaminated wara)
Wara polusen long het blg wara
Sekim wara bipo yu mekim pon (em I klin or nogat)
Pis ino grou hariap Nogat inap kaikai Givim rait kaikai olgeta taim
Pis poisin Skin na lip blg diwai (Teprosia)
Katim ol displa kain diwai arere long pis pon
Pis i lus bikos long: Sneik na palai Pisin (Kingfisher na heron) Stil man
Pis pon i bus
Wara i klia stret
Pis pon i no gat banis Banisim pis ponWas gut long ol bikpela pis
Pis i dai Liklik sneik i save drinkim blut (leeches)
Putim lime long pon
Ren wara or bikpela wara i wasim liklik pis
Pon ino ken abrusim 1.5m mark blg wara
Wara i drai long taim blg bikpela san
Salim ol pis bipo long bikpela san
Ol kain pis blg lukautim
6. Givim kaikai lo fingalin pis
1. Painim graun bilong wokim pis pon (Planing)
3. Tromai pon marasin
5. Putim fingalin (babi pis) lo pon
10. Pis can go lo maket bilong salim o bilong famili long kaikai
8. Sekim weit bilong pis long wan wan mun
4. Pulmapim wara lo pon
7. Olgeta dai lukautim pon bilong u
2. Pon disain na Konstraksen
11. Holim rekod bilong pis
9. Havestim pis
12. Preparasen bilong lukautim nupla pis
PIS PON CYCLE
Makim kaikai bilong pis Tapiok kaikai
Cassava meal 2.4
Fish meal 3.1
Broiler concentrate HEC 2
Mill run 1.1
Copra mill 1
Cooking oil 0.4
Total 10 kg
• Kaikai bilong givim strong (energy) 15
• Abus em 33.5• Olgeta kaikai umi mixim
long mitim nid bilong pis long kaikai na gro kaukau kaikai
Sweet potato2.4
Fish meal 3.1
Broiler concentrate LEC 2
Mill run 1.1
Copra mill 1
Cooking oil 0.4
Total 10 kg